TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Teismų praktikos perduodant bylas nagrinėti iš naujo apžvalga
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika peržiūrint
apeliacinės instancijos teismų nutartis, kuriomis bylos perduotos nagrinėti iš
naujo pirmąja instancija

Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios
instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios
instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo
ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą
gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais,
įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Kasacinio teismo
jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios
instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir
ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir
operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla
būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada,
kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus
nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1
dalies įgyvendinimui svarbu, kad bylos grąžinimas pakartotinai nagrinėti būtų
taikomas išskirtinėmis aplinkybėmis ir nepateisinamai neužvilkintų bylos
nagrinėjimo. Teismai turi būti aktyvūs taisydami klaidas, o bylos grąžinimas
pirmosios instancijos teismui ir pakartotinis jos nagrinėjimas turi būti
pagrįstas ir pateisinamas, siekiant bylą išnagrinėti per kiek įmanoma trumpesnį
laiką (žr. , pvz. , Wierciszewska v.
Poland,  no. 41431/98, judgment of 25 November 2003; Uglanova
v. Russia, no. 3852/02, judgment of 21 September 2006; Mamič v. Slovenia,
no. 75778/01, judgment of 27 J-y 2006; Četvertakas v. Lithuania, no.
16013/02, judgment of 20 J-uary 2009, kt. ). Tam tikrų kategorijų bylose
(pavyzdžiui, su tėvų valdžia ir vaiko globos klausimais susijusiose bylose,
darbo bylose, kt. ) Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia valstybės pareigą
veikti itin skubiai, siekiant išspręsti ginčą ir apibrėžti ginčo šalių teisinį
statusą (žr. , pvz. , Hokkanen v. Finland, no. 19823/92,
judgment of 23 September 1994; Wojtunik v. Poland, no. 64212/01, judgment of 12 December 2006, kt. ).
Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama
nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik įstatyme nustatytais
atvejais:
pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato
CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra,
jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos
negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia,
jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus,
apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų
grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama
apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas
pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai
pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti
neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės
instancijos teismas.
Teismas, nustatęs proceso teisės pažeidimą, priskirtiną
absoliutiems negaliojimo pagrindams, negali šių pažeidimų ištaisyti pats ir
privalo perduoti bylą nagrinėti iš naujo, nes tai reiškia, kad nebuvo tinkamo
proceso pirmosios instancijos teisme. Kitais atvejais bylos grąžinimas
nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bus nulemtas vertinamųjų
kriterijų taikymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs nepagrįsto
bylos grąžinimo į pirmąją instanciją vertinamuosius kriterijus. M-erialinės
teisės normų pažeidimas, netinkamas jų taikymas ar aiškinimas negali būti
pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes
tokius pažeidimus gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje
surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nurodymas, kad reikia rinkti
naujus įrodymus, negali būti formalus, padarytas naudojantis vien teismo
diskrecijos teise, o turi būti argumentuotas dėl tokių įrodymų būtinumo
teisingai išnagrinėti bylą ir negalimumo tokių įrodymų priimti apeliaciniame
procese.
Bylos grąžinimas motyvuojant tuo, kad neatskleista bylos
esmė, taip pat laikytinas nepagrįstu, jeigu apeliacinės instancijos teismas
nenurodo, kodėl byla negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme
(tiek dėl fakto, tiek dėl teisės klausimų).
Bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo tuo pagrindu, kad bylos
trečiasis asmuo turėtų teisę byloje pareikšti savarankišką reikalavimą,
laikytinas nepagrįstu, jeigu asmens teisės gali būti apgintos pareiškiant
ieškinį bendraisiais pagrindais.
Atsižvelgiant į aptariamo ultima ratio instituto
tinkamo taikymo svarbą ir vertinamųjų kriterijų nepakankamą įstatyminį
apibrėžtumą, pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga, kurioje
suformuotos bylų perdavimą nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui
reglamentuojančių normų taikymo ir aiškinimo taisyklės: kasacinio teismo
praktika peržiūrint apeliacinės instancijos teismų nutartis, kuriomis
panaikinti pirmosios instancijos teismų sprendimai ir bylos perduotos nagrinėti
iš naujo pirmąja instancija.

Dėl teisės
grąžinti bylą iš naujo nagrinėti ribų
Civiliniame procese griežtai ribojama apeliacinės
instancijos teismo teisė panaikinti apskųstąjį pirmosios instancijos teismo
sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Tai visų pirma siejama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teise į bylos
išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką (angl. within a
reasonable time). Ši teisė gali būti užtikrinta tik tuo atveju, jeigu byla
nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus
nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai. B- kuris bylos grąžinimo
žemesnei instancijai atvejis reiškia, kad bylinėjimosi trukmė gerokai pailgėja.
Siekdamas to išvengti įstatymų leidėjas nustatė, kad byla gali būti grąžinta
nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tik išimtiniais atvejais. CPK
327 straipsnyje nustatyti būtent tie išimtiniai atvejai, kai byla gali
būti perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d.
nutartis civilinėje byloje V. R. v. E. Ž. , bylos Nr. 3K-3-93/2004;
2004 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Rusijos mokslų
akademijos centras „Bioinžinerija“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų
biuras, bylos Nr. 3K-3-287/2004; 2004 m. spalio 27 d. nutartis
civilinėje byloje B. M. M. , I. M. v. G. G. L. , L. M. ,
R. M. , bylos Nr. 3K-3-576/2004; 2006 m. rugsėjo 11 d.
nutartis civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006;
2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v.
R. B. , M. L. , U. L. , R. M. , H. V. , bylos Nr. 3K-3-518/2007;
2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Utenos apskrities
valstybinė mokesčių inspekcija v. E. Š. , R. Š. , bylos Nr. 3K-3-184/2008;
2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB
„V-orykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009.

Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios
instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios
instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nėra
ir negali būti absoliuti, nes CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos
teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir
fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios
instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje)
nustatytais atvejais. Bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos
teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo
principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam
teismo procesui užtikrinti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartis
civilinėje byloje V. R. , J. R. v. E. Ž. , B. Ž. , bylos
Nr. 3K-3-93/2004; 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje
byloje V. A. v. D. V. , L. M. , A. A. , bylos Nr. 3K-3-344/2004;
2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M. ,
I. M. v. G. G. L. , L. M. , R. J. M. , bylos Nr. 3K-3-576/2004;
2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje JAV įmonė „Areex
International Trading Co“ v. UAB „Santoveta“, bylos Nr. 3K-3-407/2004;
2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. B. personalinė
įmonė „RBPĮ“ v. V. G. , A. B. , bylos Nr. 3K-3-82/2005; 2006 m.
birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Birių krovinių
terminalas“ v. LKAB „Klaipėdos Smeltė“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
direkcija, bylos Nr. 3K-7-231/2006; 2006 m. birželio 12 d.
nutartis civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A. , bylos Nr. 3K-3-298/2006;
2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje N. N. v. UAB
„Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006; 2007 m. rugpjūčio 28 d.
nutartis civilinėje byloje M. O. v. K. J. M. , T. M. ,
Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-407/2007; 2007 m. spalio 9 d.
nutartis civilinėje byloje D. K. v. R. I. , bylos Nr. 3K-3-375/2007;
2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje „Polygrade“
L. L. C. , UAB „Jurstanus“ v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008;
2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB
,, Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. kovo 16 d.
nutartis civilinėje byloje R. S. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-112/2009;
2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „V-orykštė“
v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009; 2009 m. vasario 27 d.
nutartis civilinėje byloje S. V. v. V. Š. , bylos Nr. 3K-3-61/2009.

CPK nustatyti išimtiniai atvejai, kai byla gali būti
grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės
instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir
grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nutartyje privalo nurodyti vieną iš CPK
nustatytų pagrindų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d.
nutartis civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006;
2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2007;
2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v.
R. B. , M. L. , U. L. , R. M. , H. V. , bylos Nr. 3K-3-184/2008;
2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „V-orykštė“
v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009.

CPK nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina
apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo tik esant CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 ir (arba)
2 punkte nurodytiems pagrindams. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos
teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės
klausimus, turi ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu
padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pašalinti tiek bylos
faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialinės ir proceso teisės
normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus.
V- materialinės teisės normų pažeidimo atveju apeliacinės
instancijos teismas yra kompetentingas bei įstatymo įgaliotas ištaisyti
padarytą pažeidimą, negrąžindamas bylos iš naujo nagrinėti pirmosios
instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis
civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. E. Š. ,
R. Š. , bylos Nr. 3K-3-184/2008; 2009 m. balandžio 20 d.
nutartis civilinėje byloje UAB „V-orykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos
Nr. 3K-3-121/2009.

Nėra pagrindo naikinti
materialiąja teisine prasme teisėto teismo sprendimo tik dėl to, kad pritaikyta
ne ta teisės norma, jeigu, pritaikius tinkamą teisės normą, rezultatas išliktų
toks pat.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje O. M. v. Kretingos
socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-399/2005; 2005 m. rugsėjo
21 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. Vilniaus miesto
savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-419/2005; 2009 m. kovo 3 d.
nutartis civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko
administracija, bylos Nr. 3K-3-98/2009.

Tais atvejais, kai nėra įstatyme įtvirtintų pagrindų
peržengti apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, apeliacinės
instancijos teismas negali panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir
grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, vadovaudamasis tokiomis aplinkybėmis ar
įstatymo taikymo pažeidimais, kuriais nesiremiama apeliaciniame skunde, nes tai
reikštų visuotinai pripažinto apeliacinio proceso principo, įtvirtinto CPK 320 straipsnyje,
draudžiančio apeliacinės instancijos teismui peržengti apelianto nustatytas
bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (lot. tantum devolutum quantum
appellatum), pažeidimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d.
nutartis civilinėje byloje E. M. v. R. B. , M. L. , U. L. ,
R. M. , H. V. , bylos Nr. 3K-3-518/2007.

Proceso teisės
normų pažeidimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis)
Tam, kad proceso teisės pažeidimai, kurie nepatenka į CPK
329 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytų esminių pažeidimų, t. y.
absoliučių ar santykiškai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, sąrašą,
būtų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti
bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, būtinos dvi sąlygos:
pirma, apeliacinės instancijos teismas turi padaryti išvadą, kad dėl šių
pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla; antra, šių pažeidimų negali
ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos
teismo sprendimą ar jo dalį ir priimdamas naują sprendimą arba pakeisdamas
pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šitaip bylą tinkamai išspręsdamas iš
esmės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d.
nutartis civilinėje byloje Rusijos mokslų akademijos centras „Bioinžinerija“
v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-287/2004;
2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje N. N. v. UAB
„Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006; 2007 m. lapkričio 30 d.
nutartis civilinėje byloje E. M. v. R. B. , M. L. , U. L. ,
R. M. , H. V. , bylos Nr. 3K-3-518/2007; 2008 m. kovo 14 d.
nutartis civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
v. E. Š. , R. Š. , bylos Nr. 3K-3-184/2008; 2009 m.
balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „V-orykštė“ v.
UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009.

Kiekvienu atveju apeliacinės
instancijos teismas turi įvertinti konkretaus teisės normų pažeidimo įtaką
pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės teisingumui ir proceso
pirmosios instancijos teisme teisėtumui.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „R-i Lietuva“ v. UAB
„Atvanora“, bylos Nr. 3K-3-418/2007; 2007 m. gruodžio 17 d.
nutartis civilinėje byloje UAB „A-erta“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-576/2007;
2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje E. G. ,
E. G. individuali įmonė v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir
Alytaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-164/2009.

Apeliacinės instancijos teismas, nekonkretizavęs procesinės
teisės normų pažeidimo, negali vertinti jo galėjimo turėti įtakos neteisingam
bylos išnagrinėjimui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d.
nutartis civilinėje byloje UAB „R-i Lietuva“ v. UAB „Atvanora“, bylos Nr. 3K-3-418/2007.

CPK 263 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta,
kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios
buvo ištirtos teismo posėdyje, pažeidimas vertintinas kaip proceso teisės
normos pažeidimas, dėl kurio byla gali būti grąžinama pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo tik tada, kai šio pažeidimo negali ištaisyti
apeliacinės instancijos teismas (CPK 327–329 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis
civilinėje byloje V. M. , V. M. v. Ž. P. , bylos Nr. 3K-3-181/2008.

Bylos grąžinimas nagrinėti tuo pagrindu, kad bylos trečiasis
asmuo turėtų teisę byloje pareikšti savarankišką reikalavimą, yra nepagrįstas,
jeigu asmens teisės gali būti apgintos pareiškiant ieškinį bendraisiais
pagrindais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d.
nutartis civilinėje byloje Rusijos mokslų akademijos centras „Bioinžinerija“
v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-287/2004;
2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis
civilinėje byloje pagal N. N. ieškinį atsakovui UAB „Lietuva
Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. vasario 9 d.
nutartis civilinėje byloje R. Ž. įmonė, R. Ž. v. notarė D. V-i-ė,
VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-11/2009.

Kai ieškovas papildomą civilinės atsakomybės subjektą nurodo
trečiuoju asmeniu ir nereiškia reikalavimų jam (kaip papildomam civilinės
atsakomybės subjektui), teismas, įvertindamas tokią ieškovo valią nuostolių
atlyginimo reikalauti tik iš pagrindinio skolininko, neturi teisinio pagrindo
imtis procesinių priemonių trečiojo asmens procesinei padėčiai CPK 45 straipsnyje
nustatyta tvarka pakeisti, o bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios
instancijos teismui yra nepagrįstas.  
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d.
nutartis civilinėje byloje A. S. įmonė „M-a-kalė“ v. UAB „Karmo“, bylos
Nr. 3K-3-541/2008.

Tai, kad ieškovas nėra pateikęs savo paaiškinimų dėl
atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį, nepriskirtina nei prie absoliučių
teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei prie tokių procesinių pažeidimų,
kurių negalėtų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis
civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v.
E. Š. , R. Š. , bylos Nr. 3K-3-184/2008.

Apeliacinės
instancijos teismui įvertinus faktus ir konstatavus, kad ieškovė yra praradusi  materialinį teisinį interesą byloje, turi būti
svarstoma, ar netinkamas CPK 45 straipsnio taikymas yra esminis procesinės
teisės normų pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ar,
tokį pažeidimą konstatavus ir taikant proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo
principus (CPK 7 straipsnis), galima spręsti, jog nėra teisinių pagrindų
naikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje V. J. T. v. UAB
„Transnetas“, bylos Nr. 3K-3-312/2007.

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę konstatuoti
formalų procesinės teisės pažeidimą ir jį ištaisyti tik atsižvelgęs į tai, ar
pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo kitas bylai reikšmingas
aplinkybes ir ar dėl procesinės teisės normos pažeidimo nenukentėjo teismo
išvados teisingumas. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad Teismo
medicinos ekspertizės akte nebuvo priesaikos teksto, o tokia ekspertizė buvo
atlikta ne teismo posėdžio metu, teismas turi vadovautis  CPK 217 straipsniu ir pakviesti
ekspertizę atlikusius asmenis į teismo posėdį, kad šie, prieš perskaitydami
savo išvadas, prisiektų. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs procesinės
teisės normų pažeidimą (ekspertai nebuvo prisiekę CPK nustatyta tvarka), turi
teisę tai ištaisyti, negrąžindamas bylos nagrinėti iš naujo pirmosios
instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d.
nutartis civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto
O-kologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-452/2006.

Absoliutūs sprendimo
negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2 dalis)
Sprendimu
nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų
Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą
atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti
byloje asmenų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo
negaliojimo pagrindu, ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas
besąlygiškai turi būti panaikintas. Šio proceso teisės normos pažeidimo
apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti.
Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui
nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas,
kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje
byloje A. E. R. , G. R. , V. R. v. Kauno miesto
savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija, 219-oji butų savininkų
bendrija ir kt. , bylos Nr. 3K-3-163/2006; 2006 m. liepos 3 d.
nutartis civilinėje byloje J. R. v. P. M. , A. D. , A. Š.
ir kt. , bylos Nr. 3K-3-430/2006; 2007 m. sausio 9 d.
nutartis civilinėje byloje A. J. v. Vilniaus miesto savivaldybės
administracija ir kt. , bylos Nr. 3K-3-159/2007; 2008 m. kovo 18 d.
nutartis civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai” v. Vilniaus miesto
savivaldybė ir kt. , Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. spalio 7 d.
nutartis civilinėje byloje R. J. v. Kauno apskrities viršininko
administracija, Kauno rajono savivaldybė ir kt. , bylos Nr. 3K-3-462/2008.

Apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies pagrindu tik nustatęs ir
įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą
asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes sukėlė teismo
sprendimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d.
nutartis civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008.

Neįtraukimas į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens be
savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) tuo metu, kai sprendžiamas
bendrojo naudojimo patalpų, į kurių dalį savo teises siekia įgyvendinti
trečiasis asmuo, atidalijimas, yra absoliutus pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d.
nutartis civilinėje byloje B. B. individuali įmonė „�-otis“ v. UAB
„V-eta“, bylos Nr. 3K-3-321/2008.

Panaikinus byloje ginčijamus aktus ir sandorius, kurių
pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė į ginčo žemę, registratorius (VĮ
Registrų centras) privalėtų išregistruoti pasikeitusias daiktines teises pagal
pateiktus dokumentus, todėl VĮ Registrų centro dalyvavimas procese nebūtinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d.
nutartis civilinėje byloje R. J. v. Kauno apskrities viršininko
administracija, Kauno rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-462/2008.

Ne visų reikalavimų
išsprendimas
R-alavimas panaikinti nuosavybės teisės į ginčo žemę registraciją
tiesiogiai susijęs su reikalavimais panaikinti ginčijamus sandorius ir aktus. Žemės
sklypo teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, priklausomas nuo sandorio
ar kito pagrindo buvimo ar nebuvimo, nes, panaikinus sandorį, išnyksta
nekilnojamojo turto ir teisių į jį įregistravimo viešajame registre pagrindas.
Jei ginčijami sandoriai ir aktai, kurių pagrindu buvo įregistruota nuosavybė,
pripažįstami negaliojančiais, duomenys apie nekilnojamąjį turtą tampa
nuginčytais, ir viešojo registro tvarkytojas privalo tokį teismo sprendimą
vykdyti. Tai nėra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio
2 dalies 7 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d.
nutartis civilinėje byloje R. J. v. Kauno apskrities viršininko
administracija, Kauno rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-462/2008.

Santykiškai
absoliutūs negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 3 dalis)
Nepranešimas apie
posėdį
Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo
posėdžio laiką ir vietą yra teismo, nagrinėjančio bylą, pareiga. Šios pareigos
tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatytos pasekmės: teismas atideda bylos
nagrinėjimą (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys), o jeigu byla jau
išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai aplinkybė, kad teismo posėdyje
nedalyvavusiam asmeniui (šaliai arba trečiajam asmeniui) nebuvo tinkamai
pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir jis šia aplinkybe grindžia savo
apeliacinį skundą, pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo
sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio
laiką ir vietą įgyvendinama CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka,
tačiau ši tvarka yra ne formali, o detaliai reglamentuota siekiant įgyvendinti
pagrindinį tikslą – tinkamai ir laiku suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims
informaciją. Taigi sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo
pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik
pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams,
bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta
supaprastinta informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą tvarka – dalyvaujančiam
byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius
pranešama pranešimais, t. y. nereikalaujama įteikimo asmeniui
pasirašytinai ir nustatytos formos pažymos su parašu bei nurodyta įteikimo data
grąžinimo teismui. Šioje normoje supaprastinta pranešimo tvarka įtvirtinta
preziumuojant, kad šalis, kartą jau gavusi teismo šaukimą nurodytu adresu, gaus
ir kitus teismo siunčiamus dokumentus, tačiau prezumpcija nėra absoliuti ir
gali būti paneigiama. Dėl to tais atvejais, kai teismas, pagal CPK nuostatas
turėdamas teisę išsiųsti byloje dalyvaujančiam asmeniui teismo pranešimą,
išsiunčia teismo šaukimą ir gauna nustatytos formos pažymą su įrašu, kad
dokumentas asmeniui neįteiktas, negalima teigti, kad bylos dalyvis buvo
tinkamai informuotas, motyvuojant tuo, kad pagal įstatymą būtų pakakę išsiųsti
jam teismo pranešimą.
Esant akivaizdžiam byloje dalyvaujančio
asmens neinformavimo apie teismo posėdį faktui, apeliacinės instancijos teismas,
vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi
grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d.
nutartis civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens (kreditoriaus) UAB
„GlaxoSmithKline Lietuva“ kasacinį skundą UAB „LRG farmacija“ bankroto
byloje, bylos Nr. 3K-3-604/2007.

CPK 231 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais
atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi
pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu
teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės
iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje
nurodytos nutarties. Pagal CPK 234 straipsnį civilinė byla teismo posėdyje
nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims. P-šimas šiuo
atveju reiškia ne bet kokį informavimą, bet informavimą būtent apie bylos
nagrinėjimą teisme. Sisteminis šių procesinės teisės normų aiškinimas leidžia
daryti išvadą, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po
parengiamojo teismo posėdžio (nepriėmęs nutarties) ir priimti teismo sprendimą
tik tokiu atveju, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi byloje dalyvaujantys
asmenys arba jų atstovai. Priešingu atveju teismas turi priimti nutartį skirti
bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie
teismo posėdžio laiką ir vietą. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą
iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio ir priėmus sprendimą
atsakovei nedalyvaujant (kai jai apie parengiamojo posėdžio laiką ir vietą nebuvo
tinkamai pranešta), apeliacinės instancijos teismas turi pirmosios instancijos
teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios
instancijos teismui nuo pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d.
nutartis civilinėje byloje R. T. v. N. M. , bylos Nr. 3K-3-681/2006;
2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „G-“ v.
R. P. , J. P. , bylos Nr. 3K-3-228/2005.

Bylos esmės
neatskleidimas ir apeliacinės instancijos teismo teisė vertinti įrodymus ir
nustatinėti faktines bylos aplinkybes
Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą
apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo
pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos
jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos
negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė
suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.
Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo
sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį,
įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų
apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės
instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais
aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės
neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą
nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d.
nutartis civilinėje byloje JAV įmonė „Areex International Trading Co“ v. UAB
„Santoveta“, bylos Nr. 3K-3-407/2004; 2005 m. vasario 21 d.
nutartis civilinėje byloje R. B. personalinė įmonė „RBPĮ“ v.
V. G. , A. B. , bylos Nr. 3K-3-82/2005; 2006 m. birželio
1 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. LKAB
„Klaipėdos Smeltė“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bylos Nr. 3K-7-231/2006;
2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje AB Turto
bankas v. T. A. , bylos Nr. 3K-3-298/2006; 2007 m. spalio 9 d.
nutartis civilinėje byloje D. K. v. R. I. , bylos Nr. 3K-3-375/2007;
2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje „Polygrade“
L. L. C. , UAB „Jurstanus“ v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008;
2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos
prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. vasario 9 d.
nutartis civilinėje byloje R. Ž. įmonė, R. Ž. v. notarė D. V-i-ė,
VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-11/2009; 2009 m. balandžio 14 d.
nutartis civilinėje byloje pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) VĮ Valstybės
turto fondo skundą dėl kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais,
bylos Nr. 3K-3-180/2009; 2009 m. balandžio 20 d.
nutartis civilinėje byloje UAB „V-orykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad
neatskleista bylos esmė, turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai
klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių
nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti
didelės apimties naujų įrodymų. Spręsdamas dėl naujų aplinkybių ištyrimo ir
naujų įrodymų išreikalavimo, apeliacinės instancijos teismas taip pat turi
įvertinti, ar byloje nėra tam tikrų aplinkybių, kurios pagal įstatymą
neįrodinėtinos (CPK 182 straipsnis), arba byloje dalyvaujančių asmenų
negali būti ginčijamos (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d.
nutartis civilinėje byloje pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) VĮ Valstybės
turto fondo skundą dėl kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais,
bylos Nr. 3K-3-180/2009.

Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas gali būti
vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimui
panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios
instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai atsisakė išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą ir įvertinti
įrodymų visumą, turi teisinį pagrindą pats išreikalauti ikiteisminio tyrimo
medžiagą bei ją ištirti ir įvertinti kartu su įrodymų visetu. Konkrečiu atveju,
apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kad išreikalavus ikiteisminio
tyrimo medžiagą, byla apeliacinės instancijos teisme turės būti nagrinėjama
beveik visa apimtimi naujais aspektais. Dėl to apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui CPK
327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (dėl bylos esmės
neatskleidimo).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d.
nutartis civilinėje byloje UAB „V-orykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009.

Su įrodymų apimtimi susijusiose sprendimo panaikinimo ir
perdavimo žemesnės instancijos teismui įstatymo nuostatose įtvirtinta, kad yra
pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo, jeigu padarytų pažeidimų negali
ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Ši nuostata turi būti aiškinama sistemiškai su CPK 327 straipsnio 1 dalies
2 punktu, kad dėl ne visų pateiktų įrodymų galima perduoti bylą nagrinėti
iš naujo žemesnės instancijos teismui, jeigu nėra atskleista bylos esmė. Turi
būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti
išreikalauta, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos
aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės
nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl
ribotai pateiktų įrodymų.
V- tai, kad šalims nesiūlyta pirmojoje instancijoje
pateikti papildomų įrodymų pagal CPK 179 straipsnį, apeliacinės
instancijos teismo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų
vertinimu nesudaro pagrindo bylą perduoti nagrinėti iš naujo žemesnės
instancijos teismui. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas privalo
išreikalauti, jo manymu, trūkstamas įrodinėjimo priemones arba surinkti kitus
įrodymus ir ištirti naują įrodymų visumą, konstatuoti faktus, o po to juos
teisiškai kvalifikuoti.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „A-erta“ v. UAB
„Serneta“, bylos Nr. 3K-3-576/2007; 2009 m. balandžio 14 d.
nutartis civilinėje byloje pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) VĮ Valstybės
turto fondo skundą dėl kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais,
bylos Nr. 3K-3-180/2009.

Tik išanalizavus ginčo santykius reglamentuojančią teisę,
galima spręsti dėl byloje surinktų įrodymų pakankamumo, ir jų trūkstant – dėl
galimybės juos papildyti apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d.
nutartis civilinėje byloje E. G. , E. G. individuali įmonė v.
Alytaus apskrities viršininko administracija, Alytaus miesto savivaldybė,
bylos Nr. 3K-3-164/2009.

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę, o kai
apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto
klaida – ir pareigą iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus,
analizuoti faktines bylos aplinkybes. Įvertinęs įrodymus, apeliacinės
instancijos teismas gali tam tikras aplinkybes pripažinti nustatytomis, nors
pirmosios instancijos teismas jas laikė nenustatytomis arba dėl jų buvimo ar
nebuvimo iš viso nepasisakė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d.
nutartis civilinėje byloje UAB „R-i Lietuva“ v. UAB „Atvanora“, bylos Nr. 3K-3-418/2007;
2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „NT S-ice“
v. L-ijos įmonė SIA „R-io Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008;
2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v.
R. L. , bylos Nr. 3K-3-112/2009.

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios
instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsižvelgdamas į bylos
nagrinėjimo ribas, privalo pats įvertinti, ar faktinės bylos aplinkybės, kurios
buvo tirtos pirmosios instancijos teisme, yra nustatytos nepažeidžiant
įrodinėjimo taisyklių (CPK 320 straipsnis). Tuo tarpu padaręs išvadą, kad
byloje esančių įrodymų nepakanka ar tirtinomis pripažinęs tik apeliacinės
instancijos teisme ieškovo nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos
teismas turi pasiūlyti šalims pateikti naujus įrodymus arba juos turi
išreikalauti savo iniciatyva (CPK 179, 302 straipsniai, 320 straipsnio
2 dalis).
Procesinė naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos
teismui galimybės ribojimo taisyklė turi koreliuoti su civilinio proceso tikslų
(CPK 2 straipsnis) įgyvendinimu ir negali būti vertinama kaip proceso
koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimui skirtų procesinių
priemonių taikymo siaurinimą pateisinanti definicija.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 23 d.
nutartis civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto O-kologijos
institutas, bylos Nr. 3K-3-534/2006; 2008 m. kovo 4 d.
nutartis civilinėje byloje „Polygrade“ L. L. C. , UAB „Jurstanus“
v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008.

M-erialinės teisės normų pažeidimas, netinkamas jų taikymas
ar aiškinimas negali būti pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo, nes tokius pažeidimus gali ištaisyti apeliacinės
instancijos teismas, atitinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismo nurodymas, kad reikia rinkti naujus įrodymus,
negali būti formalus, padarytas naudojantis vien teismo diskrecijos teise, o
turi būti argumentuotas dėl tokių įrodymų būtinumo teisingai išnagrinėti bylą ir
negalimumo tokių įrodymų priimti apeliaciniame procese.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 16 d.
nutartis civilinėje byloje A. S. v. Panevėžio m. vyriausiasis policijos
komisariatas, bylos Nr. 3K-3-1015/2000; 2001 m. sausio 10 d.
nutartis civilinėje byloje D. Ž. įmonė v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-72/2001;
2001 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje K. R. v. UAB
Philip Morris Lietuva, bylos Nr. 3K-3-257/2001; 2001 m. kovo 13 d.
nutartis civilinėje byloje B-kehave Ltd. v. UAB „Lautra“ ir kt. ,
bylos Nr. 3K-3-156/2001; 2009 m. vasario 9 d. nutartis
civilinėje byloje R. Ž. įmonė, R. Ž. v. notarė D. V-i-ė,
VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-11/2009.

Apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą trečią kartą
nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo pagrindu, kad nėra duomenų, kodėl
individualiai įmonei priklausęs nekilnojamasis turtas ieškovės buvo paveldėtas
ne kartu su įmone, kaip turtiniu kompleksu, o atskirai, kaip ieškovės
santuokinio turto dalis. Toks bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo prieštarauja
CPK 327 straipsnio nuostatoms. Šiai bylai išnagrinėti visi įrodymai
pateikti, duomenys, kuriais vadovaujantis buvo išduotas paveldėjimo teisės
liudijimas, surinkti, todėl apeliacinės instancijos teismas, tinkamai
atlikdamas savo funkcijas, privalėjo ginčo santykiams taikyti materialinės
teisės normas, bet ne grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos
teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d.
nutartis civilinėje byloje R. Ž. įmonė, R. Ž. v. notarė D. V-i-ė,
VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-11/2009.

Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą apeliacinės
instancijos teismas, nustatęs, kad pažeistos tik materialiosios teisės normos,
netinkamai jas aiškinant ir taikant, gali ištaisyti pirmosios instancijos
teismo padarytą klaidą, negrąžindamas bylos nagrinėti iš naujo (CPK 330 straipsnis).
Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad šalių
ginčui išspręsti taikytinos ne prievoles dėl nepagrįsto praturtėjimo, bet
pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos, gali ištaisyti pirmosios
instancijos teismo padarytą ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo klaidą,
neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d.
nutartis civilinėje byloje S. N. v. R. A. , bylos Nr. 3K-3-29/2009.
Apibendrinamosios pastabos
Iš atliktos Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikos peržiūrint apeliacinės instancijos teismų
nutartis, kuriomis bylos grąžintos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos
teismui, matyti, kad teismai pernelyg dažnai naudojasi jiems suteikta
diskrecija, nepagrįstai grąžindami bylas nagrinėti pakartotinai, taip pat bylos
grąžinimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra pakankamai
argumentuojamas.
Sprendimo negaliojimo pagrindų, kad
neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
bei kad tariamai nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio
2 dalies 2 punktas) konstatavimas yra vieni iš dažniausiai
pasitaikančių nepagrįsto bylų grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmąja instancija
atvejų.
Apeliacinės instancijos teismas,
grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl bylos
esmės neatskleidimo, turi siekti išlaikyti apeliacinės instancijos teismo
teisės ir pareigos vertinti įrodymus, nustatinėti bylos aplinkybes, ištaisyti
pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas ir šalių teisės
į tinkamą procesą pirmosios instancijos teisme pusiausvyrą.
Apeliacinės
instancijos teismai, grąžindami bylą pakartotinai nagrinėti, kai neva nuspręsta
dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, privalo nurodyti, kaip sprendimas
byloje gali realiai pakeisti nurodomų asmenų teisinį statusą, kokias teises ar
pareigas jiems nustatyti, kaip tokių asmenų neįtraukimas dalyvauti byloje
pažeidžia jų teises.
Bylos grąžinimas nagrinėti iš
naujo pirmosios instancijos teismui kaip ultima ratio institutas turi
koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos
funkcionavimą, kad apeliacinės instancijos teismai taisytų pirmosios
instancijos teismų padarytas fakto bei teisės klaidas, o bylas grąžintų
nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.

Civilinių
bylų skyrius
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt