TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas
2. 15. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio
turinys (BPK 331 straipsnis).
Įrodymų vertinimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis)

Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas
pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl to, kad jame išdėstytos teismo
išvados neatitinka bylos aplinkybių, nuosprendyje turi išsamiai išanalizuoti
visus bylai teisingai išspręsti reikšmingus duomenis bei aplinkybes ir tokį
savo sprendimą pagrįsti neprieštaringais motyvais.

            Baudžiamoji byla Nr. 2K-420/2008
                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija
2. 6. 7. 5 (S)


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                 2008
m. spalio 28 d.                               
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko V-o
Ranonio, V-o A-uko ir pranešėjo A-o S-io,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 2
d. nuosprendžio, kuriuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d.
nuosprendis iš dalies pakeistas: nuteistojo M. B. nusikalstama veika
perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1
dalies į 260 straipsnio 2 dalį paskiriant jam aštuonerių metų laisvės atėmimo
bausmę, kurią pagal BK 63 straipsnio 4 dalį subendrinus su apylinkės teismo
nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį
paskirtomis bausmėmis, M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė –
laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio
31 d. nuosprendžiu M. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260
straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 259 straipsnio 1
dalį 60 parų arešto, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto, pagal BK 63
straipsnio 1, 4 dalis M. B. paskiriant galutinę subendrintą bausmę –
laisvės atėmimą dvejiems metams dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos
namuose.
Be to, šioje
byloje nuteisti E. P. ir L. R. Dėl jų kasacinio skundo nepaduota.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

n u s t a t ė :

            M. B. apeliacinės instancijos
teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai,
turėdamas tikslą platinti, 2006 m. vasario mėn. pabaigoje nenustatytoje vietoje
iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 60,528 g narkotinės medžiagos –
kanapių ir jų dalių, ne mažiau kaip 68,585 g narkotinės medžiagos – kanapių
dervos, ne mažiau kaip 29,027 g psichotropinės medžiagos – amfetamino,
kurias parsigabeno ir laikė bute, (duomenys neskelbtini), iki 2006 m.
kovo 2 d. , kai dalį – 2,835 g amfetamino, neturėdamas tikslo parduoti, gabeno
iki namo (duomenys neskelbtini), kur šią medžiagą sulaikymo metu rado ir
paėmė policijos pareigūnai, o likusi narkotinių bei psichotropinių medžiagų
dalis buvo rasta ir paimta šiame bute 2006 m. kovo 2 d. padarytos kratos
metu. Pirmosios instancijos teismas šią M. B. veiką kvalifikavo pagal BK
259 straipsnio 1 dalį konstatavęs, kad M. B. neteisėtai disponavo minėtomis
narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
M. B. taip pat nuteistas pagal
BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai
įgijo, gabeno ir laikė ne mažiau kaip 0,0717 g psichotropinės medžiagos –
metamfetamino ir ne mažiau kaip 1,833 g psichotropinės medžiagos –
amfetamino, kurias pardavė kitam asmeniui, ir pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už
žinomai suklastoto dokumento laikymą. Šių nuteisimų M. B. kasacine tvarka neskundžia.          
Kasaciniu skundu M. B. prašo panaikinti
apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios
instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius teigia, kad apeliacinės
instancijos teismas, kvalifikuodamas jo nusikalstamą veiką pagal BK 260
straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai
aiškino BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinąjį
požymį – tikslą platinti. Bylos duomenys liudija, kad kasatorius disponavo
skundžiamame epizode nurodytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis
be tikslo platinti, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas padarydamas
priešingą išvadą netinkamai įvertino šiuos duomenis, be to, netinkamai aiškino
„gabenimo“ ir „tikslo turėjimo“ sąvokas. Apeliacinės instancijos teismo išvados
dėl skundžiamo epizodo yra pagrįstos prielaidomis, o teisingas išvadas dėl šios
veikos, kasatoriaus nuomone, padarė pirmosios instancijos teismas. M. B.
taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK
pažeidimų. Kolegijos išvados dėl BK 260 straipsnio 2 dalies nepagrįstos išsamia
įrodymų analize, be to, teismas, apeliacinio proceso metu nesilaikydamas
tiesioginio bei žodinio nagrinėjimo tvarkos ir išsamiai netirdamas bylos aplinkybių,
pažeidė BPK 241 ir 242 straipsnių nuostatas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą
prokuroras D. Č-a- prašo nuteistojo M. B. kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad nuteistojo kasacinis skundas yra nepagrįstas, nes iš
byloje esančių ir tinkamai įvertintų įrodymų matyti, kad M. B. neteisėtai
įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį psichotropinių bei narkotinių medžiagų,
turėdamas tikslą jas platinti, o priešingi kasatoriaus argumentai prieštarauja šiems
įrodymams, todėl turi būti atmesti. Tenkinti kasacinį skundą nurodomais
kasatoriaus argumentais dėl BPK pažeidimų, prokuroro nuomone, taip pat nėra
pagrindo.
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl
apeliacinio proceso

Apeliacinio proceso paskirtis – užtikrinti, kad
įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo
sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Apskųstų pirmosios instancijos teismo
sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi
patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų
reikalavimų. Siekdamas tinkamai parinkti reikiamą sprendimų, priimamų
išnagrinėjus bylą, rūšį, apeliacinės instancijos teismas turi nustatytus
įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties)
trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti.
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas
teismas apeliacinio proceso metu turi patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma
apeliaciniame skunde. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, be kita ko,
nagrinėjo prokuroro apeliacinį skundą, kuriame apeliantas, nesutikdamas su M. B.
veikos kvalifikavimu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, prašė perkvalifikuoti jo
veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Esminiai apeliacinio skundo argumentai
buvo susiję su tuo, kad M. B. , apelianto nuomone, turėjo tikslą platinti
skundžiamame epizode nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas; tai ikiteisminio
tyrimo metu patvirtino ir ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas M. B. . Savo
argumentus prokuroras grindė bylos duomenimis, tarp jų – ikiteisminio tyrimo
metu gautais duomenimis.
Apeliacinės instancijos teismas pakeitė apylinkės
teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apeliacinės
instancijos teismas padarė išvadą, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas
netinkamai dėl to, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados
neatitinka bylos aplinkybių, nes apylinkės teismas, padarydamas išvadas dėl M. B.
veikos perkvalifikavimo į BK 259 straipsnio 1 dalį, išsamiai neapklausė M. B. ,
neanalizavo jo parodymų ir jų nelygino su kitais bylos duomenimis.
Tuo tarpu iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio
matyti, kad kolegija, pateikdama išvadas dėl prokuroro apeliacinio skundo, pati
vertino ne visus bylos duomenis, tarp jų – ikiteisminio tyrimo metu duotus M. B.
parodymus, o dėl jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui (T. 2, b. l.
106-109), kuriais prokuroras taip pat grindė savo apeliacinį skundą, iš viso
nepasisakė ir jų neanalizavo. BPK 276 straipsnyje nurodyta, kad kai
kaltinamasis duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo
parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, gali būti
perskaitomi kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio
taip pat matyti, kad M. B. parodymai, kuriais kolegija grindė savo išvadas
dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo, ne tik neanalizuoti ir išsamiai
neaptarti, bet nuosprendyje net neišdėstyti, nurodyta tik jų dalis. Iš bylos
matyti, kad šie M. B. parodymai nevienareikšmiai, jais nuteistasis kaltę
pripažino tik iš dalies, be to, šiuose parodymuose yra kaltinimo prieštaravimų,
kurie apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neaptarti ir nepaneigti.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai neanalizuoti ir kiti
duomenys, turintys reikšmės skundžiamos M. B. veikos teisiniam
įvertinimui.
Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas – priimtas
ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų
teisės normų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos
sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų
nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais
ir teisingai įvertintais įrodymais. Savo forma ir turiniu apeliacinės
instancijos teismo nuosprendis turi atitikti BPK 331 straipsnio reikalavimus,
turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo
nuosprendį, kai padaro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas
netinkamai dėl to, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos
teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, turi nurodyti motyvus, kodėl
nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, išdėstyti
ir analizuoti įrodymus, kuriais remdamasis kitaip negu pirmosios instancijos
teismas vertina įrodymus ir konstatuoja visų svarbių bylos aplinkybių buvimą.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal
savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių
išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikytis šio įstatymo nuostatų ir
reikalavimų privalo ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teismas.
Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai
ištirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis
aplinkybėmis, kad turi būti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek
kaltinantys įrodymai.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi
būti aiškiai nurodyti motyvai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo
nuosprendis yra naikinamas ar keičiamas, nuosprendyje negali būti nutylėjimų,
įrodymų vertinimo spragų ir pan. Bylą nagrinėjantis teismas priimame
nuosprendyje privalo pasisakyti dėl visų reikšmingų bylai aplinkybių ir
vertinti visus nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus. Įrodymai kaip visuma
gali būti vertinami tik po to, kai kiekvienas iš jų įvertinamas atskirai pagal
BPK 20 straipsnyje numatytus kriterijus.
Apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų,
patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, turi būti išdėstomi ir kitais byloje
surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismas
turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas.
Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas
neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų
įrodymų ir pan. , apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo
posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti
įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl M. B. veikos
kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nėra pagrįstos išsamiu ir
nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegija, privalėdama patikrinti
bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, to nepadarė ir taip pažeidė
BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Taip pat konstatuotina, kad apeliacinės
instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas.
Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje padarė
išvadą, kad skundžiamame epizode nurodytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis
medžiagomis M. B. neteisėtai disponavo turėdamas tikslą jas platinti ir
kad dalį šiuo tikslu įgytos minėtos psichotropinės medžiagos jis nešė perduoti
kitam asmeniui. Tuo tarpu išdėstydama įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos
aplinkybes kolegija padarė išvadą, kad nurodytomis narkotinėmis ir
psichotropinėmis medžiagomis M. B. disponavo turėdamas tikslą jas
platinti, o dalį šiuo tikslu įgytos minėtos psichotropinės medžiagos jis nešė
perduoti kitam asmeniui neturėdamas tikslo parduoti. Aplinkybe, kad dalį šios psichotropinės
medžiagos M. B. nešė perduoti kitam asmeniui, kolegija grindė savo išvadas,
kad visomis skundžiamame epizode nurodytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis
medžiagomis M. B. neteisėtai disponavo turėdamas tikslą jas platinti,
tačiau kitoje nuosprendžio dalyje kolegija šią aplinkybę įvertino iš esmės
priešingai. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai
patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas
svarbias bylos aplinkybes. Dėl tų pačių bylos aplinkybių apkaltinamajame nuosprendyje
negali būti prieštaringų išvadų.
Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl M. B.
veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nėra pagrįstos išsamiu ir
nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pat – yra prieštaringos.
T-ėl laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios
instancijos teismo nuosprendį pagal prokuroro apeliacinį skundą, pažeidė BPK 20
straipsnio nuostatas. Be to, kolegija, pažeisdama BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus,
savo sprendime neišdėstė tinkamai motyvuotų išvadų dėl esminių prokuroro apeliacinio
skundo argumentų, susijusių su visais M. B. parodymais. Prieštaringas ir
neatitinkantis BPK 331 straipsnio reikalavimų apeliacinės instancijos teismo
nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
Minėti pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos
teismui tinkamai išnagrinėti prokuroro apeliacinį skundą ir priimti dėl jo teisingą
sprendimą, todėl laikytini esminiais. Dėl esminių BPK pažeidimų apeliacinės
instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš dalies tenkinant prokuroro
apeliacinį skundą buvo padaryti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio
pakeitimai, naikinama ir ši bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti
apeliacine tvarka.
Byloje apeliacinį skundą buvo padavęs ir M. B. ,
kuris skunde ginčijo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam pagal BK 260
straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas M. B.
apeliacinį skundą atmetė, šios nuosprendžio dalies M. B. kasacine tvarka
neskundžia. M. B. kasacinio skundo argumentai susiję tik su prokuroro
apeliacinio skundo argumentais, todėl iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios
instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas tikrintinas tik pagal
byloje paduotą prokuroro apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria
pakeitus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendį
nuteistojo M. B. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 259 straipsnio 1
dalies į 260 straipsnio 2 dalį paskiriant jam aštuonerių metų laisvės atėmimo
bausmę, kurią pagal BK 63 straipsnio 4 dalį subendrinus su apylinkės teismo
nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį paskirtomis
bausmėmis, M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas
aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš
naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt