TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Civilinė byla Nr
Vykdymo procesas

1. 4. Dėl
antstolio veiksmų apskundimo instituto ir jo paskirties

Bylos dėl
antstolių procesinių veiksmų nagrinėjamos ypatingąja teisena. Šios teisenos
esminis bruožas – ypatingas valstybės interesas, kai valstybė privalo
susitapatinti su privačiu asmeniu, kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio
teisinių santykių dalyvis, ir viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų
egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin
kruopščiai, o teismo (kuris ir atlieka patikrinimą) teisės nebūtų varžomos
teisinių santykių dalyvių valios.
Pasibaigus
vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo
proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus
vykdymo procesui, antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje,
realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą
išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Tai leidžia
padaryti išvadą, kad, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės
turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant
ieškinį ginčo teisenos tvarka.

Civilinė byla Nr. 3K-3-225/2009
Procesinio
sprendimo kategorijos:
128. 10;
129. 1; 129. 10 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 15 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: J-os S-ės (kolegijos pirmininkė), E-aus B-o ir
�-o J-o (pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto
asmens antstolio R-o A-o G-io kasacinį skundą dėl Tauragės
rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties ir Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario
25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B.
skundą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstoliui R-ui A-ui
G-iui ir R. M. , dėl antstolio veiksmų.
Teisėjų
kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

Pareiškėjas
skundu dėl antstolio veiksmų prašė teismą įpareigoti antstolį grąžinti į
antstolio depozitinę sąskaitą 208 206 Lt sumą, kurią pareiškėjas
(skolininkas) įmokėjo į šią sąskaitą, o antstolis 2008 m. rugpjūčio1 d.
nepagrįstai pervedė suinteresuotam asmeniui R. M. (išieškotojai). Pareiškėjas
nurodė, kad pinigus jis įmokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą, siekdamas, jog
būtų panaikintas jo ir sutuoktinės turto areštas, kurį antstolis nustatė
vykdydamas 2008 m. vasario 1 d. Klaipėdos miesto 6-ojo notarų biuro notaro
vykdomąjį įrašą dėl 60 000 eurų (207 168 Lt) išieškojimo iš
pareiškėjo (vekselio davėjo) suinteresuoto asmens R. M. (vekselio
turėtojos) naudai (vykdomoji byla Nr. 0039/08/00113/1). Pareiškėjas taip
pat nurodė, kad 2008 metų kovo mėnesį jis pareiškė ieškinį Klaipėdos apygardos
teisme, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto 6-ojo notarų biuro 2008 m.
vasario 1 d. vykdomąjį įrašą, t. y. vykdomosios bylos Nr. 0039/08/00113/1
pagrindą, ir pripažinti negaliojančiais vekselius. Toje civilinėje byloje Klaipėdos
apygardos teismas 2008 m. kovo 27 d. nutartimi taikė laikinąsias
apsaugos priemones ir sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0039/08/00113/1.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą
už akių, kuriuo ieškinį atmetė ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones,
tačiau pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių
peržiūrėjimo, taigi sprendimas už akių neįsiteisėjo. Tuo tarpu antstolis,
teismo sprendimui už akių neįsiteisėjus ir tebegaliojant vykdomosios bylos
sustabdymui, 2008 m. rugpjūčio 1 d. pervedė iš savo depozitinės
sąskaitos į išieškotojos sąskaitą pareiškėjo sumokėtus 208 206 Lt.
Tokie antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
nutarčių esmė

Tauragės
rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo
J. B. skundą patenkino: įpareigojo antstolį R. A. G-į
grąžinti į savo depozitinę sąskaitą 208 206 Lt, pervestus 2008 m.
rugpjūčio 1 d. išieškotojai R. M.
Teismas
nustatė, kad Klaipėdos m. 6-ojo notarų biuro notarė 2008 m. vasario 1 d.
padarė vykdomąjį įrašą, pagal kurį reikalaujama vekselio turėtojos R. M.
naudai išieškoti iš vekselio davėjo J. B. per mokėjimo terminą nesumokėtą
vekselio sumą – 60 000 eurų, arba 207 168 Lt. Šio vykdomojo
įrašo pagrindu antstolio R. A. G-io kontoroje 2008 m. vasario
1 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0039/08/00113/1. Antstolis
areštavo skolininkui (pareiškėjui) J. B. ir jo sutuoktinei J. B.
priklausantį turtą bei lėšas. Pareiškėjas, siekdamas, kad būtų panaikintas
areštas, 2008 m. kovo 19 d. į antstolio R. A. G-io
depozitinę sąskaitą pervedė 216 192,25 Lt. 2008 metų kovo mėnesį pareiškėjas
J. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu (civilinė byla
Nr. 2-556-524/2008), kuriuo prašė panaikinti 2008 m. vasario 1 d.
Klaipėdos miesto 6-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą, grąžinti ieškovui vekselį
bei išduoti pakvitavimą. Ieškinyje jis nurodė, kad 2005 m. lapkričio 16 d.
R. M. (toje civilinėje byloje – atsakovei, šioje – suinteresuotam
asmeniui) išdavė paprastąjį vekselį 60 000 eurų sumai, įsipareigojo
iki 2006 m. liepos 1 d. jį apmokėti, ir 2008 m. sausio 9 d. ,
t. y. dar prieš atsakovei R. M. kreipiantis į notarą, apmokėjo.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 27 d. nutartimi pritaikė
laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0039/08/00113/1.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą
už akių, kuriuo ieškinį atmetė ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones,
tačiau J. B. CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka pateikė Klaipėdos
apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimas už akių neįsiteisėjo.
Teismas taip pat nustatė, kad antstolis R. A. G-is, nepaisydamas
to, jog tebegaliojo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d.
nutartis, kuria išieškojimas buvo sustabdytas, 2008 m. rugpjūčio 1 d.
pervedė į suinteresuoto asmens (išieškotojos) R. M. sąskaitą 208 206 Lt.
Be to, pinigai buvo pervesti nepriėmus patvarkymo. Pirmosios instancijos
teismas padarė išvadą, kad antstolis, pervesdamas į išieškotojos sąskaitą
208 206 Lt, galiojant teismo nutarčiai dėl vykdymo veiksmų sustabdymo
ir nepriėmęs patvarkymo, viršijo savo įgaliojimus ir atliko neteisėtus
veiksmus. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d.
sprendimas už akių nėra įsiteisėjęs, jis nėra skubiai vykdytinas, šio sprendimo
pagrindu nebuvo išduotas vykdomasis raštas, todėl antstolis neturėjo pagrindo pradėti
vykdymo veiksmus. Be to, savo neteisėtus veiksmus pripažino ir antstolis, 2008 m.
rugpjūčio 13 d. patvarkymu įpareigodamas išieškotoją R. M. grąžinti į
jo depozitinę sąskaitą 208 206 Lt, tačiau ši lėšų negrąžino.
Pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo J. B. skundą
tenkintinu, o antstolio R. A. G-io 2008 m. rugsėjo 10 d.
atsisakymą grąžinti išieškotas lėšas – neteisėtu.
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
suinteresuoto asmens antstolio R. A. G-io atskirąjį skundą, 2009 m.
vasario 25 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies, Tauragės rajono
apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikino ir
pripažino, kad antstolis R. A. G-is neteisėtai pervedė suinteresuotam
asmeniui (išieškotojai) R. M. 208 206 Lt sumą, pareiškėjo
(skolininko) J. B. įmokėtą į antstolio depozitinę sąskaitą. Teisėjų
kolegija nurodė, kad antstolis neturėjo patikimų duomenų apie Klaipėdos
apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo už akių, kuriuo
buvo panaikintos Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d.
nutartimi taikytos laikinosios pasaugos priemonės – išieškojimo vykdomojoje
byloje sustabdymas, įsiteisėjimą, todėl antstoliui nebuvo pagrindo konstatuoti,
jog 2008 m. rugpjūčio 1 d. , jam pervedant lėšas, Klaipėdos apygardos
teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo negaliojo. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas (skolininkas) iš
esmės skundžia antstolio atliktą vykdymo veiksmą – lėšų pervedimą išieškotojai.
Aplinkybė, kad antstolio atliktas veiksmas neįformintas patvarkymu, negali
riboti suinteresuoto asmens teisės ginti savo teises ir teisėtus interesus,
įstatymo nustatyta tvarka paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510, 512 straipsniai).
Kita vertus, teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas negali įpareigoti antstolio
į savo depozitinę sąskaitą grąžinti lėšas, kurios jau yra pervestos
išieškotojai, nes toks teismo sprendimas yra neįvykdomas. Dėl to teisėjų
kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo skundą
patenkino iš dalies, pripažindama neteisėtu antstolio veiksmą, kuriuo lėšos buvo
pervestos išieškotojai. Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjas, remdamasis
aplinkybe, jog jo pinigai išieškotojai pervesti be teisėto pagrindo, savo
teises gali apginti pareikšdamas ieškinį antstoliui dėl žalos atlyginimo ar
išieškotojai – dėl nepagrįsto praturtėjimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

Kasaciniu
skundu suinteresuotas asmuo antstolis R-a- A-a- G-is prašo
Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį ir
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
vasario 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo
skundą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios
instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas. Kasatorius teismo
posėdyje nedalyvavo dėl ligos ir apie tai informavo teismą bei pateikė
nedarbingumo pažymėjimą, tikėdamasis, kad teismo posėdis bus atidėtas remiantis
CPK 156 straipsniu, tačiau teismas tik konstatavo faktą, jog apie teismo
posėdį pranešta, ir bylą nagrinėjo. Teismas nevertino, ar kasatoriaus nurodytos
priežastys realiai sutrukdė ar atėmė galimybę jam pačiam dalyvauti teismo
posėdyje ir ar buvo galimybė užtikrinti tinkamą atstovavimą. Kasatorius
posėdyje ketino dalyvauti pats, o susirgus nebuvo jokios galimybės per kelias
dienas susirasti advokatą, taip pat šiam pasirengti bylai. Apeliacinės
instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo,
nes skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
2. Teismai
netinkamai sprendė klausimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio
26 d. sprendimo už akių, kuriuo, be kita ko, buvo panaikintos laikinosios
apsaugos priemonės, įsiteisėjimo. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo po
trisdešimties dienų, o pareiškėjas galėjo pateikti prašymą dėl jo peržiūrėjimo
per dvidešimt dienų. Taigi 208 206 Lt išieškotojui buvo pervesti jau
įsiteisėjus teismo sprendimui už akių (2008 m. rugpjūčio 1 d. ). Teismai
nepagrįstai nurodė, kad antstolio pavedimas buvo atliktas sprendimui už akių
neįsiteisėjus. Toks teisės aiškinimas prieštarauja CPK 279 straipsniui ir
teismų praktikai. Antstolis, priimdamas patvarkymą pervesti išieškotojai
pinigus, ne tik nepažeidė įstatymų, bet, priešingai, laikėsi CPK 758 straipsnio
2 dalies reikalavimų, pagal kuriuos pinigai nedelsiant turi būti pervesti
išieškotojui.
3. Apeliacinės
instancijos teismas, nurodydamas, kad skolininkas gali apginti savo pažeistas
teises pareikšdamas antstoliui ieškinį dėl žalos atlyginimo ar išieškotojai –
dėl nepagrįsto praturtėjimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikos. Pagal CPK 18 straipsnį tik įsiteisėjęs teismo sprendimas yra
privalomas ir turi būti vykdomas, tuo tarpu šiuo atveju civilinė byla dėl
vekselio pripažinimo negaliojančiu neišnagrinėta, paduotas prašymas dėl
sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas negali iš anksto pasisakyti dėl
sprendimų, kurie dar nepriimti. Pareiškėjo teisė pareikšti reikalavimą tik gali
atsirasti, bet šiuo metu jos nėra.
Suinteresuotas
asmuo R. M. pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo, kuriuo pritaria
kasacinio skundo argumentams, kasacinį skundą palaiko ir prašo tenkinti.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą pareiškėjas J. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo
tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. Kasacinio
skundo pirmasis argumentas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismui nebuvo
pateiktas antstolio prašymas atidėti teismo posėdį dėl ligos. Kasatorius nepasinaudojo
teise vesti bylą per atstovą, be to, papildomus paaiškinimus ir įrodymus jis
galėjo pateikti raštu. S-bu tai, kad jokių naujų paaiškinimų ar įrodymų
kasatorius nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme, taip pat nepridėjo prie
kasacinio skundo. Kadangi kasatorius nenurodo, kokius įrodymus ir paaiškinimus,
kurie galėjo nulemti žemesniųjų instancijų teismų sprendimų išvadas, jis iš
tikrųjų turėjo, tai jo argumentai dėl nedalyvavimo pirmosios instancijos teismo
posėdyje vertintini kaip nepagrįsti. Be to, pirmosios instancijos teismas bylą
nedalyvaujant kasatoriui išnagrinėjo tik po to, kai jis prieš tai du kartus neatvyko
į teismo posėdį, nors buvo informuotas.
2. Teismo
sprendimas už akių įsiteisėja per trisdešimt dienų, jeigu teismui per dvidešimt
dienų nepateikiamas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškėjas
(toje civilinėje byloje – ieškovas) pateikė prašymą dėl Klaipėdos apygardos
teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas
neišdavė atsakovei R. M. įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašo.
Kasatorius, nesusižinojęs su Klaipėdos apygardos teismu, nerūpestingai ir
aplaidžiai pasitikėjo atsakovės R. M. pateiktu teismo sprendimu už akių be
įsiteisėjimo žymos, pats apskaičiavo sprendimo įsiteisėjimo terminą ir
nusprendė, kad teismo sprendimas įsiteisėjo. Tačiau antstoliui tokia teisė
nesuteikta. Jis privalėjo įsitikinti, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs,
tačiau to nepadarė. Teismai tinkamai įvertino aplinkybę, kad antstolis,
neturėdamas įrodymų apie teismo sprendimo įsiteisėjimą, neteisėtai pervedė
lėšas išieškotojai. Antstolis pažeidė CPK 758 straipsnio 2 dalies
nuostatas, nes pervedė lėšas esant sustabdytai vykdomajai bylai.
3. Kasatorius
teigia, kad teismai nukrypo nuo suformuotos praktikos, tačiau nenurodo jokių
konkrečių bylų. Vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas būtų išnykęs teismo
sprendimui už akių įsiteisėjus, tačiau šiuo atveju teismo sprendimas
neįsiteisėjo, taigi antstolis negalėjo atlikti jokių veiksmų sustabdytoje
vykdomojoje byloje. Pareiškėjas paragino antstolį grąžinti neteisėtai pervestas
lėšas, tačiau šios iki šiol negrąžintos. Teismai neįpareigojo antstolio
pervesti neteisėtai išieškotas lėšas pareiškėjui, jie sprendė tik antstolio
veiksmų teisėtumo klausimą. Kasaciniame skunde nurodydamas, kad ėmėsi pastangų
grąžinti pareiškėjui lėšas, antstolis pripažįsta, jog lėšas pervedė
išieškotojai be teisėto pagrindo. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutarties,
priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo H. P. skundą, bylos
Nr. 3K-3-477/2008, darytina išvada, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą
pagal vykdomuosius įrašus, neturi teisės suvaržyti skolininko turtą neišsiuntęs
skolininkui raginimo; notaro vykdomasis įrašas vekselyje nepatenka į CPK 661 straipsnyje
išvardytų išimčių, kada antstolis galėtų neragindamas skolininko iš karto areštuoti
ar kitaip suvaržyti jo turtą, sąrašą. Taigi kasatorius turėjo pirmiausia
išsiųsti raginimą pareiškėjui sumokėti skolą geruoju, o šių veiksmų neatlikęs
pažeidė įstatymą ir dėl to tiesiogiai nukentėjo skolininko (pareiškėjo)
turtiniai interesai, jam padaryta daugiau nei 200 000 Lt turtinės žalos.
Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl
antstolio veiksmų apskundimo instituto ir jo paskirties

Įstatymuose
kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuojama teisė įstatymų nustatyta tvarka
kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba
įstatymų saugomas interesas, t. y. teisę pasiekti, kad jo atžvilgiu būtų
įvykdytas teisingumas. Teismas yra vienintelė institucija, kuriai pavesta
vykdyti teisingumą. Civilinių teisių, kurias įstatymų nustatyta tvarka gina
teismas, gynimo būdai įtvirtinti CK 1. 138 straipsnyje, kurio 8 punkte
nustatyta, kad civilinių teisių gynimas bei būdai gali būti nustatyti ir
kituose įstatymuose.
Antstolio procesinių
veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies
XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų
teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant
skundą dėl antstolio veiksmų. Pagal rūšinio teismingumo principus bylos dėl
antstolio veiksmų apskundimo priskirtinos bendrosios kompetencijos teismams.
Pagal įstatymą antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio
veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas (CPK 594 straipsnio 1 dalis).
CPK 510 straipsnyje nepateikta antstolio procesinių veiksmų sąrašo, tačiau
CPK 634 straipsnyje nustatyta, kad antstolio procesiniais veiksmais
laikoma CPK 587 straipsnyje nurodytų dokumentų vykdymas, faktinių
aplinkybių konstatavimas, teismo pavedimu teismo šaukimų ir kitų dokumentų
įteikimas bei CPK nustatyta tvarka pavestų atlikti kitų veiksmų vykdymas.
Antstolio atliekami procesiniai veiksmai detalizuoti ir Antstolių įstatymo 21 straipsnyje,
kuris įgalina antstolio atliekamus procesinius veiksmus atskirti nuo antstolio
teikiamų paslaugų. Bylos dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjamos
ypatingąja teisena. Šios teisenos esminiu bruožu teisės doktrinoje pripažįstama
ypatingas valstybės interesas, kai ji (valstybė) privalo susitapatinti su
privačiu asmeniu, kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis,
ir viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį
ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai, o teismo (kuris ir atlieka
patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios. Ši
specifika įgalina kasacinio teismo teisėjų kolegiją nagrinėjamoje byloje
peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Tokia
teisėjų kolegijos pozicija grindžiama dar ir tuo, kad bylų pagal skundus dėl
antstolių veiksmų nagrinėjimo procesiniai ypatumai nustatyti CPK 443 straipsnyje.
Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama,
kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas
turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio
8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad
būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės.
Bylą dėl
antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. P-enkinęs skundą, teismas
antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio
1 dalis). Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas
neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią
situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą
veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar
įpareigoja atlikti veiksmą. Taigi skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama
apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. Tačiau pasibaigus vykdymo
procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių
– teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui
antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje,
realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą
išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Tai leidžia
padaryti išvadą, kad, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės
turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant
ieškinį ginčo teisenos tvarka.
Nagrinėjamoje
byloje aktualu yra tai, kad pareiškėjas, skųsdamas antstolio veiksmus bei
prašydamas juos pripažinti neteisėtais, prašė įpareigoti antstolį grąžinti į
antstolio depozitinę sąskaitą banke 208 206 Lt, pervestus
išieškotojai R. M. Kita vertus, pervedus šią sumą išieškotojai, buvo
įvykdyta antstolio žinioje buvusi vykdomoji byla, kurioje vykdymas
(išieškojimas) buvo atliktas notaro vykdomojo įrašo pagal vekselį pagrindu (CPK
587 straipsnio 4 punktas, Notariato įstatymo 43 straipsnis,
Įsakomųjų ir parastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio 2 dalis, CPK
632 straipsnio 1 punktas). P-enkinęs skundą, teismas, minėta, antstolio
veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio
1 dalis). Skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki
pažeidimo padėtį (restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti
vykdymo veiksmus sudarymą. Tuo tarpu antstolio veiksmų neteisėtumo
konstatavimas nereiškia skundžiamų antstolio veiksmų panaikinimo (kaip to
reikalaujama pagal CPK 513 straipsnį) ir atitinkamai – asmens pažeistos
teisės apgynimo. Kita vertus, išieškotojai pagal vykdomąjį dokumentą pervestų
pinigų grąžinimas yra neįmanomas nenuginčijus išieškojimo pagrindą sudarančio
vykdomojo dokumento. Tokio pobūdžio šalių ginčas šiuo metu tebevyksta
(Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-644-524/2009).
R-alavimas grąžinti pinigus toje byloje nepareikštas.
Išsiaiškinus,
kad teismų nagrinėto skundo esmė yra reikalavimas grąžinti išieškotojai antstolio
sumokėtus vykdymo proceso metu pareiškėjo pinigus į antstolio depozitinę
sąskaitą banke, konstatuotina, jog teismai neatskleidė šio ginčo esmės bei
netinkamai pasirengė bylos nagrinėjimui (CPK 443 straipsnio 1, 5, 8 dalys).
Be to, teismai nesiaiškino galimybės nagrinėti šią bylą tebevykstant ginčui ir
esant neišnagrinėtai Klaipėdos apygardos teismo civilinei bylai
Nr. 2-644-524/2009, kurioje ginčijamas vykdomasis dokumentas – notaro
vykdomasis įrašas. Taip pat teismai nevertino ir netyrė vykdomosios bylos, iš
kurios kildinamas reikalavimas, baigtumo būklės ir atitinkamai – galimybės
nagrinėti ginčą ypatingąja teisena.
Esant tokiai
teisinei situacijai, kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra pagrindas
byloje priimtas teismų nutartis panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo
pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis), laikantis nutartyje
pateiktų išaiškinimų bei pašalinant nurodytus trūkumus.

Dėl
galimybės nagrinėti bylą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui

Kasatorius
nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje jis nedalyvavo dėl ligos ir
apie tai informavo teismą.
Ypatingosios
teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir
papildymais, kurie nustatyti CPK V dalyje ir kituose įstatymuose. Pagal
CPK 246 ir 247 straipsnių taisykles, dalyvaujančiam byloje asmeniui
neatvykus į teismo posėdį, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas neatvykusio dalyvaujančio
byloje asmens ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios
pateikia dokumentus, pateisinančius jo neatvykimą, ir teismas neatvykimo
priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos
paprastai nelaikomas svarbia priežastimi ir tik teismo diskrecijai palikta
teisė spręsti šį klausimą prašančio asmens naudai. Tuo tarpu CPK 443 straipsnio
5 dalyje įtvirtintos dar liberalesnės nuostatos, suteikiančios teismui
daugiau galimybių išnagrinėti bylą neatvykus dalyvaujantiems byloje asmenims.
Pagal jas tokių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus
atvejus, kai CPK V dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas
teismo posėdyje yra privalomas. CPK XXXI skyriaus normose privalomo tokių asmenų
dalyvavimo teismo posėdyje nenustatyta. Be to, pirmosios instancijos teismas
bylą išnagrinėjo tik trečiojo posėdžio metu, tuo tarpu kasatorius prašymą ir jį
patvirtinančius dokumentus teismui buvo pateikęs tik prieš pirmąjį posėdį.
Taigi kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja aptariamo kasacijos
pagrindo šioje byloje nepasitvirtinimą.

Dėl teismo
sprendimo įsiteisėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Kasatorius
nurodo, kad jis vykdymo veiksmus atliko – pinigus išieškotojai pervedė – įsiteisėjus
teismo sprendimui už akių, kuriuo buvo panaikintos laikinosios apsaugos
priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
Laikinosios
apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai,
draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose
įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas
gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. V-a iš laikinųjų apsaugos
priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio
1 dalies 10 punktas). V-a- iš šios priemonės taikymo atvejų yra
situacijos, kai skolininkas teismine tvarka inicijuoja bylą, kad būtų
panaikintas vykdomasis dokumentas, kuris yra vykdymo pagrindas. Būtent tokia
procesinė situacija konstatuota nagrinėjamoje byloje. Nutartis dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir gali būti
panaikinta teismo, kurio žinioje yra byla. Atmesdamas ieškinį, teismas
sprendimu turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą,
tačiau tos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo
įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 4 dalis). Įstatymo nustatyta, kad
sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos.
Tačiau jeigu per šį terminą paduodamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,
tai jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas
netenkinamas (CPK 279 straipsnio 2 dalis, 288 straipsnio 6 dalis).
Įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms institucijoms, tarnautojams ar
pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims. Teismo sprendimui įsiteisėjus,
jis gali būti vykdomas. Iki tol teismo sprendimo vykdymas galimas tik skubaus
vykdymo atvejais. Faktą apie teismo sprendimo įsiteisėjimą patvirtina teismas,
išduodamas suinteresuotam asmeniui sprendimą su žyma apie sprendimo
įsiteisėjimą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorius vykdomąją bylą
pagal vykdomąjį įrašą įvykdė esant neįsiteisėjusiam teismo sprendimui už akių
bei tebegaliojant laikinosioms apsaugos priemonėms – išieškojimo vykdymo
procese sustabdymui. Kasatoriaus nežinojimas, kad yra paduotas pareiškimas dėl
sprendimo už akių peržiūrėjimo, bei jo paties atlikti apskaičiavimai ir padarytos
išvados dėl sprendimo įsiteisėjimo momento nedaro neįsiteisėjusio sprendimo
įsiteisėjusiu bei nepanaikina jo, kaip antstolio, pareigos vykdymo veiksmus
atlikti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija
konstatuoja, kad aptartas kasatoriaus nurodytas kasacijos pagrindas nepasitvirtino.
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad yra nustatytas
pagrindas panaikinti tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismų
nutartis, kuriomis taip ir nebuvo išspręstas į teismą besikreipusio asmens
nurodytas jo teisių gynimo klausimas. Nustatytas nutarčių negaliojimo pagrindas
šalintinas konkretizuojant reikalavimo teismui prigimtį ir pobūdį, siejant
pažeistos teisės gynimo klausimo išnagrinėjimą su vykdomosios bylos įvykdymo
stadija bei atsižvelgiant į šios ir kitos civilinės bylos, kurioje ginčijamas
vykdomasis dokumentas, prejudicinį ryšį.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Tauragės
rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį ir Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario
25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos
teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt