TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
1
1. 14. Dėl sutartinių nuostolių – prarastos
galimybės piniginės vertės – nustatymo

Kai pirkėjo pagal preliminariąją žemės sklypo
pirkimo–pardavimo sutartį patirtų nuostolių dydį – prarastos galimybės piniginę
vertę – lemia spartus kainų kilimas nekilnojamojo turto rinkoje atitinkamu
laikotarpiu, tai yra objektyvus nuo šalių valios nepriklausantis veiksnys,
nulemtas valstybėje vykusių ekonominių procesų. Nekilnojamojo turto kainų
kilimas atitinkamu laikotarpiu pripažintina visiems žinoma aplinkybe, nereikalinga
įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Jeigu pirkėjas pagal preliminariąją
žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį kaip protingas ir atidus asmuo
nepagrįstai uždelsia įsigyti kitą žemės sklypą, vadovaujantis teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo principais, gali būti sprendžiama, kad taip jis
prisidėjo prie prievolės neįvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo (CK 1. 5 straipsnio
1, 4 dalys, 6. 259 straipsnio 2 dalis).

Civilinė byla Nr. 3K-3-483/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 42. 4; 44. 5. 1 (S)


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 22 d.
Vilnius


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: J-os J-ės
(kolegijos pirmininkė), V-us G-o (pranešėjas) ir G-o
K-aus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. N. ir A. N. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d.
sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š.
ieškinį atsakovams A. N. ir A. N.
dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

2004 m. kovo 7 d. šalys sudarė
preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo, kurią pratęsė 2004 m.
liepos 2 d. Pagal šią sutartį atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovui 8 arų
žemės sklypą (duomenys neskelbtini), parengti ir pateikti visus
dokumentus, reikalingus pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Atsakovė gavo iš
ieškovo 2000 Lt pirkimo–pardavimo sutarties vykdymui užtikrinti, o likusią
30 000 Lt sumą ieškovas įsipareigojo sumokėti pirkimo–pardavimo
sandorio sudarymo metu. Preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta, atsakovai
atsisakė parduoti ieškovui sklypą, paaiškindami, kad šis dar nėra suformuotas, per
žema kaina. Dėl to 2005 m. liepos 22 d. ieškovas kreipėsi į teismą
dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m.
lapkričio 6 d. nutarimu paliko galioti apeliacinės instancijos teismo
sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas. Atsakovas grąžino ieškovui sumokėtą
avansą. 2007 m. gegužės 18 d. ieškovas įsigijo žemės sklypą (duomenys
neskelbtini), kurio vertė – 100 000 Lt. Su atsakovais sudaryta preliminariąja
sutartimi buvo sutarta dėl žemės sklypo pardavimo už 32 000 Lt. Atsakovai,
atsisakę vykdyti savo įsipareigojimus, elgėsi nesąžiningai, dėl to ieškovas
patyrė 48 640 Lt nuostolių. Dėl to ieškovas prašė teismo priteisti iš
ieškovų prarastos galimybės piniginę vertę – 48 640 Lt, kuri
nustatoma taikant CK 6. 258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų
skirtumo principą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų sprendimų esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m.
vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2004 m.
liepos 2 d. preliminariąja sutartimi žemės sklypo (duomenys neskelbtini)
pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas iki 2004 m. lapkričio
1 d. , tačiau iki šio termino pabaigos nebuvo parengti žemės sklypo atidalijimo
dokumentai. Tik 2005 m. balandžio 19 d. Kauno apskrities viršininkas įsakymu
padalijo atsakovų žemės sklypą į du sklypus. Ieškovas, 2004 m. kovo 7 d.
ir 2004 m. liepos 2 d. pasirašydamas su atsakovais susitarimus,
žinojo, kad atsakovų ketinamas parduoti 0,08 ha žemės sklypas neatidalytas,
kad pirkimo–pardavimo sutartis notarine tvarka galėtų būti sudaryta tik sklypą
atidalijus nustatyta tvarka, jį įregistravus nekilnojamojo turto registre. Dėl
to pasibaigus nustatytam terminui ir ieškovui žinant, kad 0,08 ha sklypas
neatidalytas, šalims nepratęsus preliminariosios sutarties termino, nėra
pagrindo laikyti, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai ir nepagrįstai atsisakė
sudaryti pagrindinę sutartį, nes šį atsisakymą lėmė ieškovui žinoma aplinkybė –
sklypas neatskirtas ne dėl atsakovų veiksmų, o dėl to, kad atidalijimo procesas
užsitęsė atitinkamose institucijose. Pasibaigus 2004 m. liepos 2 d.
susitarimo įvykdymo terminui, pasibaigė atsakovų pareiga sudaryti pirkimo–pardavimo
sutartį. Ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, elgėsi savo
nuožiūra bei rizika ir neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovai privalės jam
parduoti žemės sklypą. Ieškovas be svarbių priežasčių ilgą laiką delsė įsigyti
kitą sklypą. Aplinkybė, kad ieškovas 2005 m. liepos 22 d. pareiškė
atsakovams ieškinį teisme ir teismo procesas vyko iki 2006 m. lapkričio
mėnesio, nelaikytina priežastimi, dėl kurios jis negalėjo numatyti, jog žemės sklypų
kainos nuolat kils dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių. Byloje nepateikta
įrodymų, pagrindžiančių atsakovų kaltę dėl ieškovo patirtų nuostolių.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2008 m. birželio 11 d. sprendimu panaikino Kauno
rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimą, priėmė naują
sprendimą ir ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovų 48 640 Lt
nuostolių. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir
nurodė, kad, nors šalys 2004 m. liepos 2 d. preliminariojoje
sutartyje nustatė pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip 2004 m.
lapkričio 1 d. , šalys ir toliau tęsė šios sutarties vykdymą. Civilinėje
byloje Nr. 2-1838-408/2005 2005 m. lapkričio 17 d. teismo
posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad 2005 m. birželio 16 d. jis
atnešė ieškovui 6000 Lt ir pasakė, kad nesutinka parduoti žemės. Taigi
atsakovas atsisakė toliau vykdyti įsipareigojimą sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo
sutartį, nes atnešė ne tik iš ieškovo gautą 2000 Lt avanso sumą, bet ir
4000 Lt baudą, kaip buvo nustatyta 2004 m. liepos 2 d. sutarties
9 punkte. Atsakovas neįrodė, kad siūlė ieškovui pratęsti 2004 m. liepos
2 d. sutartį ar sudaryti naują ir kad ieškovas būtų atsisakęs ją pratęsti.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pirkimo–pardavimo sutartis
nesudaryta, nes sklypas neatidalytas ne dėl atsakovų kaltės ir kad procedūra
užsitęsė dėl valdininkų neveiklumo, nes byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų.
Pagal preliminariąją sutartį atsakovas turėjo pareigą parengti ir pateikti
visus dokumentus, reikalingus pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Atsakovas
turėjo būti aktyvus ir imtis visų veiksmų, reikalingų žemės sklypui atidalyti,
o atsakingoms institucijoms piktnaudžiaujant ar vilkinant spręsti jų
kompetencijai priskirtus klausimus, imtis teisinių priemonių. 0,08 ha žemės
sklypas buvo suformuotas Kauno apskrities viršininko 2005 m. balandžio 18
d įsakymu; teisinė registracija atlikta 2005 m. liepos 17 d. Atsakovams
2005 m. birželio 16 d. grąžinant ieškovui pinigus ir atsisakant
parduoti žemės sklypą, jau buvo žinoma aplinkybė, kad žemės sklypo
įregistravimas artimiausiu laiku bus atliktas. Atsakovas atsisakė sudaryti
pirkimo–pardavimo sutartį, jo veiksmai laikytini neteisėtais, dėl to ieškovas
patyrė nuostolių (CK 6. 165 straipsnio 4 dalis, 6. 246–6. 249, 6. 256 straipsniai).
Atsakovams 2005 m. birželio 16 d. kategoriškai atsisakius parduoti
žemės sklypą, 2005 m. liepos 22 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl
žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo. Kauno rajono
apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį
patenkino, todėl ieškovas turėjo pagrindą tikėtis, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo
sutartis bus patvirtinta, t. y. kad šalys sudarė pirkimo–pardavimo
sutartį. Toks pagrindas neišnyko net ir apeliacinės instancijos teismui
patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, nes ieškovas turėjo galimybę skųsti
sprendimą kasacine tvarka. Šiuo atveju ieškovas turėjo realią galimybę įgyti
ginčo objektą (prašydamas teismo patvirtinti pirkimo–pardavimo sutartį), todėl
nepagrįstas teismo argumentas, kad apeliantas turėjo nelaukti ir įsigyti kitą
nekilnojamąjį turtą, siekdamas išvengti nuostolių dėl nekilnojamojo turto kainų
kaitos. Ieškovas prašė teismo kompensuoti prarastos konkrečios galimybės
piniginę vertę, kuri nustatoma taikant CK 6. 258 straipsnio 5 dalyje
nurodytą kainų skirtumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas,
priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ,
bylos Nr. 3K-P-382/2006). Ieškovas pateikė teismui 2007 m. gegužės
18 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią už 100 000 Lt
įsigijo 0,0992 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šio žemės
sklypo vieno aro kaina – 10 080 Lt. Ieškovas ir atsakovai buvo sutarę
dėl 4000 Lt už vieną arą, dėl to iš atsakovų priteistina ieškovo prarastos
konkrečios galimybės įsigyti žemės sklypą už sutartą kainą vertė, lygi minėtų
sklypų kainų skirtumui, t. y. 48 640 Lt ((10 080 Lt -
4000 Lt) x 8 arai).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į
kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti
apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios
instancijos teismo sprendimą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi apeliacinės
instancijos ir kasaciniame teismuose išlaidas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad
šalių ginčą civilinėje byloje Nr. 2-1838-408/2005 dėl 2004 m. liepos
2 d. sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi ir šioje byloje
nagrinėjo iš esmės ta pati apeliacinės instancijos teismo kolegija, tačiau
padarė priešingas išvadas dėl CK 6. 165 straipsnio taikymo. Civilinėje
byloje Nr. 2-1838-408/2005 kolegija nurodė, kad 2004 m. liepos 2 d.
sutartyje buvo nustatytas iki 2004 m. lapkričio 1 d. terminas
pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl, jos iki tos datos nesudarius, prievolė
pasibaigė. Šioje byloje kolegija nusprendė, kad vis dėlto prievolė nepasibaigė,
nors ir nėra šalių rašytinės sutarties (CK 6. 165 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad ieškovas šioje byloje bandė įrodyti, kad tariamas atsakovų
nesąžiningas elgesys buvo po sutartyje nustatyto termino, t. y. po
prievolės pasibaigimo. Teismas nesivadovavo CK 6. 165 straipsnio 2 dalimi,
pagal kurią preliminarioji sutartis turi būti rašytinė, o formos reikalavimų
nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Teismas sprendė, kad
avanso negrąžinimas laiku įrodo tolimesnį sutarties vykdymą, nors pagal CK
6. 165 straipsnį nedaromi jokie mokėjimai pagal būsimą pagrindinę sutartį. Tačiau
sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniams santykiams, leidžia
šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms
įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d.
nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. , bylos Nr. 3K-P-382/2006). P-ų
perdavimas neprieštarauja CK 6. 165 straipsnio 1 daliai. Pagal
preliminariąją sutartį perduodami pinigai neatlieka mokėjimo–atsiskaitymo
funkcijos, nes neatsiranda piniginės prievolės. Tačiau pagal preliminariąją sutartį
perduoti pinigai gali atlikti ne mokėjimo ir atsiskaitymo funkcijas, o turėti
ir kitų reikšmių.
Pagal CK 6. 249 straipsnio 1 dalį
atlyginami tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Ikisutartinių prievolių
pažeidimo atveju galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai pagal teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo principus nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių
santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo
turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios
realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sąžininga šalis galėtų reikalauti
pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta
nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai. Nustatant piniginę prarastos
galimybės vertę kiekvienu atveju labai svarbu įvertinti konkrečios
preliminariosios sutarties šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą.
Teisinės preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmės (tarp jų ir prarastos
galimybės piniginės vertės atlyginimas) visada priklauso nuo konkrečių
individualios preliminariosios sutarties ypatumų, jos sudarymo aplinkybių,
tikslų, objekto, dėl kurio tariamasi, specifikos, taip pat teisingumo,
sąžiningumo, sąžiningos dalykinės praktikos ir protingumo kriterijų (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m.
lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š.
v. A. N. , bylos Nr. 3K-P-382/2006).
Taigi ieškovas privalo įrodyti, kad patyrė nuostolių negautos naudos forma (CPK
178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje E. M. v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-585/2006;
2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007;
2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto
savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008). Teismas netinkamai
kvalifikavo faktines bylos aplinkybes ir vertino surinktus įrodymus (CPK 183,
185 straipsniai).
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo
kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo
sprendimą. Jame nurodyta, kad civilinėje byloje surinkta pakankamai įrodymų,
patvirtinančių, kad atsakovai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo
sutartį, o ieškovas dėl tokio atsisakymo patyrė 48 640 Lt nuostolių
(CK 6. 165 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tiek
civilinėje byloje Nr. 2-1838-408/2005, tiek ir šioje byloje tinkamai ir
vienodai taikė CK 6. 165 straipsnį, konstatuodamas, kad, nesudarius
pagrindinės sutarties per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą,
prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia, tačiau nepasibaigia prievolė
atlyginti nuostolius. Teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai
kvalifikavo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovai
nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sandoris neįvyko dėl valdininkų kaltės,
jog atsakovai ėmėsi veiksmų dėl tariamo žemės sklypų atidalijimo vilkinimo. Atsakovai
turėjo pareigą parengti visus dokumentus, būtinus pagrindinei sutarčiai
sudaryti, todėl 2004 m. liepos 2 d. susitarimas nebuvo įgyvendintas
iki 2004 m. lapkričio 1 d. dėl atsakovų kaltės, o atidalijus žemės
sklypus – sandoris nesudarytas 2005 m. birželio 16 d. atsakovams
atsisakius sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6. 1, 6. 4 straipsniai). Teismas
įvertino aplinkybę, kad avansą atsakovas grąžino tik po Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d.
nutarimo priėmimo, o ne 2004 m. lapkričio 1 d. , turint omenyje atsakovo
atvykimus pas ieškovą 2005 m. balandžio–birželio mėnesiais, pateikiant informaciją
apie sklypų atidalijimo eigą, ir pagristai konstatavo, kad šalys susitarė pratęsti
įsipareigojimus pagal 2004 m. liepos 2 d. susitarimą iki sklypo
atidalijimo dienos. Teismas pagrįstai taikė CK 6. 258 straipsnio 5 dalyje
nustatytą kainų skirtumo principą ir priteisė ieškovui 48 640 Lt
nuostolių, kurie sudarė 2004 m. liepos 2 d. susitarime suderintos
žemės sklypo kainos ir tos, kurią ieškovas sumokėjo įsigydamas kitą žemės
sklypą, skirtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB „Vingio kino teatras“ v. UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-38/2005;
plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas
civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ,
bylos Nr. 3K-P-382/2006).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Kasatoriai, nesutikdami su
apeliacinės instancijos teismo sprendimu, akcentuoja netinkamą materialinių
teisės normų, reglamentuojančių preliminariąją sutartį ir nuostolių atlyginimą,
taikymą šioje byloje. Tačiau kolegija tik iš dalies sutinka su kasacinio skundo
argumentais.
Iš tiesų, pagal CK 6. 165 straipsnio,
reglamentuojančio preliminariosios sutarties teisės institutą, 5 dalį,
jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudaro
pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal
byloje esančius duomenis, šalys 2004 m. kovo 7 d. sudarytoje
preliminariojoje sutartyje buvo nustačiusios pagrindinės – žemės sklypo pirkimo–pardavimo
sutarties sudarymo terminą – 2004 m. birželio 31 d. , o nepavykus iki
šios datos sudaryti sutartį, 2004 m. liepos 2 d. sudarė kitą susitarimą,
nustatydamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminą – iki 2004 m.
lapkričio 1 d. Iki šios datos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta,
todėl pagal nurodytą materialinės teisės normą prievolė sudaryti šią sutartį
pasibaigė, t. y. įstatyme tokiu atveju nenustatyta pareigos įvykdyti tokią
prievolę, todėl šalis yra laisva nuspręsti, ar jai sudaryti pagrindinę sutartį,
nes vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją
nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties, nurodytos
CK 6. 165 straipsnyje, negalima reikalauti įvykdyti natūra (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m.
lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š.
v. A. N. , bylos Nr. 3K-P-382/2006). Tačiau
tokiais atvejais kaltai dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo šaliai gali
būti taikoma civilinė atsakomybė (CK 6. 165 straipsnio 4 dalis).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Europos
sutarčių teisės principų 3. 301 straipsnio 2 dalį, jeigu šalis
derybose dėl sutarties sudarymo derasi pažeisdama sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės
praktikos principus, ji atsako už antrosios šalies patirtus nuostolius. CK
6. 163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai
pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių
susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis
dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos
sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar
taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau šalies
teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis privalo
įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių
elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų,
tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6. 163 straipsnio
3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai,
privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius, o pagal CK 6. 165 straipsnio 4 dalį,
jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako
sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus
nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y.
nesudarius pagrindinės sutarties per joje nustatytą terminą, o jei
nenustatytas – per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6. 165 straipsnio
3 dalis), atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju,
jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali
būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Kiekvienu
atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią
reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio
ryšio (CK 6. 247 straipsnis), nustatymas. G- būti atlyginami tik tie
nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį
yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių
atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens
elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų
ir tokių veiksmų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas,
priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ,
bylos Nr. 3K-P-382/2006).
Nagrinėjamos bylos atveju, minėta,
preliminariosios sutarties terminas pasibaigė 2004 m. lapkričio 1 d.
Iki šios datos pagrindinė – žemės sklypo pirkimo–pardavimo – sutartis nesudaryta
atsakovams neįvykdžius 2004 m. liepos 2 d. preliminariosios sutarties
4 punkte įtvirtinto įsipareigojimo – iki 2004 m. lapkričio 1 d.
gauti visus dokumentus, reikalingus žemės sklypo pirkimui–pardavimui. Apskrities
viršininko įsakymas dėl žemės sklypų atidalijimo priimtas tik 2005 m.
balandžio 19 d. , o žemės sklypo teisinė registracija atlikta 2005 m.
liepos 14 d. Taigi akivaizdu, kad atsakovai, sudarydami su ieškovu
preliminariąją sutartį ir nustatydami žemės sklypo pardavimo terminą, kai dar
nebuvo žinomi žemės sklypo atidalijimo apskrities viršininko administracijoje
terminai ir neprognozuojami rezultatai, bei savo įsipareigojimų prieš ieškovą vykdymo
metu nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, todėl kolegija sutinka su
apeliacinės instancijos teismo išvada, konstatuojant atsakovų kaltę dėl 2004 m.
liepos 2 d. preliminariosios sutarties neįvykdymo, ir nurodo, kad
nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl
nuostolių kompensavimo ieškovui (CK 6. 165 straipsnio 4 dalis). Tačiau
kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl ieškovo veiksmų
kvalifikavimo sprendžiant dėl jo patirtų nuostolių dydžio.
Šioje byloje ieškovas siekė, kad jam būtų
priteista prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, nes 2007 m.
gegužės 17 d. jis įsigijo kitą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš
R. S. ir R. S. už 100 000 Lt,
o su atsakovais buvo sutaręs dėl iš esmės tokio paties žemės sklypo 32 000 Lt
kainos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl nukentėjusios
ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už
prarastą galimybę, nustatomą taikant CK 6. 258 straipsnio 5 dalyje
nurodytą kainų skirtumo principą, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios
sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be
pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą
pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip
nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto
pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos
galimybės piniginę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Vingio kino teatras“ v. UAB „Eika“, Nr. 3K-3-38/2005).
Tačiau, taikant kainų skirtumo principą, kiekvienu individualiu atveju
reikia įvertinti ir nukentėjusios šalies elgesį, t. y. ar ji buvo
pakankamai atidi, rūpestinga, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, kurios
atsirastų, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Nustačius, kad ši šalis
pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo
ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės
vertės atlyginimo, remiantis CK 6. 259 straipsniu, gali būti sumažinta arba
ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo. Be to,
dažnai nuostolius lemia ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių
valios, veiksniai – valstybėje vykstantys ekonominiai procesai (pvz. , sparti ir
ne visada prognozuojama kainų kaita, ypač nekilnojamojo turto rinkoje). Teisinės
preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmės (tarp jų ir prarastos galimybės
piniginės vertės atlyginimas) visada priklauso nuo konkrečių individualios
preliminariosios sutarties ypatumų, jos sudarymo aplinkybių, tikslų, objekto,
dėl kurio tariamasi, specifikos, taip pat teisingumo, sąžiningumo, sąžiningos dalykinės
praktikos ir protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas,
priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ,
bylos Nr. 3K-P-382/2006).
Minėta, kad 2004 m. liepos 2 d.
preliminariosios sutarties 4 punkte buvo įtvirtintas atsakovų
įsipareigojimas iki 2004 m. lapkričio 1 d. gauti visus dokumentus,
reikalingus žemės sklypo pirkimui–pardavimui; taip pat ieškovo patvirtinimas,
kad aplinkybė dėl trūkstamų dokumentų jam buvo žinoma. Taigi kaip protingas ir
apdairus asmuo jis turėjo suvokti riziką ir realią galimybę, kad pagrindinė
žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nustatytu terminu gali būti ir
nesudaryta (turint omenyje tai, kad pagrindinė sutartis nesudaryta ir 2004 m.
kovo 7 d. preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu, todėl šalys sudarė
kitą preliminariąją sutartį 2004 m. liepos 2 d. , nustatydamos naują
terminą). Byloje nustatyta, kad atsakovai atsisakė sudaryti pagrindinę žemės
sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, nes dar nebuvo atidalytas ieškovo pageidautas
įsigyti žemės sklypas (minėta, atidalijimas įregistruotas tik 2005 m.
liepos 14 d. ); 2004 m. liepos 2 d. preliminarioji sutartis nepratęsta.
Kitą žemės sklypą ieškovas įsigijo 2007 m. gegužės 18 d. , t. y. po
dvejų su puse metų. Šiuo atveju ieškovo patirtų nuostolių dydį – prarastos
galimybės piniginę vertę lėmė spartus kainų kilimas nekilnojamojo turto rinkoje
per nurodytą laikotarpį. Tai objektyvus nuo šalių valios nepriklausantis
veiksnys, nulemtas valstybėje vykusių ekonominių procesų. Nekilnojamojo turto
kainų kilimas atitinkamu laikotarpiu pripažintina visiems žinoma aplinkybe,
nereikalinga įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Dėl to
kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais,
sprendžia, kad ieškovas, kaip protingas ir atidus asmuo, nepagrįstai uždelsė
įsigyti kitą žemės sklypą, taip prisidėdamas prie prievolės neįvykdymo padarytų
nuostolių padidėjimo (CK 1. 5 straipsnio 1, 4 dalys, 6. 259 straipsnio
2 dalis). Kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad
toks ieškovo elgesys pateisinamas bylinėjimusi teisme, ieškovui siekiant, kad
2004 m. liepos 2 d. preliminarioji sutartis teismo būtų pripažinta pagrindine
žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi. Ieškovo pasirinktas netinkamas jo
pažeistų teisių gynybos būdas negali būti priežastimi konstatuoti atsakovų
kaltę dėl ieškovo patirtų tokio dydžio nuostolių (CPK 6. 247, 6. 248 straipsniai).
Dėl nurodytų priežasčių kolegija konstatuoja, kad
apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo ieškovui
dydžio, turėjo atsižvelgti ir į ieškovo neveikimą (ilgą delsimą įsigyti kitą
žemės sklypą, atsakovams atsisakius sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo
sutartį), lėmusį patirtų nuostolių padidėjimą (CK 6. 259 straipsnio 2 dalis).
Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas spręsti dėl ieškovui
iš atsakovų priteistų nuostolių sumažinimo, konstatuojant ieškovo kaltę prisidėjus
prie prievolės neįvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo (CK 6. 259 straipsnio
2 dalis).
Nurodytais argumentais kolegija sprendžia, kad yra
pagrindas pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteistą ieškovui
atlyginimą sumažinant iki 20 000 Lt (CK 6. 259 straipsniai
1, 2 dalys), taip pat proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai
perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio
1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. sprendimą pakeisti, iš
atsakovų A. N. ir A. N. ieškovui
V. Š. priteistus 48 640 (keturiasdešimt aštuonis
tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt) Lt nuostolių sumažinti iki
20 000 (dvidešimties tūkstančių) Lt, 2918,40 (du tūkstančius devynis
šimtus aštuoniolika litų 40 ct) Lt žyminio mokesčio sumažinti iki 1196
(vieno tūkstančio šimto devyniasdešimt šešių) Lt, 1600 (vieną tūkstantį
šešis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 656 (šešių
šimtų penkiasdešimt šešių) Lt, valstybei priteistus 27,70 Lt
(dvidešimt septynis litus 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu, sumažinti iki 12 (dvylikos) Lt.
Priteisti valstybei iš ieškovo V. Š.
16 (šešiolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti atsakovei A. N. iš
ieškovo V. Š. 472 (keturis šimtus septyniasdešimt du) Lt
išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti atsakovui A. N. iš
ieškovo V. Š. 236 (du šimtus trisdešimt šešis) Lt
išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti atsakovui A. N. iš
ieškovo V. Š. 531 (penkis šimtus trisdešimt vieną) Lt
išlaidų advokato pagalbai, surašant kasacinį skundą, apmokėti.
Priteisti atsakovui A. N. iš
ieškovo V. Š. 861 (aštuonis šimtus šešiasdešimt vieną) Lt
žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt