TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
P-šėjas
Baudž.byla Nr.

2.8.


Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai (BPK 159 straipsnis, Operatyvinės
veiklos įstatymo 12 straipsnis).


Teisė
į teisingą bylos nagrinėjimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos 6 straipsnis).


 

Sprendžiant nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymo
klausimus tikrintinas jo atlikimo teisinis ir faktinis pagrindai, atsižvelgtina
į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotas leistinų tyrimo
veiksmų atribojimo nuo provokacijos taisykles.
 
Baudžiamoji
byla Nr. 2A-P-2/2009
                                                                                                Procesinio
sprendimo kategorija
                                                                                                2.13.3(S)                                            
 
 
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
 
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
 
2009 m. kovo 5 d.
Vilnius
 
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, susidedanti iš
pirmininko J-o P-io, teisėjų V-o A-uko, D-os B-ės,
E-aus B-o, V-aus Č-os, O-o F-o, G-o G-os,
A-o K-aus, V-o M-o, V-o P-o, A-o P-io,
A-os R-ės, V-o Ranonio, A-o S-io, J-o
T-iaus ir pranešėjo T-o Š-o,
sekretoriaujant
R-ai B-ei,
dalyvaujant
prokurorui G-ui P-ui,
gynėjams,
advokatams R-ui L-ai, O-ui M-ui,
teismo
posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. M. prašymą,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
459 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalies 2 punktu, atnaujinti
baudžiamąją bylą, kurioje:
S.
M. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendžiu
nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –
1961 m. BK) 16 straipsnio 2 dalį, 2321 straipsnio 5 dalį,
pritaikius 45 straipsnio 2 dalį, 6 dalies 1 punktą, trejiems metams
šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, konfiskuojant 3000 Lt vertės nuteistojo
turto, bausmę atliekant sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. M. L. šio teismo pagal tuos pačius 1961 m. BK
straipsnius nuteistas trejiems metams laisvės atėmimo, konfiskuojant
2000 Lt vertės nuteistojo turto.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro,
nuteistojo S. M. ir nuteistojo M. L.
gynėjo apeliacinius skundus, 2003 m. birželio 10 d. nuosprendžiu prokuroro
apeliacinį skundą iš dalies tenkino, o kitus skundus atmetė. Apeliacinio teismo
teisėjų kolegija Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 19 d.
nuosprendį pakeitė: S. M. ir M. L.
veiką, kvalifikuotą pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 2321
straipsnio 5 dalį, perkvalifikavo pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir paskyrė S. M. devynerių metų, o M. L. aštuonerių
metų laisvės atėmimo bausmes, jas atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis
2000 m. BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuota nusikaltimo priemonė – S. M. priklausantis automobilis „Audi Coupe“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal nuteistojo S. M. ir
nuteistojo M. L. gynėjo kasacinius skundus,
2003 m. spalio 14 d. nutartimi juos iš dalies tenkino ir pakeitė
apeliacinės instancijos teismo nuosprendį: S. M. ir M. L. veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 2
dalį, perkvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį
ir paskyrė S. M. devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, M. L. – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, šias
bausmes atliekant pataisos namuose, o kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2006 m. kovo 20 d. nutartimi atmetė nuteistojo S. M. pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai
netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Nuteistojo M. L. gynėjo
pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo
įstatymo pritaikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 30 d. nutartimi taip pat buvo atmestas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo
septynių teisėjų kolegija (toliau – ir EŽTT) 2008 m. liepos 1 d.
sprendime byloje M-a- prieš Lietuvą,
įsigaliojusiame 2008 m. spalio 1 d. (M-a- v.
Lithuania, no. 10071/04, judgment of 1 J-y 2008), iš esmės konstatavo,
kad, patikrinus nacionalinių teismų pateikto tariamo provokavimo vertinimo
kokybę, tai, kaip buvo užtikrinamos kaltinamojo gynybos teisės, konkrečiai, ar
buvo laikomasi proceso rungimosi ir lygybės principų, yra nustatomas Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –
Konvencijos) 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalies
pažeidimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi
S. M. prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą
patenkintas ir byla dėl S. M. nuteisimo perduota
nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei
sesijai (toliau – ir plenarinė sesija).
Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas dėl to, kad M. L. nuteistas pažeidžiant Konvenciją ar jos papildomus
protokolus, iki šiol nėra priimtas ir byla prieš M. L. tuo
pagrindu neatnaujinta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus plenarinė sesija, išklausiusi teisėjo pranešimą apie bylos esmę,
teismų sprendimų bei prašymo atnaujinti baudžiamąją bylą turinį, gynėjų,
prašiusių panaikinti nuosprendį, paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti,
prokuroro, prašiusio panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir
perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų,
 
nustatė:
 
S. M. nuteistas už tai, kad, veikdamas grupe su M. L., turėdami tikslą parduoti, neteisėtai įgijo,
laikė, gabeno ir pardavė didelį kiekį psichotropinių medžiagų. S. M.
2002 m. birželio 20 d., apie 20.45 val., autobusų stotyje, esančioje
Klaipėdoje, B-ų J-ės g. 9, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo
0,514 g amfetamino ir 0,185 g MDMA psichotropinių medžiagų, o M. L. 2002 m. birželio 21 d., apie 8.40 val., UAB
„Klaipėdos aerouostas” teritorijoje, esančioje Klaipėdos r., Dirvupių k., iš
nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,507 g psichotropinės medžiagos –
amfetamino ir tą pačią dieną šias medžiagas (1,014 g amfetamino ir 0,185 MDMA)
automobiliu „Audi Coupe“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su savimi
gabeno iki degalinės „Lytagra”, esančios Kaune, Ateities pl. 50 a, kur apie
13 val. už 70 Lt kaip pavyzdžius pardavė nusikalstamą veiką
imituojančio elgesio modelio (toliau – NVIEM) dalyviui, įslaptintam liudytojui,
slapyvardžiu „V.“.
S. M. ir M. L., tęsdami nusikalstamą veiką, 2002 m. birželio 25 d.,
apie 19 val., prie namo, esančio Kaune, K-iečių g. 1, iš nenustatyto
asmens neteisėtai už 2500 Lt įgijo didelį kiekį 57,53 g
psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią tą pačią dieną neteisėtai
automobiliu „Audi Coupe“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno iki
kelio Klaipėda–Vilnius 25-ojo kilometro, esančio ties G-uciškių k.,
Kaišiadorių r., kur apie 20 val. už 10 000 Lt pardavė tam pačiam užsakovui
„V.“, po to buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Nuteistasis S. M., vadovaudamasis EŽTT sprendimo byloje M-a-
prieš Lietuvą argumentais dėl rungimosi principo procese
pažeidimo bei jo nulemto teisės į teisingą teismą pažeidimo, prašo baudžiamąją
bylą atnaujinti ir ištaisyti padarytus Konvencijos ir BPK 44 straipsnio
5 dalies pažeidimus teigdamas, kad jo nuteisimas pagal BK 22 straipsnio 1
dalį, 260 straipsnio 2 dalį kelia pagrįstų abejonių. S. M.,
cituodamas EŽTT sprendimo 36, 37, 38, 39 paragrafus, teigia, kad jo bylos
teisminis nagrinėjimas nebuvo teisingas – buvo pažeista Konvencijos
6 straipsnio 1 dalis. Nuteistojo prašyme nurodoma, kad teisės į teisingą
teismo procesą pažeidimo klausimą ir BPK 44 straipsnio 5 dalies pažeidimus
S. M. kėlė savo apeliaciniame bei kasaciniame
skunduose, tačiau šiuos klausimus Kauno apygardos teismas ir Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas ignoravo. T-ėl nuteistasis mano, kad jo apeliacinis ir
kasacinis skundai nebuvo tinkamai išnagrinėti. S. M. taip
pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jam buvo skyręs trejų metų ir
šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią jis yra gerokai viršijęs bei
atlikęs daugiau nei pusę apeliacinės instancijos jam paskirtos bausmės. Be to,
jis bausmę atlieka sąžiningai ir priklauso lengvatinei grupei bei teisinėmis
priemonėmis siekia, kad būtų peržiūrėta jo byla.
Nuteistojo S. M. prašymas tenkintinas iš dalies.
 
Dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo S. M.
byloje esmės ir Lietuvos teismų praktikos tikrinant ir vertinant neviešo
pobūdžio tyrimo veiksmus
 
S. M. byloje EŽTT nusprendė,
kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis pažeista dėl to, jog S. M.
buvo nuteistas teismo procese, kuris neatitiko šioje nuostatoje nustatytų
teisingumo reikalavimų (M-a- prieš Lietuvą,
§38). EŽTT sprendimo 36 ir 37 paragrafuose nurodytos tokios Konvencijos
pažeidimo konstatavimą lėmusios aplinkybės:
1. Nebuvo duomenų, kad S. M. anksčiau būtų
padaręs nusikalstamų veikų, susijusių su psichotropinėmis medžiagomis;
nepateikta jokios objektyvios, teisminiu būdu patikrintos informacijos,
rodančios, kad valstybės institucijos turėjo pakankamą pagrindą įtarti
S. M. prekiaujant psichotropinėmis medžiagomis arba esant linkusį padaryti
tokią nusikalstamą veiką, prieš NVIEM dalyviui „V.“ užmezgant su juo kontaktą;
nepateikta jokių įrodymų dėl S. M. ankstesnio dalyvavimo
neteisėtoje psichotropinių medžiagų prekyboje. Nagrinėjant bylą teisme
reikšmingi įrodymai nebuvo viešai pateikti bylą nagrinėjusiam teismui ar
patikrinti vadovaujantis rungimosi principu, nes NVIEM, ypač kiek tai susiję su
tariamais įtarimais dėl ankstesnio S. M. elgesio,
nebuvo visiškai atskleistas S. M.
2. Būtent policijos pareigūnas „V.“ ėmėsi iniciatyvos,
kai jis pirmą kartą užmezgė kontaktą su S. M.,
klausdamas, kur gali neteisėtai įsigyti psichotropinių medžiagų; po to S. M. pats pasiūlė pateikti šių medžiagų. Vykdant
sandorį, jam buvo pasiūlyta didelė pinigų suma – 3000 JAV dolerių –
už didelį psichotropinių medžiagų kiekį. Tai akivaizdžiai reiškė skatinimą
pateikti psichotropinių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje
pripažino lemiamą policijos vaidmenį.
Atsižvelgdamas į išdėstytas bylos aplinkybes, EŽTT
konstatavo, kad policijos pareigūnai veikė ne kaip slaptieji agentai, bet kaip
agentai provokatoriai; jie ne vien tik „prisijungė“ prie daromos nusikalstamos
veikos, jie išprovokavo jos padarymą. Taigi policijos pareigūnai neapsiribojo
iš esmės pasyviu S. M. nusikalstamos veiklos tyrimu,
bet darė tokį poveikį, kad paskatintų nusikalstamos veikos padarymą.
Plenarinė sesija atkreipia dėmesį į tai, kad S. M. byla
Lietuvos teismuose buvo galutinai išnagrinėta (res judicata) 2003 metais, kai dar tik formavosi teismų
praktika dėl įrodymų patikrinimo ir vertinimo bylose, kuriose ikiteisminio
tyrimo metu buvo panaudoti neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai. Bylose, kuriose
pagal 1997 m. gegužės 22 d. Operatyvinės veiklos įstatymą (toliau – ir
OVĮ) Nr. VIII-221 buvo panaudojami sankcionuoti operatyviniai veiksmai –
NVIEM, pirminė informacija, kurios pagrindu buvo sankcionuotas NVIEM, paprastai
būdavo įslaptinta informacija, patenkanti į valstybinę paslaptį sudarančios informacijos
sąrašą. Pasitaikydavo atvejų, kad tokia informacija teisminio bylos nagrinėjimo
metu buvo tikrinama vadovaujantis ex parte procedūra.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo vėlesnėse kasacinėse nutartyse
(Nr. 2K-124/2004, 2K-332/2006) yra nurodęs, kad nepripažįsta tinkama
tokios teismų praktikos, kai tikrindamas faktinį NVIEM atlikimo pagrindą pats
teismas susipažįsta su operatyvinio tyrimo byla ir konstatuoja, kad toks
pagrindas buvo. Duomenys, kuriuos žino tik teismas, o byloje dalyvaujantiems
asmenims jie neatskleidžiami, neturėtų būti vertinami kaip įrodymai, nes BPK
esančios normos, kurios įtvirtina kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises bylų
nagrinėjimo teisme metu teikti įrodymus bei dalyvauti juos tiriant (BPK 7
straipsnio 2 dalis, 44 straipsnio 5 dalis), įpareigoja teismą nuosprendį
pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK
301 straipsnio 1 dalis).
T-ėl pripažintina, kad S. M. byloje Lietuvos
teismų taikytas dalies bylos įrodymų tyrimo būdas, t. y. tai, jog NVIEM
turinys nebuvo atskleistas bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, yra neteisingas.
Kitas svarbus momentas, į kurį plenarinė sesija atkreipia dėmesį, yra
tai, kad sankcionuotų operatyvinių veiksmų vertinimas teismų praktikoje
atliekamas atsižvelgiant ne vien į jų sankcionavimo teisėtumą, bet ir į
realizavimo aplinkybes. Nepakanka,
kad teismas pripažintų NVIEM pagrindu
surinktą informaciją kaip įrodymą byloje, nustatęs vien aplinkybę, jog NVIEM
yra prokuroro sankcionuotas nepažeidžiant OVĮ nuostatų. NVIEM teisėtą daro ne
tik jo sankcionavimo pagrindų teisėtumas, bet ir jo vykdymo teisėtumas, kurio
pagrindinis reikalavimas yra tai, kad negalima asmens provokuoti padaryti
nusikaltimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-1040/2001, 2K-619/2003, 2K-549/2006,
2K-332/2006, 2K-343/2006, 2K-676/2006, 2K-32/2007, 2K-P-412/2007). Nustačius,
kad NVIEM buvo neteisėtas bent vienu iš šių aspektų, jį taikant surinkti
įrodymai laikomi neleistinais ir jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis
nuosprendis.
Plenarinė
sesija pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje bylose, kuriose pagal OVĮ buvo
taikytas NVIEM, teismams, vertinantiems, ar bylos duomenys gali būti naudojami
kaip įrodymai, yra suformuoti privalomi reikalavimai laikantis rungimosi
principo patikrinti:
1) ar buvo
teisinis pagrindas NVIEM atlikti, t. y. ar yra byloje prokuroro sankcionuoti
operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo
motyvuoti teikimai, o jei šiuose dokumentuose yra valstybės ar tarnybos
paslaptį sudarančių duomenų, tai, ar yra byloje teikimo išrašas, kuriame tokių
duomenų nebūtų;
2) ar buvo
faktinis pagrindas NVIEM atlikti, t. y. ar egzistavo priežastys, dėl kurių
nuspręsta taikyti NVIEM; ar byloje yra informacija, kad operatyvinis tyrimas
buvo pradėtas esant OVĮ nurodytam pagrindui apie rengiamą, daromą ar padarytą
atitinkamą nusikaltimą, leidžiantį atlikti šį operatyvinį veiksmą. Jei tokios
informacijos pagrindas yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti
informacija, tai teismai tikrina ir vertina tą informacijos dalį, su kuria gali
būti supažindinti visi nagrinėjimo teisme dalyviai;
3) ar NVIEM
veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ nustatytos tvarkos;
4) ar
duomenys, gauti atliekant NVIEM, yra patvirtinami duomenimis, gautais BPK
numatytais veiksmais;
5) ar
įgyvendinant NVIEM asmuo, kuriam jis taikytas, nebuvo provokuojamas.
Plenarinė sesija taip pat pabrėžia, kad
OVĮ ir Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta provokacijos sąvoka. Pagal
2002 m. birželio 20 d. redakcijos Operatyvinės veiklos įstatymą
Nr. IX-965 6 straipsnio 5 dalį provokacija – tai spaudimas,
aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens
veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti
nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2001 m.
vasario 27 d. nutartyje Nr. 2K-52/2001 nustatyta, kad provokacija – tai
asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau
su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon
atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius.
Plenarinė sesija, remdamasi tuo, kas
išdėstyta, atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo
nutarimą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, ypač Europos Žmogaus
Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimą R-a-
prieš Lietuvą (R-a- v. Lithuania, no 74420/01, judgment of
5 February 2008), konstatuoja, kad nustatant provokaciją turėtų būti
ne vien tik atsižvelgiama į NVIEM dalyvių veikimo būdą modelio realizavimo metu
(t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas,
įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką). Provokavimo faktas
nustatytinas iš visų bylos aplinkybių, įskaitant ir aplinkybes, nesusijusias su
NVIEM dalyvių veikla, visumos, kurioje reikšminga yra tai, ar buvo pakankamas
pagrindas įtarti asmenį iki modelio taikymo darant nusikalstamą veiką ar
rengiantis ją daryti, kai tokio rengimosi jis buvo nenutraukęs. Provokavimas
konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad
atitinkama veika nebūtų buvusi atlikta be NVIEM dalyvių įsikišimo. K-iais
vertinimo kriterijais ir taisyklėmis vadovaujamasi sprendžiant leistinų tyrimo
veiksmų atribojimo nuo provokacijos klausimą, yra apibendrinta ir išdėstyta
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008
m. gruodžio 16 d. nutartyje Nr. 2A-P-6/2008. Nagrinėjamos atnaujintos S. M.
bylos kontekste, papildant minėtoje nutartyje nurodytus
atvejus, leidžiančius atskirti leistinus tyrimo veiksmus nuo provokacijos,
pažymėtina, kad atkreiptinas dėmesys į tai, ar buvo duomenų, kad asmuo, kuriam
taikytas NVIEM, anksčiau yra padaręs analogiškų nusikalstamų veikų, ir į tai,
kokio dydžio materialinis skatinimas buvo taikytas, kad nusikalstama veika būtų
tęsiama.
 
Dėl
Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, BPK 7 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 5
dalies pažeidimų
 
Atnaujintoje baudžiamojoje byloje plenarinė sesija privalo nustatyti,
ar EŽTT nurodytas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas sukelia
abejonių dėl byloje priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo
nuosprendžių ir kasacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo. Taip pat vertintina,
ar tai besitęsiantis pažeidimas, ar yra galimybė pažeistą teisę atkurti ir
kokias baudžiamojo proceso priemones pritaikius gali būti ištaisytos ar
panaikintos pažeidimo sukeltos teisinės pasekmės.
Nuteistojo S. M. prašyme atnaujinti baudžiamąją
bylą dėl EŽTT sprendimo nėra konkretaus prašymo, kurį iš BPK 461 straipsnio 1
dalies 2–7 punktuose nurodytų sprendimų turėtų priimti plenarinė sesija
atnaujintoje byloje. Tačiau inter alia nurodoma, kad jo apeliacinis ir
kasacinis skundai nebuvo tinkamai išnagrinėti, proceso metu neįvertinti šiuose
skunduose minimi BPK 44 straipsnio 5 dalies pažeidimai. Iš šių skundų
turinio matyti, kad nuteistasis nurodė, jog pažeidimai buvo nulemti to, kad
būtent policijos pareigūnai turėjo nutraukti jo nusikalstamą veiką pirmą kartą
pateikus psichotropinių medžiagų, o ne skatinti, kad ši veika pereitų į
sunkesnę. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašo bylą S. M.
nutraukti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė
sesija su prašymo teiginiais sutinka iš dalies ir konstatuoja, kad šiuo atveju
Lietuvos teismuose vykusio teisingumo reikalavimų neatitinkančio proceso metu
padarytas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas yra besitęsiantis,
nes S. M. paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė,
kurios jis iki šiol neatliko. Šio pažeidimo konstatavimas kelia abejonių dėl
atnaujintoje byloje esamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo
nuosprendžių ir kasacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas padarė
1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 18 straipsnio,
265 straipsnio, 267 straipsnio 5 punkto pažeidimus, o apeliacinės instancijos
teismas, nagrinėdamas bylą pagal šiuo metu galiojančio BPK taisykles, šių
pažeidimų neištaisė, pats netinkamai tyrė NVIEM medžiagą ir padarė baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 7 straipsnio
2 dalies, 20 straipsnio 4 dalies, 44
straipsnio 5 dalies) pažeidimų. Žemesnių teismų klaidų neįvertino ir nesiėmė
priemonių pažeidimų teisinėms pasekmėms pašalinti kasacinės instancijos
teismas. Šie baudžiamojo
proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismams išsamiai bei
nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą
(BPK 369 straipsnio 3 dalis).
T-ėl 2003 m. spalio 14 d. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinės
nutarties dalis, kuria buvo patvirtintas Lietuvos teismuose vykusio S. M. bylos baudžiamojo proceso teisingumas, bei Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio
10 d. nuosprendžio dalis dėl apylinkės teismo nuosprendžio pakeitimo S. M. yra naikintinos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. M. byloje
Lietuvos teismų ir EŽTT pozicijos išsiskyrė ne tik dėl provokacijos sąvokos,
vykusio bylos proceso rungimosi ir kaltinamojo gynybos teisių sampratos bei jų
laikymosi, tačiau ir dėl to, kad Lietuvos teismuose nebuvo išnagrinėti visi
bylos duomenys, leidžiantys spręsti apie kriterijus, atribojančius provokaciją
nuo leistino prisijungimo prie daromos nusikalstamos veikos. Byloje vykusio
įrodymų tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės, leidžiančios spręsti
apie S. M., tikėtina, daromą nusikalstamą veiką iki
NVIEM taikymo ir jo provokavimą modelio realizavimo metu, nebuvo patikrintos,
prieštaravimai tarp atskirų bylos duomenų liko nepašalinti. Plenarinė sesija
pažymi, kad visi nepatikrinti teisme duomenys, kuriais remiantis baudžiamojoje
byloje gali būti daromos išvados dėl provokacijos, turi būti atnaujintame
procese patikrinti ir įvertinti BPK nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu būtų
pašalinti EŽTT nurodyti gynybos teisių pažeidimai ir laikantis teisingo proceso
reikalavimų išnagrinėtos visos provokacijos versijos vertinimui reikšmingos
aplinkybės, procesinė situacija, lėmusi byloje M-a- prieš
Lietuvą padarytas išvadas, galėtų iš esmės pasikeisti.
T-ėl plenarinė sesija daro išvadą, kad galimybė atkurti pažeistą teisę
į teisingą bylos procesą ir panaikinti pažeidimo sukeltas teisines pasekmes
būtų realizuota atnaujinto įrodymų tyrimo metu, kuris atliktinas iš naujo
apeliacinės instancijos teisme. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalies taikymo
praktiką apeliacinės instancijos teismui suteikta galimybė naudotis visomis
procesinėmis priemonėmis tiriant bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos
teismas turi galimybę ištirti NVIEM faktinį atlikimo pagrindą bei patikrinti
visus su modeliu susijusius kitus S. M. kaltę ar
nekaltumą patvirtinančius duomenis ir priklausomai nuo jų pobūdžio spręsti, ar
NVIEM dalyvių veiksmai dėl visų kaltinime nurodytų S. M. nusikalstamų
veikų buvo provokuojantys. EŽTT sprendimo 34 paragrafe primenama, kad
įrodymų priimtinumas pirmiausia yra nacionalinės teisės reglamentavimo ir
vidaus teismų vertinimo dalykas, o sprendimo 43 paragrafe nurodoma, kad
bylos nagrinėjimas iš naujo arba proceso atnaujinimas iš esmės yra tinkamas
nustatyto pažeidimo ištaisymo būdas.
Plenarinė
sesija sprendžia, kad atnaujintame apeliaciniame baudžiamosios bylos procese
reikėtų įvertinti S. M. ir prokuroro apeliacinių
skundų argumentus, ypač dėl NVIEM taikymo teisėtumo, ir naujo įrodymų tyrimo
metu yra būtina:
1. P-ikrinti
ir nustatyti, dėl kokių priežasčių ir esant kokioms aplinkybėms buvo nuspręsta S. M. taikyti NVIEM, kurio duomenys privalo būti ištirti
iš naujo pagal teismų praktikos, kuri minima šioje nutartyje, reikalavimus.
2. P-ikrinti EŽTT sprendime minimą Lietuvos Vyriausybės EŽTT pateiktą
medžiagą apie tai, kad policijos pareigūnai jau anksčiau turėjo informacijos,
jog pareiškėjas kurį laiką stambiu mastu prekiauja psichotropinėmis medžiagomis
tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, pasivadinęs pravarde „M.“ (EŽTT sprendimo 11
paragrafas). Ši informacija ir jos šaltiniai tikrintini BPK numatytomis
priemonėmis.
3. Išnagrinėti visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su
provokavimo versijos patikrinimu ir pašalinti prieštaravimus, esančius byloje.
3.1. Plenarinė sesija pastebi, kad byloje nepatikrintas svarbus
informacijos šaltinis – liudytojos J. P. parodymai
(T. 1, b. l. 54). Byloje liko nepašalinti prieštaravimai tarp
liudytojos J. P., S. M. (T. 1,
b. l. 171, 179, 186; T. 2, b. l. 52) ir liudytojo D. L.
parodymų dėl šios liudytojos žinojimo apie tai, kad S. M.
prekiauja psichotropinėmis medžiagomis, dėl J. P. priklausymo
ratui žmonių, susijusių su tokiomis medžiagomis. Atkreipiamas dėmesys į tai,
kad nesiaiškintos ir nepatikslintos paties S. M. ikiteisminio bylos
nagrinėjimo metu minimos jo bendravimo aplinkybės su vienu iš kvaišalų tiekėjų,
pravarde „E.“, nenustatytas tokio bendravimo intensyvumas, laikas, aplinkybės,
kuriom esant S. M., tikėtina, gaudavo iš šio asmens
psichotropinių medžiagų. Tikslintinos teisminio bylos nagrinėjimo metu S. M.
minimos aplinkybės dėl ryšių nutraukimo su psichotropinių medžiagų
platinimu susijusiais asmenimis, kokiu tikslu, kada S. M.
buvo išvykęs į užsienį, kuo ten vertėsi (T. 2, b. l. 54).
3.2. Tikrinant
provokavimo versiją, būtina patikrinti prie techninių priemonių panaudojimo
protokolų pridėtuose prieduose esantį NVIEM dalyvio liudytojo „V.“ bei S. M.
pokalbių turinį, atskleisti jų prasmę, įvertinti pokalbio dalyvių
aktyvumą ir elgesį derybų psichotropinių medžiagų pirkimo–pardavimo metu, inter
alia S. M. minimas galimybes pristatyti netgi
neribotą kiekį amfetamino (T. 1, b. l. 32), 2002 m. birželio 25
d. pokalbio metu išsakytą teiginį, kad reikia važiuoti iki vienos vietos, kur S. M. yra „nusimetęs kažkur apie penkis kilus“
(T. 1, b. l. 42). Be to, byloje reikia pašalinti prieštaravimus
tarp S. M.
tvirtinimo teisme, kad jis „jokių reikalų dėl psichotropinių
medžiagų prieš tai neturėjo, tik iš draugų žinojo jų vertę“ (T. 2,
b. l. 52), ir jo kitokio turinio parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu,
bei pasisakymų pokalbių su liudytoju „V.“ metu.
Kadangi iki
apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam S. M.
kardomoji priemonė – suėmimas nebuvo taikyta, o iš dalies panaikinus
apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų sprendimus Kaišiadorių rajono
apylinkės teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendžio dalis lieka
neįsiteisėjusi, tai nebelieka teisinio pagrindo nuteistajam būti laisvės
atėmimo vietoje, todėl S. M. iš laisvės atėmimo
bausmės atlikimo vietos paleistinas.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, atsižvelgdama
į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo
proceso kodekso 461 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais, 2 dalimi,
 
nutaria:
 
Panaikinti Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2003 m. spalio 14 d. nutarties dalį, kuria pakeista Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2003 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalis dėl S. M.
veikos perkvalifikavimo ir bausmės jam skyrimo, ir Kauno apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 10 d.
nuosprendžio dalį, kuria atmestas S. M. apeliacinis
skundas ir pakeista Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario
19 d. nuosprendžio dalis.
Šią bylos dalį perduoti
iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kitas Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2003 m. birželio 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 14 d.
nutarties dalis palikti nepakeistas.
Nuteistąjį S.
M. iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos paleisti.
 
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt