TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Baudžiamoji byla Nr
2. 9. Privataus
kaltinimo procesas (BPK XXX skyrius)

Ikiteisminio
tyrimo atlikimas ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas dėl BPK 407
straipsnyje numatytos kurios nors nusikalstamos veikos padarymo, nesant
tinkamai įforminto nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo tęsti procesą
paaiškėjus tokios veikos požymiams, nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu, jeigu
nukentėjusysis iš esmės išreiškė poziciją, kad būtina vykdyti baudžiamąjį
procesą, atsisakė susitaikyti su kaltinamuoju, o prokuroras turėjo teisinį
pagrindą reikalauti vykdyti baudžiamąjį procesą bendrąja tvarka.
BPK 407
straipsnyje numatyta veika turi visuomeninę reikšmę ir tais atvejais, kai jos
tyrimas glaudžiai susijęs su kitos šiame straipsnyje nenumatytos nusikalstamos
veikos tyrimu.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-375/2008
                                                                          Procesinio
sprendimo kategorijos:
2. 1. 4. 6. 2; 2. 9. 3; 2. 9. 12 (S)

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko V-o A-uko, R-o
B-o ir pranešėjo O-o F-o,
sekretoriaujant R-ai M-ei, 
dalyvaujant prokurorui G-ui P-ui,
nuteistojo R. P.
gynėjui advokatui I-ui B-ui,
teismo
posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo
A. V. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 14 d. nutarties, kuria nuteistojo R. P.
apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m.
gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis dėl R. P. pripažinimo kaltu padarius
nusikaltimą, numatytą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir ši bylos
dalis nutraukta, nesant nukentėjusiojo A. V. J. skundo ar jo teisėto
atstovo pareiškimo; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš R. P.
priteista A. V. J. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. V. J.
civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. P.
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta
pagal BK 138 straipsnio 1 dalį; nustatyta, kad bausmė, paskiriama pagal BK 138
straipsnio 1 dalį, yra laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant R. P.
per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22. 00 val. iki 5. 00 val. būti namuose
adresu: Taikos pr. 82B-11, Kaunas; iš nuosprendžio nustatomosios dalies dėl
nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, pašalintos aplinkybės: „neveikdamas
nei būtinosios, nei tariamosios ginties, nei nusikaltėlio sulaikymo būklėje,
nesant jokiai aplinkybei, pašalinančiai veikos pavojingumą ir priešingumą
teisei“. Kitos nuosprendžio dalys nepakeistos.
Kauno miesto
apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu R. P. buvo nuteistas
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, pagal
BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams; vadovaujantis
BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės buvo subendrintos
apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas
vieneriems metams, įpareigojant R. P. per visą laisvės apribojimo laiką nuo
22. 00 val. iki 5. 00 val. būti namuose adresu: Taikos pr. 82B-11, Kaunas; iš
nuteistojo R. P. buvo priteista R. M. 234 Lt turtinei žalai atlyginti ir
5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; A. V. J. buvo priteista 3000 Lt
neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklaususi teisėjo O-o F-o
pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo,
prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

R. P. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai,
kad 2007 m. vasario 3 d. , apie 13 val. , Kaune, namo, esančio (duomenys
neskelbtini), laiptinėje, ties 8-to buto durimis, tyčia trenkė
nukentėjusiajai R. M. medine lazda į dešinės rankos alkūnę ir vieną kartą į
krūtinę, padarydamas jai dešinio alkūnkaulio atvirą lūžimą – nesunkų sveikatos
sutrikdymą.
R. P. pirmosios instancijos teismo taip pat buvo nuteistas
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad toje
pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku tyčia trenkė nukentėjusiajam A. V. J.
medine lazda į dešinę ranką ir kairį šoną, padarydamas jam poodinę kraujosruvą
dešiniame dilbyje, pereinant į alkūnę – nežymų sveikatos sutrikdymą; tačiau
apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu ši pirmosios instancijos teismo
nuosprendžio dalis panaikinta.
Kasaciniu
skundu nukentėjusysis A. V. J. prašo Kauno apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 14 d. nutartį
panaikinti, paliekant galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10
d. nuosprendį.
Kasatorius
nurodo, kad apeliacinės
instancijos teismas, nutraukdamas bylą dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo,
nesivadovavo BPK 1 straipsnio imperatyviais nurodymais, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų
teisingai nubaustas. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai motyvavo, kad byloje nėra jokių duomenų,
patvirtinančių, jog A. V. J. būtų žodžiu ar raštu pateikęs skundą. Be to, nepagrįstai motyvuota, kad tarp nuteistojo ir A. V. J. buvo tik buitinis konfliktas, neturėjęs
visuomeninės reikšmės, ir kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas tik dėl
R. M. sumušimo. Byloje esantys dokumentai rodo visai priešingai: A. V. J. 2007 m. vasario 3 d. dėl
sumušimo ir dėl R. M. sužalojimo (pastaroji buvo paplūdusi krauju, nevaldė rankos, nes buvo
lūžęs alkūnkaulis ir greitosios pagalbos išvežta į ligoninę, kurioje pragulėjo ilgą laiką), pasiskundė
policijai ir šią iškvietė.
Be to, 2007 m. vasario 3
d. po sumušimo jis tyrėjo
buvo apklaustas kaip liudytojas ir tą pačią dieną, vadovaujantis BPK 28 straipsniu, pripažintas nukentėjusiuoju
dėl jam padaryto kūno sužalojimo. Kasatorius prašė, kad būtų iškviestas ekspertas–kriminalistas, kuris
padarytų apdaužytų durų, sugadintos
spynos, skambučio ir nusikaltimo įrankio nuotraukas. Taigi ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2007
m. vasario 3 d. dėl nukentėjusiojo A. V. J. sužalojimo ir tai atitinka BPK 166
straipsnio reikalavimus. Apie
tai, kad kaltinimas dėl jo
sumušimo buvo kvalifikuotas ne pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, bet pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jis sužinojo
tik pirminio teismo posėdžio metu.
Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į
tai, kad R M.
policijos pareigūnų buvo apklausta vėliau nei jis, nes ji gulėjo ligoninėje, o po atliktų operacijų
negalėjo ir pasirašyti. Nukentėjusiąja ji buvo
pripažinta tik 2007 m. rugsėjo 27 d. , t. y.
septyniais mėnesiais vėliau nei A. V. J. , todėl nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas tik dėl R. M.
sužalojimo. Anot kasatoriaus, Kauno vyriausiojo
policijos komisariato D-avos policijos komisariato 2007 m. vasario 3 d.
ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 26-1-194-07 buvo pradėtas pagal BK 138 straipsnio l dalį dėl
abiejų nukentėjusiųjų (A. V. J. ir R. M. ) sumušimo.
Kasatorius taip pat ginčija apeliacinės instancijos
teismo išvadą, kad tarp jo ir nuteistojo kilo tik buitinis konfliktas. Name,
kuriame buvo sužalotas, jis negyveno, nėra nuteistojo kaimynas ar giminaitis,
buitinių–ūkinių ar finansinių reikalų su juo neturėjo. Atkreiptinas dėmesys ir
į tai, kad R. M. sumušimas nepripažintas
buitiniu konfliktu, nors ji gyvena
tame pačiame name ir toje pačioje laiptinėje kaip ir nuteistasis R. P.
Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno
apygardos teismo 2008 m. vasario 14 d.
nutartį pasirašė viena kolegijos pirmininkė R. C. , ir ši nutartis
buvo išdalyta visiems proceso dalyviams. Taip buvo pažeistas BPK 302 straipsnis,
kuriame reikalaujama, kad nuosprendį pasirašytų visi jį priėmę teisėjai. Tai
rodo, kad kiti du teisėjai nenagrinėjo byloje
esamų dokumentų, o nutartį pasirašė formaliai. Pirmininkavusi teisėja
priėmė neobjektyvią, nepagrįstą nutartį,
savaip interpretuodama BPK 407 ir 409 straipsnius.
Kasacinis
skundas tenkintinas.


Dėl privataus
kaltinimo bylų proceso nuostatų (BPK 407, 409 straipsniai) taikymo

Nusikalstama
veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama veikoms, dėl kurių bylos
procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis). Procesas
privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo
skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus
kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar
pareiškimą pirmosios instancijos teismui. BPK 409 straipsnyje numatytos
išimtys, kai procesas dėl BPK 407 straipsnyje nurodytos veikos vyksta ne
privataus kaltinimo, o įprasta tvarka: 1) kai BPK 407 straipsnyje
nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba 2) kai ja padaryta žala
asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų.
Šiais atvejais baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir
prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo
pareiškimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16
d. nutarime pabrėžta, kad prokuroras, įgyvendindamas arba atsisakydamas
įgyvendinti savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi
pagrįsti sprendimą teisiniais argumentais. BPK nenustatyta, kokia konkrečia
forma, esant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui, turi būti
išreikštas prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau visada
turi būti surašytas motyvuotas sprendimas (paprastai šiuo atveju priimamas
nutarimas), kuriame nurodomi išsamūs argumentai, pagrindžiantys BPK 409
straipsnio 1 dalyje nustatytos bent vienos aplinkybės buvimą (kasacinė nutartis
Nr. 2K-67/2007).
Nagrinėjamoje
byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne tik dėl nusikalstamos veikos,
numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, bet ir dėl nusikalstamos veikos,
numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nustačius, kad A. V. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2007 m.
vasario 5 d. specialisto išvada Nr. G-1673), kvalifikuojamas pagal BK 140
straipsnio 1 dalį, t. y. paaiškėjus nusikalstamos veikos, nurodytos
BPK 407 straipsnyje, požymiams, ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos buvo
tęsiamas nesilaikant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos: prokuroras
nepagrindė būtinumo ir neišreiškė reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą.
2007 m. spalio 26 d. R. P. buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 138
straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, o byla perduota teismui. Taigi procesas
dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, buvo atliekamas
nesilaikant BPK nuostatų.
Kita vertus,
kolegija laiko, kad šis BPK pažeidimas buvo ištaisytas nagrinėjant bylą pirmosios
instancijos teisme, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nutraukęs bylą
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pažeidė nukentėjusiojo teises reikalauti,
kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip
pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44
straipsnio 10 dalis).
Kolegija
nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kuriais buvo
grindžiamas bylos nutraukimas dėl A. V. J. padaryto sveikatos sutrikdymo: kad nėra nei
būtino tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo skundo, nei BPK 409 straipsnyje
nurodyto pagrindo pereiti iš privataus į valstybinį kaltinimą. Pirma, A. V. J. jau įvykio dieną, t. y. 2007 m.
vasario 3 d. , iš pradžių apklausus jį kaip liudytoją, buvo pripažintas
nukentėjusiuoju. Paaiškėjus jam padaryto sveikatos sutrikdymo mastui, A. V. J.
nebuvo išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose, norint tęsti procesą, būtina
parašyti skundą ir kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Atsižvelgdama
į tai, kolegija laiko pagrįstu kasatoriaus argumentą, kad jis išreiškė savo
poziciją dėl būtinumo vykdyti baudžiamąjį procesą: pranešė apie įvykį
policijai, davė parodymus, pasirašė nutarime pripažinti jį nukentėjusiuoju, o
nagrinėjant bylą teisme atsisakė taikytis su teisiamuoju. Antra, kolegija pažymi,
kad šiuo atveju prokuroras, nors to tinkamai neįformino, bet turėjo teisinį
pagrindą pereiti iš privataus į valstybinį kaltinimą. Tokiu pagrindu kolegija
laiko tai, kad toje pačioje byloje R. P. buvo kaltinamas ne tik pagal BK
140 straipsnio 1 dalį (dėl sveikatos
sutrikdymo A. V. J. ), bet ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl sveikatos
sutrikdymo R. M. ). Smurtiniai veiksmai
prieš abu nukentėjusiuosius buvo naudojami to paties asmens, tuo pačiu laiku ir
toje pačioje vietoje, taigi šių nusikalstamų veikų tyrimas buvo glaudžiai
susijęs. T-ėl galima teigti, kad nusikalstama veika prieš A. V. J. įgavo visuomeninę reikšmę, nes
nuo šios veikos tyrimo rezultatų tiesiogiai priklausė nusikalstamos veikos
prieš R. M. atskleidimas ir įrodinėjimas.
Procesų dėl to paties asmens, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku padarytų
nusikalstamų veikų prieš skirtingus nukentėjusiuosius vykdymas kartu toje
pačioje byloje šiuo atveju visiškai atitiko viešąjį interesą, nors tai ir nebuvo
tinkamai įforminta.
Kolegija,
pripažindama nepagrįstu bylos nutraukimą dėl A. V. J. padaryto sveikatos sutrikdymo,
atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas, kai dėl padarytos
veikos iš tikrųjų galėjo būti vykdomas tik privatus kaltinimas, nėra besąlygiškas
pagrindas teismui tokią bylą nutraukti. Pavyzdžiui, BPK numatyta galimybė
teismui priimti nuosprendį, kai bylą nagrinėjant teisme atsiranda pagrindas
manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos
veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką,
nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka. Tokiais atvejais teisiamojo posėdžio
pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis
nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal BPK 407
straipsnyje nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius (BPK
417 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusiajam reikalaujant, kad kaltinamasis būtų
nuteistas už nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka,
teismas dėl šios veikos pasitarimų kambaryje priima nuosprendį (BPK 417
straipsnio 3 dalis). Taigi sistemiškai analizuojant privataus kaltinimo bylų proceso
nuostatas, konstatuotina, kad sutaikinimo procedūra padeda išvengti tiek
teisiamojo, tiek nukentėjusiojo procesinių teisių pažeidimo ir tam tikrais
atvejais panaikina kliūtis teismui priimti nuosprendį dėl BPK 407 straipsnyje
nurodytos nusikalstamos veikos net ir tuo atveju, kai dėl jos buvo atliktas
ikiteisminis tyrimas.
Nagrinėjamu
atveju teismas iki įrodymų tyrimo pradžios išaiškino nukentėjusiajam A. V. J.
teisinę susitaikymo galimybę, paklausė, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju. Į
tai A. V. J. atsakė, kad susitaikymas neįmanomas (b. l. 133),
taigi faktiškai pareikalavo, kad kaltinamasis būtų nuteistas už nusikalstamą
veiką, kuri nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka. Esant tokioms aplinkybėms,
kolegija konstatuoja, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs apkaltinamąjį
nuosprendį tiek dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tiek dėl
kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, esminio BPK pažeidimo nepadarė.
Apeliacinės
instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio
dalis dėl R. P. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį panaikinta ir ši
bylos dalis nutraukta, naikintina.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382
straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
vasario 14 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo
2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendį be pakeitimų.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt