TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Civilinė byla Nr
1. 22. Dėl pagal
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo
įstatymą sudarytą draudimo sutartį atsiradusios draudiko pareigos sumokėti
draudimo išmoką, atlyginant nukentėjusio trečiojo asmens turtui padarytą žalą,
tinkamo vykdymo

Teisę į
draudimo išmoką, mokamą pagal transporto priemonių valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, įvykus draudiminiam įvykiui, turi
trečiasis nukentėjęs asmuo, kuriam ši teisė atsiranda specialiojo įstatymo
(Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo
įstatymo; toliau – TPVCAPDĮ, Įstatymas) pagrindu. Įstatyme nukentėjusiu
trečiuoju asmeniu įvardytas asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir
kuris įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo (2 straipsnio
15 dalis). Jame reglamentuojami tiek turtinės, tiek neturtinės, tiek žalos
asmeniui atlyginimo klausimai.
Įstatyme
tiesiogiai neįvardyta, kad draudikas draudimo išmoką, skirtą žalai nukentėjusio
trečiojo asmens turtui atlyginti, moka turto savininkui. Kita vertus, sąvokos
„turto savininkas“ vartojimu Įstatyme objektyviai negali būti apsiribota, nes reglamentuojami
ne tik žalos turtui, bet ir žalos asmeniui bei neturtinės žalos atlyginimo
klausimai (pvz. , Įstatymo 2 straipsnio 2, 14, 22 dalys, 15 straipsnio
4–7 dalys), taigi asmenys eismo įvykio metu gali nukentėti tiek valdydami
ir naudodami transporto priemonę (nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu),
tiek iš viso jos nevaldydami (pvz. , pėstieji, keleiviai, nukentėję eismo įvykio
metu). Pagal Įstatyme nustatytą išmokos mokėjimo tvarką draudikui leidžiama
nukentėjusio trečiojo asmens pageidavimu išmoką pervesti tiesiogiai
nukentėjusio trečiojo asmens pasirinktai turtą remontuojančiai įmonei (19 straipsnio
6 dalis). Aptariamos nuostatos bei galimų situacijų įvairovė įgalina
padaryti išvadą, kad TPVCAPDĮ požiūriu, kai susiduriama su poreikiu atlyginti
žalą nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo reiškia
asmenį, kuriam turtas priklauso nuosavybės teise, t. y. turto savininką,
nebent savininkas su naudotoju susitaria kitaip. Aplinkybė, kad turtą teisėtai
valdo ne savininkas, bet kitas (trečiasis) asmuo, nereiškia, kad jeigu turtui
padaroma žala, tai ir teisė į turtui padarytos žalos atlyginimą atsiranda trečiajam
asmeniui. Tik tuo atveju, jeigu toks asmuo savo sąskaita suremontuotų teisėtai
valdytą, bet ne jam nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę, jis
taptų žalą patyrusiu asmeniu ir galėtų pretenduoti į draudimo išmokos iš
draudiko gavimą.

Civilinė
byla Nr. 3K-3-366/2009
Procesinio
sprendimo kategorija
73. 2. 6. 1
(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: B-ės J-ės, �-o J-o (kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas) ir A-io N-o,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UADB
„Ergo Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. sprendimo peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „H-a lizingas“ (šiuo metu – UAB „Swedbank
lizingas“) ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“, dalyvaujant trečiajam
asmeniui BUAB „A-m“, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų
kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

Byloje
sprendžiamas šalių ginčas dėl to, kam – automobilio savininkui (lizingo
davėjui) ar jo valdytojui (lizingo gavėjui) – draudikas turi išmokėti draudimo išmoką,
kai automobilis apgadintas eismo įvykio metu, už kurį atsakingas trečiasis asmuo
buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo sutartį.
Ieškovas UAB „H-a lizingas“ (šiuo
metu – UAB „Swedbank lizingas“) prašė
priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 61 200 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc.
dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos.
Byloje
nustatytos tokios aplinkybės: 2007 m.
liepos 10 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis
„Subaru Outback“ (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini), tuo metu nuosavybės teise priklausęs ieškovui UAB „H-a
lizingas“, kuris pagal lizingo sutartį buvo perdavęs jį valdyti trečiajam
asmeniui UAB „A-m“ (lizingo gavėjui). Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas
automobilio „Renault R 340“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. P-os
IĮ, vairuotojas. Šis automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų
civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal draudimo sutartį Nr. 0508015
UADB „Ergo Lietuva“. Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ eismo įvykį pripažino
draudiminiu įvykiu ir 2007 m.
spalio 25 d. išsiuntė užklausą ieškovui, kaip išmokėti draudimo išmoką.
2007 m. spalio 30 d. ieškovas
UAB „H-a lizingas“ nurodė draudimo išmoką mokėti į trečiojo asmens UAB
„A-m“ sąskaitą, jeigu šis atsiskaitė su remonto įmone, arba į remonto įmonės
sąskaitą, jeigu su ja neatsiskaityta. Atsakovas 2007 m. lapkričio 6 d.
mokėjimo nurodymu 59 165,29 Lt draudimo išmoką pervedė į trečiojo asmens UAB „A-m“
sąskaitą banke. Automobilis nebuvo suremontuotas. Vilniaus apygardos
teismo 2008 m. gruodžio 3 d.
nutartimi UAB „A-m“ iškelta bankroto byla.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
sprendimų esmė

Vilniaus
miesto 2-a-is apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu
ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 19,98 Lt procesinių
dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „A-m“,
nors ir nebuvo automobilio savininkas, tačiau teisėtai jį valdė pagal lizingo
sutartį, sudarytą su ieškovu (CK 6. 567, 6. 570 straipsniai). Lietuvos
Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ, Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių
(toliau – Taisyklės) pagrindu atsakovas pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką
trečiajam asmeniui. Ieškovo teiginį, kad draudimo išmoka turėjo būti išmokėta
tik jam kaip automobilio savininkui, teismas pripažino prieštaraujančiu
įstatymų nuostatoms. Teismas konstatavo, kad atsakovas, išmokėjęs draudimo
išmoką trečiajam asmeniui, visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal draudimo
sutartį. Ieškovo reikalavimas dėl to paties automobilio sugadinimo dar kartą
išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas ir atmestinas (CK 6. 251 straipsnis,
TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalis, 13 straipsnio 1 dalis,
Taisyklių 2, 39. 2 punktai). Teismas nurodė, kad ieškovo ir trečiojo asmens
santykiai pagal lizingo sutartį negali lemti pareigų tretiesiems asmenims
atsiradimo.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka
išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo UAB „H-a lizingas“ apeliacinį skundą, 2009 m.
gegužės 18 d. sprendimu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m.
gruodžio 15 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo
ieškinį patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 59 165,29 Lt
draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo
teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 3550 Lt žyminio
mokesčio bei 5900 Lt atstovavimo teisme išlaidų, taip pat valstybei iš
atsakovo – 19,98 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teisėjų
kolegija nurodė, kad pagal įstatymus draudimo išmoka draudiko mokama
nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo
forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjęs
trečiasis asmuo įstatyme apibrėžtas kaip asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta
žala, o žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui – tai nukentėjusio trečiojo
asmens turtui padaryta žala. Teisėjų
kolegija nustatė, kad ieškovas nedavė atsakovui sutikimo pervesti draudimo
išmoką į UAB „A-m“ sąskaitą, neatlikus automobilio remonto. Atsakovas,
užklausdamas ieškovo, kaip išmokėti draudimo išmoką, šiuo veiksmu pripažino,
kad pagal TPVCAPDĮ nukentėjęs trečiasis asmuo yra ieškovas. Tai, kad pretenziją
dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo atsakovui pateikė trečiasis
asmuo UAB „A-m“, savaime nereiškia, jog atsakovas turėjo draudimo išmoką
pervesti šiam asmeniui, nebuvusiam transporto priemonės savininku, o tik
vykdžiusiam iš lizingo sutarties išplaukiančias prievoles laiku kreiptis dėl
draudiminio įvykio padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad
atsakovas privalėjo draudimo išmoką išmokėti ieškovui, kaip nukentėjusiam
trečiajam asmeniui (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2, 5, 23 dalys), nes tik taip
ieškovo, kaip transporto priemonės savininko, turtiniai interesai būtų apginti TPVCAPDĮ
prasme. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas atsakovui nurodė esminę
sąlygą – sugadinto turto remonto darbų atlikimą, o atsakovas išmokėjo draudimo
išmoką transporto priemonės valdytojui, kai remonto darbai nebuvo atlikti. Aplinkybės,
kad atsakovas išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui UAB „A-m“, kai remonto darbai nebuvo
atlikti, turėdamas aiškiai išreikštą ieškovo (turto savininko) valią, sukūrė
prievolę atsakovui išmokėti 59 165 Lt
draudimo išmoką ieškovui, nes atsakovas pažeidė ieškovo teises ir turtinius interesus,
neįvykdydamas prievolės atlyginti eismo įvykio metu ieškovui nuosavybės teise
priklausančiai transporto priemonei padarytą žalą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu
atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti
ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio
15 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Transporto
priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nenustatyta,
kad teisę į žalos atlyginimą turi tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teisės
pagrindu, t. y. teisės į žalos atlyginimą turėjimas nesiejamas tik su
daikto valdymu nuosavybės teise. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalį
transporto priemonės valdytoju laikomas asmuo, valdantis ir (ar) naudojantis
transporto priemonę ne tik nuosavybės teise, bet ir patikėjimo, nuomos, panaudos
ir kitokiu teisėtu pagrindu.
2. Apeliacinės
instancijos teismas nepasisakė dėl lizingo sutartimi lizingo gavėjui suteikiamų
teisių, nors šios sutarties taikymas taip pat turi esminę įtaką sprendžiant
teisės į žalos atlyginimą klausimą. Pagal ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos
lizingo sutarties bendrąsias sąlygas lizingo gavėjas turi teisę reikalauti, kad
būtų pašalintos turto naudojimo kliūtys ir apmokėti nuostoliai, kuriuos turtui
padarė kiti asmenys (sutarties 4 straipsnio 5 dalis), taip pat savo
sąskaita ginti savo ir (ar) lizingo bendrovės pažeistas teises teisminėse,
arbitražo, ikiteisminio tyrimo ir kitose institucijose (sutarties 5 straipsnio
1 dalies 13 punktas). Be to, ieškovui – lizingo bendrovei – lizingas
yra profesionali veikla. Taigi jis turi galimybę pasirinkti jam priimtinus
sutarčių sudarymo atvejus, savarankiškai vertinti riziką, susijusią su kliento
patikimumu, finansiniu stabilumu ir gebėjimu vykdyti lizingo sutartimi
prisiimtus įsipareigojimus, taip pat ginti savo interesus, remdamasis
įstatymais. B- kokie ieškovo ir trečiojo asmens tarpusavio turtiniai
reikalavimai, susiję su pareigos rūpestingai valdyti ir naudoti transporto
priemonę, išlaikyti ją tinkamos būklės, atlyginti žalą pažeidimu, turi būti
sprendžiami šių asmenų sudarytų sutarčių pagrindu.
3. Pagal
TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalį draudimo išmoka mokama, kai yra
nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų
nustatytais atvejais apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, o nukentėjęs
trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio
ir žalos įrodymus. Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio
metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėse taip pat
nustatyta, kad pageidaujantis gauti išmoką nukentėjęs trečiasis asmuo turi
pateikti atsakingam draudikui pretenziją atlyginti žalą (30 punktas); kad
būtų išmokėta išmoka, pageidaujantis gauti išmoką nukentėjęs trečiasis asmuo
privalo vykdyti įstatyme nustatytas pareigas (31 punktas). Pretenziją dėl
žalos atlyginimo ir eismo įvykio bei žalos įrodymus kasatoriui pateikė bei
kitas įstatyme nustatytas pareigas vykdė trečiasis asmuo UAB „A-m“, o ne
ieškovas, taigi nukentėjęs asmuo, įvykdęs įstatyme nustatytas pareigas, yra
būtent trečiasis asmuo.
4. Apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad kasatorius, užklausdamas ieškovo, kaip išmokėti
draudimo išmoką, šiuo veiksmu pripažino, jog nukentėjęs asmuo yra ieškovas,
pripažintina nepagrįsta. Teisinio santykio dalyviui tam tikrą teisinį statusą
suteikia ir iš jo kylančias teises bei pareigas nustato ne draudimo bendrovė,
bet įstatymai. Be to, ieškovo atsakyme nenurodyta, kad išmoka turėtų būti
mokama ne trečiajam asmeniui, bet lizingo bendrovei.
5. Nei
Įstatyme, nei Taisyklėse nenustatyta, kad draudimo išmoka gali būti mokama tik
atlikus transporto priemonės remontą. Išmoka privalo būti mokama ir
nesuremontavus apgadinto turto, laikantis Įstatymo 19 straipsnyje
nustatyto termino – trisdešimt dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos.
Kasatorius, išmokėdamas draudimo išmoką pretenziją pateikusiam nukentėjusiam
trečiajam asmeniui UAB „A-m“, tinkamai įvykdė Įstatyme ir Taisyklėse
nustatytą pareigą atlyginti civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu
apdrausto asmens kaltais veiksmais padarytą žalą. Šioje byloje reiškiamas
reikalavimas dėl to paties daikto sugadinimo dar kartą išmokėti draudimo išmoką
yra nepagrįstas, nes žala yra visiškai atlyginta, o bet koks pakartotinis žalos
atlyginimo išmokėjimas būtų laikomas CK 6. 251 straipsnyje įtvirtinto
visiško nuostolių atlyginimo principo pažeidimu.
6. Apeliacinės
instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos
praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 27 aprobuotos
teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos
eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalgoje išaiškinta, kad teisę į žalos
atlyginimą turi sugadinto ar sunaikinto turto savininkas arba asmuo, kuris,
nors ir nėra savininkas, bet valdo turtą pagal įstatymus arba sutartį. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose civilinėse bylose taip pat pripažinta
galimybė priteisti nuostolių atlyginimą ne automobilio savininkui, bet jo
teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje L. R. v. V. D. , A. Š. , bylos Nr. 3K-3-422/2000;
2002 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Vilbana“ v. Lietuvos nacionalinė filharmonija, bylos Nr. 3K-3-1533/2002).
7. Apeliacinės
instancijos teismo ieškovui priteista išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma
neatitinka CPK 98 straipsnyje įtvirtintų kriterijų.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d.
sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu
argumentus:
1. Sistemiškai
ir lingvistiškai aiškinant Įstatyme įtvirtintą nukentėjusio trečiojo asmens
sąvoką matyti, kad įstatymų leidėjas pirmiausia siekė, jog žala būtų atlyginta
ją patyrusiam asmeniui, kuriam priklausė turtas. Eismo įvykio metu apgadintas
automobilis nuosavybės teise priklausė ieškovui, trečiasis asmuo UAB „A-m“
jo nesuremontavo, todėl kasatorius privalėjo draudimo išmoką išmokėti ne
trečiajam asmeniui, o ieškovui, kaip nukentėjusiam asmeniui, patyrusiam žalą
(Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), nes tik taip nukentėjusysis
(ieškovas) būtų grąžintas į tokią turtinę padėtį, kokia buvo iki žalos
padarymo.
2. Draudimo
sutarties esmė yra kompensuoti asmens turtui padarytus nuostolius, todėl naudos
gavėjas yra siejamas su nuosavybės teisiniais santykiais. Trečiojo asmens UAB
„A-m“ turtui eismo įvykio metu žala nebuvo padaryta. Trečiojo asmens dėl
eismo įvykio patirti neigiami padariniai – tai negalėjimas naudoti ieškovui
priklausančios transporto priemonės verslo tikslais, t. y. tam tikrų
pajamų galimas negavimas, tuo tarpu įstatyme reglamentuojamas žalos atlyginimas
dėl turto sugadinimo, o ne dėl negalėjimo naudoti sugadinto turto verslo
tikslais.
3. Pagal
Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintos Tvarkos 38 punktą išmokos
mokėjimo būdą atsakingas draudikas ar Biuras derina su nukentėjusiu trečiuoju
asmeniu. Kasatorius šią pareigą įvykdė, t. y. pateikė ieškovui užklausą
draudimo išmokai gauti, kurioje teiravosi, kokiu būdu išmokėti draudimo išmoką,
taip pripažindamas, kad Įstatymo prasme nukentėjęs trečiasis asmuo yra ieškovas
– transporto priemonės savininkas, o ne trečiasis asmuo UAB „A-m“ (lizingo
gavėjas). Ieškovas nurodė kasatoriui, kad draudimo išmoka mokama klientui
(trečiajam asmeniui UAB „A-m“), jeigu šis yra atsiskaitęs su remonto įmone,
arba remonto įmonei, jeigu klientas nėra apmokėjęs remonto išlaidų, o transporto
priemonė suremontuota. Raštu suderinus draudimo išmokos išmokėjimo būdą,
kasatorius neinformavo ieškovo, kad nesutinka su tokiu suderinimu ar jo
nevykdys, dėl to ieškovas pagrįstai tikėjosi gauti draudimo išmoką, jeigu nebus
įvykdytas nė vienas iš jo atsakyme nurodytų atvejų. Išmokėdamas draudimo išmoką
trečiajam asmeniui neturėdamas tam jokio pagrindo ir neinformavęs ieškovo apie
rašytinio suderinimo sąlygų nesilaikymą, kasatorius pasielgė neapdairiai,
aplaidžiai. Draudimo išmokos išmokėjimas netinkamam asmeniui negrąžino
nukentėjusio trečiojo asmens (ieškovo) į tą turtinę padėtį, kurioje jis buvo
iki draudiminio įvykio atsiradimo. Taigi nebuvo pasiektas pagrindinis Įstatymo
tikslas – atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui (ieškovui) patirtą žalą
dėl jam priklausančio turto sugadinimo. Ieškovas nebuvo perleidęs nuosavybės
teisės į transporto priemonę, taip pat nebuvo atsisakęs teisės į draudimo
išmoką trečiojo asmens naudai.
4. Kasatorius
remiasi ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos lizingo sutarties sąlygomis,
tačiau nutyli esminę aplinkybę, kad draudimo išmokos išmokėjimo metu jis neturėjo
lizingo sutarties nuorašo, todėl negalėjo vadovautis ir nesivadovavo jos
nuostatomis.
5. Kasatoriaus
argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nepagrįstas. Pirma, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 27 suformuota
praktika buvo priimta nagrinėjant kitokio pobūdžio bylas (pagal transporto
priemonių valdytojų reikalavimus transporto priemonių savininkų naudai). Tokios
bylos kildavo iš KASKO, o ne iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo
teisinių santykių. Antra, nurodytu nutarimu negalėjo būti apibendrinta TPVCAPDĮ
taikymo ir aiškinimo praktika, nes Įstatymas įsigaliojo vėliau, nei buvo
priimtas nutarimas. Trečia, kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartys šiai bylai taip pat neturi precedento galios, nes bylų faktinės
aplinkybės ne tik netapačios, bet ir nepanašios (vienoje byloje spręstas
klausimas dėl rangos sutarties šalių teisių ir pareigų, kitoje – dėl automobilio
valdytojo teisės į žalos atlyginimą iš eismo įvykio kaltininko po to, kai jis
atlygino visus nuostolius automobilio savininkui).
6. Kasacinio
skundo argumentas dėl netinkamai nustatyto atlyginimo ieškovui už advokato
pagalbą teisme dydžio nepagrįstas. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose R-omendacijose dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą
(paslaugas) maksimalaus dydžio nedraudžiama teismui priteisti didesnį atlyginimą
advokatui išimtiniais atvejais, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos
aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais,
teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne
vienerius metus ir pan. Visais atvejais tai sprendžia byloje sprendimą
priimantis teismas. Šiuo atveju byla yra sudėtinga, o ginčo suma didelė.
Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pagal
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo
įstatymą sudarytą draudimo sutartį atsiradusios draudiko pareigos sumokėti
draudimo išmoką, atlyginant nukentėjusio trečiojo asmens turtui padarytą žalą,
tinkamo vykdymo

CK 6. 987 straipsnyje
pateikta bendra visoms draudimo rūšims draudimo sutarties samprata, pagal kurią
draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą
draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam
asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje
nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje
nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas
draudiminis įvykis. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė
atsakomybė yra draudžiama pagal specialųjį – Transporto priemonių valdytojų
civilinės atsakomybės privalomojo draudimo – įstatymą (TPVCAPDĮ). Ši civilinės
atsakomybės draudimo sutartis, kaip ir turto draudimo sutartis, yra nuostolių
draudimo sutartis, tačiau jos ypatumas tas, kad draudimo bendrovė (draudikas),
apdrausdama transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, šio veiksmais
padarytą žalą įsipareigoja atlyginti sutartyje konkrečiai neindividualizuotam
trečiajam asmeniui. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės
privalomuoju draudimu apdraudžiama atsakomybė transporto priemonės valdytojo,
kuriuo gali būti bet kuris asmuo, valdantis ir (ar) naudojantis transporto
priemonę tiek nuosavybės teisės (kaip savininkas), tiek nuomos (taip pat ir
lizingo, t. y. finansinės nuomos), patikėjimo, panaudos ar kitokiu teisėtu
pagrindu (Įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Šia draudimo sutartimi
siekiama sumažinti dėl prievolės atlyginti trečiajam nukentėjusiam asmeniui
žalą atsiradusius neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei
padėčiai, kartu apsaugant ir nukentėjusiojo turtinius interesus. Teisę į
draudimo išmoką, mokamą pagal transporto priemonių valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, įvykus draudiminiam įvykiui, turi
trečiasis nukentėjęs asmuo, kuriam ši teisė atsiranda specialiojo įstatymo
(TPVCAPDĮ) pagrindu. Įstatyme nukentėjusiu trečiuoju asmeniu įvardytas asmuo,
kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris Įstatymo nustatyta tvarka turi
teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo (2 straipsnio 15 dalis). Įstatyme
reglamentuojami tiek turtinės, tiek neturtinės, tiek žalos asmeniui atlyginimo
klausimai, tačiau nagrinėjamoje byloje aktualus tik klausimas dėl žalos,
padarytos nukentėjusio trečiojo asmens turtui, atlyginimo. Įstatyme tiesiogiai
neįvardyta, kad draudikas draudimo išmoką, skirtą žalai nukentėjusio trečiojo
asmens turtui atlyginti, moka turto savininkui. Kita vertus, sąvokos „turto
savininkas“ vartojimu Įstatyme objektyviai negali būti apsiribota, nes, minėta,
Įstatyme reglamentuojami ne tik žalos turtui, bet ir žalos asmeniui bei
neturtinės žalos atlyginimo klausimai (pvz. , Įstatymo 2 straipsnio 2, 14,
22 dalys, 15 straipsnio 4–7 dalys), taigi asmenys eismo įvykio
metu gali nukentėti tiek valdydami ir naudodami transporto priemonę (nuosavybės
teise ar kitu teisėtu pagrindu), tiek iš viso jos nevaldydami (pvz. , pėstieji,
keleiviai, nukentėję eismo įvykio metu). Pagal Įstatyme nustatytą išmokos
mokėjimo tvarką draudikui leidžiama nukentėjusio trečiojo asmens pageidavimu
išmoką pervesti tiesiogiai nukentėjusio trečiojo asmens pasirinktai turtą
remontuojančiai įmonei (19 straipsnio 6 dalis). Aptariamos nuostatos
bei galimų situacijų įvairovė įgalina padaryti išvadą, kad TPVCAPDĮ požiūriu,
kai susiduriama su poreikiu atlyginti žalą nukentėjusio trečiojo asmens turtui,
nukentėjęs trečiasis asmuo reiškia asmenį, kuriam turtas priklauso nuosavybės
teise, t. y. turto savininką, nebent savininkas su naudotoju susitaria
kitaip. Aplinkybė, kad turtą teisėtai valdo ne savininkas, bet kitas (trečiasis)
asmuo, nereiškia, kad jeigu turtui padaroma žala, tai ir teisė į turtui
padarytos žalos atlyginimą atsiranda trečiajam asmeniui. Tik tuo atveju, jeigu
toks asmuo savo sąskaita suremontuotų teisėtai valdytą, bet ne jam nuosavybės
teise priklausiusią transporto priemonę, jis taptų žalą patyrusiu asmeniu ir
galėtų pretenduoti į draudimo išmokos iš draudiko gavimą. Su tokia draudimo
išmokos mokėjimo tvarka būtent ir buvo sutikęs ieškovas, kai į jį su užklausa
kreipėsi atsakovas. L-ingo sutarties atveju lizingo davėjas išlieka daikto
savininku iki tol, kol lizingo gavėjas sumokės visą kainą (CK 6. 567 straipsnis).
Kitaip lizingo sutarties šalys susitarusios nebuvo. Bylos aplinkybės
patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma, kas buvo eismo įvykio metu sugadintos
transporto priemonės savininkas.
Žala
nukentėjusio trečiojo asmens turtui, esant draudiminiam įvykiui, turi būti
atlyginama. Kartu tai reiškia ir reikalingumą sutartinius įsipareigojimus
vykdyti tinkamai ir sąžiningai bei tuo užtikrinti principo, kad sutartys turi
būti vykdomos (pacta sunt servanda), įgyvendinimą. Atsakovas yra savo
verslo profesionalas (įmonė), todėl jeigu jis prievolės neįvykdo ar netinkamai
ją įvykdo, tai atsako visais atvejais, išskyrus atvejus, jeigu įrodo, kad
prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu
įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6. 256 straipsnio 4 dalis).
Draudimo išmokos sumokėjimas ne tam asmeniui, kuriam ji priklauso, laikytinas
netinkamu prievolės įvykdymu. Tuo tarpu netinkamas prievolės įvykdymas pagal
įstatymą laikomas sutarties neįvykdymu (CK 6. 205 straipsnis). Tai, minėta,
neatleidžia šalies nuo pareigos prievolę įvykdyti tinkamai.
Teisėjų
kolegija neranda pagrindo konstatuoti CPK 98 straipsnio nuostatų pažeidimo.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vieno iš kasaciniame skunde nurodytų
kasacijos pagrindų – nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos
teisės taikymo ir aiškinimo praktikos – buvimo nepatvirtina argumentai,
grindžiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimais, nes tai
prieštarauja CPK 4 straipsnio reikalavimams. Kiti kasacinio skundo
argumentai yra išvestiniai ir nekeičia nutartyje pateikto įstatyminio
reglamentavimo išaiškinimo esmės.
Atmetus atsakovo
kasacinį skundą, ieškovui priteistinas išlaidų advokato pagalbai kasaciniame
teisme apmokėti atlyginimas. Iš ieškovo pateikto mokėjimo dokumento matyti, kad
už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ieškovas sumokėjo advokatui 1547 Lt.
Ši suma atitinka CPK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, todėl
priteistina iš kasatoriaus ieškovui. Be to, iš kasatoriaus valstybei
priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas
(CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išlaidos, susijusios su
procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, yra 29,15 Lt.
Remiantis
pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad nėra pagrindo kasacinio
skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 359 straipsnio
1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės
18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti
ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ (į. k. 111568069) iš atsakovo UADB „Ergo
Lietuva“ (į. k. 110012799) 1547 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus
keturiasdešimt septynis litus) atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų
atlyginimo.
Priteisti
valstybei iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ (į. k. 110012799) 29,15 Lt (dvidešimt
devynis litus 15 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt