TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Civilinė byla Nr
1. 13. Dėl įstatymų, reglamentuojančių
savavališkos statybos padarinių šalinimą, taikymo laiko atžvilgiu

Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnyje
nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti
administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu
galiojusių teisės aktų nuostatas. D-uma teisinių santykių yra tęstiniai,
todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam
įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam
įstatymui, turi būti taikomos tų teisių, pareigų ar faktų atsiradimo metu
galiojančio įstatymo nuostatos. Teisinį santykį privalu analizuoti,
atsižvelgiant į jo susiformavimo etapus, stadijas ir jį paveikusių juridinių
faktų atsiradimo momentą.
Išvados, kad turi būti taikomos įstatymų ir
reglamento, galiojusio savavališkos (neteisėtos) statybos pradžios momentu,
nuostatos, negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis. Taip aiškinant
teisę, taikytiną ginčo santykiams, įstatymai taptų neveikiantys, nes
savavališkos (neteisėtos) statybos pradžios momento konstatavimas būtų
apsunkintas, nepaisant to, kad Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatytos
statybos valstybinę priežiūrą vykdančių pareigūnų atitinkamos funkcijos. Be to,
toks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarauja įstatymo leidėjo tikslams dėl
savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei statybų proceso ir
statinių kokybės kontrolės užtikrinimo.
Įstatymų pasikeitimas suponuoja situaciją, kad tik
įgyta teisė galėtų būti ginama teismine tvarka, tačiau asmeniui, nepradėjusiam
tokios teisės įgyvendinti ankstesnio įstatymo galiojimo metu, įstatymo
pakeitimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba
pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos
padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos
padarinių šalinimo metu.
Civilinė byla Nr. 3K-3-492/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 30. 10; 30. 12 (S)




LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU


2008 m. spalio 21 d.
Vilnius


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Č-o
J-o (kolegijos pirmininkas), J-os J-ės (pranešėja) ir V-us
G-o,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities viršininko
administracijos kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo
2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ „N-jasis centras“ ieškinį atsakovui Kauno
apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisių gynimo;
trečiasis asmuo – VĮ Registrų centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

Nagrinėjamoje
byloje kilo ieškovo ir atsakovo ginčas dėl savavališkos statybos padarinių
šalinimo. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti jo teisę pašalinti ginčo statinių
savavališkos statybos padarinius parengiant projektą ir gaunant statybos
leidimą, panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. birželio 11 d.
įsakymą Nr. V-273 „Dėl savavališkos statybos padarinių (duomenys
neskelbtini) pašalinimo“. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. birželio 7 d.
buvo surašytas savavališkos statybos aktas bei statybos sustabdymo aktas, kur
nurodoma, jog ieškovas savavališkai vykdo statinių, pažymėtų indeksais (duomenys
neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), statybos darbus; 2007 m.
birželio 11 d. buvo priimtas atsakovo įsakymas dėl savavališkos statybos
padarinių pašalinimo, reikalaujant nugriauti savavališkai statomus statinius
iki 2007 m. rugsėjo 28 d. Ieškovo manymu, jo teisės buvo pažeistos,
nes įstatymai reglamentuoja, kad, pripažinus statybą savavališka, turi būti
suteikta teisė jos padarinius pašalinti parengus projektą ir gavus statybos
leidimą. Tokia teise ieškovas negalėjo pasinaudoti, nors dar 1999 m.
birželio 26 d. buvo išduotas statybų leidimas, įskaitant ir vakarinį žemės
sklypą, kuriame buvo savavališkai pastatyti ginčo statiniai, ir tik vėliau
žemės sklypo teritorija buvo sumažinta. Ieškovas nurodė, kad iki 2006 m. spalio
30 d. pastatė ginčo statinių pamatus, padarė perdengimus, nutiesė inžinerinius
tinklus; kad statomas ekologinis centras yra vieningas keleto statinių kompleksas,
todėl statybų leidimas buvo išduotas visam centrui statyti; kad atskiri
statiniai, kaip priklausiniai, buvo detalizuoti generaliniuose planuose, todėl
nebuvo pažeidžiami kitų asmenų interesai, o nugriaunant jau pastatytus
statinius būtų patirta didelių nuostolių. Dėl to, ieškovo manymu, turėjo būti
taikomos savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančios teisės
normos, galiojusios ginčo statinių statybos, o ne ginčijamų aktų surašymo metu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m.
gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino: panaikino atsakovo 2007 m.
birželio 11 d. įsakymą Nr. V-273 „Dėl savavališkos statybos padarinių
(duomenys neskelbtini) pašalinimo“; pripažino ieškovo teisę pašalinti
savavališkos statybos padarinius parengiant statinių projektą ir gaunant
statybos leidimą; priteisė valstybei iš atsakovo 8 Lt išlaidų, susijusių
su procesinių dokumentų siuntimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad
1999 m. balandžio 26 d. ieškovui buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys
neskelbtini) vykdyti ekologinio mokymo centro statybos darbus adresu: (duomenys
neskelbtini). Šis leidimas galiojo iki 2004 m. balandžio 6 d. ,
vėliau, pateikus suderintą projektą, jo galiojimas buvo pratęstas iki 2009 m.
balandžio 26 d. Atsakovas po statybos leidimo ieškovui išdavimo dalį žemės
sklypo nusprendė įtraukti į L-pėdžių parko teritoriją, sumažinant žemės sklypą
ta dalimi, kurioje buvo numatyta statyti ginčo statinius, todėl iš dalies buvo pakeistas
ekologinio centro pastatų išdėstymas žemės sklype. Teismas taip pat nustatė,
kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir
statybos valstybinės priežiūros skyrius 2007 m. birželio 7 d. surašė
Savavališkos statybos aktą bei Statybos sustabdymo aktą, kuriuose nurodė,
kad  ieškovas savavališkai vykdo dviejų
statinių, statinių išdėstymo sklype schemoje pažymėtų numeriais (duomenys
neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje dalyje
statybos darbus ir sustabdė statybas. Kauno apskrities viršininkas nurodytų
aktų pagrindu 2007 m. birželio 11 d. priėmė įsakymą „Dėl savavališkos
statybos padarinių (duomenys neskelbtini) pašalinimo“, kuriuo
pareikalavo savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti
savavališkai statomus pastatus, sutvarkyti statybvietę iki 2007 m. rugsėjo
28 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamų aktų surašymo
metu ginčo statinių baigtumas buvo 96 procentai. Teismas nurodė, kad
priimdamas ginčijamą aktą atsakovas vadovavosi šio akto priėmimo metu galiojusiomis
savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės aktų
redakcijomis, kur nenumatyta galimybės pašalinti savavališkos statybos
padarinius įteisinant savavališkai pastatytus statinius. Atsižvelgdamas į tai,
kad statybos darbai atlikti 2006 metų birželio–spalio mėnesiais ir juos
atlikti toje vietoje turint tinkamai įformintą statybos leidimą nėra
draudžiama, bei, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota
praktika (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
O. N. v. B. Ž. , bylos Nr. 3K-3-46/2007), pirmosios instancijos teismas
pažymėjo, kad atsakovas turėjo taikyti statybos darbų atlikimo metu galiojusią teisės
aktų redakciją, kuri įpareigojo apskrities viršininką priimti sprendimą leisti
statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą. Pirmosios
instancijos teismas sprendė, kad, taikęs netinkamas teisės normas atsakovas
pažeidė savo kompetenciją ir priėmė neteisėtą sprendimą, neigiamai veikiantį
ieškovo teises, nes statybos darbai kainavo 350 000 Lt, jais siekta
įgyvendinti vieningo ekologinio centro komplekso idėją, todėl, įvykdžius
ginčijamą aktą, ieškovas patirtų didelių nuostolių, visiškai sutriktų
ekologinio mokymo centro funkcionalumas, būtų pažeisti teisingumo, protingumo
ir sąžiningumo principai. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo
argumentus, kad taikytini ginčijamo sprendimo priėmimo metu galioję teisės
aktai, nes apskrities viršininko sprendimo priėmimas visiškai nepriklauso nuo
ieškovo valios, atsakovo delsimas negali paneigti ieškovo įgytų teisių parengti
statinių projektą ir gauti statybos leidimą. Teismas taip pat nurodė, kad
Teritorijų planavimo įstatyme nereikalaujama, kad detaliajame plane būtų
nurodyti planuojami statyti statiniai, be to, statybos leidimas faktiškai buvo
išduotas visam ekologiniam centrui statyti, todėl statybos iš esmės buvo
vykdomos pagal išduotą leidimą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi atsakovo
apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m.
gruodžio 20 d. sprendimą nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas
nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 2007 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje
O. N. v. B. Ž. , bylos Nr. 3K-3-46/2007, konstatavo, kad
jeigu statinio nukrypimai nuo projekto padaryti galiojant CK 4. 103 straipsnio
2001 m. liepos 1 d. redakcijai, tai taikytinos šios redakcijos straipsnio
normos. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas
pažymėjo, kad ginčo statiniai buvo pastatyti iki 2006 m. spalio 31 d.
(b. l. 22–46), o atsakovas neįrodinėjo aplinkybės, kad ginčo statiniai
būtų pastatyti po 2007 m. gegužės 3 d. , kai buvo pakeistas statybos techninis reglamentas STR
1. 09. 06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“
(toliau – Savavališkos statybos padarinių šalinimo reglamentas). Dėl to
apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas
pagrįstai taikė teisės normas, galiojusias savavališkos statybos vykdymo metu,
t. y. CK 4. 103 straipsnio originalią redakciją ir Savavališkos
statybos padarinių šalinimo reglamento 2002 metų redakciją. Apeliacinės
instancijos teismas pažymėjo, kad, sprendžiant šalių ginčą, teisiškai
nereikšminga, kad Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31,
33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo (Žin. , 2006, Nr. 116-4402) (toliau – Statybos
įstatymo pakeitimo įstatymas), įsigaliojusio nuo 2006 m. lapkričio
1 d. , 15 straipsnyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl
savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių
sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, nes ginčas yra dėl
įsakymo „Dėl savavališkos statybos padarinių (duomenys neskelbtini),
pašalinimo“ panaikinimo, o šioje teisės normoje nenustatyta, kokiomis teisės
normomis vadovaujantis turi būti priimami nauji sprendimai dėl savavališkos
statybos. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje
konstatuota, kad ieškovas padarė pažeidimą nukrypdamas nuo turimo statybos
leidimo ir kad toks pažeidimas yra imperatyvaus reikalavimo pažeidimas. Tačiau
tai yra susiję su aplinkybe, kad ginčo statiniai yra statomi pirmajame statybos
etape netikslinant statybos leidimo, tai patvirtina atsakovas savo 2007 m.
gruodžio 12 d. rašte Nr. IS-GD-96-590 (b. l. 85), kur taip pat
nurodoma, jog ginčo pastatų tolesnė statyba būtų galima tuo atveju, jeigu
nustatyta tvarka būtų suderinta projektinė dokumentacija. Apeliacinės
instancijos teismas konstatavo, kad, pirmosios instancijos teismui nustačius,
jog tokia statyba iš esmės yra galima, pagrįstai buvo nuspręsta ieškinį
patenkinti ir pripažinti ieškovui teisę pašalinti savavališkos statybos
padarinius parengiant projektą ir gaunant statybos leidimą. Apeliacinės instancijos
teismo nuomone, tai visiškai atitinka CK 4. 103 straipsnio 3 dalies 1 punkto
nuostatas. Kadangi teismo sprendimu tik pripažinta ieškovo teisė pašalinti
savavališkos statybos padarinius, o apie projekto įgyvendinimo tinkamumą
ateityje spręs atsakovas, tai apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad
teismas neviršijo savo kompetencijos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai
argumentai

Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno
miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir Kauno
apygardos teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti bei
priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas,
reglamentuojančias savavališkos
statybos padarinių šalinimą, t. y. CK 4. 103 straipsnio,
Statybos įstatymo 28 straipsnio ir Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnio
nuostatas. Nuo 2006 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiuose Statybos įstatymo 28 ir CK 4. 103 straipsniuose
įtvirtintas vienintelis savavališkos
statybos padarinių šalinimo būdas – nugriovimas – ir nebėra galimybės įteisinti
savavališką statybą. Statybos
įstatymo pakeitimo įstatymo
15 straipsnyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl
savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų
surašymo metu galiojusių teisės
aktų nuostatas. Šioje byloje administracinis sprendimas dėl savavališkos
statybos buvo surašytas dar tebevykstant
savavališkiems statybos darbams 2007 m.
birželio 7 d. , t. y. jau galiojant naujoms Statybos įstatymo 28 ir CK 4. 103 straipsnių
redakcijoms ir naujam Savavališkos statybos padarinių šalinimo reglamentui. Tačiau
teismai nagrinėjamoje byloje taikė iki 2006 m. spalio 30 d. galiojusios CK 4. 103 straipsnio ir Savavališkos statybos padarinių šalinimo
reglamento nuostatas, motyvuodami tuo, kad turi būti taikomas įstatymas, galiojęs savavališkos statybos
pradžios momentu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas
nustatė, jog ginčo statinių statyba dar
nebaigta (baigtumas 96 proc. ), o
surašant 2007 m. birželio 7 d. savavališkos statybos aktą, statybos
darbai dar vyko. Taip aiškinant įstatymų, reglamentuojančių
savavališkos statybos padarinių šalinimą, pasikeitimą, atsirastų galimybė manipuliuoti teisės aktais ir, nepaisant
to, kada fiksuota savavališka statyba, įrodinėti, kad bet kokie savavališkos
statybos darbai buvo pradėti iki 2006 m. spalio 31 d. Tokiu atveju
dabar galiojantys teisės aktai iš esmės taptų neveikiantys, nes pareigūnams būtų neįmanoma nustatyti savavališkos statybos veiksmų atlikimo pradžios momento. Toks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarautų
įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos
statybos padarinių šalinimo ir statybų teisėtumo užtikrinimui kaip viešajam
interesui. Jeigu įstatymų leidėjas
būtų siekęs teisės aktų pakeitimo įsigaliojimą
sieti su statytojo atliktais veiksmais, o ne su jau priimtais administraciniais
sprendimais dėl savavališkos statybos, tai būtų aiškiai reglamentuota. Kadangi Statybos
įstatymas yra specialusis įstatymas CK
atžvilgiu, tai, kilus neaiškumų turi būti taikomas specialusis įstatymas. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai aiškino ir taikė savavališkos
statybos padarinių likvidavimo tvarką reglamentuojančias normas.
2. Teismai, nagrinėję bylą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d.
nutartimi, priimtoje
civilinėje byloje O. N. v. B. Ž. , bylos Nr. 3K-3-46/2007, nes šios bylos
faktinės aplinkybės yra visiškai nepanašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes:
minėtoje byloje pirmosios instancijos teismas jau 2006 m. kovo 28 d. sprendimu (dar iki CK
4. 103 ir Statybos įstatymo 28 straipsnių pakeitimų įsigaliojimo) buvo konstatavęs, kad yra padaryta esminių
nukrypimų nuo gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto, ir savavališkos statybos darbai jau
buvo iki to laiko atlikti; nagrinėjamoje byloje savavališkos statybos aktas buvo surašytas tik 2007 m. birželio 7 d.
jau galiojant naujoms Statybos įstatymo 28
ir CK 4. 103 straipsnių redakcijoms ir naujam Savavališkos statybos
padarinių šalinimo reglamentui, ir šis
aktas surašytas dar tebevykstant savavališkiems statybos darbams. Kasatoriaus manymu, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo, kai savavališkos
statybos darbai buvo pradėti ir neužbaigti iki 2006 m. spalio 30 d. ,
o savavališka statyba konstatuota pasikeitus savavališkos statybos padarinių likvidavimo tvarkai, nesuformuota.
3. Teismai, patenkindami ieškovo reikalavimą ir pripažindami jam teisę
pašalinti savavališkos
statybos padarinius parengiant statinių projektą ir gaunant statybos leidimą,
viršijo teismui priskirtą kompetenciją. Tai
patvirtina pirmosios instancijos teismo konstatavimas, kad, pripažinus
teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant dokumentus,
patikslinant projektą pagal statybos metu
galiojusią CK 4. 103 straipsnio redakciją atsakovas neturės galimybės priimti sprendimo nugriauti
statinius, nes toks sprendimas prieštarautų teismo
pripažintai teisei. Taigi teismas nusprendė už instituciją, kurios kompetencija, vadovaujantis Savavališkos statybos padarinių
šalinimo reglamentu, buvo priimti arba nepriimti tam tikrą sprendimą. Teismai negalėjo nuspręsti, ar galima
suteikti teisę asmeniui rengti ginčo statinių projektą ir gauti statybos
leidimą, kol nebuvo gautos privalomos Aplinkos apsaugos departamento, Visuomenės sveikatos centro, Priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo tarnybos ir kitų suinteresuotų institucijų išvados.
Pažymėtina, kad ir suinteresuotoms institucijoms pateikus išvadas,
vadovaujantis Savavališkos statybos padarinių šalinimo reglamento 16 punkto
nuostata, apskrities viršininkas, išnagrinėjęs savavališkos statybos aktą bei
pareigūno siūlymus dėl padarinių pašalinimo, gali priimti vieną iš kelių
sprendimų: pareikalauti statytoją nugriauti statinį arba leisti statytojui parengti statinio
projektą ir gauti statybos leidimą. Taigi teismai, neturėdami kompetentingų tarnybų išvadoms,
nurodančių, kad savavališkos statybos įteisinimas yra galimas, nepagrįstai ir neteisėtai pripažino
ieškovui teisę šalinti savavališkos
statybos padarinius parengiant statinių projektą ir gaunant statybos leidimą.
4. Teismai netinkamai įvertino byloje surinktus
įrodymus, taip pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Teismai nepagrįstai
savavališkų statinių statymą ir galimumą juos įteisinti sieja su tuo, kad
ieškovas ekologinio mokymo centro statybos leidimą gavo esant nesumažintam
žemės sklypui. Toks teismo konstatavimas patvirtina, kad teismai nagrinėję
bylą netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nes atsakovo įsakymas (b. l. 7) buvo priimtas
atsižvelgiant į ieškovo prašymą, nekeičiant bendro suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini)
ploto ir visiškai neturėjo įtakos 1999 m. balandžio 26 d. išduotam
bei pratęstam statybos leidimui Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti ekologinio mokymo centro statybos darbus pagal parengtą
projektą. Teismai taip pat netinkamai įvertino
įrodymus, susijusius su tuo,
kokiems statiniams statyti buvo numatytas detaliajame plane ir projekte (generaliniame
plane) ir kokių statinių
statymui buvo išduotas statybos leidimas. Atsakovo į bylą pateikti generaliniai planai
patvirtina, kad statybos leidimo statyti ginčo statinius, pažymėtus indeksais (duomenys
neskelbtini), nebuvo išduota. Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros skyriuje esančiame parengtame
generaliniame plane (b. l. 71), ant kurio yra spaudas „išduotas leidimas
vykdyti statybos darbus“ yra numatyta statyti statinius A, B, C ir D,
kiti trys statiniai yra nurodyti tik kaip perspektyviniai ir yra nubraukti. Tai
reiškia, kad statybos leidimas neapima perspektyvinių statinių statybos, todėl ginčo statiniai, pažymėti indeksais (duomenys
neskelbtini), yra statomi
ne pagal projektą ir neturint
statybos leidimo. Dėl to, kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai nusprendė, kad statybos leidimas ginčo statiniams,
pažymėtiems indeksais (duomenys neskelbtini), faktiškai buvo išduotas.
Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas
prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto
apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir Kauno apygardos
teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Pirmosios
instancijos teismo sprendimu, remiantis konkrečiais byloje esančiais įrodymais
(b. 1. 22–46), nustatyta, kad statiniai, kuriuos ginčijamu įsakymu
reikalaujama nugriauti, buvo pastatyti iki 2006 m. spalio 31 d. Tuo metu galiojo CK 4. 103 straipsnio 2001 m.
liepos 1 d. redakcija, Statybos įstatymo 28 straipsnio 2002 m.
liepos 1 d. redakcija,
Savavališkos statybos padarinių šalinimo reglamento 2006 m. kovo 24 d. redakcija, pagal
kurių nuostatas statytojui buvo įtvirtinta teisė šalinti savavališkos statybos
pasekmes įvairiais būdais: patvirtinti projektą, padaryti pakeitimus, gauti
nustatytą leidimą ar pašalinti kitus
trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu; pertvarkyti
atitinkami statinį; nugriauti statinį. Teisiniai
santykiai turi būti reglamentuojami
tokių teisės normų, kurios galiojo tų teisinių santykių susiformavimo metu,
priešingu atveju būtų pažeistas iš Konstitucijos kylantis įstatymo negaliojimo
atgaline tvarka principas (lex retro non agit). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
2007 m. vasario 13 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje O. N. v. B. Ž. ,
bylos Nr. 3K-3-46/2007, spręsdama teisės normų konkurencijos klausimą, vadovavosi
veiksmų atlikimo momentu galiojusiomis teisės normomis. Kadangi nagrinėjamoje byloje
savavališka statyba atlikta tada, kai galiojo ankstesnė taikytinų teisės aktų
redakcija, tai savavališkų statybų pasekmių
šalinimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal tuo metu galiojusias teisės normas. Atsakovas, 2007 m. birželio 11 d.
priimdamas ginčijamą įsakymą, nesivadovavo
tomis teisės normomis, o vadovavosi po savavališkos statybos atlikimo
įsigaliojusiomis teisės normomis, todėl šis atsakovo įsakymas prieštarauja
įstatymo negaliojimo atgaline tvarka
principui ir yra neteisėtas.
2. Kasatoriaus argumentas, kad teismai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje
O. N. v. B. Ž. , bylos Nr. 3K-3-46/2007, yra nepagrįstas, nes šioje kasacinio teismo nutartyje
įtvirtinta taisyklė, jog anksčiau galiojusios teisės aktų redakcijos taikomos
todėl, kad nukrypimai nuo
projekto padaryti, galiojant ankstesnėms teisės aktų redakcijoms. Taigi teisės
normų taikymas nesiejamas su tuo, kada
priimtas savavališkos statybos aktas, o su tuo, kada atlikta savavališka
statyba. Šiuo atveju nukrypimų nuo projekto konstatavimo laikas yra tik procedūrinis klausimas, negalintis nulemti
materialinio - teisinį santykį reguliuojančio įstatymo taikymo laiko atžvilgiu, klausimo.
3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad
teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, viršijo jam priskirtą
kompetenciją. Pažymėtina, kad ieškinys buvo pareikštas ne dėl statybos leidimo gavimo, bet dėl pažeistos teisės pripažinimo (CK 1. 137 straipsnis),
t. y. dėl teisės šalinti savavališkos
statybos padarinius pagal teisės normas, galiojusias savavališkų statybų atlikimo metu (iki 2006 m. spalio 31 d. ),
leidusias parengti statinių projektą ir gauti statybos leidimą, jeigu statyba galima. Teismui patenkinus ieškinį, buvo tik
suteikta teisė, parengus įstatymus atitinkantį statybos projektą,
suderinus jį nustatyta tvarka, įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą,
pripažinimo. Nurodytos teisės patvirtinimas, priešingai nei teigia kasatorius,
neįteisina savavališkos statybos, nes tokios
statybos pasekmių šalinimas toliau būtų sprendžiamas administracine tvarka, dalyvaujant institucijoms, atsakingoms už statybų
valstybinę priežiūrą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų nustatyta, jog
ginčo statinių statyba atitinkamomis sąlygomis konkrečiame sklype yra galima (b. l. 85), todėl nebūtų pažeistas viešasis
interesas. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad teismai nesprendė atsakovo kompetencijai
priskirtų klausimų.
4. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį
įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo
įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Ieškovo manymu, teismai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nes
atsižvelgė į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, t. y. kad ginčo
statiniai, kurie atsakovo buvo numatyti kaip perspektyviniai, yra sudėtinė ekologinio
mokymo centro komplekso dalis; kad savavališka statyba nepažeidžia niekieno
interesų, o nugriovus ginčo statinius, ieškovas patirtų didelių nuostolių.

Trečiojo asmens atsiliepimo į atsakovo kasacinį
skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo
ribų, patikrina apskųstus teismų priimtus sprendimus teisės taikymo aspektu;
kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde
ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami materialinės teisės normų,
reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą (CK 4. 103 straipsnio
3 dalis, Statybos įstatymo 28 straipsnis, Statybos įstatymo pakeitimo
įstatymo 15 straipsnis), įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis),
aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių savavališkos
statybos padarinių šalinimą

Nagrinėjamoje byloje teismų priimtais sprendimais
nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo
ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2007 m. birželio 7 d.
surašė savavališkos statybos aktą bei statybos sustabdymo aktą, kuriuose
nurodė, kad ieškovas savavališkai vykdo dviejų statinių, statinių išdėstymo
sklype schemoje pažymėtų numeriais (duomenys neskelbtini), statybos
darbus. Kauno apskrities viršininkas nurodytų aktų pagrindu 2007 m.
birželio 11 d. priėmė įsakymą „Dėl savavališkos statybos padarinių
pašalinimo“, kuriuo pareikalavo savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos
padarinius – nugriauti savavališkai statomus pastatus ir sutvarkyti
statybvietę. Teismų taip pat nustatyta, kad šių aktų surašymo metu ginčo
statinių baigtumas buvo 96 procentai.
Sąvoka „savavališka statinio statyba“ pateikta
Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje, pagal kurią savavališka
statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje)
neturint įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, arba statybos darbų
vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios, taip pat kai teismas
statybos leidimą pripažino neteisėtu, statinio (jo dalies) statyba turint
galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto
sprendinius. Nagrinėjamu atveju pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę
priežiūrą, konstatavo savavališkos statybos faktą dėl to, kad ieškovas dviejų
ginčo pastatų statybą vykdė neturėdamas įstatymo nustatyta tvarka išduoto statybos
leidimo. Kauno apskrities viršininko administracija, priimdama skundžiamą aktą
„Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“ vadovavosi šio akto priėmimo
metu galiojusiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą
reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 4. 103 straipsnis, Statybos
įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Statybos įstatymo
pakeitimo įstatymo 15 straipsniu (įsigaliojusiu 2006 m. spalio 17 d.
įstatymu Nr. X-858), Savavališkos statybos padarinių šalinimo reglamento
(patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu D1-243)
20. 1, 20. 1. 1, 20. 1. 1. 1 punktų nuostatomis), kuriose nenustatyta galimybės
savavališkai statomą statinį įteisinti teismui priėmus sprendimą per nustatytą
laiką gauti statybos leidimą.
CK 4. 103 straipsnyje nustatytos neteisėtos
statybos civilinės teisinės pasekmės, diferencijuojant jas pagal neteisėtos
statybos pobūdį: jei statinys statomas ar pastatytas savavališkai arba
pažeidžiant esminius statinio projekto sprendimus, toks statinys turi būti
nugriaunamas nepaliekant galimybės įteisinti savavališką statybą; tuo atveju,
kai statant ar pastačius statinį yra pažeisti kiti, ne esminiai, statinio
projekto sprendimai, teismas sprendimu gali įpareigoti statytoją įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka padaryti reikiamus statinio projekto
pakeitimus ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija,
arba įpareigoti statytoją per teismo nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti
statinį. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Statybos įstatymo 28 straipsnio
2 dalies 1 punkte. G-ojančiose šių teisės aktų redakcijose
atsisakyta ankstesnėje CK 4. 103 straipsnio 3 dalies redakcijoje įtvirtintos
galimybės visais atvejais leisti savavališkos statybos statytojui per nustatytą
terminą padaryti reikiamus projekto pakeitimus ar pašalinti kitus trūkumus,
susijusius su statybos dokumentų tinkamu įforminimu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, aiškinant šiuo metu
galiojančios redakcijos teisės normas dėl savavališkos statybos pasekmių šalinimo,
svarbi yra įstatymų projektų rengimo medžiaga (travaux preparatores).
Statybos įstatymo pakeitimo ir CK 4. 103 straipsnio pakeitimo įstatymų
rengėjų aiškinamuosiuose raštuose, Seimo aplinkos apsaugos ir teisės komitetų
išvadose ir kt. nurodoma, kad šių įstatymų pakeitimo tikslai – užkirsti kelią
savavališkoms statyboms bei kitiems pažeidimams statybos srityje, užtikrinti
statybos proceso ir statinių kokybės kontrolę. Šių įstatymų projektų rengimo
medžiagoje taip pat pažymima, kad įstatymų pakeitimą lėmė tai, kad labai daug
statytojų statybas pradeda savavališkai, pasinaudodami CK 4. 103 straipsnyje
buvusia galimybe savavališkai statomą ar pastatytą statinį įteisinti vėliau,
teismui priėmus sprendimą įpareigoti statytoją gauti statybos leidimą.
Nagrinėjamojoje byloje, konstatavus dviejų ginčo pastatų
savavališką statybą, statytojas (ieškovas) kreipėsi į teismą Statybos įstatymo
28 straipsnio, CK 4. 103 straipsnio ir 1. 138 straipsnio 1 dalies
1 punkto pagrindu, prašydamas pripažinti jo teisę pašalinti ginčo statinių
savavališkos statybos padarinius, parengiant projektą ir gaunant statybos
leidimą, taip pat panaikinti apskrities viršininko įsakymą dėl savavališkos
statybos padarinių pašalinimo. CK 1. 138 straipsnyje nurodoma, kad
civilinės teisės įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo
kompetencijos įstatyme nustatytais būdais. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje teisės
normoje yra pateiktas nebaigtinis civilinių teisių gynimo būdų, kuriuos taiko
teismas, sąrašas, nes civilinių teisių gynimo būdus lemia ir teisės normos, reglamentuojančios
konkretų teisinį santykį. Atsiliepime į kasacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad
civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas inter alia jas
pripažindamas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo
argumentas, jog nagrinėjamoje byloje teismas viršijo savo kompetenciją, yra
nepagrįstas. Toks teisių gynimo būdas yra nustatytas CK 1. 138 straipsnio 1 dalyje,
tačiau šis teisių gynimo būdas nagrinėjamu atveju taikytinas kartu su teisių
gynimo būdais, nustatytais teisės normose, reguliuojančiose konkretų teisinį
santykį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2006 m.
lapkričio 1 d. įsigaliojusiose Statybos įstatymo 28 straipsnio ir CK 4. 103 straipsnio
redakcijose įtvirtintos savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas –
nugriovimas, ir nebėra galimybės įteisinti savavališką statybą pripažįstant
teisę gauti statybos leidimą. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnyje
nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti
administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių
teisės aktų nuostatas. Teismų priimtais sprendimais nagrinėjamoje byloje
konstatuota, kad administracinis aktas dėl savavališkos statybos buvo surašytas
2007 m. birželio 7 d. , tebevykstant savavališkos statybos darbams,
jau galiojant naujoms Statybos įstatymo 28 ir CK 4. 103 straipsnių
redakcijoms ir naujam Savavališkos statybos padarinių šalinimo reglamentui.
Tačiau teismai nagrinėjamoje byloje taikė iki 2006 m. lapkričio 1 d.
galiojusias minėtų įstatymų ir reglamento nuostatas, motyvuodami tuo, kad turi
būti taikomas įstatymas, galiojęs savavališkos statybos pradžios momentu.
Teisėjų kolegija negali sutikti su teismų sprendimuose išdėstytu Statybos
įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnio aiškinimu ir taikymu ginčo
santykiams reglamentuoti. Šiame įstatymo straipsnyje nustatyta, kad iki šio
įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai
sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų
nuostatas. Nagrinėjamoje byloje ginčijami sprendimai dėl savavališkų statybų
pasekmių surašyti jau galiojant Statybos įstatymo pakeitimo įstatymui, taip pat
ir šio įstatymo 15 straipsniui, kuriame nustatyta įstatymo nuostatų dėl
savavališkų pasekmių taikymo tvarka. G-ijamų administracinių aktų dėl
savavališkų statybų surašymo metu galiojo ir nauja CK 4. 103 straipsnio
redakcija (Žin. , 2006, Nr. 116-4403). Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1. 7 straipsnio
2 dalyje įtvirtintas teisės principas, jog įstatymai ir kiti civilinius
santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, reiškia,
jog jis galioja tik ateičiai, t. y. santykiams, susiklosčiusiems
įsigaliojus įstatymui. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad dauguma teisinių
santykių yra tęstiniai, todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki
įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams,
atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu
galiojančio įstatymo nuostatos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisinį
santykį privalu analizuoti, atsižvelgiant į jo susiformavimo etapus, stadijas
ir jį paveikusių juridinių faktų atsiradimo momentą. Nagrinėjamoje byloje
teismų priimtais sprendimais konstatuota, kad 1999 m. birželio 26 d.
buvo išduotas ekologinio centro statybos leidimas, iki 2006 m. spalio 30 d.
buvo pastatyti ginčo statinių pamatai, padaryti perdengimai, ginčo statinių
statyba aktų surašymo metu nebuvo baigta, statybos darbai dar vyko. Šie teismų
nustatyti faktai rodo ieškovo vykdytos neteisėtos statybos tęstinį pobūdį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atitinkamo
įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo taisykles, taikymo specifiką konkretiems
teisiniams santykiams, juridiniams faktams, teisėms ir pareigoms nustato
bendrosios nuostatos – įstatymas atgaline tvarka negalioja (lex prospicit,
non respicit; lex retro non agit). Teisėjų kolegija pažymi, kad Statybos
įstatymas yra specialusis, reglamentuojantis naujų statinių statybas, statinių
projektavimo, pripažinimo tinkamais naudoti ir kt. , statybos dalyvių, viešojo
administravimo subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje
principus (Statybos įstatymo 1 straipsnis), todėl kolizijos tarp Statybos
įstatymo 28 ir CK 4. 103 straipsnių naujų redakcijų (Žin. , 2006, Nr. 116-4403),
reglamentuojančių savavališkos statybos teisines pasekmes, nėra. Statybos
įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnis nustato šio įstatymo
įgyvendinimo tvarką, o CK 4. 103 straipsnio pakeitimo įsigaliojimui
taikytinos bendrosios nuostatos dėl civilinių įstatymų galiojimo (CK 1. 7, 1. 3 straipsniai,
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnis).
Atsižvelgdama į teisėje galiojantį principą, kad specialiosios ir bendrosios
teisės normos konkurencijos atveju taikymo prioritetą turi specialioji teisės
norma (lex specialis derogat generali), teisėjų kolegija pabrėžia, kad,
sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimui taikytinos teisės
normos, turi būti vadovaujamasi specialiąja teisės norma (Statybos įstatymo
pakeitimo 15 straipsnis).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismų išvados, jog
turi būti taikomos įstatymų ir reglamento, galiojusio savavališkos (neteisėtos)
statybos pradžios momentu, nuostatos, negali būti laikomos teisėtomis ir
pagrįstomis. Taip aiškinant teisę, taikytiną ginčo santykiams, įstatymai taptų
neveikiantys, nes savavališkos (neteisėtos) statybos pradžios momento
konstatavimas būtų apsunkintas, nepaisant to, kad Statybos įstatymo 27 straipsnyje
nustatytos statybos valstybinę priežiūrą vykdančių pareigūnų atitinkamos
funkcijos. Be to, toks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarauja įstatymo
leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei
užtikrinti statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai,
kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog ieškovas, galiojant ankstesnėms
įstatymų dėl savavališkos statybos pasekmių šalinimo redakcijoms, kai buvo
įtvirtinta galimybė savavališkai statomą ar pastatytą statinį įteisinti vėliau
ir per nustatytą laikotarpį gauti statybos leidimą, būtų ėmęsis teisės aktų
nustatytų priemonių dėl savavališkos statybos įteisinimo. Teismai, aiškindami
įstatymų dėl savavališkos statybos teisinių pasekmių pašalinimo galiojimą laiko
atžvilgiu ir leisdami ieškovui savavališkos statybos padarinius pašalinti
parengus projektą ir gavus statybos leidimą, be kitų argumentų, konstatavo, kad
tokie veiksmai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Su tokiu
teisės aiškinimu nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad
teisės įgyvendinimas tokiu būdu ir priemonėmis, kurios prieštarauja
įgyvendinamos teisės paskirčiai, laikytina piktnaudžiavimu teise, o savavališkos
statybos padarinių šalinimo efektyvumo užtikrinimas pagal galiojančias teisės
normas yra viešasis interesas. V-a- pagrindinių teisės principų nustato, kad
iš neteisės neatsiranda teisė (ex injuria non oritur jus). Nagrinėjamoje
byloje tai reiškia, kad ieškovas, ankstesnės ir jam palankesnės įstatymo
redakcijos galiojimo metu nepradėjęs įgyvendinti galimybės įteisinti neteisėtą
statybą, neįgijo tokios teisės. Įstatymų pasikeitimas suponuoja situaciją, kad
tik įgyta teisė galėtų būti ginama teismine tvarka, tačiau ieškovui,
nepradėjusiam tokios teisės realizuoti ankstesnio įstatymo galiojimo metu, įstatymo
pakeitimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba
pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos
padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos
padarinių šalinimo metu. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sutinka
su kasacinio skundo argumentais, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės
normas, reglamentuojančias įstatymų dėl neteisėtos statybos teisinių pasekmių
galiojimą laiko atžvilgiu, tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą (CPK 346 straipsnio
2 dalies 1 punktas).

Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
formuojamos teismų praktikos

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismo precedentas
turi teisės šaltinio galią tik tuo atveju, jeigu ankstesnės bylos, kurioje buvo
suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, ir nagrinėjamos bylos ratio
decidendi sutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje V. J. v. VĮ Valstybės turto fondas, bylos Nr. 3K-3-52/2003).
Dėl to teisėjų kolegija pritaria kasacinio skundo argumentui, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai
rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. vasario 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje O. N. v. B. Ž. ,
bylos Nr. 3K-3-46/2007.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šios bylos faktinės aplinkybės yra
visiškai nepanašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nes minėtoje byloje pirmosios
instancijos teismas dar
iki CK 4. 103 ir Statybos įstatymo 28 straipsnių pakeitimų įsigaliojimo
buvo konstatavęs, kad
yra padaryta esminių nukrypimų nuo gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto, ir savavališkos statybos darbai jau
buvo iki to laiko atlikti, o nagrinėjamoje byloje savavališkos statybos aktas buvo surašytas tik 2007 m. birželio 7 d. ,
jau galiojant naujoms Statybos įstatymo
28 straipsnio ir CK 4. 103 straipsnio redakcijoms ir naujam
Savavališkos statybos padarinių šalinimo
reglamentui, ir šis aktas surašytas dar tebevykstant savavališkiems statybos darbams. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija
sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje O. N.
v. B. Ž. , bylos Nr. 3K-3-46/2007,
pateikta teisės aiškinimo ir taikymo taisykle.

Dėl įrodymų
vertinimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas ar
nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka
įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas
turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti
grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis
įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta
tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas
reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra
saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis,
180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis).
Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir
visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei
tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D.
v. T. E. , bylos Nr. 3K-3-516/2004). Konkrečioje byloje teisiškai
reikšmingi faktai yra nustatomi tam ir tiek, kiek būtina sprendžiant konkretų
šalių ginčą ir taikant šiam ginčui išspręsti reikalingas teisės normas.
Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad
ginčijamas aktas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ieškovui buvo
surašytas konstatavus savavališką ginčo statinių statybą. Kasatorius nurodo,
kad teismai netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, spręsdami dėl
statybos leidimo statyti ginčo statinius, pažymėtus indeksais (duomenys
neskelbtini), išdavimo, ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog statybos
leidimas šiems statiniams statyti buvo išduotas. Teisėjų kolegija sprendžia,
kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai vertino surinktus įrodymus, nes Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
skyriuje esančiame parengtame generaliniame
plane (b. l. 71), ant kurio yra spaudas „išduotas leidimas vykdyti
statybos darbus“, yra numatyta statyti statinius A, B, C ir D, o kiti
statiniai yra nurodyti tik kaip perspektyviniai ir yra nubraukti. V-inant, egzistavo
faktas ar ne, turi būti sprendžiama vadovaujantis įrodymų visumos analize.
Nagrinėjamoje byloje teismų padaryta išvada apie statybos leidimo išdavimą
ginčo statiniams nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Kad tokio įrodymo nėra,
iš dalies patvirtina ieškovo kreipimasis į teismą, reikalaujant pripažinti
teisę tinkamai įforminti ginčo statinių statybą, bei Kauno apskrities
viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės
priežiūros skyriaus raštas (b. l. 85), kuriame nurodoma, kad ginčo
statiniai, numatyti kaip perspektyviniai, statomi nepatikslinus statybos
leidimo.
Kasatorius taip
pat teigia, kad teismai, nagrinėję bylą, netinkamai įvertino įrodymus dėl
žemės sklypo, ant kurio
buvo statomi ginčo statiniai, sumažinimo
įtakos išduotam statybos leidimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą
nagrinėję teismai neanalizavo, ar žemės
sklypo (duomenys
neskelbtini) ploto
sumažinimas turėjo įtakos 1999 m. balandžio 26 d. išduotam bei
pratęstam statybos leidimui Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti ekologinio mokymo centro statybos darbus pagal parengtą
projektą, todėl
nepagrįstai padarė išvadą, kad iki žemės sklypo ploto sumažinimo išduotas
statybos leidimas apėmė ir ginčo statinių statybą. Dėl to teisėjų kolegija
konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai sudaro įstatyme įtvirtintą
pagrindą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas) šį skundą
tenkinti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad
išvardytų proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimų
kasacinis teismas negali ištaisyti, nes kasacinis teismas nenustatinėja
faktinių bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nekonstatuoti visi faktai, būtini
tinkamai taikyti išaiškintas teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti,
todėl byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies
5 punktu, 362 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
balandžio 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės
instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt