Paieška : Teismų praktika 33. Neteisėtas abortas(BK 142 straipsnis) BK 142 straipsnyje numatyta, TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#7161: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
3
3. Neteisėtas abortas
(BK 142 straipsnis)

BK 142 straipsnyje numatyta, kad sveikatos priežiūros įstaiga gali būti
ne tik stacionarinė, bet ir ambulatorinė. Ne kiekvienas licenciją turintis
gydytojas akušeris ginekologas yra gydytojas, turintis teisę daryti aborto
operacijas. Gydytojas akušeris ginekologas tokią teisę turi tik teisės aktų
nustatytomis sąlygomis.

                                                                                               Baudžiamoji
byla Nr. 2K-7-226/2009
                                                                                               Procesinio
sprendimo kategorijos:
                                                                                               1. 2. 5. 1;
1. 2. 5. 1; 2. 4. 2. 1 (S)


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU

2009 m. spalio 20 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija,
susidedanti iš pirmininko T-o -o, J-o P-io, A-o S-io,
V-o Ranonio, D-os B-ės, V-o P-o, pranešėjos A-os
R-ės,
sekretoriaujant I-ai
-ovaitei,
dalyvaujant prokurorei
D-ai M-ūtei,
teismo posėdyje kasacine
tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo
prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo
2008 m. gegužės 22 d. bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžių ir nuteistojo
P. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio.
Klaipėdos rajono
apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu P. B. nuteistas pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 142 straipsnio 1 dalį teisės verstis
medicinos praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją
atėmimu dvejiems metams, pagal BK 137 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu
vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5200 Lt)
dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5200 Lt) dydžio
bauda, pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 Lt) dydžio
bauda, pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal
BK 142 straipsnio 1 dalį ir 137 straipsnio 1 dalį, subendrintos
apėmimo būdu ir paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie šios bausmės iš
dalies pridėtos bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį,
233 straipsnio 1 dalį, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas
vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 90 MGL (11 700 Lt) dydžio
bauda. Pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas
vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį atlyginti padarytą
turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą,
sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo
civilinis ieškinys patenkintas – iš P. B. priteista Valstybinei ligonių
kasai atlyginti 1274,27 Lt. Nukentėjusiosios L. P. civilinis ieškinys
atmestas.
Klaipėdos apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio
24 d. nuosprendžiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d.
nuosprendžio dalis, kuria P. B. nuteistas pagal BK 142 straipsnio 1 dalį
ir 137 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir ši bylos dalis perduota prokurorui.
Kita nuosprendžio dalis pakeista: P. B. nusikalstama veika iš BK 300
straipsnio 1 dalies (dėl pacientės asmens sveikatos istorijos suklastojimo ir
šio suklastoto dokumento panaudojimo), BK 300 straipsnio 1 dalies (dėl
pacientės ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės suklastojimo ir šio
suklastoto dokumento panaudojimo) perkvalifikuota (pripažįstant, kad tai viena
tęstinė veika) į BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirta 40 MGL
(5200 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie šios
bausmės pridėtos pagal BK 233 straipsnio 1 dalį paskirtos
bausmės ir galutinė bausmė paskirta 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda.
L. P. civilinis ieškinys
dėl neturtinės žalos, padarytos sutrikdant jos sveikatą, paliktas nenagrinėtas,
o dėl neturtinės žalos, padarytos siekiant paveikti nukentėjusį asmenį,
patenkintas iš dalies – iš P. B. nukentėjusiajai L. P. priteista
500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendžio dalis, kuria buvo
patenkintas prokuroro civilinis ieškinys, panaikinta, ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Iš nuteistojo P. B. nukentėjusiajai L. P. priteista atlyginti
4590 Lt išlaidų, turėtų byloje dalyvavusių atstovų pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių jų kasacinį
skundą patenkinti – panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir
bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, o prokuroro skundą atmesti,
prokurorės, prašiusios kasacinius skundus patenkinti iš dalies, apeliacinės
instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo
apeliacine tvarka, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Klaipėdos rajono
apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu P. B. nuteistas:
pagal BK 142 straipsnio
1 dalį ir 137 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas gydytojas ir turėdamas
teisę daryti aborto operacijas, ne sveikatos priežiūros įstaigoje padarė abortą
pacientės prašymu bei dėl neatsargumo sunkiai ją sužalojo. 2007 m. balandžio 5
d. , apie 18. 30 val. , dirbdamas Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos
priežiūros centre (toliau – Gargždų PSPC), esančiame Gargžduose, Tilto g. 2,
gydytoju akušeriu ginekologu, pažeisdamas sveikatos apsaugos ministro 2003 m.
rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. V-527 „Dėl ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos
asmens sveikatos priežiūros centro paslaugų teikimo reikalavimų“ bei Gargždų
pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojo akušerio ginekologo pareigų
instrukcijos 1, 4, 8, 9 punktus, neteisėtai Klaipėdos rajono savivaldybės
Gargždų PSPC, kuriam nesuteikta licencija užsiimti aborto operacijų darymu,
ginekologijos kabinete Nr. 16, nukentėjusiosios L. P. prašymu padarė
jai abortą. Operacijos metu, atlikdamas gimdos ertmės išgrandymą, P. B.
dėl neatsargumo pažeidė gimdos kaklelį, pradūrė gimdos kūną, dėl to 2007 m.
balandžio 5 d. , apie 20. 30 val. , VšĮ Klaipėdos universitetinėje
ligoninėje L. P. buvo pašalinta gimda, nukentėjusioji neteko vaisingumo –
gebėjimo pastoti, išnešioti bei gimdyti; gimdos netekimas L. P. sunkiai
sutrikdė sveikatą;
pagal BK 300 straipsnio
1 dalį už tai, kad nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2007 m. balandžio
12 d. , dirbdamas Gargždų PSPC gydytoju akušeriu ginekologu, neteisėtai
atlikęs L. P. aborto operaciją, į šios pacientės asmens sveikatos istoriją
tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie jos sveikatos būklę, nurodydamas,
kad 2007 m. balandžio 4 d. į Gargždų PSPC ji atvyko dėl gresiančio
persileidimo, o 2007 m. balandžio 5 d. – dėl dalinio aborto. Taip jis
suklastojo tikrą dokumentą – Gargždų PSPC L. P. asmens sveikatos istoriją
ir šį suklastotą dokumentą panaudojo – pateikė Gargždų PSPC registratūrai;
pagal BK 300 straipsnio
1 dalį už tai, kad nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2007 m. balandžio
12 d. , dirbdamas Gargždų PSPC gydytoju akušeriu ginekologu, neteisėtai
atlikęs L. P. aborto operaciją, į šios pacientės ambulatorinio gydymo
apskaitos kortelę Nr. B 70368 (forma Nr. 025/a LK, patvirtinta
1998 m. lapkričio 26 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu
Nr. 687) 2007 m. balandžio 4 d. tyčia įrašė žinomai neteisingą
L. P. ligos kodą – 020. 0 (gresiantis persileidimas), o
2007 m. balandžio 5 d. žinomai neteisingą ligos kodą – 006 (dalinis
abortas). Taip jis suklastojo tikrą dokumentą – Gargždų PSPC L. P.
ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę Nr. B 70368 ir šį suklastotą
dokumentą panaudojo – 2007 m. balandžio 12 d. pateikė Gargždų PSPC
registratūrai;
pagal BK 233 straipsnio
1 dalį už tai, kad 2007 m. balandžio 9 d. , apie 12. 00 val. , VšĮ Klaipėdos
universitetinės ligoninės Akušerijos–ginekologijos skyriuje, pacientės
L. P. palatoje, įkalbinėjo ją policijos pareigūnams duoti neteisingus
parodymus apie savo sveikatos būklę iki jo atlikto neteisėto aborto, siekė
paveikti nukentėjusiąją L. P. , kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų
melagingus parodymus;
pagal BK 233 straipsnio
1 dalį už tai, kad 2007 m. balandžio 11 ar 12 d. , apie 18. 00 val. , VšĮ
Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos–ginekologijos skyriuje
įkalbinėjo nukentėjusiąją L. P. ir liudytoją V. S. policijos
pareigūnams duoti neteisingus parodymus apie L. P. sveikatos būklę iki jo
atlikto neteisėto aborto, taip siekdamas paveikti nukentėjusiąją bei liudytoją,
kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.
Klaipėdos apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo
nuosprendžio dalį, kuria P. B. buvo nuteistas pagal BK 142 straipsnio 1
dalį ir 137 straipsnio 1 dalį, panaikino ir šią bylos dalį perdavė prokurorui,
o veikas, atskirai kvalifikuotas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, pripažino
viena nusikalstama veika ir kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip
pavienį nusikaltimą.
Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros
vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendį
panaikinti, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d.
nuosprendį palikti galioti su pakeitimais: P. B.
nusikalstamą veiką iš BK 142 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į
142 straipsnio 2 dalį ir paskirti teisės verstis medicinos praktika pagal
gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją atėmimą trejiems metams; pagal BK 137 straipsnio l dalį paskirti
teisės verstis medicinos praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę
kvalifikaciją atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 142 straipsnio 2 dalį ir 137 straipsnio l
dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti teisės verstis medicinos praktika
pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją atėmimą
trejiems metams. Vadovaujantis BK 63
straipsnio 4 dalimi, prie šios bausmės iš dalies pridėti Klaipėdos rajono apylinkės teismo
2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal
BK 300 straipsnio l dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir galutinę
bausmę paskirti 90 MGL (11 700 Lt) dydžio baudą ir teisės
verstis medicinos praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę
kvalifikaciją atėmimą trejiems metams. Iš
nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti P. B. atsakomybę lengvinančią
aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios
elgesys. Iš P. B. priteisti L. P. 20 000 Lt neturtinei žalai
atlyginti bei 4590 Lt jos turėtoms išlaidoms advokatų paslaugoms apmokėti.
Prokuroras
teigia, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė
baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
Pirmosios
instancijos teismas P. B. nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu
kvalifikuotus pagal BK 142 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavo į BK 142
straipsnio 1 dalį konstatavęs, kad
P. B. , būdamas gydytojas, turintis
teisę daryti aborto operacijas, padarė abortą ne sveikatos priežiūros
įstaigoje.
Kasatoriaus nuomone, teismas padarė neteisingą išvadą, kad
Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų PSPC,
kuriame gydytoju akušeriu ginekologu dirbo nuteistasis P. B. , nėra sveikatos priežiūros įstaiga. Iš 2000 m. birželio 12 d. licencijos Nr. 1585 kopijos matyti, kad
Gargždų PSPC suteikta teisė užsiimti
asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje
nurodytas paslaugas. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų
įstatymo 5 straipsnį sveikatos priežiūros įstaiga yra bet kuri
įstaiga, gavusi licenciją užsiimti šia veikla ir įregistruota Valstybiniame
sveikatos priežiūros įstaigų registre. Pagal suteiktą licenciją P. B. turėjo teisę
verstis gydytojo akušerio ginekologo praktika bei atlikti aborto
operacijas, tačiau šia teise visa apimtimi jis galėjo naudotis tik stacionaro
gydymo įstaigoje, t. y. tokioje gydymo
įstaigoje, kuriai suteikta teisė atlikti aborto operacijas. Gargždų PSPC neturėjo licencijos nėštumo nutraukimo operacijoms
atlikti, ši sveikatos priežiūros įstaiga pagal savo paskirtį nebuvo nei tam
skirta, nei tam pritaikyta. P. B. ,
darydamas nukentėjusiajai abortą Gargždų sveikatos priežiūros įstaigoje, veikė
pažeisdamas savo pareiginę instrukciją bei šios gydymo įstaigos vidaus tvarkos
taisykles, todėl pagal BK 142 straipsnį jis neturėjo teisės Gargždų PSPC atlikti nėštumo nutraukimo operacijų. Apeliacinės
instancijos teismas, atmesdamas Klaipėdos
rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą,
kuriuo buvo prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį – P. B. nusikalstamą veiką iš
BK 142 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į 142 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad tiek
pirmosios instancijos teismo argumentai dėl veikos kvalifikavimo pagal
BK 142 straipsnio 1 dalį, tiek ir prokuroro bei nukentėjusiosios
apeliacinių skundų argumentai, kuriais
grindžiamas prašymas padarytą veiką
kvalifikuoti pagal BK 142 straipsnio 2 dalį, pagrįsti netinkamu baudžiamojo
įstatymo aiškinimu. Apeliacinės
instancijos teismo manymu, BK 142 straipsnio 1 dalis gydytojo įgalinimų apimties nesieja nei su gydytojo darbo vieta, nei su aborto operacijos
darymo vieta. Nuteistojo veiksmuose,
teismo manymu, yra akivaizdūs kito, iš esmės skirtingo pagal faktines
aplinkybes bei sunkesnio nusikaltimo – kyšininkavimo, numatyto
BK 225 straipsnio 2 dalyje, požymių. Kasatorius teigia, kad tokios
apeliacinės instancijos teismo išvados nepagrįstos, prieštarauja nustatytoms nusikalstamos veikos aplinkybėms, baudžiamojo
proceso įstatymui ir susiklosčiusiai teismų praktikai. Aborto atlikimo tvarka reglamentuota Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1994 m. sausio 28 d. įsakymu
Nr. 50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“. Šio norminio
akto 1. 3, 1. 10 punktai nustato, kad visais atvejais nėštumas gali būti
nutraukiamas tik stacionaro Ginekologijos skyriuje ir tokias operacijas gali
atlikti tik stacionarų ginekologijos skyrių gydytojai akušeriai ginekologai.
Minėtų operacijų atlikimas pažeidžiant šios tvarkos reikalavimus pripažįstamas
neteisėtu. Bylos medžiaga nustatyta, kad P. B. , nors pagal suteiktą
licenciją formaliai ir turėjo teisę verstis gydytojo akušerio ginekologo
praktika bei atlikti aborto operacijas, šia teise visa apimtimi galėjo naudotis
tik būdamas stacionaro gydytojas akušeris ginekologas ir tik stacionaro Ginekologijos
skyriuje. T-ėl P. B. , būdamas šios srities specialistas – gydytojas
akušeris ginekologas, tačiau dirbdamas ne stacionare, o Gargždų
PSPC, pažeisdamas savo
pareiginę instrukciją, šios gydymo įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei
sveikatos apsaugos ministro 1994 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 50 „Dėl
nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ 1. 3, 1. 10 punktus, neturėdamas
teisės atlikti aborto operacijos, sveikatos priežiūros įstaigoje atliko nėštumo
nutraukimo operaciją, t. y. padarė neteisėtą abortą. Kasatoriaus nuomone, bylos
dalis dėl neteisėtai padaryto aborto bei kilusių padarinių – L. P. sunkaus
sveikatos sutrikdymo, konstatuojant, kad yra kito nusikaltimo – kyšininkavimo –
požymių, prokurorui grąžinta nepagrįstai, pažeidžiant
BPK 255 straipsnio reikalavimus.
Be
to, kasatorius, prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį
ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais,
teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas dėl
nuteistajam P. B. neteisingai paskirtos
bausmės. Pirmosios instancijos teismas, pagal BK 137 straipsnio l dalį
paskirdamas P. B. laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad
P. B. nusikaltimus padarė profesinės veiklos srityje, kad jis, atlikdamas neteisėtą abortą savanaudiškais
tikslais, sukėlė nukentėjusiajai sunkius padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį – atimti ar
apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti
naujas nusikalstamas veikas, siekiant užtikrinti teisingumo principo
įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktai), nuteistajam būtina atimti teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo akušerio
ginekologo profesinę kvalifikaciją. Tik tokia bausmės rūšis atimtų iš nuteistojo galimybę daryti kitas
nusikalstamas veikas. Tokios bausmės rūšies BK 137 straipsnio l dalies
sankcijoje nenumatyta, tačiau BK 45 straipsnyje yra nustatyta, kad
teisės dirbti tam tikrą darbą arba
užsiimti tam tikra veikla atėmimas gali būti skiriamas ne tik tada, kai
teismas, atsižvelgęs į padarytos
nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad nuteistajam negalima palikti
teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Įvertinus tai, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės
paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, P. B. , vadovaujantis
BK 54 straipsnio 3 dalimi ir bausmės
paskirtimi, turi būti skiriama švelnesnė bausmė nei numatyta
BK 137 straipsnio l dalyje, t. y. teisės verstis medicinos praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo
profesinę kvalifikaciją atėmimas. Be
to, šio teismo išvada, kad nelegalaus aborto padarymui įtakos turėjo
provokuojantis nukentėjusiosios elgesys
ir kad tai yra P. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra nepagrįsta.
Objektyviai vertinant bylos aplinkybių visumą matyti, kad nukentėjusioji
L. P. savo veiksmais neprovokavo
P. B. padaryti nusikaltimo. Tai, kad ji kreipėsi į Gargždų PSPC registratūrą, rodo, kad
nukentėjusioji tikėjosi sveikatos priežiūros centre gauti kvalifikuotas paslaugas. Nukentėjusioji už
nėštumo nutraukimą sumokėjo P. B. jo prašomą pinigų sumą – 600 Lt. Nuteistasis patvirtino, kad ji tik
pasyviai sutiko su jo nurodymu sumokėti šią
sumą. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė
ir nukentėjusiosios prašymo priteisti turėtas išlaidas advokatams už
atstovavimą jos interesams ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos
teisme (BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktas). L. P. pareikštas
civilinis ieškinys P. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra pagrįstas,
nes nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiąja, kad ji dėl P. B. veiksmų
patyrė psichologinę įtampą, dvasinius išgyvenimus.
Kasaciniu
skundu nuteistasis P. B. prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendį panaikinti ir
bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius
teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai yra
neteisėti.
Apeliacinės
instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio
dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 142 straipsnio 1 dalį, 137
straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį perduodamas prokurorui, pažeidė
BPK 326 straipsnio 2 dalies nuostatas. Panaikindamas minėtą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį,
apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo šios bylos dalies
perduoti prokurorui. Teismas turėjo vadovautis BPK 326 straipsnio
2 dalies 1 punkto nuostatomis, pagal kurias, išnagrinėjęs bylą dėl
apskųsto nuosprendžio, turėjo priimti nuosprendį – panaikinti pirmosios
instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Pagal minėtą straipsnį (bei
kitas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas)
apeliacinės instancijos teismas negali panaikinti nuosprendžio dalies ir ją
perduoti prokurorui. Padarytas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų
pažeidimas yra esminis, nes dėl to suvaržytos
jo teisės į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad jo veiksmuose yra sunkesnio
nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje, požymių, kad tyrimas
pagal BK 137 straipsnio 1 dalį turi būti papildytas, kad byla
perduodama prokurorui, jog, esant reikalui
papildžius tyrimą, būtų surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimus atitinkantis kaltinamasis
aktas. Tokiomis aplinkybėmis, kai
nuosprendžio dalis panaikinta ir perduota prokurorui, o kita
nuosprendžio dalimi jis pripažintas kaltu, nors veikos tarpusavyje susijusios,
jam daug sunkiau gintis nuo pateiktų
kaltinimų. Be to, tokia padėtis nesuteikia galimybių objektyviai ir išsamiai
ištirti bylos aplinkybių, nes dalis aplinkybių bus laikoma nustatytomis įsiteisėjusiu
teismo nuosprendžiu.
Kasatorius teigia, kad jis pripažino, jog nukentėjusiajai L. P. buvo padarytas abortas, tačiau tai jis padarė savo darbovietėje, sveikatos priežiūros įstaigoje. Pagal turimą
išsilavinimą, kvalifikaciją bei suteiktą medicinos praktikos licenciją jis
turėjo teisę verstis medicinos praktika, taip pat daryti aborto operacijas, todėl jo veiksmai negali būti
vertinami kaip nusikalstami BK 142 straipsnio prasme ir pagal
šį kaltinimą jis turėjo būti išteisintas.
Būtinas nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 1 dalyje,
sudėties elementas yra kaltė. 2007 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvados Nr.
47/07(02) 3 punkte nustatyta, kad L. P. nėštumo nutraukimo
komplikacijos įvyko dėl gimdos sužalojimo
šalinant kraujo krešulius ir gemalinius audinius. Šios išvados 4 punkte
patikslinta, kad gimdos sužalojimas,
šalinant gemalinius audinius, medicinos praktikoje pasitaikanti komplikacija,
kurios ne visada galima išvengti. Išvados 6 punkte pakartota, kad nėščiosios
gimdos sužalojimas, šalinant gemalinius audinius, akušerinėje praktikoje
pasitaikanti komplikacija, o atsiradus gresiantiems gyvybei požymiams –
nukraujavimui ir hemoraginiam šokui, gimdą šalinti būtina. Šias išvadas teismo posėdyje patvirtino ir apklaustas
specialistas A. Č. Esant tokioms aplinkybėms, jo padaryti veiksmai negali
būti kvalifikuojami kaip nusikalstami.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. P. pripažino, kad
jo kalba apie 100 Lt mokėjimą nesietina su jos parodymais, jog tai buvo tik siekis
taikiai susitarti dėl jai padarytos žalos. Tai, kad jis su nukentėjusiąja bendravo ne reikalavimo, o prašymo
forma, teisme pripažino ir pati nukentėjusioji, todėl, kasatoriaus
nuomone, ši aplinkybė negali būti suprantama kaip poveikis nukentėjusiajai BK
233 straipsnio prasme. Poveikis – tai
veiksmai, kuriais siekiama paveikti nukentėjusiojo asmens apsisprendimo laisvę,
t. y. tai turi būti aktyvūs, suvaržantys nukentėjusiojo apsisprendimo
laisvę (baimė, grasinimai, papirkimas ir
pan. ) veiksmai, todėl kasatorius mano, kad dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnį
jis taip pat turėjo būti išteisintas.
Be to, kasatorius teigia, kad jam paskirta bausmė yra
per griežta. Jis esąs pensininkas, niekur nedirba, vienintelis pajamų šaltinis – 829 Lt senatvės pensija, todėl neturi
lėšų tokiai didelei baudai sumokėti. Jo
sutuoktinė T. B. taip pat yra senatvės pensininkė, gaunanti tik
720 Lt pensiją.
Kasaciniai skundai iš dalies tenkintini,
apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš
naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Bylos esmė ir
kasacinio skundo argumentai dėl Baudžiamojo kodekso 142 straipsnio taikymo

Byloje nustatyta, kad P. B. , dirbdamas Klaipėdos savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centre
gydytoju akušeriu ginekologu, šio centro ginekologijos kabinete
nukentėjusiosios L. P. prašymu padarė jai aborto operaciją. Operacijos
metu dėl neatsargumo jis pažeidė gimdos kaklelį, pradūrė gimdos kūną, dėl to
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nukentėjusiajai buvo pašalinta gimda,
taigi sunkiai sutrikdė jos sveikatą.
Byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui P. B. kaltinant
pagal BK 142 straipsnio 2 dalį ir 137 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis,
būdamas sveikatos priežiūros specialistas, neturintis teisės daryti aborto
operacijų, sveikatos priežiūros įstaigoje padarė abortą pacientės prašymu ir
dėl neatsargumo padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą.
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pagal ginekologo P. B.
kvalifikaciją ir jam, kaip gydytojui praktikui, suteiktos licencijos ribas jis
turėjo teisę daryti aborto operacijas, tačiau ją atliko ne sveikatos priežiūros
įstaigoje, nes Gargždų PSPC tokių paslaugų neteikia, todėl
kad BK 142 straipsnio prasme tai nėra sveikatos priežiūros įstaiga,
neteisėtą abortą kvalifikavo pagal BK 142 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės
instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal prokuroro, nukentėjusiosios ir
nuteistojo apeliacinius skundus, prokuroro ir nukentėjusiosios prašymą
P. B. veiką kvalifikuoti pagal BK 142 straipsnio 2 dalį atmetė,
nuosprendžio dalį, kuria P. B. buvo nuteistas pagal BK 142 straipsnio 1
dalį ir 137 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5
punktu, dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams,
panaikino ir perdavė prokurorui. Tokį sprendimą šis teismas priėmė konstatavęs,
kad: 1) P. B. turimas išsilavinimas, profesinė kvalifikacija ir suteikta
licencija leido jam atlikti ginekologines operacijas, todėl jis nėra
nusikaltimo, numatyto BK 142 straipsnio 2 dalyje, subjektas; 2) P. B. , turintis
teisę daryti aborto operacijas, pacientės prašymu operaciją padarė Gargždų
PSPC, kuris pagal Sveikatos
priežiūros įstaigų įstatymą yra sveikatos priežiūros įstaiga, todėl padarytas
abortas BK 142 straipsnio prasme negali būti laikomas neteisėtu; 3)
P. B. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse,
sudėties požymių, tačiau jo veikoje yra iš esmės skirtingo pagal faktines
aplinkybes kito sunkesnio nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio
2 dalyje, požymių, todėl kaltinamojo akto dalis dėl BK 142 straipsnio
2 dalyje, taip pat dėl BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytų
nusikalstamų veikų, kurios kvalifikuotos kaip ideali sutaptis, neatitinka BPK
219 straipsnio reikalavimų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad abortas laikomas neteisėtu esant bent
vienai šių aplinkybių: 1) jeigu jis padarytas esant kontraindikacijų, t.
y. kai aborto operacija medicininiu požiūriu neleistina; 2) abortas padarytas
ne sveikatos priežiūros įstaigoje; 3) abortą padaro asmuo, neturintis teisės
daryti tokių operacijų.
BK 142 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijose aprašant nusikalstamų
veikų sudėtis pavartotos sąvokos – „gydytojas, turintis teisę daryti aborto
operacijas“, „kontraindikacijos“, „sveikatos priežiūros įstaiga“ –
baudžiamajame įstatyme neišaiškintos, todėl jų turinys, siekiant atskleisti
tikrąją baudžiamojo įstatymo normos prasmę, aiškintinas analizuojant ne tik
pačios normos tekstą, bet ir su ja susijusius kitus įstatymus bei žemesnės
teisinės galios aktus.
Sveikatos priežiūros įstaigos sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos
sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme. Pagal šį įstatymą sveikatos priežiūros
įstaiga yra įstaiga ar įmonė, kuri šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų
nustatyta tvarka turi teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir
patarnavimus. Įmonė ar įstaiga gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas
gavusi licenciją ir įregistruota Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų
registre. T- pačiame įstatyme sveikatos priežiūros įstaigos įvairiai
klasifikuojamos, pvz. : pagal paslaugų rūšis – į asmens sveikatos priežiūros;
visuomenės sveikatos priežiūros; mišrias; pagal asmens sveikatos priežiūros
paslaugų teikimo laiką ir vietą – į ambulatorines, stacionarines, mišrias. BK
142 straipsnio dispozicijoje sveikatos priežiūros įstaigos sąvoka pavartota
bendrąja prasme, neskirstant pagal jokius kriterijus, todėl aiškinti jos taip,
kad pagal įstatymo dispoziciją sveikatos priežiūros įstaiga yra tik
stacionarinė įstaiga, negalima. Dėl to aborto operacija, padaryta asmens
sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją ir įregistruotoje
Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre, BK 142 straipsnio prasme
laikytina padaryta sveikatos priežiūros įstaigoje.
BK 142 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas yra gydytojas,
turintis teisę daryti aborto operacijas.
Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų
argumentų, P. B. pripažinimas gydytoju, turinčiu teisę daryti aborto
operacijas, motyvuojamas tuo, kad turimas išsilavinimas, profesinė kvalifikacija
ir suteikta licencija leido jam daryti ginekologines operacijas, o teisė jas
daryti baudžiamajame įstatyme nėra siejama nei su gydytojo darbo, nei su aborto
darymo vieta.
Toks specialaus subjekto sąvokos aiškinimas nėra pagrįstas ir teisingas.
Pagal Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymą verstis
medicinos praktika turi teisę gydytojas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka
išduotą ir galiojančią licenciją. Gydytojas verstis medicinos praktika gali tik
sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos
priežiūros paslaugas. M-icinos praktikos licencija yra dokumentas,
patvirtinantis gydytojo teisę verstis atitinkama medicinos praktika. Tai
reiškia, kad jeigu gydytojas akušeris ginekologas turi licenciją, patvirtinančią,
jog jis turi teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo akušerio
ginekologo profesinę kvalifikaciją, jis turi teisę tokia praktika verstis
sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos
priežiūros paslaugas. Tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad kiekvienas
licenciją turintis gydytojas akušeris ginekologas yra gydytojas, turintis teisę
daryti aborto operacijas. Minėtame medicinos praktikos įstatyme įtvirtinta, kad
licencijos turėtojas turi teisę verstis medicinos praktika laikantis įstatymų
ir kitų teisės aktų nustatytų sąlygų ir reikalavimų. M-icinos praktikos
licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396, nustatyta, kad licencijuojama
veikla turi būti vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos
įstatymu, šiomis Taisyklėmis, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais
medicinos praktiką. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
1994 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 patvirtintą nėštumo nutraukimo operacijos
tvarką visais atvejais nėštumas gali būti nutraukiamas tik stacionaro Ginekologijos
skyriuje, tokias operacijas atlieka stacionarų ginekologijos skyrių gydytojai
akušeriai ginekologai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2003 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-527 patvirtintus
ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų
teikimo reikalavimus pirminio lygio ambulatorines akušerijos ir ginekologijos asmens
sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti akušeris ginekologas pagal medicinos
normoje MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos,
kompetencija ir atsakomybė“ apibrėžtą kompetenciją. Gydytojas akušeris
ginekologas, dirbantis asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje teikiamos
tik pirminio lygio ambulatorinės akušerijos ir ginekologijos paslaugos, neturi
teisės daryti aborto operacijų. Gargždų PSPC vyriausiojo gydytojo patvirtinta gydytojo akušerio ginekologo
pareigų instrukcija tokios teisės taip pat nesuteikia.
Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad
apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį
įstatymą, neatsižvelgė į teisiškai reikšmingus tinkamam BK 142 straipsnio
taikymui faktus, neanalizavo gydytojo akušerio ginekologo teises ir pareigas
reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų, tai sukliudė teismui išsamiai
išnagrinėti bylą, priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, lėmė nepagrįstą BPK
219 straipsnio reikalavimų pažeidimų konstatavimą ir bylos dalies, panaikinus
pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, grąžinimą prokurorui,
apeliacinės bylos neišnagrinėjimą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose
skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), todėl priimtas apeliacinės instancijos
teismo nuosprendis naikintinas BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose
numatytais pagrindais ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Nuosprendis naikintinas visa apimtimi, nes visos P. B. inkriminuotos
veikos yra tarpusavyje susijusios.
Prokuroro prašymas panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį
palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais negali
būti tenkinamas, nes tokiu atveju dalis apeliaciniuose skunduose išdėstytų
prašymų ir esminių argumentų, kuriais ginčijamas nuosprendžio pagrįstumas,
atsižvelgiant į tai, kad kasacinės instancijos teismas priimtus sprendimus
tikrina tik teisės taikymo aspektu, liktų neišnagrinėti.
Dėl kitų kasaciniuose skunduose nekeliamų klausimų ir argumentų,
analogiškų išdėstytiems apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija nepasisako,
nes jie visų pirma turi būti išnagrinėti apeliacine tvarka.
Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendį panaikinti ir bylą
perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.84118 sekundės -