TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

2. 10. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai
veikai tirti ir nagrinėti, procesinis įforminimas
ir laikymo tvarka (BPK 92 straipsnio 1 dalis, 207
straipsnio 2 dalis).
Įrodymai (BPK 20 straipsnis)

Daiktai, ant kurių išliko nusikalstamos veikos
pėdsakų, atliekant apžiūrą turi būti kiek galima nufotografuojami, tinkamai
įforminami ir laikomi tam, kad juose įtvirtintus duomenis būtų galima
patikrinti atliekant BPK numatytus proceso veiksmus ir pripažinti įrodymais.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas tais duomenimis, dėl kurių
patikimumo kyla pagrįstų abejonių.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-392/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
2. 1. 7. 1; 2. 1. 7. 3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko V-o P-o, V-o
A-uko ir pranešėjo V-o M-o,
sekretoriaujant R-ai M-ei,
dalyvaujant prokurorui R-ui Ž-ui,
gynėjui advokatui I-ui B-ui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją
bylą pagal nuteistojo V. T. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 27 d. nuosprendžio,
kuriuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. išteisinamasis nuosprendis
panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: V. T. pagal BK 178 straipsnio
2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija)
nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio
1, 4, 9 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių
miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių
apygardos teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir
galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams
keturiems mėnesiams dvidešimčiai dienų.
Į paskirtos bausmės laiką
įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006
m. spalio 10 d. nuosprendį nuo 2006 m. balandžio 26 d. iki 2008 m. vasario
27 d.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. M-o
pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį
skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Apeliacinės instancijos
teismo nuosprendžiu V. T. nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio 2 d. iš
aikštelės, esančios Š-e, Pramonės g. 6, pagrobė UAB ,,Kotesa“
priklausantį 8000 Lt vertės automobilį ,,VW Passat“ (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. T.
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo
padarant nusikaltimą. Teismas konstatavo, kad kaltinimo teiginiai, jog V. T.
piršto pėdsaką automobilyje paliko jį pavogęs ir apžiūrinėdamas jame esančius
daiktus, tėra prielaida. Specialisto išvada, kad rastas piršto pėdsakas yra paliktas
V. T. , teismui abejonių nekėlė, tačiau teismas sprendė, jog tai nėra
pakankamas įrodymas kaltei pagrįsti. Išteisinamajame nuosprendyje konstatuota,
kad įvykio vietos apžiūra nebuvo detaliai fiksuojama ir netinkamai įforminti
jos rezultatai: įvykio vietos apžiūros protokole pažymėjus, kad automobilio daiktinėje yra įvairūs
dokumentai įmautėse, atlikus apžiūrą nurodyta, jog dvi daktiloskopinės
plokštelės su rankų pėdsakais paimtos jau nuo plastikinio dokumentų įdėklo. Be
to, įvykio vietos apžiūros metu ne tik nepaimtas objektas, ant kurio rasti
pirštų pėdsakai, nors jis nebuvo didelių gabaritų, bet ir detaliai neaprašytas,
nors įvykio vietoje buvo fotografuojama, tas objektas – įmautė ar
įdėklas – nenufotografuotas, nenurodyta, kokie dokumentai jame buvo. L-ytojai
negalėjo apibūdinti šio objekto, negalėjo pasakyti, kada, kokiomis aplinkybėmis
ir iš kur įmautė ar įdėklas pateko į automobilį, kokie dokumentai jame buvo. L-ytojai
V. K. ir M. M. parodė, kad automobilis pirktas turguje, iki vagystės
buvo autoservise. Dokumentų įdėklas ar įmautė nėra neatskiriama automobilio
dalis, prie kurios buvo galima prisiliesti grobiant automobilį. T-ėl teismas,
įvertinęs visus įrodymus, padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo daryti
išvadą, jog V. T. pagrobė minėtą automobilį.
Apeliacinės instancijos
teismas, pripažindamas V. T. kaltu, konstatavo, kad duomenys (pirštų
pėdsakai), kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, gauti teisėtais būdais,
atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad
piršto pėdsakas negali būti įrodymas.
Įvykio vietos ir
automobilio apžiūros metu specialistas nuo automobilio dėtuvėje buvusio plastikinio
dokumentų įdėklo nukopijavo du rankų pėdsakus ir protokole nurodė, kad
aptiktiems pėdsakams reikalingas laboratorinis tyrimas. Teisme specialistas
neprisiminė, nuo kokio objekto buvo paimti rankų pėdsakai, tačiau patvirtino,
kad jie buvo paimti nuo to objekto, kuris nurodytas ant pakuotės voko, t. y.
nuo dokumentų įdėklo. Apžiūros protokole, pasirašytame visų tyrimo veiksme
dalyvavusių asmenų, konstatuota, kad atlikus apžiūrą paimtos dvi
daktiloplokštelės.
Objekto, nuo kurio buvo
paimti rankų antspaudai, nevienodas įvardijimas nėra pagrindas daryti išvadą, kad
nėra galimybės nustatyti, ant kokio objekto buvo aptikti pirštų pėdsakai, nes tas
pats pareigūnas (tyrėjas), to paties procesinio veiksmo atlikimo metu (įvykio
vietos ir automobilio apžiūros) vartojo du skirtingus objektų pavadinimus. Iš
įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame įvardijami daiktai – įmautė
ir įdėklas – aiškiai siejami su objektu, kuriame laikomi dokumentai. T-ėl
teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tyrėjas įvykio vietos apžiūros protokole ir
specialistas ant rastų pėdsakų pakuotės voko nurodė tą patį objektą.
Teisėjų kolegija sutiko su
pirmosios instancijos teismo išvada, kad objektas, ant kurio buvo rasti rankų
pėdsakai, įvykio vietos apžiūros metu nebuvo detaliai aprašytas, tačiau tai
nereiškia, kad jis nebuvo apžiūrėtas, nes vis dėlto rankų pėdsakai, tinkami
asmens identifikavimui, ant jo buvo rasti ir užfiksuoti. Taigi išryškinus ir
nukopijavus pirštų pėdsakus ant daktiloplokštelių, tirti daikto, ant kurio buvo
rasti pėdsakai, nereikėjo. Ta aplinkybė, kad jie nebuvo nufotografuoti įvykio
vietoje, nesumenkina jų įrodomosios vertės. R-ti rankų pėdsakai buvo ištirti
ir nufotografuoti specialistui atliekant laboratorinį tyrimą.
P-ikrinus įvykio vietoje
rastus rankų pėdsakus ADIS duomenų bazėje nustatyta, kad vienas iš jų paliktas V. T.
2007 m. liepos 27 d. specialisto išvadoje
kategoriškai konstatuota, kad vienas piršto pėdsakas paliktas V. T.
Specialisto išvada atitinka BPK 90 straipsnio 3 dalies
reikalavimus. Teisėjų kolegija taip pat įvertino tai, kad liudytojas V. K. parodė, jog minėtu automobiliu važinėjo tik
įmonės darbuotojai, V. T. jis nėra vežęs; V. T. teisme negalėjo
paaiškinti, iš kur pavogtame automobilyje atsirado jo piršto pėdsakas, tvirtino,
kad pavogto automobilio nematė ir nebuvo į jį įlipęs. L-ytojų M. M. ir
V. K. parodymai, kad jie negalėjo konkrečiai įvardyti, kokie dokumentai
buvo automobilyje ir į ką jie buvo supakuoti, taip pat kad jie nebuvo tikri, ar
policijos pareigūnai rado rankų pėdsakus automobilyje, teisėjų kolegijos
nuomone, negali būti vertinami kaip esminiai, sprendžiant klausimą dėl aptariamo
įrodymo patikimumo. Kolegija pažymėjo, kad įvykio vietos apžiūros protokolą, be
specialisto ir tyrėjo, pasirašė M. M. bei E. K. ir kokių nors pastabų
ar pareiškimų protokole nenurodė.
Taigi, teisėjų kolegijos
nuomone, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad V. T. piršto
atspaudas ant automobilio dėtuvėje buvusios dokumentų įmautės atsirado po
automobilio vagystės, o tai leidžia daryti išvadą, kad automobilį pagrobė V. T.
Kasaciniu skundu
nuteistasis V. T. prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti
ir jį išteisinti, nes vienintelis įrodymas yra suklastotas.
Kasatorius nurodo, kad yra nuteistas be jokių
tiesioginių įrodymų. V-intelis įrodymas (piršto pėdsakas) neaišku kada ir nuo
kur paimtas, be to, netinkamai paimtas, nes nenufotografuotas pagal BPK normų
reikalavimus. Pirmąja specialisto išvada nenustatyta, kad paimtas piršto atspaudas
yra jo. Be to, kasatorius mano, kad paimti piršto antspaudą pareigūnams nėra
labai sudėtinga, kad ir nuo stiklinės, iš kurios jis galėjo gerti.

Kasacinis skundas tenkintinas.

            Dėl
BPK 20 straipsnio 4 dalies taikymo – duomenų leistinumo ir patikimumo

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos
teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20
straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad
teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir
nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina
sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir
nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Kita įrodymų vertinimo sąlyga – įrodymai turi būti
vertinami vadovaujantis įstatymu. V-inant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia
turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus
reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20
straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad
įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent
vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia
nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek
netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi,
nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje
esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais
būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK
numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš
skirtingų šaltinių.
Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas duomenų
– rankos pirštų atspaudų – paėmimą, konstatavo, kad apžiūrint įvykio vietą buvo
padaryta pažeidimų: automobilio daiktinėje rastas plastikinis dokumentų
įdėklas, nuo kurio ant daktiloskopinių plokštelių nukopijuoti rankų pirštų
pėdsakai, nepaimtas, detaliai neaprašytas, nors įvykio vietoje buvo
fotografuojama, tačiau objektas – dokumentų įdėklas, ant kurio buvo rasti rankų
pirštų pėdsakai, nenufotografuotas. Be to, dokumentų įdėklas nėra neatskiriama
automobilio dalis, ant kurio tik vagiant automobilį gali likti pėdsakų. T-ėl
šis teismas padarė išvadą, kad rasto rankos piršto atspaudo, kuris priklauso V. T. ,
nepakanka jo kaltei dėl automobilio vagystės pagrįsti, ir V. T. pagal BK
178 straipsnio 2 dalį išteisino nenustatęs, kad jis dalyvavo padarant
nusikaltimą.
Apeliacinės instancijos
teismas, pripažindamas V. T. kaltu, konstatavo, kad duomenys (rankos piršto
pėdsakas), kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, gauti teisėtais būdais,
atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad
piršto pėdsakas negali būti įrodymas. Šis teismas, analizuodamas duomenų –
rankos pirštų atspaudų – paėmimą, sutiko su pirmosios instancijos teismo
išvada, kad objektas, ant kurio buvo rasti rankų pirštų pėdsakai, įvykio vietos
apžiūros metu nebuvo detaliai aprašytas, tačiau tai nereiškia, kad jis nebuvo
apžiūrėtas, nes rankų pirštų pėdsakai, tinkami asmens identifikavimui, ant jo
buvo rasti ir užfiksuoti. Taigi, išryškinus ir nukopijavus rankų pirštų
pėdsakus ant daktiloplokštelių, tirti daikto, ant kurio buvo rasti pėdsakai,
nereikėjo. Ta aplinkybė, kad jie nebuvo nufotografuoti įvykio vietoje, –
nesumenkina jų įrodomosios vertės. R-ti rankų pirštų pėdsakai buvo ištirti ir
nufotografuoti specialistui atliekant laboratorinį tyrimą ir nustatyta, kad
vienas rankos piršto pėdsakas paliktas V. T.
Kasacinės instancijos
teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos
teismas akcentavo, jog apžiūrint surastą pavogtą automobilį šis buvo
fotografuojamas, tačiau daiktas, ant kurio išliko nusikalstamos veikos pėdsakų –
dokumentų įdėklas (ant jo buvo rasti rankų pirštų pėdsakai), nenufotografuotas.
L-ytojų parodymai dėl rankų pirštų pėdsakų suradimo fragmentiški. Apeliacinės
instancijos teismas konstatavo, kad ta aplinkybė, jog rankų pirštų pėdsakai
nebuvo nufotografuoti įvykio vietoje, nesumenkina jų įrodomosios vertės, nes
rasti rankų pirštų pėdsakai buvo ištirti ir nufotografuoti specialistui
atliekant laboratorinį tyrimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas iš esmės
nepasisakė dėl nusikalstamos veikos pėdsakų ant dokumentų įdėklo suradimo
patikimumo.
BPK 91 straipsnyje
nustatyta, kad daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir
nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos
padarymo įrankiais ar priemonėmis arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos
pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi
kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir
kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti.
Apžiūrint įvykio
vietą didžiausią dėmesį reikia skirti daiktams, turintiems reikšmės
nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. objektams, kurie buvo
nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko
nusikalstamos veikos pėdsakų, nes palikti pėdsakai padeda identifikuoti kaltininką.
Taigi šioje byloje
daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo
pavogto automobilio daiktinėje esantis dokumentų įdėklas, ant kurio buvo rasti
rankų pirštų pėdsakai, todėl šis daiktas turėjo būti apžiūrėtas pagal BPK 207 straipsnyje
nustatytas taisykles (BPK 92 straipsnio 1 dalis). BPK 207 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami. Ši norma
imperatyvi, todėl tyrėjas privalėjo šią nuostatą vykdyti ir dokumentų įdėklą,
ant kurio buvo rasti rankų pirštų pėdsakai, bei pėdsakus, taip pat ir daiktinę,
nufotografuoti. Tokiu būdu užfiksavus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai
veikai tirti ir nagrinėti, šiuo atveju dokumentų įdėklą, ant kurio buvo rasti
rankų pirštų pėdsakai, bei pėdsakus – duomenis, būtų galima patikrinti
baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (apžiūrint nuotraukas
ir pan. ), to ir reikalaujama BPK 20 straipsnio 4 dalyje, ir tuomet neliktų
pagrindo abejoti gautų duomenų patikimumu. Be to, šioje byloje nuo dokumentų
įdėklo nukopijuoti ant daktiloplokštelių rankų pirštų pėdsakai buvo įdėti į
voką jo net neantspaudavus ir perduoti tirti specialistui. L-ytojas L. K.
pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad tvarka jau pasikeitė, pėdsakai
dedami į maišelius, kurie užplombuojami. Tiek pats nusikalstamos veiklos
pėdsakų fiksavimo būdas, tiek pėdsakų laikymo tvarka iki šiems patenkant pas
specialistą visiems teisminio nagrinėjimo dalyviams neturi kelti jokių abejonių
dėl tų duomenų patikimumo. Kad būtų pašalintos kam nors kylančios abejonės dėl
pėdsakų fiksavimo ar jų sukeitimo galimybės iki jiems patenkant pas specialistą,
turėtų būti galima ikiteisminio tyrimo metu atliktus veiksmus patikrinti
baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (apžiūrint
nuotraukas; įsitikinant, ar nebuvo galimybės pėdsakus sukeisti – jie turi būti
dedami į maišelį, kuris užplombuojamas, ir pan. ). Beje, 2005 m. kovo 21 d.
specialisto išvadoje konstatuota, kad pateikti tirti rankų pirštų pėdsakai yra
ne įtariamojo V. T. , ir tik 2007 m. birželio 18 d. ADIS duomenų bazėje
nustatyta, kad vienas rastas piršto pėdsakas paliktas V. T. , tą vėliau
patvirtino ir specialistas. Ar duomenys yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų
gavimo tvarką, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų
šaltinių. Be rankos piršto pėdsako, kitų įrodymų šioje byloje nėra.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo
išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais
kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos
aplinkybes.
Remdamasi tuo, kas
išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje daiktas, turintis
reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dokumentų įdėklas, ant kurio
buvo rasti rankų pirštų pėdsakai – nebuvo nufotografuotas, taip pažeidžiant BPK
207 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl šių duomenų (pėdsakų) suradimo
patikimumo negalima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso
veiksmais, kaip tai numatyta BPK 289 straipsnio 1 dalyje, be to, pėdsakai buvo netinkamai
laikomi. Taigi BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimai sukliudė apeliacinės
instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį,
todėl jie laikytini esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to šios
instancijos teismo nuosprendis naikintinas, paliekant galioti pirmosios
instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario
27 d. nuosprendį, kuriuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio
31 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir V. T. pagal BK 178
straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495
redakcija) nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, ir palikti
galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendį, kuriuo
V. T. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis
dalyvavo padarant nusikaltimą, be pakeitimų.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt