TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška

1. 10. Dėl sutuoktinių turtinių prievolių dalijimo

Solidariosios prievolės gali kartu būti bendros
prievolės (CK 3. 109 straipsnio 1 dalies 6 punktas), bet gali
tokios ir nebūti.
CK 3. 109 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra
nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai
sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą
bei švietimą (3. 109 straipsnio 2 dalis).
A-umentas, kad solidarioji prievolė turi būti
pripažinta sutuoktinio asmenine prievole CK 3. 109 straipsnio 4 dalies
pagrindu, nes sutuoktinis gautas lėšas panaudojo ne šeimos poreikiams, būtų
reikšmingas, jeigu būtų sprendžiami tik sutuoktinių bendraskolių santykiai, tuo
tarpu solidariųjų bendraskolių ir kreditorių santykių kontekste turi būti
taikomos ne tik šeimos teisės, bet ir prievolinės teisės normos. Solidarioji
prievolė apsaugo kreditorių interesus, o lėšų panaudojimo klausimas ir
nukentėjusiojo sutuoktinio teisių apsauga gali būti pasiekta per kompensacinį
arba regreso teisės (CK 6. 9 straipsnis) mechanizmą.

Civilinė byla Nr. 3K-3-482/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 75. 7; 75. 8 (S)


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS


NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 13 d.
Vilnius


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: E-aus
L-o, J-os S-ės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir V-o
V-o,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. kasacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinių
kaltei, sutuoktinių turto ir prievolių padalijimo, tretieji asmenys AB bankas
„H-abankas“ ir AB DnB NORD bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

Šalys siekia nutraukti santuoką ir išspręsti
civilinės atsakomybės pagal santuokos metu atsiradusias prievoles paskirstymo
klausimą. Byloje kilo ginčas dėl to, ar nutraukiant santuoką nustatytinos šalių
atsakomybės pagal santuokos metu atsiradusias solidariąsias sutuoktinių
prievoles dalys, ar tokios prievolės gali būti pakeistos dalinėmis.
Šalims gyvenant santuokoje atsakovas sudarė tris
kredito sutartis su trečiaisiais asmenimis: 1) 2003 m. lapkričio 7 d.
kreditavimo sutartį Nr. 03-037742-VA su banku AB bankas „H-abankas“,
kurios grąžinimas užtikrintas ieškovės laidavimu, negrąžinta paskolos suma
4103,15 Lt; 2) 2004 m. rugsėjo 20 d. kreditavimo sutartį Nr. 04-036632-FA
su banku AB bankas „H-abankas“, kurios grąžinimas užtikrintas ieškovės
laidavimu ir buto adresu: (duomenys neskelbtini), įkeitimu, negrąžinta
paskolos suma 65 324,53 Lt; 3) 2004 m. gruodžio 21 d.
kreditavimo sutartį Nr. 4192-04 IL su AB banku DnB NORD, pagal kurią abi
šalys yra paskolos gavėjos ir negrąžinta paskolos suma yra 9518,90 Lt. Ieškovės
teigimu, visos kreditų sumos buvo pervestos tik į atsakovo sąskaitas bankuose
ir jo panaudotos savo nuožiūra.  
Be to, šalims iki 2005 metų spalio mėnesio
kartu gyvenant ieškovės iki santuokos įgytame bute adresu: (duomenys
neskelbtini), įsiskolinta už šilumos energiją, skolą ieškovė padengė savo
lėšomis.
Ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl
atsakovo kaltės, palikti jai santuokinę pavardę, šalių santuokos metu įsteigtos
UAB „Sijara“ akcijas pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, iš minėtų kreditų
sutarčių atsiradusias prievoles pripažinti po 1/2 dalį asmeninėmis ieškovės
ir atsakovo prievolėmis, o joms vykdyti tenkančią bendrosios jungtinės
sutuoktinių nuosavybės dalį kompensuoti ieškovei (CK 3. 109 straipsnio 4 dalis,
3. 115 straipsnio 2 dalis), pripažinti pusę ieškovės padengtos skolos
už šilumos energiją atsakovo asmenine prievole ir priteisti ieškovei atitinkamo
dydžio kompensaciją.
Atsakovas priešieškiniu prašė teismo šalių
santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei nustatyti, kad pagal
kreditavimo sutartis skolinius įsipareigojimus šalys dengia po 1/2 dalį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-a-is apylinkės teismas 2007 m.
gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko šalims
santuokoje turėtas pavardes, UAB „Sijara“ akcijas pripažino asmenine atsakovo
nuosavybe, pripažino po 1/2 dalį skolos UAB „Vilniaus energija“ ieškovės
ir atsakovo asmeninėmis finansinėmis prievolėmis ir priteisė ieškovei iš
atsakovo kompensaciją, pripažino 1/2 dalį pagal kredito sutartis su AB
banku „H-abankas“ atsiradusių prievolių atsakovo asmeninėmis finansinėmis
prievolėmis, išaiškinant, kad ieškovė lieka įsipareigojusi AB bankui
„H-abankas“ pagal laidavimo sutartis ir hipotekos lakštą, pripažino visą
prievolę pagal kredito sutartį su AB banku DnB NORD atsakovo asmenine finansine
prievole, nustatant, kad kreditą ir palūkanas AB bankui DnB NORD šalys dengia
lygiomis dalimis po 1/2 dalį, priteisė ieškovei iš atsakovo
kompensaciją – 1/2 dalį negrąžinto AB bankui DnB NORD kredito ir nuo
negrąžintos kredito sumos priskaičiuotų palūkanų. Teismas nustatė, kad ieškovės
butas adresu: (duomenys neskelbtini), buvo šeimos turtas ir šiluminės
energijos pirkimas buvo šeimos poreikių tenkinimas (šeimos namų ūkio
išlaikymas), todėl prievolė mokėti už energiją buvo bendra sutuoktinių prievolė
(CK  3. 88 straipsnio 2 dalis,
3. 109 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovei vienai įvykdžius
šią prievolę, atsakovas jos sąskaita sutaupė 938,80 Lt asmeninių lėšų,
todėl teismas šią pinigų sumą ieškovei priteisė iš atsakovo. Remdamasis
liudytojų ir šalių paaiškinimais, teismas nustatė, kad šalys nuolat buvo
skolingos pinigų fiziniams asmenims ir bankams, pinigus dažniausiai
skolindavosi atsakovas vienas, bet kai kuriais atvejais skolinosi kartu abi
šalys. Kreditai, paimti iš AB banko „H-abankas“ ir AB banko DnB NORD, buvo
pervesti į atsakovo asmenines sąskaitas, šis pinigus iš sąskaitų ėmė grynaisiais,
naudojo pirkiniams, apmokėti už  buto
adresu: (duomenys neskelbtini), komunalines išlaidas, taip pat mokėjimo
pavedimais pinigai pervesti įvairiems fiziniams asmenims. Pagal UAB „Sijara“
finansinę atskaitomybę teismas nenustatė, kad atsakovas kaip akcininkas minėtus
kreditus panaudojo investicijoms į UAB „Sijara“ veiklą, nusprendė, kad jis
neįrodė aplinkybių, kad 2003-2004 metais iš bankų gauti kreditai buvo panaudoti
šeimos poreikiams tenkinti, tad pripažino, kad atsakovas pažeidė pareigą
prisiimdamas ir vykdydamas finansines prievoles elgtis apdairiai ir rūpestingai
(CK 3. 109 straipsnio 4 dalis) ir kreditinius įsipareigojimus AB
bankui „H-abankas“ ir AB bankui DnB NORD pripažino asmeninėmis atsakovo
prievolėmis. Teismas nustatė, kad abu kreditus AB bankui „H-abankas“ atsakovas
iki šiol dengė ir ateityje žada grąžinti pats, jokio faktinio pasinaudojimo
bendru sutuoktinių turtu ar asmeniniu ieškovės turtu nebuvo, tad išankstinis
kompensacijos iš atsakovo  priteisimas
ieškovei, nežinant, ar jai teks faktiškai vykdyti ieškovo asmenines prievoles,
reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą. Šalių įsipareigojimą AB bankui DnB NORD
teismas pripažino asmenine atsakovo prievole, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad
kreditas buvo paimtas abiejų šalių vardu ir trečiasis asmuo AB bankas DnB NORD sutiko,
kad šalys kreditą grąžintų dalimis po 1/2 dalį sumos, nusprendė, kad pusę
likusio negrąžinto kredito AB bankui DnB NORD privalės grąžinti pati
ieškovė asmeniškai ir dėl to jai priteisiama iš atsakovo pusės negrąžinto
kredito ir palūkanų sumos kompensacija.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio
11 d. nutartimi pakeitė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007 m.
gruodžio 7 d. sprendimą ir atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti po 1/2 dalį
skolos UAB „Vilniaus energija“ šalių asmeninėmis finansinėmis prievolėmis, taip
pat atmetė reikalavimus dėl 1/2 dalies skolinių įsipareigojimų pagal
kredito sutartis pripažinimo atsakovo asmeninėmis prievolėmis ir kompensacijos
priteisimo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos
teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai
įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas,
prieštaraujančias įstatymo įtvirtintam solidariųjų prievolių teisiniam
reglamentavimui. Teisėjų kolegija pripažino teisiškai nereikšmingomis
aplinkybes, jog pagal kredito sutartis gautos lėšos nebuvo panaudotos šeimos
interesams, šeimos poreikiams tenkinti, nes pagrindinis skirtumas, leidžiantis
atriboti CK 3. 109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas
prievoles nuo 6 punkte įvardytų solidariųjų prievolių yra tas, kad
solidariųjų prievolių atveju neturi reikšmės nei sandorio sudarymo tikslai, nei
iš tokio sandorio gautų lėšų ar turto panaudojimas šeimos interesais. Remiantis
CK 3. 109 straipsnio nuostatomis, prievolės prigimtį plačiąja prasme – bendra
ši prievolė ar asmeninė – lemia būtent kito sutuoktinio sutikimo konkrečiam
sandoriui sudaryti turėjimas, o ieškovės laidavimas bei turto įkeitimas
prievolėms kreditoriui AB bankui „H-abankas“ užtikrinti neabejotinai išreiškė
jos sutikimą tokiems paskolos sandoriams sudaryti, kreditoriui AB DnB NORD
bankui ji pati sutartimi įsipareigojo kaip paskolos gavėja. Teisėjų kolegija taip
pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. priimtoje
nutartyje civilinėje byloje S. K. -S. v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-275/2007,
suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, kad, esant solidariosioms
sutuoktinių prievolėms, jų atsakomybė taip pat yra solidari ir santuokos
nutraukimo atveju atsakomybė pagal šias prievoles nekeičiama, prievolė
kiekvienam sutuoktiniui nedalijama. Spręsdamas skolos UAB „Vilniaus energija“
padalijimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra
duomenų apie tai, kieno lėšomis ir už kurį laikotarpį apmokėta skola, taigi
nėra pagrindo tenkinti šį ieškovės reikalavimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį
teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartį ir palikti galioti
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. priimtą
sprendimą. Kasatorė savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai
įvykdė CK 3. 59 straipsnyje įtvirtintą pareigą išspręsti sutuoktinių bendro
turto padalijimo klausimą taip, kad po santuokos nutraukimo ginčai tarp tų
pačių šalių dėl turtinių pretenzijų iš naujo nekiltų, nes, nutraukus šalių santuoką
be atsakomybės dalies pagal bendras prievoles nustatymo, sukuriamos
teisinės prielaidos ginčams tarp šalių ateityje.
2. Sutuoktinių solidariosioms prievolėms
taikytinos CK 3. 109 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta
galimybė pripažinti bendras sutuoktinių prievoles sutuoktinio, kuris elgiasi
neapdairiai ar nerūpestingai, asmenine prievole, be to, apeliacinės instancijos
teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3. 109 straipsnio nuostatas,
teigdamas, kad sutuoktinių solidariajai prievolei neturi reikšmės sandorio
sudarymo tikslai ar lėšų panaudojimas, nes iš įstatymo teksto tokia išvada neišplaukia.
3. Apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d.
priimtoje nutartyje civilinėje byloje S. K. -S.
v. A. S. ,
bylos Nr. 3K-3-275/2007, išdėstyta teisės aiškinimo taisykle, nes
nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir sprendžiami klausimai yra kitokie.
Kasatorė siekia ne jos atleidimo nuo solidariųjų prievolių bankams vykdymo, o
tik dalių šiose prievolėse nustatymo, tai nepažeidžia bankų interesų.
4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai
vertino byloje surinktus įrodymus spręsdamas klausimą dėl skolos UAB „Vilniaus
energija“ padalijimo, taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio
reikalavimus, tai lėmė neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimą dėl šios dalies.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. J. prašo skundą
atmesti, motyvuodamas tuo, kad atsakomybės prieš kreditorius ribos šalims buvo
žinomos, jos atsirado ir gali būti keičiamos vadovaujantis CK šeštosios knygos
nuostatomis, šalių atsakomybė prieš kreditorius lieka solidari.
Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo AB
DnB NORD bankas prašo skundą atmesti, motyvuodamas tuo, kad, šalims esant
solidariaisiais skolininkais pagal sutartį, sutarties sąlygos gali būti
keičiamos tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, tuo tarpu santuokos
nutraukimas įstatymų nenurodytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš
solidariųjų skolininkų pagal sutartį pareigai atsakyti kreditoriui, taigi teismas
gali nustatyti kiekvieno sutuoktinio dalį solidariojoje prievolėje, bet negali
pakeisti solidariosios prievolės daline be kreditoriaus sutikimo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo AB
bankas „H-abankas“ prašo kasacinį skundą atmesti, motyvuodamas tuo, kad pagal
su AB banku „H-abankas“ sudarytas kredito ir laidavimo sutartis, taip pat
remiantis CK 3. 109 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ieškovė ir atsakovas
yra solidarieji skolininkai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Dėl sutuoktinių turtinių prievolių padalijimo

Kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos
teismo nutartimi, nurodo, kad galiojančios teisės normos leidžia atskirti jos
ir atsakovo prievoles kreditoriams (AB bankui „H-abankas“ ir AB bankui DnB
N-d), t. y. iš esmės kasatorė teigia, kad galiojančios teisės normos
leidžia solidariąją kasatorės ir atsakovo prievolę pakeisti į asmeninę ar dalinę
(kasacinio skundo antrasis ir trečiasis argumentai). Tokie kasatorės teiginiai nepagrįsti
ir remiasi klaidingu susiklosčiusių teisinių santykių šioje byloje
kvalifikavimu.
Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines
prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Siekiant atriboti šių
prievolių rūšis, jų pakeitimo ar pasibaigimo teisinius pagrindus, reikšminga
prievolių grupiškumo, sistemiškumo, jų atskyrimo kriterijų analizė. Kai kuriais
atvejais skirtingos prievolių rūšys nepagrįstai sutapatinamos. Nagrinėjamoje
byloje reikšmingas prievolių grupiškumo aiškinimas per priešingos rūšies
atitikmenis: asmeninė prievolė - bendra prievolė, dalinė prievolė – solidarioji
prievolė. Asmenines prievoles sutuoktiniai įgyja ir atsako pagal jas
savarankiškai, tokios yra, pavyzdžiui, prievolės, kurios atsirado prieš
įregistruojant santuoką (CK 3. 110 straipsnio 1 dalis), prievolės,
kylančios iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo, išskyrus atvejus, kai dovana
ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3. 111 straipsnis). Bendros
prievolės – tos, kurios turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK
3. 109 straipsnis).
Kitą reikšmę turi prievolių skirstymas į dalines
ir solidariąsias, kurios atsiranda esant skolininkų ir(ar) kreditorių daugetui
ir nurodo į šių prievolių vykdymo ypatybes. Esant dalinei prievolei kiekvienas
skolininkas privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6. 5 straipsnis), tuo tarpu
esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę
įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to,
tiek ją visą, tiek jos dalį (6. 6 straipsnio 4 dalis). Ji atsiranda
tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas
yra nedalus (CK 6. 6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji skolininkų
prievolė tarnauja kreditorių teisių apsaugai.
Solidariosios prievolės gali kartu būti bendros
prievolės (CK 3. 109 straipsnio 1 dalies 6 punktas), bet gali tokios
ir nebūti. Pavyzdžiui, jei yra vedybų sutartis, nustatanti turto atskirumą, ir bendro
sutuoktinių turto nėra, tai sutuoktinių solidarumas nereiškia prievolių
bendrumo. Šiuo atveju solidariosios prievolės vykdymas bus nukreiptas į
kiekvieno iš sutuoktinių asmeninę nuosavybę.
Iš byloje nustatytų faktų matyti, kad kasatorė ir
atsakovas buvimo santuokoje metu tapo solidariaisiais bendraskoliais. Solidarioji
kasatorės prievolė AB DnB NORD bankui kyla 2004 m. gruodžio 21 d.
kreditavimo sutarties Nr. 4192-04 IL pagrindu kaip solidariojo skolininko
pagal sutartį (CK 6. 6 straipsnio 1 dalis), o solidarioji prievolė AB
bankui „H-abankas“– 2003 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutarties Nr. 03-037742-LA1
ir 2004 m. rugsėjo 20 d. laidavimo sutarties Nr. 04-036632-LA1
pagrindu, nes laiduotojo atsakomybė yra solidari (CK 6. 81 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad kasatorė kasaciniame skunde pati pripažįsta esanti solidarioji
bankų skolininkė.
Kartu negalima sutikti su trečiojo asmens AB banko
„H-abankas“ atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad ieškovė ir atsakovas
yra solidarieji skolininkai ne tik kredito ir laidavimo sutarčių, bet ir CK
3. 109 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu. Jau buvo minėta, kad skolininkų
solidarioji pareiga nepreziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų ar sutarties
nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK 3. 109 straipsnio 1 ir 2 dalyse
yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai
sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą
bei švietimą (3. 109 straipsnio 2 dalis). Tokios aplinkybės šioje
byloje nėra nustatytos.
Byloje teismų nustatyta, kad santuokos nutraukimo
momentu sutuoktinių bendro turto nebeliko. Esant tokioms aplinkybėms prievolių
bendrumo pagrindas išnyko, o solidariosios prievolės vykdymas turėtų būti
nukreiptas į asmeninį kiekvieno iš sutuoktinių turtą, bet dėl to solidarioji
prievolė netapo daline. Pažymėtina, kad kasacinio skundo argumentai yra prieštaringi
– pripažinus ieškovės solidariąją prievolę, negalima paskirstyti kasatorės ir
atsakovo atsakomybės banko atžvilgiu, nes tai reikštų solidariosios prievolės
pripažinimą daline, arba pripažinti visą prievolę asmenine atsakovo prievole,
nes tai reikštų visišką solidariojo skolininko pašalinimą iš prievolės. Tokiam
solidariosios prievolės pasibaigimui žemesnės instancijos teismai jokio
pagrindo nėra nustatę. Santuokos nutraukimas ir bendrosios jungtinės
sutuoktinių nuosavybės padalijimas negali būti pripažintas solidariųjų
prievolių pasibaigimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m.
birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje S. K. -S.
v. A. S. ,
bylos Nr. 3K-3-275/2007).
Kasatorės argumentas, kad solidarioji prievolė
turi būti pripažinta atsakovo asmenine prievole CK 3. 109 straipsnio 4 dalies
pagrindu, nes  atsakovas gautas lėšas
panaudojo ne šeimos poreikiams, būtų reikšmingas, jeigu būtų sprendžiami tik
sutuoktinių bendraskolių santykiai, tuo tarpu solidariųjų bendraskolių ir
kreditorių santykių kontekste turi būti taikomos ne tik šeimos teisės, bet ir
prievolinės teisės normos. Minėta, solidarioji prievolė apsaugo kreditorių
interesus, o lėšų panaudojimo klausimas ir nukentėjusiojo sutuoktinio teisių
apsauga gali būti pasiekta per kompensacinį 
arba regreso teisės (CK 6. 9 straipsnis) mechanizmą.
Teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir
kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra
pirmiausia saugotini. Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti
priešpastatoma, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai
taikomas toks teisinių santykių reguliavimas (galbūt tai būtų viena iš kelių
alternatyvų), kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus, ir
konkrečiu atveju būtų labiausiai socialiai pagrįstas. Sandorio tikslas, jo
pasiekimas ar nepasiekimas – t. y. šeimos ar ne šeimos poreikiams jis
sudarytas ir ar iš tokio sandorio gautas rezultatas panaudotas šeimos poreikiams
ar ne šeimos poreikiams – šiuo atveju nereikšmingas. Solidarumas jokiu būdu
nepasibaigia, jeigu vienas sutuoktinis paskolą, imtą šeimos poreikiams, panaudoja
savo interesams, kitaip solidarumo institutas prarastų prasmę, o nesąžiningi sutuoktiniai
galėtų nebevykdyti prisiimtų prievolių. Bendraskoliai savo turtinių santykių
negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją
prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta
visiškai ar iš dalies. Tais atvejais, kai santuokos nutraukimo momentu
sutuoktiniai neturi bendro turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas jų
santuokos metu prisiimtų prievolių įvykdymui, o prievolių vykdymo terminas
nepasibaigęs, tai jų solidariųjų prievolių pakeitimas į dalines reikštų jų
teisių apsaugą kreditorių teisių suvaržymo sąskaita.
Kartu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog
santuokos nutraukimo momentu kasatorė būtų įvykdžiusi kokias nors prievoles
kreditoriams – bankams, todėl kol kas nėra teisinio pagrindo taikyti regreso ar
kompensacinius mechanizmus.
Apeliacines instancijos teismas tinkamai vertino
bylos šalių prisiimtas turtines prievoles; pagrįstai atsisakė modifikuoti
solidariąją prievolę į asmeninę ar dalinę; kol prievolės neįvykdytos,
pagrįstai negynė sutuoktinės galimų teisių į kompensaciją ar regresą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasacinio skundo
antrasis ir trečiasis argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl teismo pareigos išspręsti sutuoktinių bendro
turto padalijimo klausimą

Kasatorės argumentas, kad CK 3. 59 straipsnio
tikslus galima pasiekti tik išdalijus prievoles sutuoktiniams, nes tarp buvusių
sutuoktinių negali likti neišspręstų turtinių teisių klausimų (pirmasis
kasacinio skundo argumentas), pripažintinas nepagrįstu. Faktiškai tarpusavio
turtinės teisės ir pareigos išlieka tarp buvusių sutuoktinių ir po santuokos
nutraukimo (pavyzdžiui, bendraturčių prievolės, buvusių sutuoktinių išlaikymo
prievolės ir pan. ) ir įstatymas to nedraudžia. Kartu gali atsirasti ir naujų
teisių bei pareigų, pavyzdžiui, regresinių reikalavimų. Jei kasatorė įvykdys
visą solidariąją prievolę, tai regreso tvarka galės išieškoti iš buvusio
sutuoktino visą sumą, jei įrodys, kad gautas lėšas šis panaudojo asmeniniais
interesais (CK 6. 9 straipsnio 5 dalis). Tokias pat teises ji įgis
kaip laiduotoja (CK 6. 83 straipsnis) ar įkaito davėja (CK 4. 195 straipsnio
2 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo

Kaip ketvirtąjį kasacinio skundo argumentą
kasatorė nurodo tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio
reikalavimus, tačiau savo teiginių nepagrindžia. Tuo tarpu apeliacinės
instancijos teismas savo išvadą, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl
938,80 Lt skolos UAB „Vilniaus energija“ pripažinimo atsakovo asmenine
prievole ir 938,80 Lt kompensacijos priteisimo kasatorei, tinkamai
motyvavo ir grindė byloje surinktais įrodymais. Dėl to ketvirtasis kasacinio
skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, 359 straipsnio
1 dalies 1 punktu punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt