TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Baudžiamoji byla Nr
2. 13. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis). Dokumentų
suklastojimas (BK 300 straipsnis).
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl
nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis)

Jeigu asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos
įtakos jo apsisprendimui perduoti turtą, padaryta veika negali būti laikoma
sukčiavimu (BK 182 straipsnis).
Jei sutarties suklastojimas iš esmės nepadaro
žalos jos šalių interesams, tokios veikos pavojingumo laipsnis nesudaro
pagrindo taikyti BK 300 straipsnį. Teismas pripažįsta tokią veiką mažareikšme
ir atleidžia ją padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.


                     Baudžiamoji byla Nr. 2K-387/2008
                                                                                     
Procesinio sprendimo kategorija:
1. 1. 6. 2, 1. 2. 14. 5. 1, 1. 2. 29. 1 (S)

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS


NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 7 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko V-o A-uko,
V-o M-o ir pranešėjo V-o P-o,
sekretoriaujant R-ai M-ei,
dalyvaujant prokurorei J-a Z-ei,
gynėjams A-ui Plataunai ir M-i V-ui,
išteisintajai I. M. ,
nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai N. B. ,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos N. B. ir
nukentėjusiosios A. M. kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. nutarties.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007
m. spalio 29 d. nuosprendžiu N. B. pagal Lietuvos Respubikos baudžiamojo
kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš A. M. ) ir pagal
BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš R. J. ) išteisinta, nes
nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
N. B. pagal BK BK 300 straipsnio
1 dalį atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo
ir baudžiamoji byla prieš ją nutraukta.
I. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį
(dėl sukčiavimo prieš A. M. ) išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti
nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiųjų A. M. ir R. J. civiliniai
ieškiniai palikti nenagrinėti, joms paliekant teisę kreiptis į teismą civilinio
proceso tvarka.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. nutartimi Klaipėdos miesto
apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiosios A. M.
apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo
pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, nuo baudžiamosios
atsakomybės atleistos N. B. ir jos gynėjo A. P. , prašiusių jos kasacinį
skundą tenkinti, o nukentėjusiosios kasacinį skundą atmesti, išteisintosios I. M.
ir jos gynėjo M. V. , prašiusių nukentėjusiosios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

N. B. buvo kaltinama tuo, kad 2005 m.
lapkričio 30 d. N. B. IĮ nekilnojamojo turto agentūroje „Nirenija“,
esančioje Klaipėdoje, M. M-o al. 5, neturėdama buto savininko
įgaliojimo ir pasirašydama sutartyje už buto pardavėją D. V. , o I. M. ,
pasirašydama kaip nekilnojamojo turto agentūros „Naminukas“ atstovė, su A. M.
sudarė ir taip suklastojo tikrą dokumentą – 2005 m. lapkričio 30 d.
preliminariąją sutartį dėl buto, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini),
pirkimo–pardavimo.
Apylinkės teismas N. B. pagal BK 300
straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.
Taip pat N. B. buvo kaltinama tuo, kad,
būdama IĮ nekilnojamojo turto agentūros „Nirenija“ savininkė ir veikdama kartu
su I. M. , 2005 m. lapkričio 29 d. 18–19 val. I. M. suteikus
tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. prisistačius nukentėjusiajai A. M.
nekilnojamojo turto agente bei buto, esančio Klaipėdoje, (duomenys
neskelbtini), pardavėjos uošve, 2005 m. lapkričio 30 d. N. B. IĮ
nekilnojamojo turto agentūroje „Nirenija“, Klaipėdoje, M. M-o al. 5, nežinant
buto pardavėjai D. V. ir jos įgaliotam asmeniui, esant 2005 m. lapkričio
23 d. sudarytai preliminariajai sutarčiai tarp D. V. įgalioto asmens
Ž. K. ir I. D. dėl buto, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini),
pirkimo–pardavimo bei nuslepiant nuo A. M. informaciją, jog dėl šio
buto jau yra sudaryta preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis, N. B. ,
neturėdama buto savininko įgaliojimo, pasirašydama sutartyje už buto pardavėją,
o I. M. pasirašydama kaip nekilnojamojo turto agentūros „Naminukas“
atstovė, sudarė ir taip pagamino netikrą dokumentą – preliminariąją sutartį dėl
buto, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo su A. M.
ir neturėdama teisės paėmė iš A. M. 2600 Lt avansą. Taip N. B. apgaule
savo naudai įgijo 2600 Lt. Apylinkės teismas N. B. pagal BK 182 straipsnio
1 dalį (dėl sukčiavimo prieš A. M. ) išteisino, nes nenustatyta veika,
turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
N. B. taip pat buvo kaltinama pagal BK 182
straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš R. J. ), tačiau dėl šios
nusikalstamos veikos kasacinis skundas nepaduotas.
I. M. buvo kaltinama tuo, kad, veikdama kartu su N. B. ,
2005 m. lapkričio 29 d. , 18–19 val. , prisistačiusi nukentėjusiajai A. M.
nekilnojamojo turto agente ir buto, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pardavėjos uošve, 2005 m.
lapkričio 30 d. N. B. IĮ nekilnojamojo turto agentūroje „Nirenija“,
nežinant buto pardavėjai D. V. ir jos įgaliotam asmeniui bei esant 2005 m.
lapkričio 23 d. sudarytai preliminariajai sutarčiai tarp D. V. įgalioto
asmens Ž. K. ir I. D. dėl buto, esančio Klaipėdoje, (duomenys
neskelbtini), pirkimo–pardavimo, nuslepiant nuo A. M. informaciją, kad
dėl šio buto jau yra sudaryta preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis,
neteisėtai N. B. pasirašant sutartyje už buto pardavėją, o I. M. pasirašant
kaip nekilnojamojo turto agentūros „Naminukas“ atstovei, sudarė preliminariąją
sutartį dėl buto, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo
su A. M. ir neturėdama teisės paėmė iš A. M. 2600 Lt avansą. Taip
apgaule N. B. naudai ji įgijo 2600 Lt. Apylinkės teismas I. M. pagal
BK 182 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nenustatyta veika, turinti
nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kasaciniu skundu nuo baudžiamosios
atsakomybės atleista N. B. prašo teismo panaikinti Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. nutarties
dalį, kuria ji pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atleista nuo baudžiamosios
atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla prieš ją
nutraukta, ir ją pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti.
Kasatorė skunde teigia, kad teismai
netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai ją nuteisė pagal BK 300
straipsnio 1 dalį. Kasatorė teigia, kad dokumentas yra netikras tiktai tada,
kai jo turinyje įtvirtinami tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas
tokį dokumentą surašo kito asmens vardu. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad surašytoje
preliminariojoje buto pirkimo–pardavimo sutartyje su A. M. duomenys buvo
tikri, t. y. buvo nurodytas buto pardavėjas, parduodamo buto adresas, kaina,
mokėjimo tvarka ir atsakomybė už sutarties nevykdymą. Kasatorė nurodo, kad nors
ji, pasirašydama sutarties grafoje „Pardavėjas: sutarties sąlygos aiškios,
avansą gavau“, pasirašė pati, o ne suklastojo svetimo asmens parašą, tačiau A. M.
žinojo, kad kasatorė nėra parduodamo buto savininkė. Kasatorė pažymi, kad pasirašė
tik todėl, kad paėmė 2600 Lt avansą, o ir A. M. prašė paimti avansą,
kad buto pardavimo teisė nebūtų perleista kitam asmeniui. Be to, liudytojai
D. G. ir Ž. K. , kuri buvo buto pardavėjos įgaliotinė, teisme
patvirtino šios sutarties sudarymo faktą (CK 2. 133 straipsnio 6 dalis), todėl
kasatorės veikoje nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo
sudėties.
Kasaciniu skundu nukentėjusioji A. M.
prašo teismo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d.
nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. vasario 21 d. nutarties dalį, kuria N. B. pagal BK 300 straipsnio
1 dalį atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo
ir baudžiamoji byla prieš ją nutraukta, taip pat nuosprendžio ir nutarties
dalį, kuria N. B. ir I. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl
sukčiavimo prieš A. M. ) išteisintos, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti
apeliacine tvarka.
Kasatorė teigia, kad teismai nepagrįstai N. B. BK 300
straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pripažino mažareikšme ir
ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleido, motyvuodami tuo, kad ji nesiekė
kasatorės apgauti, nepadarė didelės
žalos ir nesukėlė realaus pavojaus
tikrosios buto savininkės D. V. turtui. Tai, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu buvo paimta 2600 Lt
avanso, kuris neperduotas nei buto savininkams,
nei I. D. , įrodo, kad N. B. suklastodama preliminariąją buto
pirkimo–pardavimo sutartį turėjo tyčią įgyti sau naudos. Teismas laikė, kad suklastotoje sutartyje
įtvirtinti reikšmingi faktai, kuriais jis rėmėsi, todėl šia nusikalstama veika
buvo pažeistas teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas, taigi nebuvo pagrindo N. B. veikos klastojant
dokumentą pripažinti mažareikšme.
Taip
pat kasatorė nurodo, kad teismai nepagrįstai išteisino N. B. ir I. M.
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją
sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas apgaule. Kasatorė pažymi, kad su ja sudaryta 2005 m. lapkričio 30 d.
preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis yra suklastota, nes nei N. B. ,
nei I. M. neturėjo teisės su kasatore sudaryti šios sutarties ir imti iš
jos avansą. Kasatorė teigia, kad sudaryti
preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį ją paskatino ir tai, kad I. M.
prisistatė buto pardavėjos uošve, be to, ji nežinojo, jog nėra nutraukta
ankstesnė preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis. Kasatorės manymu,
šios aplinkybės ir tai, kad jos duotas
avansas nebuvo perduotas buto pardavėjams
(jis perduotas tik po to, kai N. B. buvo pareikštas įtarimas dėl sukčiavimo), rodo, jog sutarties vykdymas ir
pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo problemiškas dėl N. B. ir I. M. sąmoningų veiksmų.
Kasatorė teigia, kad
apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes
nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma jos apeliaciniame skunde, nepateikė
motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, taigi neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas
nepateikė argumentuotų išvadų dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimo, o atkartojo apylinkės teismo nuosprendžio motyvus.
Be
to, kasatorė nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pasikeitė
prokuroras, tačiau tai nėra pažymėta nei teismo nutartyje, nei posėdžio protokole, o proceso
dalyviams nebuvo suteikta teisė pareikšti nušalinimą,
taip pažeidžiant kasatorės, kaip nukentėjusiosios, teises.
Nuo baudžiamosios
atsakomybės atleistos N. B. ir nukentėjusiosios A. M. kasaciniai skundai
netenkintini.

Dėl svetimo turto įgijimo apgaule (BK 182
straipsnio 1 dalis)

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai
svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, turtinės
prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo,
esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė
įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Svetimas, t. y.
kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir
tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau
civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y.
sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo kaip
nusikaltimo rezultatas – turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo
kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir
darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės
naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių
žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto
valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas.
Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra
turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl
jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar
trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai,
kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi
turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.
Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui
perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Tai
pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-851/2001.
Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų
įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą,
nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą.
N. B. ir I. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį
buvo kaltinamos tuo, kad panaudodamos apgaulę įgijo svetimą turtą, t. y. :
I. M. nukentėjusiajai A. M. suteikus tikrovės neatitinkančią
informaciją neva ji yra buto pardavėjos uošvė, taip pat nuslepiant, kad tarp
buto savininkės įgalioto asmens Ž. K. ir buto pirkėjo I. D. 2005 m.
lapkričio 23 d. jau buvo sudaryta preliminarioji buto pirkimo–pardavimo
sutartis, o N. B. , būdama nekilnojamojo turto agentūros „Nirenija“ savininkė
ir neturėdama buto pardavėjos įgaliojimų, nežinant nei buto pardavėjai D. V. ,
nei jos įgaliotam asmeniui Ž. K. , savo agentūros patalpose pasirašė 2005
m. lapkričio 30 d. preliminariojoje buto pirkimo–pardavimo sutartyje už buto
pardavėją, dėl to nauja buto pirkėja A. M. jai perdavė 2600 Lt avanso.
Jau minėta, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi
būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens
apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Šioje byloje esminė apgaulė
reikštų tai, kad butas realiai nebuvo parduodamas ar jau buvo parduotas, o
sutartys buvo fiktyvios ir sudarytos tam, kad būtų galima apgaule pasisavinti
nukentėjusiojo turtą (pinigus), neketinant buto parduoti ir grąžinti avanso,
arba butas, nors ir parduodamas, bet jį parduoda kiti asmenys, o ne nurodyti
preliminariojoje sutartyje. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad N. B. ir I. M.
dirbo nekilnojamo turto agentūroje, t. y. turėjo teisę tarpininkauti buto
pirkimo–pardavimo procese. B-a-, dėl kurio buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo
sutartis, buvo iš tikrųjų parduodamas. Pirmajam buto pirkėjui I. D. sudarius
preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį su buto savininkės įgaliotu
asmeniu Ž. K. ir nekilnojamojo turto agentūros „Nirenija“ atstove N. B.
bei sumokėjus 5000 Lt avanso, tačiau kitą dieną po preliminariosios
sutarties sudarymo, t. y. 2005 m. lapkričio 24 d. , atsisakius šią
vykdyti, buto pardavimo procesas tęsėsi. Tam neprieštaravo ir buto savininkės
įgaliotas asmuo Ž. K. Taigi su A. M. 2005 m. lapkričio 30 d.
sudaryta preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo apgaulinga. Nei
dėl parduodamo buto, nei dėl pasirašant sutartį dalyvavusių asmenų tapatybių A. M.
nebuvo suklaidinta. B-a- buvo realiai parduodamas ir jei A. M. būtų
įvykdžiusi preliminariosios sutarties sąlygas, ji taptų teisėta buto savininke
ir jos duotas avansas būtų įskaitytas į buto kainą. Tas faktas, kad I. M.
prisistatė A. M. buto, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini),
pardavėjos uošve, o N. B. pasirašė sutartyje vietoje pardavėjo įgalioto
asmens Ž. K. , ir tai, kad nebuvo nutraukta prieš tai 2005 m.
lapkričio 23 d. sudaryta preliminarioji sutartis tarp D. V. įgalioto
asmens Ž. K. ir I. D. dėl šio buto pirkimo–pardavimo, neinformuojant A. M.
dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, negali būti laikoma esmine apgaule, būtent, A. M.
suklaidinimu, iš esmės paveikusiu jos apsisprendimą dėl buto, esančio
Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pirkimo.
Pirkėja savo noru pagal sutartį perdavė 2600 Lt
avanso. Kadangi pirkėja A. M. buvo susipažinusi su preliminariosios
sutarties sąlygomis, tai žinojo, kad iki 2005 m. gruodžio 28 d. ji privalo
sumokėti visą sutartyje nurodytą buto kainą, t. y. 138 000 Lt, nes priešingu
atveju tai bus laikoma atsisakymu vykdyti sutartį, o sumokėtas avansas negrąžinamas.
B-o pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko ne dėl N. B. ir I. M. veiksmų,
o dėl pirkėjos A. M. neatvykimo į notarinę kontorą pasirašyti buto pirkimo–pardavimo
sutarties. A. M. laiku neįvykdė sutarties sąlygų, todėl prarado sumokėtą
2600 Lt avansą.
Kolegija pažymi, kad išteisintosios N. B.
elgesys, t. y. naujos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties
sudarymas neinformavus pardavėjo ar jo įgalioto asmens, pasirašymas vietoje
pardavėjo, gauto iš pirkėjo avanso neperdavimas turinčiam jį teisę gauti asmeniui
bei neatvykimas į notarinę kontorą tvirtinti buto pirkimo–pardavimo sutarties,
gali būti pripažintas ne sukčiavimu, o netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymu,
dėl to šalims pareiškus pretenzijas gali kilti civilinė atsakomybė. Baudžiamasis
įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, o N. B. ir I. M. pagrįstai
išteisintos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nesant jų veikoje nusikaltimo
sudėties.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto
nusikaltimo sudėties ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo
mažareikšmiškumo

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji
atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba
žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą,
panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šios veikos objektyvieji požymiai
baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai
atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio
dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų.
Tikro dokumento suklastojimas – tai dokumento
tikrumo arba jo turinio teisingumo pakeitimas. Byloje nustatyta, kad N. B.
savo veiksmais pakeitė preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties turinį, t.
y. pasirašė vietoje pardavėjos D. V. neturėdama tam įgaliojimų. Tokiu būdu
N. B. įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, kad preliminariosios
buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu dalyvavo buto pardavėja. T-ėl tokia
veika yra dokumento suklastojimas, nepaisant to, ar asmuo pasirašydamas vietoje
kito asmens naudojo savo parašą, ar suklastojo kito asmens parašą, nes bet
kuriuo atveju, jis dokumente pateikia neteisingus duomenis apie kito asmens
dalyvavimą pasirašant dokumentą. N-s kasatorė teigia, kad pasirašė vietoje
kito asmens tik todėl, jog buto pirkėja prašė paimti 2600 Lt avanso, kad buto
nenupirktų kiti asmenys, veikos padarymo motyvai veikos kvalifikacijai neturi reikšmės.
Kasatorė suvokė, kad pasirašo dokumente, kuris konstatuoja juridinį faktą ir gali
sukelti teisines pasekmes, vietoje kito asmens neturėdama teisės to daryti ir
to norėjo, todėl jos veikoje yra tiesioginė tyčia.
Vadovaujantis BK 37 straipsniu, padaręs
nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės,
jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo
sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Teismai
konstatavo, kad nors N. B. veikoje yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto
nusikaltimo sudėties požymių, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų bei motyvų
nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl ją
nuo baudžiamosios atsakomybės atleido dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37
straipsnis).
Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai
padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo
sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas
prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia
tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą
traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme,
o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal
susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo
mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios
baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis,
veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai,
nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta
ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas
laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu
konkrečiu atveju sprendžia teismas.
Byloje nustatyta, kad N. B. , būdama
nekilnojamojo turto agentūros „Nirenija“ savininkė, neturėdama buto pardavėjo
įgaliojimų, 2005 m. lapkričio 30 d. pasirašė preliminariojoje buto pirkimo–pardavimo
sutartyje už buto pardavėją D. V. ir taip suklastojo tikrą dokumentą, tačiau
šiais savo veiksmais nepadarė jokios žalos nei buto pardavėjos, nei buto
pirkėjos A. M. interesams. Kasatorės veikos motyvas buvo paspartinti buto
pardavimo procesą, nes to pageidavo buto pardavėja. Tuo tarpu buto pirkėja taip
pat siekė, kuo greičiau įsigyti butą, todėl suprasdama, kad kasatorė nėra buto
pardavėja, toleravo N. B. pasirašymą preliminariojoje buto pirkimo–pardavimo
sutartyje vietoje buto pardavėjos. Kadangi toks dokumento suklastojimas iš
principo nepažeidė nei vienos iš šalių interesų, teismai pagrįstai kasatorės padarytą
BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą laikė mažareikšmiu ir ją
nuo baudžiamosios atsakomybės atleido.

Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo (BPK 320
straipsnio 3dalis)

Kolegija laiko, kad nukentėjusiosios apeliacinis
skundas išnagrinėtas nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų,
reguliuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės
instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo
išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti
kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Tačiau, nesant
motyvuotų išvadų dėl bent dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių
argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320
straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo
nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, detaliai ištyrė nukentėjusiosios apeliaciniame
skunde buvusius argumentus bei pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio
skundo esmės, patvirtindamas jas kitais byloje surinktais įrodymais.
Teismas nutartyje išsamiai išdėstė, kodėl N. B.
BK 300 straipsnio 1 dalyje padaryta veika laikytina mažareikšmė, o ji nuo
baudžiamosios atsakomybės atleistina. Teismas pažymėjo, kad nors N. B.
suklastojo tikrą dokumentą, tačiau realios žalos valdymo tvarkai nepadarė,
todėl jos veika savo motyvais ir tikslais nėra pasiekusi tokio pavojingumo
laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas.
Taip pat teismas detaliai ir argumentuotai atsakė
į nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentą dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje
numatyto nusikaltimo sudėties buvimo N. B. ir I. M. veikoje
atkreipdamas dėmesį į tai, kad N. B. veiksmai, t. y. naujos
preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, neinformavus pardavėjo
ar jo įgalioto asmens, pasirašymas vietoje pardavėjo, gauto iš pirkėjo avanso
neperdavimas turinčiam jį teisę gauti asmeniui bei neatvykimas į notarinę
kontorą tvirtinti buto pirkimo–pardavimo sutarties, gali būti pripažinti ne sukčiavimu,
o netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymu, dėl to šalims pareiškus
pretenzijas gali kilti civilinė atsakomybė.
Esant tokioms aplinkybėms, kasatorės apeliacinis
skundas buvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtas, nutartyje detaliai atsakyta
į visus skunde išdėstytus argumentus, todėl nėra pagrindo teigti, kad
apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK reikalavimus, reglamentuojančius
bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka.

Dėl asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant bylą
apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 straipsnis)
Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine
tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.
Nukentėjusioji kasaciniame skunde teigia, kad bylą
nagrinėjant apeliacine tvarka pasikeitė prokuroras, o apie tai nebuvo pažymėta
nei teisiamojo posėdžio protokole, nei teismo nutartyje.
Iš bylos medžiagos matyti, kad byla apeliacinės
instancijos teisme buvo nagrinėjama 2008 m. sausio 10 d. , ir nukentėjusioji
šiame posėdyje dalyvavo. Bylos nagrinėjimo metu teisėjų kolegijos pirmininkas
išaiškino proceso dalyvių teisę pareikšti nušalinimus, tačiau nė vienas proceso
dalyvis, tarp jų ir nukentėjusioji, pareiškimų dėl nušalinimų nepareiškė.
Apeliacinės instancijos teisme sprendimas buvo
skelbiamas 2008 m. vasario 21 d. N-s iš 2008 m. vasario 21 d. teisiamojo
posėdžio protokolo turinio neaišku, kokiems proceso dalyviams dalyvaujant buvo
paskelbta apeliacinės instancijos teismo nutartis, tačiau net ir tuo atveju,
jeigu skelbimo metu tariamai dalyvavo kitas prokuroras negu bylos nagrinėjimo
apeliacinės instancijos teisme metu, nukentėjusiosios procesinės teisės nebuvo
suvaržytos ar pažeistos, nes nuosprendžio skelbimo metu prokuroro vaidmuo
pasireiškia tik nuosprendžio išklausymu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuo baudžiamosios
atsakomybės atleistos N. B. ir nukentėjusiosios A. M. kasacinius
skundus atmesti.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt