TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Civilinė byla Nr

1.15. Dėl
civilinės atsakomybės asmeniui, kuris administraciniame procese prašė taikyti
reikalavimo užtikrinimo priemones, taikymo

 
Teisė
naudotis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, nustatyta ABTĮ 71 straipsnyje,
yra procesinė subjektinė teisė, tačiau šios procesinės teisės pažeidimo pasekmė
– žala – patenka į civilinės teisės reglamentavimo sritį. Dėl žalos padarymo
atsiranda civilinės teisės ir pareigos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies
5 punktas) ir tais atvejais, kai žala padaryta neteisėtai įgyvendinant procesines
teises administracinių bylų teisenoje. Asmuo, kuriam padaryta žalos
piktnaudžiaujant teise prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones,
nepriklausomai nuo jo procesinės padėties, turi teisę reikalauti šios žalos
atlyginimo iš atsakingo asmens (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
V-
reikalavimo administracinių bylų teisenoje atmetimas tam tikrais atvejais gali
būti įvertintas kaip piktnaudžiavimas teise, pavyzdžiui, jeigu reikalavimas
būtų atmestas kaip aiškiai nepagrįstas. G- būti pateisinama ir nelaikoma
neteisėtu žalos darymas įgyvendinant šią teisę, kiek tai yra pagrįsta ir
būtina, siekiant užtikrinti asmeniui veiksmingą teisę į teismą – kad pagrįstai
ir sąžiningai iškeltą ginčą dėl teisės išspręstų teismas, o jo sprendimą būtų
įmanoma įgyvendinti. Jeigu šių nuostatų konkrečiu atveju nesilaikoma, tai yra
pagrindas vertinti, kad padaryta žala buvo neteisėta – iš viso nepagrįstai
padaryta ar neproporcinga siekiamam tikslui. Nepiktnaudžiavimas šia procesine
teise – tai prašymas užtikrinti reikalavimą, kai jo taikymas yra būtinas, t. y.
neišvengiamas asmens pažeidinėjamoms teisėms ginti ir yra proporcingas
siekiamam tikslui. Asmuo, kuris prašo užtikrinti reikalavimą, turi pasverti, ar
jo pažeidžiamoms ar ginčijamoms teisėms ginti būtina taikyti kito proceso
dalyvio teisių apribojimus, kurie reiškia žalos ar nuostolių tam asmeniui
darymą, pavyzdžiui, stabdo ūkinę veiklą, statybas, investicijas, verslo plėtrą;
ar šie apribojimai turi būti taikomi tokiomis priemonėmis, kurios daro žalą ar
yra kitam asmeniui nuostolingos. Asmuo turi įvertinti, ar nėra kitų priemonių,
kurios padėtų pasiekti tą patį tikslą, tačiau nedarytų žalos. Taip pat asmuo
turi įvertinti ir pasverti išvengiamą ir daromą žalą ar nuostolius, t. y.
kokias vertybes, kokios svarbos ir apimties savo interesus jis gina, prašydamas
reikalavimo užtikrinimo, ir kokio dydžio žala ar nuostoliai daromi kitam
asmeniui dėl jo veiksmų uždraudimo ar kitokio suvaržymo. Jeigu suvaržymai yra
pernelyg dideli, palyginus su siekiamu tikslu, tai gali būti pagrindas išvadai,
kad asmuo piktnaudžiavo teise prašydamas reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo. Šių priemonių taikymo tikslas yra laikinai apsaugoti asmens, kuris
prašo taikyti reikalavimo užtikrinimą, interesus, o ne apsaugoti priešingą
ginčo šalį nuo rizikingų išlaidų. Statybas vykdantis asmuo pats turi vertinti,
ar jis savo veiksmais nesudarė pagrindo ir neprivertė kito asmens kreiptis į
teismą prašyti nutraukti veiksmus ir tik taip paliko asmeniui galimybę ginti
savo teises. Tokie netinkami veiksmai gali pasireikšti tuo, kad, pavyzdžiui,
statytojas neteikė informacijos apie statomą objektą, jo eksploatavimo sąlygas,
būsimos ūkinės veiklos padarinius aplinkai ir gyventojams. Tokiu atveju
statytojas galėtų būti vertinamas kaip rizikuojantis ir nuostolius sau darantis
asmuo.
Jeigu
prašoma sustabdyti statybos leidimo galiojimą, tai turi būti įvertintos tokios
aplinkybių grupės. Pirma, kiek žalos pareiškėjo interesams, teisėms ar turtui
padarys statybos leidimo įgyvendinimas, t. y. tolesnis statybos vykdymas.
Ta aplinkybė, kad nestabdant statybos bus pastatyti statiniai, turi būti
vertinama dar ir tuo požiūriu, ar būtų įmanoma išmontuoti statinį statytojo
sąskaita, ar nėra kitų pažeistų teisių gynimo būdų (pavyzdžiui, atlygintino
servituto nustatymas, dalies sklypo nuoma, nuostolių atlyginimo, dalies sklypo
nuosavybės teisės perleidimas ir kt.). Antra, kiek žalos ar nuostolių kitam
proceso dalyviui padarys sprendimo vykdymo sustabdymas. S-stydamas dėl šių
aplinkybių ir spręsdamas, kad yra pagrindas prašyti reikalavimo užtikrinimo
priemonių taikymo, asmuo prisiima riziką. Teismas, spręsdamas dėl civilinės
atsakomybės taikymo, pagal konkrečias bylos aplinkybes turi įvertinti, ar
taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo būtina ir proporcinga, t. y.
ar asmuo sugebėjo tinkamai įvertinti jam tenkančią riziką. Asmens nesugebėjimas
tinkamai pasverti šių aplinkybių teismo gali būti įvertinta kaip jo kaltė, o
žalos padarymas, prašant teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, gali
būti įvertintas kaip padarytas neteisėtai – piktnaudžiaujant teise prašyti
konkrečios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Civilinė byla Nr. 3K-3-58/2009
 Procesinio sprendimo kategorijos:
 20.3.8; 25.2; 44.2.1; 44.5.2.1; 44.5.2.17 (S)
 
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
 
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
 
2009 m. sausio 6 d.
Vilnius
 
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: P- Ž-io (kolegijos pirmininkas), J-os J-ės ir A-io
N-o (pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB
„Paribys“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lit-Invest“ ieškinį atsakovui
UAB „Paribys“ dėl nuostolių atlyginimo.
 
Teisėjų
kolegija
 
n u s t a t ė :
 
I. G-o esmė
 
Ieškovas prašė
priteisti iš atsakovo 118 892,90 Lt
nuostolių atlyginimo dėl degalinės statybos darbų sustabdymo nuo 2005 m. sausio
mėnesio iki 2005 m. gruodžio 28 d. Jis nurodė, kad yra valstybinio
žemės sklypo nuomininkas.
2003 m. balandžio 16 d. jam buvo išduotas
statybos leidimas, kuriuo remdamasis jis pradėjo žemės sklype degalinės su
plovykla statybos darbus. 2004 m.
gruodžio 14 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį
teismą su skundu dėl statybos leidimo panaikinimo, taip pat prašė taikyti
reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti statybos leidimo galiojimą. 2004 m.
gruodžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas sustabdė
statybos leidimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2005 m.
sausio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų
planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, remdamasis šia
teismo nutartimi, sustabdė degalinės statybą. 2005 m. balandžio 4 d. Vilniaus
apygardos administracinis teismas sprendimu tenkino atsakovo skundą ir
panaikino statybos leidimą.
2005 m. gruodžio 28 d. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo
sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo
atsakovo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime
nurodė, kad atsakovas neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo bei praleido
įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą.
Ieškovo manymu, atsakovas administracinėje byloje teikdamas
prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo siekė sustabdyti degalinės
statybą ir suprato, kad dėl to ieškovas patirs didelių nuostolių. Atsakovas
piktnaudžiavo savo procesine teise kreiptis į teismą, todėl, vadovaujantis CK
1.137 straipsnio 3 dalimi, 6.251 straipsnio l dalimi, privalo
visiškai atlyginti dėl degalinės statybos sustabdymo ieškovo patirtus
nuostolius. Juos sudaro išlaidos degalinės statybos konservavimo darbams ir
medžiagoms, suvartota elektros energija, degalinės apsaugos, darbuotojų
išlaikymo sąnaudos.
 
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
sprendimo ir nutarties esmė
 
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 13 d.
sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė

ieškovui iš
atsakovo 13 513,47 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. metinių
palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė, taip pat priteisė ieškovui iš
atsakovo 405,40 Lt žyminio mokesčio ir valstybei iš ieškovo – 28,94 Lt,
o iš atsakovo – 2,51 Lt pašto išlaidų.
Teismas nurodė,
kad ieškovo teisė reikalauti nuostolių, kurie atsirado dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, nustatyta CPK 147 straipsnyje. Tai, kad atsakovo
prašymu laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ne civilinėje, o administracinėje
byloje, nedaro įtakos ieškovo reikalavimo teisei. Teismas nustatė, kad ieškovas
prašo atlyginti 118 892,90 Lt nuostolių,
kuriuos jis patyrė dėl degalinės statybos darbų sustabdymo ir, ieškovo teigimu, juos sudaro statybvietės aptvėrimo
išlaidos (23 753,43 Lt), suvartotos elektros energijos kaina (3538,55 Lt),
objekto apsaugos išlaidos (56 155,42 Lt), darbuotojų išlaikymo sąnaudos
(35 445,50 Lt). Teismas nustatė, kad rangovas pagal susitarimą
prisiėmė riziką dėl ieškovo objekto apsaugos ir buvo aptvėręs statybos objektą.
Statybą sustabdžius, rangovas savo tvorą nukėlė. Taigi, nesustabdžius objekto
statybos, ieškovas neturėtų išlaidų, susijusių su
statybvietės aptvėrimu. Kita vertus, ieškovas objektą aptvėrė naujomis
medinėmis plokštėmis, kurios gali būti panaudotos ir ateityje, todėl teismas nuostolius,
susijusius su statybvietės aptvėrimu, sumažino iki 13 513,47 Lt (iš
reikalaujamos sumos atėmė plokščių vertę – 10 023,96 Lt). Teismas
nenustatė pagrindo priteisti kitų ieškovo nurodytų išlaidų atlyginimą; nurodė,
kad elektros energijos, objekto apsaugos ir
darbuotojų išlaikymo išlaidos susijusios su ieškovo vykdytais jam naudingais kitais
statybos darbais, taip pat kiemo teritorijos ir kelio tvarkymo darbais.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.
rugpjūčio 28 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, ieškovo
apeliacinį skundą iš dalies patenkino ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m.
kovo 13 d. sprendimą iš dalies pakeitė: padidino ieškovui iš atsakovo
priteistą nuostolių atlyginimą nuo 13 513,47 Lt iki 80 756,42 Lt,
žyminį mokestį – nuo 405,40 Lt iki 2296 Lt, kitą sprendimo dalį paliko
nepakeistą, taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo 4500 Lt žyminio
mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme bei valstybei iš atsakovo –
13,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės
instancijos teisme.
Teisėjų
kolegija nurodė, kad CPK 147 straipsnio 3 dalis taikoma visiems civiliniams
teisiniams santykiams nepriklausomai nuo to, iš kokios teisės šakos (darbo,
administracinės ar kt.) reglamentuojamų santykių šie santykiai yra kilę, todėl
ieškovas turi teisę reikšti ieškinį CPK 147 straipsnio 3 dalies
pagrindu. Šiai teisės normai taikyti reikalingos tokios sąlygos: įsiteisėjęs
teismo sprendimas, kuriuo asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos
priemones, ieškinys atmestas, ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
šalies patirti nuostoliai. Šios sąlygos yra, nes atsakovo prašymu
administracinėje byloje buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir
sustabdytas ieškovui išduoto statybos leidimo galiojimas, tuo pagrindu
sustabdyta degalinės statyba. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos
teismas tinkamai taikė CPK 147 straipsnio 3 dalį.
Teisėjų
kolegija nustatė, kad ieškovas dėl statybos sustabdymo patyrė nuostolių ir turi
teisę reikalauti juos atlyginti. Teismas, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai
pripažino ieškovo nuostoliais statybvietės aptvėrimo išlaidas, tačiau
netinkamai įvertino kitas statybos objekto konservavimo išlaidas ir nepagrįstai
nepriteisė jų atlyginimo. Teisėjų kolegija pripažino atlygintinomis medžio
drožlių plokščių įsigijimo išlaidas, taip pat išlaidas objekto apsaugai bei
elektros energijai, iš atlygintinų nuostolių išskaičiavo tvoros, sugriuvusios
dėl vėtros, už kurią atsakovas neatsako, atstatymo išlaidas (2690,98 Lt).
Teisėjų kolegija nurodė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog statybos sustabdymo
laiku ieškovas vykdė statybos darbus. Buvo vykdomi tik su statybos objekto
konservavimu susiję darbai, be to, ieškovas turėjo leidimą tai daryti. Teisėjų
kolegija atmetė reikalavimą priteisti darbuotojų išlaikymo išlaidų atlyginimą,
konstatavusi, kad ieškovo nurodytų darbuotojų išlaikymas nebuvo tiesiogiai
susijęs su degalinės statybos darbų sustabdymu.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio
9 d. papildoma nutartimi priteisė iš atsakovo ieškovui 2000 Lt
išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
 
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai
argumentai
 
Kasaciniu
skundu atsakovas UAB „Paribys“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį,
kuria ieškovui priteista 80 756,42 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi
išlaidų, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas nustatė kasatoriaus pareigą atlyginti jo teisėtais
veiksmais padarytus nuostolius, neatsižvelgdamas į tai, kad nėra įstatymo,
kuriame būtų nustatyta civilinė atsakomybė už tokius teisėtus veiksmus. Pagal
CK 6.246 straipsnio 3 dalį už teisėtais veiksmais padarytą žalą
atsakoma tik įstatymų nustatytais atvejais. Ši norma negali būti aiškinama per plačiai.
2. R-alavimo
užtikrinimo priemonės buvo taikytos administracinėje byloje, vadovaujantis
Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau –ABTĮ), kuriame nenustatyta
galimybių užtikrinti galimus atsakovo nuostolius dėl reikalavimo užtikrinimo.
Pagal ABTĮ 1 straipsnio 2 dalį ir administracinių teismų praktiką
administracinėse bylose CPK normos taikomos tik tiesiogiai nustatytais
atvejais; ABTĮ 71 straipsnyje, reglamentuojančiame reikalavimo užtikrinimo
priemones, CPK normų taikymo galimybės nenustatyta (Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta
administracinėje byloje 900-oji DNSB ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybės
administracija, bylos Nr. AS8-359/2007).
3. CPK
147 straipsnio 3 dalies norma tik atsakovams suteikia teisę
reikalauti užtikrinti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
atlyginimą, o vėliau reikalauti juos atlyginti. Šios bylos ieškovas
administracinėje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu. Pagal administracinių
teismų praktiką tai, kad ginčijamų aktų galiojimo sustabdymas paveikia trečiųjų
asmenų teises, negali būti laikoma įstatymo pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis, priimta
administracinėje byloje Klaipėdos apygardos vyr. prokuroro pavaduotojas v.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. AS15-89/2005).
Ieškovas administracinėje byloje prašė taikyti ne laikinąsias apsaugos
priemones, bet reikalavimo užtikrinimo priemones.
4. Šioje
byloje atsižvelgtina taip pat į tai, kad kasatoriaus skundas administracinėje
byloje pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas, o atmestas tik Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Be to, jei ieškovas ir patyrė
nuostolių, tai už juos atsakingas ne kasatorius, nes jo prašymas teismui
taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones savaime nesukėlė ieškovui nuostolių.
R-alavimo užtikrinimo priemonės buvo taikytos teismo nutartimi, kurią
ieškovas skundė, tačiau vėliau atskirojo skundo atsisakė, taigi ši nutartis
nebuvo pripažinta neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
netaikė CK 6.249 straipsnio 6 dalies, 6.253 straipsnio 3, 4 ir
5 dalių, 6.271 ir 6.272 straipsnių, reglamentuojančių kreditoriaus
gautos naudos įskaitymą į nuostolius, taip pat atleidimą nuo atsakomybės, kai
žala atsirado dėl valstybės, trečiųjų asmenų ir nukentėjusio asmens veiksmų.
5. Po to,
kai kasatorius padavė kasacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas 2008 m.
spalio 9 d. priėmė papildomą nutartį, kuria priteisė iš jo ieškovui 2000 Lt
atstovavimo išlaidų. Kasatorius įvykdė tiek apskųstą apeliacinės instancijos
teismo nutartį, tiek papildomą nutartį jau po kasacinio skundo padavimo:
1) pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 27 d. nutartį
kasatorius 2006 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymu įmokėjo į teismo
depozitinę sąskaitą 118892,90 Lt būsimo teismo sprendimo įvykdymui
užtikrinti; 2) kasatorius paprašė teismo grąžinti įmokėtas lėšas, atskaičius
ieškovui priteistą sumą; teismas 2008 m. spalio 28 d. mokėjimo
nurodymu grąžino kasatoriui 31 340,48 Lt; 3) kadangi iš teismo
grąžintos sumos matyti, kad ieškovui buvo atlygintos ne visos priteistos lėšos,
tai kasatorius 2008 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymu papildomai
sumokėjo ieškovui 14 945 Lt. Kadangi kasaciniu skundu prašoma
panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl ginčo esmės ir išspręsti
sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, tai kasacinis teismas, spręsdamas šį ginčą,
turi atsižvelgti į šias reikšmingas aplinkybes.
 
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas UAB „Lit-Invest“ prašo kasacinį skundą atmesti, o
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie
nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
1. Kasacinio
skundo argumentas dėl CK 6.246 straipsnio 3 dalies pažeidimo
nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m.
gruodžio 28 d. sprendimu kasatoriaus skundą dėl degalinės statybos leidimo
panaikinimo atmetė dėl to, kad kasatorius neįrodė savo subjektinių teisių
pažeidimo ir praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą. Toks
administracinio teismo sprendimas reiškia, kad kasatorius nepagrįstai ir
neteisėtai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, taip pat
nepagrįstai kasatorius teigia, kad nėra įstatymo, kuriame būtų nustatyta
civilinė atsakomybė už jo veiksmus. Kasatoriaus elgesys vertintinas kaip
generalinis deliktas, t. y. CK 6.263 straipsnio 1 dalies normos,
pagal kurią kiekvienas turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo
veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui, pažeidimas.
2. Kasatorius
nepagrįstai teigia, kad šioje byloje CPK 147 straipsnio 3 dalis netaikytina.
Šalių ginčo teisinį pobūdį yra išaiškinusi specialioji teismingumo kolegija
2006 m. birželio 30 d. nutartyje, kurioje konstatuota, kad byloje
pareikštas reikalavimas dėl nuostolių, atsiradusių dėl administracinėje byloje
taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atlyginimo nagrinėtinas
bendrosios kompetencijos teisme, nes yra civilinio teisinio pobūdžio. Šiuo
atveju CPK 147 straipsnis taikytinas pagal įstatymo analogiją (CK 1.8 straipsnis),
nes CPK 147 straipsnio 3 dalis yra įstatymas, reglamentuojantis
panašų santykį, kurio administracinų bylų teisena nereglamentuoja, be to, yra
toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panašumas, kuris
leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t. y.
neprieštarauja civilinio santykio pobūdžiui ir esmei. Taigi teismai pagrįstai
konstatavo, kad aplinkybė, jog kasatoriaus prašymu reikalavimo užtikrinimo
priemonės buvo taikytos administracinėje byloje, ieškovo reikalavimo teisės neveikia
ir esmės nekeičia.
3. Kasatoriaus
nurodytoje Lietuvos vyriausiojo adminsitracinio teismo 2005 m. kovo 3 d.
nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Klaipėdos apygardos vyr.
prokuroro pavaduotojas v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija,
bylos Nr. AS15-89/2005, konstatuota, kad beveik visais atvejais
ginčijamo akto galiojimo sustabdymas paveikia trečiųjų asmenų, dėl kurių
priimti sustabdytieji aktai, teises. Šiuo atveju administracinėje byloje buvo
akivaizdu, kad, sustabdžius statybos leidimo galiojimą, ieškovas (administracinėje
byloje – trečiasis asmuo) gali patirti didelių nuostolių. Taigi kasacinio
skundo argumentas, kad ieškovas administracinėje byloje nebuvo atsakovas ir
kasatorius negalėjo tikėtis, jog ieškovas patirs nuostolių, yra nepagrįstas.
4. A-umentų,
susijusių su CK 6.249 straipsnio 6 dalies, 6.253 straipsnio 3, 4
ir 5 dalių, 6.271 ir 6.272 straipsnių pažeidimu, kasatorius nenurodė
nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 347 straipsnio
2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei
aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos
teisme.
 
Teisėjų
kolegija
 
k o n s t a t u o j a :
 
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
 
Dėl ABTĮ, CPK ir CK taikymo
priteisiant žalą, atsiradusią dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo
administracinių bylų teisenoje
 
Lietuvos
Respublikos Konstitucija ir įstatymai garantuoja asmeniui teisę kreiptis į
teismą. Kad šia teise asmuo galėtų pasinaudoti veiksmingai, kad jo naudai
priimtas teismo sprendimas būtų realiai įvykdomas, įstatymų yra numatytos
laikinosios ieškovo ar pareiškėjo teisių apsaugos priemonės. Jomis yra
naudojamasi dispozityviai, t. y. šių teisių turėtojų nuožiūra. Kiekvienas
asmuo jam priklausančiomis teisėmis turi naudotis protingai ir sąžiningai, o
jomis piktnaudžiauti draudžiama. Bendro pobūdžio draudimas piktnaudžiauti teise
yra nustatytas CK 1.137 straipsnio 3 dalyje. Šis draudimas taikomas
tais atvejais, kai specialiais atvejais draudimas nėra reglamentuotas kitaip.
Administracinių
bylų teisenos įstatymo 71 straipsnyje suteikiama teisė pareiškėjui
administracinėje teisenoje naudotis reikalavimo užtikrinimo priemone.
Pareiškėjas ar kiti asmenys (ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje jie vadinami
proceso dalyviais) reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta
teise, turi naudotis protingai ir sąžiningai, negali ja piktnaudžiauti,
naudotis ja ne pagal paskirtį. Civilinės atsakomybės prasme tai reiškia, kad
naudodamiesi šia teise proceso dalyviai negali daryti žalos, nes žalos
padarymas piktnaudžiaujant teise yra pagrindas civilinei atsakomybei taikyti
(CK 1.137 straipsnio 3 dalis). ABTĮ 71 straipsnyje
nereglamentuojamos naudojimosi šia teise ribos ir nenustatoma pasekmių, kurios
atsiranda dėl netinkamo naudojimosi šia teise. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad
šios teisenos tvarka ginčas dėl teisės paprastai vyksta tarp valdžios
įgalinimus turinčio asmens ir kito asmens, neturinčio tokių įgalinimų. Tai
labai svarbus aspektas, kad valdingus įgalinimus turinčio asmens naudai nenustatyta
taisyklės, analogiškos CPK, jog prašymo atmetimo atveju pareiškėjui būtų
taikoma civilinė atsakomybė tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip pagal CPK
nagrinėjamose bylose. CPK tvarka paprastai nagrinėjamos bylos, kilusios iš
civilinio ir kitokio pobūdžio santykių, bet jų dalyviai paprastai yra
lygiateisiai, t. y. vienas kitam viršenybės neturintys asmenys. Ši svarbi
nuostata nepaneigia galimybės taikyti civilinę atsakomybę administracinių bylų
teisenoje veikiančiam pareiškėjui, kurio prašymu neteisėtai buvo taikytos
pareiškimo užtikrinimo priemonės, jeigu būtų nustatytas jo piktnaudžiavimas
teise prašyti taikyti pareiškimo užtikrinimo priemones. Sprendžiant dėl tokios rūšies
civilinės atsakomybės taikymo turi būti pasveriama, ar civilinės atsakomybės
taikymas nesudarytų prielaidos manyti, kad galimybė gana nesudėtingai,
pavyzdžiui, vien dėl pareiškimo atmetimo fakto, išreikalauti turtinę žalą gali
būti vertinama kaip asmenų teisių kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo
ribojimas. Šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl civilinės atsakomybės už
administracinių bylų teisenoje padarytą žalą pagrindų ir taikymo sąlygų. Būtina
pabrėžti, kad dėl šio pareiškimo užtikrinimo priemonių taikymo nuostoliai yra padaryti
administracinės bylų teisenos proceso dalyviui, kuris turėjo suinteresuotumą
šiuo procesu, nes administracinio akto galiojimas ar jo sustabdymas turi įtakos
jo teisėms ir pareigoms, bet neturėjo valdingų įgalinimų pareiškėjui. Su administracinės
bylos pareiškėju šios bylos ieškovas yra lygiateisis asmuo. Tai nepaneigia
civilinės atsakomybės taikymo, tačiau yra labai svarbi aplinkybė taikant teisę
ir sprendžiant dėl civilinės atsakomybės šioje byloje taikymo sąlygų.
ABTĮ 1 straipsnio
2 dalyje nustatyta, kad CPK normomis administracines bylas nagrinėjantis
teismas vadovaujasi tada, kai ABTĮ jas tiesiogiai nurodo. Tai ne kartą yra
pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse (pvz., Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d.
nutartis, priimta administracinėje byloje 900-oji DNSB ir kt. v. Vilniaus
miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. AS8-359, 2007 m.
rugsėjo 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Lietuvos
auditorių rūmai v. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, bylos Nr. AS14-517).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 1 straipsnyje nenustatyta, kad šio
kodekso nuostatos tiesiogiai ar papildomai privalo būti taikomos
administracinių bylų teisenoje, tačiau tai nepaneigia galimybės taikyti kito proceso
nuostatas minėtoje teisenoje. G-mybė taikyti CPK papildomai yra nustatyta
ABTĮ 1 straipsnio 2 dalyje aptariamoje sąlygoje – jei ABTĮ tiesiogiai
tai nurodo, tai nėra vienintelis atvejis. ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje
nustatyta, kad teismas administracinėje teisenoje taiko įstatymą,
reglamentuojantį panašius santykius. Taikant šią nuostatą, gali būti taikomos
atskiros CPK normos ar nuostatos, tačiau reikia laikytis ABTĮ 4 straipsnio
6 dalyje nustatytos sąlygos – jeigu nėra ginčo santykių reglamentuojančio
įstatymo. ABTĮ nereglamentuoja civilinės atsakomybės santykių dėl
piktnaudžiavimo teise tarp pareiškėjo ir valstybės ar kitų institucijų,
veikiančių su valdingais įgalinimais, nei pareiškėjo ir kitų suinteresuotų to
proceso asmenų ir nenustato, kad šio ginčo sprendimui turi būti taikomas CPK. CPK
1 straipsnyje nenustatyta, kad jo principai, normos ar nuostatos
reglamentuotų administracinėje teisenoje iškylančius nereglamentuotus aspektus.
Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios bylos ginčo santykių dėl
civilinės atsakomybės už naudojimosi teise pažeidimų ABTĮ nereglamentuoja, o
pagal ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį CPK negali būti vertinamas kaip
įstatymas, reglamentuojantis ginčo santykį. Taip bylą sprendė ją nagrinėję
teismai, nes CPK 147 straipsnio 3 dalį taikė kaip panašius santykius
reglamentuojančią normą.
Pagal ABTĮ 4 straipsnio
6 dalį kaip panašius santykius reglamentuojantis įstatymas CPK gali būti
taikomas, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį. Byloje ginčas
kilo dėl civilinės atsakomybės taikymo už naudojimosi šia teise administracinių
bylų teisenoje pažeidimą, kai žalingos pasekmės kyla administracinės bylų
teisenos dalyviui – privačiam juridiniam asmeniui. Civilinės atsakomybės
taikymo klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas, kurio 1.137 straipsnyje
nustatytas civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas. Šio straipsnio 3 dalyje
nustatytas draudimas piktnaudžiauti teise, taip pat civilinė atsakomybė už
žalą, kuri padaroma dėl šio draudimo pažeidimo, t. y. žalos padarymas
piktnaudžiaujant teise yra deliktas, kurio pagrindu kyla deliktinė civilinė
atsakomybė. Nurodyta norma reglamentuoja civilinių teisių ir pareigų
įgyvendinimą. Teisė naudotis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, nustatyta
ABTĮ 71 straipsnyje, yra procesinė subjektinė teisė, tačiau šios procesinės
teisės pažeidimo pasekmė – žala – patenka į civilinės teisės reglamentavimo
sritį. Dėl žalos padarymo atsiranda civilinės teisės ir pareigos (CK 1.136 straipsnio
2 dalies 5 punktas) ir tais atvejais, kai žala padaryta neteisėtai
įgyvendinant procesines teises administracinių bylų teisenoje. Pažymėtina, kad
CK 1.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kitokiems santykiams,
kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK normos taikomos papildomai, t. y.
tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai. Civilinės
atsakomybės, atsirandančios dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo
administracinėje teisenoje, reglamentuoja ABTĮ ir jame tiesiogiai nenurodoma,
kad šie klausimai reglamentuojami CPK, todėl yra taikomos CK nuostatos dėl
teisių įgyvendinimo, dėl civilinės atsakomybės už žalą, kuri padaryta įgyvendinant
teisę prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Dėl to kasatoriaus
argumentas, kad nėra įstatymo, nustatančio žalos, padarytos dėl reikalavimo
užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje teisenoje, atlyginimą, yra
nepagrįstas. ABTĮ yra viešosios teisės aktas, bet jis nereglamentuoja visų
reikalavimo užtikrinimo priemonių teisės įgyvendinimo aspektų ir pareigų,
susijusių su šios teisės pažeidimu ir civiliniais teisiniais padariniais – žala
(nuostoliais). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas
netaikė CK 1.137 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios ginčo
santykius dėl procesinės teisės įgyvendinimo sąlygų (CK 1.1 straipsnio 2 dalis),
ir civilinę atsakomybę reglamentuojančių nuostatų.
Teisėjų
kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriaus nurodytoje Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d.
nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Klaipėdos apygardos vyr.
prokuroro pavaduotojas v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija,
bylos Nr. AS15-89/2005, pažymėta, kad beveik visais atvejais
ginčijamo akto galiojimo sustabdymas paveikia trečiųjų asmenų, dėl kurių
priimti sustabdytieji aktai, teises. Dėl to kasatoriaus argumentas, kad
ieškovas UAB „Lit-Invest“ administracinėje byloje, kurioje buvo taikytos
reikalavimo užtikrinimo priemonės, dalyvavo trečiuoju asmeniu, todėl jis neturi
teisės reikalauti atsiradusių nuostolių atlyginimo, laikytinas nepagrįstu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, kuriam padaryta žalos piktnaudžiaujant
teise prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepriklausomai nuo jo
procesinės padėties, turi teisę reikalauti šios žalos atlyginimo iš atsakingo
asmens (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
 
Dėl neteisėtumo ypatumų
taikant civilinę atsakomybę asmeniui, kuris administraciniame procese prašė
taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones
 
Civilinės
atsakomybės pagrindą paprastai sudaro žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai,
priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų bei kaltė.
Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos
pažeidimas. Šios bylos ypatybė yra ta, kad turi būti sprendžiama dėl neteisėtų
veiksmų padarymo asmeniui naudojantis teise. Asmens teisės, kurią įgyvendinant
padaryta žala, pobūdis neturi reikšmės. Tai gali būti materialinė ar procesinė
subjektinė teisė. Pagal bendrąsias nuostatas (CK 1.1 straipsnis 2 dalis,
1.137 straipsnio 2 dalis) įgyvendindamas savo teises asmuo turi
laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo
principų. B- kuriam asmeniui galioja reikalavimas elgtis taip, kad nepadarytų
žalos, o už žalos padarymą taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.263 straipsnio
2 dalis). Civilinė atsakomybė taikoma, jeigu nustatomas jos pagrindas. V-a
iš šio pagrindo sudedamųjų dalių yra neteisėti veiksmai. Pagal CK 6.246 straipsnį
neteisėti veiksmai yra veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia, atlikimas arba
bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Pareiga
elgtis atidžiai ir rūpestingai, kaip bendro pobūdžio reikalavimas, koreliuoja su
kitu bendro pobūdžio reikalavimu elgtis taip, kad niekam nedarytum žalos (CK
6.263 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu vien žalos padarymas gali būti
pripažįstamas neteisėtu veiksmu. Tam tikrais atvejais įstatymas suteikia teisę
daryti žalą, bet tokių veiksmų nelaiko neteisėtais, kol neperžengiamos tam
tikros ribos. Jeigu asmeniui suteikiama teisė kreiptis į teismą, o kreipiantis
į teismą, – teisė prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tai šių
teisių įgyvendinimas pagrįstai ar nepagrįstai bet kokiu atveju sukelia
ekonomiškai, finansiškai ar kitaip nenaudingas pasekmes kitam ginčo santykių
dalyviui. Šios pasekmės gali būti įvertintos kaip žala ar nuostoliai (išlaidos
bylinėjantis, susirašinėjimo su teismu ir proceso dalyviais sąnaudos, laiko
sunaudojimas ir per tai pajamų praradimas ir kt.).
Šie
nuostoliai gali būti atlyginami civilinės atsakomybės tvarka, jeigu jie padaryti
neteisėtai. Tuo tarpu teisė į teismą turi būti veiksmingai įgyvendinama.
Pagrindas kreiptis į teismą yra dėl asmens pažeistos ar ginčijamos teisės. Taisyklės,
kad dėl kreipimosi į teismą teisės įgyvendinimo bet kokiomis sąlygomis padaryti
nuostoliai suinteresuotam asmeniui atlyginami visiškai, nebūtų teisingas, nes tai
paneigtų pačią kreipimosi į teismą teisę ar neužtikrintų jos veiksmingo
įgyvendinimo. Kaip pagrindas civilinei atsakomybei, atsirandančiai įgyvendinant
teisę, yra nurodytas žalos padarymas piktnaudžiaujant teise, bet ne bet koks
žalos padarymo faktas. Jeigu asmuo padaro žalos prašydamas taikyti reikalavimo
užtikrinimo priemonę administracinių bylų teisenoje, tai žalos padarymo faktas
yra pagrindas išvadai, kad asmuo nesilaikė bendros pareigos elgtis atidžiai ir
rūpestingai. Minėta, kad prašyti teismo daryti kitų asmenų teisių suvaržymus
yra šio asmens teisė. Neteisėti veiksmai, įgyvendinant teisę prašyti teismo reikalavimo
užtikrinimo administracinių bylų teisenoje taikymo, sudarantys pagrindą
deliktinei civilinei atsakomybei kilti, yra draudimo piktnaudžiauti šia teise
pažeidimas (CK 1.137 straipsnio 3 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis).
V-
reikalavimo administracinių bylų teisenoje atmetimas tam tikrais atvejais gali
būti įvertintas kaip piktnaudžiavimas teise, pavyzdžiui, jeigu reikalavimas
būtų atmestas kaip aiškiai nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu
kasatoriaus skundą dėl degalinės statybos leidimo panaikinimo atmetė dėl to,
kad kasatorius neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo ir praleido įstatymo
nustatytą terminą kreiptis į teismą. Žalos darymas, įgyvendinant teisę,
paprastai yra piktnaudžiavimo teise požymis (CK 6.137 straipsnio 3 dalis).
Žalos darymas, įgyvendinant teisę prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo
priemones administracinių bylų teisenoje, vertinamas kiek kitaip. G- būti pateisinama
ir nelaikoma neteisėtu žalos darymas įgyvendinant šią teisę, kiek tai yra
pagrįsta ir būtina, siekiant užtikrinti asmeniui veiksmingą teisę į teismą –
kad pagrįstai ir sąžiningai iškeltą ginčą dėl teisės išspręstų teismas, o jo
sprendimą būtų įmanoma įgyvendinti. Jeigu šių nuostatų konkrečiu atveju
nesilaikoma, tai yra pagrindas vertinti, kad padaryta žala buvo neteisėta – iš
viso nepagrįstai padaryta ar neproporcinga siekiamam tikslui.
Nepiktnaudžiavimas šia procesine teise – tai prašymas užtikrinti reikalavimą, kai
jo taikymas yra būtinas, t. y. neišvengiamas asmens pažeidinėjamoms
teisėms ginti ir yra proporcingas siekiamam tikslui. Asmuo, kuris prašo
užtikrinti reikalavimą, turi pasverti, ar jo pažeidžiamoms ar ginčijamoms
teisėms ginti būtina taikyti kito proceso dalyvio teisių apribojimus, kurie
reiškia žalos ar nuostolių tam asmeniui darymą, pavyzdžiui, stabdo ūkinę
veiklą, statybas, investicijas, verslo plėtrą; ar šie apribojimai turi būti
taikomi tokiomis priemonėmis, kurios daro žalą ar yra kitam asmeniui nuostolingos.
Asmuo turi įvertinti, ar nėra kitų priemonių, kurios padėtų pasiekti tą patį
tikslą, tačiau nedarytų žalos. Taip pat asmuo turi įvertinti ir pasverti
išvengiamą ir daromą žalą ar nuostolius, t. y. kokias vertybes, kokios
svarbos ir apimties savo interesus jis gina, prašydamas reikalavimo
užtikrinimo, ir kokio dydžio žala ar nuostoliai daromi kitam asmeniui dėl jo
veiksmų uždraudimo ar kitokio suvaržymo. Jeigu suvaržymai yra pernelyg dideli, palyginus
su siekiamu tikslu, tai gali būti pagrindas išvadai, kad asmuo piktnaudžiavo
teise prašydamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Šių priemonių
taikymo tikslas yra laikinai apsaugoti asmens, kuris prašo taikyti reikalavimo
užtikrinimą, interesus, o ne apsaugoti priešingą ginčo šalį nuo rizikingų
išlaidų. Statybas vykdantis asmuo pats turi vertinti, ar jis savo veiksmais nesudarė
pagrindo ir neprivertė kito asmens kreiptis į teismą prašyti nutraukti veiksmus
ir tik taip paliko asmeniui galimybę ginti savo teises. Tokie netinkami veiksmai
gali pasireikšti tuo, kad, pavyzdžiui, statytojas neteikė informacijos apie
statomą objektą, jo eksploatavimo sąlygas, būsimos ūkinės veiklos padarinius
aplinkai ir gyventojams. Tokiu atveju statytojas galėtų būti vertinamas kaip
rizikuojantis ir nuostolius sau darantis asmuo.
Šios bylos
ypatybė yra tai, kad kaip reikalavimo užtikrinimo buvo prašoma sustabdyti
statybos leidimo galiojimą. Jeigu prašoma sustabdyti statybos leidimo
galiojimą, tai turi būti įvertintos tokios aplinkybių grupės. Pirma, kiek žalos
pareiškėjo interesams, teisėms ar turtui padarys statybos leidimo įgyvendinimas,
t. y. tolesnis statybos vykdymas. Ta aplinkybė, kad nestabdant statybos
bus pastatyti statiniai, turi būti vertinama dar ir tuo požiūriu, ar būtų
įmanoma išmontuoti statinį statytojo sąskaita, ar nėra kitų pažeistų teisių
gynimo būdų (pavyzdžiui, atlygintino servituto nustatymas, dalies sklypo nuoma,
nuostolių atlyginimo, dalies sklypo nuosavybės teisės perleidimas ir kt.). Antra,
kiek žalos ar nuostolių kitam proceso dalyviui padarys sprendimo vykdymo
sustabdymas. S-stydamas dėl šių aplinkybių ir spręsdamas, kad yra pagrindas
prašyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, asmuo prisiima riziką. Teismas,
spręsdamas dėl civilinės atsakomybės taikymo, pagal konkrečias bylos aplinkybes
turi įvertinti, ar taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo būtina ir
proporcinga, t. y. ar asmuo sugebėjo tinkamai įvertinti jam tenkančią
riziką. Asmens nesugebėjimas tinkamai pasverti šių aplinkybių teismo gali būti
įvertinta kaip jo kaltė, o žalos padarymas, prašant teismo taikyti reikalavimo
užtikrinimo priemonę, gali būti įvertintas kaip padarytas neteisėtai –
piktnaudžiaujant teise prašyti konkrečios reikalavimo užtikrinimo priemonės
taikymo.
Kasacinio
skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK
6.249 straipsnio 6 dalies, 6.253 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių,
6.271 ir 6.272 straipsnių, reglamentuojančių kreditoriaus gautos naudos
įskaitymą į nuostolius, taip pat atleidimą nuo atsakomybės, kai žala atsirado
dėl valstybės, trečiųjų asmenų ir nukentėjusio asmens veiksmų, nebuvo
nagrinėtas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, nes kasatorius
šių aplinkybių nenurodė. Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalies nuostatas
kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujomis, žemesniųjų instancijų teismų
nenagrinėtomis, aplinkybėmis, todėl šis kasacinio skundo argumentas
nenagrinėtinas.
Teisėjų
kolegija daro išvadą, kad bylos aplinkybės apeliacinės instancijos teisme šiais
aspektais nebuvo tiriamos ir vertinamos. Nurodytų teisės normų pažeidimai
sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą
perduoti nagrinėti apeliacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas,
359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5  punktu, 362 straipsniu,
 
n u t a r i a :
 
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti
apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt