TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
2
2. Atleidimas nuo
baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Asmuo gali būti atleidžiamas
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis visiškai pripažino
savo kaltę ir galisi padaręs nusikalstamą veiką. Ši sąlyga neatskiriama nuo to,
kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta visas teismo nustatytas nusikalstamos
veikos esmines faktines aplinkybes ir duoda apie jas teisingus parodymus.

                                                                                        Baudžiamoji
byla Nr. 2K-84/2010
Procesinio sprendimo kategorija 1. 1. 6. 6 (S)





LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 9 d.
Vilnius


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininko B-o S-o, A-o S-io ir
pranešėjo T-o �-o,
teismo posėdyje
kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo
G. K. ir jo gynėjo kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso 284 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 138
straipsnio 2 dalies 8 punktą vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės
atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes
subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė nustatyta vieneri metai šeši mėnesiai
laisvės atėmimo.
Pritaikius BK 75
straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant G. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo
atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms
paroms.
Iš G. K. priteista 5000 Lt neturtinės
žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. J.
Taip pat skundžiama Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 3
d. nutartis, kuria atmestas G. K. ir jo gynėjo
apeliacinis skundas.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo T. �-o pranešimą,

n u s t a t ė:

G.
K. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 2 d. , apie 22. 00 val. ,
Klaipėdoje, Kauno g. 39 namo kieme, važiuodamas atbuline eiga automobiliu „Audi
A6”, galbūt užkliudė automobilį „Opel Vectra“, nežymiai jį apgadindamas, o
išėjęs išsiaiškinti su automobilio „Opel Vectra“ savininku R. J. ,
viešoje vietoje, minėto namo kieme, tyčia dėl mažareikšmės dingsties išsitraukė
iš po drabužių teleskopinę lazdą ir ja sudavė R. J. ,
taikydamas į galvą, ne mažiau kaip septynis smūgius, tačiau, šiam užsidengus
galvą rankomis, pataikė į rankas ir padarė muštinę žaizdą bei poodinę
kraujosruvą aplink dešiniojo dilbio viršutinį paviršių, sulaužė kairės
plaštakos penktąjį delnakaulį, padarė poodinę kraujosruvą ir dvi muštines
žaizdeles kairiajame dilbyje, poodines kraujosruvas kairiajame žaste,
t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, be to, vartojo necenzūrinius žodžius R. J. atžvilgiu ir po to pasišalino Kauno g. 41 namo
link.
Tęsdamas
nusikalstamą veiką, po penkių minučių G. K. sugrįžo į
įvykio vietą su trimis nenustatytais asmenimis, kurių vienas sudavė R. J. kumščiu smūgį į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą
dešinės akies viršutiniajame voke ir muštinę žaizdelę ant dešiniojo antakio, o D. Š. buteliu vieną smūgį per galvą, padarydamas kaktos
muštinę žaizdą ir galvos sumušimą. Po to G. K. su
nenustatytais asmenimis užgauliojo R. J. , jo žmoną R. J. , vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Taip G. K. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir
sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Nuteistasis G. K. ir jo gynėjas kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus
panaikinti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir atleisti nuteistąjį
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kasatorius nurodo, kad byloje
yra visos sąlygos pritaikyti nuteistajam BK 40 straipsnį, tačiau teismai
netinkamai įvertino aplinkybes, sudarančias pagrindą atleisti G. K.
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir neteisingai aiškino BK
40 straipsnio nuostatas. Pagal BK 11 straipsnio 3, 4 dalis,
138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį nuteistasis
padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, todėl yra galimybė atleisti
jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę dėl
padarytų nusikalstamų veikų, pripažino esmines bylos aplinkybes, neneigė savo
veiksmų chuliganiškų paskatų (t. y. fakto, kad R. J. sužalojimo
dingstis buvo mažareikšmė), veikų kvalifikavimo, savo noru davė teisingus
parodymus, paaiškinimais nebandė klaidinti teismo ir išvengti baudžiamosios
atsakomybės ar jos sušvelninti. G. K. atsiprašė R. J. dar iki pranešimo apie pareikštą įtarimą įteikimo ir
atlygino padarytą žalą: Valstybinei ligonių kasai apmokėjo nukentėjusiojo
gydymo išlaidas bei kompensavo R. J. nurodytą turtinę
žalą. Tai rodo, kad G. K. nuoširdžiai gailisi dėl
padarytos nusikalstamos veikos. Teismų išvados, kad nuteistasis nesigaili, nes
neatskleidė su juo įvykio vietoje buvusių asmenų tapatybių, paremtos spėjimais,
todėl nepagrįstos. Tai, kad G. K. nesusitarė su
nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos atlyginimo, neturėtų būti laikoma
aplinkybe, trukdančia taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas, nes susitarimas
nebuvo pasiektas tik dėl žalos atlyginimo dydžio, tačiau nuteistasis sutinka
sumokėti nukentėjusiajam piniginę kompensaciją, proporcingą patirtai žalai,
taip pat sutinka su teismo nustatyta 5000 Lt suma neturtinei žalai
atlyginti ir iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka jau buvo sumokėjęs
nukentėjusiajam 1000 Lt.
Kasatoriai
tvirtina, kad prašymus perduoti G. K. pagal laidavimą
pateikę K. M. (nuteistojo profesinės karo tarnybos
viršininkas, turintis neabejotiną autoritetą) ir G. N. (nuteistojo
krikšto tėvas, žinantis apie jo asmeninį gyvenimą ir galintis jį teigiamai
paveikti ne mažiau kaip tėvai ar kiti artimieji giminaičiai) yra verti teismo
pasitikėjimo ir darantys teigiamą įtaką G. K.
Atsiliepimu į
nuteistojo G. K. ir jo gynėjo kasacinį skundą Lietuvos
Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras
prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad byloje nėra visų BK 40
straipsnio 2 dalyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų,
nes nuteistasis tik iš dalies pripažino savo kaltę ir nesusitarė dėl padarytos
žalos atlyginimo. N-s nuteistasis per pirminę apklausą parodė, kad kaltę
visiškai pripažįsta, tačiau toliau davė parodymus, prieštaraujančius kai
kurioms esminėms įvykio aplinkybėms. Vėliau G. K. pateikus
patikslintą kaltinimą, jis nurodė kaltę pripažįstantis iš dalies. Teisme
duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes nuteistasis taip pat nebuvo nuoširdus
ir nuoseklus. Be to, jis neatskleidė savo draugų, smurtavusių prieš
nukentėjusiuosius, tapatybės duomenų.
Prokuroras
pažymi, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes matyti, jog G.
K. turi polinkį nusikalsti, o jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo
atsitiktinio pobūdžio. Nuteistasis su savimi nešiojosi teleskopinę lazdą ir ją
tuoj pat, kilus menkaverčiam konfliktui, panaudojo prieš nepažįstamą asmenį, jį
intensyviai žalojo, lazda smūgiavo septynis kartus, taikė nukentėjusiajam į
galvą, pasišalino iš įvykio vietos vien tam, kad sugrįžtų su trimis asmenimis,
prisidėjusiais prie G. K. daromų nusikalstamų veikų.
Prokuroras taip pat nurodo, kad teismų motyvai, jog laiduotojai nėra tie
asmenys, kurie galėtų daryti teigiamą įtaką nuteistajam, yra teisingi ir
pagrįsti.
Nuteistojo G. K. ir jo gynėjo
kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį
nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2
dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2)
visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš
dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4)
yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą,
laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismų
praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios
atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų
sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010,
2K-51/2010).
Kasaciniame
skunde, aiškindami atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
sąlygas, kasatoriai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą netaikyti G. K. BK 40 straipsnio nuostatų ir prieštarauja
apeliacinės instancijos teismo nutarčiai, kuria jų apeliacinis skundas buvo
atmestas. Skunde nurodomos aplinkybės, į kurias atsižvelgęs teismas, kasatorių
manymu, turėjo atleisti G. K. nuo baudžiamosios
atsakomybės ir paskirti laidavimą. Atsižvelgdama į kasacinio skundo
argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų
vertinimu, kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs
nuteistojo apeliacinį skundą, kurio turinys atkartotas kasaciniame skunde,
atsakė į visus esminius kasatorių prieštaravimus dėl pirmosios instancijos
teismo sprendimo netaikyti G. K. BK 40 straipsnio ir
neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat
konstatuota, kad teismai teisingai aiškino kasatorių ginčijamas
BK 40 straipsnio 1-3 dalių nuostatas.
BK 40 straipsnio 2 dalies 2
punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti
savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Pažymėtina, kad tokia
kategoriška kaltės pripažinimo sąlyga yra nesutinkama jokiose kitose
Baudžiamojo kodekso straipsniuose esančiose normose, reglamentuojančiose
prisipažinimą padarius nusikaltimą (pvz. , BK 38 straipsnio 1 dalies
1 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks visiškas kaltės
pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta
teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie
sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos
veikos aplinkybėmis.
Apeliacinės instancijos teismo
nutartyje, remiantis konkrečia nagrinėjamos bylos medžiaga, teisingai
įvertinta, kad nuteistojo parodymai, jog konfliktą išprovokavo po
apsižodžiavimo ir apsistumdymo smogdamas prožektoriumi pradėjęs muštynes
nukentėjusysis R. J. , o nuteistojo veiksmai buvo tik
atsakas į nukentėjusiojo smurtą, nerodo visiško nuteistojo kaltės padarius
viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą dėl
chuliganiškų paskatų pripažinimo. Tokie nuteistojo parodymai akivaizdžiai rodo,
kad G. K. nepripažįsta vieno svarbiausių teismo nustatytų
padarytų veikų požymių, specifinio nusikalstamo elgesio motyvo –chuliganiškų
paskatų, o savo nusikalstamą elgesį jis teisina gynyba ir savaip interpretuoja
nukentėjusiojo veiksmus. Taigi jau vien dėl šios priežasties G.
K. BK 40 straipsnyje įtvirtintu pagrindu negali būti atleistas
nuo baudžiamosios atsakomybės.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai,
kad, priešingai negu nustatyta byloje, nuteistasis nurodo sudavęs teleskopine
lazda ne šešis ar septynis, o tris smūgius nukentėjusiajam; tvirtina smūgiavęs
į rankas ir nutyli nustatytą aplinkybę, kad jis taikėsi lazda sužaloti
nukentėjusiojo galvą, nes, tik šiam rankomis užsidengus galvą, buvo sužalotos
vien rankos. Iš tiesų visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis nesiejamas
nuo kaltininko pareigos detaliai patvirtinti visas kaltinime esančias
aplinkybes, pačiam duoti savo veikos teisinį įvertinimą, tačiau kolegija
konstatuoja, kad aiškiai neteisinga kasatorių nuomonė, jog ši aplinkybė gali
būti preziumuojama dėl to, kad kaltininkas pripažįsta nesunkaus nukentėjusiojo
sveikatos sutrikdymo faktą, neginčija veikų kvalifikavimo ir neprašo jų
perkvalifikuoti pagal kitus baudžiamuosius įstatymus.
Kitos teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės (G. K. neigimas, kad jis matė, kaip kiti asmenys sudavė
smūgius nukentėjusiesiems, nors pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog jis buvo
įvykio vietoje šalia mušamų G. K. ir D. Š. neatskleidimas savo draugų, smurtavusių
prieš nukentėjusiuosius, tapatybės) taip pat laikytinos aplinkybėmis,
keliančiomis pagrįstų abejonių dėl nuteistojo gailėjimosi. G-ėjimasis
reiškiasi ne vien apgailestavimu, neigiamu padarytos veikos vertinimu,
nukentėjusiojo atsiprašymu, pastangomis atlyginti padarytą žalą, bet ir
padėjimu teisėsaugos institucijoms aiškinantis nusikalstamą veiką,
bendradarbiavimu teismui vykdant teisingumą. Nuteistasis tokių galimybių
neišnaudojo, nerodė pastangų padėti nustatyti kitus prieš nukentėjusiuosius
smurtavusius asmenis, vengė duoti parodymus apie šių asmenų veiksmus.
Kasaciniame skunde esantys argumentai dėl aktyviosios atgailos momentų, kitų
palankių nuteistajam aplinkybių nurodymas nepaneigia teismų padarytų išvadų dėl
G. K. gailėjimosi nebuvimo.
BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleistinas
nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti
ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio
straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės,
duodantys pagrindą manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins
padarytą žalą. Tokie įstatymo reikalavimai taip pat sudaro prielaidas manyti,
kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti
išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba
pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio
ir būdo ateityje. Nagrinėjamoje byloje teismai, atsižvelgę į tai, kad
nuteistojo atlygintos žalos dalis nėra didelė, su nukentėjusiuoju dėl žalos
atlyginimo G. K. nesusitarė, teisingai sprendė, kad
neįvykdyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga,
numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Kasatorių nuomonė, kad, G. K. atlyginus turtinę žalą, tačiau nepasiekus susitarimo
dėl neturtinės žalos atlyginimo, ši laidavimo sąlyga buvo įvykdyta, neatitinka
BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose esančių reikalavimų.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino siūlomų
laiduotojų G. N. (nuteistojo krikštatėvis, muitinės
pareigūnas) ir K. M. (tiesioginis nuteistojo profesinės
karo tarnybos viršininkas) galimybes daryti nuteistajam teigiamą įtaką ir
išdėstė argumentus, kodėl šie asmenys neatitinka laiduotojams keliamų
reikalavimų. Savo išvadą teismas pagrindė nusikalstamų veikų pobūdžio bei laiduotojų
pažinties, asmeninių ryšių su G. K. analize. Teismas
aiškinosi ir įvertino nepakankamas laiduotojų žinias apie nuteistojo padarytas
veikas. Kasaciniame skunde nepaneigiant teismo argumentų, kad siūlomi
laiduotojai šiuo atveju nepajėgūs kontroliuoti G. K. kasdienio
elgesio, nutolę nuo jo asmeninio gyvenimo ir todėl yra nelaikytini teismo
pasitikėjimo vertais asmenimis, akcentuojama, kad svarbiausia yra tai, jog abu
siūlomi asmenys dėl amžiaus, pareigų turi autoritetą G. K. ,
ir pabrėžiama, kad laiduotojai gali sumokėti užstatą. Tačiau tokia kasatorių
pateikiama laiduotojo samprata BK 40 straipsnio 3 dalies
požiūriu yra per siaura, nes šio straipsnio normoje yra reikalavimas
atsižvelgti ne vien į kasatorių nurodomus kriterijus, bet ir į nuosprendyje nurodytas
aplinkybes dėl laiduotojų netinkamumo.
Kolegija pažymi ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką,
net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas
neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik
formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo
vidinį įsitikinimą teismas prieina prie išvados dėl BK 40 straipsnio nuostatų
taikymo kaltininkui galimybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2008). Pirmosios
instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti G. K. baudžiamąją
atsakomybę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (kėsinimosi
dalykų vertingumą, konkrečias veikų padarymo aplinkybes, pasižyminčias įrankio
(teleskopinės lazdos) panaudojimu, smurto intensyvumu ir dideliu įžūlumu),
motyvus (smurtauta dėl menkavertės dingsties, visiškai neadekvačiai reaguojant
į pastabą, kad nuteistasis nemoka vairuoti), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė
tyčia), nuteistojo asmenybę. Įvertinus šiuos dalykus, iš Baudžiamajame kodekse
numatytų teisinės atsakomybės formų laisvės atėmimo bausmės skyrimas atidedant
bausmės vykdymą yra teisingas, nes atitinka padarytų nusikalstamų veikų
pavojingumą, jų padarinius, nesumenkina nukentėjusiojo interesų ir užtikrina
bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Darytina bendra išvada, kad kasaciniame skunde išdėstyti
argumentai nėra pakankami pripažinti, jog bylą išnagrinėję teismai neteisingai
aiškino BK 40 straipsnio nuostatas ir neteisingai išsprendė galimybės atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
klausimą, taigi nėra pagrindo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,


n u t a r i a:


            Nuteistojo G. K. ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti.



Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt