TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Darbo laikas
Darbo laikas

Kolektyvinėje
sutartyje ir V-aus darbo tvarkos taisyklėse įtvirtintas darbo režimas slenkamo
grafiko principu gali būti keičiamas į kitokį darbo laiko režimą esant DK 120 straipsnio
1 dalyje išvardytiems pagrindams: keičiantis gamybai, jos mastui,
technologijai arba darbo organizavimui, kitais gamybinio būtinumo atvejais.
Kai keičiamas
dviejų tos pačios specialybės ir tą patį darbą atliekančių darbuotojų darbo
laiko režimas, kitiems darbuotojams paliekant tą patį darbo laiko režimą, toks
darbo organizavimas pažeidžia darbo teisės subjektų lygybės principą (DK 2 straipsnio
1 dalies 4 punktas). Padidėjusi darbo apimtis poilsio dienomis gali
būti pripažinta gamybiniu būtinumu, kurio pagrindu gali būti keičiamos
darbuotojų darbo sąlygos, jeigu jau esamomis darbo sąlygomis nebūtų galima
išspręsti iškilusių darbo organizavimo problemų. Nagrinėjamoje byloje teismai
padarė teisingą išvadą, kad būtinumą daugiau darbuotojų paskirti dirbti poilsio
dienomis galima išspręsti, sudarant atitinkamą darbo laiko grafiką visiems
darbuotojams, o ne vienam iš darbuotojų nustatant šešių darbo dienų savaitę, taip
poilsio dieną – sekmadienį – pakeičiant į darbo dieną (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2004 m. balandžio 7 d. nutartis
byloje Nr. 3K-3-258/2004).
Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 47 straipsnį
budėjimas buvo galimas tik ypatingais atvejais, kai reikėdavo užtikrinti
įmonėje vidaus darbo tvarką ar atlikti neatidėliotinus darbus. Darbo
kodekso 155 straipsnyje
taip pat nustatyta, kad budėjimas – tai pavedimas darbuotojui ypatingais
atvejais atlikti neatidėliotinus darbus. Taigi budėjimui pagal darbdavio
atskirą pavedimą yra būdingi šie požymiai. Pirma, budėjimas nėra numatytas
darbo sutartyje, t. y. jis neįeina į tiesiogines darbuotojo pareigas
(funkcijas). Antra, toks budėjimas galimas tik išimtiniais, ypatingais
atvejais. Trečia, budėjimas nėra nuolatinio pobūdžio darbas, todėl darbuotojui
pavesti budėti galima tik įstatyme
nustatytu periodiškumu. Taigi tik darbas, atitinkantis visus šiuos kriterijus,
gali būti pripažintas budėjimu.
Gavęs
informaciją, Saugos skyriaus viršininkas privalėjo imtis pareiginiuose
nuostatuose ir kituose lokaliniuose aktuose nurodytų veiksmų bet kurią dieną ir
bet kuriuo paros metu. Vadinasi, Saugos skyriaus viršininko informavimas apie
įvykius, susijusius su banko apsauga, ir atitinkamas Saugos skyriaus viršininko
reagavimas į šią informaciją buvo tiesiogiai susijęs su Saugos skyriaus
viršininko darbu ir jo funkcijomis. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo
pripažinti budėjimu tiesioginių darbo funkcijų atlikimą. Be to, Saugos skyriaus
viršininko informavimas ir jo reagavimas į gautą informaciją yra nuolatinio, o
ne atsitiktinio pobūdžio. Tai yra jo, kaip Saugos skyriaus viršininko, tiesioginio
darbo ypatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-4491/2005).
Esant Darbo
kodekso 149 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, suminė darbo
laiko apskaita gali būti įvesta atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (DK 19 straipsnis).
Minėtame Vyriausybės nutarime skirtingų sąvokų „atsižvelgimas“, „suderinimas“
vartojimas nepaneigia įstatymo nustatytos ieškovo pareigos atsižvelgti į
darbuotojų atstovų (šiuo atveju – „Visatex“ profesinės sąjungos „Solidarumas“)
nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-145/2006).
Konstatuotina,
kad, negalėdamas pagal sveikatos būklę dirbti visos darbo dienos ir
atsisakydamas dirbti sutrumpintą darbo dieną pagal NDNT prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos išvadas,
darbuotojas sukuria padėtį, kai toliau vykdyti darbo sutartį ir atlikti joje
nustatytas darbo funkcijas jis nepajėgus pagal sveikatos būklę, tai yra
kenksminga paties darbuotojo sveikatai. Atsižvelgiant į darbuotojo dirbamą
vairuotojo darbą, tolesnis neadekvatus jo sveikatos būklei šio darbo atlikimas
taip pat galėtų kelti pavojų ar nulemti didesnę tikimybę atsirasti žalai
aplinkiniams ir darbdaviui, kaip atsakingam asmeniui, už didesnio pavojaus
šaltinio padarytą žalą. Aptariamos medicinos įstaigos išvadose nurodžius darbuotojui negalint dirbti normalaus darbo laiko
ir šiam atsisakius dirbti sutrumpintą, darbdavys įgyja teisę nutraukti darbo
sutartį su darbuotoju be įspėjimo DK
136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-278/2007).

Poilsio laikas

DK 180 straipsnyje
neįtvirtinta teisės darbdaviui revizuoti darbuotojo prašomų suteikti atostogų
vaikui prižiūrėti trukmės. DK 180 straipsnio 1 dalies nuostata, kad atostogas
galima imti visas iš karto arba dalimis, reiškia, kad darbuotojui suteikta
teisė pasirinkti, kaip jis naudosis tikslinėmis atostogomis, ir nevertintina
kaip suteikianti darbdaviui teisę ignoruoti bei revizuoti darbuotojo, turinčio
teisę į atostogas vaikui prižiūrėti, pasirinkimą. Pažymėtina, kad atostogos
vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai apmokamos ne iš darbdavio, bet iš
socialinio draudimo fondo lėšų, taip įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintą visokeriopos paramos šeimai
principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-423/2005).
DK 165 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad kasmetinės atostogos yra skaičiuojamos
kalendorinėmis dienomis; į atostogų trukmę neįskaitomos tik DK 162 straipsnyje
išvardytos švenčių dienos. DK 174 straipsnyje reglamentuojama kasmetinių
atostogų perkėlimo ir pratęsimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių, jeigu jų metu
atsirado šio straipsnio 1 dalyje išvardytos priežastys, pvz. , dėl
darbuotojo laikinojo nedarbingumo kasmetinių atostogų metu (DK 174 straipsnio
1 dalies 1 punktas). Įstatymų leidėjas, nustatydamas kasmetinių
atostogų trukmę ir jų skaičiavimo tvarką, nenustatė, kad kasmetinės atostogos
nesutampa su kassavaitinio poilsio dienomis, o išskyrė tik švenčių dienas.
Darbo kodekso normose nenustatytos taisyklės ar garantijos į tam tikrą
kassavaitinio poilsio dienų skaičių. Jeigu kasmetinių atostogų pabaiga sutampa
su kassavaitinio poilsio dienomis, tai ši aplinkybė nesudaro pagrindo pratęsti
atostogas dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, skaičiuojant jų pratęsimą
darbo dienomis, nes šiuo atveju kasmetinių atostogų skaičiavimo tvarka,
nustatyta DK 165 straipsnyje, nesikeičia. Teisėjų kolegija konstatuoja,
kad dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo kasmetinių atostogų metu kasmetinės
atostogos pratęsiamos atitinkamą kalendorinių, o ne darbo dienų skaičių (DK 174 straipsnio
2 dalis, 165 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 11 d. nutartis
byloje Nr. 3K-3-139/2007).
Darbuotojas
turi teisę į kasmetines atostogas, o darbdavys – pareigą suteikti jas tais
pačiais darbo metais, už kuriuos atostogos yra suteikiamos. Kiekvienoje
konkrečioje situacijoje ši darbuotojo teisė ir atitinkama darbdavio pareiga įgyvendinamos
šalių susitarimu. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad
darbdavys turi turėti galimybę tinkamai organizuoti darbą, tačiau neatsižvelgė
į tai, kad darbas turi būti organizuojamas nepažeidžiant darbuotojų teisių, taip
pat teisių į kasmetinį poilsį, t. y. darbas turi būti organizuojamas taip,
kad kiekvienas darbuotojas turėtų realią galimybę pasinaudoti jam įstatymo
suteiktomis garantijomis, taip pat ir teise į kasmetines atostogas per tuos
metus, už kuriuos atostogos suteikiamos, o ne vėliau.
Pagal DK 181 straipsnio
2 dalį darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta
tvarka įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, pagal šių
mokyklų pažymas suteikiamos nustatytos trukmės mokymosi atostogos eiliniams
egzaminams, įskaitoms pasirengti ir laikyti, laboratoriniams darbams atlikti ir
konsultavimuisi, taip pat diplominiam darbui baigti ir ginti bei valstybiniams
egzaminams pasirengti ir laikyti. Šią normą aiškinant teleologiniu (pagal tikslą)
ir lingvistiniu metodais, darytina išvada, kad joje ne tik nenustatyta
darbdavio teisės atsisakyti suteikti darbuotojui tikslines mokymosi atostogas,
bet ir, skirtingai nuo kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos, mokymosi atostogų
laikas derinamas ne šalių susitarimu, o priklauso nuo to, kokiu tikslu atostogų
prašoma, ir siejamas su egzamino, įskaitos laikymo ar kitokios mokymosi
užduoties atlikimo laiku. Taigi darbuotojo teisės į mokymosi atostogas atveju
šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, palyginus su teisės į kasmetines atostogas
įgyvendinimo tvarka, modifikuojasi – darbuotojas turi daugiau garantijų, o
darbdavio teisės daugiau apribotos.
Pagal
DK 169 straipsnio 7 dalį asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo,
kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo,
diplominio darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko. Ši norma
tam tikra prasme apriboja darbo sutarties šalių susitarimo dėl kasmetinių
atostogų suteikimo laiko laisvę. Darbuotojui įgyvendinus teisę į tikslines
atostogas ir jam pageidaujant, kasmetinės atostogos turėtų būti derinamos prie
darbuotojo tikslinių mokymosi atostogų laiko. Kita vertus, ši darbuotojo teisė
nėra absoliuti, įstatymo formuluotė „derinamos“ suponuoja šalių įpareigojimą
tartis atsižvelgiant į viena kitos interesus. Tai, kad DK 181 straipsnio
nuostatos suteikia darbuotojui teisę reikalauti suteikti tikslines mokymosi
atostogas tam tikru konkrečiu, mokymo įstaigos dokumentais pagrįstu laiku,
nereiškia, kad kartu darbdaviui uždedama besąlygiška pareiga kartu su
tikslinėmis atostogomis (prieš jas arba iš karto po jų) suteikti darbuotojui
kasmetines atostogas. B- kuriuo atveju kasmetinės atostogos prie tikslinių
atostogų turi būti derinamos.
Be
to, sprendžiant darbuotojo teisės į kasmetines atostogas tinkamo įgyvendinimo
klausimą (t. y. teisės pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, atsižvelgiant
į tikslinių mokymosi atostogų laiką), taikytinos taip pat ir DK 174 straipsnio
1 dalies 2 punkto nuostatos, pagal kurias kasmetinės atostogos
perkeliamos, kai darbuotojas įgyja teisę į tikslines atostogas, nurodytas DK
178 straipsnyje, taigi ir į mokymosi atostogas (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d.
nutartis byloje Nr. 3K-3-437/2008).
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt