TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Baudžiamoji byla Nr
2. 5. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar
psichotropinėmis medžiagomis
(BK 259, 260 straipsniai)

BK 259 ir 260 straipsniuose numatytos
nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia. L-ai mažo kiekio
medicininės paskirties raminamai veikiančių tablečių, įsigytų pagal gydytojo
receptą, perdavimas asmeniui, kuriam gydymas jomis nustatyta tvarka
nepaskirtas, taip pat šio asmens minėtų labai mažo kiekio vaistų įgijimas tokiu
būdu, nesant duomenų apie asmenų suvokimą, kad šių vaistų sudėtyje yra narkotinės
ar psichotropinės medžiagos, negali būti vertinamas kaip nusikalstama veika.


                                                          
                              Baudžiamoji
byla Nr. 2K-278/2008
                                                
                                      Procesinio
sprendimo kategorijos:
                                                                                           1. 2. 23. 1;
1. 2. 23. 2. (S)


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008
m. gegužės 27 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko V-o M-o,
E-aus B-o ir pranešėjo A-o
K-aus,
sekretoriaujant R-ai M-ei,
dalyvaujant prokurorei D-ai
S-aitei–L-ei,
nuteistajai I. S. ,
nuteistųjų gynėjams advokatams I-ui
B-ui ir G-ui B-ui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G. ir I. S. kasacinius
skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės
teismo 2007 m. spalio 3 d. nuosprendžiu A. G.
išteisintas nesant nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, požymių; I. S. išteisinta, nesant baudžiamojo nusižengimo,
numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu panaikintas
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. nuosprendis ir
priimtas naujas nuosprendis – A. G. nuteistas pagal
BK 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme; I. S. nuteista pagal BK 259 straipsnio 2 dalį
10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
nuteistųjų gynėjų ir nuteistosios I. S. , prašiusių kasacinius skundus
patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio
21 d. nuosprendžiu A. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už
psichotropinių medžiagų platinimą, o I. S. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – už neteisėtą nedidelio kiekio
psichotropinių medžiagų įgijimą be tikslo platinti, t. y. už tai, kad 2007
m. gegužės 11 d. , apie 18. 40 val. , prie pastato, esančio V-, Sodų g.
24, visuomeninio transporto stotelėje „Stotis“, A. G. neteisėtai
neatlygintinai perdavė I. S. 0,0075 g
psichotropinės medžiagos – lorazepamo, o ši neteisėtai įgijo šį nedidelį kiekį
psichotropinės medžiagos sau suvartoti.
Kasaciniais skundais nuteistieji A. G.
ir I. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d.
nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m.
spalio 3 d. nuosprendį.
Kasaciniuose skunduose nuteistieji nurodo, kad
apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir
padarė esminių BPK pažeidimų. Teismas neatsižvelgė į BK 2 straipsnio 3, 4
dalių, 14 straipsnio, 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus dėl
baudžiamosios atsakomybės kilimo tik esant kaltei. Pažeisdamas BPK 20
straipsnio 5 dalies reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas kasatorių
paaiškinimus apie buvusius įvykius ir kitas faktines aplinkybes vertino
klaidingai, vienpusiškai, neatsižvelgė į bylos aplinkybių visumą bei priėmė
prielaidomis grįstą sprendimą dėl kasatorių tiesioginės tyčios padarant jiems
inkriminuotas veikas. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad
kasatoriai žinojo, jog receptinis vaistas „Lorafen“ turi ir draudžiamos
psichotropinės medžiagos – lorazepamo. Apeliacinio teismo išvada, kad kasatorių
veiksmuose buvo tiesioginė tyčia – A. G. atveju
neteisėtai platinti (neatlygintinai perduoti), I. S. – neteisėtai įsigyti
draudžiamos psichotropinės medžiagos – lorazepamo – neįrodyta ir neteisinga.
Vaistą „Lorafen“ nuteistasis A. G. teisėtai įsigijo
kaip medicininį raminamąjį vaistą pagal gydytojo receptą, o nuteistoji I. S.
šį vaistą iš A. G. įsigijo dėl šio vaisto migdomųjų,
raminamųjų savybių, siekdama pailsėti kelionėje autobusu į Varšuvą. Vaisto
informaciniame lapelyje nenurodyta, kad jis turi narkotinių medžiagų. Vaistas
„Lorafen“ priskiriamas migdomųjų vaistų grupei ir vartojamas nemigai gydyti.
Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal specialisto išvadą vienoje vaisto
„Lorafen“ tabletėje yra tik 0,0025 g psichotropinės medžiagos –
lorazepamo. Be to, tokio pavadinimo vaistas neįtrauktas į sveikatos apsaugos
ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V–239 patvirtintą narkotinių
ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Nuteistieji pažymi, kad jie tiek
ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad A. G. turėjo ir I. S. perdavė migdomuosius
receptinius neuždraustus vaistus, o ne draudžiamą psichotropinį preparatą. Taip
pat, kasatorių nuomone, teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikos tokio pobūdžio bylose (kasacinė nutartis Nr. 2K–490/2001).
Remdamiesi kasacine nutartimi Nr. 2K–409/2004, kasatoriai teigia, kad
teismas nenustatė sąmoningo tikslo platinti ir įsigyti būtent draudžiamą
psichotropinę medžiagą – lorazepamą, taigi nenustatė kaltės, todėl negalima ir
baudžiamoji atsakomybė. Nuteistojo A. G. kasaciniame skunde taip pat
nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo netaikė BK 59
straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės,
todėl nesilaikė BK 54 straipsnio reikalavimų ir nepagrįstai nuteistajam paskyrė
laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius pažymi, kad dvejų metų laisvės atėmimo
bausmė už teisėtai pagal receptą įgytų medicininės paskirties vaistų trijų
tablečių, kuriose yra itin mažas psichotropinės medžiagos kiekis, neatlygintiną
perdavimą kitam asmeniui aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54
straipsnio 3 dalies). Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika
(kasacinė nutartis Nr. 2K–77/2007).
Nuteistųjų A. G. ir I. S. kasaciniai skundai tenkintini.

Dėl BK 259 ir 260 straipsnių taikymo ir esminio
BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio („Pagrindinės
baudžiamosios atsakomybės nuostatos“) 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako
pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs
nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo
reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. V-a- pamatinių Baudžiamojo proceso
principų yra nekaltumo prezumpcijos principas. Baudžiamojo proceso kodekso 44
straipsnio („Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu“) 6 dalyje
nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas
asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka
ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m.
birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio
surašymą” 3. 1. 8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis
negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos
įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius
nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus
vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos
aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už
baudžiamąjį nusižengimą – neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių ar
psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar
siuntimą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. BPK 260 straipsnio 1
dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimą – neteisėtą narkotinių ar
psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar
siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba šių medžiagų
pardavimą ar kitokį platinimą. Abi šios nusikalstamos veikos padaromos tik
tiesiogine tyčia. Remiantis teismų praktika, laikoma, kad kaltininkas tokių
veikų padarymo atveju turi bent bendrais bruožais suvokti, jog medžiagos, su
kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų
kiekį ir kt.
Kolegija sutinka su kasaciniuose skunduose
išdėstytais argumentais, kurių pagrindu daroma išvada, kad nagrinėjamojoje
byloje nėra įrodyta A. G. ir I. S.
tiesioginė tyčia neteisėtai platinti ir įsigyti psichotropinių medžiagų.
Apie kaltės formą, rūšį, turinį, kaip ir apie
kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal faktines veikos
aplinkybes. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti
kategoriškos, neabejotinos ir vienareikšmės išvados, kad abu nuteistieji
suvokė, jog atlieka veiksmus (A. G. – neatlygintinai
perduoda, o I. S. – įsigyja) su psichotropinėmis
medžiagomis.
Iš nuteistųjų nuoseklių ir tarpusavyje sutampančių
parodymų matyti, kad I. S. ketino išvykti į Varšuvą dalyvauti
konferencijoje, todėl įvykio vietoje susitiko su nuteistuoju A. G.
ir perdavė šiam raktus nuo organizacijos „Tavo drugys“, kurioje abu
nuteistieji dirbo, nes A. G. neturėjo raktų nuo įstaigos patalpų, o I. S. reikėjo išvykti į Lenkiją. Susitikimo metu
nuteistoji I. S. paprašė nuteistojo A. G. raminamųjų,
migdomųjų vaistų, nes jos laukė ilga ir varginanti kelionė. Nuteistoji I. S.
pripažino, kad ji žinojo, jog A. G. tokių vaistų turi, nes jis buvęs
narkomanas, todėl juos nuolat vartojo. Be to, ji patvirtino, kad suprato, jog
šie vaistai išrašomi pagal gydytojo receptą. A. G. , kaip jis pats parodė,
neįtardamas nieko bloga, norėdamas padėti savo kolegei, perdavė I. S. tris tabletes vaisto „Lorafen“, kurį jam išrašė
gydytoja. Nuteistieji nuo pat bylos tyrimo pradžios tvirtino, kad susitiko
darbo reikalais, o ne siekdami perduoti vaistus. A. G. ir
I. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio
nagrinėjimo metu parodė, kad nesuprato, jog atlieka neteisėtus veiksmus su
draudžiamomis platinti psichotropinėmis medžiagomis.
Šie nuteistųjų parodymai kitais bylos duomenimis
nepaneigti. Priešingai, kitų įrodymų šaltinių duomenys patvirtina nuteistųjų
parodymus. L-ytoja I. T. patvirtino nuteistųjų
parodymus dėl I. S. ketinimo išvykti į konferenciją,
nurodė, kad abi vyko į stotį nupirkti I. S. bilietą ir paduoti A. G.
raktus nuo organizacijos patalpų, taip pat patvirtino apie A. G. perduotas
I. S. tris tabletes. L-ytojas policijos pareigūnas
J. V. , kuris sulaikė abu nuteistuosius, patvirtino, kad
nuteistoji I. S. įvykio metu savanoriškai atidavė jam tris rausvos spalvos
tabletes, nurodydama, jog neseniai šias jai davė A. G. , nes jos laukė
tolima kelionė ir ji ketino tabletes kelionės metu suvartoti, kad galėtų
užmigti.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos
duomenų visumą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad vaistų perdavimas įvyko viešoje
vietoje (visuomeninio transporto stotelėje), šalia esant liudytojai, nuteistųjų
kolegei I. T. Specialisto išvadoje nustatyta, kad trijose
tabletėse, kurias A. G. perdavė I. S. , buvo
psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kurio bendroji masė yra 0,0075 g.
Tai gana mažas kiekis. Taip pat ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad
nuteistasis A. G. vaistą „Lorafen“ turėjo teisėtai – teismai nustatė, jog
jis šį vaistą įsigijo legaliai pagal gydytojo receptą. Be to, svarbu pažymėti,
kad pagal sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu
Nr. V–239 patvirtintą narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą
psichotropinė medžiaga – lorazepamas (lorazepam) – leidžiama vartoti medicinos
tikslais.
Apeliacinio teismo išvados dėl
nuteistųjų kaltės (tiesioginės tyčios) disponuojant draudžiamu preparatu –
psichotropine medžiaga lorazepamu – yra abejotinos. Byloje esantys įrodymais
pripažinti duomenys neleidžia kategoriškai daryti tokios išvados. Kolegija
laiko, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminį
BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, tuo tarpu pirmosios instancijos, tinkamai
įvertinęs įrodymų visumą, priėmė teisėtą išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliacinio teismo išvada dėl
nuteistųjų tiesioginės tyčios A. G. neatlygintinai
perduodant I. S. psichotropinių medžiagų, o šiai jas
įgyjant, iš esmės remiasi tuo, kad abu nuteistieji suvokė, jog perduodamas
vaistas turi raminamąjį, migdomąjį poveikį ir išrašomas tik pagal gydytojo
receptą. Tačiau šios faktinės aplinkybės dar nereiškia, kad nuteistieji bent
bendrais bruožais suprato, jog perduodamas vaistas „Lorafen“ savo sudėtyje turi
ir psichotropinės medžiagos, juolab tokį mažą kiekį (vienoje tabletėje –
0,0025 g lorazepamo). Tai, kad vaistas išrašomas pagal gydytojo receptą ir
turi raminamąjį poveikį, dar neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog vaisto
sudėtyje būtinai yra ar gali būti draudžiamos platinti psichotropinės
medžiagos.
Kitos apeliacinio teismo nurodytos faktinės
aplinkybės, kurios, teismo nuomone, patvirtintina nuteistųjų kaltę, irgi yra
neesminės ir neleidžia daryti kategoriškų išvadų. Tai, kad nuteistasis įvykio
metu, prisistačius policijos pareigūnui, jo akivaizdoje numetė įpakavime
teisėtai turėtas tabletes ant žemės, galima paaiškinti ir tuo, kad jis tiesiog
išsigando, be to, jis anksčiau ne kartą teistas, o įvykio metu buvo dar ir
apsvaigęs. Nuteistosios I. S. šlapime rasta
psichotropinės medžiagos (metamfetamino), tačiau tai dar nepatvirtina jos
kaltės padarius jai inkriminuotą veiką.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl padaryto esminio BPK
20 straipsnio 5 dalies pažeidimo apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis
nuosprendis naikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo
išteisinamasis nuosprendis, nuteistojo A. G. kasacinio skundo argumentams
dėl bausmės skyrimo atskiro aptarimo nereikia.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir
palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio
3 d. nuosprendį be pakeitimų.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt