TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Baudžiamoji byla Nr
2. 19. Teisė į nešališką teismą (BPK 44 straipsnio 5
dalis)

Teismo baigiamajame akte nurodyti teiginiai, kad
kaltinamojo gynyba neprofesionali, pažeidžia teisės į nešališką teismą
principą.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-523/2008
Procesinio sprendimo kategorija
2. 1. 2. 4, 2. 1. 16. 2. 18 (S)


LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU

2008
m. gruodžio 16 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko A-o
K-aus, A-os R-ės ir pranešėjo J-o T-iaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P.
kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atmestas T. P. apeliacinis skundas dėl Akmenės rajono apylinkės
teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pagal
BK 225 straipsnio 2 dalį nuteistas teisės atėmimu dirbti valstybės tarnyboje
dvejiems metams.
Teisėjų kolegija, išklausiusi
teisėjo pranešimą,

n
u s t a t ė :

T. P. nuteistas už tai, kad, dirbdamas Mažeikių rajono
policijos komisariato Viešosios policijos patruliu, vykdydamas pareigas –
kontroliuodamas, kaip eismo dalyviai vykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nustatė,
kad 2006 m. liepos 6 d. apie 20. 00 val. Mažeikiuose, Ž-ijos–Naftininkų
gatvių sankryžoje, iš automobilio BMW 735, vairuojamo
V. B. , buvo išmestas alaus butelis, t. y.
pažeistas Kelių eismo taisyklių 57 punktas. Mažeikių rajono policijos
komisariato Viešosios policijos patruliui P. P. sustabdžius minėtą automobilį prie prekybos centro „P-a-“
esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, T. P. tarnybiniame automobilyje „Audi 80“ patikrinęs dokumentus ir įtaręs, kad automobilio BMW 735 vairuotojas V. B.
yra neblaivus, pareikalavo iš vairuotojo 200 Lt kyšio už, tikėtina,
neteisėtą neveikimą, t. y. už V. B. galbūt padaryto
Kelių eismo taisyklių 68 punkto pažeidimo nuslėpimą bei administracinės teisės
pažeidimo protokolo nesurašymą. V. B. sutikus
perduoti prašomą sumą, T. P. susitarė priimti 200 Lt kyšį, nurodęs V. B.
atvykti su pinigais prie kavinės „Čeburekinė“, esančios, Mažeikiuose, Tirkšlių
g. , nes tuo metu V. B. pinigų su savimi neturėjo. Po
įvykusio susitarimo, apie 21. 30 val. , tęsdamas nusikalstamą veiką, prie AB SEB
„Vilniaus banko“, esančio, Mažeikiuose, V. B-os
g. 3, T. P. ankstesnį susitarimą įgyvendino ir per tarnybinio automobilio „Audi 80“ langą tiesiogiai priėmė iš V. B. , kurio veikla buvo kontroliuojama teisėsaugos
institucijų pareigūnų, 200 Lt kyšį – du banknotus po 100 Lt, kurių numeriai
AF3517006 ir AF1923289.
Kasaciniu skundu nuteistasis T. P.
prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš
naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės
instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nes priimta padarius esminių BPK
reikalavimų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės
ir sukliudyta teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei
priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis, 382
straipsnio 5 punktas, 383 straipsnis). T. P. kasaciniame
skunde nurodo, kad jo apeliacinį skundą išnagrinėjo šališkas teismas, nes
naujai sudaryta teisėjų kolegija savo iniciatyva iš naujo nesvarstė kasatoriaus
pirmiau pareikšto kolegijos pirmininkui nušalinimo klausimo, nepaisydama to,
kad prieš tai bylą nagrinėjusių teisėjų nutartis tuo pačiu klausimu yra
niekinė, nes buvo priimta neturint jiems teisės dalyvauti šiame procese. Kasatorius
nurodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2
dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta jo, kaip kaltinamojo
(nuteistojo), teisė į nešališką teismą, todėl apeliacinės instancijos teismas
padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą (BPK 44 straipsnio 5
dalis), dėl kurio buvo suvaržyta įstatymo garantuota jo teisė į nešališką
teismą, ir šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti
bylą ir priimti teisingą nutartį. T. P. nurodo, kad
apeliacinės instancijos teismas neteisėtai pripažino nepagrįstais jo teiginius,
jog policijos pareigūnų veiksmai ir duotas leidimas V. B.
atlikti papirkimą imituojančius veiksmus nebuvo sankcionuoti teisėjo pagal
BPK 159 straipsnio reikalavimus.
Atsiliepime į nuteistojo T. P. kasacinį
skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo
skyriaus prokuroras siūlo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad teismai
tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes
atitinkančias išvadas ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.
Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė, kad BPK
159 straipsnio reikalavimai nepažeisti, nes nusikaltimas T. P.
pareikalavus kyšio pagal BK 225 straipsnio 2 dalies dispoziciją jau buvo
baigtas ir tolesniais veiksmais buvo siekiama surinkti kuo daugiau įkalčių ir
juos įtvirtinti.
Nuteistojo T. P. kasacinis
skundas tenkintinas.

Dėl BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimų, Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies ir Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų

Kasatoriaus argumentas, kad apeliacine tvarka bylą
išnagrinėjo neteisėta teisėjų kolegija, yra nepagrįstas. Apeliacinės
instancijos teisėjų kolegijai, kuri išnagrinėjo bylą iš esmės, nušalinimų
nebuvo pareikšta, tarp jų ir kolegijos pirmininkui. Nebuvo pagrindo skunde
nurodytais motyvais jam nusišalinti.
Kasatoriaus teiginiai, kad pirmosios instancijos
teisėja išnagrinėjusi bylą buvo šališka, motyvuotai atmesti Šiaulių apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio
19 d. nutartimi, tačiau dėl kai kurių apeliacinės instancijos teismo
nutarties teiginių galima pripažinti, kad šis teismas šališkai išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. skundą.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas
kaltinamojo duotus parodymus teisme, pažymėjo, kad tai „akla ir neprofesionali“
gynyba, ir konstatavo, kad būtent tokia kaltinamojo gynybos taktika sustiprino
įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kaltinamojo parodymai,
gauti teisėtais būdais, kurių patikimumą galima patikrinti BPK numatytais
proceso veiksmais, teismo gali būti pripažinti įrodymais byloje ir juos privalu
vertinti pagal BPK 20 straipsnio taisykles. Kaltinamojo parodymai teisme kartu
yra viena gynybos priemonių. Būtina pabrėžti, kad duoti parodymus yra
kaltinamojo teisė, bet ne pareiga. Atsisakančiam duoti parodymus, kaip ir
duodančiam melagingus parodymus kaltinamajam, dėl to jokios sankcijos ar
blogesnė procesinė padėtis negali būti taikomos. Šiaulių apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kaip matyti iš šios kolegijos 2008
m. birželio 19 d. nutarties turinio, pažeidė nešališkumo principą, susiejusi kitų
įrodymų vertinimą su kaltinamojo parodymų, kurie yra viena iš jo gynybos
priemonių, patikimumu.
Apeliacinės instancijos teismo kolegija, tikrindama
pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, susiejo tai su kaltinamojo
gynybos vertinimu. Tuo tarpu teisė į gynybą yra viena svarbiausių asmens,
traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, teisių. Ši teisė įtvirtinta BPK 10
straipsnyje, ją garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6
dalis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6
straipsnis.
Teisę į gynybą kaltinamasis įgyvendina gindamasis
pats, taip pat gindamasis per gynėją. Jis gali nesiimti jokių aktyvių gynybos
veiksmų, gali gintis aktyviai, tačiau visais atvejais gynybos taktika ir lygis
negali būti susiję su jo kaltumo nustatymu. Tuo tarpu Šiaulių apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d.
nutartyje, be kita ko, teigiama, kad kaltinamojo neprofesionali gynyba
pagrįstai leidžia abejoti visais kaltinamojo pasirinktos gynybos teiginiais, jo
argumentų ir teiginių teisingumu bei patikimumu.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, priėmusi tokią nutartį, kartu parodė savo nepalankumą
kaltinamajam ir taip pažeidė nešališkumo principą, kuris yra garantuotas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, įtvirtintas Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK
44 straipsnio 5 dalyje, ir tai pagal BPK 383 straipsnį yra pagrindas panaikinti
apeliacinės instancijos teismo nutartį, vadovaujantis BPK 369 straipsnio 1
dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl BPK 159 straipsnio reikalavimų

BPK 159 straipsnis reglamentuoja nusikalstamą veiką
imituojančių veiksmų atlikimą, tai yra asmens, kuriam siūloma atlikti
nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, veiksmų, formaliai atitinkančių
objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, atlikimas su teisėsaugos
pareigūnų žinia. Tai viena iš kitų procesinių prievartos priemonių, numatytų
BPK 140–163 straipsniuose.
Pagal Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartyje išdėstytas bylos
aplinkybes nukentėjusysis V. B. , kurio veika buvo
kontroliuojama teisėsaugos institucijų pareigūnų, kaltinamajam T. P.
davė 200 Lt kyšį. Prieš tai V. B. apie
reikalavimą duoti kyšį pranešė policijos komisariatui, kur ir gavo kyšiui
skirtus 200 Lt. Šiuos pinigus, būdamas kontroliuojamas policijos
pareigūnų, įteikė T. P.
Taigi V. B. pranešimas policijos
komisariatui apie reikalavimą duoti kyšį buvo pagrindas taikyti prievartos
priemonę, numatytą BPK 159 straipsnyje. Ši V. B. informacija
turėjo būti perduota prokurorui, kuris pagal BPK 159 straipsnio nuostatą gali kreiptis
į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti asmeniui, kuriam buvo siūloma
padaryti nusikaltimą, atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Nagrinėjamoje byloje, nors faktiškai buvo atlikti nusikalstamą veiką
imituojantys veiksmai, tačiau ne pagal BPK 159 straipsnyje nustatytą tvarką,
todėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. birželio 19 d. nutarties išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu
nebuvo pažeistas BPK 159 straipsnio reikalavimas, prieštarauja šio straipsnio
nuostatoms.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, apeliacine tvarka tikrindama Akmenės rajono apylinkės teismo
2008 m. sausio 17 d. nuosprendžio pagrįstumą, vadovavosi tuo, kad ikiteisminio
tyrimo metu BPK 159 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti ir tuo remdamasi
pripažino leistinais įrodymais viską, kas yra susiję su 200 Lt įteikimu T. P. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas
bylą iš naujo, turi atsižvelgti į šią aplinkybę vertindamas įrodymus dėl kyšio
priėmimo. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. birželio 19 d. nutartyje teisingai nurodyta, kad vienas iš BK 225 straipsnyje
numatytų nusikaltimo sudėties požymių yra susitarimas priimti kyšį. Šis požymis
yra alternatyvus ir baudžiamajai atsakomybei pagal BK 225 straipsnį atsirasti
pakanka veikos, patvirtinančios susitarimą priimti kyšį. Tačiau tai nereiškia, kad
nereikia įrodinėti kitų nusikaltimo požymių.
Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendžiu
T. P. nuteistas už kyšio reikalavimą, susitarimą
priimti kyšį ir kyšio priėmimą. Tikrindamas šio nuosprendžio pagrįstumą
apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti kiekvieno iš šių požymių
įrodytumą ir nutartyje aiškiai išdėstyti išvadas šiuo klausimu, kaip to
reikalaujama BPK 332 straipsnio 3 dalyje. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartyje nėra išsamaus
atsakymo į apeliacinio skundo argumentą, kad T. P. kaltė
neįrodyta pagal visus jam inkriminuotus nusikaltimo požymius. Tokia nutartis
neatitinka BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
BPK 382 straipsnio 5 punktu,

n
u t ar i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt