TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas
1. 11. Dėl
atsisakymo nuo ieškinio byloje, kurioje atnaujintas procesas

Atnaujinus bylos procesą ir tęsiant jos
nagrinėjimą CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka byla
nagrinėjama pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias
apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Bendrosiose CPK taisyklėse nustatyta,
kad nuo ieškinio gali būti atsisakyta bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio
1 dalis). Po proceso atnaujinimo bendrųjų proceso taisyklių taikymą gali
riboti proceso atnaujinimo pagrindai. Tai reiškia, kad teise atsisakyti nuo
ieškinio ieškovas gali disponuoti tiek, kiek ši teisė neperžengia ribų,
apibrėžtų proceso atnaujinimo pagrindų. Sprendžiant dėl atsisakymo nuo ieškinio
civilinėje byloje, kuri nagrinėjama po proceso atnaujinimo, teismas svarsto dėl
ieškovo atsisakymo nuo ieškinio ir jį gali priimti, jeigu išnagrinėjus proceso
atnaujinimo aplinkybes konstatuojamas proceso atnaujinimo bent vienas iš
pagrindų, nustatytų CPK 366 straipsnio 1 dalyje, o po to sprendžiama,
ar atsisakymu nuo ieškinio nebus peržengtos ribos, kurias nustato proceso
atnaujinimo pagrindai.
CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytos
ieškinio atsisakymo nepriėmimo sąlygos. Jei ieškinio atsisakymas prieštarauja
imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, tai teismas nepriima atsisakymo nuo
ieškinio. Minėta, kad CPK 370 straipsnio 4 dalyje draudžiama teismui
peržengti ribas, nustatytas proceso atnaujinimo pagrindais. Tai – imperatyvi
įstatymo nuostata.
Jeigu teismas nekonstatavo atnaujinimo pagrindų,
nustatytų CPK 366 straipsnio 1 dalyje, tai ieškovo atsisakymas nuo
ieškinio negali būti priimtas jau vien dėl to, jog CPK 370 straipsnio 3 dalyje
nustatyta tvarka yra priimta teismo nutartis dėl proceso atnaujinimo.

Civilinė
byla Nr. 3K-3-484/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
124. 4; 106. 5; 124. 2. 9; 27. 1 (S)


LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2008 m.
spalio 13 d.
Vilnius                                                                                    

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Z-o L-io (kolegijos pirmininkas), G-o K-aus ir A-io
N-o (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „B-ijos žuvys“ kasacinį
skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d. nutarties
ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo, priimtų civilinėje byloje pagal
ieškovo UAB „B-ijos žuvys“ ieškinį atsakovui AB „Senoji B-ija“ dėl
sutarties pripažinimo negaliojančia, kurioje buvo atnaujintas procesas pagal
pareiškėjų V. K. ir V. V. prašymus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :
I. G-o esmė

Civilinėje byloje
Nr. 3-106/2002 ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 1999 m. sausio
23 d. paskolos sutartį Nr. 1/35 dėl 1996 m. kovo 21 d.
sutarties Nr. 1 pratęsimo. R-alavimų pagrindą sudarė tai, kad ieškovas
negavo iš atsakovo 1 100 000 Lt, kuriuos atsakovas, gavęs
kreditą iš banko pagal 1995 m. vasario 14 d. paskolos sutartį Nr. 1,
įsipareigojo suteikti kaip paskolą ieškovui.
Nagrinėjant bylą
šalys sudarė taikos sutartį. Klaipėdos apygardos teismas 2002 m. vasario 5 d.
nutartimi civilinės bylos Nr. 3-106/2002 nagrinėjimą dėl paskolos
sutarties pripažinimo negaliojančia nutraukė ir patvirtino šalių taikos sutartį.
Ja ieškovas pripažino, kad pagal ŽB „B-ija“ ir LtB Šiaulių skyriaus 1995 m.
vasario 14 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 1 gautas kreditas ieškovo
buvo panaudotas 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte
sutartyje nurodytai veiklai ir taikos sutarties pasirašymo dieną ieškovas yra skolingas
atsakovui 1 006 518 Lt, kuriuos įsipareigoja sumokėti sutartyje
nustatytais terminais. Atsakovas pripažino, kad 1999 m. sudaryta sutartis
yra negaliojanti ir pagal ją atsakovas neperdavė ieškovui 1 100 000 Lt.
Šalys pripažino, kad 1996 m. sutartis yra negaliojanti ir pagal ją
atsakovas neperdavė ieškovui 1 100 000 Lt. Sutartyje nustatyta,
kad atsakovui pripažinus ieškinį ieškovas atsisakė nuo ieškinio reikalavimo
pripažinti negaliojančia 1999 m. sudarytą sutartį.
Pareiškėjai V. K. ir
V. V. yra ieškovo kreditoriai. Jie 2007 m. kreipėsi į teismą su
prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies
2 ir 9 punktų pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių
ir teismo nutartyje padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) ir prašė
panaikinti 2002 m. vasario 5 d. teismo nutartimi patvirtintą šalių
taikos sutartį bei pripažinti negaliojančia 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo
projekte sutartį. Jie nurodė, kad teismo patvirtinta šalių taikos sutartis prieštarauja
imperatyviosioms įstatymo normoms ir pažeidžia jų, kaip kreditorių, teises. Taikos
sutartimi ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 1 006 518 Lt
skolą. Šis skolinis įsipareigojimas grindžiamas neteisėta 1995 m. vasario
14 d. dalyvavimo projekte sutartimi, nes ieškovo bendrovė buvo
įsteigta ir įregistruota 1995 m. kovo 21 d. , o neįregistruota įmonė
negalėjo prisiimti skolinių įsipareigojimų. Taikos sutartimi patvirtintas neteisėtas
ieškovo skolinis įsipareigojimas trukdo jam įvykdyti finansinius
įsipareigojimus pareiškėjams, nes pasunkėjo jo finansinė būklė ir jis negali
atsiskaityti su kitais kreditoriais.
Klaipėdos
apygardos teismas 2007 m. balandžio 23 d. nutartimi patenkino
pareiškėjų prašymus ir atnaujino procesą civilinėje byloje.
Ieškovas 2008 m. sausio 15 d.
pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė priimti jo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę
bylą nutraukti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
nutarčių esmė

Klaipėdos
apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės,
2008 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjų prašymus dėl
Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 5 d. nutarties panaikinimo
ir pripažinimo 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartį
niekine atmetė; netenkino ieškovo prašymo dėl atsisakymo nuo ieškinio ir bylos
nutraukimo.
Dėl ieškovo
prašymo teismas nurodė, kad ieškovas, pareikšdamas atsisakymą nuo ieškinio,
siekia panaikinti taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl atsakovui
grąžintinos skolos dydžio. Panaikinus taikos sutartį ir nutraukus bylą, skolos
grąžinimo klausimas nebus išspręstas, atsakovas bus priverstas kreiptis į
teismą ir įrodinėti ieškovo pareigą grąžinti skolą. Taigi atsisakymo nuo
ieškinio priėmimas ir šalių taikos sutarties panaikinimas reikštų teismo
atsisakymą vykdyti teisingumą: be svarbios priežasties
įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų panaikintas ir šalys vėl būtų grąžintos į
ginčo padėtį (CPK 5, 6 straipsniai). Darytina išvada, kad atsisakymas nuo
ieškinio prieštarauja įstatymui, todėl negali būti tenkintinas (CPK 42 straipsnio
2 dalis).
Dėl pareiškėjų prašymų teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog
1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartis yra niekinė.
Ieškovo bendrovės 1995 m. kovo 11 d. steigimo sutartyje nustatyta, kad
steigėjai turi teisę sudaryti sandorius steigiamos bendrovės vardu, jeigu
vėliau steigiamasis akcininkų susirinkimas juos patvirtina. Ieškovo steigėjai
pripažino 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartį, nes ši
buvo sudaryta akcininko ŽB „B-ija“ (UAB „Senoji B-ija“) bei ieškovui
atstovavusio kito bendrovės akcininko A. Ž. Pagal tuo metu galiojusią Akcinių
bendrovių įstatymo 6 straipsnio redakciją įmonės steigėjai galėjo
susitarti, kurias prievoles jie perduoda steigiamai įmonei. Šalys,
nepažeisdamos įstatymų, susitarė dėl paskolos suteikimo steigiamai bendrovei
iki jos įregistravimo. Pažymėtina, kad gautą iš atsakovo paskolą ieškovas įtraukė
į savo balansą, šalys pripažino skolos faktą tarpusavio skolų suderinimo aktu,
derino skolos grąžinimo grafikus. Taigi darytina išvada, kad teismas, 2002 m.
vasario 5 d. nutartimi patvirtinęs šalių taikos sutartį, įstatymų
nepažeidė.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
pareiškėjų ir ieškovo atskiruosius skundus, 2008 m. balandžio 17 d.
nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartį
paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija
sutiko su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kurių pagrindu teismas
atsisakė priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio. Teisėjų kolegija papildomai nurodė,
kad CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas neturi priimti
atsisakymo nuo ieškinio, jei toks atsisakymas prieštarauja imperatyviosioms
įstatymų normoms ar viešajam interesui. Ieškovo pareikštas atsisakymas nuo
ieškinio neabejotinai prieštarauja viešajam interesui – teismo pareigai vykdyti
teisingumą. Be to, atsisakymas nuo ieškinio šioje teisinėje situacijoje
pažeistų ir atsakovo interesus. Šalys abipusiu nuolaidų būdu išsprendė ginčą
taikos sutartimi, kuria ieškovas pripažino, kad yra skolingas atsakovui, šalys
susitarė dėl skolos grąžinimo terminų, tačiau vėliau ieškovas, pats
neinicijavęs proceso atnaujinimo, o pasinaudodamas tuo, jog trečiųjų asmenų
prašymais buvo atnaujintas procesas byloje, pareiškė, kad jis atsisako nuo
ieškinio. Šalims taikiai išsprendus ginčą dar 2002 m. vasario 5 d. , o
atsakovui pagal teismo patvirtintą taikos sutartį turint reikalavimo teisę į
ieškovą bei pagrįstai tikintis gauti teismo patvirtintą reikalavimą, atsisakymo
nuo ieškinio priėmimas ir šalių taikos sutarties panaikinimas reikštų teismo
atsisakymą vykdyti teisingumą (viešojo intereso pažeidimas) bei prieštarautų CPK
2 straipsnyje įtvirtintam imperatyvui ginti asmenų, kurių materialinės
subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, interesus, taip pat kuo
greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Taip pat nėra teisinio
pagrindo išvadai, kad teismas 2002 m. vasario 5 d. nutartimi
patvirtinęs taikos sutartį galbūt padarė aiškų teisės normos pažeidimą.
Teismas, tvirtindamas šalių pateiktą taikos sutartį, neturėjo pagrindo netikėti
šalių nurodytomis aplinkybėmis bei nenustatė, kad taikos sutartis prieštarauja
įstatymui ir pažeidžia šalių interesus.
Teisėjų kolegija taip pat sutiko
su teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti 1995 m. vasario 14 d.
dalyvavo projekte sutartį niekine, nes byloje esantys įrodymai leidžia teigti,
jog nors ši sutartis ir buvo sudaryta iki ieškovo bendrovės įregistravimo,
tačiau vėliau ieškovo bendrovės vadovų ir dalyvių faktiniais veiksmais ji buvo
pripažinta ir patvirtinta.

III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų
nutartis ir priimti naują sprendimą, kuriuo priimti jo atsisakymą nuo ieškinio,
panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartį ir
civilinę bylą nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo
atsisakymas nuo ieškinio prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir
viešajam interesui. Teismai nenurodė nė vienos imperatyviosios įstatymo normos,
kuriai prieštarautų ieškovo pareikštas ieškinio atsisakymas. Iš teismų
procesinių sprendimų motyvų galima daryti išvadą, kad pareikštas ieškinio atsisakymas
prieštarauja CPK 2, 5 ir 6 straipsniams, reglamentuojantiems
bendruosius civilinio proceso principus ir jo tikslus. Tačiau šių principų
privaloma laikytis ne tik ginant viešąjį interesą, bet ir viso civilinio
proceso metu, nes  CPK normos gina
ieškovo teises, t. y. ne tik teisę paduoti ieškinį, bet ir teisę jo
atsisakyti. Nagrinėjamu atveju nėra viešojo intereso, kurį reikėtų ginti, nes teismai
viešąjį interesą sutapatino su atsakovo interesais. Teismai neatsižvelgė į tą
aplinkybę, kad atsakovas nereiškė jokių reikalavimų ieškovui, tačiau sudarius
taikos sutartį įgijo 1 006 518 Lt finansinį reikalavimą. Teismų
motyvai, kad patvirtintos šalių taikos sutarties panaikinimas reikštų teismo
atsisakymą vykdyti teisingumą paneigiami vien ta aplinkybe, jog ieškovas,
būdamas civilinės bylos iniciatorius, negalės ateityje reikšti ieškinio dėl
sutarčių nuginčijimo, kai tuo tarpu atsakovas galėtų ateityje pasinaudoti
visomis procesinėmis teisėmis savo reikalavimų teisėtumui ir pagrįstumui
įrodyti pareikšdamas ieškinį. Teismai be jokio pagrindo suabsoliutino atsakovo interesus
ir juos prilygino viešajam interesui, taip pažeidė CPK 17 straipsnyje
įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Be to, teismai nepasisakė,
ar šalių sudaryta taikos sutartis atitinka CK 6. 983 straipsnio
reikalavimus, nes jos dalykas buvo materialinis reikalavimas, kuris nebuvo
civilinės bylos dalykas.
2. Iš CPK 140 straipsnio 1 dalies
ir 245 straipsnio 2 dalies nuostatų turinio išplaukia išvada, kad
ieškovo pareikštas ieškinio atsisakymas privalėjo būti išspręstas nepradėjus
nagrinėti civilinės bylos iš esmės. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ieškovo
prašymą po to, kai baigė nagrinėti bylą iš esmės, pažeidė jo teisę disponuoti
savo procesinėmis teisėmis visa apimtimi, t. y. tomis teisėmis, kuriomis
jis galėjo pasinaudoti, jeigu teismas būtų netenkinęs prašymo (pvz. , pakeisti
ieškinio pagrindą ar dalyką). Ieškovas atsidūrė neapibrėžtoje proceso situacijoje
– jis savo valia atsisakė ieškinio, tačiau teismo iniciatyva privalėjo
įrodinėti ieškinio pagrįstumą, neturėdamas nei materialaus, nei procesinio
suinteresuotumo.
3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė
CPK 320 straipsnio 1 dalį, nes nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjų atskirųjų
skundų teisinių argumentų, susijusių su ieškovo pareikštu atsisakymu nuo
ieškinio.
4. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Akcinių
bendrovių įstatymo 3 straipsnio 6 dalį (Įstatymo redakcija, galiojusi
nuo 1994 m. gruodžio 21 d. iki 1995 m. gegužės 3 d. ) bei
pažeidė CPK 176, 185 straipsnius (įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės).
Dalyvavimo projekte sutartis buvo pasirašyta 1995 m.
vasario 14 d. , o ieškovo bendrovės steigimo sutartis –1995 m. kovo 11 d.
Bendrovės steigiamasis akcininkų susirinkimas įvyko 1995 m. kovo 16 d. ,
tačiau jo metu nebuvo sprendžiama klausimų, susijusių su finansinių prievolių
prisiėmimu. Taigi bendrovės steigiamasis akcininkų susirinkimas nepatvirtino
1995 m. vasario 14 d. sutarties ir nepriėmė sprendimo, kad ieškovas yra
skolingas atsakovui. Teismai klaidingai vertino 1995 m. vasario 14 d.
dalyvavimo projekte sutarties dalyvius ir jos sudarymo aplinkybes. Šią sutartį
pasirašė ne akcininkas A. Ž. , bet bendrovės direktorius. Sutarties
sudarymo metu nebuvo žinomi nei bendrovės akcininkai, nei direktorius, nei tai,
ar bendrovė bus įsteigta. Teismai be jokio teisinio pagrindo padarė išvadą, kad
ši sutartis bendrovės vadovo ir dalyvių faktiniais veiksmais buvo iš esmės
pripažinta ir patvirtinta. Byloje esantys įrodymai paneigia šią aplinkybę.
Esminis dalykas, kurio neįvertino teismai, yra tas, ar Akcinių bendrovių
įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje yra nustatytas imperatyvus
reikalavimas, kas gali patvirtinti sandorius, sudarytus iki bendrovės
steigiamojo akcininkų susirinkimo. Įstatymų leidėjas vienprasmiškai nurodė, kad
tokius sandorius gali patvirtinti tik steigiamasis susirinkimas. Sandoris, patvirtintas
bendrovės vadovo ar juridinio asmens dalyvio, prieštarauja imperatyviosioms
teisės normoms ir yra niekinis.
Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimų į
kasacinį skundą nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Šioje byloje kasacinis teismas, neperžengdamas
kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstas teismo nutartis teisės taikymo
aspektu. Kasacinis teismas, aiškindamas teisę, yra saistomas pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos proceso atnaujinimo tikslų ir uždavinių

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje,
pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo instituto, yra nurodęs, kad proceso
atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir
taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, pažymint, kad jis
taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas
teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės
instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų
gynimo būdų (žr. , pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą
civilinėje byloje AB „M-a-a” v. UAB „Čeltaura”, bylos Nr. 3K-3-458/2004;
2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas
„Turto bankas“ ir kiti v. V. ir S. M. prekybos centras ir kiti, bylos Nr. 3K-7-362/2007;
kt. ).
Šis procesinis institutas yra išimtinis
(ekstraordinarinis), nes teismo priimtų sprendimų (nutarčių, nutarimų)
stabilumas ir galutinumas reikalauja, kad teismo išspręsti ginčai be pagrindo
nebūtų  atnaujinti ir palikti prieš
procesą buvusioje ginčo padėtyje. Šiam principui prieštarautų, jeigu teismo
pagrįstai ir teisėtai konstatuoti faktiniai ir teisiniai santykiai taptų
neapibrėžti. Išimtinės procesinės procedūros, kurios tikslas  – pašalinti klaidas, naudojimas nestabilumui (grąžinimui
į ginčo padėtį, ginčo šalių santykių neapibrėžtumą) sukurti turi būti
pripažįstamas kaip piktnaudžiavimas teise. Šis teisinis institutas taikomas
padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti. Juo nesiekiama
išnagrinėti bylą visa apimtimi iš naujo, todėl civilinės bylos dalyviai
nesinaudoja visomis teisėmis ta pačia apimtimi ir tvarka, kaip įprastinio
civilinės bylos proceso metu. Tokios nuostatos įteisintos CPK 370 straipsnio
4 dalyje, kurioje reglamentuojamos civilinės bylos nagrinėjimo ribos po
proceso civilinėje byloje atnaujinimo.


Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų ir šalies
atsisakymo nuo ieškinio bei prašymo nutraukti civilinę bylą po bylos proceso
atnaujinimo


Pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį
atnaujinus bylos nagrinėjimą teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal
bendrąsias taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso
atnaujinimo pagrindai.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad
atnaujinus procesą teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų)
nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas
bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo
nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje
priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (žr. ,
pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB
„N-s“ v. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir kiti, bylos Nr. 3K-3-416/2006).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atnaujintos
bylos nagrinėjimas yra ankstesnio sprendimo (šiuo atveju – dėl sandorio
neatitikties įstatymo reikalaujamai formai) teisėtumo ir pagrįstumo
patikrinimas (taigi taip pat, galima sakyti, tam tikra prasme „persprendimas“),
tačiau, atsižvelgiant į pagrindus, dėl kurių byla buvo atnaujinta, bet ne
galimybė asmeniui (šiuo atveju – ieškovui), neprašiusiam proceso atnaujinimo,
tikslinti ieškinį ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo, pareiškiant dar
ir naują reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB „Serfas“ v. AB „Dara“, bylos Nr. 3K-3-451/2007). Minėta,
kad proceso atnaujinimas yra išimtinis procesinis institutas, skirtas pašalinti
padarytas teisines ir faktines klaidas. Tai reiškia, kad po nutarties dėl
proceso atnaujinimo priėmimo vykstančio proceso metu pirmiausia turi būti
išnagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti
nutartį atnaujinti procesą byloje. Jeigu nutartis dėl proceso atnaujinimo
priimta dėl to, kad atnaujinimo pagrindu nurodytos naujai paaiškėjusios
aplinkybės ir aiški teisės normų taikymo klaida, tai teismas pirmiausia turi
ištirti, ar yra teisinės ir faktinės aplinkybės, kurios atitinka CPK 366 straipsnio
1 dalies 2 ir 9 punktus.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apskritai
naujų reikalavimų pareiškimas atnaujintame procese nėra negalimas (žr. , pvz. ,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
birželio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. K.  ir kiti v. Vilniaus apskrities viršininko
administracija ir kiti, bylos Nr. 3K-3-228/2007). Tačiau kartu būtina
turėti omenyje ir tai, kad galimybė reikšti naujus reikalavimus atnaujintoje
byloje nėra absoliuti, bet visų pirma nulemta pagrindų, pagal kuriuos procesas
išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas.
CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta,
kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas neturi peržengti ribų, kurias
apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Taigi atnaujintos bylos nagrinėjimo
ribas apibrėžia pagrindai, pagal kuriuos procesas byloje buvo atnaujintas. Pagal
juos patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Kai
teismas nustato, kad egzistuoja bent vienas iš šių pagrindų ir būtų pagrindas
teismo sprendimą ar nutartį panaikinti ar jį pakeisti, tai jis gali spręsti
reikalavimus, susijusius su atsisakymu nuo ieškinio ir civilinės bylos
nutraukimu.
Nagrinėjamu atveju procesas civilinėje byloje buvo
atnaujintas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose
nustatytus pagrindus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad
teismai, nagrinėdami atnaujintą civilinę bylą, laikydamiesi proceso atnaujinimo
pagrindų, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą turėjo
patikrinti, ar proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės turi esminę
reikšmę ankstesnio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (žr. , pvz. ,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.
rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „M-a-a” v. UAB
„Čeltaura”, bylos Nr. 3K-3-458/2004), o dėl proceso atnaujinimo pagal
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą – ar ankstesniame teismo
sprendime padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik aiški, bet ir
esminė, ir dėl to teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu
(žr. , pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos
departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005;
kt. ).
Šiuo atveju atnaujintą bylą nagrinėję teismai
patikrino teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal tuos pagrindus,
kuriais procesas byloje buvo atnaujintas – ištyrė, ar yra naujai paaiškėjusios
aplinkybės ir ar nėra padaryta aiški teisės taikymo klaida. Tai atitinka
procesinio įstatymo reikalavimus (CPK 370 straipsnio 4 dalis) ir nurodytą
teismų praktiką. Ar teismai pagrįstai nesprendė prašymo atsisakyti nuo
ieškinio, galima atsakyti tik ištyrus, ar teisiškai pagrįsti  argumentai, kad nėra pagrindų teismo
sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Kasaciniame skunde nenurodyta teisinių argumentų,
kurie patvirtintų kasacinio nagrinėjimo dalyką dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies
2 punkto netinkamo taikymo (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Byloje esančios aplinkybės dėl sandorių sudarymo, jų vykdymo ir teisinio
vertinimo buvo žinomos ir kaip naujai paaiškėjusių aplinkybių jokių faktų po
bylos atnaujinimo nebuvo nurodyta. Teisėjų kolegija dėl šio atnaujinimo
pagrindo nepasisako ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto
pažeidimo nenustato.
Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo Akcinių
bendrovių įstatymo 3 straipsnio 6 dalies aiškinimo ir taikymo yra
susiję su proceso atnaujinimu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
Šių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje
byloje.

Dėl Akcinių bendrovių įstatymo
3 straipsnio 6 dalies aiškinimo ir taikymo, CPK 366 straipsnio 1 dalies
9 punkto taikymo

Kasacinis teismas pasisako dėl tų Akcinių
bendrovių įstatymo nuostatų, kurios galiojo sudarant ar vykdant sandorius. Iki
bendrovės steigimo sudarytų sandorių pagrindais atsirandančias prievoles
reglamentavo ABĮ 3 straipsnis (1994 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. I-528
redakcija), kuris taikomas šioje byloje pagal materialinės teisės normos
galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę.
ABĮ 3 straipsnio 6 dalyje
nustatyta, kad iki steigiamojo akcininkų susirinkimo bet kuris steigėjų, taip
pat steigimo sutartyje nurodyti asmenys turi teisę sudaryti sandorius steigiamos
bendrovės vardu. Šie sandoriai bendrovei sukuria prievoles po to, kai
steigiamasis akcininkų susirinkimas juos patvirtina. Jeigu susirinkimas šių
sandorių nepatvirtina, tai už prievoles, pagrįstas šiais sandoriais, steigėjai
atsako solidariai, o kiti steigimo sutartyje nurodyti asmenys – individualiai.
ABĮ 6 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad steigiamasis akcininkų
susirinkimas tvirtina bendrovės steigimo ataskaitą, bendrovės steigėjų
sudarytus sandorius.
Bendrovės steigimo procedūroje
steigėjų sudaryti bendrovės vardu sandoriai gali būti pripažinti bendrovės
sandoriais, t. y. sukuriančiais jai teises ir pareigas. Bendrovės
akcininkai yra akcijų savininkai, jiems priklauso akcijos nuosavybės teise ir
per nuosavybės teisės įgyvendinimą jie įgyvendina bendrovės kontrolę. V-a- iš
bendrovės kontrolės tikslų – gauti, turėti ir disponuoti informacija apie
bendrovės turtinę padėtį. Ją sudaro taip pat ir bendrovės sudaryti sandoriai.
Pagal ABĮ 3 straipsnį sandoriai, sudaryti iki susitarimo steigti bendrovę,
gali būti pripažinti bendrovės sandoriais. Šalių taikos sutartimi patvirtinta,
kad prievolė atsirado dėl skolintų lėšų panaudojimo pagal 1995 m. vasario
14 d. dalyvavimo projekte sutartį. Bendrovės steigimo sutartis pasirašyta
1995 m. kovo 11 d.
Prievolė grąžinti lėšas taikos
sutartimi kildinama iš sutarties, kuri sudaryta iki bendrovės steigimo
sutarties sudarymo, bet vien tai nesudaro pagrindo taikyti ABĮ 3 straipsnio
6 dalį ir prievolę vertinti kaip prisiimtą be pagrindo.
Dalyvavimo projekte sutartyje
nustatyta, kad asmenys susitaria dalyvauti bendrame projekte, jam įgyvendinti
kreditorius įsipareigoja kitam sutarties dalyviui (skolininkui) skirti lėšų,
jos būtų paskolintos ir numatomos grąžinti. Šia sutartimi lėšos skolininkui
nebuvo perduotos, sutartyje buvo nustatyta, kad sutartis galios, t. y. bus
vykdoma nuo 1995 m. vasario 14 d. iki 1996 m. rugpjūčio 20 d.
Šios sutarties galiojimo laikas, paskolos iš banko gavimo – 1995 m. kovo
14 d. – data rodo, kad dalyvavimo projekte sutartis dėl paskolos buvo
pradėta vykdyti jau sudarius bendrovės steigimo sutartį, t. y. po 1995 m.
kovo 11 d. Taikant ABĮ 3 straipsnio 6 dalį būtina vadovautis 1964 m.
CK 291 straipsniu dėl paskolos sutarties sąvokos, kad tai – realinė
sutartis ir ji laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo. Jeigu iki bendrovės
steigimo sutarties jos veiklos tikslais buvo sudaryta paskolos sutartis, o
pinigai pagal ją panaudoti po bendrovės steigimo sutarties sudarymo, tai pagal
ABĮ 3 straipsnio 6 dalį nėra kliūčių iš paskolos sutarties kilusią
prievolę pripažinti bendrovės prievole. Taigi kasacinio skundo argumentai dėl
ABĮ 3 straipsnio 6 dalies netinkamo taikymo yra nepagrįsti.
Pagal ABĮ 3 straipsnio 6 dalį
steigiamos bendrovės vardu sudaryti sandoriai sukuria prievoles bendrovei po
to, kai steigiamasis akcininkų susirinkimas juos patvirtina. Šioje normoje nenustatyta,
kad steigiamajame susirinkime nepatvirtinti sandoriai yra niekiniai ir
negalioja, todėl nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog nesant priimto
steigiamojo akcininkų susirinkimo nutarimo dėl paskolos sandorio patvirtinimo šis
yra niekinis. Be to, šioje normoje nenustatyta, kad tik steigiamajame akcininkų
susirinkime gali būti patvirtinti sandoriai, kurie po steigimo sutarties
sudarymo sudaryti ar vykdomi steigiamos bendrovės vardu. Dėl šių sandorių
pripažinimo bendrovės sandoriais, t. y. teisių ir pareigų iš jų prisiėmimo
bendrovei, sprendžia steigiamasis akcininkų susirinkimas, t. y. akcijų
savininkai, kurie kontroliuoja ir vykdo bendrovės veiklą. Bendrovės akcininkai,
patvirtindami bendrovės sandorius pagal ABĮ 3 straipsnio 6 dalį, prisiima
prievoles bendrovei. Darytina išvada, kad aiškinant šią normą svarbu nustatyti,
sprendė bendrovės akcininkai dėl prievolių prisiėmimo ar ne. Jeigu jie steigiamajame
susirinkime šio klausimo nesprendė, pvz. , dėl to, kad steigimo ataskaitoje nebuvo
nurodytas sandoris, tai nesudaro pagrindo išvadai, jog šis sandoris yra niekinis.
Vadinasi, jis sukelia teisines pasekmes. Bendrovės steigiamajam susirinkimui
parengiama steigimo ataskaita, o joje turi būti nurodyti sandoriai, kuriais
pagrįstas prievoles steigėjai ar kiti asmenys perduoda bendrovei (ABĮ 6 straipsnio
5 dalies 6 punktas). Jeigu steigimo ataskaitoje sandoris nenurodytas,
bendrovės steigiamajame akcininkų susirinkime nesvarstytas ir nepriimtas
sprendimas šio sandorio nepatvirtinti, tai neturi būti taikoma ABĮ 3 straipsnio
6 dalies nuostata, kad už prievoles iš šio sandorio atsako juos sudarę
asmenys. Turi būti patikrinta, ar bendrovei sukuriančių teises ir pareigas
sandorių bendrovės akcininkai nėra patvirtinę kitais būdais. ABĮ 3 straipsnio
6 dalies nuostatos, kad kiti asmenys, o ne bendrovė atsako pagal prievolę
iš steigimo metu sudaryto sandorio, taikomos tuo atveju, jeigu į steigimo
ataskaitą sandoris buvo įtrauktas kaip perduodamas bendrovei, steigiamajame
akcininkų susirinkime buvo svarstytas, bet priimtas sprendimas šio sandorio
nepatvirtinti. Byloje tokios aplinkybės neįrodytos, todėl šiuo aspektu ABĮ 3 straipsnis
nepažeistas.
Bendrovės akcininkai ar bendrovė
gali ne steigiamajame susirinkime, o kitu būdu patvirtinti steigimo procese
sudarytą sandorį. Jeigu bendrovė per akcininkus, valdymo organus pradėjo sandorį
vykdyti (daryti mokėjimus, atsiskaitymus, plėtoti veiklą, sudarinėti sutartis
ir kitus sandorius, nukreiptus steigimo proceso metu sudarytam sandoriui
įgyvendinti, ir kt. ), tai gali būti vertinama kaip sandorio patvirtinimas
bendrovės sandoriu. Byloje įrodyta, kad dalyvavimo projekte sutartį sudarė tie
patys asmenys (ar jų teisių perėmėjai), kurie vėliau buvo bendrovės steigėjai,
akcininkai ir bendrovės valdymo organai – vienas iš akcininkų buvo bendrovės
direktorius. Vėlesnius veiksmus, kurie gali būti vertinami kaip bendrovės
steigimo procese sudaryto sandorio pripažinimas bendrovės sandoriu, atliko
bendrovės direktorius (jis kartu yra vienas iš dviejų bendrovės akcininkų) ir
kitas bendrovės akcininkas. Bendrovės akcininkai vykdė paskolos sutartį, sudarė
sutartis dėl jos pratęsimo ir atliko kitus veiksmus. Iš to teisėjų kolegija
daro išvadą, kad ABĮ 3 straipsnis nepažeistas, o kasacinio skundo
argumentai dėl teismo padarytos aiškios teisės taikymo klaidos – ABĮ 3 straipsnio,
CPK 176, 185 straipsnių netinkamo taikymo – yra nepagrįsti. Teisėjų
kolegija nenustato CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto
pažeidimo.

Dėl sąlygų priimti atsisakymą nuo ieškinio po
proceso atnaujinimo byloje

Atnaujinus bylos procesą ir tęsiant jos
nagrinėjimą CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka byla
nagrinėjama pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias
apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Bendrosiose CPK taisyklėse nustatyta,
kad nuo ieškinio gali būti atsisakyta bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio
1 dalis). Po proceso atnaujinimo bendrųjų proceso taisyklių taikymą gali
riboti proceso atnaujinimo pagrindai. Tai reiškia, kad teise atsisakyti nuo
ieškinio ieškovas gali disponuoti tiek, kiek ši teisė neperžengia ribų,
apibrėžtų proceso atnaujinimo pagrindų. Sprendžiant dėl atsisakymo nuo ieškinio
civilinėje byloje, kuri nagrinėjama po proceso atnaujinimo, teismas svarsto dėl
ieškovo atsisakymo nuo ieškinio ir jį gali priimti, jeigu išnagrinėjus proceso
atnaujinimo aplinkybes konstatuojamas proceso atnaujinimo bent vienas iš
pagrindų, nustatytų CPK 366 straipsnio 1 dalyje, o po to sprendžiama,
ar atsisakymu nuo ieškinio nebus peržengtos ribos, kurias nustato proceso
atnaujinimo pagrindai.
CPK 42 straipsnio 2 dalyje
nustatytos ieškinio atsisakymo nepriėmimo sąlygos. Jei ieškinio atsisakymas
prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, tai teismas nepriima
atsisakymo nuo ieškinio. Minėta, kad CPK 370 straipsnio 4 dalyje
draudžiama teismui peržengti ribas, nustatytas proceso atnaujinimo pagrindais.
Tai – imperatyvi įstatymo nuostata. Procesas byloje buvo atnaujintas dėl
pagrindų, nurodytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose,
patikrinimo. Bylą po proceso atnaujinimo išnagrinėję teismai nenustatė pagrindų
panaikinti ar pakeisti teismo procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija daro
išvadą, kad jeigu teismas nekonstatavo atnaujinimo pagrindų, nustatytų CPK 366 straipsnio
1 dalyje, tai ieškovo atsisakymas nuo ieškinio negali būti priimtas vien
tuo pagrindu, jog CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra priimta
teismo nutartis dėl proceso atnaujinimo. Šioje situacijoje teismas,
nepriimdamas atsisakymo nuo ieškinio, nepažeidė CPK 42 straipsnio 2 dalies,
140 straipsnio 1 dalies ir 370 straipsnio 4 dalies
nuostatų.

Teisėjų kolegija nekonstatuoja pagrindų
skundžiamoms teismų nutartims panaikinti ar pakeisti (359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies
1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d.
nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt