TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Baudžiamoji byla Nr
2. 11. Civilinio
ieškinio išsprendimas (BPK 115 straipsnis).
Baudžiamojo proceso
nutraukimas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui
(BPK 3 straipsnio 1
dalies 2 punktas)

Nutraukdamas
baudžiamąją bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, teismas
privalo palikti šioje byloje pareikštą civilinį ieškinį nenagrinėtą.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-327/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 2. 1. 15. 3. 3. 1; 2. 1. 15. 3. 3. 3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 7 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko R-o B-o, V-aus
Č-os ir pranešėjo O-o F-o,
sekretoriaujant
R-ai M-ei, 
dalyvaujant
prokurorui A-ui V-ui,
teismo
posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų
S. G. ir A. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nuosprendžio,
kuriuo R-iškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendis
panaikintas, o G. K. baudžiamoji byla pagal BK 293 straipsnio 1 dalį
(1961 m. ) nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties
terminui. Nukentėjusiųjų S. G. ir A. G. civilinis ieškinys dėl
neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
R-iškio
rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendžiu G. K. nuteista
pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 25 MGL (3250 Lt)
dydžio bauda įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius; nukentėjusiesiems S. G.
ir A. G. priteista po 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 18 Lt
proceso išlaidų valstybei.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo O-o F-o pranešimą, prokuroro, prašiusio
kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

G. K. buvo kaltinama pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl
to, kad 2002 m. lapkričio 11 d. , 15. 50 val. ,
būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, R-iškio rajono
policijos komisariato patalpose, esančiose R-iškyje, Pramonės g. 9,
ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 83-1-00521-02 R-iškio rajono policijos
komisariato vyr. tardytojos V. R. apklausiama kaip liudytoja apie G. V.
buvimo vietą 2002 m. lapkričio 9-osios naktį davė melagingus parodymus apie
tai, kad G. V. nuo 22. 30 val. iki ryto buvęs pas ją namuose (duomenys
neskelbtini).
Kasaciniu skundu nukentėjusieji S. G. ir A. G.
prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje civilinis ieškinys buvo atmestas, ir
nukentėjusiųjų S. G. ir A. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos
atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Kasatoriai
teigia, kad Panevėžio apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis yra
nepagrįstas ir pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Kasatoriai su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, nes
teismas netinkamai pritaikė įstatymą ir nepagrįstai išsprendė civilinio
ieškinio klausimą, taip padarydamas esminį Baudžiamojo
proceso kodekso pažeidimą. BPK 115
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu
neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo
darant nusikalstamą veiką, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu
kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymių turinčios veikos.
Kasatoriai nurodo, kad, išnagrinėjus bylą apeliacine
tvarka, BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkto sąlyga (t. y. tai, kad G. K. nedalyvavo darant nusikalstamą veiką) – nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas
nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas
visai pagrįstai pripažino, kad G. K.
padarė nusikalstamą veiką, tačiau nustatė, kad ji negali būti traukiama
baudžiamojon atsakomybėn suėjus senaties terminui (BPK  3 straipsnio l dalies 2 punktas). Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismui
patvirtinus teismo išvadą dėl nusikaltimo
padarymo fakto, nebuvo pagrindo taikyti BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktą,
kurio remiantis civilinis ieškinys turi būti atmetamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. birželio 24 d.
konsultacijoje Nr. B3-250 nurodė, kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, priimant
išteisinamąjį nuosprendį, asmens kaltės
klausimas nesprendžiamas, o bylą nutraukus civilinis ieškinys dėl
nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas.
Anot kasatorių, taip pat nepagrįsta apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad G. K. nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta žala jų teisėms
ir teisėtiems interesams. Pirmosios instancijos
teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje,
objektas yra ne tik normali ikiteisminio
tyrimo, teismo veikla ar teisingumo interesai, bet ir proceso dalyvių
teisės ir teisėti interesai. Priešingai nei teigė apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo išvada nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos
principo, nes teismas nenustatė
fakto, kad G. V. padegė butą. Tai, kad nukentėjusiųjų ieškinyje ir
apeliaciniuose skunduose taip teigiama, neleidžia daryti išvados, jog pirmosios
instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, taip pat padarė tokią pat
išvadą.
Kasatoriai nurodo, kad pirmosios
instancijos teismas nesiejo G. K. nusikalstamų veiksmų su buto padegimu, o pagrįstai konstatavo, kad melagingų
parodymų davimas sukliudė normaliam ikiteisminiam
tyrimui, dėl to nukentėjo jų teisės ir teisėti interesai. Dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo kasatoriai patyrė stresą,
dvasinių išgyvenimų, nepasiekė teisėtų
lūkesčių. Tai laikytina neturtine žala, kuri kilo būtent dėl G K.
padarytos nusikalstamos veikos. Be to, skundžiamu
nuosprendžiu atmetus civilinį ieškinį, kasatoriams užkertamas kelias apginti jų
pažeistas teises kreipiantis į teismą
dėl žalos atlyginimo, nes CPK 137 straipsnio
2 dalies 4 punkte nurodyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra
įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių,
dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu.
Kasatorių teigimu, teismo nuosprendis taip pat prieštarauja vienodo
teisės taikymo ir aiškinimo principui. 2007 m. gruodžio 10 d. R-iškio
rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1241-233/2007
dėl neturtinės žalos atlyginimo, priėmė sprendimą, kuriuo buvo priteista
neturtinė žala, padaryta dėl melagingų
parodymų davimo ikiteisminiame tyrime. 2008 m. kovo 5 d. Panevėžio
apygardos teismas išnagrinėjęs
civilinę bylą Nr. 2A-81-280/2008 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, nurodydamas, kad pirmosios
instancijos teismo išvados yra teisingos ir pagrįstos.
Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo, kai baudžiamoji byla
nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui

Civilinio
ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK
115 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,
teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti,
remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam
tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą;
priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti
(jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką) arba jį
palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar
baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos).
Kolegija
pažymi, kad BPK aiškiai nenustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis
ieškinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas suėjus apkaltinamojo
nuosprendžio senaties terminui. Kita vertus, kolegija atkreipia dėmesį į tai,
kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas reikalavimas nutraukti pradėtą
baudžiamąjį procesą, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai,
iš esmės reiškia ir reikalavimą nutraukti byloje pareikšto civilinio ieškinio
nagrinėjimą. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso
teisinių santykių dalis, todėl, šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio
ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. T- teismų
praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad, nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis
ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali
būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K–260/2006).
Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas bylą dėl
apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, tačiau iš esmės išspręsdamas
nukentėjusiųjų pareikštą civilinį ieškinį (atmesdamas jį), nukrypo nuo teismų
praktikos ir neteisingai taikė BPK normas. Šis BPK pažeidimas laikytinas
esminiu, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas.
Kolegija taip
pat atkreipia dėmesį į prieštaringus apeliacinės instancijos teismo sprendimo
atmesti civilinį ieškinį motyvus. Šis sprendimas argumentuojamas tuo, kad
civilinio ieškinio patenkinimas prieštarautų nekaltumo prezumpcijai, nes kol
neišnagrinėta baudžiamoji byla dėl S. G. ir A. G. buto padegimo ir
kaltas asmuo įstatymo nustatyta tvarka nenuteistas, nėra pagrindo tvirtinti,
kad G. K. savo melagingais parodymais sutrukdė patraukti kaltus asmenis
baudžiamojon atsakomybėn, taip padarydama neturtinės žalos nukentėjusiesiems.
Tačiau šiais motyvais atmetant civilinį ieškinį, iš esmės užkertamas kelias
nukentėjusiesiems pareikšti civilinį ieškinį G. K. dėl neturtinės žalos
atlyginimo net ir tuo atveju, jei paaiškėtų, kad ji iš tikrųjų savo melagingais
parodymais sutrukdė patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.
Kolegija taip
pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas
pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukdamas baudžiamąją bylą suėjus
apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, vadovaudamasis BPK 326
straipsnio 1 dalies 2 punktu privalėjo priimti nutartį, o ne nuosprendį. Tačiau
kolegija laiko, kad šis BPK pažeidimas nėra esminis ir nėra pagrindas naikinti
nuosprendį, be to, kasacinis skundas buvo paduotas ne dėl procesinio sprendimo
formos, bet dėl nepagrįsto sprendimo atmesti civilinį ieškinį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio
24 d. nuosprendį pakeisti: nustatyti, kad nukentėjusiųjų S. G. ir A. G.
civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Kitą
nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt