TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas
1. 19. Dėl vykdomojo įrašo išieškoti skolą
pagal vekselį vykdymo

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 35 straipsnio
1 dalyje įtvirtintos vekselio apmokėjimo terminų nustatymo taisyklės
(terminų nurodymo būdai), o ne vekselio apmokėjimo terminai – konkretus
vekselio apmokėjimo terminas, remiantis nurodytomis taisyklėmis, nustatomas
vekselyje, jį išrašant; vekselis, kuriame terminas nenurodytas, laikomas
mokėtinu jį pateikus (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 4 straipsnio
2 dalis, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to išvada,
kad vekselio apmokėjimo terminas nustatytas įstatyme, t. y. Įsakomųjų ir
paprastųjų vekselių įstatymo 35 straipsnyje, yra teisiškai nepagrįsta.
Pagal teisės analogiją neapmokėtą vekselį galima
palyginti su neįvykdyta sutartimi, kurioje nustatyta terminuota piniginė
prievolė. I- sutartyje, ir vekselyje nustatyti aiškūs piniginės prievolės
įvykdymo terminai. Kai skolininkas neįvykdo piniginės prievolės sutartyje
nustatytu terminu, kreditorius įgyja teisę kreiptis į teismą dėl skolos
priteisimo ir, teismui priteisus skolą, kreipiasi į antstolį dėl šios
išieškojimo. Jeigu skola priteisiama ne teismo įsakymu, kurį išduodant
nurodomas naujas prievolės įvykdymo terminas (CPK 437 straipsnio 2 dalis),
o teismo sprendimu, antstolis, vykdydamas teismo sprendimo pagrindu išduotą
vykdomąjį raštą, išsiunčia raginimą skolininkui įvykdyti sprendimą ir nustato
tam terminą (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Vekselyje įtvirtintos
piniginės prievolės neįvykdymo (vekselio neapmokėjimo) atveju susiklosto panaši
situacija, kaip ir sutarties neįvykdymo atveju. Tik vekselyje įtvirtintos
piniginės prievolės neįvykdymo ypatybė yra ta, kad dėl skolos pagal vekselį
vekselio turėtojas kreipiasi ne į teismą, bet į notarą (Įsakomųjų ir paprastųjų
vekselių įstatymo 81 straipsnis). Kai skolininkas pagal vekselį neįvykdo
prievolės vekselyje nustatytu terminu, vekselio turėtojas Įsakomųjų ir
paprastųjų vekselių įstatymo ir jį detalizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka
kreipiasi į notarą ir šis išduoda 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės
nutarimu Nr. 988 patvirtintos formos vykdomąjį įrašą išieškoti per
vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą. Nurodytą vykdomąjį įrašą
kreditorius (vekselio turėtojas) pateikia vykdyti antstoliui. Notaro vykdomasis
įrašas yra vekselio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, kuriame
nenustatomas naujas prievolės įvykdymo terminas.
Antstolis, gavęs vykdyti notaro vykdomąjį įrašą
dėl per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtos vekselio sumos išieškojimo, turi
siųsti skolininkui raginimą (CPK 655 straipsnis), nes šiuo atveju nei
vykdomajame dokumente (notaro vykdomajame įraše), nei įstatyme (Įsakomųjų ir
paprastųjų vekselių įstatyme) nenustatyta įvykdymo termino, taigi nėra būtinųjų
sąlygų CPK 661 straipsnio 1 daliai taikyti.

Civilinė byla Nr. 3K-3-477/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 22. 3. 1; 103. 4; 119. 11;
126. 3; 128. 11; 128. 12; 129. 16 (S)


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. lapkričio 19 d.
Vilnius 


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: P- Ž-io
(kolegijos pirmininkas), D-ės A-ės (pranešėja) ir A-o S-io, sekretoriaujant
Aringui Kartanui, dalyvaujant pareiškėjui H. P. , jo atstovui advokatui
M-ui G-eikiui, suinteresuotam asmeniui antstoliui A-ui
S-ui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal pareiškėjo H. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutarties ir
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo H. P.
skundą dėl notaro ir antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto
1-ojo notarų biuro notaras E-a- S-us, antstolis A-a- S-a-, V. R.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė

2007 m. gruodžio 20 d. paprastuoju
neprotestuojamu vekseliu pareiškėjas, kaip vekselio davėjas, įsipareigojo suinteresuotam
asmeniui V. R. , kaip vekselio gavėjui, be sąlygų sumokėti 335 000 Lt
per 30 darbo dienų nuo vekselio gavėjo pareikalavimo arba iki 2008 m.
sausio 31 d. Vekselio turėtojas 2008 m. sausio 31 d.
pareikalavo, kad vekselio davėjas per tris dienas sumokėtų vekselyje nurodytą
sumą, o 2008 m. vasario 4 d. išsiuntė jam pranešimą, jog vekselis
atiduotas notarui vykdomajam įrašui atlikti. 2008 m. vasario 5 d. notaras
atliko vykdomąjį įrašą, kurį vekselio turėtojas 2008 m. vasario 5 d.
pateikė vykdyti antstoliui. Pareiškėjas (vekselio davėjas) 2008 m. vasario
19 d. sumokėjo vekselyje nurodytą sumą vekselio turėtojui. Antstolis 2008 m.
vasario 20 d. išsiuntė pareiškėjui siūlymą sumokėti 15 139,73 Lt
vykdymo išlaidų.
Pareiškėjas nurodė, kad, pasirašydamas vekselį,
jis paaiškino vekselio gavėjui, jog 2008 m. sausio pabaigoje–vasario
pradžioje ketina išvykti atostogų į B-iliją, todėl prašė palaukti, kol jis
grįš; iš B-ilijos grįžo 2008 m. vasario 6 d. , o 2008 m.
vasario 10 d. sužinojo, kad visas jam priklausantis turtas yra areštuotas,
o iš jo sąskaitos banke dalis lėšų nurašyta antstolio patvarkymu pagal notaro
išduotą vykdomąjį įrašą. Pareiškėjo teigimu, notaras neatsižvelgė į tai, kad
kreditorius (vekselio turėtojas) klaidingai nurodė vekselio apmokėjimo terminą
2008 m. sausio 31 d. , nors vekselyje buvo nurodyta per 30 darbo
dienų nuo vekselio gavėjo pareikalavimo arba iki 2008 m. sausio 31 d. ;
notaras privalėjo atsisakyti atlikti vykdomąjį įrašą ir pasiūlyti palaukti, kol
skolininkas apmokės vekselį per 30 darbo dienų; to nepadaręs, notaras
pažeidė pareiškėjo, kaip vekselio davėjo, pasirinktą vekselio apmokėjimo būdą –
sumokėti skolą per 30 darbo dienų nuo pareikalavimo. Be to, pareiškėjo
teigimu, vekselyje nurodyti du alternatyvūs terminai, todėl toks vekselis
negalioja; dėl to, kad notaras pažeidė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių
įstatymą (toliau – ĮPVĮ), taip pat akivaizdžiai neteisingai nustatė vekselio apmokėjimo
terminą, jo veiksmai turi būti pripažinti neteisėtais ir notaras įpareigotinas panaikinti
vykdomąjį įrašą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad antstolis, gavęs notaro vykdomąjį
įrašą, tyčia stengėsi kuo greičiau areštuoti visą pareiškėjo turtą ir
maksimaliai padidinti vykdymo išlaidas: antstolis, siekdamas pasipelnyti, praleido
pirmąją vykdymo proceso dalį – neišsiuntė raginimo sumokėti skolą geruoju. Pareiškėjo
teigimu, antstolio 2008 m. kovo 3 d. siūlymas pareiškėjui sumokėti 15 139,73 Lt
vykdymo išlaidų yra neteisėtas, nes šios atsirado dėl to, kad antstolis pažeidė
CPK nustatytą vykdymo tvarką, t. y. neišsiuntė raginimo sumokėti skolą
geruoju; tai yra pagrindas įpareigoti antstolį panaikinti 2008 m. kovo 3 d.
siūlymą.
Pareiškėjas prašė teismą įpareigoti Klaipėdos
miesto 1-ojo notarų biuro notarą E. S-ų panaikinti veiksmus, atliekant
vykdomąjį įrašą Nr. K1ES-2493, o antstolį A. S-ą – panaikinti
2008 m. kovo 3 d. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas – 15 139,73 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio
18 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nustatė, kad notaras 2008 m.
vasario 5 d. atliko vykdomąjį įrašą pagal vekselio gavėjo 2008 m.
vasario 5 d. pateiktą prašymą ir paprastąjį vekselį; notarui pateiktas
vekselis nebuvo užprotestuotas ar teismo pripažintas negaliojančiu; vekselyje
padarytas įrašas – neprotestuotinas; vekselyje nurodyta skolos grąžinimo
konkreti data, o vekselio sąlyga „gavėjui pareikalavus per 30 darbo dienų“
neatitinka ĮPVĮ 35 straipsnio l dalies nuostatų dėl vekselio
apmokėjimo terminų. Teismas konstatavo, kad kreditorius įstatymo nustatyta
tvarka ir vekselyje nurodytu terminu pateikė vekselį notarui, išanalizavus
pateiktus dokumentus, nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių notaras negalėjo
atlikti vykdomojo įrašo pagal Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d.
nutarimu Nr. 988 patvirtintą Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką. Pagal
notaro vykdomąjį įrašą antstolis pradėjo vykdomąją bylą. CPK 661 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti
įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis,
pasibaigus nurodytam vykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo
veiksmus. Teismo nuomone, ĮPVĮ 35 straipsnyje aiškiai nustatytas vekselio
apmokėjimo terminas – jį pateikus, taigi antstolis neprivalėjo siųsti skolininkui
raginimo įvykdyti prievolę. Teismas nurodė, kad antstolis, išsiųsdamas pareiškėjui
(skolininkui) siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, nepažeidė CPK 611 straipsnyje
nustatytos vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas
(skolininkas) dėl savo nepakankamai atidžių, apdairių ir rūpestingų veiksmų
sukėlė tokią situaciją, dėl kurios buvo areštuotas jo turtas; vekselio
pagrįstumo ir teisėtumo pareiškėjas neginčija; jis sumokėjo kreditoriui vekselyje
nurodytą sumą. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo
reikalavimai dėl notaro ir antstolio veiksmų yra nepagrįsti.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2008 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo
atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Kolegija nurodė, kad pareiškėjo 2007 m. gruodžio 20 d. išduotas
paprastasis vekselis atitinka ĮPVĮ reikalavimus, jame nurodyti visi vekselio
turiniui būtini rekvizitai, todėl notaras neturėjo pagrindo neatlikti vykdomojo
įrašo pagal šį vekselį; nėra duomenų, kad išduotame vekselyje nustatytas
alternatyvus terminas būtų ginčijamas ieškinio teisenos tvarka, todėl nėra
teisinio pagrindo nagrinėti šį klausimą; kai vekselio davėjas iki nustatyto
alternatyvaus vekselio įvykdymo termino − 2008 m. sausio 31 d.
− nesumokėjo jame nurodytos sumos, vekselio gavėjas teisėtai kreipėsi į
notarą, kad šis padarytų vykdomąjį įrašą. Kolegija pažymėjo, kad 2008 m.
vasario 5 d. vykdomasis įrašas padarytas vadovaujantis ĮPVĮ, Notariato
įstatymu ir 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988
patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, todėl nėra pagrindo
panaikinti notaro veiksmų atliekant šį vykdomąjį įrašą. Pareiškėjo argumentas
dėl pakartotinio skolininko informavimo nepagrįstas įstatymu, nes notaras nepažeidė
Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 punkto reikalavimo −
vekselio turėtojas pateikė notarui įrodymus, kad pranešė pagal vekselį
įsipareigojusiam asmeniui, jog vekselis neapmokėtas. Kolegija nustatė, kad antstolis
2008 m. vasario 5 d. priėmė vykdyti notaro išduotą vykdomąjį
įrašą dėl 336 685 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjo; byloje esantys
mokėjimo nurodymai įrodo, kad skola sumokėta 2008 m. vasario 19 d. ; 2008 m.
vasario 20 d. antstolis išsiuntė siūlymą susimokėti vykdymo išlaidas.
Kolegijos nuomone, dėl vekselio, kaip vertybinio popieriaus, ypatybių (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J. B.
v. G. R. , bylos Nr. 3K-7-216/2007) ir ĮPVĮ 35 straipsnyje
nustatytų vekselio apmokėjimo terminų galima konstatuoti, kad antstolis, vykdydamas
vykdomuosius įrašus, privalo vadovautis CPK 661 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Dėl to, kad vykdant vykdomąjį įrašą raginimas nesiunčiamas, priverstinio
vykdymo veiksmai pagrįstai buvo pradėti nuo to momento, kai vykdomasis
dokumentas buvo priimtas vykdyti. Pagal vykdymo metu galiojusios 2005 m.
spalio 27 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos
Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą
pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas)
jam neturėjo būti siunčiamas, − po to, kai vykdomasis dokumentas buvo
priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Ši nuostata
reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir
atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo
dokumento ar jo dalies įvykdymą. Kolegija konstatavo, kad dėl to, jog
pareiškėjas (skolininkas) vykdomąjį dokumentą įvykdė priverstinio šio dokumento
vykdymo metu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstolis,
užbaigęs vykdomąją bylą, teisėtai išsiuntė skolininkui siūlymą susimokėti
vykdymo išlaidas ir nepažeidė CPK 611 straipsnyje nustatytos vykdymo
išlaidų išieškojimo tvarkos. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios
instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į vekselio
vykdymo ypatumus, taip pat į abiejų šalių interesus ir pagrįstai nusprendė, jog
notaro ir antstolio veiksmai yra teisėti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį
skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį, Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 12 d.
nutartį, priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pagal 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės
nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 6 punktą
notaras, priimdamas rašytinį prašymą išieškoti vekselyje nurodytą sumą,
patikrina, ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas arba jo
įgaliotas, taip pat ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 
vekselyje nurodyta skolos grąžinimo termino sąlyga „per 30 darbo
dienų“ neatitinka ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl vekselio
apmokėjimo terminų. Teismas, konstatavęs, kad vekselis turi ne tik formos, bet
ir turinio trūkumų, nesiaiškino, ar notaras, gavęs vekselį, kuriame yra
neteisėtų formuluočių, apskritai turėjo teisę jį priimti ir atlikti vykdomąjį
įrašą, be to, ar notaras galėjo nuspręsti, kad tam tikra vekselio dalis
negalioja. Kasatoriaus išrašytame vekselyje buvo nurodyti du alternatyvūs
terminai „vekselio gavėjui pareikalavus per 30 darbo dienų arba iki 2008 m.
sausio 31 d. “ Notaras neturėjo teisės vienašališkai nuspręsti, kuris iš
vekselyje nurodytų terminų yra negaliojantis, juolab nuspręsti, kad,
negaliojant vienam terminui, galioja kitas vekselyje nurodytas terminas. Bylą
nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią vekselis,
kaip vertybinis popierius, turi atitikti griežtus jam įstatymo keliamus
formalius reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d.
nutartį civilinėje byloje J. B. v. G. R. , bylos Nr. 3K-7-215/2007).
Dėl šio pažeidimo teismai nepagrįstai kasatoriaus išrašytą dokumentą laikė
vekseliu.
2. Teismai, spręsdami dėl antstolio veiksmų
teisėtumo, padarė neteisėtą išvadą, kad ĮPVĮ 35 straipsnyje nustatyti
vekselio apmokėjimo terminai, todėl antstolis, remdamasis CPK 661 straipsnio
1 dalimi, turėjo teisę nesiųsti raginimo. L-vistiškai, logiškai, sistemiškai
aiškinant ĮPVĮ V skyriaus nuostatas akivaizdu, kad ĮPVĮ 35 straipsnyje nustatyti
ne vekselio apmokėjimo terminai, bet šių terminų nustatymo taisyklės. Vekselio
davėjas turi teisę pasirinkti vieną iš įstatymo nurodytų termino nustatymo
būdų. Vekselyje reikalaujama nurodyti terminą tiksliai pagal ĮPVĮ 35 straipsnio
1 dalyje nustatytas taisykles, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta,
kad vekseliai, kuriuose nurodyti kitokie mokėjimo terminai arba vienas po kito
einantys terminai, negalioja.
3. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 661 straipsnio
1 dalį, todėl padarė neteisėtą išvadą, kad antstolis nepažeidė notaro
vykdomojo įrašo vykdymo tvarkos ir pagrįstai neišsiuntė skolininkui raginimo
sumokėti skolą pagal vekselį geruoju. Šios įstatymo nuostatos tikslas –
užtikrinti sklandų ir maksimaliai operatyvų prievolės įvykdymą tais atvejais,
kai reikia apsaugoti viešąjį interesą arba delsimas įvykdyti sprendimą gali
turėti didelių neigiamų pasekmių; tačiau ši nuostata neleidžia antstoliams
pasipelnyti. Vekselis savaime nėra vykdomasis dokumentas, jis tik patvirtina
piniginės prievolės buvimą. Vykdomasis dokumentas yra vekselio pagrindu
išduotas notaro vykdomasis įrašas, kuriame nenustatyta prievolės įvykdymo
termino. Vykdomasis dokumentas – notaro vykdomasis įrašas buvo pateiktas
vykdyti pirmą kartą, todėl antstolis privalėjo išsiųsti kasatoriui raginimą
(CPK 655 straipsnio 2 dalis).
4. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės
normų dėl atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą aiškinimo ir
taikymo taisyklę, sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už
vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas
įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam
pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame
dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus
priverstinį vykdymą (žr. , pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m.
vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje antstolis A. S-a- v.
S. M. turistinė įmonė „V-“, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m.
vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje antstolis A. S-a- v.
UAB „Edana“, bylos Nr. 3K-7-5/2007, 2007 m. rugsėjo 14 d.
nutartį civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S-a-,
bylos Nr. 3K-3-341/2007, 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje
byloje antstolė R. V-ė v. N. Z. , bylos Nr. 3K-3-448/2007).
Sistemiškai aiškinant CPK 661 straipsnio nuostatas ir antstolio teisę į
atlyginimą, galima daryti išvadą, kad teisės normos, ribojančios skolininko
teisę savanoriškai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, negali būti aiškinamos ir
taikomos plačiau.
Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo
antstolis A-a-  S-a- prašo
kasacinį skundą atmesti ir apskųstas teismų nutartis palikti nepakeistas.
Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Teismai nepažeidė ĮPVĮ 35 straipsnio
nuostatų dėl vekselio apmokėjimo terminų nustatymo. ĮPVĮ 40 straipsnyje
nurodyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą
laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas privalo pateikti vekselį paskutinę
mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Taigi ĮPVĮ aiškiai
nustatyti vekselio apmokėjimo terminai, jų skaičiavimo pradžia ir pabaiga.
Kasatorius, aiškindamas, kad įstatyme tokių terminų nenustatyta, tik siekia
vilkinti tiek teismo, tiek vykdymo procesą.
2. Teismai teisingai aiškino ir taikė CPK 661 straipsnio
1 dalį. Pagal šią teisės normą nesvarbu, vykdomajame dokumente nurodytas
šio dokumento įvykdymo terminas ar ne; svarbu, kad prievolės įvykdymo terminas
būtų nustatytas įstatyme. Pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos ar Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos sprendimuose nenurodomi mokėjimo terminai,
tačiau, priėmęs vykdyti tokius sprendimus, antstolis nesiunčia skolininkams
raginimų, nes mokesčių mokėjimo terminai nustatyti įstatymuose; raginimai
nesiunčiami ir vykdant Hipotekos teisėjo nutartis, nes Hipotekos įstatymo 39 straipsnyje
nurodyti prievolės įvykdymo terminai. Pagal kasacinio teismo suformuotą
praktiką, jeigu įstatyme ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai,
raginimas nesiunčiamas (žr. , pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m.
vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje antstolis A. S-a- v.
S. M. turistinė įmonė „V-“, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m.
vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje antstolis A. S-a- v.
UAB „Edana“, bylos Nr. 3K-7-5/2007). Šiuo atveju ĮPVĮ nurodyti
įvykdymo terminai, todėl raginimas skolininkui nebuvo išsiųstas. Kasatorius
žinojo, kad suėjęs terminas sumokėti vekselyje nurodytą sumą, ir galėjo
atsiskaityti su kreditoriumi, kad šiam nereikėtų kreiptis nei į notarą, nei į
antstolį.
3. CPK 611 straipsnyje įtvirtinta
antstolio teisė, o tam tikrais atvejais (kai vykdymo išlaidas apmoka
išieškotojas) ir pareiga nusiųsti skolininkui raštišką siūlymą sumokėti vykdymo
išlaidas po to, kai skolininkas sumoka skolą pagal vykdomąjį dokumentą. Toks
antstolio siūlymas savaime niekaip nepažeidžia kasatoriaus teisių; jo teises ir
pareigas gali sukurti tik teismo nutartis, priimta pagal antstolio pareiškimą dėl
vykdymo išlaidų priteisimo. Šiuo atveju tokio antstolio pareiškimo nėra; kai
bus tokia teismo nutartis, kasatorius, nesutikdamas su ja, turės teisę skųsti
CPK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kasatoriaus
reikalavimas šioje byloje pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais yra teisiškai
nepagrįstas, nes neaišku, kaip antstolio siūlymas pažeidė jo teises ir įstatymo
saugomus interesus. Kasatorius suabsoliutina savo teisę kreiptis į teismą,
ginčydamas įstatyme įtvirtintą antstolio teisę ir pareigą siųsti skolininkui
siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Šiuo atveju kasatorius neturi subjektinės
teisės skųsti antstolio siūlymo, nes jis savaime nesukuria kasatoriui jokių
teisių ir pareigų (žr. , pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m.
vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“
v. antstolis A. S-a-, bylos Nr. 3K-3-129/2006).
Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo
notaras E-a- S-us prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstas teismų
nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Notaras atliko vykdomąjį įrašą laikydamasis
visų teisės aktų reikalavimų. Vekselio turėtojas pateikė notarui rašytinį
prašymą išieškoti skolą pagal vekselį, taip pat 2008 m. sausio 31 d.
reikalavimą, kuriuo vekselio turėtojas pareikalavo, kad vekselio davėjas per
tris dienas sumokėtų vekselyje nurodytą sumą, be to, 2008 m. vasario 4 d.
vekselio davėjui išsiųstą pranešimą, kad vekselis atiduotas notarui vykdomajam
įrašui atlikti. Kasatoriaus išrašytame paprastajame neprotestuotiname vekselyje
buvo nurodyti visi vekselio turiniui būtini rekvizitai. Pažymėtina, kad ĮPVĮ
nenurodyta tokio vekselio apmokėjimo termino – vekselio gavėjui pareikalavus,
taigi kasatoriaus išrašyto vekselio apmokėjimo terminas „per 30 darbo dienų
vekselio gavėjui pareikalavus“ negalioja, kaip prieštaraujantis įstatymui.
Kasatorius, teigdamas, kad vekselis negalioja, nesikreipė į teismą dėl šio
pripažinimo negaliojančiu, o, pradėjus išieškojimą, sumokėjo visą skolą. Kasatorius
nesielgė pakankamai atidžiai ir apdairiai, t. y. kaip bonus pater
familias, kad išvengtų turto arešto ir priverstinio skolos pagal vekselį
išieškojimo.
2. Kasatoriaus teiginys, kad teismai
nepagrįstai pripažino kasatoriaus išrašytą dokumentą vekseliu, visiškai
nepagrįsti, nes kasaciniame skunde pats pripažįsta, jog jo išrašytas dokumentas
yra paprastasis neprotestuotinas vekselis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – teisės
klausimai, susiję su notaro vykdomuoju įrašu dėl skolos pagal vekselį
išieškojimo ir antstolio veiksmais, vykdant notaro vykdomąjį įrašą.
Kasatorius (pareiškėjas) kreipėsi į teismą CPK
XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ (CPK 510–512 straipsniai)
normų nustatyta tvarka, pareikšdamas du reikalavimus: pirma, įpareigoti notarą panaikinti
veiksmus, atliekant vykdomąjį įrašą; antra, įpareigoti antstolį panaikinti jo
neteisėtą veiksmą – 2008 m. kovo 3 d. siūlymą sumokėti 15 139,73 Lt
vykdymo išlaidų. Teismai abu reikalavimus nagrinėjo pagal ypatingosios teisenos
taisykles (CPK 442–443 straipsniai).

Dėl notaro veiksmų, išduodant vykdomąjį įrašą dėl
skolos pagal vekselį išieškojimo

Pagal ĮPVĮ 81 straipsnio nuostatas vekselio
turėtojo piniginiai reikalavimai įsipareigojusiam pagal vekselį asmeniui
patenkinami ne ginčo tvarka: kai atsiranda reikalavimo teisė pagal
užprotestuotą arba neprotestuotiną vekselį, vekselio turėtojas, pranešęs
visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas
arba neapmokėtas, pateikia notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš
skolininko ir notaras Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka vykdomąjį įrašą.
Notarų vykdomųjų įrašų, daromų pagal notarų
užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, atlikimą
reglamentuoja 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988
patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau – Tvarka). Šios
Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad notaras, priimdamas vekselio turėtojo ar
jo įgalioto asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, patikrina:
ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; ar
vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus; ar vekselis užprotestuotas
pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra
atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Notaras, priėmęs prašymą,
pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems
pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba
neapmokėtas, arba nevizuotas, ir nurodo, kuriam laikui atidedamas notarinis
veiksmas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų); vykdomasis įrašas išduodamas
pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui, tik įvykdžius nurodytą
reikalavimą pateikti įrodymus, jog pranešta visiems pagal vekselį
įsipareigojusiems asmenims (Tvarkos 8 punktas). Vykdomuoju įrašu notaras
siūlo išieškoti iš skolininko per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio
sumą arba nesumokėtą sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis (Tvarkos 9 punktas).
Pareiškėjas (kasatorius) pareiškė reikalavimą įpareigoti
notarą panaikinti veiksmus, atliekant vykdomąjį įrašą, t. y. panaikinti
vykdomąjį įrašą. Šį reikalavimą pareiškėjas, be kita ko, grindė ir tuo, kad ginčijamame
vekselyje yra  nurodyti vienas po kito
einantys terminai, toks vekselis pagal ĮPVĮ 35 straipsnio 2 dalį
negalioja, todėl notaras neteisėtai atliko vykdomąjį įrašą. Bylą nagrinėję
teismai, atmesdami pareiškėjo reikalavimą „įpareigoti notarą panaikinti
veiksmus, atliekant vykdomąjį įrašą“, neišsiaiškino šio reikalavimo esmės ir pobūdžio,
tik nurodė, kad nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių notaras negalėjo
atlikti vykdomojo įrašo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo skunde
išdėstytų faktų teisinis kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas
yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Jeigu pareiškėjas, išdėstęs pareiškime
faktinį reikalavimo pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios ar proceso teisės
normą, teismas turi pritaikyti teisės normą, atitinkančią faktinį reikalavimo
pagrindą. Tokių teisės taikymo nuostatų laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
jurisprudencijoje (žr. , pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo
26 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“,
bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje
byloje UAB „K-stinė“ v. UAB „M-icinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008;
2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vilniaus
vandenys“ v. AB „R-ų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-567/2008, kt. ).
Kasaciniame skunde nekeliama faktų teisinio
kvalifikavimo problemos, bet kasatorius kelia klausimus, ar apskritai notaras
turėjo teisę atlikti vykdomąjį įrašą, ar galėjo spręsti, kad tam tikra vekselio
dalis, t. y. dėl vieno vekselio apmokėjimo termino, negalioja. Tai
reiškia, kad iš esmės keliama notaro vykdomojo įrašo teisėtumo problema.
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį
kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės
taikymo aspektu, neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Tačiau CPK 353 straipsnio 2 dalyje
įtvirtinta kasacinio teismo teisė peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to
reikalauja viešasis interesas. G-mas viešąjį interesą, kasacinis teismas,
atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, sprendimų ar nutarčių teisėtumą gali analizuoti ir kasaciniame skunde
nenurodytais motyvais, tačiau turinčiais tiesioginę reikšmę teisėtam sprendimui priimti (žr. , pvz. , Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje L. T.
v. A. T. , bylos Nr. 3K-3-322/2006; 2006 m. rugsėjo 6 d.
nutartį civilinėje byloje UAB
„Autrona“ v UAB „If draudimas“, bylos Nr. 3K-3-455/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje G. P.
v. Lietuvos ir Italijos UAB „Lavestina“, bylos Nr. 3K-3-486/2006; kt. ).
Teisėjų kolegija konstatuoja,
kad tinkamas įstatymų taikymas yra viešasis interesas, todėl šioje kasacinėje
byloje yra pagrindas peržengti kasacinio skundo ribas ir pasisakyti dėl teisės
normų, reglamentuojančių notaro vykdomojo įrašo ginčijimą, nors kasaciniame
skunde nenurodyta argumentų dėl šių normų taikymo (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
Viešasis interesas nagrinėjamoje byloje reikalauja, kad CPK 442 straipsnio
6 punkto nuostatos nebūtų taikomos formaliai ir kad toks nurodytos proceso
teisės normos taikymas netaptų kliūtimi asmeniui, manančiam, kad jo teisė
pažeista, ginti šią teisę. Tai reikštų visokeriopos civilinių teisių teisminės
gynybos principo ir nurodytų civilinio proceso tikslų pažeidimą (Konstitucijos
30 straipsnio 1 dalis, CK 1. 2 straipsnio
1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal pareikšto
reikalavimo pagrindu pareiškėjo išdėstytas aplinkybes reikalavimas „panaikinti
notaro veiksmus, atliekant vykdomąjį įrašą“ kvalifikuotinas kaip reikalavimas
dėl vykdomojo įrašo panaikinimo. ĮPVĮ 82 straipsnyje nustatyta, kad
vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose ir neprotestuotinuose vekseliuose
gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka; analogiška nuostata įtvirtinta Tvarkos
13 punkte. Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundą dėl neteisėtų
notaro veiksmų, atliekant vykdomąjį įrašą, privalėjo įsigilinti, kokia šio
reikalavimo esmė. Teismas, nustatęs, kad asmuo, kreipęsis į teismą ypatingosios
teisenos tvarka, turėjo kreiptis į teismą ieškinio teisena, turėjo taikyti
procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą CPK 135 straipsnio
reikalavimus atitinkančiam procesiniam dokumentui, t. y. ieškiniui,
pateikti (CPK 115, 138 straipsniai). Tokia teisės aiškinimo ir
taikymo praktika formuojama kasacinio teismo (žr. , pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos
T. J. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-465/2007; 2008 m.
spalio 22 d. nutartį pagal pareiškėjos UAB „Robela“ skundą dėl antstolio
veiksmų, bylos Nr. 3K-3-528/2008, kt. ). Nagrinėjamu atveju pirmosios
instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo iš
esmės ginčijamas notaro vykdomasis įrašas, nenustatė termino procesinio
dokumento trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo konstatuoti
pirmosios instancijos teismo padarytą teisės klaidą ir nurodyti ją ištaisyti,
tačiau to nepadarė.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai iš esmės pažeidė teisės normas,
reglamentuojančias notaro vykdomojo įrašo dėl skolos pagal vekselį išieškojimo
ginčijimą, todėl panaikina teismų nutarčių dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas
dėl notaro veiksmų atliekant vykdomąjį įrašą, ir perduoda šią bylos dalį pirmosios
instancijos teismui spręsti šio skundo priėmimo (skundo trūkumų šalinimo)
klausimą (CPK 360 straipsnis). Dėl to, kad pirmosios instancijos teismui
perduodamas spręsti skundo dėl notaro veiksmų, atliekant vykdomąjį įrašą, priėmimo
klausimas, teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų,
susijusių su vykdomojo įrašo ginčijimu dėl vekselio atitikties įstatymo
nustatytiems reikalavimams.

Dėl antstolio veiksmų, vykdant notaro vykdomąjį
įrašą išieškoti skolą pagal vekselį

Pareiškėjas (kasatorius) reikalavimą dėl antstolio
veiksmų, vykdant notaro vykdomąjį įrašą, suformulavo kaip prašymą panaikinti
antstolio siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Iš nurodyto reikalavimo pagrindu
išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad šis reikalavimas iš esmės grindžiamas tuo,
jog antstolis pažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytą vykdymo tvarką,
t. y. neišsiuntė skolininkui raginimo sumokėti skolą geruoju, kaip nustatyta
CPK 655 straipsnyje.
Nėra specialiųjų civilinio proceso teisės normų,
kurios nustatytų, ar antstolis, priėmęs vykdyti notaro vykdomąjį įrašą dėl
skolos pagal vekselį išieškojimo, turi siųsti skolininkui raginimą, ar ne. Bendroji
vykdymo proceso taisyklė yra ta, kad vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo išsiuntimo
skolininkui. Pagal CPK 655 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą yra
dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti
vykdomasis dokumentas ir kad jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai nebus
įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, tai bus pradėta priverstinio vykdymo
procedūra; skolininkas raginamas įvykdyti sprendimą, kai vykdomasis dokumentas
pateikiamas vykdyti pirmą kartą, išskyrus CPK 661 straipsnyje nurodytus
atvejus. CPK 661 straipsnyje nustatyti atvejai, kada raginimas
skolininkui nesiunčiamas. Taigi CPK 661 straipsnyje nustatytos bendrosios
taisyklės – pradėti vykdymo veiksmus išsiunčiant skolininkui raginimą –
išimtys.
Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį, jeigu
įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas
įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam įvykdymo
terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.
Nagrinėjamu atveju antstolis neišsiuntė
skolininkui raginimo įvykdyti notaro vykdomąjį įrašą ir sumokėti skolą pagal
vekselį, remdamasis tuo, kad ĮPVĮ yra nustatyti vekselio apmokėjimo terminai ir
dėl to pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį skolininkui nereikėjo siųsti
raginimo. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, sutikdami su
antstolio išdėstyta pozicija, sprendė, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 661 straipsnio
1 dalimi, neturėjo siųsti skolininkui raginimo, nes vekselio apmokėjimo
terminai yra nustatyti įstatyme, t. y. ĮPVĮ 35 straipsnyje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 661 straipsnio
1 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – užtikrinti operatyvų prievolės
įvykdymą, nenustatant papildomo termino prievolei įvykdyti tais atvejais, kai
toks terminas jau yra nustatytas įstatyme ar vykdomajame dokumente. Pažymėtina,
kad vekselis savaime nėra vykdomasis dokumentas. Tai – vertybinis popierius,
kuriame įtvirtinta besąlyginė piniginė prievolė. Vykdomasis dokumentas yra vekselio
pagrindu išduotas notaro vykdomasis įrašas, kuriame nenustatomas naujas prievolės
įvykdymo terminas. Tai, kad šiame vykdomajame dokumente nenustatomas įvykdymo
terminas, reiškia, jog nėra vieno iš CPK 661 straipsnio 1 dalyje
nurodytų atvejų, kai skolininkui raginimas nesiunčiamas.
Dėl bylą nagrinėjusių teismų išvados, kad
nagrinėjamu atveju skolininkui nereikėjo siųsti raginimo dėl to, jog vekselio
apmokėjimo terminas nustatytas ĮPVĮ 35 straipsnyje, teisėjų kolegija
pažymi, jog kasacinio teismo jau yra nurodyta, kad vekselio, kaip vertybinio
popieriaus, viešajam patikimumui civilinėje apyvartoje užtikrinti, taip pat tiek
vekselio davėjo (mokėtojo), tiek vekselio gavėjo (turėtojo) teisėms ir
teisėtiems interesams apsaugoti ĮPVĮ nustatytas vekselio apmokėjimo terminų nurodymo
būdų išsamus sąrašas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio
22 d. nutartį civilinėje byloje R. B. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-8/2007).
Pagal ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalį vekselis gali būti išrašytas
apmokėti: 1) jį pateikus; 2) per tam tikrą laiką po pateikimo;
3) per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos; 4) nustatytą dieną. Šio straipsnio
2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad vekseliai, kuriuose nurodyti kitokie,
negu išvardyti, mokėjimo terminai arba vienas po kito einantys terminai,
negalioja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintos vekselio apmokėjimo terminų nustatymo taisyklės (terminų nurodymo
būdai), o ne vekselio apmokėjimo terminai – konkretus vekselio apmokėjimo
terminas, remiantis nurodytomis taisyklėmis, nustatomas vekselyje, jį išrašant;
vekselis, kuriame terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu jį pateikus
(ĮPVĮ 4 straipsnio 2 dalis, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl to teismų išvada, kad vekselio apmokėjimo terminas nustatytas įstatyme, t. y.
ĮPVĮ 35 straipsnyje, yra teisiškai nepagrįsta. Teisėjų kolegija taip pat
pripažįsta teisiškai nepagrįstais antstolio atsiliepimo į kasacinį skundą
argumentus, kad vekselio apmokėjimo terminai nustatyti ĮPVĮ 40 straipsnyje.
Ši teisės norma reglamentuoja vekselio pateikimą apmokėti ir nustato, kad vekselio,
kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar
pateikimo, turėtojas privalo pateikti vekselį paskutinę mokėjimo termino dieną
arba per dvi po jos einančias darbo dienas.
Teisėjų kolegija nurodo ir tai, kad šiuo atveju nagrinėjamo
dalykas yra ne konkretaus vekselio apmokėjimo terminas, bet antstolio veiksmai,
įgyvendinant (vykdant) vekselio turėtojo, kuriam vekselio davėjas per vekselio
mokėjimo terminą nesumokėjo vekselio sumos, reikalavimą pagal notaro išduotą
vykdomąjį įrašą. Pagal teisės analogiją neapmokėtą vekselį galima palyginti su
neįvykdyta sutartimi, kurioje nustatyta terminuota piniginė prievolė. I-
sutartyje, ir vekselyje nustatyti aiškūs piniginės prievolės įvykdymo terminai.
Kai skolininkas neįvykdo piniginės prievolės sutartyje nustatytu terminu,
kreditorius įgyja teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir, teismui
priteisus skolą, kreipiasi į antstolį dėl šios išieškojimo. Jeigu skola
priteisiama ne teismo įsakymu, kurį išduodant nurodomas naujas prievolės
įvykdymo terminas (CPK 437 straipsnio 2 dalis), o teismo sprendimu, antstolis,
vykdydamas teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, išsiunčia
raginimą skolininkui įvykdyti sprendimą ir nustato tam terminą (CPK 655 straipsnio
1 dalis). Vekselyje įtvirtintos piniginės prievolės neįvykdymo (vekselio
neapmokėjimo) atveju susiklosto panaši situacija, kaip ir sutarties neįvykdymo
atveju. Tik vekselyje įtvirtintos piniginės prievolės neįvykdymo ypatybė yra
ta, kad dėl skolos pagal vekselį vekselio turėtojas kreipiasi ne į teismą, bet
į notarą (ĮPVĮ 81 straipsnis). Kai skolininkas pagal vekselį neįvykdo
prievolės vekselyje nustatytu terminu, vekselio turėtojas ĮPVĮ ir jį
detalizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į notarą ir šis išduoda 1999 m.
rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtintos formos
vykdomąjį įrašą išieškoti per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio
sumą. Nurodytą vykdomąjį įrašą kreditorius (vekselio turėtojas) pateikia
vykdyti antstoliui. Minėta, kad notaro vykdomasis įrašas yra vekselio pagrindu
išduotas vykdomasis dokumentas, kuriame nenustatomas naujas prievolės įvykdymo
terminas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad antstolis, gavęs
vykdyti notaro vykdomąjį įrašą dėl per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtos
vekselio sumos išieškojimo, turi siųsti skolininkui raginimą (CPK 655 straipsnis),
nes šiuo atveju nei vykdomajame dokumente (notaro vykdomajame įraše), nei
įstatyme (ĮPVĮ) nenustatyta įvykdymo termino, taigi nėra būtinųjų sąlygų CPK 661 straipsnio
1 daliai taikyti. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju antstolis pagal
CPK 655 straipsnį turėjo išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti
piniginę prievolę.
Minėta, kad pareiškėjas (kasatorius) skundo dėl
antstolio veiksmų reikalavimą suformulavo kaip prašymą panaikinti antstolio
siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Atsiliepime į kasacinį skundą antstolis
teigia, kad kasatorius nagrinėjamu atveju apskritai neturi subjektinės teisės
skųsti antstolio siūlymą, nes siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas savaime
nesukuria jokių teisių ir pareigų; tokios teisės ir pareigos gali atsirasti tik
teismui priėmus nutartį dėl vykdymo išlaidų priteisimo pagal antstolio
pareiškimą, o tokio antstolio pareiškimo nėra. Teisėjų kolegija sutinka su antstolio
argumentais, kad vykdymo išlaidos iš skolininko, nesumokėjusio jų pagal
antstolio siūlymą, gali būti išieškotos iš skolininko tik teismo nutarties, priimtos
pagal antstolio pareiškimą dėl tokių išlaidų priteisimo, pagrindu (CPK 611 straipsnis).
Kartu pažymėtina, kad antstolis, teigdamas, jog neaišku, kaip skundžiamas antstolio
siūlymas pažeidė kasatoriaus teises, nes antstolis nėra kreipęsis į teismą vykdymo
išlaidų priteisimo, nėra pakankamai sąžiningas. Byloje yra duomenų, kad
antstolis 2008 m. kovo 15 d. , t. y. prieš penkis mėnesius iki
atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimo, padavė Klaipėdos miesto apylinkės
teismui pareiškimą priteisti iš skolininko (kasatoriaus šioje byloje) 15 139,73 Lt
vykdymo išlaidų, t. y. tą vykdymo išlaidų sumą, kuri nurodyta kasatoriaus šioje
byloje skundžiamame antstolio siūlyme sumokėti vykdymo išlaidas. Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinė byla pagal
antstolio A. S-o pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo sustabdyta,
kol bus išnagrinėta ši kasacinė byla.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pareiškėjas
(kasatorius) skundo dėl antstolio veiksmų, vykdant notaro vykdomąjį įrašą,
reikalavimą suformulavo kaip prašymą panaikinti antstolio siūlymą sumokėti
vykdymo išlaidas, šio reikalavimo turinį sudaro ir prašymas pripažinti
antstolio veiksmus neteisėtais dėl to, kad skolininkui, pažeidžiant CPK 665 straipsnį,
nebuvo išsiųstas raginimas. Teisėjų kolegija, pripažindama, kad 2008 m.
kovo 3 d. antstolio siūlymas kasatoriui sumokėti vykdymo išlaidas savaime nepažeidžia
jo teisių, kartu pažymi, jog antstolio veiksmų, vykdant notaro vykdomąjį įrašą,
dėl kurių atsirado šis siūlymas, įvertinimas teisėtumo aspektu turi teisinę
reikšmę sustabdytai civilinei bylai dėl vykdymo išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus
motyvus dėl to, kad antstolis, gavęs vykdyti notaro vykdomąjį įrašą išieškoti per
vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą, turi siųsti skolininkui
raginimą, konstatuoja, jog yra pagrindas patenkinti pareiškėjo skundo dėl
antstolio veiksmų dalį ir pripažinti, kad antstolis, neišsiuntęs skolininkui
raginimo, pažeidė CPK 655 straipsnį, todėl tokie jo veiksmai yra
neteisėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies
4 ir 5 punktais, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutarties ir Klaipėdos  apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria
atmesta pareiškėjo skundo dalis dėl notaro veiksmų, atliekant vykdomąjį įrašą,
ir šią bylos dalį perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui spręsti skundo priėmimo
klausimą.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2008 m. balandžio 25 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 12 d.
nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti antstolio
veiksmus, vykdant notaro vykdomąjį įrašą, ir dėl šios dalies priimti naują
sprendimą. P-enkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų dalį. Pripažinti,
kad antstolio A-o S-o veiksmai, neišsiuntus pareiškėjui H. P.
raginimo sumokėti vekselio sumą pagal notaro vykdomąjį įrašą, yra neteisėti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt