TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Baudžiamoji byla Nr
5. Bausmės vykdymo atidėjimas (BK
75 straipsnis)

Darant išvadą, kad bausmės
tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, privalu įvertinti, ar
nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius
aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistasis linkęs daryti nusikalstamas
veikas, abejingas dėl savo elgesio galimų nusikalstamų padarinių ir pan.
Bausmės vykdymo atidėjimas
paprastai negali būti taikomas asmeniui, kuris apsvaigęs nuo psichiką
veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo
taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai
sutrikdyta kitų asmenų sveikata.

Baudžiamoji byla
Nr. 2K-271/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos:
1. 1. 10. 1; 2. 1. 14; 2. 1. 15. 1. 2
(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 18 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko A-o P-io, V-o Ranonio ir pranešėjo O-o
F-o,
sekretoriaujant R-ai B-ei,
dalyvaujant prokurorui S-ui B-ui,
nuteistajam R. P. ,
nuteistojo gynėjui advokatui G-ui
G-ui,
nukentėjusiajai D. J. ,
nukentėjusiosios atstovui advokatui A-anui
�-ai,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų I. J. ir D. J. kasacinį
skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d.
nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutarties.
Mažeikių rajono apylinkės teismo
2009 m. liepos 29 d. nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6
dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2
dalimis 4 ir 7 punktais, bausmės vykdymas R. P. atidėtas dvejiems metams
šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio
įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per visą bausmės
vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą,
sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė –
draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. I.
J. ir D. J. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio
dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Šiaulių apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi
nukentėjusiųjų I. J. ir D. J. atstovo advokato S-aus B-os apeliacinis
skundas tenkintas iš dalies, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 29
d. nuosprendis pakeistas: iš R. P. nukentėjusiajai I. J. priteista 19 273,60
Lt, o D. J. – 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, I. J. – 4000 Lt atstovo
advokato paslaugoms apmokėti, D. J. – 56,64 Lt proceso išlaidų; vadovaujantis
BPK 151 straipsnio 6 dalimi, laikinai apribota R. P. nuosavybės teisė į jam
priklausantį turtą – vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini)
(unikalus numeris (duomenys neskelbtini), iki visiško neturtinės žalos
atlyginimo I. J. ir D. J. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjo O-o F-o pranešimą, nukentėjusiosios ir jos atstovo,
prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą
tenkinti iš dalies, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti,
paaiškinimų,

n u s t a t ė :

R. P. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį
nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę ir būdamas apsvaigęs
nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis
ir žuvo žmogus. 2007 m. gegužės 6 d. , apie 14. 52 val. , Mažeikiuose, Pavenčių
g. , pėsčiųjų perėjoje ties namu Nr. 17, R. P. ,
vairuodamas jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Audi 100“
(duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (2002 m. gruodžio
11 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1950 redakcija) 51, 53, 68, 75 ir 172 punktų
reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad užtikrintų
kitų asmenų ir jų turto saugumą, vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo
alkoholio (kraujyje rasta 1,79 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus
greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nepraleido
nereguliuojama pėsčiųjų perėja į jo važiuojamąją eismo juostą išėjusių R. J. ir
L. L. ir jas partrenkė. Šio eismo įvykio metu R. J. padarytos muštinės žaizdos
veide, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, poodinės
kraujosruvos kairėje plaštakoje, abiejose kojose, odos nubrozdinimai dešinėje
rankoje, krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje, sėdmenyse, dešinėje kojoje,
kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimai po minkštaisiais
galvos smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimai,
stuburo 2-ojo kaklinio slankstelio lūžiai, abipusiai daugybiniai šonkaulių
lūžiai, dubens kaulų lūžiai, kairės plaštakos delnakaulių lūžiai, kairės
blauzdos abiejų kaulų lūžiai, nuo kurių R. J. žuvo. L. L. padaryti kūno
sumušimai ir odos nubrozdinimai kūne, kairio skruostikaulio ir pleištakaulio
lūžiai, galvos smegenų sumušimai, kairės pusės gaktikaulio viršutinės šakos
lūžiai, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu nukentėjusiosios I. J. ir D. J. prašo
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nuosprendį ir
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
lapkričio 10 d. nutartį pakeisti: paskirti realią šešerių metų ir šešių mėnesių
laisvės atėmimo bausmę; visiškai patenkinti nukentėjusiųjų I. J. ir D. J.
civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš R. P.
nukentėjusiajai I. J. 89 273,60 Lt, o nukentėjusiajai D. J. 100 000 Lt
neturtinei žalai atlyginti.
Kasatorių teigimu, teismų
nuosprendis ir nutartis priimti iš dalies netinkamai įvertinus bylos faktines
aplinkybes, dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta
esminių BPK pažeidimų ir nukrypta nuo teismų praktikos. R. P. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, nepagrįstai atidėtas jos vykdymas
(netgi ne maksimaliam įstatyme numatytam bausmės vykdymo atidėjimo terminui). Anot kasatorių, pirmosios instancijos
teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, labai mažai dėmesio skyrė BK 41 ir 54
straipsniuose nustatytiems bausmės paskirties ir jos skyrimo pagrindų kriterijams. Į nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, jo
pobūdį atsižvelgta
deklaratyviai, bausmė individualizuota netinkamai.
Kasatorės pažymi, kad už kelių
eismo saugumo taisyklių pažeidimą būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, jeigu dėl
to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, įstatymas numato didelį laisvės
atėmimo bausmės intervalą, tačiau bausmės teisingumo principas reikalauja, kad
paskirtoji bausmė būtų proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir
kaltininko asmenybei. Teismai, skirdami bausmę nuteistajam R. P. , netinkami
įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį nagrinėjamu atveju
lemia šios aplinkybės: nuo padaryto nusikaltimo nukentėjo du asmenys,
šiurkščiai, sąmoningai pažeistos Kelių eismo taisyklės (toliau – ir KET), šie
pažeidimai padaryti ne dėl nepalankių eismo sąlygų, sukelti padariniai yra
sunkūs ir nepataisomi. Neįvertintos ir aplinkybės, apibūdinančios kaltininko
asmenybę: nuteistasis 2003 m. buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už
KET pažeidimą, kai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus; 2005 m. dar
kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio
(vidutinis girtumo laipsnis); iš viso anksčiau R. P. net penkis kartus buvo
pažeidęs KET reikalavimus; du kartus jis buvo traukiamas baudžiamojon
atsakomybėn už veikas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio (būdamas girtas 2002
m. pasipriešino policijos pareigūnui, o 1998 m. – panaudojo smurtą prieš
pareigūnus); nagrinėjamoje byloje R. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs
nuo alkoholio (nuteistojo kraujyje buvo rasta net 1,79 promilės etilo
alkoholio). Išdėstyti duomenys leidžia neabejotinai konstatuoti, kad R. P.
akivaizdžiai linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ir piktybiškai pažeidinėti
visuotinai privalomas elgesio taisykles, ignoruoti elementarias kelių eismo
saugumo taisykles. Anksčiau jam taikytos poveikio priemonės nepadarė tinkamos
įtakos, nesustabdė nuo naujų neteisėtų veikų vykdymo, padarytas nusikaltimas
yra dėsningas.
Kasatorės
pažymi, automobilio vairavimas yra rizikinga veikla, todėl automobilis yra
priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. V-ydamas automobilį asmuo turi
būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir
kitiems eismo dalyviams, pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo
ir oro sąlygas. Kelių eismo saugumo taisyklėse imperatyviai draudžiama vairuoti
automobilį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Kelių
eismo taisyklių 68 punktas). V-vimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio
rodo asmens itin didelį abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir
kitiems eismo dalyviams. B-amas taip stipriai apsvaigęs nuo alkoholio asmuo
suvokia, kad jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai ypač padidina eismo
įvykio kilimo tikimybę. Dėl to vairuotojo Kelių eismo saugumo taisyklių
pažeidimas, padarytas būnant apsvaigus nuo alkoholio, dėl kurio žūsta ar
sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnis nei analogiškus padarinius sukėlusio
blaivaus vairuotojo veika. Į tai atsižvelgdamas, įstatymų leidėjas už tokias
veikas BK 281 straipsnyje nustatė griežtesnes bausmes. Važiuodamas gyvenvietėje
R. P. viršijo leistiną greitį, buvo ypač neatidus, prieš reguliuojamą pėsčiųjų
perėją, kurioje šviesoforas neveikė, nesulėtino greičio, nepraleido į važiuojamąją
dalį įžengusių pėsčiųjų R. J. ir L. L. , laiku nesustabdė savo automobilio ir
jas partrenkė, taip sukėlė itin sunkių padarinių – vienas žmogus žuvo ir vienas
žmogus buvo sužalotas. Teismai į šias aplinkybes neįsigilino, bausmę paskyrė
formaliai. Kartu teismų sprendimai prieštarauja suformuotai teismų praktikai,
kurioje laikomasi nuostatos, kad kilusių labai sunkių padarinių reikšmės
skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę
lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė, ir kurioje
neblaivūs asmenys, sukėlę eismo įvykius, sužaloję du ir daugiau asmenų, laikomi
daug pavojingesniais ir jiems skiriamos griežtesnės bausmės.
Kasatorių
teigimu, teismai taip pat nepagrįstai pripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2
punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino
padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Šios
aplinkybės konstatavimas negali būti grindžiamas vien tik formaliu kaltinamojo
prisipažinimu, būtina įvertinti bylos aplinkybių visumą ir kaltinamojo poziciją
viso proceso metu. R. P. savo kaltę pripažino tik sužinojęs teismo paskirtos
ekspertizės rezultatus ir prieš pat įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje
pabaigą pasirinko gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos poziciją, nors
dar apklausiamas teisiamajame posėdyje abejojo dėl savo kaltės. Teismai
nepagrįstai pripažino ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą
kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas savo noru atlygino
ar pašalino padarytą žalą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktika, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininkui pripažįstama tik
tada, kai jis pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino
ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki
bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. D-nis žalos atlyginimas
nepripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nebent atlyginta žymi
padarytos žalos dalis visiems nukentėjusiesiems. Pasak kasatorių, nuteistojo
atlyginta 9000 Lt sumos žalos dalis negali būti traktuojama kaip žymi.
Apeliacinės instancijos teismas, savo nutartyje motyvuodamas laikino nuteistojo
nuosavybės teisių apribojimo reikalingumą, prieštaraudamas kitiems tos pačios
nutarties motyvams, nurodė, kad R. P. nukentėjusiosioms atlygino tik nedidelę
teismo pripažintos atlygintinos neturtinės žalos dalį. Taigi akivaizdu, kad
9000 Lt žalos atlyginimas (iš viso buvo reikalauta atlyginti 200 000 Lt žalą)
negali būti pripažįstamas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl
teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tokie teismų sprendimų
motyvai nepagrįsti ir žeidžia bei pakerta kasatorių tikėjimą teisingumo
įvykdymu.
Anot
kasatorių, visa tai rodo, kad teismai nuteistajam paskyrė neteisingą bausmę.
Byloje surinkti faktai ne tik neigiamai apibūdina nuteistąjį, bet ir parodo,
kad nebuvo pagrindo skirti jam švelnesnės laisvės atėmimo bausmės nei jos
vidurkis, kad turėjo būti paskirta bausmė, atitinkanti sankcijos vidurkį. Neteisingas yra ir sprendimas atidėti
nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Išvada, kad bausmės tikslai bus
pasiekti be realaus bausmės atlikimo, motyvuota tuo, kad nėra duomenų, jog po
šios nusikalstamos veikos padarymo, t. y. per dvejų metų laikotarpį,
nuteistasis būtų padaręs dar kitų nusikalstamų veikų, kad jis padarė neatsargų
nusikaltimą, teistumas išnykęs; per metus nuo tos dienos, kai baigėsi
paskutinės administracinės nuobaudos vykdymas, naujo administracinio teisės
pažeidimo jis nepadarė, taigi neturi galiojančių nuobaudų; nusikaltimo padarymo
metu dirbo, darbe buvo apibūdinamas teigiamai; be to, kaltininkas smerkia savo
elgesį. Kasatorių teigimu, to nepakanka, kad būtų konstatuotas pagrindas
manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taip
motyvuodami sprendimą atidėti bausmės vykdymą, teismai visiškai eliminavo
tokius bausmės tikslus kaip asmens nubaudimas, galimybės daryti naujus
nusikaltimus atėmimas, teisingumo principo įgyvendinimas. Iš bylos medžiagos
matyti, kad nuteistasis sistemingai bei piktybiškai pažeidinėjo draudimą
vairuoti transporto priemones neblaiviam, todėl šiuo atveju kasatorės nėra
įsitikinusios, jog nuteistasis vėl nesės už vairo išgėręs ir nesukels avarijos
su dar sunkesniais padariniais sau ar kitiems. Iš teismų praktikos matyti, kad
tokiais atvejais skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas taip pat nepritaria teismų praktikai, kai tokiais
atvejais bausmės vykdymas atidedamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos
kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių
pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga. Teismų
praktika 30). Be to, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas visada turi būti
pagrįstas motyvuota teismo išvada, tačiau to nei nuosprendyje, nei nutartyje
nepadaryta.
Kasatorių teigimu, Šiaulių apygardos teismas, tik
iš dalies tenkindamas jų civilinius ieškinius ir patirtą neturtinę žalą
įvertindamas tik po 30 000 Lt, neteisingai nustatė priteistinos neturtinės
žalos dydį. Šis pažeidimas laikomas teisėtu ir pagrįstu pagrindu apskųsti
įsiteisėjusį nuosprendį ir nagrinėti bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis
Nr. 2K-132/2007). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija,
apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi atsižvelgti į
įstatyme nustatytų konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtų kriterijų
visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias
reikšmingomis pripažįsta teismas: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę
padėtį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias
nukentėjusiojo savybes (amžių, profesiją) etc. (kasacinė nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-371). Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai
svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai tokie
išgyvenimai yra ypač dideli (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255).
Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo
atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis
neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo
padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinė nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-7-255).
Neabejotina, kad dėl motinos
žūties kasatorės patyrė emocinį sukrėtimą ir iki šiol patiria begalę dvasinių
išgyvenimų: dėl įvairių fobijų sumažėjo bendravimo galimybės, jos stengiasi
išeiti iš namų tik tada, kai tai neišvengiamai būtina, eidamos per gatvę
jaučiasi nesaugiai. Pasak kasatorių, po skundžiamų teismų procesinių sprendimų
priėmimo jas slegia dar ir nuoskauda, kad mamos beprasmiškos žūties kaltininkas
išvengė realios baudžiamosios atsakomybės. Be to, apeliacinės instancijos
teismas, kaip turinčias svarbią reikšmę aplinkybes, nepagrįstai įvertino tai,
kad I-ė ir D-ė J-aitės nebuvo materialiai priklausomos nuo žuvusiosios.
Visiškai nepagrįstas kolegijos motyvas mažinti priteistinos neturtinės žalos
dydį dėl to, kad kasatorės gyveno atskirai nuo motinos ir kad netikėta motinos
netektis joms neturės ilgalaikių, neprognozuojamų neigiamų padarinių.
Pasak kasatorių, apeliacinės
instancijos teismas, atsižvelgdamas į jų dvasinius išgyvenimus ir jų vertę
įsprausdamas į 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, visa apimtimi neįvertino
tokių išgyvenimų masto. Visos nurodytos aplinkybės suteikia pagrindą ne riboti
atlygintinos neturtinės žalos dydį 30 000 Lt suma, o jį padidinti iki adekvataus
kasatorių patirtam dvasiniam skausmui, vidiniams išgyvenimams, nepatogumams,
dvasiniam sukrėtimui, emocinei depresijai, bendravimo galimybių sumažėjimui
neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kartu kasatorės teigia, kad prašomu
priteisti žalos atlyginimo dydžiu nesiekia nepagrįstai praturtėti. Tai yra tik
įvertinimas pinigais to, ką jos patyrė bei patiria iki šiol dėl motinos žūties,
ir to, kas galėjo būti patirta, sukurta, išplėtota ir sėkmingai plėtojama,
jeigu motinai nebūtų atimta gyvybė.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl
bausmės vykdymo atidėjimo ir paskirtos bausmės dydžio

Kasacinio
skundo dalis dėl nepagrįstai taikyto bausmės vykdymo atidėjimo tenkintina,
tačiau argumentai, kuriais grindžiamas būtinumas skirti nuteistajam griežtesnę
laisvės atėmimo bausmę, atmestini.
Teismo
sprendimas taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą R. P. neatitinka
įstatymo reikalavimų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų
praktikos nuostatų. BK 75
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti
atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog
bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokią savo išvadą
pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad nėra duomenų, jog po šios
nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis būtų padaręs dar kitų nusikalstamų
veikų, todėl yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals,
kad kaltinamasis bus pakankamai nubaustas paskyrus įpareigojimus ir baudžiamojo
poveikio priemonę (T. 2, b. l. 155). Apeliacinės instancijos teismas,
išnagrinėjęs apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, kad R. P. anksčiau
buvo teistas, baustas už vairavimą esant neblaiviam, bei motyvuodamas bausmės
vykdymo atidėjimo pagrįstumą, nurodė, jog nusikaltimas padarytas išnykus
teistumui, taip pat neturint galiojančių administracinių nuobaudų, nusikaltimo
padarymo metu nuteistasis dirbo, darbe apibūdinamas teigiamai (T. 2, b. l.
199).
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo
aplinkybes, sukeltų padarinių sunkumą, taip pat nuteistojo asmenybę
apibūdinančius duomenis, teismų nurodyti motyvai, pagrindžiantys išvadą, kad
bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra pakankami ir
įtikinami. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus
bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas
padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų
įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės
nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan. Kasacinės
instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad atvejai, kai kaltininkas BK 281
straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas
Kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų
asmenų sveikata, suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes. L-ai sunkių
padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos
kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ar teigiamai apibūdinama jo
asmenybė. Atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių,
psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas
kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta
žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami
kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą,
nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41
straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys Nr. 2K-101/2010,
2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010, 2K-188/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą
apžvalgos išvadų 3. 5 ir 8. 3 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo
24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių
eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 18
punktas).
Akivaizdu,
kad šioje byloje taikant bausmės vykdymo atidėjimą R. P. , šių nuostatų
nesilaikyta. Iš byloje esančių duomenų apie R. P. administracinius teisės
pažeidimus matyti, kad 2002 m. gruodžio 20 d. jis vairavo transporto priemonę
būdamas lengvo laipsnio girtumo būklės, 2005 m. balandžio 12 d. vairavo transporto
priemonę, būdamas vidutinio laipsnio girtumo būklės. Nusikaltimą, už kurį
nuteistas šioje byloje, R. P. padarė taip pat būdamas vidutinio laipsnio
girtumo būklės (1,79 promilės). Taigi ankstesni nubaudimai už vairavimą esant
neblaiviam nepadarė teigiamo poveikio R. P. , jis vėl vairavo transporto
priemonę neblaivus ir dienos metu, esant normalioms eismo sąlygoms, pėsčiųjų
perėjoje partrenkė dvi moteris, dėl to vienai nukentėjusiajai padarytas
nesunkus sveikatos sutrikdymas, o kita – žuvo. Tai rodo, kad šiuos itin sunkius
padarinius sukėlę nuteistojo veiksmai yra dėsningi, nulemti sąmoningo eismo
saugumo taisyklių ignoravimo ir abejingumo kitiems eismo dalyviams.
Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad teismų išvada, jog bausmės tikslai bus
pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nepagrįsta, bausmės vykdymo atidėjimas R.
P. pritaikytas nesilaikant BK 75 straipsnio reikalavimų, todėl naikintinas.
Kasatorės
taip pat ginčija teismo sprendimą pripažinti nuteistajam dvi atsakomybę
lengvinančias aplinkybes, nurodytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose,
ir prašo padidinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki BK 281 straipsnio 6
dalies sankcijos vidurkio – šešerių metų šešių mėnesių. A-umentai, kuriais
grindžiamas šis prašymas, nepagrįsti. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
byloje nustatytos pagrįstai ir motyvuotai. Apeliacinės instancijos teismas
kruopščiai patikrino analogiškus nukentėjusiųjų argumentus ir juos motyvuotai
atmetė. Šiems teismo argumentams pritartina ir dėl jų nesikartojama. Nustačius
dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustačius sunkinančių aplinkybių,
nekelia abejonių ir nuteistajam teismo paskirta penkerių metų laisvės atėmimo
bausmė, kuri yra mažesnė nei BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijos vidurkis.
Įgyvendindama
BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta teismo teisę parinkti laisvės atėmimo
atlikimo vietą, taip pat atsižvelgdama į BVK 
90 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. P.
paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė atliktina atvirojoje kolonijoje.

Dėl atlygintinos
neturtinės žalos dydžio

Pažymėtina, kad kasacinės
instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą
teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų
faktinių aplinkybių nenustato. Neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška
pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas
gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas,
ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį,
tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos,
reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje
byloje (kasacinės nutartys Nr. 2K-89/2010, 2K-267/2009).
Nukentėjusiosios civiliniu
ieškiniu prašė priteisti iš nuteistojo po 100 000 Lt kiekvienai neturtinei
žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išlaikyti skirtingų
interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
principais, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies
ir sumažino atlygintinos žalos dydį iki 30 000 Lt kiekvienai nukentėjusiajai.
Konstatuodamas neturtinės žalos padarymo faktą, teismas atsižvelgė į padaryto
nusikaltimo aplinkybes (vairavo neblaivus, pėsčiųjų perėjoje partrenkė dvi
moteris), į tai, kad nukentėjusiosios dėl motinos žūties patyrė dvasinių ir
moralinių išgyvenimų, emocinį sukrėtimą. Kita vertus, sumažinant atlygintinos
neturtinės žalos dydį iki 30 000 Lt kiekvienai nukentėjusiajai, atsižvelgta į
neatsargų padaryto nusikaltimo ir kilusių padarinių pobūdį, nuteistojo
pastangas savanoriškai atlyginti žalą ir sušvelninti nusikalstamos veikos
padarinius, ne itin gerą jo turtinę padėtį, įsipareigojimus išlaikant
nepilnamečius vaikus, taip pat į tai, kad nukentėjusiosios nebuvo materialiai
priklausomos nuo motinos, gyveno atskirai. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde
nenurodyta jokių svarbių aplinkybių, į kurias teismas būtų nepagrįstai
neatsižvelgęs, ginčijamas tik teismo šių aplinkybių vertinimas. Pažymėtina ir
tai, kad priteistos neturtinės žalos dydžiai nesikerta su teismų praktika
analogiškose bylose. Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija
neturi pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje teismas, nustatydamas
atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilintų į faktines bylos aplinkybes ar
neteisingai suprastų bei pritaikytų CK 6. 250 straipsnio nuostatas. Taigi nėra
pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl
neturtinės žalos priteisimo ir jos piniginės išraiškos.

Dėl prašymo
priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti 

Nagrinėjant
bylą kasacine tvarka, buvo gautas prašymas priteisti nukentėjusiajai D. J.
kasaciniame procese turėtas išlaidas advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti.
Teismui pateikti 2010 m. gruodžio 2 d. susitarimas dėl teisinės pagalbos
baudžiamojoje byloje, taip pat 2010 m. gruodžio 4 d. įvykdytų mokėjimų Nr.
330252577, 330254856 kvitai, patvirtinantys 4000 Lt sumokėjimą advokatui už
kasacinio skundo surašymą ir atstovavimą kasacinio proceso metu.  
Pažymėtina,
kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,
priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio
byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų
kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat
ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo
atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti
ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo
rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009,
2K-267/2009, 2K-351/2009). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį
atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į
kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas
išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Šioje byloje
nukentėjusiųjų kasacinis skundas iš dalies tenkinamas, taigi dalis turėtų
atstovavimo išlaidų priteistina iš nuteistojo. Pažymėtina, kad už kasacinio
skundo surašymą ir atstovavimą advokatui faktiškai sumokėta suma (4000 Lt)
gerokai viršija kasacinės instancijos teismo praktikoje nukentėjusiesiems
paprastai priteisiamų turėtų išlaidų dydžius. Atsižvelgiant į tai, taip pat
vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, nukentėjusiajai D. J. iš nuteistojo
priteistinos sumos dydis mažinamas iki 800 Lt.  
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Mažeikių rajono
apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį:
panaikinti nuteistajam R. P. BK 75 straipsnio taikymą – laisvės atėmimo bausmės
vykdymo atidėjimą; penkerių metų laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti
atvirojoje kolonijoje.
Kitų nuosprendžio ir nutarties
dalių nekeisti.
Priteisti iš nuteistojo R. P. 800
Lt nukentėjusiajai D. J. turėtų išlaidų
advokato paslaugoms apmokėti.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt