TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
3
4. Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe
reikalavimų pažeidimas (BK 176 straipsnis)

BK 176 straipsnis gali būti taikomas tik tada, kai
kaltininką ir nukentėjusįjį sieja darbo santykiai.

                                                                                      Baudžiamoji
byla Nr. 2K-361/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
2. 6. 4. 1; 1. 2. 13. 1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 13 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės D-os
B-ės, V-o M-o ir pranešėjo J-o T-iaus,
sekretoriaujant I-ai �-ovaitei,
dalyvaujant prokurorei J-ai
U-elienei,
gynėjui advokatui V-ui
K-iui ,
išteisintiesiems T.
J. ir R. Z. ,
nukentėjusiajam V.
N. ,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo
kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutarties, kuria Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo
ir nukentėjusiojo V. N. apeliaciniai skundai atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m.
lapkričio 25 d. nuosprendžiu T. J. ir R.
Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį
išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303
straipsnio 5 dalis 1 punktas).
Teisėjų kolegija, išklausiusi
teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios patenkinti kasacinį skundą,
išteisintųjų ir R. Z. gynėjo, prašiusių kasacinį
skundą atmesti, nukentėjusiojo, prašiusio patenkinti kasacinį skundą,
paaiškinimų,

n u s t a t ė :

T. J. buvo
kaltinamas tuo, kad, eidamas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų
vyriausiojo energetiko pareigas, būdamas atsakingas už elektros įrenginių
kontrolės organizavimą, pažeidė E-ektrotechninių gaminių saugos techninio
reglamento reikalavimus, Apšvietimo elektros renginių įrengimo taisyklių
reikalavimus, E-ektros įrenginių įrengimo taisyklių 109 punkto reikalavimus:
„vietinio apšvietimo ir kilnojamieji šviestuvai turi būti valdomi
individualiais jungikliais, įrengiamais prie šviestuvų ir esančiais
neatskiriama jų dalimi“, E-ektros įrenginių rengimo taisyklių 2. 1. 2 punkto
reikalavimus: „instaliacijai naudojamų varinių ir aliumininių laidų ir kabelių
skerspjūviai turi būti ne mažesni, nei nurodyta reikalavimuose (Taisyklių 2. 1. 1
lentelėje), laidų izoliacija turi atitikti tinklo vardinę įtampą“, E-ektros
įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių 5 punkto reikalavimus: „visi
eksploatuojami elektros įrenginiai turi atitikti E-ektros įrenginių įrengimo
taisyklių, taip pat gamintojo parengtų techninio eksploatavimo instrukcijų
reikalavimus. Prieš pradedant eksploatuoti elektros įrenginį, turi būti
įgyvendinti šių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001
m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 389, ir kitų galiojančių eksploatavimo taisyklių
reikalavimai“. Dėl šios priežasties 2005 m. liepos 8 d. 22. 30 val. VšĮ Kauno
medicinos universiteto klinikų Endokrinologijos skyriuje 215 palatoje, E. N. į dešinę ranką paėmus ant laido kabantį šviestuvo
jungiklį ir jį patraukus, nusimovė šio jungiklio apatinės dalies gaubtelis ir
ji dešinės rankos delnu prisilietė prie jungiklio fazinę įtampą turinčių
kontaktų; kita kūno dalimi jai būnant prisilietus prie lovos metalinės
konstrukcijos, susidarė elektrinė grandinė „fazinis laidas – žemė“, tai lėmė
elektros srovės, kurios dydis galėjo būti didesnis už žmogaus mirtį
sukeliančios elektros srovės dydį, jos kūnu tekėjimą ir įvyko nelaimingas
atsitikimas, jo metu E. N. žuvo.
R. Z. buvo
kaltinamas tuo, kad, eidamas Inžinerinių įrenginių priežiūros tarnybos
Energetikos skyriaus elektromonterio pareigas ir būdamas atsakingas už VšĮ
Kauno medicinos universiteto klinikų endokrinologijos korpuso Endokrinologijos
skyriaus elektros įrenginių techninės būklės kontrolę, priežiūrą ir remontą,
pažeidė Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklių, E-ektros įrenginių
įrengimo taisyklių, E-ektros įrenginių įrengimo taisyklių 34 punkto
reikalavimus: „apšvietimo šviestuvų metaliniai korpusai turi būti įžeminti arba
įnulinti apsauginiu laidininku PE“, E-ektrotechninių gaminių saugos techninio
reglamento 1 dalies (c) reikalavimus: „E-ektrotechninis gaminys kartu su jį
sudarančiomis dalimis turi būti pagamintas taip, kad būtų užtikrinta, jog jis
gali būti saugiai ir tinkamai surinktas bei sujungtas“, be to, jis laiku
nepastebėjo 215 palatos šviestuvo gedimo ir jo laiku nepašalino. Dėl šios
priežasties 2005 m. liepos 8 d. 22. 30 val. VšĮ Kauno medicinos
universiteto klinikų Endokrinologijos skyriuje 215 palatoje, E.
N. į dešinę ranką paėmus ant laido kabantį šviestuvo jungiklį ir jį
patraukus, nusimovė šio jungiklio apatinės dalies gaubtelis ir ji dešinės
rankos delnu prisilietė prie jungiklio fazinę įtampą turinčių kontaktų, kita
kūno dalimi jai būnant prisilietus prie lovos metalinės konstrukcijos, susidarė
elektrinė grandinė „fazinis laidas – žemė“, tai lėmė elektros srovės, kurios
dydis galėjo būti didesnis už žmogaus mirtį sukeliančios elektros srovės dydį,
jos kūnu tekėjimą ir įvyko nelaimingas atsitikimas, jo metu E. N.
žuvo.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu T. J.
ir R. Z. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika,
turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad BK 176 straipsnio 1
dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už darbų saugos ir sveikatos apsaugos
darbe reikalavimų pažeidimą. Šio nusikaltimo subjektas yra specialusis –
darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Nei kaltinamasis T. J. , nei kaltinamasis
R. Z. nebuvo Kauno medicinos
universiteto klinikų darbdaviai.
Pagal VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų elektros ūkio pareiginių nuostatų 3 straipsnį atsakingas
už Kauno medicinos universiteto klinikų elektros ūkį asmuo skiriamas klinikų generalinio
direktoriaus įsakymu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra ir
nebuvo įsakymo, kuriuo Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius paskyrė
T. J. atsakingu už elektros ūkį. Be to, įvykio metu T. J. atostogavo ir jį pavadavo D. G.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R. Z. , eidamas Inžinerinių įrenginių
priežiūros tarnybos Energetikos skyriaus elektromonterio pareigas, buvo
atsakingas už VšĮ Kauno medicinos universiteto
klinikų endokrinologijos korpuso
Endokrinologijos skyriaus elektros įrenginių techninės
būklės kontrolę, priežiūrą ir remontą, tačiau nuo 2005 m. liepos 4 d. iki 2005
m. rugpjūčio 5 d. atostogavo, t. y. įvykio metu jo pareigas turėjo vykdyti
pavaduojantis elektromonteris.
Atsižvelgdamas į
išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad
kaltinamieji nėra BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektai, todėl jie
išteisinti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2009 m. kovo 2 d. nutartimi atmetė Kauno miesto apylinkės
prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiojo V. N.
apeliacinius skundus ir nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas
išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus
ir pagrįstai išteisino T. J. ir R. Z. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.
Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro
pavaduotojas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir
perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius
nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo
baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir esminių BPK pažeidimų. Prokuroras nurodo,
kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino baudžiamosios bylos tiek, kiek
to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė
dėl priežastinio ryšio tarp nustatytų pažeidimų ir E. N. žūties
bei dėl to, kad nusikalstama veika yra trunkamojo pobūdžio. Apeliacinės
instancijos teismas nepasisakė dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m.
kovo 16 d. ekspertizės akto, kurį, prokuroro nuomone, netinkamai įvertino
pirmosios instancijos teismas. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos
teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir prieštarauja BPK 320 straipsnio 3
dalyje, 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytiems reikalavimams.
Prokuroro kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 376 straipsnio reikalavimų

BPK 376 straipsnyje numatytos kasacinės instancijos teismo įgaliojimų
ribos nagrinėjant kasacinę bylą. Kasacinės instancijos teismas įsitesėjusius
nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik
teisės taikymo aspektu. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis
nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant
bylą kasacine tvarka, netikrinamas.
Šioje byloje prokuroro kasacinis skundas paduotas dviem pagrindais,
numatytais BPK 369 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl netinkamai pritaikyto
baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą
apeliacine tvarka. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepritaikė BK
176 straipsnio 1 dalies T. J. ir R. Z.
atveju, juos išteisino, nors pagal prokuroro kasacinio skundo motyvus buvo
visos sąlygos taikyti BK 176 straipsnio 1 dalį ir kaltinamuosius nuteisti. Taip
pat prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320
straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, dėl to priimta
neteisinga nutartis, kuria paliktas galioti neteisėtas pirmosios instancijos
teismo išteisinamasis nuosprendis.
Teisėjų kolegija patikrino Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m.
lapkričio 25 d. nuosprendį BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu ir Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d.
nutartį dėl šios atitikties BPK reikalavimams.

Dėl BK 176 straipsnio 1 dalies netaikymo

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. išteisinamasis
nuosprendis priimtas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. T. J. ir R. Z. šiuo nuosprendžiu
išteisinti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes teismas pripažino, kad nebuvo
padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Tokia teismo išvada motyvuota
tuo, kad T. J. ir R. Z. nėra
nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, subjektai. Pirmosios
instancijos teismo nuosprendį ir jo išvadas akceptavo Kauno apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2009 m. kovo 2 d. nutartimi atmesdama
prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. J. ir R. Z. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisinti teisėtai, nes
toks nusikaltimas nepadarytas.
Pagal rūšinį nusikaltimo objektą nusikaltimas, numatytas BK 176
straipsnyje, įdėtas į BK XXVII skyrių, kuris apima nusikaltimus ir
baudžiamuosius nusižengimus asmens socialinėms teisėms. Šis nusikaltimas
pavojingas tuo, kad pažeidžia įstatymų numatytas žmonių saugaus darbo
garantijas. Jo objektas – saugios darbo sąlygos, užtikrinančios darbuotojų
gyvybės ir sveikatos apsaugą. BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicijoje
numatyta, kad pagal šią normą atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs
darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar
sveikatos apsaugos darbe reikalavimus. Iš to išplaukia, kad šio nusikaltimo
subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar
specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų
laikymąsi.
Būtinas šio nusikaltimo požymis – padarinių, išvardytų BK 176
straipsnio 1 dalies dispozicijoje, atsiradimas. Pažymėtina, kad šie padariniai
apima tik santykius darbo srityje ir neapima atvejų, kai nukenčia asmenys,
kurių veikla nėra susijusi su darbu objektuose, kuriuose galėjo atsirasti
padariniai, išvardyti BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicijoje.
Pagal teorinius samprotavimus tais atvejais, kai žala dėl darbo saugos
taisyklių pažeidimo padaroma asmenims ne ryšium su darbo santykiais,
kaltininkai priklausomai nuo nusikaltimo padarymo aplinkybių turi atsakyti kaip
už pareiginius nusikaltimus ar nusikaltimus asmeniui – tokios krypties yra ir
teismų praktika. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje BK 176 straipsnis
negali būti taikomas, nes nelaimingas atsitikimas su E. N. įvyko
ne jos darbe ir ne ryšium su darbu. Iš BK 176 straipsnio antraštės „Darbų
saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas“ aišku, kad ši
baudžiamosios teisės norma liečia tik santykius darbe. Teisėjų kolegija pažymi,
kad šioje byloje nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo netinkamai išspręstas
klausimas dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu
neabejotinai nustatyta, kad E. N. žuvo dėl techniškai
netvarkingo elektros šviestuvo Kauno medicinos universiteto klinikų vienoje iš
palatų, kurioje ji buvo gydoma. Tai reiškia, kad padarinys atsirado ne ryšium
su E. N. darbo funkcijų vykdymu. E. N.
nebuvo susijusi darbiniais santykiais su gydymo įstaiga, todėl ir šis
įvykis nesusijęs su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų
pažeidimais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra nusikaltimo,
numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, sudėties dėl neteisingai parinkto
baudžiamojo įstatymo saugomo objekto, prieš kurį buvo nukreipta veika.
Nukentėjusiojo V. N. apeliaciniame skunde buvo
iškeltas klausimas dėl kaltinamųjų T. J. ir R. Z. veikos kvalifikavimo pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo
2 d. nutartyje į šį apeliacinio skundo prašymą atsakyta, kad T.
J. ir R. Z. veikoje nėra ir nusikaltimo, numatyto BK
132 straipsnio 1 dalyje, požymių. Teisėjų kolegija šios išvados, vadovaudamasi
BPK 376 straipsnio 3 dalimi, netikrina, nes prokuroro kasaciniame skunde to
neprašoma, o nukentėjusysis kasacine tvarka teismų sprendimų neapskundė.
Bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme įtvirtina BPK 255
straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti
nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar
baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktines
aplinkybes iš esmės skiriasi nuo išdėstytųjų kaltinamajame akte, jeigu apie
tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nutartimi T. J. ir R. Z. baudžiamoji byla perduota
nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Pripažinę, kad
BK 176 straipsnio 1 dalis šiam atvejui negali būti taikoma, nei pirmosios, nei
apeliacinės instancijos teismai perkvalifikuoti T. J. ir R. Z. veikų pagal kitą baudžiamąjį įstatymą neturėjo
procesinės galimybės, nes iš esmės pasikeistų faktinės nusikalstamos veikos
aplinkybės dėl objekto pakeitimo. Prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos
faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, kaip tai nustatyta BPK 256
straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo
gauta. Teismas negalėjo inicijuoti tokio prašymo gavimo, nes būtų pažeistas
teismo nešališkumo principas.
BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų naikinti Kauno apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartį ir
perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka neperžengiant prokuroro
kasacinio skundo ribų nėra, todėl skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo
proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį
skundą atmesti.



Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt