TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Civilinė byla Nr
1. 9. Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų
draudimo

N-nt pripažinti atsakovo atliktus veiksmus
nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti dvi esmines sąlygas:
pirma, turi būti nustatytas konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla
užsiimančių subjektų; antra, būtina nustatyti, kad atitinkami konkurento
veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, ir būtent atliekant tokius
veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu
ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan. ), sąmoningai
siekiant tapti konkuruojančiu subjektu. Ne kiekvienas nesąžiningos
konkurencijos veiksmas kartu reiškia ir konkurento autorių teisių ar kitokių
intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą, nes apsauga nuo nesąžiningos
konkurencijos laikytina savarankišku institutu, taikytinu nustačius minėtas
sąlygas.
Kad atliktas veiksmas būtų laikomas nesąžiningos
konkurencijos veiksmu, nėra būtina nustatyti naudojamų žymenų panašumo, nes
šios kategorijos bylose esminė aplinkybė yra ta, ar atliktu veiksmu siekiama
nesąžiningai konkuruoti pasinaudojant konkurento įdirbiu atitinkamoje srityje.
Atlikti veiksmai turi būti vertinami kaip veiksmų,
egzistuojančių kartu, visuma, kai kiekvienas veiksmas tik sustiprina kito
veiksmo poveikį.

Civilinė byla Nr. 3K-3-475/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 89; 114. 11 (S)



LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 13 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: J-os
J-ės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), D-ės A-ės ir S-o
G-aus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „B-ijos reklamos projektai“ kasacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d.
sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal
ieškovų UAB „B-ijos muzika“, Theater Mogul BV, E. J. P. ieškinį
atsakovui UAB „B-ijos reklamos projektai“ dėl autoriaus asmeninių neturtinių
ir turtinių teisių pažeidimo bei nesąžiningos konkurencijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

Byloje kilo ieškovų ir atsakovo ginčas dėl
spektaklio pavadinimo „Urvinė moteris“ naudojimo, siekiant nesąžiningai
konkuruoti. Ieškovai nurodė, kad 2005 m. pradžioje VšĮ „B-ic Music“,
kurios teises vėliau perėmė ieškovas UAB „B-ijos muzika“, bendradarbiaudama
su Olandijos teatro prodiuserių bendrove Theater Mogul BV, kuri yra pasaulinių
komedijos „Urvinis žmogus“ (sukurtos R. B. 1991 m. ir parodytos
daugelyje pasaulio šalių) pastatymo teisių savininkė, Lietuvoje pastatė teatro
komediją „Urvinis žmogus“; šis spektaklis sulaukė milžiniško pasisekimo, tapo
itin populiarus Lietuvoje. Ieškovai pažymėjo, jog dar 2004 m. pabaigoje,
kai buvo rengiamasi komedijos „Urvinis žmogus“ premjerai, jie numatė, kad
Lietuvoje bus statoma ir „Urvinė moteris“ pagal E. J. P. komediją,
kaip natūralus dramaturginis moters atsakas „urviniam“ vyrui, apie tai ieškovai
paskelbė pranešimu spaudai 2006 m. kovo 27 d. ; apie šiuos planus
žinojo spektaklio „Urvinis žmogus“ režisieriai ir aktoriai, įskaitant K. S. ,
kuris vėliau nuolat domėjosi, kada bus pradėta statyti ši pjesė, prašė pateikti
jam E. J. P. parašytą pjesę, išreiškė didžiulį norą režisuoti pjesę,
kalbėjo apie garantuotą tokio tipo komedijos sėkmę, ypač atsižvelgiant į
milžinišką „Urvinio žmogaus“ populiarumą. 2006 m. kovo 22 d. ieškovai
pastebėjo, kad atsakovas 2006 m. kovo 17 d. įregistravo interneto
adresų srities pavadinimus www. urvinemoteris. lt ir www. urvine. lt, o 2006 m. kovo 27 d. iš K. S.
sužinojo, kad jis su atsakovu statys naują pjesę, kurią jam rašys lietuvių
rašytojas ir eseistas S. P. Ieškovai nurodė, kad tokiais veiksmais – be
kūrinio autorės E. J. P. , kaip autoriaus asmeninių neturtinių teisių
subjekto, ir autoriaus turtinių teisių savininko sutikimo naudodamas originalų
pjesės pavadinimą komercinėje veikloje, pateikdamas paraišką Valstybiniam
patentų biurui registruoti šį pavadinimą kaip prekės ženklą, įregistruodamas
interneto adresų sritį, naudodamasis ieškovams priklausančiu paveikslėliu –
logotipu – atsakovas pažeidė autoriaus asmenines neturtines ir turtines teises
bei atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 22 d.
sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovo veiksmai
(interneto adresų srities simbolinio pavadinimų www. urvinemoteris. lt ir www. urvine. lt registracija; žodinių žymenų junginio „Urvinė
moteris“ kaip spektaklio pavadinimo naudojimas; urvinės moters atvaizdo,
imituojančio Theater Mogul BV priklausančio kūrinio – urvinės moters
paveikslėlį (logotipą) naudojimas spektaklio „Urvinė moteris“ reklamoje – yra
draudžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmai; panaikino interneto adresų srities
simbolinių pavadinimų www. urvinemoteris. lt ir www. urvine. lt registraciją; uždraudė atsakovui naudoti
spektaklio pavadinimą „Urvinė moteris“ ir urvinės moters atvaizdą, imituojantį
ieškovui Theater Mogul BV priklausantį kūrinį – urvinės moters paveikslėlį
(logotipą). Pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė,
kad ieškovas Theater Mogul BV yra tiek R. B. parašytos pjesės „Defending
the Caveman“ (liet. „Ginant urvinį žmogų“), tiek ieškovės E. J. P.
parašytos pjesės „Cavewoman“ (liet. „Urvinė moteris“) autorių turtinių teisių
didžiajai Europos daliai, įskaitant Lietuvos Respubliką, savininkas. 2004 m.
sausio 30 d. Licencijos išdavimo sutartimi licencijos išdavėjas suteikė
licencijos gavėjui – VšĮ „B-ic Music“ – išskirtines statymo teises Lietuvoje;
šios licencijos sutarties pakeitimu visos teisės ir įsipareigojimai pagal
sutartį buvo perleisti naujam licencijos turėtojui – ieškovui UAB „B-ijos
muzika“. 2006 m. kovo 13 d. Licencijos sutartimi Theater Mogul BV,
turintis išskirtines pjesės pastatymo teises pastatyti pjesę pavadinimu „Urvinė
moteris“, kurios autorė yra E. J. P. , suteikė ieškovui UAB „B-ijos
muzika“ teisę pastatyti ir režisuoti šią pjesę sutartyje nustatytomis
sąlygomis. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad ieškovų
reikalavimai pripažinti, jog atsakovo naudojamas spektaklio pavadinimas „Urvinė
moteris“ pažeidžia E. J. P. autoriaus asmenines neturtines teises į
literatūros kūrinį „Cavewoman“ (liet. „Urvinė moteris“) bei ieškovo Theater
Mogul BV autoriaus turtines teises į literatūros kūrinį „Cavewoman“ (liet. „Urvinė
moteris“) yra nepagrįsti, nes tik originalaus pavadinimo panaudojimas savo
kūrinyje galėtų būti aiškinamas kaip autoriaus teisių pažeidimas. Dėl
nesąžiningos konkurencijos veiksmų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad,
norint pripažinti ieškovų ieškinyje nurodytus bei atsakovo atliktus veiksmus
nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti dvi esmines sąlygas. Pirma,
turi būti nustatytas konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla
užsiimančių subjektų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad
nagrinėjamos bylos atveju ieškovas UAB „B-ijos muzika“ ir atsakovas laikytini
konkurentais, nes veikia toje pačioje verslo srityje, toje pačioje rinkos
sferoje, užsiima iš esmės panašia veikla, t. y. teatro veikla, kuri yra
komercinio pobūdžio, iš kurios yra gaunamos pajamos, inter alia renginių
ir spektaklių statymu bei prodiusavimu, todėl jiems abiem yra draudžiama
atlikti bet kokius nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Antra, būtina
nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą
konkuruoti, ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų
reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais
(vartotojų klaidinimu ir pan. ), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu
subjektu. Nagrinėjamos bylos atveju, sistemiškai įvertinęs atsakovo atliktus
veiksmus bei elgesį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas
atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, turėdamas tikslą konkuruoti bei
pasinaudoti kito subjekto (ieškovo UAB „B-ijos muzika“) reputacija.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš
byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas UAB „B-ijos muzika“
2006 m. kovo 27 d. pateikė pranešimą spaudai, kuriame viešai paskelbė
apie tai, kad, bendradarbiaujant su Theater Mogul pastačiusi išpopuliarėjusį
spektaklį „Urvinis žmogus“, 2006 m. spalį pakvies į naujos komedijos
„Urvinė moteris“ premjerą, adaptuojant Pietų A-ikos rašytojos ir režisierės
E. J. P. 2000 metais parašytą pjesę „Urvinė moteris“. P-šime taip
pat buvo nurodyta, kad ieškovui idėja statyti „Urvinę moterį“ gimė dar
2004 metų pabaigoje, kai dar tik buvo rengiamssi „Urvinio žmogaus“
premjerai, ir matant spektaklio „Urvinis žmogus“ populiarumą, planas statyti
spektaklį „Urvinė moteris“ buvo patvirtintas 2005 metų pabaigoje, premjera buvo
numatyta 2006 m. rudenį. P-šime buvo akcentuojama, kad būtent
spektaklio „Urvinis žmogus“ populiarumas ir pastatymo kokybė Lietuvoje buvo
vieni iš svarbiausių motyvų leisti lietuvių kalba adaptuoti ir „Urvinę moterį“.
Šis pranešimas buvo viešai išplatintas, ir tiek jis, tiek jo pagrindu parašyti straipsniai
2006 m. kovo 27 d. –2006 m. balandžio 1 d. pasirodė
įvairiuose interneto naujienų portaluose, tinklalapiuose, spaudoje
(laikraščiuose, žurnaluose ir kt. ), akcentuojant, jog ta pati organizacija,
kuri pastatė didelio populiarumo ir sėkmės sulaukusį spektaklį „Urvinis
žmogus“, ketina pastatyti „moterišką“ atsaką į ją – spektaklį „Urvinė
moteris“ pagal E. J. P. pjesę. Iš esmės tuo pat metu nuo 2006 m.
balandžio pradžios įvairiose visuomenės informavimo priemonėse (spaudoje,
spaudos konferencijose) pasirodė pranešimai apie tai, kad K. S. , režisavęs
ir vaidinęs spektaklyje „Urvinis žmogus“, planuoja pastatyti spektaklį –
komediją apie moterį, kaip atsaką „Urviniam žmogui“, buvo nurodoma, jog pjesę
parašė lietuvių rašytojas S. P. ; buvo teigiama, jog idėja sukurti lyčių
santykių komediją K. S. kilo maždaug prieš pusantrų metų; vėliau įvairiose
visuomenės informavimo priemonėse prasidėjo reklaminė spektaklio „Urvinė moteris“
pagal S. P. parašytą pjesę kampanija, buvo reklamuojama, kad spektaklis
greitai pasirodys, agituojama pirkti bilietus, reklamoje naudotas bėgančios
urvinės moters paveikslėlis (logotipas), rašoma apie tai, jog spektaklis yra
repetuojamas ir kuriamas, jog spektaklio premjera įvyks birželio 14–15
dienomis, kad spektakliui scenografiją kūrė V. L. , kuris buvo „Urvinio
žmogaus“ dailininkas. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančiais
įrodymais nustatė, kad apie ieškovų ketinimus statyti spektaklį „Urvinė
moteris“ pagal Pietų A-ikos rašytojos E. J. P. pjesę K. S.
žinojo jau ankščiau. Teismas nurodė, kad, nors K. S. buvo žinoma apie ieškovų
ketinimus statyti spektaklį „Urvinė moteris“, jis, matydamas didžiulį „Urvinio
žmogaus“ populiarumą ir milžinišką sėkmę, nusprendė pradėti bendradarbiauti su
atsakovu ir statyti identiško pavadinimo, žanro ir tematikos pjesę „Urvinė
moteris“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutartį dėl spektaklio
„Urvinė moteris“ pastatymo, inscenizavimo bei adaptavimo su režisieriumi K. S. atsakovas
sudarė jau po to, kai žiniasklaidoje pasirodė ieškovų informacija apie ketinimą
statyti spektaklį „Urvinė moteris“ pagal E. J. P. pjesę „Cavewoman“
(liet. „Urvinė moteris“). Teismo posėdžio metu liudytojas S. P. parodė, kad
gavo užsakymą parašyti pjesę, skirtą moteriai apie jos santykius su vyrais,
pats nebuvo sugalvojęs konkretaus savo pjesės pavadinimo, turėjo keletą
variantų, tačiau užsakovams (K. S. ) reikėjo būtent pavadinimo „Urvinė
moteris“. Pirmosios instancijos teismo teigimu, nurodytos aplinkybės
patvirtina, jog atsakovui ir režisieriui K. S. buvo svarbu, kad spektaklio
pavadinime būtų žodis „urvinė“, nes jis keltų asociacijų su milžiniško
populiarumo sulaukusiu spektakliu „Urvinis žmogus“, tai garantuotų naujojo
spektaklio sėkmę bei populiarumą. Šią aplinkybę patvirtina ir kitos byloje
nustatytos aplinkybės: atsakovo viešuose pranešimuose, K. S. interviu bei
jų pagrindu paskelbtuose straipsniuose buvo kalbama apie tai, jog po didžiulės
„Urvinio žmogaus“ sėkmės, tokio pat pasisekimo tikimasi ir iš „Urvinės moters“,
„Urvinės moters“ spektaklis visuomet buvo siejamas su „Urviniu žmogumi“,
pabrėžiant, jog tai yra atsakas, atsiliepimas į „Urvinį žmogų“, todėl visuomenė
galėjo būti suklaidinta, kad spektaklis „Urvinė moteris“ yra spektaklio
„Urvinis žmogus“, kuriamo tos paties kolektyvo plačiąja prasme, tęsinys. 2005 m.
gegužės 11 d. vykusioje spaudos konferencijoje spektaklio „Urvinė moteris“
režisierius K. S. pažymėjo, jog tokie pavadinimai, kaip „Lietuviška
moteris“ arba „Moteris“ arba „Moteris išeina į medžioklę“ nebuvo tinkami, o
pjesei reikėjo pavadinimo, traukiančio publiką; prasidėjus viešai ieškovų ir atsakovo
konfrontacijai, spektaklio „Urvinė moteris“ režisierius K. S. interviu
spaudai teigė, kad jo spektaklis galėtų vadintis „P-ityvi moteris“ ar
„Lietuviška urvinė“. Aplinkybė, kad kiti pavadinimai, kaip ir šiuo metu
naudojamas spektaklio pavadinimas „L-inė moteris“, nuo pat pradžių nebuvo
pasirinkti sąmoningai, siekiant pasinaudoti ieškovų spektaklio „Urvinis žmogus“
reputacija. Nagrinėjamoje byloje rašytiniais įrodymais pagrįsta, kad, atsakovui
pradėjus reklamuoti spektaklį „Urvinė moteris“, į ieškovą UAB „B-ijos muzika“
įvairios įmonės, įstaigos, organizacijos kreipėsi su paraiškomis, užsakymais
rodyti spektaklį „Urvinė moteris“, teiravosi dėl galimybių pamatyti spektaklį
ir parodyti įvairių švenčių proga, tai patvirtina, kad eilinis žiūrovas
spektaklį „Urvinė moteris“ laikė ir suprato, kaip to paties statytojo –
prodiuserio ir režisieriaus sukurto spektaklio tęsinį – atsaką į „Urvinį žmogų“.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo informaciniuose
pranešimuose spaudoje ir spektaklio „Urvinė moteris“ reklamoje, atsakovo vardu
įregistruotose interneto adresų srities svetainėse www. urvinemoteris. lt ir www. urvine. lt atsakovas naudojo urvinės moters paveikslėlį
(logotipą), iš esmės identišką ieškovų naudoto (įskaitant ir interneto
svetainėje www. urviniszmogus. lt) bei
planuoto naudoti spektakliui „Urvinė moteris“ logotipui. Lietuvos grafinio
dizaino asociacijos ekspertų komisijos atliktos spektaklio „Urvinė moteris“,
statomo ieškovų, ir atsakovo statomo spektaklio „Urvinė moteris“ logotipų
vizualinio panašumo nustatymo ekspertizės akte, kuris laikytinas rašytiniu
įrodymu byloje, konstatuota, jog galima teigti, kad atsakovo spektaklio „Urvinė
moteris“ grafinė koncepcija – bėganti „urvinė moteris“, apsirengusi kailiniais
drabužiais (viršutinė ir apatinė dalys), rankose laikanti namų apyvokos
reikmenis, basa – yra identiška ieškovo spektaklio „Urvinė moteris“ logotipui:
esminės detalės, spalvos ir rakursai yra identiški, skiriasi tik grafinio
piešinio stilistika, neesminių detalių vaizdavimas, todėl vizualinė visuma
pasirinkimo metu vartotoją gali klaidinti. Įvertinęs nurodytų atsakovo atliktų
veiksmų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas
atliko neteisėtus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. pažeidė
Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pirmosios
instancijos teismas nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 17 straipsnis kaip
vieną iš teisių gynimo būdų numato neteisėtų veiksmų nutraukimą, todėl,
konstatavus nurodytus neteisėtus ir sąžiningai konkurencijai prieštaraujančius
atsakovo veiksmus, atsiranda teisinis pagrindas panaikinti interneto adresų
srities simbolinio pavadinimų www. urvinemoteris. lt ir www. urvine. lt registracijas, uždrausti atsakovui naudoti
savo spektakliui pavadinimą „Urvinė moteris“ bei atsakovui naudoti urvinės
moters atvaizdą – paveikslėlį (logotipą), imituojantį ieškovams priklausantį
kūrinį – urvinės moters paveikslėlį (logotipą). Pirmosios instancijos teismas
atmetė ieškovų prašymą pripažinti, kad atsakovo paraiškos Valstybiniam patentų
biurui įregistruoti prekių ženklą „Urvinė moteris“ pateikimas yra Konkurencijos
įstatymo 16 straipsnio draudžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmas,
motyvuodamas tuo, jog pats savaime paraiškos įregistruoti prekės ženklą
pateikimas (juolab kai dar neįregistruotas prekės ženklas) jokiu būdu
nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovo teisių.
Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. kovo 12 d.
nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus
apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimą nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB ,,Ekspedita“ v. UAB ,,C-a“, bylos Nr. 3K-3-360/2006; Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ekspedita“ v.
UAB ,,C-a“, bylos Nr. 3K-3-223/2005), konstatavo, kad
Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų
nesąžiningos konkurencijos veiksmų sąrašas nėra baigtinis, ir kad kiekvienu
atveju teismas analizuoja bylos aplinkybes ir pagal verslo standartus, įprastą
rinkos dalyvių elgesį vertina, ar egzistavo nesąžininga konkurencija. Apeliacinės
instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje
esantys įrodymai patvirtina, jog apie ieškovo ketinimus statyti spektaklį
„Urvinė moteris“ pagal Pietų A-ikos rašytojos E. J. P. pjesę K. S.
jau anksčiau žinojo. Kaip tiesioginis spektaklio ,,Urvinis žmogus“ dalyvis
(režisierius ir aktorius), jis taip pat žinojo apie šio spektaklio komercinę
sėkmę ir galimas dramaturginio atsakymo (moteriškojo) būsimas pajamas, todėl
2006 m. balandžio 19 d. autorine sutartimi (dėl spektaklio „Urvinė
moteris“ inscenizavimo ir adaptavimo) K. S. įsipareigojo pastatyti,
inscenizuoti bei adaptuoti spektaklį „Urvinė moteris“ pagal atsakovo pateiktą
scenarijų sutartyje nustatytais terminais bei tvarka. Teismo posėdžio metu
liudytojas S. P. nurodė, kad gavo užsakymą parašyti pjesę, skirtą moteriai
apie jos santykius su vyrais, kurios pavadinimą – ,,Urvinė moteris“ – sugalvojo
K. S. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas
pavadino savo spektaklį būtent „Urvinė moteris“, siekdamas pasinaudoti ieškovų
pastatyto spektaklio „Urvinis žmogus“ populiarumu ir reputacija. Šią aplinkybę
patvirtina byloje esantys straipsniai ir pranešimai, kuriuose akcentuojama, kad
spektaklis ,,Urvinė moteris“ yra atsakas, atsiliepimas į kultiniu tapusią pjesę
,,Urvinis žmogus“. Atsakovas pasinaudojo ieškovų sukurta spektaklio ,,Urvinis
žmogus“ komercine sėkme, reputacija ir pasirinko pavadinimą savo spektakliui,
kuris visiems vartotojams siejosi su ieškovų spektakliu ,,Urvinis žmogus“.
Tokiu elgesiu atsakovas siekė suklaidinti žiūrovą, versdamas jį manyti, kad
atėjęs į spektaklį turės galimybę pamatyti spektaklio ,,Urvinis žmogus“ tęsinį
ir tokiu būdu užtikrindamas pakankamai didelę auditoriją bei dideles pajamas iš
demonstruojamo spektaklio. Atsakovo informaciniuose pranešimuose spaudoje ir
spektaklio „Urvinė moteris“ reklamoje, taip pat atsakovo vardu įregistruotose
interneto adresų srities svetainėse www. urvinemoteris. lt ir www. urvine. lt atsakovas naudojo bėgančios urvinės moters
paveikslėlį (logotipą), identišką ieškovų planuotam naudoti spektakliui „Urvinė
moteris“ logotipui, tai patvirtino Lietuvos grafinio dizaino asociacijos
ekspertų komisijos atliktos spektaklio „Urvinė moteris“, statomo ieškovų, ir
atsakovo statomo spektaklio „Urvinė moteris“ logotipų vizualinio panašumo
nustatymo ekspertizės aktas. Šios aplinkybės taip pat patvirtina atsakovų siekį
naujam spektakliui reklamuoti pasinaudoti ieškovo įdirbiu. Apeliacinės
instancijos teismas pabrėžė, kad teismų praktikoje nurodyta, jog apsaugos nuo
nesąžiningos konkurencijos tikslas yra ne tik konkurentų, bet ir vartotojų
interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
UAB ,,Ekspedita“ v. UAB ,,C-a“, bylos Nr. 3K-3-223/2005,
2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje U- N.
V. v. UAB ,,Varta“, bylos Nr. 3K-3-150/2005). Nagrinėjamu atveju
akivaizdų vartotojų (žiūrovų) suklaidinimo faktą patvirtina 2006 m. spalio
mėnesį atliktos gyventojų apklausos duomenys, pagal kuriuos, dauguma (62 proc. )
gyventojų mano, kad spektaklių „Urvinė moteris“ ir „Urvinis žmogus“ pavadinimai
yra panašūs, absoliuti dauguma (80 proc. ) respondentų, kurie matė
spektaklį „Urvinis žmogus“ mano, kad jo pavadinimas yra panašus į spektaklio „Urvinė
moteris“ pavadinimą, trečdalis (31 proc. ) gyventojų mano, kad spektakliai
„Urvinė moteris“ ir „Urvinis žmogus“ yra susiję savo turiniu, daugiau kaip pusė
(63 proc. ) respondentų, kurie matė spektaklį „Urvinis žmogus“, mano, kad
šio spektaklio turinys yra susijęs su spektaklio „Urvinė moteris“ turiniu,
trečdalis respondentų, kurie matė spektaklį „Urvinis žmogus“, mano, kad
spektaklį „Urvinė moteris“ pastatė ta pati organizacija kaip ir spektaklį „Urvinis
žmogus“, pusė apklaustųjų (49 proc. ) spektaklį „Urvinis žmogus“ mačiusių
respondentų norėtų pamatyti ir spektaklį „Urvinė moteris“, nes nori šiuos du
spektaklius palyginti. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovui net nereikėjo
dėti ypatingų pastangų „Urvinė moteris“ populiarumui sukurti, nes dauguma
spektaklį „Urvinis žmogus“ mačiusių žiūrovų norėjo pažiūrėti to paties
režisieriaus režisuotą, to paties žanro, tose pačiose ir panašiose erdvėse
rodomą spektaklį „Urvinė moteris“. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo,
kad tokiu būdu, pasinaudodamas ieškovų įdirbiu, sukurta visiškai naujo ir gana
reto Lietuvoje žanro – monokomedijos spektaklio reputacija, atsakovas gavo
ekonominę naudą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovų
ieškinys patenkintas, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 12 d.
nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas
grindžiamas šiais motyvais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai
taikė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio nuostatas, taip iš esmės
pažeisdamas šią materialinės teisės normą, tai lėmė neteisėto sprendimo
priėmimą. Kasatoriaus nuomone, konkretūs veiksmai gali būti pripažinti
nesąžiningos konkurencijos veiksmais tik tada, kai nustatoma, kad jie atitinka
Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje nurodytas sąlygas, t. y. nesąžiningos
konkurencijos veiksmais yra pripažįstami tapačių ar panašių žymenų naudojimas,
galintis sukelti painiavą su kitu ūkio subjektu ar jo veikla, arba  panašių (tapačių) žymenų naudojimas siekiant
nesąžiningai pasinaudoti kito ūkio subjekto reputacija, arba naudojimo žymens
skiriamojo požymio susilpnėjimas dėl panašaus (tapataus) žymens naudojimo. Tai
reiškia, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmais gali būti laikomas tik
žymens, tapataus ar panašaus į skiriamąjį požymį turintį žymenį, naudojimas,
todėl sprendžiant, ar konkretūs kasatoriaus veiksmai (žymens „urvinė moteris“,
interneto adresų srities simbolinių pavadinimų www. urvinemoteris. lt, www. urvine. lt, urvinės moters logotipo
naudojimas) laikytini nesąžiningos konkurencijos veiksmais, teismai privalėjo
įvertinti nurodytų sąlygų viseto buvimą kiekvieno iš veiksmų atžvilgiu. Apeliacinės
instancijos teismas, pripažindamas kasatoriaus spektaklio pavadinimo „Urvinė
moteris“ naudojimą nesąžiningos konkurencijos veiksmu, visiškai nevertino, ar
ieškovų spektaklio pavadinimas „Urvinis žmogus“ turi skiriamąjį požymį, ar šis
žymuo panašus į pavadinimą „Urvinė moteris“; pripažindamas kasatoriaus
interneto adresų srities simbolinių pavadinimų www. urvinemoteris. lt, www. urvine. lt registraciją nesąžiningos
konkurencijos veiksmu, nevertino, ar ieškovų interneto adresų srities
simbolinio pavadinimo www. urviniszmogus. lt
ir kasatoriaus registruoti interneto adresų srities simboliniai pavadinimai
panašūs; pripažindamas kasatoriaus urvinės moters logotipo naudojimą
nesąžiningos konkurencijos veiksmu, nevertino, ar šis kasatoriaus naudotas
logotipas yra panašus į ieškovų logotipą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo,
kad pavadinimas „Urvinė moteris“ neatitinka kūriniui keliamų reikalavimų, todėl
autorių teisės normų nesaugomas. Kasatoriaus įregistruoti interneto adresų
srities pavadinimai www. urvinemoteris. lt,
www. urvine. lt bei urvinės moters logotipas
ir ieškovų pavadinimas www. urviniszmogus. lt
bei urvinės moters logotipas yra visiškai nepanašūs. Atsižvelgiant į šias
aplinkybes, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutartis yra
neteisėta, nes, nenustačius Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies
1 punkte nurodytų sąlygų, kasatoriaus veiksmai negalėjo būti pripažinti
nesąžiningos konkurencijos veiksmais.
2. Apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai netaikė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau –
ATGTĮ) 5 straipsnio 1 punkto nuostatos, neatsižvelgė į Konstitucijos
42 straipsnyje įtvirtintos kūrybinės laisvės apsaugą. Kasatoriaus pagal
S. P. pjesę „Urvinė moteris“ pastatyto spektaklio „Urvinė moteris“ idėja –
moterų požiūris į vyrų ir moterų santykius, t. y. moters atsakas „urviniam
žmogui“, kuri daug kartų jau buvo įgyvendinta kitų subjektų visame pasaulyje.
ATGTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostata užkerta kelią atskiriems
subjektams pasisavinti konkrečią kūrybinę idėją, o 2 straipsnio 19 punkto
nuostata – pasisavinti kūrinio žanrą (pvz. , monospektaklį), nes idėjos autorių
teisės nesaugomos. Tik išreiškus idėją objektyvia forma, atsiranda kūrinys kaip
autorių teisės saugomas objektas, todėl pažeidimas gali būti konstatuojamas tik
tada, kai kitas kūrinys savo forma atkartoja jau sukurtą kūrinį (ATGTĮ 4 straipsnio
1 dalis, 73 straipsnis). S. P. sukurta pjesė „Urvinė moteris“ ir
jos pagrindu K. S. režisuotas spektaklis „Urvinė moteris“, kurį prodiusavo
kasatorius, yra savarankiški kūriniai, palyginus su ieškovo UAB „B-ijos
muzika“ prodiusuotu spektakliu „Urvinis žmogus“ ir ieškovės E. J. P.
pjese „Cavewoman“ (liet. „Urvinė moteris“). Dėl to teismų išvados, kad
kasatorius siekė pasinaudoti ieškovų spektaklio „Urvinis žmogus“ reputacija, padarytos
remiantis byloje esančiais straipsniais žiniasklaidoje, yra nepagrįstos bei
prieštaraujančios ATGTĮ nuostatoms.
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai
įvertino byloje surinktus įrodymus, taip pažeidė CPK 176 ir 185 straipsniuose
įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, tai lėmė neteisėtos nutarties
priėmimą. Teismas konstatavo, kad apie ieškovo UAB „B-ijos muzika“ ketinimus
statyti spektaklį „Urvinė moteris“ pagal ieškovės E. J. P. pjesę
K. S. žinojo ir nusprendė pats pastatyti to paties žanro, stilistikos ir
tematikos pjesę. Teismas šią išvadą padarė kai kuriuos įrodymus nepagrįstai ignoruodamas
bei suteikdamas pranašumą ieškovų pateiktiems įrodymams, nesilaikant įrodymų
tikėtinumo taisyklės. L-ytojas K. S. 2007 m. liepos 25 d.
teismo posėdžio metu nurodė, kad iš ieškovo UAB „B-ijos muzika“ vadovų jam
buvo žinoma apie pjesės – atsako pjesei „Ginamasis žodis urviniam“ (angl.
„Defending the caveman“), kurio pagrindu ieškovai pastatė spektaklį „Urvinis
žmogus“, egzistavimą, tačiau šios pjesės pavadinimas jam nebuvo žinomas.
Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šiuos liudytojo K. S. parodymus,
o rėmėsi liudytojų D. T. , P. T. ir D. K. , kurie suinteresuoti
nagrinėjamos bylos baigtimi, parodymais, todėl nepagrįstai suteikė šių
liudytojų parodymams pranašumą. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai
įvertino K. S. pasisakymus žiniasklaidoje, nes šie įrodymai negalėjo
patvirtinti teismo išvados, kad K. S. buvo žinomas ieškovų ketinimas
ateityje statyti spektaklį „Urvinė moteris“, nes K. S. nebuvo skaitęs
ieškovės E. J. P. pjesės. Straipsniai žiniasklaidoje negalėjo būti
laikomi tinkama įrodinėjimo priemone, pateikiančia objektyvią informaciją ir
pagrindžiančia K. S. žinojus apie ieškovų ketinimus statyti spektaklį
„Urvinė moteris“, nes tokiuose straipsniuose pateikiamas subjektyvus straipsnio
autorių požiūris į nagrinėjamą situaciją, be to, dažnai yra užsakomieji.
Apeliacinės instancijos teismas neįvertino byloje esančių  įrodymų (kasatoriaus paraiškos registruoti
interneto adresų srities simbolinius pavadinimus www. urvinemoteris. lt ir www. urvine. lt bei ieškovo pasiūlymo remti
kasatoriaus spektaklį), kurie patvirtina, kad ieškovai apie ketinamą statyti
spektaklį „Urvinė moteris“ viešai paskelbė tik po to, kai sužinojo apie
kasatoriaus prodiusuojamo S. P. pjesės „Urvinė moteris“ pastatymą,
t. y. įrodo, kad ieškovai, o ne kasatorius siekė nesąžiningai konkuruoti.
Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad kasatorius savo
nesąžiningos konkurencijos veiksmais suklaidino visuomenę, rėmėsi vieninteliu
įrodymu, t. y. ieškovų užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos
duomenimis. Šios apklausos duomenys negali būti laikoma tinkama įrodinėjimo
priemone, nes buvo atlikta ydingai, netinkamai suformulavus klausimus,
netinkamai pasirinkus tikslinę apklausiamųjų grupę.
4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo
nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl tinkamo
įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus m. VMI, bylos Nr. 3K-3-31/1999;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m.
kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. R. v. Lietuvos Respublikos
knygų prekybos valstybinės įmonės „Knyga“ R-einių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001),
nes nesilaikė suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, įrodymų pakankamumo ir
faktų įrodytinumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nukrypo
nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Teisingumo Teismo formuojamos
teismų praktikos bylose dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų (Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.
lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „EMH
E-ekrizitatszehler GmbH & Ko KG“ v. UAB „E-gama–E-ektronika“, bylos Nr. 2A-380/2004;
Europos Teisingumo Teismo 1999 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Lloyd
Schuhfabrik Myer & Co. GmbH v. Klijsen H-del BV, bylos Nr. C-342/97,
ECR I-3819), nes visuomenės apklausos metu apklausiama grupė gali būti tik tie
asmenys, kuriems konkrečios prekes ar paslaugos yra skirtos. Nagrinėjamoje
byloje ginčas kilęs dėl monospektaklio, skirto vyresnio amžiaus išsilavinusiai
visuomenės daliai pavadinimo naudojimo, o ieškovų užsakytos apklausos metu buvo
apklausiami asmenys nuo 15 metų amžiaus, asmenys, gyvenantys kaimo
vietovėse, nors nė vienas iš spektaklių nebuvo rodytas kaimuose, t. y.
apklausai buvo pasirinkta netinkama tikslinė grupė, todėl apklausos duomenys
nepatikimi.
Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovai
prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos
teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo
2008 m. kovo 12 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio
1 dalyje įtvirtintas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas atitinka
Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo, kurią Lietuvos
Respublika ratifikavo 1996 m. gegužės 28 d. , 10bis
straipsnio 2 punkte įtvirtintą taisyklę, kad nesąžininga konkurencija
laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieštaraująs sąžiningiems pramonės
ir prekybos reikalų vedimo papročiams. Tiek Paryžiaus konvencijoje, tiek
Konkurencijos įstatyme pateikiamas tik pavyzdinis veiksmų sąrašas, kuris nėra
baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nustatinėjant, ar nebuvo pažeista
sąžininga konkurencija, neapsiribojama šiuo sąrašu (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ekspedita“ v. UAB „C-a“,
bylos Nr. 3K-3-223/2005). Pasaulinėje praktikoje (pvz. , Pasaulinės
intelektinės nuosavybės organizacijos (angl. WIPO) pateiktuose apibendrinimuose
apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos klausimais) išskiriama daug
nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kurie nėra tiesiogiai įtvirtinti nei
Paryžiaus konvencijoje, nei Konkurencijos įstatyme, pvz. , neteisėtas
pasinaudojimas kito asmens pasiekimais (angl. free riding), kai vieno
ūkio subjekto veiksmais, siekiant pasinaudoti kito ūkio subjekto pramoniniais
ar komerciniais pasiekimais, iš esmės nenutolstant nuo šių pasiekimų originalo,
sukeliama painiava su kitu ūkio subjektu, klaidinami vartotojai. Kad veiksmai būtų
pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, jie turi atitikti
Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus,
t. y. pirma, prieštaravimas ūkinės veiklos sąžiningai praktikai bei
geriems papročiams, antra, galimybė pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms
konkuruoti. Ieškovai sutinka su teismų sisteminiu kasatoriaus atliktų veiksmų
visumos vertinimu Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies
prasme, nes teismas konkrečiu atveju analizuoja bylos aplinkybes ir pagal
verslo standartus, įprastą rinkos dalyvių elgesį vertina, ar egzistavo
nesąžininga konkurencija. Kasatoriaus atlikti veiksmai turi būti vertinami kaip
veiksmų, naudingų kasatoriui ir iliustruojančių nesąžiningą konkurenciją tarp
ginčo šalių, kompleksas, kur kiekvienas veiksmas tik sustiprina kito veiksmo
poveikį ir kurie egzistuoja kartu.
2. Konstitucija inter alia įtvirtina
kūrybos laisvės ir sąžiningos konkurencijos laisvės principus, kuriais asmenys
privalo naudotis nepažeisdami jų pusiausvyros ir kitų asmenų teisių bei teisėtų
interesų. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl S. P. pjesės „Urvinė
moteris“ idėjos ir turinio, nes vyrų ir moterų santykių analizė yra viena
populiariausių literatūros kūrinių temų, todėl kasatoriaus teiginiai, kad
ieškovai siekia monopolizuoti kūrinio žanrą ar idėją yra nepagrįsti. Šiuo
atveju svarbu tai, kad kasatoriaus kūrybinės idėjai įgyvendinti ir pristatyti
buvo pasirinkti tokie būdai ir priemonės, kurie neabejotinai pažeidė ieškovų
teises, pasinaudojo jų spektaklio „Urvinis žmogus“ reputacija. Tai matyti iš
to, kad S. P. sukurtai pjesei buvo parinktas pavadinimas „Urvinė moteris“,
nors pats autorius buvo numatęs kitokį pavadinimą (jo variantus); kad
kasatorius paviešino planus statyti spektaklį „Urvinė moteris“ tuo metu, kai
ieškovų spektaklis „Urvinis žmogus“ buvo tapęs labai populiarus. Kasatoriaus
keliamas klausimas dėl to, ar pavadinimas „Urvinė moteris“ yra saugomas autorių
teisės, išspręstas pirmosios instancijos teismo ir toliau byloje neginčijamas.
Be to, faktas, saugomas šis pavadinimas autorių teisės ar ne, niekaip nesusijęs
su kasatoriaus nesąžiningais konkurencijos veiksmais ieškovų atžvilgiu.
3. Ieškovai nesutinka su kasatoriaus
teiginiais dėl kasatoriaus nurodytų įrodinėjimo priemonių netinkamumo.
L-ytojai D. T. ir P. T. galėjo būti apklausiami, nes tik jie žinojo
bylai reikšmingas aplinkybes, kurios nebuvo paviešintos. Ieškovai iš karto
atskleidė teismui, kad šie yra susiję su ieškovais, todėl teismai vertindami
įrodymus galėjo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes. Be to, kasatoriaus nurodyto
liudytojo K. S. parodymams teismai taip pat negalėjo suteikti pranašumo,
nes šis asmuo buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Byloje esantys straipsniai
atitiko CPK 177 straipsnio 1 dalies ir 197 straipsnio 1 dalies
nuostatas dėl rašytinių įrodymų, todėl teismai pagrįstai vadovavosi šiais
įrodymais. Be to, jei šie straipsniai ir buvo užsakomieji, tai tokiu užsakymu
buvo suinteresuotas tik kasatorius. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad žymenys
„urvinė moteris“ ir „urvinis žmogus“ turi skiriamąjį požymį, nes yra spektaklių
pavadinimai, leidžiantys žiūrovui šiuos atskirti nuo bet kurių kitų spektaklių.
Šie žymenys sudaro esminę skiriamąją subduomenų vardų urvinemoteris. lt,
urvine. lt, urviniszmogus. lt dalį, leidžiančią vartotojui internete surasti ir
atskirti spektaklius pristatančius puslapius. Urvinės moters logotipų panašumas
pagrįstas byloje esančia Lietuvos grafinio dizaino asociacijos akte pateikta
išvada. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad panašių žymenų naudojimas sukėlė
painiavą tarp ūkio subjektų ir kad buvo nesąžiningai pasinaudota ieškovų
spektaklio „Urvinis žmogus“ įgyta reputacija.
4. Ieškovai nesutinka su kasatoriaus
teiginiais, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl
tinkamo įrodymų vertinimo, nes apeliacinės instancijos teismas vadovavosi
teismų praktikoje suformuota įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.
rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v.
T. E. , bylos Nr. 3K-3-516/2004). Nepagrįstas kasatoriaus
teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo vadovautis ieškovų
pateiktos visuomenės apklausos duomenimis, nes šis įrodymas buvo pateiktas dar
pirmosios instancijos teismui. Be to, galimybę užsakyti ir pateikti teismui
visuomenės apklausos rezultatus turėjo ir kasatorius, tačiau tokia galimybe
nepasinaudojo, nors praktika, kai apklausa atliekama abiejų šalių užsakymu yra
pakankamai dažna (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
UAB „Somera“ v. AB „Pieno žvaigždės“, bylos Nr. 3K-3-595/2004).
Ieškovai nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad apklausos metu užduoti
klausimai buvo suformuluoti ydingai, nes, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje AB „Panerių investicijos v. UAB „S-a-“, bylos Nr. 3K-3-461/2004),
apklausos gali būti įvairaus pobūdžio ir klausimai jose gali būti pateikiami
bei atsakymai formuluojami įvairiais aspektais, nes pateiktus įrodymus teismas
įvertina pagal įrodymų vertinimo taisykles. Be to, apibendrinant apklausos
rezultatus, buvo išskirti spektaklį „Urvinis žmogus“ mačiusiųjų atsakymai, taip
užtikrinant rezultatų patikimumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius
remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi byloje Nr. 2A-380/2004, kuri
negali būti laikoma precedentu kasaciniame teisme, be to, nurodytos ir
nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo
ribų, patikrina apskųstus teismų priimtus sprendimus teisės taikymo aspektu;
kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde
ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami materialinės teisės normų,
reglamentuojančių nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimą ir kūrybinių
idėjų apsaugą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą,
aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimo
Konstitucijos
46 straipsnio 4 dalies nuostatoje įtvirtinta, kad įstatymas saugo
sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos laisvė garantuoja teisę ūkio
subjektams pasirinkti priemones, kuriomis jie konkuruoja, tačiau ši teisė nėra
absoliuti – ją įgyvendinant negalima pažeisti kitų subjektų teisių ir teisėtų
interesų. Tik sąžininga konkurencija užtikrina ekonominę pažangą, todėl teisės
normų draudžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Paryžiaus konvencijos dėl
pramoninės nuosavybės saugojimo 10bis straipsnyje įtvirtinta,
kad nesąžininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas,
prieštaraująs sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams. Konkurencijos
įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ūkio subjektams
draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos
sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti
kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.
Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo
argumentu, kad veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningos konkurencijos
veiksmais tik tada, kai nustatoma, kad jie atitinka Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje
įtvirtintus atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų
praktikoje laikomasi pozicijos, kad Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje
išvardyti nesąžiningos konkurencijos veiksmai yra tik pavyzdinis tokių veiksmų
sąrašas, kuris nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Ekspedita“ v. UAB „C-a“, bylos Nr. 3K-3-223/2005).
Teisėjų kolegija pritaria teismų argumentui, kad, norint pripažinti atsakovo
atliktus veiksmus nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti dvi
esmines sąlygas: pirma, turi būti nustatytas konkurencijos santykis tarp verslo
ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, būtina nustatyti, kad
atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, ir būtent
atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų,
žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu
ir pan. ), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu. Teisėjų kolegija
pažymi, kad ne kiekvienas nesąžiningos konkurencijos veiksmas kartu reiškia ir
konkurento autorių teisių ar kitokių intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą,
nes apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos laikytina savarankišku institutu,
taikytinu nustačius minėtas sąlygas.
Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ieškovas
UAB „B-ijos muzika“ ir atsakovas laikytini konkurentais, nes veikia toje
pačioje verslo srityje, toje pačioje rinkos sferoje, užsiima iš esmės panašia,
t. y. teatro, veikla, kuri yra komercinio pobūdžio, iš kurios yra gaunamos
pajamos, inter alia renginių ir spektaklių statymu bei prodiusavimu; kad
K. S. buvo žinoma apie ieškovų ketinimus statyti spektaklį „Urvinė
moteris“, jis, matydamas didžiulį „Urvinio žmogaus“ populiarumą ir milžinišką
sėkmę, nusprendė pradėti bendradarbiauti su atsakovu ir statyti identiško
pavadinimo, žanro ir tematikos pjesę „Urvinė moteris“; kad atsakovui ir
režisieriui K. S. buvo svarbu, jog jų statomo spektaklio pavadinime būtų
žodis „urvinė“, nes jis sukeltų asociacijas su milžiniško populiarumo
sulaukusiu spektakliu „Urvinis žmogus“, ir tai garantuotų naujojo spektaklio
sėkmę bei populiarumą; kad atsakovui pradėjus reklamuoti spektaklį „Urvinė
moteris“, į ieškovą UAB „B-ijos muzika“ įvairios įmonės, įstaigos,
organizacijos kreipėsi su paraiškomis, užsakymais rodyti spektaklį „Urvinė
moteris“, teiravosi dėl galimybių pamatyti spektaklį ir parodyti įvairių
švenčių proga, tai patvirtina, kad eilinis žiūrovas spektaklį „Urvinė moteris“
laikė ir suprato kaip to paties statytojo – prodiuserio ir režisieriaus sukurto
spektaklio tęsinį – atsaką į „Urvinį žmogų“; kad atsakovo informaciniuose
pranešimuose spaudoje ir spektaklio „Urvinė moteris“ reklamoje, atsakovo vardu
įregistruotose interneto adresų srities svetainėse www. urvinemoteris. lt ir www. urvine. lt atsakovas naudojo urvinės moters paveikslėlį
(logotipą), iš esmės identišką ieškovų naudoto (įskaitant ir interneto
svetainėje www. urviniszmogus. lt) bei
planuoto naudoti spektakliui „Urvinė moteris“ logotipui. Teisėjų kolegija
sprendžia, kad, sistemiškai įvertinus atsakovo atliktus veiksmus bei elgesį,
konstatuotina, jog atsakovas atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus,
turėdamas tikslą konkuruoti bei pasinaudoti ieškovo UAB „B-ijos muzika“
reputacija, todėl sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad
nagrinėjamoje byloje apeliaciniame ir kasaciniuose skunduose nėra keliamas
klausimas dėl spektaklio pavadinimo „Urvinė moteris“ teisinio statuso, t. y.
yra šis pavadinimas autorių teisių objektas ar ne, bet dėl atsakovo veiksmų
vertinimo nesąžiningos konkurencijos aspektu. Teisėjų kolegija pažymi, kad
atliktas veiksmas būtų laikomas nesąžiningos konkurencijos veiksmu, nėra būtina
nustatyti naudojamų žymenų panašumo, nes šios kategorijos bylose esminė
aplinkybė yra tai, ar atliktu veiksmu siekiama nesąžiningai konkuruoti
pasinaudojant konkurento įdirbiu atitinkamoje srityje. Žymuo, turintis
skiriamąjį požymį, dažniausiai laikomas prekės ženklu, nes jo funkcija yra
atskirti vieno subjekto prekes nuo kito. Autorių teisių objektui nekeliamas reikalavimas
turėti skiriamąjį požymį, bet toks objektas turi pasižymėti originalumo savybe.
Jei žymuo, nesantis autorių teisės objektu ar pramoninės nuosavybės objektu,
yra naudojamas taip, kad konkurentas pasinaudoja kito subjekto sukurtu įdirbiu
atitinkamoje srityje, tokio žymens naudojimas gali būti laikomas nesąžiningos
konkurencijos veiksmu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje
atsakovo spektaklio pavadinimo „Urvinė moteris“, sukėlusio painiavą
potencialiems žiūrovams, naudojimas turint tikslą sudaryti įspūdį, kad tai yra
ieškovo spektaklio „Urvinis žmogus“ tęsinys, laikytinas nesąžiningos
konkurencijos veiksmu, nes taip atsakovas tiesiogiai siekė panaudoti konkurento
sėkmę savo spektaklio populiarumui didinti. Dėl to kasacinio skundo argumentai,
kad teismai netinkamai taikė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio
nuostatas, nes nenustatinėjo žymenų „urvinis žmogus“ ir „urvinė moteris“
panašumo ir žymens „urvinė moteris“ skiriamojo požymio, yra nepagrįsti. Teisėjų
kolegija pritaria ieškovų atsiliepimo į kasacinį skundą argumentui, kad
nagrinėjamoje byloje kasatoriaus atlikti veiksmai turi būti vertinami kaip
veiksmų, egzistuojančių kartu, visuma, kai kiekvienas veiksmas tik sustiprina
kito veiksmo poveikį.

Dėl kūrybinių idėjų apsaugos

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai netaikė ATGTĮ 5 straipsnio 1 punkto
nuostatos, neatsižvelgė į Konstitucijos 42 straipsnyje įtvirtintos kūrybinės
laisvės apsaugą, nes S. P. sukurta pjesė „Urvinė moteris“ ir jos pagrindu
K. S. režisuotas spektaklis „Urvinė moteris“, kurį prodiusavo kasatorius,
yra savarankiški kūriniai, palyginus su ieškovo UAB „B-ijos muzika“
prodiusuotu spektakliu „Urvinis žmogus“ ir ieškovės E. J. P. pjese
„Cavewoman“ (liet. „Urvinė moteris“). Nagrinėjamoje byloje nėra šalių ginčo dėl
S. P. pjesės „Urvinė moteris“ idėjos ir turinio. Dėl to kasatoriaus
teiginiai, kad teismai negalėjo pripažinti atsakovo veiksmų nesąžiningos
konkurencijos veiksmais, nes draudžiama subjektams pasisavinti konkrečią kūrybinę
idėją ar kūrinio žanrą (pvz. , monospektaklį), yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija
pažymi, kad šiuo atveju svarbu tai, kad kasatorius savo kūrybinei idėjai įgyvendinti
ir pristatyti pasirinko tokius būdus ir priemones, kurie pažeidė ieškovų teises
ir teisėtus interesus, nes buvo nesąžiningai pasinaudota spektaklio „Urvinis
žmogus“ reputacija, dėl to teisėjų kolegija pritaria tokioms teismų padarytoms
išvadoms.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės
instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl
nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl
tinkamo įrodymų vertinimo. Kasatoriaus manymu, teismas kai kuriuos įrodymus
nepagrįstai ignoravo bei suteikė pranašumą ieškovų pateiktiems įrodymams,
nesilaikydamas įrodymų tikėtinumo taisyklės; neatsižvelgė į liudytojo K. S.
parodymus, o rėmėsi liudytojų D. T. , P. T. ir D. K. , kurie
suinteresuoti nagrinėjamos bylos baigtimi, parodymais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas ar
nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka
įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas
turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti
grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis
įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta
tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas
reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra
saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis,
180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis).
Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir
visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei
tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D.
v. T. E. , bylos Nr. 3K-3-516/2004). Teisėjų kolegija sprendžia,
kad nagrinėjamoje byloje teismai tinkamai ir nenukrypdami nuo suformuotos
teismų praktikos vertino surinktus įrodymus; kasatoriaus nurodyto liudytojo
K. S. parodymams teismai taip pat negalėjo suteikti pranašumo, nes šis
asmuo buvo suinteresuotas bylos baigtimi.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės
instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos
Teisingumo Teismo formuojamos teismų praktikos bylose dėl nesąžiningos
konkurencijos veiksmų, nes visuomenės apklausos metu apklausiama grupe gali
būti tik tie asmenys, kuriems konkrečios prekes ar paslaugos yra skirtos.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad kasatorius savo
nesąžiningos konkurencijos veiksmais suklaidino visuomenę, kasatoriaus teigimu,
rėmėsi vieninteliu įrodymu, t. y. ieškovų užsakymu atliktos Lietuvos
gyventojų apklausos duomenimis, kurie negali būti laikomi tinkama įrodinėjimo
priemone, nes buvo atlikta ydingai, netinkamai suformulavus klausimus,
netinkamai pasirinkus tikslinę apklausiamųjų grupę.
Kasaciniame skunde nurodytos Europos Teisingumo
Teismo bylos Lloyd Schuhfabrik Myer & Co. GmbH v. Klijsen H-del
BV, bylos Nr. C-342/97, ECR I-3819, ir nagrinėjamos bylos ratio
decidendi nesutampa, nes šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas
dėl dviejų prekės ženklų panašumo, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčo dėl
prekės ženklų panašumo nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės
instancijos teismas išvadą dėl atsakovo veiksmų kvalifikavimo kaip nesąžiningos
konkurencijos veiksmų padarė įvertindamas byloje esančių įrodymų visumą, o ne
vieną įrodymą – visuomenės apklausą. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje teismai
laikėsi ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų
praktikos dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad
nagrinėjamoje byloje teismai nenukrypo nuo kasaciniame skunde nurodytos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.
lapkričio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „EMH
E-ekrizitatszehler GmbH & Ko KG“ v. UAB „E-gama-E-ektronika“, bylos Nr. 2A-380/2004,
išaiškinimų dėl visuomenės apklausos rezultatų vertinimo, nes apeliacinės
instancijos teismo padaryta išvada dėl galimo žiūrovų klaidinimo nagrinėjamoje
byloje buvo padaryta remiantis surinktų įrodymų visetu. Dėl to teisėjų kolegija
sprendžia, kad kasacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamoje byloje teismai
nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Teisingumo Teismo
formuojamos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo ir bylose dėl nesąžiningos
konkurencijos veiksmų pripažinimo visuomenės apklausos pagrindu, atmestinas,
nes nekonstatuotina CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte
nustatyto kasacijos pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, netenkinamas ir kasatoriaus prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų R-omendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8. 14 punktu, ieškovams priteistinos 1600 Lt išlaidos advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies
1 punktu, 98 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m.
spalio 22 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 12 d.
nutartį palikti nepakeistus.
Priteisti ieškovui UAB
„B-ijos muzika“, juridinio asmens kodas 300125245, iš atsakovo UAB „B-ijos
reklamos projektai“, juridinio asmens kodas 300039675, 1600 Lt išlaidų
advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt