TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Civilinė byla Nr
1. 15. Dėl santuokos pripažinimo negaliojančia
dėl tikrosios valios neišreiškimo

CK 3. 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta,
kad sutuoktinis, davęs sutikimą sudaryti santuoką dėl esminės klaidos, gali
reikalauti santuoką pripažinti negaliojančia. Pagal šią teisės normą
reikalaujama konstatuoti faktą, jog klaida yra esminė, t. y. kad buvo
suklysta dėl tokių su kito sutuoktinio asmeniu susijusių faktų, kuriuos
žinodamas asmuo tikrai nebūtų sudaręs santuokos. Santuokos sudarymo motyvas
nelaikytinas esmine klaida, dėl kurios būtų galima pripažinti santuoką
negaliojančia. CK 3. 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose
įtvirtinta prezumpcija, kad klaida yra esminė, jeigu buvo suklysta dėl kito
sutuoktinio sveikatos būklės ar lytinės anomalijos, dėl kurių normalus šeimos gyvenimas
neįmanomas (1 punktas); jeigu buvo suklysta dėl to, kad kitas sutuoktinis
padarė sunkų nusikaltimą (2 punktas). Įstatymo nustatyta, kad šiuose punktuose
nustatytais atvejais klaida laikytina esmine, todėl kad santuoka būtų
pripažinta negaliojančia, pakanka įrodyti šioje teisės normoje nustatytas
aplinkybes.
CK 3. 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad santuokos pripažinimo negaliojančia teisiniai padariniai sutuoktiniams yra
skirtingi, atsižvelgiant į tai, ar registruojant santuoką sutuoktinis žinojo
(ar turėjo žinoti), kad yra kliūčių jai sudaryti. Aplinkybės, patvirtinančios
sutuoktinių sąžiningumą, turi būti nurodytos teismo sprendime, nes su
sutuoktinių sąžiningumu įstatymas sieja santuokos negaliojimo teisinius
padarinius. Preziumuojama, kad sutuoktiniai buvo sąžiningi, todėl vieno ar
abiejų nesąžiningumą reikia įrodyti. Sąžiningiems sutuoktiniams santuokos
pripažinimas negaliojančia sukelia teisinius padarinius kaip ir ištuoka: jų
turtas, įgytas sudarius santuoką, turi būti dalijamas kaip bendroji
jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3. 116–3. 129 straipsniai), jeigu jie
nebuvo sudarę vedybų sutarties, arba pagal vedybų sutartį, jeigu jie šią buvo
sudarę (CK 3. 101–3. 107 straipsniai); sąžiningi sutuoktiniai turi teisę
pasilikti savo santuokinę arba ikisantuokinę pavardę (CK 3. 69 straipsnis);
jų teisės į gyvenamąją patalpą klausimas sprendžiamas pagal CK 3. 71 straipsnio
taisykles ir kt.
Sprendžiant dėl santuokos pripažinimo
negaliojančia teisinių pasekmių padalijant turtą taikytinos CK 3. 45 straipsnio
2 dalies nuostatos, kad  prievolės
gali būti asmeninės arba bendros, t. y. tokios, kurios atsiranda šeimos
interesais (CK 3. 109 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolių, kurios
laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sąrašas), kad CK 3. 92 straipsnio
3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog, sudarydamas sandorius, sutuoktinis
veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti
reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas ir pan.
Civilinė byla Nr. 3K-3-508/2008
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 75. 3; 75. 8





LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU


2008 m. spalio 22 d.
Vilnius


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Č-o
J-o (kolegijos pirmininkas), J-os J-ės (pranešėja) ir V-us
G-o,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. P. kasacinį skundą dėl Kauno
rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimo ir Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio
24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P.
ieškinį atsakovui K. P. dėl santuokos pripažinimo negaliojančia bei
atsakovo K. P. priešieškinį ieškovei A. P. dėl santuokos nutraukimo
dėl kito sutuoktinio kaltės. Tretieji asmenys: AB SEB bankas, P. V. Š.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :
I. G-o esmė

Byloje kilo ieškovės ir atsakovo
ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindo. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia
jos ir atsakovo santuoką, įregistruotą 2005 m. liepos 2 d. Kauno m. CMB,
priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos, priteisti atsakovui
kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal paskolos
sutartis: 2005 m. liepos 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005 m.
rugpjūčio 22 d. Nr. (duomenys
neskelbtini), taip pat bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė
priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką su ieškove dėl jos kaltės ir po
santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, padalyti bendrą turtą pagal
atsakovo pageidavimus, įpareigoti ieškovę kompensuoti atsakovui jo turto dalį
pinigais – 3834,50 Lt, priteisti iš ieškovės 15 205,81 Lt skolos
trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal 2005 m. liepos 15 d. vartojimo
kredito sutartį Nr. (duomenys
neskelbtini) ir 4350,72 Lt skolos trečiajam asmeniui P. V. Š.
pagal 2005 m. rugpjūčio 31 d. sutartį, priteisti iš ieškovės atsakovui
85,77 Lt kompensaciją ir išlaikymą po 230 Lt kas mėnesį, priteisti
atsakovui 3000 Lt neturtinės žalos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį
ir priešieškinį patenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys
santuoką įregistravo 2005 m. liepos 2 d. ; kad iš rašytinių įrodymų
matyti, jog atsakovui nustatytas sveikatos sutrikimas; kad ieškovė 2005 m.
rugpjūčio 1 d. ir vėliau yra kreipusis į gydymo įstaigą bei į policiją dėl
atsakovo panaudoto fizinio smurto prieš ją; kad šalys kartu gyveno itin trumpai
(ieškovės teigimu, dvi savaites po santuokos sudarymo, atsakovo teigimu, – iki
2005 spalio mėnesio). Teismas sprendė, kad ieškovė nežinojo apie atsakovo sveikatos
sutrikimus, nes nenustatyta, jog šalys prieš sudarydamos santuoką pasitikrino
sveikatą CK 3. 21 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas turėjo
galiojantį vairuotojo pažymėjimą, dirbo, tai nežinojimą apie sutuoktinio ligą teismas
laikė esmine ieškovės klaida, nes priešingu atveju ji nebūtų sudariusi santuokos
su atsakovu. Atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktiniai kartu gyveno trumpą laiko
tarpą, atsakovas jau po mėnesio panaudojo ieškovės atžvilgiu smurtą, teismas
sprendė, kad šeimos santykiai nebuvo sukurti, dėl atsakovo sveikatos sutrikimo
sutuoktiniai negalėjo gyventi deramo šeimos gyvenimo. Taip pat teismas nustatė,
kad santuokos negaliojimas yra susijęs su viešuoju interesu: ieškovė augina
nepilnametę dukterį, kuri gyvena kartu su ieškove, mokosi gimnazijoje, ir yra
patyrusi atsakovo netinkamą elgesį, be to, ieškovei nustatytas 55 procentų
darbingumo lygis, ji šiuo metu niekur nedirba, neturi nuosavo būsto. Remdamasis
byloje esančiais įrodymais, teismas konstatavo, kad ieškovė buvo sąžininga,
t. y. ji negalėjo žinoti, kad atsakovas turi psichikos sutrikimų, nes ši
informacija nėra vieša (CK 3. 45 straipsnio 2 dalis). Ieškovės
reikalavimą santuoką pripažinti negaliojančia kitais ieškinyje nurodytais
pagrindais, t. y. kad santuoka fiktyvi, sudaryta dėl prievartos,
grasinimo, apgaulės, pirmosios instancijos teismas atmetė. Įvertinęs tai, kad
yra iškelta ir sustabdyta civilinė byla pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį
atsakovams K. P. ir A. P. (civilinė byla Nr. 2-0071-358/2007)
dėl kreditorinių įsipareigojimų pagal 2005 m. liepos 15 d. vartojimo
sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), teismas šią
ieškinio dalį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio l dalies 4 punktas).
Kadangi skola pagal 2005 m. rugpjūčio 22 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankui
yra išieškota, tai šią ieškinio dalį teismas atmetė. Pirmosios instancijos teismas
sprendė, kad ieškovei paliktina pavardė, buvusi iki santuokos su K. P.
sudarymo, t. y. J. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 3000 Lt
neturtinės žalos pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies, atsižvelgdamas
į tai, kad atsakovui nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, jam
suteiktas socialinis būstas, pajamos nedidelės, teikiama valstybės garantuojama
teisinė pagalba, bei, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo
kriterijais, priteistiną sumą dėl padarytos neturtinės žalos sumažino iki 500 Lt.
Įvertinęs tai, kad ieškovės
reikalavimas pripažinti santuoką negaliojančia patenkintas, pirmosios
instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovės
kaltės. Teismas iš dalies tenkino atsakovo reikalavimą padalyti santuokoje
įgytą turtą, t. y. tenkino reikalavimą dėl kieto kuro katilo. Ieškovė
pripažino, kad kieto kuro katilas buvo įgytas santuokos metu, kurį ji pardavė
už 1400 Lt, bei nurodė, kad sutinka kompensuoti atsakovui 700 Lt,
todėl teismas iš ieškovės atsakovui priteisė dalį kieto kuro katilo vertės –
700 Lt. N-s atsakovas pateikė tam tikrų daiktų pirkimo kvitus, tačiau jam
nepateikus jokių įrodymų apie tai, kad priešieškinyje minėtus daiktus ieškovė
pasisavino ir jie yra pas ją bei, atsižvelgdamas į tai, kad būtent atsakovas
kurį laiką gyveno įsigytame sodo pastate ir galėjo naudoti šiuos namų apyvokos
daiktus, atsakovo reikalavimą padalyti kitą santuokoje įgytą turtą ir priteisti
jam piniginę kompensaciją teismas atmetė. Teismas sutiko su ieškovės argumentu,
kad 986 Lt vertės šaldytuvas yra įsigytas už jos asmenines lėšas (paskola
suteikta iki santuokos sudarymo), todėl yra jos asmeninė nuosavybė. Priešieškinio
dalį dėl finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui pirmosios instancijos teismas
paliko nenagrinėtą iki jie bus išspręsti civilinėje byloje Nr. 2-0071-358/2007
(CPK 296 straipsnio l dalies 4 punktas). Taip pat pirmosios
instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti ieškovei prievolę
atlyginti skolą trečiajam asmeniui P. V. Š. , nes, pripažinus santuoką
negaliojančia nuo jos sudarymo momento, t. y. nuo 2005 m. liepos 2 d. ,
ši prievolė tampa asmenine atsakovo prievole. Teismas taip pat atmetė atsakovo
reikalavimus priteisti 85,77 Lt kompensaciją už prievoles UAB „B-ė Lietuva“,
UAB „Snoro lizingas“, nes sprendė, kad tai – bendra sutuoktinių prievolė, įgyta
šeimos interesais, bei reikalavimus priteisti iš ieškovės išlaikymą bei
neturtinę žalą, nes šie nepagrįsti santuokos pripažinimo negaliojančia
išdėstytais argumentais. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad yra
praleistas ieškinio senaties terminas santuokai negaliojančia pripažinti, nes ši
buvo sudaryta 2005 m. liepos 2 d. , o ieškovė ieškinį teismui pateikė
2006 m. gegužės 23 d. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio
kaltės (CK 3. 42 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas
sprendė, kad aplinkybė, jog ieškinys buvo pateiktas dėl santuokos nutraukimo, o
ne dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, nėra reikšminga, nes reikalavimas nutraukti
santuoką išliko ir ieškinyje, kurį ieškovė pateikė 2007 m. gegužės 22 d.
parengiamojo teismo posėdžio metu. Taip pat pirmosios
instancijos teismas iš
atsakovo priteisė ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidos bei pašto išlaidas
valstybei (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi
atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Kauno rajono apylinkės teismo
2007 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimą pakeitė – panaikino sprendimo
dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir šią ieškinio dalį atmetė, priteisė iš
ieškovės atsakovui 498 Lt kompensaciją už šaldytuvą, sumažino iš atsakovo
ieškovei priteistą žyminį mokestį iki 50 Lt, o priteistas išlaidas
advokato pagalbai apmokėti sumažino iki 350 Lt, panaikino sprendimo dalį
dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei iš atsakovo, kitą sprendimo dalį
paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsakovo
argumentu, kad patikslintu ieškiniu ieškovė pakeitė ieškinio dalyką ir
pagrindą, dėl to buvo pažeistos procesinės teisės normos, t. y. CPK 377 straipsnio
nuostata, kurioje nurodyta, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos
ieškovas turi teisę keisti ieškinio pagrindą ar dalyką. Apeliacinės instancijos
teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad nagrinėjamoje byloje
gali būti keičiamas arba ieškinio dalykas, arba ieškinio pagrindas, bet ne abu
kartu, tačiau, atsižvelgdamas į CPK 329 straipsnio 1 dalies nuostatą,
kur nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų
pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio
pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, sprendė, jog pirmosios
instancijos teismo padarytas pažeidimas (patikslinto ieškinio priėmimas,
kuriame pakeistas ieškinio pagrindas ir dalykas) neturėjo įtakos teisingam
bylos išsprendimui, todėl naikinti teismo sprendimą šiuo pagrindu nebuvo
pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos
teismo nustatyta, jog šalys santuoką įregistravo 2005 m. liepos 2 d. ,
kartu pragyveno tik dvi savaites ir ieškovė išsikėlė gyventi kitur, nes jos
atžvilgiu buvo naudojamas fizinis ir psichinis smurtas, bendrų vaikų neturi,
atsakovas nuo 1998 m. yra penkis kartus gydytas Žiegždrių psichiatrijos
ligoninėje, nustatytas sveikatos sutrikimas, tačiau apie tokią sveikatos būklę
jis ieškovei nepranešė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad
pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino santuoką negaliojančia dėl
esminės klaidos – kito sutuoktinio sveikatos būklės, dėl kurios normalus šeimos
gyvenimas neįmanomas. Atsakovo argumentas, kad yra praleistas ieškinio senaties
terminas, apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstu, nes pagal CK
3. 42 straipsnio 2 dalies nuostatą šiam reikalavimui nustatytas vienerių
metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo aplinkybių, sudarančių
pagrindą santuoką pripažinti negaliojančia, išnykimo arba paaiškėjimo dienos.
Ieškovė nurodo, kad apie atsakovo sveikatos būklę sudarant santuoką nežinojo,
tai sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu apie 2006 m. gruodžio mėnesį, kai
buvo gauti duomenys iš gydymo įstaigų apie atsakovo gydymąsi. Iš gydymo
įstaigos duomenys byloje gauti 2006 m. liepos 10–14 d. pagal teismo
užklausimą, o parengiamasis posėdis, kuriame dalyvavo ieškovė, įvyko 2006 m.
spalio 18 d. , todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovė
objektyviai galėjo sužinoti apie atsakovo sveikatos būklę ne anksčiau kaip 2006 m.
spalio 18 d. P-s atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė anksčiau
žinojo apie jo sveikatos būklę, patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma
pripažinti santuoka negaliojančia, paduotas 2007 m. vasario 12 d. ,
todėl teismas darė išvadą, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.
Nagrinėjamu atveju santuoka pripažintina negaliojančia dėl esminės klaidos. Kadangi
santuokos negaliojimo pasekmes reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta
teisės į neturtinę žalą, tai apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad
neturtinė žala ieškovei priteista nesant teisinio pagrindo, dėl to ši ieškinio dalis
atmestina.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo
padaryta išvada, kad nesurinkta įrodymų, jog ieškovė pasiėmė atsakovo nurodytus
namų apyvokos daiktus, bei pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai į dalytiną turtą
įtraukė ieškovės drabužius ir asmeninio naudojimo daiktus, kurie nėra dalytini
(CK 3. 120 straipsnis). Teismas sprendė, kad kompensacija atsakovui (700 Lt)
priteista pagrįstai, nes kieto kuro katilas buvo parduotas už 1400 Lt, ir
nėra svarbu, kokia kaina buvo sumokėta įsigyjant kieto kuro katilą, o svarbu,
kokia jo kaina buvo pardavimo dieną. Be to, įrodymų, kad kieto kuro katilo
kaina buvo didesnė, negu nurodyta ieškovės pardavimo kaina, atsakovas
nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad
986 Lt vertės šaldytuvas nepagrįstai buvo pripažintas ieškovės asmenine
nuosavybe, nes turto pirkimo kvitas patvirtino, jog turtas įsigytas santuokoje,
todėl šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir už šį
atsakovui priteistina 498 Lt kompensacija. Teismas taip pat pažymėjo, kad
pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė 85,77 Lt kompensacijos
atsakovui (pagal nurodomus UAB „B-ė Lietuva“ ir UAB „Snoro L-ingas“ kvitus),
nes nėra duomenų (žymų), jog kvitas iš UAB „B-ė Lietuva“ būtų apmokėtas, o UAB
„Snoro L-ingas“ apmokėta už atsakovo mobilųjį telefoną.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai
argumentai

Atsakovas kasaciniu skundu prašo Kauno rajono
apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria
santuoka pripažinta negaliojančia ir atmestas atsakovo reikalavimas dėl 4350,72 Lt
skolos P. V. Š. priteisimo iš ieškovės, bei Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 24 d.
nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl
santuokos pripažinimo negaliojančia ir dėl atsakovo reikalavimo priteisti
4350,72 Lt skolą P. V. Š. iš ieškovės atmetimo palikta
nepakeista, panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį
patenkinti, o ieškovės ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais
motyvais:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismai netinkamai: taikė ir aiškino materialinės teisės normas,
reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą santuokos pripažinimo
negaliojančia bylose, tai
lėmė neteisėtų sprendimo
ir nutarties priėmimą ir todėl gali turėti esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Apeliacinės instancijos teismas
konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 377 straipsnio
nuostatas, tačiau nepagrįstai nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas
(patikslinto ieškinio priėmimas, kuriame pakeistas ieškinio pagrindas ir dalykas)
neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimą
priteisti ieškovei prievolę atlyginti skolą trečiajam asmeniui P. V. Š. , motyvuodamas vien
tuo, kad, pripažinus
santuoką negaliojančia nuo jos sudarymo momento, t. y. nuo 2005 m.
liepos 2 d. , ši prievolė tampa asmenine atsakovo prievole. Vadovaujantis tokia teismo išvada, kasatoriaus
manymu, prievolė trečiajam asmeniui AB SEB bankui, dėl kurios priteisimo šalių reikalavimai palikti
nenagrinėti CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu,
turėjo būti pripažinta asmenine atsakovo prievole, motyvuojant santuokos
pripažinimu negaliojančia. Tačiau prievolės
tretiesiems asmenims atsirado po santuokos sudarymo, ieškovei ir atsakovui bendrai nutarus įsigyti būstą (sodo
namelį su žemės sklypu) ir tuo tikslu paimti paskolas, t. y. šeimos interesais. Dėl to prievolių
pripažinimas asmeninėmis atsakovo prievolėmis prieštarauja CK 1. 5 straipsnyje
įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
2. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai:
taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei ieškovo teisę keisti
ieškinio dalyką ir pagrindą, tai lėmė neteisėtų sprendimo ir nutarties priėmimą ir todėl gali turėti
esminės reikšmės vienodam teisės
aiškinimui ir taikymui. Teismai
šalių santuoką pripažino negaliojančia dėl tikrosios valios neišreiškimo (CK
3. 40 straipsnio 3 dalis).
Pagal CK 3. 42 straipsnio 2 dalies nuostatą reikalauti pripažinti
negaliojančia santuoką, sudarytą neišreiškus tikrosios valios, galima per
vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą santuoką
pripažinti negaliojančia, išnykimo arba paaiškėjimo dienos. Teismai nepagrįstai atmetė atsakovo
reikalavimą taikyti ieškinio senatį, motyvuodami tuo, kad aplinkybė, jog ieškinys buvo
pateiktas dėl santuokos nutraukimo, o ne dėl santuokos pripažinimo negaliojančia,
nėra reikšminga, nes ieškovė
objektyviai ieškovė galėjo sužinoti apie atsakovo sveikatos būklę ne anksčiau kaip 2006 m.
spalio 18 d. , gavusi bylos duomenis iš gydymo įstaigų apie atsakovo gydymąsi. Tačiau teismų padarytos išvados
neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ieškovė 2007 m. vasario 8 d. patikslintame ieškinyje
nurodė, kad apie atsakovo sveikatos būklę sužinojo po santuokos įregistravimo, prasidėjus smurtui. Taigi
vienerių metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2006 m. rugpjūčio 1 d. ,
vėliausiai – 2006 m. lapkričio 1 d. Tuo tarpu patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti
santuoką negaliojančia, teismui pateiktas 2007 m. vasario 12 d. , t. y. praleidus ieškinio
senaties terminą. Kasatorius pažymėjo, kad ieškinio senaties termino praleidimą pripažįsta ir pati
ieškovė, nes 2007 m. balandžio 18 d. prašyme nurodė, kad praleido ieškinio senaties terminą
dėl svarbių priežasčių – ligos ir civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo sustabdymo.
Teismai, nepagrįstai
konstatavę, kad ieškovė senaties termino nepraleido, netyrė jo praleidimo
priežasčių, o ieškovės
nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, nes nesutrukdė
ieškovei 2006 m. gegužės 23 d. pateikti teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo.
Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo
atsakovo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 24 d.
nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nutartyje nurodė, kad CPK 329 straipsnio
1 dalyje nustatyta, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas
jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio
pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tačiau nagrinėjama byla, ieškovės
manymu, yra išspręsta teisingai, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis
yra pagrįsta ir teisėta. Aplinkybių, kurios sudaro pagrindą pripažinti santuoką
negaliojančia, ieškovė niekaip negalėjo sužinoti anksčiau, nes atsakovas savo
ligą prieš santuoką slėpė, todėl keisti ieškinio dalyką ieškovė galėjo tik
bylos metu, sužinojusi, kodėl atsakovo elgesys yra toks nenuspėjamas ir žiaurus.
2. Kasatoriaus argumentas, kad teismų padarytos išvados neatitinka
faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįstas. Atsakovo elgesys iki santuokos
nutraukimo buvo agresyvus, žiaurus, nenuspėjamas, keistas. Tik bylos
nagrinėjimo metu ieškovė sužinojo apie atsakovo sveikatos sutrikimą, kurią
atsakovas nuo jos slėpė,
tai matyti iš teismo posėdžio protokolų, pažymų. Ieškovės manymu, teismai teisingai vertino byloje surinktus
įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad apie atsakovo ligą ieškovė sužinojo tik
teismo proceso metu ir todėl ieškinio senaties terminas santuokai negaliojančia
pripažinti yra nepraleistas. Teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 3. 40 straipsnio 3 dalies nuostatą,
kad dėl esminės klaidos, sudarant santuoką, sutuoktinis gali reikalauti
pripažinti santuoką negaliojančia. Ieškovės klaida buvo esminė, nes buvo
suklysta dėl tokių su kitu sutuoktiniu susijusių aplinkybių, kurias žinodama
ieškovė nebūtų sutikusi sudaryti santuokos.

Trečiųjų asmenų atsiliepimų į atsakovo kasacinį
skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo
ribų, patikrina apskųstus teismų priimtus sprendimus teisės taikymo aspektu
(CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl
kasaciniame skunde keliamų teisės taikymo klausimų, yra saistomas pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Kasaciniame
skunde keliami teisės normų, reglamentuojančių santuokos pripažinimo negaliojančia
pagrindus ir tvarką, santuokos pripažinimo negaliojančia teisines pasekmes, kreditorių
teisines garantijas, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija
pasisako.

Dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindų
ir tvarkos

CK 3. 37 straipsnyje pateikiamas baigtinis,
išsamus santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindų sąrašas, todėl jis negali
būti aiškinamas plečiamai, t. y. šiame straipsnyje nenustatytais
pagrindais santuoka negali būti pripažinta negaliojančia. CK 3. 37 straipsnio
2 dalyje nurodyta, kad santuoką pripažinti negaliojančia gali tik teismas.
Šių bylų priskyrimas tik teismo kompetencijai aiškinamas santuokos galiojimo
prezumpcija. Sprendžiant ginčą dėl santuokos pripažinimo negaliojančia,
siekiant išsaugoti santuoką ir atsižvelgiant į santuokos negaliojimo pagrindus,
teismui įstatymu suteikiama teisė spręsti pripažinti santuoką negaliojančia ar
ne. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo 2005 m.
liepos 2 d. , kartu pragyveno trumpą laiko tarpą ir atsakovė išsikėlė
gyventi kitur, nes prieš ją buvo naudojamas fizinis ir psichinis smurtas, kad
ginčo šalys bendrų vaikų neturi (ieškovė turi nepilnametę dukterį iš pirmos
santuokos), kad atsakovas keletą kartų buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje.
Ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės
ir turto padalijimo, vėliau ieškinį patikslino ir prašė santuoką pripažinti
negaliojančia dėl esminės klaidos, nes buvo suklysta dėl atsakovo sveikatos
būklės. CK 3. 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, davęs
sutikimą sudaryti santuoką dėl esminės klaidos, gali reikalauti santuoką
pripažinti negaliojančia. K-a yra esminė, jeigu buvo suklysta dėl tokių su
kitu sutuoktiniu susijusių aplinkybių, kurias žinodamas sutuoktinis nebūtų
sutikęs sudaryti santuokos. K-a, kaip santuokos negaliojimo pagrindas,
laikytina klaidinga prielaida dėl esminių santuokos sudarymo aplinkybių,
reikšmingų tikrajai asmens valiai sudaryti santuoką susiformuoti. Teisėjų
kolegija pažymi, kad pagal šią teisės normą reikalaujama konstatuoti faktą, jog
klaida yra esminė, t. y. kad buvo suklysta dėl tokių su kito sutuoktinio
asmeniu susijusių faktų, kuriuos žinodamas asmuo tikrai nebūtų sudaręs
santuokos. Santuokos sudarymo motyvas nelaikytinas esmine klaida, dėl kurios
būtų galima pripažinti santuoką negaliojančia. CK 3. 40 straipsnio 3 dalies
1 ir 2 punktuose įtvirtinta prezumpcija, kad klaida yra esminė, jeigu buvo
suklysta dėl kito sutuoktinio sveikatos būklės ar lytinės anomalijos, dėl kurių
normalus šeimos gyvenimas neįmanomas (1 punktas); jeigu buvo suklysta dėl
to, kad kitas sutuoktinis padarė sunkų nusikaltimą (2 punktas). Įstatymo
nustatyta, kad šiuose punktuose nustatytais atvejais klaida laikytina esmine,
todėl kad santuoka būtų pripažinta negaliojančia, pakanka įrodyti šioje teisės normoje
nustatytas aplinkybes. Minėta, kad teismų sprendimuose konstatuota, jog iki
santuokos sudarymo kasatorius (atsakovas) gydėsi, jam diagnozuotas sveikatos
sutrikimas, apie tokią sveikatos būklę jis ieškovei nepranešė, byloje nėra
duomenų, jog šalys prieš sudarydamos santuoką būtų pasitikrinusios sveikatą ir
pateikusios apie tai duomenis CK 3. 21 straipsnyje nustatyta tvarka,
atsakovas turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, dirbo, o tai lėmė, jog
ieškovė apie kasatoriaus sveikatos būklę nežinojo. Įvertinę šias aplinkybes,
šalių paaiškinimus ir kasatoriaus (atsakovo) elgesį ieškovės atžvilgiu (smurto
naudojimą), teismai konstatavo, kad žinodama apie kasatoriaus (atsakovo)
sveikatos būklę, ieškovė nebūtų sudariusi santuokos. Remdamiesi tuo, kas aptarta,
teismai pripažino santuoką negaliojančia dėl esminės klaidos – kito sutuoktinio
sveikatos būklės, dėl kurios normalus šeimos gyvenimas neįmanomas (CK 3. 40 straipsnio
3 dalies 1 punktas). Šiai išvadai kasacinio teismo teisėjų kolegija
pritaria, nes teisiniai pagrindai santuoką pripažinti negaliojančia dėl
tikrosios valios neišreiškimo nagrinėjamoje byloje teismų konstatuoti tinkamai.
R-alauti pripažinti negaliojančia santuoką,
sudarytą neišreiškus tikrosios valios, galima per vienerių metų ieškinio
senaties terminą, skaičiuojamą nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą santuoką
pripažinti negaliojančia, išnykimo arba paaiškėjimo dienos (CK 3. 42 straipsnio
2 dalis). Pavyzdžiui, sutuoktinis, sužinojęs apie kito sutuoktinio ligą,
gali reikšti ieškinį per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą
nuo dienos, kai sužinojo apie šias aplinkybes. Teismų priimtais sprendimais
konstatuota, kad apie kasatoriaus (atsakovo) sveikatos būklę sudarant santuoką
ieškovė nežinojo, tai sužinojo bylos nagrinėjimo metu, kai 2006 m. liepos
10–14 d. buvo gauti duomenis iš gydymo įstaigų pagal teismo užklausimą, o parengiamasis
posėdis, kuriame dalyvavo ieškovė, įvyko 2006 m. spalio 18 d. Teismai
laikė, kad ieškovė objektyviai galėjo sužinoti apie atsakovo sveikatos būklę ne
anksčiau kaip 2006 m. spalio 18 d. , patikslintas ieškinys, kuriuo
prašoma pripažinti santuoką negaliojančia, paduotas 2007 m. vasario 12 d.
Remdamiesi šiomis nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis,
teismai padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas. Teisėjų
kolegija pažymi, kad teisės normos (CK 3. 42 straipsnio 2 dalies)
aiškinimas ir taikymas yra teisės klausimas, tačiau faktų konstatavimas, kurie
yra būtini taikant atitinkamą teisės normą, yra žemesniųjų teismų prerogatyva
(CPK 353 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant šalių ginčą, faktų
nustatymas nėra savitikslis dalykas, faktai nustatomi tam ir tiek, kiek būtina
taikant teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Bylą nagrinėję teismai
nustatė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino santuokai
negaliojančia pripažinti ir dėl to nesprendė klausimo dėl senaties termino
atnaujinimo. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis teismų išvadomis ir
sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, jog teismai netinkamai taikė CK
3. 42 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsti.

Dėl santuokos pripažinimo negaliojančia teisinių
pasekmių

CK 3. 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad santuokos pripažinimo negaliojančia teisiniai padariniai sutuoktiniams yra
skirtingi, atsižvelgiant į tai, ar registruojant santuoką sutuoktinis žinojo
(ar turėjo žinoti), kad yra kliūčių jai sudaryti. Sutuoktiniams registruojant
santuoką nežinojusiems ir negalėjusiems to žinoti, santuokos sudarymas sukelia
tokias pat teisines pasekmes, kaip ir galiojanti santuoka, išskyrus paveldėjimo
teisę. Sutuoktinių sąžiningumą būtina vertinti remiantis aplinkybėmis,
buvusiomis registruojant santuoką. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės,
patvirtinančios sutuoktinių sąžiningumą, turi būti nurodytos teismo sprendime,
nes su sutuoktinių sąžiningumu įstatymas sieja santuokos negaliojimo teisinius
padarinius. Preziumuojama, kad sutuoktiniai buvo sąžiningi, todėl vieno ar
abiejų nesąžiningumą reikia įrodyti. Pirmosios instancijos teismo sprendime
konstatuota, kad ieškovė buvo sąžininga, o dėl kasatoriaus (atsakovo)
sąžiningumo nepasisakyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sąžiningiems
sutuoktiniams santuokos pripažinimas negaliojančia sukelia teisinius padarinius
kaip ir ištuoka: jų turtas, įgytas sudarius santuoką, turi būti dalijamas kaip
bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3. 116–3. 129 straipsniai),
jeigu jie nebuvo sudarę vedybų sutarties, arba pagal vedybų sutartį, jeigu jie
šią buvo sudarę (CK 3. 101–3. 107 straipsniai); sąžiningi sutuoktiniai turi
teisę pasilikti savo santuokinę arba ikisantuokinę pavardę (CK 3. 69 straipsnis);
jų teisės į gyvenamąją patalpą klausimas sprendžiamas pagal CK 3. 71 straipsnio
taisykles ir kt. Santuokos pripažinimas negaliojančia atima iš buvusių
sutuoktinių paveldėjimo teisę nepaisant to, buvo jie sąžiningi ar ne (CK 3. 45 straipsnio
2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3. 46 straipsnio 1 dalyje
įtvirtinta analogiška nuostata, kad tuo atveju, kai sąžiningas buvo tik vienas
sutuoktinis, negaliojanti santuoka suteikia jam tas teises, kurios
pripažįstamos sutuoktiniui. Minėta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios
instancijos teismo sprendime pasisakyta dėl ieškovės sąžiningumo, dėl atsakovo
nepasisakyta, tačiau teisinės pasekmės, pripažinus santuoką negaliojančia,
taikytos kaip ir dėl santuokos nutraukimo. Teismų priimtais sprendimais
padalytas santuokoje įgytas turtas, išspręsti kiti klausimai remiantis šalių
pateiktais reikalavimais ir atsikirtimais (priešieškinio reikalavimais) į juos,
nurodant teisinį ir faktinį pagrindus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje
byloje teismai taikė CK 3. 45 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl
santuokos pripažinimo negaliojančia teisinių pasekmių, nes santuoka buvo
pripažinta negaliojančia CK 3. 40 straipsnio 3 dalies 1 punkto
pagrindu, o teismų sprendimais konstatuotas kasatoriaus sveikatos sutrikimas.
Kasacinio skundo dėl turto padalijimo nepateikta,
tačiau kasatorius (atsakovas) kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu
pasisako dėl šalių įsipareigojimų kreditoriams. Pagal CK 3. 126 straipsnio
1 dalį vieno ar dviejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą
dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip tretieji
asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad
turto padalijimas gali neigiamai paveikti kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos
procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų
apsaugą. Nagrinėjamu atveju kreditoriai P. V. Š. ir AB SEB Vilniaus bankas
buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nė vienas iš jų savarankiškų
reikalavimų šioje byloje nereiškė. Teismų priimtais sprendimais konstatuota,
kad Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 21 d. sprendimu iš
kasatoriaus (atsakovo) yra priteista 4000 Lt skolos kreditorei trečiajam
asmeniui P. V. Š. Iš teismo sprendimo turinio (T. 2, b. l.
13) matyti, kad ieškovė į bylą nebuvo įtraukta, paskolos sutartis sudaryta
šalims esant santuokoje (2005 m. rugpjūčio 31 d. ; T. 2,
b. l. 12), dėl prievolės bendrumo sprendime nepasisakyta. Pagal formuojamą
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje V. Š. v. UAB „Gabuva“ ir kt. , bylos Nr. 3K-7-149/2008)
prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui
nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro
sutuoktinių turto nustato tik teismas. Atsakovas iš jo priteistą 4000 Lt
skolą trečiajam asmeniui P. V. Š. prašė pripažinti bendra skola ir ją
išieškoti iš abiejų šalių. Iš bylos duomenų (šalių pateiktų procesinių
dokumentų teismui (ieškinio, priešieškinio, apeliacinio, kasacinio skundų ir
kt. ) teismų priimtų sprendimo ir nutarties) matyti, kad tiek šalys, tiek
teismas, pripažinus santuoką negaliojančia, jos pasekmėms dėl santuokinio turto
padalijimo taikė CK 3. 45 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose,
minėta, nustatyta, kad santuoka, nors ir pripažinta negaliojančia, sukelia
jiems tokias pat teisines pasekmes, kaip ir galiojanti santuoka. Pirmosios
instancijos teismas, nors ir rėmėsi CK 3. 45 straipsnio 2 dalies
nuostatomis spręsdamas dėl šalių įgyto turto, tačiau dėl priteistos skolos
trečiajam asmeniui P. V. Š. pasisakė, kad, pripažinus santuoką
negaliojančia, priteista skola iš atsakovo laikytina jo asmenine skola.
Apeliaciniame skunde atsakovas dėl šios skolos teisinio vertinimo detaliau
nepasisakė, tačiau nurodė, kad ši sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys
ir atmestas priešieškinis, yra nepagrįsta ir neteisėta (T. 2, b. l.
178–179) (priešieškiniu atsakovas prašė skolą pripažinti bendra), apeliacinės
instancijos nutarties motyvuojamojoje dalyje dėl šio apeliacinio skundo argumento
nepasisakyta, nors apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo
sprendimo dalį dėl turto padalijimo keitė ir apie tai pasisakė nutarties
motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse, bet dėl skolos faktinio ir teisinio
vertinimo nepasisakyta, nurodant rezoliucinėje nutarties dalyje, kad kita
teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista. Teisėjų kolegija pažymi, kad
apeliaciniame skunde turi būti nurodomi teisiniai argumentai, kuriais
pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar jo nepagrįstumas (CPK 306 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde pagrindimo dėl skolos trečiajam
asmeniui nors ir nebuvo pateikta, tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija
laiko, kad, atsižvelgiant į šalių socialinę padėtį, teikiamos teisinės pagalbos
pobūdį (valstybės garantuojama teisinė pagalba), teismo vaidmenį nagrinėjant
bylas dėl šeimos teisinių santykių, apeliacinės instancijos teismas šioje
byloje turėjo būti aktyvesnis ir pasisakyti dėl visų apeliaciniame skunde
iškeltų klausimų.
Nagrinėjamos bylos dalis dėl skolos trečiajam
asmeniui P. V. Š. įvertinimo perduotina nagrinėti apeliacine tvarka,
panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį (CPK 359 straipsnio
1 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegija teisės taikymo aspektu
atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl santuokos pripažinimo negaliojančia
teisinių pasekmių padalijant turtą taikytinos CK 3. 45 straipsnio 2 dalies
nuostatos, kad prievolės gali būti asmeninės arba bendros, t. y. tokios,
kurios atsiranda šeimos interesais (CK 3. 109 straipsnio 1 dalyje
nustatytas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis,
sąrašas), kad CK 3. 92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog,
sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus
atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio
sutikimas, ir pan. Aptartoms ir kitoms ginčo santykius reglamentuojančioms teisės
normos taikyti būtina konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus, kurių
nustatymas yra žemesnės instancijos teismo prerogatyva (CPK 353 straipsnio
1 dalis). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skola iš
atsakovo trečiajam asmeniui P. V. Š. yra priteista, todėl teismui lieka
įvertinti šios skolos pobūdį – pripažinti ją bendra abiejų šalių arba vien
atsakovo prievole (CK 1. 138 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK
5, 7 straipsniai).
Byloje konstatuota, kad šalys dalijamą turtą
įsigijo iš skolintų lėšų, namas su žemės sklypu yra parduotas padengiant suteiktą
paskolą bankui, dėl 15 000 Lt vartojamosios paskolos bankui iškelta
atskira byla, kur atsakovais yra patraukti ir ieškovė, ir atsakovas, nagrinėjamos
bylos dalis dėl šių reikalavimų palikta nenagrinėta. Teisėjų kolegija pažymi,
kad nors pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo
praktiką, kai santuoka nutraukiama arba pripažįstama negaliojančia, toje
pačioje byloje turi būti išsprendžiami ir pasekmių klausimai, tačiau šis
pažeidimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą
naikinti priimtą sprendimą ir nutartį; dėl kreditoriaus AB SEB banko interesų
apsaugos, nes šalys, bylos duomenimis, yra socialiai remtinos, turto ir lėšų
neturi, kreditoriaus interesai negali būti ginami CK 3. 118 straipsnio
nustatyta tvarka. Kreditoriai byloje dalyvavo, savarankiškų reikalavimų
nereiškė, į teismų sprendimais priteistą turtą ar lėšas įstatymų nustatyta
tvarka gali būti nukreipiamas išieškojimas arba taikomos laikinosios apsaugos
priemonės dėl ieškinio užtikrinimo kitoje teismo nagrinėjamoje byloje.
Remiantis tuo, kas aptarta, kasacinis skundas
tenkintinas iš dalies, o apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria
palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skolos
trečiajam asmeniui P. V. Š. pripažinimo bendra K. P. ir A. P.
prievole, naikintina, ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo
apeliacine tvarka, kiti kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio
2 dalies 1 punkte) nustatytų pagrindų skundžiamai nutarčiai naikinti,
todėl kita nutarties dalis paliktina galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies
5 punktu, 2 dalimi, 362 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 24 d.
nutarties dalį, kuria Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d.
sprendimo dalis dėl skolos trečiajam asmeniui P. V. Š. pripažinimo
bendra K. P. ir A. P. prievole palikta nepakeista, panaikinti ir šią
bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Kitą Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 24 d.
nutarties dalį palikti nepakeistą
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt