TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Civilinė byla Nr
1. 8. Dėl
darbuotojo teisės į atostogas įgyvendinimo tvarkos, dėl šiurkštaus darbo
drausmės pažeidimo įvertinimo

Darbuotojas
turi teisę į kasmetines atostogas, o darbdavys – pareigą suteikti jas tais
pačiais darbo metais, už kuriuos atostogos yra suteikiamos. Kiekvienoje
konkrečioje situacijoje ši darbuotojo teisė ir atitinkama darbdavio pareiga
įgyvendinamos šalių susitarimu. R-alavimas susitarti dėl darbuotojo teisės į
kasmetines atostogas įgyvendinimo tvarkos įstatyme įtvirtintas siekiant
maksimaliai suderinti neretai besikertančius darbo sutarties šalių interesus
(darbuotojo – pasirinkti atostogas norimos trukmės (pvz. , dalimis) ir jam
patogiu laiku, darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl
darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės ar įstaigos veiklos efektyvumas).
Darbuotojo
teisės į mokymosi atostogas atveju šalių teisių ir pareigų pusiausvyra,
palyginus su teisės į kasmetines atostogas įgyvendinimo tvarka, modifikuojasi –
darbuotojas turi daugiau garantijų, o darbdavio teisės daugiau apribotos.
Darbuotojui
įgyvendinus teisę į tikslines atostogas ir jam pageidaujant, kasmetinės
atostogos turėtų būti derinamos prie darbuotojo tikslinių mokymosi atostogų
laiko. Kita vertus, ši darbuotojo teisė nėra absoliuti, įstatymo formuluotė
„derinamos“ suponuoja šalių įpareigojimą tartis atsižvelgiant į viena kitos
interesus.
Darbuotojo
darbo drausmės pažeidimas, iš dalies nulemtas darbdavio pareigų darbuotojui
nevykdymo ir nesukėlęs sunkių padarinių, negali būti pripažintas teisėtu
pagrindu atleisti darbuotoją iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies
2 punktą.

Civilinė byla
Nr. 3K-3-437/2008
Procesinio
sprendimo kategorijos: 11. 9. 10. 8; 13. 2. 1; 13. 2. 2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius


Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Č-o J-o (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), G-os
D-ės ir B-ės J-ės,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A.
kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui bendrai Lietuvos ir D-ijos įmonei
UAB „Lautra motors“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės
išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir
neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų
kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

Byloje
nagrinėjamas šalių konfliktas dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo –
taikymo teisėtumo. Ieškovė nurodė, kad drausminė nuobauda už pravaikštą jai
buvo taikyta neteisėtai, nes 2007 m. gegužės 28 d. ji nebuvo darbe
dėl to, kad pasinaudojo teise į atostogas. Prašymus suteikti kasmetines (nuo
2007 m. gegužės 28 d. ) ir tikslines mokymosi (nuo 2007 m.
birželio 4 d. ) atostogas, darbdaviui 2007 m. gegužės 25 d.
atsisakius juos priimti, ieškovė išsiuntė paštu. Ieškovei buvo reikalingos
mokymosi atostogos baigiamajam egzaminui aukštojoje mokykloje laikyti, prie šių
ji prašė priderinti ir kasmetines atostogas, kurios už pirmosius darbo metus
jai buvo suteiktos ne visos.
Ieškovė
prašė pripažinti neteisėtais atsakovo vadovo 2007 m. birželio 15 d. įsakymą dėl atleidimo iš darbo ir darbo
sutarties nutraukimą, nutraukti 2006 m.
birželio 9 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 97 teismo sprendimu ir
priteisti iš atsakovo DK 140 straipsnio l dalyje
nustatyto dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės
pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo
dienos bei 10 000 Lt neturtinės
žalos atlyginimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
sprendimų esmė

Vilniaus
miesto 1-a-is apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu
ieškinį patenkino iš dalies: pripažino neteisėtais
atsakovo direktoriaus 2007 m.  
birželio 15 d. įsakymą dėl ieškovės atleidimo
iš darbo bei darbo sutarties nutraukimą ir nustatė, kad ieškovės ir atsakovo
2006 m. birželio 9 d. sudaryta darbo sutartis yra nutraukta
teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė ieškovei iš atsakovo
1288,25 Lt išeitinę išmoką, 10 306,00 Lt vidutinio darbo užmokesčio už
priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2007 m. gegužės 28 d. )
iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (2008 m. sausio 28 d. ), 500 Lt
neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš
atsakovo valstybei 362,83 Lt bylinėjimosi išlaidų ir iš ieškovės atsakovui
300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė 2006 m. birželio
9 d. sudarė su atsakovu neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ji buvo
priimta dirbti rinkodaros vadove. Atsakovo 2007 m. birželio 15 d.
įsakymu ieškovė atleista iš darbo darbdavio iniciatyva nuo 2005 m. gegužės
28 d. Teismas ieškovės atleidimą iš darbo pripažino nepagrįstu, nustatęs,
kad 2007 m. birželio 15 d. įsakyme dėl drausminės nuobaudos –
atleidimo iš darbo – skyrimo nenurodyta, už ką ieškovei skiriama ši drausminė
nuobauda. Teismas pagal įsakyme nurodytą DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą
sprendė, kad ieškovė atleista iš darbo už neatvykimą į darbą be svarbių
priežasčių visą darbo dieną, tačiau tokiu atveju darbdavys privalėjo išsiaiškinti
priežastis, dėl kurių darbuotojas nebuvo darbe. Teismas nustatė, kad atsakovas
žinojo, jog ieškovė mokosi aukštojoje mokykloje, taigi jam turėjo būti žinoma, kam
ieškovei reikalingos atostogos. Pagal DK 169 straipsnio 7 dalį
asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetinės atostogos jų pageidavimu
derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo,
laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko. Teismas konstatavo, kad ieškovė
turėjo teisę prašyti atostogų, susijusių su mokymusi, todėl jos nebuvimas darbe
2007 m. gegužės 28 d. negali būti laikomas pravaikšta. Teismas taip
pat nustatė, kad ieškovei gali būti sudarytos
nepalankios sąlygos dirbti, todėl jos į darbą negrąžino, o 2006 m.
birželio 9 d. darbo sutartį Nr. 97, vadovaudamasis DK 297 straipsnio
4 dalimi, nutraukė teismo sprendimu, taip pat priteisė ieškovei vieno
mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, t. y. 1288,25 Lt, išeitinę
išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už
priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2007 m. gegužės 28 d. )
iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (2008 m. sausio 28 d. ) – 10 306,00 Lt.
Teismas, nustatęs, kad ieškovė, sužinojusi apie savo atleidimą iš darbo,
patyrė neigiamas emocijas, išgyvenimus, neteko nuolatinio pajamų šaltinio,
tačiau pati taip pat elgėsi ne visiškai atsakingai, nesidomėdama, ar iš tikrųjų
yra išleista atostogų, ir neatsižvelgdama į darbdavio interesus, ieškovės
reikalavimą atlyginti neturtinę žalą patenkino tik iš dalies ir priteisė
jai 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.
balandžio 24 d. sprendimu atsakovo apeliacinį skundą patenkino iš dalies:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28d. sprendimą
panaikino ir ieškinį atmetė, taip pat priteisė atsakovui iš ieškovės 455 Lt
bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė turėjo teisę 2007 m.
gegužės 28 d. nebūti darbe, nes darbdavys privalėjęs ją nuo šios dienos
išleisti kasmetinių atostogų. DK 196 straipsnio 7 dalyje nustatyta
darbdavio pareiga derinti darbuotojo, kuris mokosi aukštojoje mokykloje, kasmetines
atostogas prie egzaminų, įskaitų laikymo nesuteikia darbuotojui teisės gauti
kasmetines atostogas nesuderinus jų su darbdaviu, t. y bet kuriuo laiku.
Taigi darbuotojas neturi teisės neatvykti į darbą, jei darbdavys nepatenkina jo
prašymo suteikti kasmetines atostogas nuo darbuotojo nurodytos datos. Teisėjų
kolegija nustatė, kad pagal sudarytą atostogų grafiką buvo numatyta išleisti
ieškovę atostogų nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2007 m. birželio
24 d. įskaitytinai, tačiau ieškovė pakeitė nuomonę ir paprašė suteikti jai
atostogas kitu laiku. Tokiu atveju ji turėjo gauti darbdavio sutikimą pakeisti
nustatytą atostogų laiką. Teisėjų kolegija nurodė, kad prašymo suteikti
atostogas išsiuntimas paštu nebuvo pakankamas pagrindas ieškovei neatvykti į
darbą 2007 m. gegužės 28 d. Darbdaviui atsisakius priimti jos
pareiškimą dėl atostogų, ieškovė turėjo suprasti, kad darbdavys atsisako
suteikti jai atostogas, ir 2007 m. gegužės 28 d. atvykti į darbą. Remdamasi
bylos duomenimis, kad tarp ieškovės ir atsakovo vadovo buvo kilęs konfliktas,
ieškovei buvo pareikšta pretenzijų dėl atliekamo darbo, teisėjų kolegija padarė
išvadą, jog atsakovas turėjo pagrindą atsisakyti suteikti ieškovei atostogas
nuo jos nurodytos datos, nes ši neįvykdė įpareigojimo pateikti rašytinį
pasiaiškinimą dėl jai pareikštų pretenzijų darbe. Ieškovės neatvykimas į darbą
pagrįstai buvo pripažintas darbo drausmės pažeidimu, už kurį galėjo būti
taikoma griežčiausia nuobauda – atleidimas iš darbo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai

Kasaciniu
skundu ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir
palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d.
sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kasatorė
nuo 2006 m. birželio 12 d. iki 2007 m. birželio 12 d.
turėjo teisę pasinaudoti 35 kalendorinėmis dienomis kasmetinių atostogų,
tačiau nuo jos darbo pradžios (2006 m. birželio 12 d. ) iki pareiškimo
dėl atostogų pateikimo darbdaviui dienos (2007 m. gegužės 25 d. ) jai
buvo suteikta tik keturiolika dienų. Taigi 2007 m. gegužės 25 d.
kasatorė turėjo įstatymo jai suteiktą teisę iki 2007 m. birželio 12 d.
pasinaudoti dvidešimt viena kasmetinių atostogų diena, o atsakovas – šią teisę
atitinkančią prievolę suteikti atostogas. DK 169 straipsnio 1 dalies
norma, kurioje nustatyta, kad kasmetinės atostogos už kiekvienus darbo metus
suteikiamos tais pačiais darbo metais, yra imperatyvi, todėl darbdavys negali
apriboti darbuotojo teisės į atostogas. Apeliacinės instancijos teismas,
konstatavęs, kad atsakovas turėjo teisę atsisakyti suteikti kasatorei
kasmetines atostogas, pažeidė DK 169 straipsnio 1 dalį.
2. Pagal
DK 169 straipsnio 2 dalį, nesant kolektyvinės sutarties, kasmetinių
atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių sutarimu. DK 174 straipsnyje
nustatyta, kad perkelti darbuotojo kasmetines atostogas į kitus darbo metus
galima tik darbuotojo prašymu ar sutikimu. Bylos duomenys patvirtina, kad
kasatorė ne tik nesutiko perkelti atostogų į kitus metus, bet netgi prašė jas
suteikti tais pačiais darbo metais. Atsakovo pateiktas atostogų grafikas negali
būti vertinamas kaip šalių susitarimas DK 169 straipsnio 2 dalies prasme,
nes tai – vienašalis atsakovo aktas, dėl kurio nėra išreikšta nei kasatorės,
nei kitų atsakovo darbuotojų sutikimo. Dėl to pripažintina, kad apeliacinės
instancijos teismas, remdamasis atsakovo pateiktu atostogų grafiku ir
nurodydamas, jog atsakovas privalėjo išleisti kasatorę atostogų nuo 2007 m.
birželio 11 d. iki 2007 m. birželio 24 d. pagal grafiką, pažeidė
DK 169 straipsnio 2 dalies bei 174 straipsnio nuostatas.
3. Kasatorė
mokosi Vilniaus universitete (ši aplinkybė buvo žinoma darbdaviui), todėl pagal
DK 169 straipsnio 7 dalį ji turi teisę kasmetines atostogas derinti
prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo, laboratorinių darbų
ir konsultacijų laiko. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad
atsakovas turėjo žinoti, kam kasatorei reikalingos atostogos, tuo tarpu
apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas aplinkybių, susijusių su
kasatorės studijomis, nepagrįstai netaikė DK 169 straipsnio 7 dalies.
4. Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai taikė DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą,
kuriame nustatyta, kad šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikomas neatvykimas
į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką darbo pareigų šiurkštaus pažeidimo
kvalifikavimo kriterijus yra toks darbuotojo padarytas nusižengimas, dėl kurio
jis netenka darbdavio pasitikėjimo toliau atlikti darbą (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“,
bylos Nr. 3K-3-532/2005). Apeliacinės instancijos teismas nevertino, dėl
kokių priežasčių kasatorė neteko atsakovo pasitikėjimo toliau dirbti jai
pavestą darbą.
5. Apeliacinės
instancijos teismas, pripažindamas teisėtu kasatorės atleidimą iš darbo,
nesivadovavo DK 240 straipsnyje nustatytomis drausminės nuobaudos skyrimo
tvarkos taisyklėmis, pagal kurias darbdavys gali priimti sprendimą dėl
darbuotojo atleidimo tik po to, kai šis pateikė pasiaiškinimą arba kai suėjo terminas
tokiam pasiaiškinimui pateikti. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad
kasatorė buvo atleista iš darbo anksčiau (2007 m. gegužės 28 d. ), nei
jai buvo išsiųstas prašymas pasiaiškinti, kodėl ji nebuvo darbe (2007 m.
gegužės 30 d. ).
6. Įsakymas
dėl kasatorės atleidimo iš darbo pasirašytas laikinai einančio pareigas
atsakovės darbuotojo Ž. Ž. , tačiau byloje nepateikta jokių jo įgaliojimus
patvirtinančių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šių
dokumentų nepareikalavo ir nenustatė, ar pirmiau nurodytas darbuotojas buvo
paskirtas laikinai einančiu direktoriaus pareigas, taip pat ar jis turėjo teisę
atleisti darbuotojus. Taip teismas pažeidė CPK 179 ir 185 straipsnių
nuostatas. Nesant įrodymų, patvirtinančių įsakymą dėl atleidimo pasirašiusio
asmens įgalinimus, atleidimas negali būti pripažintas teisėtu.
7. Pagal
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiurkštus darbo drausmės pažeidimas
darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo
sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu
pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas
konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „B-ijos parkai“,
bylos Nr. 3K-3-351/2006). Atleidimo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo
faktas nepagrįstai sudarė ieškovei nepalankias galimybes konkuruoti su kitais
pretendentas, taigi jai buvo padaryta ilgalaikė neturtinė žala. Šios žalos
atsiradimą ir dydį kasatorė pagrindė dokumentais, tačiau apeliacinės
instancijos teismas, pažeisdamas DK 250 straipsnį, nepriteisė neturtinės
žalos atlyginimo.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti
nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. Apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo teisę nesutikti su kasatorės
siūloma atostogų pradžios data bei šalių pareigą suderinti atostogų datą (DK
169 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatęs, kad kasatorė neatvyko į
darbą nesitarusi su darbdaviu dėl atostogų nuo 2007 m. gegužės 28 d. ,
teisingai konstatavo, jog kasatorė, pakeisdama savo nuomonę dėl atostogų laiko,
turėjo ją suderinti su atsakovu ir gauti jo sutikimą, t. y. susitarti dėl
abiem šalims priimtino atostogų laiko. Apeliacinės instancijos teismo
sprendimas atitinka tiek DK 169 straipsnio 2 dalies nuostatas, tiek
teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2001 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K.
v. AB „Statybos apdailos mašinų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-352/2001,
2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V.
v. VĮ „Lietuvos paštas“, bylos Nr. 3K-3-452/2003).
2. Apeliacinės
instancijos teismas nepažeidė DK 169 straipsnio 2 dalies ir 174 straipsnio
nuostatų, nes, nustatęs, kad kasatorės atostogų laikas buvo nustatytas įmonės
atostogų grafike, tačiau kasatorė pakeitė nuomonę dėl atostogų laiko, pagrįstai
konstatavo būtinybę ir pareigą šalims iš naujo susitarti dėl abiem priimtino
atostogų laiko, jei vienai iš šalių pirmesnis susitarimas tapo nepriimtinas.
Atostogų grafikas sudarytas atsižvelgiant į darbuotojų pageidavimus ir
atsakovės interesą organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrinta įmonės veikla.
3. Taikant
DK 169 straipsnio 7 dalį, reikia atsižvelgti ir į 169 straipsnio
2 dalyje nustatytą pareigą darbo sutarties šalims derinti savo valią ir
susitarti dėl darbuotojų atostogų laiko. Tai, kad darbdaviui nustatyta pareiga
derinti darbuotojo, kuris mokosi, kasmetines atostogas prie egzaminų, įskaitų
laikymo, nereiškia darbdavio pareigos suteikti darbuotojui kasmetines atostogas
būtent nuo tos dienos, kurią pasirinko darbuotojas, nes ir tokiu atveju
atostogų laikas turi būti nustatytas darbdavio ir darbuotojo sutarimu.
4. Teismai
nustatė, kad kasatorė 2007 m. gegužės 28 d. nebuvo darbe visą darbo
dieną. Tai buvo pakankamas pagrindas atleisti ją pagal DK 235 straipsnio 2 dalies
9 punktą. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas
nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl darbo
pareigų pažeidimo kvalifikavimo kaip šiurkštaus. Kasaciniame skunde nurodytų
bylų aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
5. Kasacinio
skundo argumentas dėl DK 240 straipsnio pažeidimo neatitinka bylos
aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorė turėjo pateikti pasiaiškinimą
atsakovui iki 2007 m. birželio 4 d. , tačiau to nepadarė. Sprendimą
skirti kasatorei drausminę nuobaudą ir atleisti ją iš darbo atsakovas priėmė
tik 2007 m. birželio 15 d.
6. Kasacinio
skundo argumentai dėl Ž. Ž. , pasirašiusio įsakymą atleisti kasatorę iš
darbo, įgalinimų nebuvimo nepagrįsti. Pirma, tokių argumentų kasatorė nereiškė
apeliacinės instancijos teisme. Antra, tai, kad atsakovas reikalavo kasatorės
pateikti pasiaiškinimą dėl nebuvimo darbe, taip pat surašė atsiliepimą į
ieškinį bei apeliacinį skundą, kuriuos pasirašė atsakovo vadovas D. P. ,
patvirtina atsakovo valią atleisti kasatorę iš darbo.
7. Apeliacinės
instancijos teismas, konstatavęs, kad kasatorė iš darbo buvo atleista
pagrįstai, neturėjo pagrindo taikyti DK 250 straipsnio nuostatų dėl
neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai

Šioje
kasacinėje byloje, remiantis kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
argumentais, analizuojami tokie teisės klausimai: dėl darbuotojo teisių į
atostogas (kasmetines ir tikslines) įgyvendinimo tvarkos, taip pat dėl faktinių
ir teisinių prielaidų darbuotojo veiksmus kvalifikuoti kaip šiurkštų darbo
drausmės pažeidimą, sudarantį pagrindą skirti griežčiausią DK nustatytą
drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Dėl
darbuotojo teisių į atostogas įgyvendinimo tvarkos

DK 164 straipsnyje
nustatyta, kad atostogos yra kasmetinės ir tikslinės. Kasmetinės atostogos
suteikiamos už kiekvienus darbo metus tais pačiais darbo metais (DK 169 straipsnio
1 dalis). Pagal DK 169 straipsnio 2 dalį ten, kur nesudaroma
kolektyvinė sutartis, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių
susitarimu. Analizuojant šias darbo teisės normas, darytina išvada, kad
darbuotojas turi teisę į kasmetines atostogas, o darbdavys – pareigą suteikti
jas tais pačiais darbo metais, už kuriuos atostogos yra suteikiamos.
Kiekvienoje konkrečioje situacijoje ši darbuotojo teisė ir atitinkama darbdavio
pareiga įgyvendinamos šalių susitarimu. R-alavimas susitarti dėl darbuotojo
teisės į kasmetines atostogas įgyvendinimo tvarkos įstatyme įtvirtintas
siekiant maksimaliai suderinti neretai besikertančius darbo sutarties šalių
interesus (darbuotojo – pasirinkti atostogas norimos trukmės (pvz. , dalimis) ir
jam patogiu laiku, darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl
darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės ar įstaigos veiklos efektyvumas). Šioje
byloje apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad darbdavys turi
turėti galimybę tinkamai organizuoti darbą, tačiau neatsižvelgė į tai, kad darbas
turi būti organizuojamas nepažeidžiant darbuotojų teisių, taip pat ir teisių į
kasmetinį poilsį, t. y. darbas turi būti organizuojamas taip, kad
kiekvienas darbuotojas turėtų realią galimybę pasinaudoti jam įstatymo suteiktomis
garantijomis, taip pat ir teise į kasmetines atostogas per tuos metus, už
kuriuos atostogos suteikiamos, o ne vėliau.
Be kasmetinių,
DK nustatytos ir tikslinių atostogų rūšys, iš kurių viena – mokymosi atostogos
(DK 178 straipsnio 3 punktas). Pagal DK 181 straipsnio 2 dalį
darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka
įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, pagal šių mokyklų
pažymas suteikiamos nustatytos trukmės mokymosi atostogos eiliniams egzaminams,
įskaitoms pasirengti ir laikyti, laboratoriniams darbams atlikti ir
konsultavimuisi, taip pat diplominiam darbui baigti ir ginti bei valstybiniams
egzaminams pasirengti ir laikyti. Šią normą aiškinant teleologiniu (pagal
tikslą) ir lingvistiniu metodais, darytina išvada, kad joje ne tik nenustatyta
darbdavio teisė atsisakyti suteikti darbuotojui tikslines mokymosi atostogas,
bet ir, skirtingai nuo kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos, mokymosi atostogų
laikas derinamas ne šalių susitarimu, o priklauso nuo to, kokiu tikslu atostogų
prašoma, ir siejamas su egzamino, įskaitos laikymo ar kitokios mokymosi
užduoties atlikimo laiku. Taigi darbuotojo teisės į mokymosi atostogas atveju
šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, palyginus su teisės į kasmetines atostogas
įgyvendinimo tvarka, modifikuojasi – darbuotojas turi daugiau garantijų, o
darbdavio teisės daugiau apribotos. Be to, DK 169 straipsnio 7 dalyje
nustatyta, kad asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetinės atostogos
jų pageidavimu derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo
rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko.  
Byloje
nustatyta, kad kasatorė buvo atleista iš darbo dėl to, kad 2007 m. gegužės 28 d.
visą darbo dieną nebuvo darbe be pateisinamos priežasties. Kasatorė prašė suteikti
jai kasmetines atostogas nuo 2007 m. gegužės 28 d. iki 2007 m.
birželio 3 d. ir nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2007 m.
liepos 3 d. bei tikslines mokymosi atostogas nuo 2007 m. birželio 4 d.
iki 2007 m. birželio 8 d. , tačiau kasmetinės atostogos jai nebuvo
suteiktos ir jos nebuvimas darbe buvo įvertintas kaip darbo drausmės pažeidimas
– nebuvimas darbe be svarbių priežasčių (pravaikšta). Bylos duomenys
patvirtina, kad mokymosi atostogos ieškovei buvo reikalingos Vilniaus
universiteto Ekonomikos fakulteto bakalauro studijų baigiamajam egzaminui 2007 m.
birželio 8 d. laikyti. Teismai nustatė, kad darbdaviui buvo žinoma,
jog ieškovė studijuoja aukštojoje mokykloje. Pagal DK 181 straipsnio 2 dalies
5 punktą darbdavys turėjo suteikti ieškovei šešias dienas mokymosi
atostogų baigiamajam egzaminui laikyti, taigi kasatorės prašymas suteikti jai
tikslines atostogas nuo 2007 m. birželio 3 d. iki 2007 m.
birželio 8 d. pripažintinas pagrįstu ir teisėtu.
Minėta, kad
pagal DK 169 straipsnio 7 dalį asmenims, kurie mokosi nenutraukdami
darbo, kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų, įskaitų
laikymo, diplominio darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko.
Ši norma tam tikra prasme apriboja darbo sutarties šalių susitarimo dėl
kasmetinių atostogų suteikimo laiko laisvę. Darbuotojui įgyvendinus teisę į
tikslines atostogas ir jam pageidaujant, kasmetinės atostogos turėtų būti
derinamos prie darbuotojo tikslinių mokymosi atostogų laiko. Kita vertus, ši
darbuotojo teisė nėra absoliuti, įstatymo formuluotė „derinamos“ suponuoja
šalių įpareigojimą tartis atsižvelgiant į viena kitos interesus. Apeliacinės
instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, argumentavo, kad DK 196 straipsnio
7 dalies norma nesuteikia darbuotojui teisės gauti kasmetines atostogas
savo nuožiūra, nesuderinus jų su darbdaviu. Toks įstatymo aiškinimas pagrįstas
įstatymo normos formuluote, tačiau teismas turi taikyti įstatymo nuostatas ne
atskirtai, bet konkrečioms nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms. Šioje
byloje nustatyta, kad kasatorei už pirmuosius jos darbo metus buvo suteikta tik dalis
jai priklausančių kasmetinių atostogų. Minėta, teisė į kasmetines atostogas yra
darbuotojo teisė, kurią atitinka darbdavio pareiga suteikti šias atostogas per
tuos pačius darbo metus. Atsakovas (darbdavys) šios savo pareigos tinkamai
neįvykdė. Kita vertus, kasatorė taip pat ne visiškai sąžiningai naudojosi savo
teisėmis į atostogas, nes siekė jas įgyvendinti visiškai neatsižvelgdama į
darbdavio teisėtą interesą tinkamai organizuoti darbo procesą. Tai, kad DK 181 straipsnio
nuostatos suteikia darbuotojui teisę reikalauti suteikti tikslines mokymosi
atostogas tam tikru konkrečiu, mokymo įstaigos dokumentais pagrįstu laiku,
nereiškia, kad kartu darbdaviui uždedama besąlygiška pareiga kartu su
tikslinėmis atostogomis (prieš jas arba iš karto po jų) suteikti darbuotojui kasmetines
atostogas. B- kuriuo atveju kasmetinės atostogos prie tikslinių atostogų turi
būti derinamos.
Be to,
sprendžiant darbuotojo teisės į kasmetines atostogas tinkamo įgyvendinimo
klausimą (t. y. teisės pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, atsižvelgiant
į tikslinių mokymosi atostogų laiką), taikytinos taip pat ir DK 174 straipsnio
1 dalies 2 punkto nuostatos, pagal kurias kasmetinės atostogos
perkeliamos, kai darbuotojas įgyja teisę į tikslines atostogas, nurodytas DK
178 straipsnyje, taigi ir į mokymosi atostogas. Apeliacinės instancijos
teismas, vadovaudamasis atsakovo sudarytu atostogų grafiku, kuriame buvo
nustatytas vėlesnis kasatorės atostogų laikas, negu ji pageidavo pagal prašymą
darbdaviui, šios DK normos nepagrįstai netaikė.

Dėl darbo
tvarkos pažeidimo pripažinimo kaip šiurkštaus (DK 235 straipsnis)

Kasatorė
atsakovo vadovo įsakymu buvo atleista iš darbo dėl vienkartinio šiurkštaus
darbo pareigų pažeidimo – pravaikštos (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas,
235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio
3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio
1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės
atsakomybės pagrindui. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas
(DK 234, 235 straipsniai) arba įstatymuose nustatyta kita pražanga. Skiriant drausminę nuobaudą, turi
būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes,
darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai,
kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis). Taigi kasatorės
atleidimo iš darbo teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas vertinant ne tik
tai, ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, bet ir tai, ar drausminė
nuobauda buvo skirta laikantis DK 238 straipsnio reikalavimų.
Š-kštaus
darbo pareigų pažeidimo samprata įtvirtinta DK 235 straipsnyje. Pagal šio straipsnio
2 dalies 9 punktą neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą
darbo dieną (pamainą) pripažįstamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir yra
pagrindas darbuotoją atleisti iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies
2 punktą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatorė, be
svarbių priežasčių neatvykdama į darbą 2007 m. gegužės 28 d. , padarė
šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl atsakovas teisėtai atleido ją iš darbo
pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Pažymėtina, kad
kasatorė neginčija nebuvimo darbe 2007 m. gegužės 28 d. fakto, tik
teigia, kad tuo metu teisėtai atostogavo, todėl jos nebuvimas darbe negali būti
pripažintas pravaikšta. Tokiomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl atsakovo įsakymo
dėl kasatorės atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar buvo
padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, vertintinas ne kasatorės buvimo
ar nebuvimo darbe faktas, bet priežasčių, dėl kurių kasatorė nebuvo darbe,
svarbumas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, analizuodama DK normų,
reglamentuojančių kasmetinių ir tikslinių mokymosi atostogų darbuotojui
suteikimo sąlygas ir tvarką, šioje byloje padarė išvadą, kad darbdavys tinkamai
neužtikrino darbuotojo teisių į atostogas įgyvendinimo galimybių, todėl nėra
pagrindo teigti, kad darbuotojas, pasinaudodamas teise į atostogas nesuderinęs
jų su darbdaviu, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Kasatorės neatvykimas
į darbą nevertintinas kaip neatvykimas be svarbių priežasčių, nes iš dalies
jis buvo nulemtas ir netinkamo atsakovo elgesio, jo pareigų suteikti
darbuotojai kasmetines atostogas nevykdymo. Be to, taip pat atsižvelgtina į
tai, kad kasatorė prašė suteikti kasmetines atostogas ne įprasta tvarka, bet
priderinti prie tikslinių.
Pagal DK 238 straipsnį
darbdavys, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, turi atsižvelgti į darbo
drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į
aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo
anksčiau. Konstatavus, kad kasatorės elgesys iš dalies buvo nulemtas jos
teisėto intereso pasinaudoti atostogomis, kurio įgyvendinimo darbdavys
neužtikrino, yra pagrindas teigti, kad dėl tokio poelgio yra ir dalis
darbdavio kaltės, taigi pažeidimo padarymo aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti
pačios griežčiausios drausminės nuobaudos. Atsakovas neteigė, kad kasatorės
neatvykimas į darbą būtų sukėlęs jam sunkių pasekmių, ir tokių aplinkybių neįrodinėjo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad kasatorei buvo
pareikšta pretenzijų dėl darbo, tačiau neaišku, kuo remdamasis teismas nustatė
tokias aplinkybes, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija į tai neatsižvelgia.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas, skirdamas drausminę
nuobaudą kasatorei, pažeidė ne tik DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą
bei 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, bet ir 238 straipsnį,
dėl to įsakymas dėl atleidimo iš darbo negali būti pripažintas teisėtu ir
pagrįstu.
Kita vertus,
toks kasacinio teismo išaiškinimas nereiškia, kad kasatorės neatvykimas į darbą
pripažintinas teisėtu elgesiu. Apeliacinės instancijos teismas teisingai
konstatavo, kad darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, tačiau netinkamai
įvertino jį kaip šiurkštų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad
darbuotojo darbo drausmės pažeidimas, iš dalies nulemtas darbdavio pareigų
darbuotojui nevykdymo ir nesukėlęs sunkių padarinių, negali būti pripažintas
teisėtu pagrindu atleisti darbuotoją iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies
2 punktą. Tokia pažaida gali būti drausminės atsakomybės pagrindas
skiriant drausminę nuobaudą, tačiau ne griežčiausią, nes tai neatitiktų ne tik
drausminės nuobaudos skyrimo tikslų, bet ir teisingumo principo.
Pripažinus
kasatorės atleidimą iš darbo neteisėtu, kiti kasacinio skundo argumentai šioje
byloje neturi teisinės reikšmės ir yra neanalizuotini. Kasaciniame skunde ir
atsiliepime į kasacinį skundą nurodytų kasacinio teismo nagrinėtų bylų aplinkybės
skiriasi nuo šios bylos aplinkybių (nė vienoje iš nurodytų bylų nebuvo
nagrinėjamas klausimas dėl tikslinių mokymosi atostogų suteikimo ir prie jų
derintinų kasmetinių atostogų), todėl tose bylose priimtos kasacinio teismo
nutartys nepripažintinos turinčiomis precedento galią šioje byloje.
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas
netinkamai taikė DK normas dėl darbuotojo teisių į atostogas ir drausminės
nuobaudos – atleidimo iš darbo – taikymo sąlygų, dėl to šio teismo sprendimas
negali būti pripažintas teisėtu ir paliktas galioti. Pirmosios instancijos
teismas teisingai konstatavo kasatorės atleidimo iš darbo neatitiktį įstatymo
reikalavimams. Kasaciniame skunde bei atsiliepime į jį neišdėstyta prieštaravimų
pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams ir išvadoms dėl kasatorės
negrąžinimo į darbą ir išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais,
priteisimo ir dydžio bei neturtinės žalos dydžio, todėl kasacinio teismo
teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą neviršydama kasacinio skundo ir atsiliepimo
į kasacinį skundą ribų (byloje nenustatyta pagrindų peržengti šias ribas), neanalizuoja
šių teismo sprendimo argumentų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo
sprendimas pripažintinas teisėtu ir paliktinas galioti.
Panaikinus
apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliekant galioti pirmosios
instancijos teismo sprendimą, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos
(CPK 93 straipsnis). Kasatorė kasaciniame teisme turėjo 2000 Lt
atstovavimo išlaidų, tai patvirtina prie kasacinio skundo pridėtas mokėjimo dokumentas.
Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m.
balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų R-omendacijų dėl
civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo
teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8. 12 punkte
nustatytos maksimalios atlygintinos sumos už kasacinio skundo surašymą ir
atitinka šios bylos sudėtingumą. Duomenų apie kasatorės patirtas bylinėjimosi išlaidas
apeliacinės instancijos teisme byloje nėra. Dėl to kasatorei iš atsakovo priteistina
2000 Lt atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų. Be to, patenkinus kasacinį
skundą, iš atsakovo valstybei priteisiamas žyminis mokestis, nuo kurio kasatorė,
paduodama kasacinį skundą, buvo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies
1 punktą, – 363 Lt (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 359 straipsnio
1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimą.
Priteisti
ieškovei A. A. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo bendros Lietuvos
ir D-ijos įmonės UAB „Lautra motors“ (į. k. 110607882) 2000 (du
tūkstančius) Lt atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų.
Priteisti
valstybei iš atsakovo BĮ UAB „Lautra motors“ 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris) Lt
žyminio mokesčio.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt