TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
DS su Išbandymo sąlyga nutraukimas 2005 m
Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu

Šalys darbo
santykius nutraukia, kai suderina savo valią joms tuo metu rūpimomis ir
naudingomis ar priimtinomis (kiekvienos iš jų požiūriu) sąlygomis.
Dispozityvumo
principas darbo teisėje reiškia, kad šalys turi teisę susitarti dėl
kompensacijos dydžio ir jos išmokėjimo terminų; tai gali būti pasiekiama derybų
metu; darbdavys gali siūlyti arba nesiūlyti kompensaciją, o darbuotojas gali
jos reikalauti arba ne. Darbuotojas yra laisvas išreikšti savo valią dėl darbo
sutarties nutraukimo sąlygų, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovas,
nesutikdamas su darbdavio pasiūlymu dėl piniginės kompensacijos dydžio, turėjo
teisę nepasirašyti susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo. Darbo santykių
šalims pasirašius susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo, preziumuojama, kad
darbuotojas sutiko su darbdavio išdėstytomis sąlygomis, todėl toks susitarimas
šalims įgijo įstatymo galią ir turėjo būti vykdomas (CK 6. 189 straipsnio 1 dalis)
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2004).
DK 125 straipsnyje
nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas šalių susitarimu (DK 124 straipsnio
1 punktas), taip pat reglamentuota darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu
tvarka. Darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu galimas, kai šalių susitarime
dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia.
Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims
priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus bei
pasekmes. Esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties
nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma atsižvelgiant
į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos
turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo
sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios
išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 125 straipsnyje
nustatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
Šalių derybos
dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 125 straipsnį prasidėjo ir vyko
nesant atsakovo (darbdavio) rašytinio pasiūlymo, taip pažeidžiant ieškovo
(darbuotojo) teisę gauti tokį pasiūlymą, jį svarstyti laisvai pasirinktomis
sąlygomis bei priimti arba atmesti. Derybos išimtinai vyko dėl piniginės
kompensacijos dydžio, o ne dėl esminės sąlygos – darbo sutarties nutraukimo
šalių susitarimu. Atsakovas, elgdamasis nesąžiningai, primetė ieškovui savo
valią, kad būtent ieškovas pateiktų rašytinį pasiūlymą dėl darbo sutarties
nutraukimo šalių susitarimu ir tokiu būdu lyg ir taptų derybų iniciatoriumi.
Ieškovo rašytiniame pasiūlyme išreikšta jo valia dėl esminės susitarimo sąlygos
– darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu – susiformavo ir buvo nulemta
išimtinai dėl atsakovo veiksmų, atliktų šio pasiūlymo pateikimo dieną.
Atsakovas ieškovo pasiūlymą priėmė ir susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo
su ieškovu sudarė nepaisydamas DK 35 straipsnio
nuostatų laikytis įstatymų, veikti
sąžiningai, laikytis sąžiningumo ir teisingumo principų, nepiktnaudžiauti savo
teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-290/2005).
Aiškindamas DK
125 straipsnį, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad
įstatyme nėra įsakmiai nurodyta, jog darbo sutarties šalių susitarimas dėl
sutarties nutraukimo turi būti surašytas kaip atskiras dokumentas, svarbu tik
tai, kad susitarimas būtų išreikštas raštu ir jame būtų išreikšta darbo
sutarties šalių valia dėl esminių sutarties nutraukimo sąlygų.
Tai, kad DK
125 straipsnis nenumato darbo sutarties šalių, sudariusių raštišką
susitarimą dėl sutarties nutraukimo, teisės atšaukti savo valią, išreikštą
susitarime, negali būti vertinama kaip įstatymo spraga. Dėl to darytina išvada,
kad nutraukiant darbo sutartį pagal DK
125 straipsnį šalių susitarimu, DK 127 straipsnio
4 dalis pagal analogiją netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d.
nutartis byloje Nr. 3K-3-489/2005).
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad pagal įstatyme nustatytą darbo sutarties nutraukimo
šalių susitarimu tvarką reikalaujama, jog šalis, norinti nutraukti darbo
sutartį šiuo pagrindu, visų pirma pateiktų kitai šaliai pasiūlymą nutraukti
darbo sutartį šiuo pagrindu, be to, raštu.
Įstatymo
formuluotė, kad „viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai
nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu“, reiškia, kad viena iš darbo
sutarties šalių gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu,
pateikdama raštu pasiūlymą, o ne tai, kad ji turi galimybę pasirinkti, pateikti
tokį pasiūlymą raštu ar ne. Kartu teisėjų kolegija pripažįsta, kad reikalavimas
pateikti rašytinį pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu neturi
būti suabsoliutinamas. Jeigu konkrečiu atveju akivaizdi abiejų šalių valia
nutraukti darbo teisinius santykius ir nutraukti juos būtent DK 125 straipsnyje
nurodytu pagrindu, o šalys suderina savo interesus sudarydamos rašytinį
susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu, vien atskiro rašytinio
pasiūlymo nutraukti darbo sutartį nepateikimas nebūtų pakankamas pagrindas
pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu dėl DK 125 straipsnyje
įtvirtintos procedūros pažeidimo.
Kasatorius iš
esmės teisingai nurodo, kad pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių
susitarimu ir susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu gali
sutapti viename dokumente, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, jog tokia
situacija gali susiklostyti tik tada, jeigu tokia darbo sutarties nutraukimo
šalių susitarimu procedūra atitiktų tikrąją šalių valią.
Tuo
atveju, kai pažeidžiama DK 125 straipsnyje nustatyta darbo sutarties nutraukimo
šalių susitarimu procedūra, kilus ginčui dėl to, teisėtai nutraukta darbo
sutartis šiuo pagrindu ar ne, pareigą įrodyti, kad kita sutarties šalis
išreiškė sutikimą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir susitarime dėl
darbo sutarties nutraukimo išreikšta tikroji suderinta šalių valia, turi šalis,
pažeidusi įstatymo nustatytą darbo sutarties nutraukimo procedūrą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
vasario 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-59/2007).

Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui

Darbo sutartis
dėl termino suėjimo gali būti nutraukiama, kai pasibaigia jos terminas. Jei
terminas nustatytas sutarties šalių, bet jo suėjimo metu darbuotojui turi būti
taikoma DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija ir jis ketina
ja naudotis, tai pagal šios įstatymo normos nuostatą sutartinis darbo sutarties
terminas įstatymo pagrindu perkeliamas į kitą datą. Darbo sutarties, kaip
terminuotos, pobūdis išlieka. Per DK 132 straipsnio 1 dalyje
nustatytą laiką darbo sutartis įstatymo pagrindu vykdoma kaip terminuota ir dar
nepasibaigus terminui. Darbo sutartis per tą laiką negali būti nutraukiama
suėjus terminui, nes terminas bus laikomas suėjusiu praėjus garantijos taikymo
laikui. Iki to darbo sutarties terminas nėra suėjęs ir neatsiranda pagrindo,
nustatyto DK 126 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d.
nutartis byloje Nr. 3K-3-92/2005).
Darbo sutarties nenutraukimas suėjus jos terminui
dėl to, kad ją (sutartį) nutraukti draudžia įstatymas, negali būti vertinamas
kaip sukeliantis darbo sutarties tapimo neterminuota teisines pasekmes (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
rugsėjo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-423/2005).

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu

Faktą, kad
darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios,
turi įrodyti darbuotojas (ieškovas), kuris tokiu faktu grindžia savo
reikalavimus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d.
nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-586/2004).
Darbuotojas,
siekdamas nutraukti darbo sutartį, privalo apie tokį savo ketinimą įspėti kitą
šalį darbdavį. Šis įstatymo reikalavimas nustatytas darbdavio interesais, todėl
nutraukti darbo santykius, nepraėjus nustatytam įspėjimo terminui, galima tik
darbuotojui ir darbdaviui susitarus. DK
127 straipsnio
2 dalyje reglamentuojamas darbo sutarties nutraukimas darbuotojo prašymu dėl
svarbių priežasčių. Kadangi dėl šioje normoje išvardytų nuo darbuotojo valios
nepriklausančių priežasčių darbuotojas neturi galimybės dirbti darbo sutartyje
sulygtomis sąlygomis, tai įstatymas jas pripažįsta svarbiomis ir suteikia
darbuotojui teisę įspėjimo apie nutraukiamus darbo santykius terminą
sutrumpinti iki minimalaus – trijų dienų. Dėl svarbių priežasčių darbo sutartis
nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos, kuri turėtų būti ne
ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu darbuotojas su
darbdaviu nesusitarė kitaip. Sąvoka „svarbi priežastis“ yra vertinamoji,
aplinkybės, kurias kaip svarbias vertina darbuotojas ir darbdavys, gali būti
skirtingos, ypač tais atvejais, kai darbuotojas svarbia priežastimi nurodo
darbdavio įsipareigojimų pagal darbo sutartį nevykdymą arba įstatymo ar
kolektyvinės sutarties pažeidimą. Be to, darbo sutarties nutraukimas pagal DK
127 straipsnio
2 dalį skiriasi nuo įtvirtinto DK 127 straipsnio
1 dalyje ne tik trumpesniu įspėjimo terminu, būtinumu nurodyti svarbią
priežastį, bet ir padariniais. Darbo sutartį nutraukus pagal DK
127 straipsnio
2 dalį, darbuotojui išmokama išeitinė išmoka (DK
140 straipsnio
2 dalis).
Nagrinėjamoje
byloje nustatyta, kad ieškovė prašė nutraukti darbo sutartį pagal DK
127 straipsnio
2 dalį prašymo pateikimo dieną. Ieškovė nepaliko darbdaviui galimybės
išsiaiškinti darbuotojos nurodomo darbo sutarties nutraukimo pagrindo svarbios
priežasties pagrįstumo, išspręsti kitus būtinus klausimus, atleidžiant
darbuotoją iš darbo. Net ir esant pagrindui nutraukti darbo sutartį pagal DK
127 straipsnio
2 dalį, ieškovė privalėjo dirbti šioje normoje nurodytą laiką. Neatvykimą
į darbą per šį laikotarpį nenutraukus darbo santykių darbdavys turėjo pagrindą
vertinti kaip pravaikštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis
byloje Nr. 3K-3-644/2004).
DK 127 straipsnio
2 dalyje nustatytas trijų dienų išankstinio įspėjimo terminas. Šis terminas
nustatytas darbdavio interesais. Dėl to darbdavys turi teisę, bet neprivalo,
atsisakyti nuo šio termino jam suteiktos lengvatos. Jeigu darbdavys nesutinka
nutraukti darbo sutarties nepraėjus trijų dienų išankstinio įspėjimo terminui,
tai darbuotojas privalo per įspėjimo laikotarpį dirbti, nes darbo sutartis dar
nėra nutraukta. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas (darbuotojas) pažeidė
DK 127 straipsnio 2 dalį, pareikšdamas, jog jis nutraukia darbo
sutartį nuo pareiškimo įteikimo dienos.
Darbuotojo
pareiga iš anksto įspėti darbdavį apie numatomą darbo sutarties nutraukimą
egzistuoja visais atvejais, net ir tada, kai darbdavys pažeidžia darbo sutartį.
Dėl to, net ir pripažinus, kad atsakovas (darbdavys) padarė ieškovo nurodytus
pažeidimus, ši aplinkybė neturėtų teisinės įtakos ieškovo pareigos iš anksto
įspėti darbdavį buvimui. Darbdavio pažeidimai turi reikšmės tik nustatant,
kurią DK 127 straipsnio dalį (1 ar 2) reikia taikyti (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.
lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-646/2004).
Darbuotojas
turi galimybę rinktis: nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio
2 dalį, apie tai įspėjus darbdavį jam paduodant prašymą dėl sutarties nutraukimo šiuo pagrindu, arba pasiūlyti
darbdaviui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, t. y. pagal DK 125 straipsnį.
Įstatyme reikalaujama, kad vienu ir
kitu atveju darbuotojo valia būtų išreikšta raštu. Įgyvendindami savo teises
bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų (DK 35 straipsnis).
Jeigu darbuotojas nevykdo įstatymo
reikalavimo tinkamai pareikšti darbdaviui savo valią dėl darbo sutarties
nutraukimo, darbdaviui neatsiranda pareigos priimti atitinkamus sprendimus. Aiškinant nurodytą DK
127 straipsnio 2 dalies
normą pagal jos tikslus ir uždavinius (DK
10 straipsnio 3 dalis),
pažymėtina, kad darbuotojas, įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo sutartį
dėl ligos ar invalidumo, turi darbdaviui pateikti ne tik prašymą nutraukti sutartį, bet ir ligą ar invalidumą, trukdantį
tinkamai atlikti darbą, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d.
nutartis byloje Nr. 3K-3-489/2006).
Darbuotojas
turi teisę atšaukti prašymą nutraukti
darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu (DK 127 straipsnio
4 dalis). Šia teisės norma įstatymo
leidėjas suteikė darbuotojui teisę apsvarstyti savo valią bei ją pakeisti. Tai
imperatyvaus pobūdžio teisės norma, kuria darbuotojui suteikiama teisė ne
vėliau kaip per tris dienas atšaukti parašytą prašymą. Sutrumpinti šį terminą darbdavys neturi teisės. Tačiau kai
darbuotojas prašyme dėl atleidimo iš
darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir laikotarpis tarp šios datos
ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys dienos, darbdavys turi
teisę patenkinti darbuotojo prašymą
atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja
ir patenkina darbuotojo prašymą,
darbuotojas savo pareiškimo negali atšaukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d.
nutartis byloje Nr. 3K-3-297/2007).

Apie
pageidavimą nutraukti darbo sutartį DK
127 pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu. Nutraukiant darbo
sutartį šiuo pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios
objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas. Įstatyme detaliau
nereglamentuojamas darbuotojo pareiškimo turinys, tačiau ir iš esamų nuostatų
(prašymas pateikiamas raštu, jame turi būti įspėjimas apie darbuotojo pareikštą
valią nutraukti darbo sutartį, nustatyti minimalūs darbdavio įspėjimo terminai)
akivaizdu, kad jame turi būti įvardyta darbuotojo pageidaujama atleidimo iš
darbo data, kuri kartu reiškia ir įspėjimo termino pasibaigimą. M-malus įstatyme ar kolektyvinėje sutartyje
nustatytas įspėjimo terminas savaime nereiškia, kad darbuotojas pareiškia savo
valią nutraukti darbo sutartį būtent sekančią minimalaus termino pasibaigimo
darbo dieną. Darbuotojas savo subjektinėmis teisėmis disponuoja savarankiškai
ir turi teisę nurodyti bet kurią pasirinktą darbo sutarties nutraukimo datą,
tačiau laikydamasis tokiam įspėjimui taikomo minimalaus termino reikalavimo.
Esant įstatyminiam reikalavimui apie
įspėjimą darbdaviui pranešti raštu, rašytinės formos reikalavimas taikytinas ir
esminei prašymo aplinkybei – darbo
sutarties nutraukimo datos nurodymui. Rašytinė darbuotojo valios nutraukti
darbo sutartį konkrečią dieną išreiškimo forma atitinka tiek darbuotojo, tiek
darbdavio interesus, užtikrina šio fakto patikimumą bei garantuoja jo pagrindu
kylančių teisinių pasekmių stabilumą. Akivaizdu, kad darbuotojo pareiškime dėl
darbo sutarties nutraukimo turėtų būti nurodomas ir kitas visiems dokumentams
būdingas rekvizitas – jo surašymo data. Tačiau DK 127 straipsnio
prasme reikšmingas yra ne darbuotojo pareiškimo surašymo, bet darbdavio
informavimo apie darbuotojo apsisprendimą nutraukti darbo sutartį momentas.
Būtent darbdavio įspėjimo diena, t. y. prašymo (pareiškimo) darbdaviui
padavimo diena, yra darbdavio įspėjimo minimalaus termino eigos pradžia, taip
pat trijų dienų laikotarpio, per kurį darbuotojas turi nevaržomą teisę atšaukti
prašymą nutraukti darbo sutartį,
pradžia.
Aplinkybė, kad
darbuotojo pareiškime nėra nurodyti jo surašymo laikas bei pageidaujama darbo
sutarties nutraukimo data, esant ginčui, sukelia pareigą darbdaviui įrodyti
darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, o nagrinėjamu atveju – kad darbuotojas
yra išreiškęs valią nutraukti darbo sutartį, t. y. kad darbuotojas
atitinkamu laiku pateikė darbdaviui pareiškimą ir nurodė konkrečią darbo sutarties nutraukimo datą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
balandžio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-218/2008).
Įspėjimo
darbdaviui termino pagrindinė paskirtis – sudaryti jam galimybių surasti į
darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietą kitą darbuotoją, užtikrinti
darbo proceso nepertraukiamumą. Taigi toks terminas nustatytas darbdavio naudai
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-442/2008).

Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo
darbuotojo aplinkybių

DK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat
terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui,
<…> jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam
priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Ši norma reiškia, kad
darbuotojui darbo užmokestis (mėnesinė alga) turi būti mokama reguliariai, nes
yra atlyginimas už darbą (DK 186 straipsnio 1 dalis). Jis turi būti
mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas
prašymas, ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Taigi jeigu darbdavys du mėnesius iš
eilės nemoka darbo užmokesčio, ši aplinkybė yra juridinis pagrindas,
nustatantis darbuotojui teisę nutraukti darbo sutartį remiantis DK 128 straipsnio
1 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-313/2004).
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt