TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Kiti darbo sutarties pasibaigimo (nutraukimo) pagrindai
Kiti darbo sutarties pasibaigimo (nutraukimo)
pagrindai

Administracijos
vadovo ir bendrovės santykių ypatumai sudaro pagrindą pripažinti, kad net ir
tuo atveju, kai administracijos vadovo ir bendrovės yra sudaryta darbo
sutartis, šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o
civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį
reguliuojančios teisės normos. Kartu pažymėtina, kad administracijos vadovo
buvimas bendrovės organu lemia tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių
ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne
sutarties pagrindu, taigi administracijos vadovo ir bendrovės santykiams
daugiau būdingi įstatyminio
atstovavimo bruožai. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad
administracijos vadovo ir bendrovės santykiai savo esme yra pavedimo teisiniai
santykiai. ABĮ 29 straipsnio nuostatos apie tai, kad su administracijos
vadovu gali būti sudaryta darbo sutartis, kurioje nustatoma jo darbo apmokėjimo
ir skatinimo tvarka, bei kad tokia sutartis gali būti bendrovės valdybos ar
visuotinio akcininkų susirinkimo nutraukta DSĮ nustatyta tvarka, nepaneigia išvadų apie administracijos vadovo ir bendrovės santykių pobūdį ir
negali būti aiškinamos taip, kad administracijos vadovui visa apimtimi
taikytinas DSĮ ir kiti darbo teisinius
santykius reglamentuojantys teisės aktai. Remdamasi tuo, kas išdėstyta,
išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad DSĮ 281 straipsnyje nurodytu pagrindu
administracijos vadovo ir bendrovės darbo sutartis negali būti nutraukta.
Administracijos vadovo rinkimo arba skyrimo, taip pat atšaukimo bei atleidimo
iš šios pareigybės tvarka reglamentuota ABĮ.
Esant ginčui dėl neteisėto atleidimo, būtent pagal ABĮ nuostatas teismas patikrina, ar tinkamas organas ir tinkamu
būdu atšaukė bei atleido administracijos vadovą. Atsižvelgiant į santykių
pobūdį, administracijos vadovo, su kuriuo buvo sudaryta darbo sutartis,
atleidimo atveju DSĮ 34 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnis netaikytini. DSĮ ir kiti darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės
aktai administracijos vadovo atleidimo atveju taikytini tik galimybės jam
pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos
nutraukimu, užtikrinimo ateityje aspektu ir reguliuoja tik darbo sutarties
pasibaigimo priežasties formulavimą, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš
pareigų įforminimą bei atsiskaitymo tvarką.
Kai
bendrovėje nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba, administracijos vadovo
pareigos yra renkamos. Pagal ABĮ visuotinio akcininkų susirinkimo teisė
atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą nesaistoma jokių aplinkybių, taigi
ji yra absoliuti (19 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Tai
reiškia, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę bet kada atšaukti jo
išrinktą administracijos vadovą ir nepriklausomai nuo pastarojo kaltės buvimo.
S-bu tik tai, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas būtų priimtas
laikantis nustatytų procedūros reikalavimų. Visuotiniam akcininkų susirinkimui įgyvendinus
šią teisę, su administracijos vadovu sudaryta darbo sutartis pasibaigia, nes
pasibaigia visuotinio akcininkų susirinkimo pavedimas. Tokiu atveju darbo
sutartis pasibaigia specialiu – būtent ABĮ 19 straipsnio 3 dalies 3 punkto
– pagrindu. Atsižvelgiant į būtinumą atšauktam administracijos vadovui
užtikrinti galimybę ateityje naudotis atitinkamomis garantijomis, įforminant
darbo sutarties pasibaigimą turi būti nurodytas ir DSĮ 26 straipsnio 12 punktas,
kuriame įtvirtintas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas – kai darbuotojas
įstatymo nurodytais atvejais atšaukiamas iš renkamų pareigų – atitinka ABĮ 19 straipsnio
3 dalies 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-760/2001;
Teismų praktika 16, p. 205–211).
Pagal Darbo
kodekso 124 straipsnio 1 punktą bendrovės vadovas gali būti
atleidžiamas bendrovės vadovą išrinkusio juridinio asmens organui pasinaudojus
Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalimi (nagrinėjamo ginčo
atveju – 2002 m. gruodžio 27 d. Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos
38 straipsnio 8 dalimi) suteikta teise atšaukti bendrovės vadovą iš
einamų pareigų. Ši bendrovės vadovą renkančio bendrovės organo teisė atšaukti
jo išrinktą bendrovės vadovą nėra nulemta jokių aplinkybių, taigi ji yra
absoliuti. Tai reiškia, kad atitinkamas bendrovės organas turi teisę bet kada
atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą, nepriklausomai nuo šio kaltės buvimo.
S-bu tik tai, kad, kaip yra šioje byloje, visuotinio akcininkų susirinkimo
nutarimas būtų priimtas laikantis nustatytų jo priėmimui procedūros reikalavimų.
Visuotiniam akcininkų susirinkimui įgyvendinus šią teisę, su bendrovės vadovu
sudaryta darbo sutartis pasibaigia, nes pasibaigia visuotinio akcininkų
susirinkimo pavedimas. Šiuo atveju bendrovės vadovui išmokama išeitinė pašalpa
pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Pažymėtina,
kad darbo sutartis su bendrovės vadovu gali būti nutraukta ir kitais Darbo
kodekse išvardytais pagrindais, laikantis Darbo kodekse nustatytos atleidimo iš
darbo ir atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos, priklausomai nuo
atleidimo iš darbo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-191/2005).
V-ybai
suteikta absoliuti teisė atšaukti vadovą, ji priimdama tokį sprendimą neprivalo
jo atšaukiamam vadovui motyvuoti ir įrodyti atšaukimo motyvų pagrįstumo. Teisę
tikrinti valdybos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareikalauti valdybos
sprendimą atšaukti turi valdybą kontroliuojantis atsakovo valdymo organas –
stebėtojų taryba (ABĮ 32 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
Darbo
sutarties su akcinės bendrovės vadovu sudarymas negali būti vertinamas kaip
aplinkybė, ribojanti jį paskyrusio bendrovės organo absoliučią teisę atšaukti
bendrovės vadovą. Bendrovės valdybos teisės atšaukti vadovą absoliutaus
pobūdžio nekeičia ABĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad su
bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis ir, kad ginčai tarp bendrovės ir jos
vadovo priskiriami darbo ginčų kategorijai. Kadangi DK 124 straipsnyje įtvirtinta
galimybė įstatymuose nustatyti kitokius nei Darbo kodekse nurodytus darbo
sutarties pasibaigimo pagrindus, tai nepagrįstas ieškovo argumentas, kad,
nutraukiant darbo sutartį su bendrovės vadovu, turi būti įrodinėjami būtent
Darbo kodekse nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
spalio 5 d. nutartis byloje Nr. 3 K-3-457/2005).
Jeigu
bendrovės vadovas yra atšaukiamas iš pareigų pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį,
tai pagal Darbo kodeksą yra taikomas DK 124 straipsnio 1 punkte išvardytas
darbo sutarties pasibaigimo pagrindas – darbo sutarties pabaiga kitų įstatymų
nustatytais pagrindais, bet netaikomas DK 129 straipsnis, nes jame įtvirtintas
darbo sutarties nutraukimas DK nustatytu pagrindu ir kitokiomis aplinkybėmis,
negu kad taikytinos ieškovui.
Bendrovės
vadovo teisinė padėtis yra specifinė dėl to, kad darbo sutartis atitinka ne
darbo teisinius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo
sutartį reglamentuojančios teisės normos. Visuotiniam akcininkų susirinkimui
įgyvendinus bendrovės vadovo atšaukimo teisę su bendrovės vadovu sudaryta darbo
sutartis pasibaigia, nes pasibaigia visuotinio akcininkų susirinkimo pavedimas.
Darbdavys, esant kitų įstatymų nustatytam pagrindui nutraukti sutartį, privalo
įforminti jos pasibaigimą pagal DK 124 straipsnio 1 punktą ir
konkretų specialiojo įstatymo pagrindą. Atsižvelgiant į bendrovės vadovo
teisinės padėties prigimtį ir specifiką, nuo visuotinio akcininkų sprendimo
atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų darbdavys neturi nutraukti darbo
sutarties, bet privalo įforminti jos pabaigą pagal DK 124 straipsnio 1 punktą ir specialiojo įstatymo konkretų pagrindą.
Civilinėje
byloje dėl direktoriaus atleidimo iš darbo atsakovas turi būti ne akcininkas,
turintis 100 proc. akcijų, o UAB, su kuria bendrovės direktorius sudarė
darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-123/2006).
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai bendrovės vadovas atleidžiamas iš
pareigų pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, tai iš
DK įtvirtintų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų jam taikomas DK 124 straipsnio
1 punkte nurodytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, pagal kurį darbo
sutartis baigiasi ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Šis
DK įtvirtintas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas nurodomas dėl to, kad,
pirma, darbo sutartis su įmonės vadovu baigiasi specialiajame, t. y.
Akcinių bendrovių, įstatyme nustatytu pagrindu; antra, bendrovės vadovas
atleidžiamas kompetentingo akcinės bendrovės organo, nepriklausomai nuo jo
kaltės buvimo ar nebuvimo, todėl pakanka nurodyti DK 124 straipsnio 1 punkto
pagrindą. Dėl to nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai nusprendė, kad,
įforminant ieškovės – bendrovės vadovės – atleidimą iš pareigų, turi būti
nurodyta Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalis ir DK 124 straipsnio
1 punktas. Teisėjų kolegija nesutinka su atsiliepimo į kasacinį skundą
argumentu, kad atsakovas, norėdamas nutraukti sutartį su ieškove dėl jos
kaltės, turėjo teisę atleisti ją pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1
ar 2 punktus, laikydamasis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Minėta,
kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį
kompetentingi bendrovės organai turi teisę atleisti iš pareigų administracijos
vadovą tiek nesant jo kaltės, tiek ir dėl jo kaltės. Be to, atsižvelgiant į
administracijos vadovo teisinį statusą, kompetentingas bendrovės organas,
įgyvendindamas teisę atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą, net ir esant
vadovo kaltei, neprivalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai
skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2007).
Filialo
veiksmai, kuriuos atlieka filialo valdymo organai ir per kuriuos juridinis
asmuo įgyvendina savo funkcijas bei teises ir pareigas, sukuria teisinius
padarinius jį įsteigusiam juridiniam asmeniui, todėl pripažintina, kad filialo
valdymo organo teisinis statusas yra toks pats kaip ir juridinio asmens valdymo
organo.
Dėl
to atmestinas kasatoriaus argumentas dėl DK 124 straipsnio 1 dalies
netaikymo šioje byloje. Ieškovas buvo AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo
vadovas, kurį su bendrove siejo ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai,
todėl atleidžiant ieškovą iš einamų pareigų turėjo būti taikomos ne DK, o CK ir
Akcinių bendrovių įstatymo normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. R-iškio rajono
savivaldybė, byla Nr. 3K-7-760/2001,
kategorija 2. 11). Darbo teisės normos galėtų būti taikomos šiems
teisiniams santykiams sprendžiant filialo vadovo socialinių garantijų dydžius,
darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimą, darbo sutarties nutraukimo
ir atleidimo iš pareigų įforminimą bei atsiskaitymo tvarką, o ne atleidimo iš
pareigų pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-332/2007).
Nuo
bendrovės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso viso
juridinio asmens veiklos efektyvumas. Be to, bendrovės vadovui suteikiami
platūs įgaliojimai veikti bendrovės vardu, sukurti bendrovei teises ir
pareigas, tam tikra apimti disponuoti bendrovės turtu. Teisėjų kolegija nurodo,
kad šio vienasmenio bendrovės valdymo organo reikšmė ir svarba lemia absoliučią
ir jokių sąlygų neapribotą jį išrinkusio kito bendrovės organo teisę atšaukti
bendrovės vadovą iš pareigų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad DK 131 straipsnio
1 dalyje nustatyto draudimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo
nedarbingumo laikotarpiu taikymas bendrovės vadovui apribotų jį į pareigas
paskyrusio bendrovės organo teisę atšaukti vadovą iš pareigų laiko atžvilgiu,
nes objektyviai taptų neįmanoma užtikrinti bendrovės ir jo akcininkų interesus.
Tai paneigtų bendrovės ir jos vadovo atstovavimo teisinių santykių prigimtį ir
tikslus. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad DK 131 straipsnio
1 dalies 1 punkte nustatytas apribojimas nutraukti darbo sutartį
ligos metu, nėra ta socialinė garantija, kuria gali pasinaudoti kasatorius kaip
bendrovės vadovas. Bendrovės vadovo laikinasis nedarbingumas negali būti
laikomas kliūtimi bendrovės vadovui iš pareigų atšaukti, nes reikalavimo
laikytis DK nuostatų, kuriose reglamentuoti darbuotojų įspėjimas apie darbo
sutarties nutraukimą ir darbo sutarties nutraukimo ribojimai, taikymas
neatitiktų teisės atšaukti bendrovės vadovą absoliutumo. Dėl to, atleidžiant
bendrovės vadovą iš pareigų, DK 130 straipsnis ir (arba) 131 straipsnio
1 dalies 1 punktas netaikytini. Teisėjų kolegija nurodo, kad, esant
ginčui dėl bendrovės vadovo neteisėto atšaukimo iš pareigų, teisme turi būti
patikrinta, ar nepažeistos Akcinių bendrovių įstatyme reglamentuotos atleidimo
procedūros.
Kasatorius
nepagrįstai teigia, kad bendrovės vadovo statusą reikia prilyginti valstybės
tarnautojo teisiniams statusui ir taikyti teisės analogiją su Valstybės
tarnybos įstatymo nuostatomis, kurios draudžia karjeros valstybės tarnautoją
atleisti iš einamų pareigų jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (antrasis
kasacinio skundo argumentas). Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į
kasacinį skundą argumentu, kad bendrovės vadovo statusą būtų galima palyginti
tik su politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo statusu, nes jie
turi bendrų bruožų: juos ir darbdavį sieja pasitikėjimo (fiduciariniai)
santykiai. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalį
tokį valstybės tarnautoją galima atleisti iš pareigų laikinojo nedarbingumo ir
atostogų laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2007).
N-s Įstatymas „Dėl SSRS valstybės
saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB)
vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“,
sudaręs pagrindą ieškovą atleisti iš darbo, tebėra galiojantis ir netgi
pripažintas neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau jo pagrindu atliktas atleidimas iš darbo Europos
Žmogaus Teisių Teismo sprendimu iš esmės
pripažintas neteisėtu, t. y. buvo konstatuotas Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnio,
aiškinant jį kartu su 8 straipsniu,
pažeidimas. Ši aplinkybė sprendžiant ginčą nacionaliniame teisme nekvestionuotina.
Nepriklausomai nuo to, kad atsakovų, vykdžiusių pirmiau
nurodyto įstatymo įpareigojimus, veiksmuose nėra
kaltės, Konvencijos nuostatų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje įsipareigojimas
sudarė teisinį pagrindą bylą nagrinėjusiems pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismams konstatuoti ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtumą. Pažymėtina, kad
tokio sprendimo pagrindas yra ne DSĮ ar DK normos, reglamentuojančios grąžinimo į darbą klausimus, bet
Konvencijos nuostatos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas. Kartu akcentuotina tai, kad, tebegaliojant Įstatymui, kurio konstitucingumas jau buvo patikrintas, negali būti
teigiamai sprendžiamas ieškovo grąžinimo į darbą klausimas. Atleidimo iš darbo
pripažinimas neteisėtu šios bylos aplinkybių kontekste yra ieškovui pakankama
satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-326/2008).
Sprendžiant
dėl konkrečios įmonės ar įstaigos vadovo atleidimo iš darbo tvarkos, būtina
įvertinti įstaigos, taip pat jos steigėjo ar savininko teisinį statusą
sudarančių ypatumų visumą, bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas,
susijusias su šio klausimo reglamentavimu.
Išplėstinė
teisėjų kolegija pažymi, kad biudžetinės įstaigos – teatro – veikla yra viešųjų
paslaugų teikimas, todėl šios veiklos efektyvumas yra viešasis interesas.
Biudžetinių įstaigų steigėjų – valstybės ar savivaldybės institucijų, kurių
funkcija – užtikrinti viešojo intereso tenkinimą, sprendimai dėl įstaigos
vadovo priėmimo į darbą ar atleidimo taip pat turi atitikti viešąjį interesą.
Įvertinus biudžetinės įstaigos teisinio statuso ypatumus, jos veiklą kaip
viešąjį interesą, darytina išvada, kad sprendimai, susiję su biudžetinės
įstaigos veiklos organizavimu, turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju
interesu, o ne absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, suteikiančia
nekontroliuojamą galimybę priimti bet kokių motyvų nulemtą sprendimą.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad, siekiant užkirsti kelią
piktnaudžiavimams valdžia, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui
kitiems, valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimai dėl biudžetinės
įstaigos vadovo atleidimo turi būti aiškūs, racionaliai motyvuoti, pagrįsti
atitinkamomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis. Aiškindamas
įstatymo nuostatas, aktualias sprendžiant klausimą dėl biudžetinės įstaigos
steigėjo teisių atleisti šios įstaigos vadovą apimties, teismas privalo
vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis šiais principais, atsižvelgiant į tai, kad minėto klausimo
tinkamas, skaidrus ir pagrįstas sprendimas yra viešasis interesas, tokios
steigėjo teisės negali būti aiškinamos kaip absoliučios, jei tai tiesiogiai
nenurodyta įstatyme.
Valstybės
teatro vadovo priėmimas į darbą negali būti grindžiamas fiduciarinių pavedimo
teisinių santykių atsiradimu, o atleidimas – jų pasibaigimu, todėl steigėjo
nepasitikėjimas vadovu gali būti pagrindas nutraukti su juo sudarytą darbo
sutartį tik tada, kai toks pagrindas ir jo konstatavimo kriterijai nustatyti įstatyme ir konkrečiu atveju nustatyti
faktai šiuos kriterijus atitinka.
Biudžetinės įstaigos – teatro – vadovą
ir steigėją sieja darbo teisiniai santykiai, atsirandantys terminuotos darbo
sutarties pagrindu. Ši sutartis gali būti nutraukiama tik vadovaujantis Darbo kodekse
įtvirtintu darbo sutarties nutraukimo reglamentavimu.
Kadangi
biudžetinės įstaigos, kurios veikla nukreipta viešajam interesui tenkinti ir
akcinių bendrovių, kurių veiklos tikslas – siekti pelno, teisinį statusą
lemiantys ypatumai iš esmės skiriasi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai
nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika sprendžiant ginčus
dėl akcinių bendrovių administracijos vadovų atleidimo iš darbo. Biudžetinės
įstaigos – valstybės teatro vadovui specialiajame – Teatrų ir
koncertinių įstaigų – įstatyme suteiktas specifinis
teisinis statusas, kuris gali iš esmės skirtis nuo viešosios įstaigos vadovo
teisinės padėties, priklausomai nuo konkrečios viešosios įstaigos teisinio
statuso. Dėl šios priežasties šioje byloje nesiremiama ir Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartimis,
kuriomis nagrinėtas viešųjų įstaigų vadovų atleidimo iš darbo teisėtumo
klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-308/2008).
Sprendžiant,
kokiomis įstatymo nuostatomis turi būti vadovaujamasi atleidžiant iš pareigų Lietuvos
nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos vadovą, atsižvelgtina į
tokios įstaigos teisinio statuso ypatumus, kurie gali būti reikšmingi aiškinant
teisės normas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme įtvirtinta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios
įstaigos vadovas priimamas ir atleidžiamas laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, todėl steigėjų nepasitikėjimas vadovu
gali būti pagrindas nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį tik tada, kai
nepasitikėjimas, kaip sutarties nutraukimo pagrindas, ir jo konstatavimo
kriterijai nustatyti įstatyme ir
konkrečiu atveju nustatyti faktai šiuos kriterijus atitinka. Taigi, Lietuvos
nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos vadovo priėmimas į darbą
negali būti grindžiamas fiduciarinių pavedimo teisinių santykių atsiradimu, o
atleidimas – jų nutrūkimu. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio
6 punkte esant nuostatai, kad darbo sutartis su vadovu nutraukiama
įstatymų nustatyta tvarka, bei, nesant tokios tvarkos nustatytos nei SPĮ, nei
VšĮ įstatymuose, turi būti vadovaujamasi Darbo kodekse
įtvirtintu darbo sutarties nutraukimo reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d.
nutartis byloje Nr. 3K-3-424/2008).
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt