TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Civilinė teisė


Šeimos teisė


 


1.7. Dėl paramos pilnamečiam vaikui, kuris
mokosi vidurinėje mokykloje, priteisimo ir jos teikimo laikotarpio

 
Subjektų, kurių teisėms ginti yra skiriamas CK
3.192 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 3.194 straipsnio 1 dalyje
ir 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas,
esminiai skirtumai, nulemti nepilnametystės ir pilnametystės teisinės padėties,
bei su tuo susijęs prievolės pobūdžio iš absoliučios į sąlyginę pasikeitimas
suponuoja įstatymo analogijos taikymo ribojimus. Pažymėtina, kad išlaikymo
pareigos asmeninis pobūdis ir išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams
bei tėvų turtinei padėčiai principas yra universalūs vaikų išlaikymo teisinio
reglamentavimo instrumentai ir taikytini sprendžiant dėl visų vaikų: tiek
nepilnamečių, tiek pilnamečių vaikų, nedarbingų dėl invalidumo, kuris jiems
nepilnamečiams nustatytas, bei vaikų, kuriems būtina parama, besimokančių
vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, – išlaikymo.
Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip
24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų:
vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame
skyriuje;  vaikui būtina parama, o tėvai
turi galimybę ją teikti.
Paramos reikalingas pilnametis turi teisę į
išlaikymą tik tada, jei jis mokosi Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje
nurodytoje mokykloje ir dienine mokymo forma.
Nesuderinami su išsilavinimo ar profesijos siekimo
tikslais pilnamečio moksleivio veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip
pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui,
teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo.
Spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui
priteisimo iš tėvų ar vieno iš jų, teismas privalo įvertinti ir tai, ar
išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo
pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo
principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis.
Pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio
3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas
į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti
brandos egzaminus ir jų išlaikymas.
Jeigu tokio vaiko turimas visų rūšių turtas ir
pajamos užtikrina būtinų jo poreikių tenkinimą, toks moksleivis negali būti
pripažįstamas išlaikymo santykių pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį
subjektu.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam
vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui,
negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia
nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios
įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija,
kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai,
nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios
pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo  šeimos teisiniuose santykiuose principus
pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems
reikia paramos, globos ir pan.
Pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo
užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti
suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks
išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą. Šis, kaip ir
kiti kriterijai, yra vertinamojo pobūdžio teisinės kategorijos, kurių turinį
lemia konkretūs teisiškai reikšmingi faktai.
CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyto
amžiaus sąlyga yra įstatymu nustatytas prievolės pasibaigimo naikinamasis
terminas, todėl išlaikymas priteisiamas iki pilnametis vaikas, reikalingas
paramos, mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Prievolės pasibaigimo
naikinamojo termino, priteisiant išlaikymą, sprendime paprastai nurodyti
nereikia, nes įprastinėmis sąlygomis sąžiningai ir pažangiai mokantis vidurinė
mokykla baigiama anksčiau nei sukanka 24 metai. Dėl to tais atvejais, kai
nėra pagrindo konstatuoti išimtinės situacijos, turi būti nurodomas tik
teisiškai reikšmingas faktas, kad išlaikymas priteisiamas iki pilnametis vaikas
mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Šiame kontekste pažymėtina,
kad, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo aukštųjų mokyklų dieninių skyrių
studentams, sprendime nurodyti išlaikymo terminą būtina tais atvejais, kai
nustatoma, kad studijos įprastinėmis sąlygomis tęsis ilgiau nei vaikui sukaks
24 metai.
Civilinė byla Nr. 3K-7-204/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 20.2 (S)
 
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
 
2009 m. gegužės 25 d.
Vilnius
 
 
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: V-us
G-o, J-os J-ės, E-aus L-o, Z-o L-io, G-o
K-aus (pranešėjas), J-os S-ės (kolegijos pirmininkė) ir P-
Ž-io,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovo J. R.

kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį
atsakovui J. R. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo; trečiasis asmuo
be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje R. R.
 
Teisėjų kolegija
 
n u s t a t ė :
I. G-o esmė
 
Bylos šalių ginčas kilo dėl paramos pilnamečiam
vaikui, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, priteisimo ir jos teikimo
laikotarpio.
Ieškovė I. R. (gim. 1989 m. vasario 26 d.)
yra atsakovo J. R. ir trečiojo asmens R. R. duktė. 2007 m.
vasario 26 d. ji tapo pilnametė. Ieškovės tėvų santuoka nutraukta, jie gyvena
atskirai: tėvas sukūrė naują šeimą, susilaukė dviejų vaikų, o motina nuo 2004 m.
gyvena Vokietijoje. Ieškovė gyvena su senele V. Š. (ieškovės motinos
motina) šiai priklausančiame bute. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m.
vasario 19 d. sprendimu ieškovei buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas po
200 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Šį išlaikymą atsakovas teikė iki 2007 m.
vasario 26 d., t. y. iki ieškovė tapo pilnametė.
2007 m. lapkričio 29 d. ieškovė kreipėsi
į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo (tėvo) po 400 Lt kas mėnesį iki ji
baigs vidurinę mokyklą, bet ne ilgiau kaip iki jai sukaks 24 metai.
Ieškovė reikalavimą grindė tuo, kad ji, nors yra pilnametė, tačiau dar mokosi
vidurinės mokyklos dešimtoje klasėje, nedirba, motina teikia išlaikymą pagal
išgales, nes yra bedarbė, o tėvo turtinė parama reikalinga tam, kad ji baigtų
mokslus ir tinkamai pasirengtų studijoms aukštojoje mokykloje.
 
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų sprendimo ir nutarties esmė
 
Vilniaus miesto 1-a-is apylinkės teismas 2008 m.
birželio 12 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį: priteisė iš atsakovo
ieškovei išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį nuo 2007 m. lapkričio 29  d.
iki ji baigs 10 klasių vidurinėje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 2008 m.
liepos 15 d. Teismas nustatė, kad ieškovė, kuri 2007 m. vasario 26 d.
tapo pilnametė, mokosi Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos 10 klasėje; Vilniaus
J-o P-aus II gimnazijos 2007 m. rugpjūčio 30 d. direktoriaus
įsakymu buvo palikta kartoti II gimnazijos klasės kursą, nes buvo neatestuota dėl
14 mokymosi dalykų; teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad
neišnaudojo galimybės gauti darbo, tai patvirtina ir VSFDV 2007 m.
gruodžio 17 d. pažyma. Teismas pažymėjo, kad tėvų pareiga išlaikyti
pilnametį vaiką, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, siejama su sąžiningu ir
pažangiu mokymusi. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad
ieškovės požiūris į mokslą yra aplaidus, ji nesirūpina galimybėmis, kad pati
gautų mokytis reikalingų lėšų; ieškovė, praleidusi vienerius mokslo metus dėl
nepažangaus mokymosi, o kitus – gyvendama užsienyje, kur mokėsi žemesnėje
klasėje, kritiškai nevertina savo pasirengimo studijuoti aukštojoje mokykloje, todėl
nesąžiningo ir aplaidaus mokymosi pasekmės tenka jai pačiai. Teismas atmetė
reikalavimą priteisti išlaikymą nuo 2008 m. liepos 15 d., t. y.
dešimtos klasės, iki vidurinės mokyklos baigimo, nes priėjo prie išvados, kad ieškovė,
būdama pilnametė, mokosi dešimtoje vidurinės mokyklos klasėje dėl aplaidaus
požiūrio į jos pagrindinę pareigą – mokslą, nerūpestingumo, todėl priteisė iš
atsakovo paramą iki ji turėtų įgyti pagrindinį išsilavinimą, t. y. baigtų
dešimt klasių. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso pusė
buto, vidutinis darbo užmokestis – 820 Lt per mėnesį, jis turi du
nepilnamečius vaikus ir kartu gyvenantį tėvą, kuriam reikalinga slauga. Teismo
nuomone, visiškas ieškinio patenkinimas pažeistų atsakovo nepilnamečių vaikų ir
slaugos reikalingo tėvo interesus, iš esmės pablogintų atsakovo šeimos narių
padėtį. Paramos dydį teismas nustatė remdamasis minimalios mėnesinės algos
kriterijumi. Atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti vaiką turi abu tėvai
(CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teismas priteisė iš atsakovo pusės
minimalios mėnesinės algos dydžio paramą nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y.
2007 m. lapkričio 29 d., iki ieškovė baigs 10 klasių, bet ne
ilgiau kaip iki 2008 m. liepos 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi patenkino ieškovės apeliacinį
skundą ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d.
sprendimo dalį, kuria parama ieškovei priteista iki ji baigs 10 klasių
vidurinėje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 2008 m. liepos 15 d.,
pakeitė ir nurodė, kad parama priteistina iki ieškovė baigs vidurinę mokyklą ir
bus ne vyresnė negu 24 metų. Kolegija nurodė, kad, bylos duomenimis, ieškovė
neįgijo vidurinio išsilavinimo, nes vienerius mokslo metus praleido dėl to, jog
1999 m. kėlėsi gyventi kartu su motina iš Lietuvos į Vokietiją, o kai 2003 m.
grįžo – dvejus metus mokėsi 10 klasėje; ieškovė, būdama nepilnametė, nuosekliai
nesimokė Lietuvos mokyklose, kėlėsi gyventi ir mokytis į Vokietiją, kurioje
mokėsi vokiečių, o grįžusi į Lietuvą – lenkų kalba. Kolegija priėjo prie
išvados, kad tiek ieškovės motina, tiek tėvas (atsakovas) neužtikrino ieškovei
galimybės ir nesudarė sąlygų nuolat mokytis mokyklose, kuriose pamokos vyksta
ta pačia ar gimtąja ieškovės kalba. Kolegija konstatavo, kad pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovei negali būti teikiama parama
iki ji baigs vidurinę mokyklą. Atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 2 straipsnyje įtvirtintą
nuostatą, kad niekam neturi būti atimta teisė į mokslą, demokratinės teisinės
valstybės pareiga – kartu su moksleivio tėvais suteikti tokiam asmeniui teisę
siekti vidurinio išsilavinimo kaip pamato tolesniam asmens socialiniam,
teisiniam, kultūriniam, politiniam ir pan. gyvenimui; dėl to turi būti
užtikrinamos bent minimalios garantijos asmeniui, siekiančiam įgyti vidurinį
išsilavinimą. Kolegija pažymėjo, kad valstybė kiekvienam Lietuvos Respublikos
piliečiui garantuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą (Švietimo įstatymo
25 straipsnio 3 dalis), tačiau šią valstybės prisiimtą pareigą turi
padėti įgyvendinti ir tėvai, kuriems įstatymų įtvirtinta pareiga rūpintis savo
vaikais. Kolegija nurodė, kad atsakovas turi sąskaitą banke, į kurią buvo
pervestos didelės pinigų sumos, taigi jo turtinė padėtis leidžia jam išlaikyti
nepilnamečius vaikus ir skirti paramą pilnametei dukteriai iki ji baigs vidurinę
mokyklą.
 
III. Kasacinio
skundo teisiniai argumentai
 
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
gruodžio 1 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės
teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimą. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai
aiškino ir taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalį. Sistemiškai analizuojant
šios teisės normos turinį, taip pat aiškinant Konstitucijos 38 straipsnio
6 dalį, kurioje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti vaikus iki pilnametystės,
darytina išvada, kad nurodyta CK norma nereglamentuoja išlaikymo santykių, kai
išlaikymo prašo pilnametis.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
jurisprudencijoje ne kartą nurodyta, kad Konstitucijoje įtvirtintas socialinio
solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio
Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m.
gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d.
nutarimai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės elgesys
stokojo asmeninių pastangų ir rūpestingumo, tai pažeidžia atsakovo nepilnamečių
vaikų ir slaugomo tėvo interesus. Ieškovė buvo neatestuota ir pašalinta iš
mokyklos, nes praleisdavo pamokas. Pilnametystės sulaukusių asmenų
savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta neturėtų būti be išlygų perkeliama
tėvams, kurie, priimant šiuos sprendimus, neturi ir negali turėti jokios tėvų
valdžios. Ieškovė turėjo pareigą pagal galimybes imtis maksimalių pastangų ir
veiksmų tam, kad tinkamai mokytųsi, tačiau šios pareigos nevykdė.
3. Priėmus tokį sprendimą, pagal kurį ieškovė
turi būti išlaikoma iki baigs vidurinę mokyklą ir bus ne vyresnė negu 24 metų,
jai sudaroma galimybė įgyti vidurinį išsilavinimą tik sulaukus 24 metų ir
visą tą laiką būti išlaikoma atsakovo. Tokiu sprendimu ieškovė skatinama nebūti
pažangia. Tai prieštarauja tiek Švietimo įstatymo normų, reglamentuojančių
švietimo, kaip prioritetiškai valstybės remiamos ir ginamos visuomenės raidos
srities, tiek CK normų, reglamentuojančių išlaikymo santykius, esmei ir
prasmei.
4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai
aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad
išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų
turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to
paties straipsnio 3 dalį, pagal kurią materialinį išlaikymą privalo teikti
abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismas
ignoravo pareigą nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį remiantis ne
prielaidomis, o oficialiais byloje pateiktais dokumentais, patvirtinančiais
objektyviai egzistuojančius duomenis. Teismas rėmėsi tik ieškovės nurodytais
duomenimis, todėl nepagrįstai nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis gera. Pagal
CPK 376 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva.
Apeliacinės instancijos teismas to nepadarė ir neįvertino, kad pinigai banko sąskaitose
yra atsakovo tėvo, o atsakovas pagal įgaliojimą tik tvarkė tėvo lėšas, gautas
už parduotą žemę.
5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė
CPK 185 straipsnio 2 dalį, pagal kurią jokie įrodymai teismui neturi
jokios iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus
(CPK 197 straipsnis), neužtikrino socialinio teisingumo reikalavimo, su
juo susijusių teisės principų įgyvendinimo ir taip pažeidė CPK 6 ir 17 straipsnius,
kuriuose įtvirtinti asmenų nediskriminavimo ir procesinio lygiateisiškumo
principai. Teismas vertino tik vienos šalies pateiktus įrodymus ir neatsižvelgė
į kitos šalies įrodymus, todėl neištyrė atsakovo sunkios turtinės padėties, tinkamai
neįvertino ieškovės motinos galimybių prisidėti prie dukters išlaikymo, šališkai
interpretavo teisinius argumentus.
Ieškovės I. R. ir trečiojo asmens R. R.
pateiktus atsiliepimus į kasacinį skundą teisėjų atrankos kolegijos nutartimis
atsisakyta priimti kaip neatitinkančius įstatymo reikalavimų.
 
Teisėjų kolegija
 
k o n s t a t u o j a :
 
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
 
Dėl vaikų išlaikymo institutų šeimos teisėje.
Pilnamečių vaikų – vidurinių mokyklų moksleivių – išlaikymo teisinis
reglamentavimas
 
Nagrinėjamo ginčo pobūdis suponuoja, kad šioje
byloje vertintinas vaikų išlaikymo teisinių santykių reglamentavimas.
CK 3.192 straipsnio „Tėvų pareiga materialiai
išlaikyti savo vaikus“ 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai
išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas
nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti
būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). M-erialinį
išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai
savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 3.194 straipsnio
(2000 m. liepos 18 d. redakcija) 1 dalį teismas išlaikymą
nepilnamečiam vaikui priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo)
arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį, jeigu nepilnamečio
vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo
nepilnamečius vaikus. Pabrėžtina, kad CK 3.159 straipsnio 1 dalyje
įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo
nepilnamečiams vaikams negalioja. Šio reglamentavimo kontekste taip pat pažymėtina,
kad tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus įgyvendinama nepriklausomai nuo
tėvų tarpusavio civilinio teisinio statuso – išlaikymas nepilnamečiam vaikui
priteisiamas ir tada, kai tėvai gyvena kartu ir nereiškia reikalavimo dėl santuokos
nutraukimo ar gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo, kai tėvai nėra
susituokę, ir tėvas (motina) arba abu tėvai neteikia išlaikymo vaikui. Pagal CK
3.194 straipsnio 3 dalį (2000 m. liepos 18 d. redakcija)
išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus
atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui
nustatytas. Priteisto išlaikymo išieškojimas nutraukiamas šiais pagrindais:
1) nepilnametis emancipuojamas; 2) vaikas sulaukė pilnametystės;
3) vaikas įvaikinamas; 4) vaikas miršta (CK 3.194 straipsnio 4 dalis).
Priteisto išlaikymo nutraukimo pagrindų kontekste pažymėtina CK 3.194 straipsnio
5 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad jei asmuo, iš kurio buvo priteistas
išlaikymas, mirė, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia
paveldimas turtas, nesvarbu, koks palikimo priėmimo būdas pagal šio kodekso
penktosios knygos normas. CK 3.196 straipsnio „Išlaikymo forma ir dydis“ 1 dalį
teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų),
kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį
mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant
vaikui tam tikrą turtą; pagal šio straipsnio 2 dalį, kol bus išnagrinėta
byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą. Pagal CK
3.197 straipsnį „Priverstinis įkeitimas (hipoteka)“ prireikus teismas,
priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų)
turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką), o jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo
išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta
tvarka. Pagal CK 3.199 straipsnį „Pajamų, iš kurių išskaitomas priteistas
išlaikymas, rūšys“ nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš
privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų
pajamų rūšių. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės
vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba
padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo
priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK
3.201 straipsnis). Pagal CK 3.204 straipsnį „Valstybės išlaikomi
vaikai“ valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius
išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių
galimybę juos išlaikyti (1 dalis); valstybės teikiamo išlaikymo dydį,
tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė (2 dalis); valstybė, teikusi
išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagal šį straipsnį, turi atgręžtinio
reikalavimo teisę išieškoti vaikui suteiktas išlaikymo lėšas iš vaiko tėvų ar
kitų jo pilnamečių artimųjų giminaičių, jeigu jie neteikė vaikui išlaikymo dėl
priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis. Visos šios nuostatos yra skirtos
nepilnamečių vaikų, taip pat vaikų, nedarbingų dėl invalidumo, kuris jiems
nepilnamečiams nustatytas, išlaikymo institutui.


Minėta, kad pilnamečio vaiko (CK 2.5 straipsnio
1 dalis) išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikas yra
nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, taip pat kai
vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų
dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Nuostata dėl šios
kategorijos asmenų teisių į išlaikymą įtvirtinta Seimui 2004 m. lapkričio
11 d. pakeitus ir nauja redakcija išdėsčius CK 3.194 straipsnio 3 dalį.
Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d.
nutarime yra pažymėjęs: „Toks teisinio reguliavimo pakeitimas iš esmės reiškia
tai, kad buvo sukurtas naujas, iki tol teisės sistemoje neegzistavęs paramos
reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių
mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas, taip pat tai, kad šis
naujas teisės institutas buvo mechaniškai įtrauktas į vien nepilnamečių vaikų,
taip pat vaikų, nedarbingų dėl invalidumo, kuris jiems nepilnamečiams
nustatytas, išlaikymo institutui skirto teisinio reguliavimo visumą.
(...) CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII
skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame
skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (nei kur nors kitur CK)
nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar
priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui,
besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje,
taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas
gali būti priteisiamas ir pan.
Taigi nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų
pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų
dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai“.
Nurodęs esant teisės spragą Konstitucinis Teismas kartu
pažymėjo: „(...) atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas
paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu,
kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per
kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti
vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti
teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš
įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų
ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios
ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos“.
Šių pilnamečių išlaikymo teisinio reglamentavimo
vertinimų kontekste paminėtinas Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d.
sprendimas, kuriame konstatuota, kad teisės spragų pašalinimas yra atitinkamo
(kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas, tačiau teisės
spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia
taikant teisės analogiją, bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės
galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant
teisę (inter alia teisingumą vykdantiems teismams, sprendžiantiems pagal
savo kompetenciją atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją
taikyti); teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y.
jie jas gali pašalinti tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio
sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje.
CK 3.4 straipsnyje yra apibrėžiamos įstatymo
ar teisės analogijos taikymo taisyklės šeimos teisiniams santykiams.
Jeigu šeimos santykiai nereglamentuoti šios knygos
ar kitų Civilinio kodekso knygų normų, jiems taikomos kitų civilinių įstatymų,
reglamentuojančių panašius teisinius santykius, normos. Draudžiama pagal
analogiją taikyti specialiąsias teisės normas, nustatančias bendrųjų taisyklių išimtis
(CK 3.4 straipsnio 1 dalis).
Kai nėra galimybės taikyti įstatymo analogijos,
taip pat tais atvejais, kai klausimo sprendimas paliktas teismo nuožiūrai,
šeimos santykių subjektų teisės ir pareigos nustatomos remiantis teisingumo,
sąžiningumo, protingumo ir kitais bendraisiais teisės principais (CK 3.4 straipsnio
2 dalis).
Minėta, kad įstatymų leidėjui nenustačius esminių
paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar
profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementų,
konstatuotina teisinio reglamentavimo spraga, todėl tiek, kiek tai tiesiogiai
neišplaukia iš Konstitucijos, kurios nuostatas yra išaiškinęs Konstitucinis
Teismas, civilinės teisės normų nereglamentuotiems civiliniams santykiams
taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (CK 1.8 straipsnio
1 dalis, 3.4 straipsnio 1 dalis), o kai nėra galimybės taikyti
įstatymo analogijos, šeimos santykių subjektų teisės ir pareigos nustatomos
remiantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kitais bendraisiais teisės
principais (CK 3.4 straipsnio 2 dalis).
Subjektų, kurių teisėms ginti yra skiriamas CK
3.192 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 3.194 straipsnio 1 dalyje
ir 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas,
esminiai skirtumai, nulemti nepilnametystės ir pilnametystės teisinės padėties,
bei su tuo susijęs prievolės pobūdžio iš absoliučios į sąlyginę pasikeitimas suponuoja
ir įstatymo analogijos taikymo ribojimus. Pažymėtina, kad išlaikymo pareigos
asmeninis pobūdis ir išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams bei tėvų
turtinei padėčiai principas yra universalūs vaikų išlaikymo teisinio
reglamentavimo instrumentai ir taikytini sprendžiant dėl visų vaikų: tiek
nepilnamečių, tiek pilnamečių vaikų, nedarbingų dėl invalidumo, kuris jiems
nepilnamečiams nustatytas, bei vaikų, kuriems būtina parama, besimokančių
vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, – išlaikymo. Taip
pat pažymėtina, kad, sprendžiant dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui,
siekiančiam vidurinio išsilavinimo, priteisimo ir taikant CK 3.4 straipsnio
2 dalyje įtvirtintus teisės principus, itin reikšminga jau pirmiau
nurodyta konstituciškai pagrįsta nuostata, Konstitucinio Teismo apibrėžta
formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas
paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu,
kad  tėvai turi pareigą materialiai
išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir
pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį
vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“
(Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas).
Nurodytų argumentų pagrindu kolegija konstatuoja,
kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui
priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir
pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama,
o tėvai turi galimybę ją teikti.
Šioje byloje taikytinos teisės kontekste kolegija
ir pasisako dėl pilnamečių vaikų, kurie mokosi vidurinių mokyklų dieniniuose
skyriuose, išlaikymo priteisimo sąlygų.
 
Dėl išlaikymo priteisimo sąlygų turinio
 
1. Mokymasis vidurinės mokyklos dieniniame
skyriuje
 
Dvejų metų vidurinio ugdymo, kurio paskirtis
padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį
raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos
pradmenis ir (ar) kvalifikaciją, programą vykdo gimnazijos, vidurinės,
profesinės ir kitos mokyklos (Švietimo įstatymo 11 straipsnis).
Mokyklos yra skirstomos į šias grupes:1) bendrojo
lavinimo mokyklų; 2) profesinių mokyklų; 3) aukštųjų mokyklų; 4) neformaliojo
švietimo mokyklų (Švietimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).
Bendrojo lavinimo mokyklų tipai yra: pradinė,
pagrindinė ir vidurinė mokykla (Švietimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalis).
V-urinės mokyklos tipui priskiriama (Švietimo
įstatymo 41 straipsnio 7 dalis):
1) vidurinė mokykla (vidurinio ugdymo
programa; vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis;
vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos; vidurinio, pagrindinio ir pradinio
ugdymo programos);
2) gimnazija (akredituota vidurinio ugdymo
programa; akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos
II dalis; tarptautinio bakalaureato programa, akredituota vidurinio ugdymo
programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; atskirais atvejais –
akredituota vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programos; akredituota
vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos);
3) menų gimnazija (akredituota vidurinio ir
muzikinio ugdymo programa, pagrindinio ir muzikinio, pradinio ir muzikinio
ugdymo programos; akredituota vidurinio ir dailės ugdymo programa, pagrindinio
ir dailės, pradinio ir dailės ugdymo programos);
4) konservatorija (akredituota vidurinio ir
muzikinio ugdymo programa, pagrindinio ugdymo programos II dalis ir
muzikinio ugdymo programa);
5) nacionalinė menų mokykla (akredituota
vidurinio ir meninio ugdymo programa, pagrindinio ir meninio ugdymo programa,
pradinio ir meninio ugdymo programa);
6) suaugusiųjų mokykla (suaugusiųjų
vidurinio, suaugusiųjų pagrindinio ir suaugusiųjų pradinio ugdymo programos;
suaugusiųjų vidurinio ir suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos);
7) specialioji mokykla (vidurinio,
pagrindinio, pradinio ir specialiojo ugdymo programos);
8) sanatorinė mokykla (vidurinio, pagrindinio
ir pradinio ugdymo programos).
Švietimo įstatymo 43 straipsnio 4 dalies
pagrindu švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. ISAK-1162
patvirtintų R-alavimų valstybinių ir savivaldybių mokyklų nuostatoms 7.10 punkte
nustatyta, kad mokyklos nuostatų bendrosiose nuostatose nurodomos mokymo formos
(dieninė, vakarinė, neakivaizdinė ir kt.).
Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad
paramos reikalingas pilnametis turi teisę į išlaikymą tik tada, jei jis mokosi Švietimo
įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytoje mokykloje ir dienine
mokymo forma.
 
2. Sąžiningas
ir pažangus mokymasis
 
CK 3.194 straipsnio 3 dalyje
įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui
įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu
išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose
principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 straipsniai). Kita vertus,
įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo
veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis). Draudžiama
piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu
būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų
saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 3.5 straipsnio 3 dalis).
Šie šeimos santykių įgyvendinimo principai suponuoja, kad nesuderinami su
išsilavinimo ar profesijos siekimo tikslais pilnamečio moksleivio veiksmai
(neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą
teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos
teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo.
Šie teisiniai argumentai suponuoja, kad,
spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo iš tėvų ar vieno iš
jų, teismas privalo įvertinti ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis
moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo
elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų
ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis.
Lietuvių kalbos žodyne (žr. interneto puslapį http://www.lkz.lt/) žodis „pažangus“ aiškinamas
kaip darantis pažangą moksle (viena iš reikšmių).
Pažangaus mokinio sąvokos expressis verbis švietimo
veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nepateikta. Tačiau įvertindamas tai,
kad mokinys, turintis visų ugdymo plano dalykų patenkinamus metinius
įvertinimus, keliamas į aukštesnę klasę (Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo
lavinimo programas tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2005 m.
balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556, 18 punktas), o mokiniui,
turinčiam nepatenkinamą dalyko metinį įvertinimą, neišlaikytą gimtosios,
valstybinės ar užsienio kalbos įskaitą, atitinkamo individualaus ugdymo plano dalyko
brandos egzamino laikyti neleidžiama (Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo
tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio
18 d. įsakymu Nr. ISAK-2391, 18 punktas), kasacinis teismas
pažymi, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio
3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas
į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti
brandos egzaminus ir jų išlaikymas.
 
3. Vaikui būtina parama
 
Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad
vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką
civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs
išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti
pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir
siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Švietimo ir mokslo ministro 2008 m.
gegužės 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1424 patvirtintuose 2008–2009 metų bendruosiuose ugdymo planuose
nustatyti vidurinėje mokykloje besimokančių moksleivių mokslo metų ir atostogų
trukmė, moksleiviui privalomų išklausyti dalykų kiekis, minimalus privalomų
savaitinių pamokų skaičius ir pan.
Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad pilnametis
vidurinės mokyklos dieninės mokymo formos moksleivis vien dėl tokio savo
teisinio statuso gali būti pripažįstamas būtinu paramos. Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas yra suformulavęs teisės taikymo (aiškinimo) taisyklę, kad paramos
būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji būtina teismas sprendžia įvertinęs
byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (pvz., pašalpas ir
pan.) bei jo poreikius (pvz., gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už
komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas,
maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas) (žr. Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartį
civilinėje byloje J. A. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-95/2007;
2007 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje N. J. v. G. J.,
bylos Nr. 3K-3-104/2007).
Jeigu tokio vaiko turimas visų rūšių turtas ir
pajamos užtikrina būtinų jo poreikių tenkinimą, toks moksleivis negali būti
pripažįstamas išlaikymo santykių pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį subjektu.
 
4. Dėl tėvų galimybių teikti išlaikymą
 
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam
vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima
nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia
nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios
įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija,
kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai,
nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios
pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose
santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš
tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan.
 
Dėl išlaikymo dydžio nustatymo kriterijų
 
Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos
dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui
taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis),
t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio
poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam
išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos
būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai,
tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų
būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą. Šis, kaip ir kiti kriterijai, yra
vertinamojo pobūdžio teisinės kategorijos, kurių turinį lemia konkretūs
teisiškai reikšmingi faktai.
 
Dėl įstatyme nustatyto amžiaus reikšmės
 
CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyto amžiaus
sąlyga yra įstatymu nustatytas prievolės pasibaigimo naikinamasis terminas,
todėl išlaikymas priteisiamas iki pilnametis vaikas, reikalingas paramos, mokysis
vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Prievolės pasibaigimo naikinamojo
termino, priteisiant išlaikymą, sprendime paprastai nurodyti nereikia, nes
įprastinėmis sąlygomis sąžiningai ir pažangiai mokantis vidurinė mokykla
baigiama anksčiau nei sukanka 24 metai. Dėl to tais atvejais, kai nėra
pagrindo konstatuoti išimtinės situacijos, turi būti nurodomas tik teisiškai
reikšmingas faktas, kad išlaikymas priteisiamas iki pilnametis vaikas mokysis
vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Šiame kontekste pažymėtina, kad,
sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo aukštųjų mokyklų dieninių skyrių
studentams, sprendime nurodyti išlaikymo terminą būtina tais atvejais, kai
nustatoma, kad studijos įprastinėmis sąlygomis tęsis ilgiau nei vaikui sukaks
24 metai.
 
Dėl išlaikymo priteisimo sąlygų šioje byloje
 
Kasacinis teismas, remiantis CPK 353 straipsnio
1 dalimi, yra saistomas teismų nustatytų aplinkybių.
Byloje nustatyta, kad ieškovė yra pilnametė (ne
vyresnė kaip 24 metų) ir mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje.
Šios bylos kontekste yra svarbūs sąžiningumo ir
pažangumo aspektai, todėl vertintina, ar ieškovė rūpestingai vykdė savo pareigą
mokytis.
Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatytų
faktinių aplinkybių pagrindu pripažino, kad tėvai netinkamai įgyvendino savo
pareigas, kai ieškovė buvo nepilnametė, o tai darė neigiamą įtaką formuojantis
jos įgūdžiams ir gebėjimams mokytis, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti,
kad nepažangus mokymasis tik tam tikrais laikotarpiais, tiesiogiai susijusiais
su esminiais pokyčiais ieškovės gyvenime, yra jos nerūpestingumo ar aplaidumo,
paneigiančių teisę į tėvų išlaikymą, kai tapus pilnamečiu mokomasi vidurinėje
mokykloje, patvirtinimas.
Kasatoriaus argumentai dėl atsakovo gaunamų
pajamų, galimybių teikti paramą yra fakto klausimai, kuriuos nustatė bei
vertino apeliacinės instancijos teismas padaręs išvadą, jog atsakovas gali
teikti paramą pilnametei dukteriai. Teisinių argumentų, kuriais remiantis būtų
pagrindas pripažinti, kad buvo pažeistos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo
taisyklės, esančios kasacijos dalyku (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas,
353 straipsnio 1 dalis), nepateikta, todėl naikinti apeliacinio
teismo nutartį dėl procesinės teisės normų pažeidimo nėra pagrindo.
 
Dėl išlaikymo pareigos asmeninio pobūdžio
 
Dėl kasatoriaus argumentų, kad išlaikymo pareiga
tenka abiem tėvams, o šiuo atveju, pažeidžiant nurodytą principą, tokią pareigą
vykdys tik jis, pabrėžtina, kad tai, jog 
pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi
ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, nereiškia, jog tėvai yra
solidarieji skolininkai (CK 6.6 straipsnis). Tėvų pareigos asmeninis pobūdis
lemia ir taikymą kiekvienam iš tėvų tapačių išlaikymo priteisimo ir išlaikymo
dydžio nustatymo sąlygų. Atsižvelgiant į teismo priteistą išlaikymo dydį, nėra
pagrindo teigti, kad atsakovui tenka neproporcingai didelė išlaikymo našta ir
kad tokia našta reikštų dalies motinai tenkančios išlaikymo pareigos perkėlimą
tėvui be teisėto pagrindo.
 
Dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui išieškojimo
nutraukimo pagrindų
 
V-indamas kasatoriaus argumentus, kad, priėmus
sprendimą, kuriuo ieškovė turi būti išlaikoma tol, kol baigs vidurinę mokyklą,
jeigu bus ne vyresnė negu 24 metų, sudaroma galimybė įgyti vidurinį
išsilavinimą tik sulaukus 24 metų ir visą tą laiką būti išlaikomai
atsakovo, o tai skatina nepažangumą, kasacinis teismas atkreipia dėmesį į jau
išdėstytus teisės taikymo (aiškinimo) aspektus, kuriais remiantis bet kada,
esant teisiniams pagrindams, tarp jų ir piktnaudžiavimo teise atveju, atsakovas
gali ginti savo teises teisme reikalaudamas priteisto išlaikymo pilnamečiam
vidurinėje mokykloje besimokančiam vaikui nutraukimo. Tačiau šioje byloje nėra
teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiauja teise ar siekia tai
daryti ateityje, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti
išlaikymą iki ieškovė baigs vidutinę mokyklą yra teisėtas.
 
Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinės
dalies pakeitimo
 
Atsižvelgdamas į nurodytas teisės taikymo
(aiškinimo) taisykles, kasacinis teismas pakeičia apeliacinės instancijos
teismo nutarties rezoliucinę dalį: iš jos pašalinama įstatyme nustatyto
prievolės pasibaigimo naikinamojo termino nuoroda ir nurodoma, kad išlaikymas I. R.
priteisiamas iki ji mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija,

vadovaudamasi CPK 359 straipsnio
1 dalies  2 punktu, 362 straipsnio
1 dalimi,
 
n u t a r i a :

 

Vilniaus

apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį pakeisti.
Vilniaus

apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties rezoliucinę
dalį patikslinti nurodant, kad I. R. (gim. 1989 m. vasario 26 d.)
priteisiamas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį nuo 2007 m. lapkričio 29 d.
iki ji baigs vidurinės mokyklos dieninį skyrių.
Kitą Vilniaus

apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį
palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. R. 27,20 Lt
(dvidešimt septyni litai 20 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu kasacinės instancijos teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt