TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis)
AC-32-2

Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutarčių
dėl privalomojo bylos
sustabdymo (CPK 163 straipsnis)
santraukos

Įvadas

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis –
pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis,
nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios,
dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta
dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią
bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis
civilinėje byloje A. P. v. D. P. ,
byla Nr. 3K-3-404/2009).
Civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas
rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu (Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis; CPK 2, 7,
kiti straipsniai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d.
nutartis civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės
gelžbetonis“, byla Nr. 3K-3-261/2007).
Bylos sustabdymo institutas yra tiesiogiai
susijęs su iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
6 straipsnio išplaukiančia valstybės pareiga organizuoti savo teisinę
sistemą taip, kad būtų užtikrintas bylų nagrinėjimas per įmanomai trumpiausią
laiką, t. y. vidaus teismai procesui privalo vadovauti taip, kad jis vyktų
skubiai ir veiksmingai (žr. , pvz. , Zimmermann and Steiner v.
Switzerland, no. 8737/79, judgment of 13 J-y 1983, M-o v.
Ukraine, no. 43482/02, judgment of 1 February 2007, H- v. G-y, no.
20027/02, judgment of 11 J-uary 2007 ir kt. ). Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo
(toliau – Teismas) jurisprudencijos matyti, kad valstybės atsakomybės dėl
galimų proceso trukmės pažeidimų klausimo vertinimas priklauso nuo nacionalinių
procesinių normų specifikos (proceso organizavimo principų, proceso šalių
pareigos kontroliuoti bylos nagrinėjimo eigą ir pan. ). Vis dėlto Teismo
praktikoje pabrėžiama, kad net teisinėse sistemose, pripažįstančiose šalių
procesinės iniciatyvos teisę, teismai nėra atleidžiami nuo pareigos užtikrinti
spartų procesą (teismai turi pareigą reaguoti į nerūpestingą šalių elgesį,
privalo naudoti savo įgaliojimus užkirsti kelią šalių delsimo taktikai) (žr.
cituotą H- v. G-y, § 78; Costa Ribeiro v. P-ugal, no.
54926/00, judgment of 30 April 2003). Tokiomis nuostatomis remiamasi taip pat
ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m.
balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „U-iversalios valdymo
sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, byla Nr. 3K-3-221/2008; 2009 m.
rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis
prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt. , byla Nr. 3K-3-309/2009).
Teismo jurisprudencijoje, be kita ko,
pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali
laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma
procesinio veiksmingumo priemone (žr. , pvz. , H- v. G-y, § 78; König
v. G-y, judgment of 28 June 1978, Series A no. 27, § 110; Boddaert
v. B-gium, judgment of 12 October 1992, Series A no. 235-D,
§ 39; Pafitis and O-hers v. Greece, judgment of 26 February 1998, Reports
1998-I, § 97; Stork v. G-y, no. 38033/02, § 44, 13
J-y 2006). Visuotinai sutinkama, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas
yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių
bei teisėtų interesų gynybą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių
atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Vis
dėlto Teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti
proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. cituotus H-
v. G-y, § 78 ir kt. ). Nacionalinis teismas, naudodamasis jam suteikta
diskrecijos teise spręsti dėl bylos sustabdymo būtinumo, turi išlikti itin
budrus, analizuodamas, ar ši priemonė yra pateisinama, siekiant pirmiau
nurodytų tikslų. Šiame kontekste ypač svarbus tinkamas sprendimo motyvavimas,
atitinkantis teisinio apibrėžtumo – vieno esminių teisės viršenybės principo elementų
– reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d.
nutartis civilinėje byloje „Svenska P-oleum Exploration“ AB v. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, byla Nr. 3K-3-510/2008).
Civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių
bylos sustabdymą, nepaisymas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų
pažeidimas, kuris reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą (angl. due
process), taigi ir viešojo intereso, pažeidimą, kuriam esant kasaciniam
teismui leidžiama peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio
2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d.
nutartis civilinėje byloje UAB „Mauda“ v. VĮ „Katedros vaistinė“ ir kt. , byla Nr. 3K-3-250/2006).

Privalomasis bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkte
įtvirtintu pagrindu

Bendrosios CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo
nuostatos

Dėl imperatyviojo (privalomojo) bylos sustabdymo pagrindo

CPK 163 straipsnio 3 punktas numato
imperatyvųjį bylos sustabdymo atvejį, kurį nustačius bylos nagrinėjimas turi
būti sustabdytas. Tačiau šis bylos sustabdymo atvejis negali būti taikomas
formaliai, o turi būti motyvuotai konstatuojama, kad byla negali būti
nagrinėjama ir turi būti stabdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.
vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje medžiotojų klubas „Pašušvys“ v.
Šiaulių apskrities viršininko administracija ir kt. , byla Nr. 3K-3-74/2005;
2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje K. D.
v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, byla Nr. 3K-3-261/2007).
Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad teismas,
nustatęs, jog yra vienas iš įstatyme nurodytų privalomojo bylos sustabdymo
pagrindų, privalo sustabdyti bylą ex officio, nepaisant to, ar išsakė
byloje dalyvaujantys asmenys nuomonę šiuo klausimu ir kokia ji, nes tai
padaryti teismą įpareigoja įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m.
gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Tradicija“
v. V. P. , UAB „Serneta“, byla Nr. 3K-3-660/2006).

Dėl bylos sustabdymo įvairiose proceso stadijose

Civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas galimas
bet kurios instancijos teisme, o aplinkybės, lemiančios bylos nagrinėjimo
sustabdymo poreikį, gali atsirasti ne tik bylos nagrinėjimo pirmosios
instancijos teisme stadijoje, bet ir apeliacinio ar kasacinio bylos nagrinėjimo
stadijose. Pripažįstant, kad dėl nepakankamai teisiškai kvalifikuotų atsakovo
atstovų veiksmų, nes nagrinėjant bylą pagal ieškovo UAB „Longlita“ ieškinį
nebuvo reiškiamas priešieškinis dėl 2006 m. rugpjūčio 3 d. sutarties
pripažinimo negaliojančia, toks reikalavimas pareikštas tik po teismo sprendimo
pirmosios instancijos teisme priėmimo, užsitęs teisinio ginčo tarp šalių
išnagrinėjimas ir atitinkamai teisinės taikos atkūrimas, tačiau taip bus
išvengta prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, maksimaliai
sumažinta teisminių ginčų atnaujinimo tikimybė bei užtikrintas teisingas bylos
išnagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 5 d.
nutartis civilinėje byloje UAB „Longlita“ v. UAB „Ekorida“, byla Nr. 3K-3-413/2008).
Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo stadijų
(prašymo priėmimo, prašymo nagrinėjimo, proceso atnaujinimo ir pakartotinio
bylos nagrinėjimo) paskirtis, CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo tikslus ir
sąlygas, pripažintina, jog bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto
pagrindu prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje, kai dar
neatnaujintas procesas, prieštarauja CPK 163 straipsnio 3 punktui, nedera su Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje N. R. v. M. L. , byla Nr. 3K-3-418/2009).
Abi bylos yra sustabdytos analogiškais motyvais,
kad bylos susijusios ir kad vienoje byloje nustatytos aplinkybės turės
prejudicinę reikšmę nagrinėjant kitą bylą. Esant tokiai procesinei situacijai,
kai vienoje byloje nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę nagrinėjant
kitą bylą, ir atsižvelgiant į tai, kad ieškinys civilinėje byloje pagal UAB
„Vileka“ ieškinį UAB „Rhenus svoris“ dėl krovinio sugadinimo padarytų nuostolių
atlyginimo pareikštas, kai civilinė byla pagal ieškovo UAB „Rhenus svoris“
ieškinį atsakovui UAB „Vileka“ dėl užmokesčio už ekspedijavimo paslaugas
priteisimo jau buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir joje net buvo
pradėtas apeliacinis procesas, tai, vadovaujantis Civilinio proceso kodekse
įtvirtintais protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais,
apeliacinės instancijos teismas turėjo ne sustabdyti civilinę bylą, o
išnagrinėti bylą apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m.
birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Rhenus svoris“ v. UAB
„Vileka“, byla Nr. 3K-3-288/2007).

Dėl privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo
atribojimo

Įstatymas pagal bylos sustabdymo pagrindus
išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis)
ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis
privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant
bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos
nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai,
nes CPK 164 straipsnyje nustatytais atvejais teismui
suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą; tokiais atvejais byla gali
būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų
iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 25 d.
nutartis civilinėje byloje UAB A. J. spaustuvė v. E. S. , byla Nr. 3K-3-17/2008).

Dėl ikiteisminio tyrimo ir bylos sustabdymo santykio

Ikiteisminio tyrimo procese atliekami veiksmai nelaikytini
baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK nurodytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei
prokuroras. Be to, pažymėtina, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte
nustatytas privalomas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas teismo
turi būti taikomas tik tuo atveju, kai baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios
turės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, yra nustatinėjamos teismo,
t. y. tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl asmens
nusikalstamų veiksmų pasekmių (CPK 182 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje
AS „Super FM“ v. UAB „L-oji banga“, byla Nr. 3K-3-411/2005; 2006 m.
kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „V-orykštė“ v. L. G. ir kt. , byla Nr. 3K-3-238/2006; 2006 m.
birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Z. M. v.
UAB ,,Klemas ir Ko“, byla Nr. 3K-3-374/2006; 2007 m. sausio 23 d.
nutartis civilinėje byloje R. S. v. UADB „B-ikums draudimas“, byla Nr. 3K-3-10/2007).
CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu
civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto
reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Kasacinis
teismas kategoriškai ir nuosekliai laikosi pozicijos, kad ikiteisminis tyrimas
nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Ikiteisminis
tyrimas gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio
4 punktą, bet tokiu atveju turi būti kruopščiai vertinama civilinio
proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų
aplinkybių tiesioginė prejudicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m.
kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „V-orykštė“ v. L. G.
ir kt. , byla Nr. 3K-3-238/2006; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis
civilinėje byloje AB „R-ų skirstomieji tinklai“ v. UAB „Tarp kitko“, byla Nr. 3K-3-339/2007;
2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB A. J.
spaustuvė v. E. S. , byla Nr. 3K-3-17/2008).
Ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti
pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio
3 punktą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti
procesiniai sprendimai gali būti rašytiniai įrodymai civilinėje byloje (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. UADB „B-ikums draudimas“, byla Nr. 3K-3-10/2007).

Dėl bylos negalimumo išnagrinėti sampratos

Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus
išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti
faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. CPK 163 straipsnio 3 punkto,
t. y. privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo, pagrindu nagrinėjama byla
sustabdoma ne tada, kai yra prielaidos manyti, kad kyla kitas teisinis ginčas,
o tada, kai kita civilinė byla jau iškelta, o sprendimas kitoje byloje turės
prejudicinę arba įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis
civilinėje byloje T. N. S. v. V. M. ,
byla Nr. 3K-3-942/2000; 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje
byloje UAB „N-jasis turgus“ v. UAB „K-tė“, byla Nr. 3K-7-248/2002; 2005 m.
lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje AB „Molesta“ v. AB „Spauda“,
byla Nr. 3K-3-577/2005; 2005 m. gegužės 19 d. nutartis
civilinėje byloje SIA „Parekss lizings“ v. UAB „Parex lizingas“, byla Nr. 3K-7-260/2005;
2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „V-orykštė“ v. L. G. , byla Nr. 3K-3-238/2006; 2007 m.
birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje K. D. v.
AB „Ukmergės gelžbetonis“, byla Nr. 3K-3-261/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d.
nutartis civilinėje byloje S. O. v. A. L. ir
kt. , byla Nr. 3K-3-334/2007; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis
civilinėje byloje UAB „Longlita“ v. UAB „Korida“, byla Nr. 3K-3-413/2008).
Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus
gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar
kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo
kompetenciją perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje
SIA ,,Parekss lizings“ v. UAB ,,Parex lizingas“, byla Nr. 3K-7-260/2005).
Pagrindas konstatuoti, kad išnagrinėti civilinės
bylos negalima tol, kol bus išnagrinėta kita byla, yra tada, jeigu tam tikri
faktai, kurie reikalingi nagrinėjamoje byloje pareikštiems reikalavimams
išspręsti, yra nustatinėjami kitoje byloje ir bylą nagrinėjantis teismas pats
negali šių faktų nustatyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą
paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų
tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių
asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m.
gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje AS ,,Parekss banka“ v. UAB
,,Parex lizingas“, byla Nr. 3K-7-552/2004; 2005 m. gegužės 25 d.
nutartis civilinėje byloje AB „Geonafta“, Svenska P-oleum Exploration AB v.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, byla Nr. 3K-7-268/2005; 2006 m.
gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Tradicija“ v.
UAB „Serneta“, byla Nr. 3K-3-660/2006; 2007 m. birželio 22 d.
nutartis civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės
gelžbetonis“, byla Nr. 3K-3-261/2007; 2008 m. rugsėjo 5 d.
nutartis civilinėje byloje UAB „Longlita“ v. UAB „Ekorida“, byla Nr. 3K-3-413/2008).

Dėl teismo diskrecijos teisės

Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos
aplinkybes, turi teisę savo nuožiūra kiekvienu atveju nuspręsti, ar galima
išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje byloje
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis
civilinėje byloje UAB „Lavisos garantas“ v. V. B. prekybos
įmonė ir kt. , byla Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. gegužės 25 d.
nutartis civilinėje byloje AB „Geonafta“, Svenska P-oleum Exploration AB v.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, byla Nr. 3K-7-268/2005; 2005 m.
lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje AB Vilniaus bankas v. A. Z. , byla Nr. 3K-3-442/2005; 2006 m.
gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Tradicija“
v. UAB „Serneta“, byla Nr. 3K-3-660/2006; 2009 m. spalio 23 d.
nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“,
byla Nr. 3K-3-437/2009).

Dėl tiesioginio prejudicinio ryšio

Civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas
tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje
neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai
kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą
nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d.
nutartis civilinėje byloje T. N. S. v. V. M. , byla Nr. 3K-3-942/2000; 2001 m.
spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J. O. v.
UAB „Presas“ ir kt. , byla Nr. 3K-3-880/2001; 2002 m. sausio 29 d.
nutartis civilinėje byloje UAB „N-jasis turgus“ v. UAB „K-tė“ ir kt. ,
byla Nr. 3K-7-248/2002; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis
civilinėje byloje UAB „Lavisos garantas“ v. V. B. prekybos
įmonė ir kt. , byla Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. lapkričio 16 d.
nutartis civilinėje byloje AB Vilniaus bankas v. A. Z. ,
byla Nr. 3K-3-442/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje
byloje UAB „V-orykštė“ v. L. G. ir kt. , bylos Nr. 3K-3-238/2006;
2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB
„Tradicija“ v. UAB „Serneta“, byla Nr. 3K-3-660/2006; 2007 m.
birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje K. D. v.
AB „Ukmergės gelžbetonis“, byla Nr. 3K-3-261/2007).
Sprendžiant civilinės bylos sustabdymo klausimą,
pirmiausia turi būti išsiaiškinama, kokios aplinkybės yra nustatinėjamos
baudžiamojo proceso tvarka ir ar jos svarbios civilinei bylai (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje
byloje UAB „Lavisos garantas“ v. V. B. prekybos įmonė
ir kt. , byla Nr. 3K-3-620/2004).
Civilinei bylai prejudicinę reikšmę turi ne visi,
o tik tam tikri faktai, nurodyti įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, priimtame
baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d.
nutartis civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“,
byla Nr. 3K-3-261/2007).
Civilinę bylą dėl nusikalstamų nuteisto asmens
veiksmų civilinių teisinių padarinių nagrinėjančiam teismui nereikia iš naujo
nustatyti, ar buvo atlikti veiksmai, konstatuoti nuosprendyje, ir ar juos
atliko nuteistasis. Tuo tarpu kiti nuosprendyje nurodyti faktai neturi
civilinei bylai prejudicinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m.
birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje K. D. v.
AB „Ukmergės gelžbetonis“, byla Nr. 3K-3-261/2007).
Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio
3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkami
nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, yra tarp
dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išsiaiškinti,
kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios
nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir
kokie nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti
bylą. Įrodinėjimą dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių
reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m.
balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „U-iversalios valdymo
sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, byla Nr. 3K-3-221/2008).

Dėl būtinumo įvertinti visas aplinkybes

Nuspręsti, yra prejudicinis arba kitoks teisinis
ryšys tarp dviejų ar kelių bylų ar ne, taip pat įmanoma nustatyti visus
teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje ar ne, galima tik nustačius
ir įvertinus visas su konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais
susijusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio
18 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Tradicija“ v. UAB
„Serneta“, byla Nr. 3K-3-660/2006; 2008 m. gegužės 12 d.
nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija
v. J. Š. , byla Nr. 3K-3-269/2008).

CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymas atskirų
kategorijų bylose

CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymas bankroto
byloje

Dėl to, kad šiuo atveju kreditorių reikalavimai
gali būti tikslinami ir po nutarties
pripažinti įmonę bankrutavusia bei likviduotina dėl bankroto priėmimo,
neužbaigti teisminiai ginčai dėl tam tikrų kreditorių reikalavimų, nėra
pagrindo stabdyti bankroto bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. B-kroto bylos sustabdymas
neatitiktų ir bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo, be
to, bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėtų lūkesčių apsaugos principų,
bankroto proceso tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos
28 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojančios individualios įmonės V.
ir S. M. prekybos centro bankroto administratorius
UAB „Audersima“ prašymą pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduotina dėl
bankroto, byla Nr. 3K-3-249/2009).
CPK normose
nustatyti civilinės bylos sustabdymo pagrindai, kurie taikomi tik esant
iškeltai civilinei bylai, taip pat ir iškeltai bankroto bylai. Įmonių bankroto
procedūras nustatančiame Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami atvejai,
kada bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas gali būti sustabdomas.
Analogiškai ir CPK nenustatyta normų dėl civilinės bylos iškėlimo klausimo
nagrinėjimo sustabdymo. Esant tam tikroms kliūtims, kurios paduodant ieškinį
gali būti pašalintos, CPK nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK
115, 138 straipsniai), bet civilinės bylos iškėlimo klausimo sustabdymas
nenumatytas nei CPK, nei Įmonių bankroto įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Penki
kontinentai” ir kt. v. UAB ,,K-tonika“, byla Nr. 3K-7-564/2009).

CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymas byloje dėl
žalos, sužalojus darbuotojo sveikatą, atlyginimo

Baudžiamasis tyrimas, kuriame sprendžiamas
konkretaus darbuotojo atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo klausimas, negali
būti privalomojo civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo sustabdymo
pagrindas, nes darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingo
atsitikimo darbe faktui nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo
konkretaus darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m.
sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje I. T.
v. UAB „P-ės lagūna“ ir kt. , byla Nr. 3K-3-27/2006).
Pagal CK 6. 270 straipsnio 1 dalį
atsakomybė didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsiranda be kaltės ir ji
taikoma visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos ir nukentėjusiojo tyčios
bei didelio neatsargumo. Siekiant išsiaiškinti nenugalimos jėgos ar
nukentėjusiojo tyčios bei neatsargumo atvejus, nėra pagrindo laukti iškeltos
baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir šiuo pagrindu stabdyti civilinę bylą.
Nurodytas aplinkybes galima ir privaloma nustatyti nagrinėjant civilinę bylą
dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Z. Z.
v. AB ,,Kaišiadorių paukštynas“, byla Nr. 3K-3-61/2006).
Jei atsakovo (darbdavio) darbuotojai, dėl kurių
baudžiamosios atsakomybės sprendžiama baudžiamojoje byloje, nedalyvauja
civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, tai šioje byloje priimtas
teismo sprendimas neturės jiems nei prejudicinės, nei res judicata
galios (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis)
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis
civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“,
byla Nr. 3K-3-261/2007).
Nėra pagrindo teigti, kad baudžiamojoje byloje
nustatyti faktai turės teisinę reikšmę civilinėje byloje dėl neturtinės žalos
atlyginimo, nes ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovui, t. y.
darbdaviui, dėl neturtinės žalos atlyginimo bei jo patenkinimas nepriklauso nuo
baudžiamojoje byloje nustatinėjamų aplinkybių ir konkrečių atsakovo darbuotojų
kaltės nustatymo, taigi nėra tiesioginio prejudicinio šių bylų ryšio (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje
byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, byla Nr. 3K-3-261/2007).
Baudžiamojoje byloje nustatinėjami faktai dėl
darbuotojų kaltų veiksmų turėtų teisinę reikšmę, jeigu būtų sprendžiamas
darbdavio, atlyginusio žalą nukentėjusiam darbuotojui, regresinis reikalavimas
dėl žalos atsiradimo kaltiems darbuotojams, taip pat, pavyzdžiui, darbdavio
reikalavimas dėl turtinės žalos, padarytos įmonei per sprogimą, atlyginimo (DK
254, 255 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m.
birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje K. D. v.
AB „Ukmergės gelžbetonis“, byla Nr. 3K-3-261/2007).

CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymas vykdant teismo sprendimą dėl
iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

Apeliacinės instancijos teismas privalomąjį
civilinės bylos sustabdymą reglamentuojančias teisės normas taikė sprendimo
iškeldinti atsakovę iš gyvenamojo namo įvykdymo atidėjimo nagrinėjimo
procedūrose. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo
skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai nepatvirtina, jog tarp dviejų
nagrinėjamų civilinių bylų – šios ir Kauno apygardos teisme išnagrinėtos
civilinės bylos, kurioje priimtas, bet dar neįsiteisėjęs teismo 2009 m.
kovo 30 d. sprendimas, yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. jog įsiteisėjus
minėtam teismo sprendimui jame nustatyti faktai savo teisine galia turės
įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo procesiniam sprendimui
nagrinėjamoje byloje, todėl konstatavo, kad civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio
3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo
paskirties ir yra neteisėtas. Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m.
gegužės 20 d. sprendimu atsakovė iškeldinta iš gyvenamojo namo. Kauno
apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimu toje pačioje namų
valdoje esantis kitas gyvenamasis namas pripažintas bendrąja jungtine atsakovės
ir jos buvusio sutuoktinio nuosavybe. Taigi abu gyvenamuosius namus, kaip
savarankiškus civilinių teisių objektus, sieja faktas, kad jie yra vienoje namų
valdoje, bet atsakovės teisinės pretenzijos į gyvenamąjį namą yra išnagrinėtos,
ji nebėra šio daikto bendraturtė ir dėl tokio jos statuso paneigimo teisminių
ginčų nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d.
nutartis civilinėje byloje A. P. v. D. P. ,
byla Nr. 3K-3-404/2009).

Privalomasis bylos sustabdymas kitais CPK 163 straipsnyje
įtvirtintais pagrindais

Dėl CPK 163 straipsnio 1 punkto

Kasacinis teismas pažymėjo, kad CPK 163 straipsnio
1 punkte nustatyta, kad, pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo bylos
šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių
perėmimas, teismas privalo sustabdyti bylą. To neatlikęs, apeliacinės instancijos
teismas padarė proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtos nutarties
priėmimui (CPK 48 straipsnio 1 dalis, 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d.
nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti L-ijos Respublikos bendrovė SIA
„S-mers L-ija“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, byla Nr. 3K-3-71/2006).
Procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla
negali būti toliau nagrinėjama. Kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia
juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius
santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, teismas privalo sustabdyti bylą iki
paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių
perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko (CPK 163 straipsnio
1 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje
firma „Forthmill Limited“ v. bankrutuojanti UAB „Pakrijas“, byla Nr. 3K-3-367/2008).
Likvidavus šalimi byloje buvusį juridinį asmenį arba
šiam perleidus turėtą reikalavimą, atsiranda teisinis pagrindas ir pareiga
spręsti dėl CPK 48 straipsnio, 163 straipsnio 1 punkto, 293 straipsnio
8 punkto ir kitų nuostatų taikymo. N-s CPK 48 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso
stadijoje, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši teisės norma negali būti
aiškinama kaip įteisinanti tokį teisminį bylos nagrinėjimą, kai proceso šalimi dalyvauja
likviduotas juridinis asmuo, be to, dar ir perleidęs turėtą reikalavimą.
Procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje,
kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo
teisinio santykio. Pirmiau nurodyta CPK 48 straipsnio
1 dalies nuostata neeliminuoja būtinumo klausimą dėl CPK
48 straipsnio, 163 straipsnio 1 punkto, 293 straipsnio 8 punkto ir kitų nuostatų taikymo
išspręsti būtent tada, kai toks (faktinis ir teisinis) pagrindas atsirado. Šios
bylos atveju tai turėjo būti atliekama pirmosios instancijos teisme. Kasacinis
teismas negali pakeisti pirmosios instancijos teismo (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje
firma „Forthmill Limited“ v. bankrutuojanti UAB „Pakrijas“, byla Nr. 3K-3-367/2008).

Dėl CPK 163 straipsnio 4 punkto

CPK 163 straipsnio 4 punkto pagrindu
civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto
reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminis
tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Tokiu
atveju, konstatavus svarbias aplinkybes, teismas turi diskrecijos teisę sustabdyti
bylą (CPK 164 straipsnio 4 punktas), bet ne pareigą, įtvirtintą CPK
163 straipsnio 4 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m.
rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje AB „R-ų skirstomieji tinklai“ v.
UAB „Tarp kitko“, byla Nr. 3K-3-339/2007).
Nepanaikinus sprendimo už akių ir neatnaujinus
bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti sprendžiamas civilinės bylos sustabdymo
pagal CPK 163 straipsnio 4 punktą klausimas. Atsakovui pareiškime dėl
sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodžius aplinkybių, galinčių turėti įtakos
sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, patvirtinančių šias
aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo spręsti ir pareiškimo dėl sprendimo už
akių peržiūrėjimo nagrinėjimo sustabdymo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje AB „R-ų
skirstomieji tinklai“ v. UAB „Tarp kitko“, byla Nr. 3K-3-339/2007).

Dėl bylos sustabdymo pagrindų,
nustatytų CPK 163 straipsnio 3 ir 4 punktuose, atribojimo

CPK 163 straipsnio 4 punkte nurodytas
privalomojo bylos sustabdymo pagrindas yra specialioji norma, palyginti su CPK 163 straipsnio 3 punktu. Pagal CPK 163 straipsnio
4 punktą civilinė byla sustabdoma, jeigu baudžiamojoje ir civilinėje
bylose yra pareikšti tapatūs turtiniai reikalavimai. Tuo tarpu pagal CPK 163 straipsnio
3 punktą civilinė byla sustabdoma, kai baudžiamojoje byloje nustatytini
faktai turės jai prejudicinę galią, tačiau baudžiamojoje byloje nepareikšta
reikalavimų, tapačių pareikštiems civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, byla Nr. 3K-3-261/2007).

Dėl CPK 163 straipsnio 5 punkto

Pagal CPK 163 straipsnio 5 punktą
teismas privalo sustabdyti bylą, kai, ją nagrinėjant, paaiškėja, kad atsakovui,
kuriam pareikšti turtiniai reikalavimai, iškelta bankroto byla. O pagal CPK 626 straipsnio,
reglamentuojančio privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymą, 3 punktą,
iškėlus skolininkui bankroto bylą, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas,
vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui.
Vadovaudamasis pirmiau išdėstytomis nuostatomis ir atsižvelgdamas į tai, kad
nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant dėl išieškotojo reikalavimo patenkinimo
iš valstybės biudžeto dydžio, šis klausimas gali turėti įtakos kitų
bankrutuojančios VĮ „Katedros
vaistinė“ kreditorių reikalavimų tenkinimui, kasacinis teismas sprendė, kad
teismai šioje byloje, paaiškėjus, kad VĮ
„Katedros vaistinė“ iškelta bankroto byla, privalėjo spręsti klausimą dėl bylos
sustabdymo ir jos perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje
UAB „Mauda“ v. VĮ „Katedros vaistinė“ ir kt. , byla Nr. 3K-3-250/2006).
CPK 163 straipsnyje nustatyti pagrindai, kai
bylos sustabdymas yra privalomas. V-a- iš jų reglamentuotas nurodyto straipsnio
5 punkte: kai, nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai
reikalavimai, paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Kasacinis
teismas konstatavo, kad aiškinant šios normos taikymą nagrinėjant civilines
bylas nurodytu pagrindu negali būti sustabdyta ir perduota įmonės bankroto ar
restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui ta civilinė byla, kurioje yra
priimtas, bet dar neįsiteisėjęs teismo sprendimas, taip pat kuri nagrinėjama
apeliacine ar kasacine tvarka. Tokiu atveju byla bendra tvarka išnagrinėjama
apeliacinės instancijos ar kasaciniame teismuose ir bankroto ar
restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įstatymo nustatyta
tvarka išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 626 straipsnio 3 punktas)
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje
byloje A. K. v. UAB „B-ic garant“, byla Nr. 3K-3-355/2006).
Tuo atveju, kai viename apylinkės teisme arba apygardos
teisme nagrinėjama turtinio pobūdžio civilinė byla keliems atsakovams ir jos
nagrinėjimo metu paaiškėja, kad vienam iš atsakovų tame pačiame ar kitame
apygardos teisme yra iškelta bankroto byla, tai, priklausomai nuo atsakovų
procesinio bendrininkavimo formos, turi būti atliekami tokie procesiniai
veiksmai: a) kai atsakovų procesinis bendrininkavimas yra fakultatyvus
(CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nagrinėjantis bylą
teismas turi išskirti ieškovo reikalavimą atsakovui, kuriam iškelta bankroto byla
į atskirą bylą, šią bylą sustabdyti ir ją perduoti bankroto bylą iškėlusiam
teismui (CPK 136 straipsnio 3 punktas, 163 straipsnio 5 punktas);
b) kai atsakovų procesinis bendrininkavimas yra privalomas (CPK 43 straipsnio
1 dalies 1 punktas), t. y. solidariosios arba subsidiariosios
prievolės atveju, byla turi būti sustabdoma ir perduodama bankroto bylą
iškėlusiam teismui (CPK 163 straipsnio 5 punktas) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje
UAB „SEB VB lizingas“ v. V. Š. , byla Nr. 3K-3-124/2007).

Dėl CPK 163 straipsnio 7 punkto
taikymo

Kasacinis teismas, nagrinėdamas civilines bylas,
kuriose taikytina CK 3. 194 straipsnio 3 dalis, ir nustatęs, kad
Konstituciniame Teisme yra priimti prašymai ištirti, ar CK 3. 194 straipsnio
3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio 6 daliai ir
konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatavo, kad yra pagrindas
sustabdyti šias bylas iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylas, kuriose bus
išspręstas taikytinos materialiosios teisės normos atitikties Konstitucijai
klausimas (CPK 3 straipsnio 3 dalis, 163 straipsnio 7 punktas,
340 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas pats nesikreipė į
Konstitucinį Teismą dėl taikytinų įstatymo normų atitikties Konstitucijai,
nurodydamas, kad nėra pagrindo dar kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tų
pačių įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai (Konstitucinio Teismo įstatymo
63 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m.
birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T. ,
byla Nr. 3K-3-118/2007).
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt