TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO
Teismų praktikos skiriant bausmes už kontrabandą
(Baudžiamojo kodekso 199 straipsnis)
TYRIM-

Įvadinės
pastabos

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė,
skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam
asmeniui. Bausmė – individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam
asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. N-s bausmės rūšies ir
jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva,
tačiau individualizuodamas bausmę teismas saistomas bendrųjų bausmės skyrimo
pagrindų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54
straipsnis), bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitų baudžiamajame
įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų. Taip pat pažymėtina, kad šių imperatyvų
taikymui įtakos turi ir konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės
į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime nurodyta, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą inter
alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi
baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame
įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame
įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos
aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę.
Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į
teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei konstitucinis
teisinės valstybės principas. Teismo pareiga paskirti teisingą bausmę
įtvirtinta ir BK 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuriame nurodyta, kad bausmė
turi užtikrinti ir teisingumo principo įgyvendinimą.   
2007 m. –2010 m. I pusmečio teismų praktikos tyrimas kontrabandos
(BK 199 straipsnis) bylose atliktas siekiant nustatyti skiriamų bausmių už
kontrabandą rūšis ir dydžius, aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės
individualizavimui, vertinimo tendencijas, nuostatų, numatančių švelnesnės negu
įstatymo numatyta bausmės bei kitų bausmės skyrimo instituto normų taikymo
praktiką. Be to, tyrimu siekta nustatyti ir baudžiamojo proceso dalyvių
procesinį aktyvumą naudojantis baudžiamojo proceso įstatymo jiems suteikta apeliacijos
bei kasacijos teise.
Siekiant tiksliau nustatyti teismų praktikoje
kylančias bausmių, skiriamų už kontrabandą, individualizavimo problemas,
neapsiribota vien pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių ir teismo
baudžiamųjų įsakymų[1]
analize. Nagrinėjant tiek apeliacinės, tiek ir kasacinės instancijos teismų
priimtus sprendimus, atkreiptas dėmesys į pagrindines teismų praktikoje
pasitaikančias bausmės individualizavimo nuostatų aiškinimo ir taikymo
problemas.
Tyrimo metu išanalizuoti per 2007 m. –2010 m. I pusmetį
priimti 116 Lietuvos apygardų teismų nuosprendžių ir 86 baudžiamieji įsakymai,
kuriais 349 asmenys nuteisti pagal BK 199 straipsnį, o 18 asmenų išteisinti; iš
jų Vilniaus apygardos teismo 43 nuosprendžiai (44 nuteistieji, 5 išteisintieji)
ir 43 baudžiamieji įsakymai (50 nuteistųjų), Kauno apygardos teismo 26 nuosprendžiai
(43 nuteistieji) ir 16 baudžiamųjų įsakymų (28 nuteistieji), Šiaulių apygardos
teismo 5 nuosprendžiai (5 nuteistieji), Panevėžio apygardos teismo 6
nuosprendžiai (4 nuteistieji, 3 išteisintieji) ir 2 baudžiamieji įsakymai (3
nuteistieji), Klaipėdos apygardos teismo 36 nuosprendžiai (93 nuteistieji, 10
išteisintųjų) ir 25 baudžiamieji įsakymai (59 nuteistieji). Taip pat nagrinėti Lietuvos apeliacinio
teismo per 2007[2]m. –2010
m. I pusmetį priimti 55 sprendimai (dėl 76 apeliacinių skundų) baudžiamosiose
bylose, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnį, ir 35 Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2007[3]–2010
metų nutartys (dėl 41 kasacinio skundo), priimtos sprendžiant įvairius kontrabandos
nusikaltimo inkriminavimo arba bausmės individualizavimo probleminius
klausimus.
Siekiant gauti informacijos apie pagrindinius muitų
teisės aktų pažeidimų teisinio reglamentavimo užsienio valstybių
nacionaliniuose teisės aktuose bei teisinio poveikio priemonių taikymo ypatumus,
atlikta užsienio valstybių baudžiamųjų įstatymų analizė.

1. Apygardų teismų per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtų nuosprendžių ir
teismo baudžiamųjų įsakymų analizė kontrabandos bylose

Išanalizavus per 2007 m. –2010 m. I pusmetį apygardų
teismų priimtų nuosprendžių ir teismo baudžiamųjų įsakymų skaičiaus santykį matyti,
kad nors
BPK 418 straipsnio 3 dalyje prokurorui leidžiama ikiteisminio tyrimo metu nuspręsti kreiptis į teisėją dėl
baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau šios
galimybės yra apribotos BPK XXXI skyriuje nustatytų sąlygų. Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 24 d. nutarime konstatuota, kad
Pagal BPK nuo bendrojo
baudžiamojo proceso modelio gali būti nukrypta ir baudžiamasis procesas gali
būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu tik tuo atveju, jei yra visos šios
sąlygos: 1) už nusikalstamą veiką atitinkamame BK specialiosios dalies
straipsnyje yra nustatyta bauda – gali būti skiriama tik bauda arba ši bausmė
yra numatyta kaip alternatyvinė <. . . >; 2) kaltininkas atlygina ar pašalina
padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti
ar pašalinti <. . . >; 3) prokuroras pareiškia iniciatyvą užbaigti procesą
teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis šiai iniciatyvai neprieštarauja
<. . . >; 4) nukentėjusysis nepaduoda skundo dėl prokuroro sprendimo
užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu paduoda,
ikiteisminio  tyrimo  teisėjas to 
skundo nepatenkina <. . . >; 5) bylos aplinkybės yra aiškios, antraip
(jei jos nebūtų pakankamai aiškios ir kilusias abejones būtų galima pašalinti
tik nagrinėjimo teisme metu) teisėjas turi nutartimi perduoti bylą nagrinėti
teisme, t. y. pereiti prie bendrojo baudžiamojo proceso modelio <. . . >; 6)
kaltinamasis sutinka su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir
nereikalauja bylos nagrinėjimo teisme bendra tvarka <. . . >. Atsižvelgiant į tai teigtina, kad teismo baudžiamuoju įsakymu gali būti
užbaigiamos tik tos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys yra kaltinami dėl BK
199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tuo
atveju, jeigu tenkintos kitos BPK XXXI skyriuje nustatytos sąlygos. Baudžiamosiose
bylose, kuriose asmenys kaltinami pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, teismo
baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas negali būti pradedamas ir baudžiamasis
procesas vyksta bendra tvarka.



Apygardų teismų per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimti
nuosprendžiai (apkaltinamieji ir išteisinamieji) ir teismo baudžiamieji
įsakymai bylose, kuriose asmenys kaltinti
pagal BK 199 straipsnio 1 arba 2 dalį











Vilniaus apygardos teismas


Kauno apygardos teismas


Šiaulių apygardos teismas


Panevėžio apygardos teismas


Klaipėdos apygardos teismas


Iš viso












Nuosprendžiai


43


26


5


6


36


116







Teismo baudžiamieji
įsakymai


43


16


0


2


25


86








Apygardų teismų per 2007 m. –2010 m. I pusmetį
priimti nuosprendžiai (apkaltinamieji ir išteisinamieji), kuriuose spręstas
BK 199 straipsnio 2 dalies taikymo klausimas


















Vilniaus apygardos teismas


Kauno apygardos teismas


Šiaulių apygardos teismas


Panevėžio apygardos teismas


Klaipėdos apygardos teismas


Iš viso














Nuosprendžiai


31


20


4


5


8


68









Apygardų teismų per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimti
sprendimai, kuriuose spręstas
BK 199 straipsnio 1 dalies taikymo klausimas


















Vilniaus apygardos teismas


Kauno apygardos teismas


Šiaulių apygardos teismas


Panevėžio apygardos teismas


Klaipėdos apygardos teismas


Iš viso














Nuosprendžiai


12


6


1


1


28


48








Teismo baudžiamieji
įsakymai


43


16


0


2


25


86


























Pagal 2007 m. –2010 m. I pusmečio pirmosios instancijos
teismų priimtų sprendimų baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinti pagal
BK 199 straipsnio 1 arba 2 dalį, statistiką didesnė dalis bylų buvo baigtos
priimant nuosprendį, o ne supaprastinto baudžiamojo proceso būdu, procesą
užbaigiant teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Per šį laikotarpį apygardų
teismuose priimti 202 sprendimai, iš jų apie 57 proc. nuosprendžių (priimta 116
nuosprendžių) ir apie 43 proc. – teismo baudžiamųjų įsakymų (priimti 86 teismo
baudžiamieji įsakymai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per 2007
m. –2010 m. I pusmetį apygardų teismuose priimti 68 nuosprendžiai
(apkaltinamieji ir išteisinamieji), kuriuose buvo sprendžiamas BK 199
straipsnio 2 dalies taikymo klausimas, todėl tokiose baudžiamosiose bylose
baudžiamojo proceso užbaigimas supaprastinto baudžiamojo proceso būdu, priimant
teismo baudžiamąjį įsakymą, buvo negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK XXXI skyriaus
nuostatas nuo bendrojo baudžiamojo proceso modelio gali būti
nukrypta ir baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju
įsakymu tik tais atvejais, jeigu yra padaryta veika, turinti BK 199 straipsnio
1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, bei išanalizavus per 2007 m. –2010
m. I pusmetį apygardų teismų priimtus sprendimus baudžiamosiose
bylose, kuriose asmenys kaltinami pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, darytina
išvada, kad dauguma šių baudžiamųjų bylų buvo užbaigta supaprastinto proceso
tvarka, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Tyrimo laikotarpiu apygardų teismuose
priimti 134 sprendimai baudžiamosiose bylose, kuriuose asmenys buvo kaltinami pagal
BK 199 straipsnio 1 dalį; iš jų apie 36 proc. nuosprendžių (priimti 48
nuosprendžiai) ir apie 64 proc. teismo baudžiamųjų įsakymų (priimti 86 teismo
baudžiamieji įsakymai).
Analizuojant apygardų teismuose per 2007 m. –2010
m. I pusmetį priimtus sprendimus baudžiamosiose bylose, kuriose
asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnį, teritorinio baudžiamųjų bylų
teismingumo aspektu, matyti, kad dauguma šiuose teismuose išnagrinėtų bylų buvo
teismingos Vilniaus apygardos ir Klaipėdos apygardos teismams.      

Apygardų teismų sprendimai, priimti per 2007 m. –2010 m. I pusmetį






Vilniaus apygardos teismas


Kauno apygardos teismas


Šiaulių apygardos teismas


Panevėžio apygardos teismas


Klaipėdos apygardos teismas


Iš viso












Nuosprendžiai


43


26


5


6


36


116







Teismo baudžiamieji
įsakymai


43


16


0


2


25


86







Iš viso


86


42


5


8


61


202






Vilniaus apygardos teismas per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priėmė
86 sprendimus kontrabandos baudžiamosiose bylose. Tai apie 43 proc. visų per šį laikotarpį
priimtų teismo sprendimų baudžiamosiose bylose, kuriose
asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnį. Klaipėdos apygardos teismas priėmė 61 iš
per šį
laikotarpį priimtų 202 sprendimų kontrabandos baudžiamosiose
bylose. Tai apie 30 proc. visų per analizuojamą laikotarpį priimtų apygardų
teismų sprendimų kontrabandos bylose. Tai, kad dauguma kontrabandos bylų buvo
teismingos Vilniaus ir Klaipėdos apygardos teismams, gali būti aiškinama remiantis
baudžiamųjų bylų teismingumo nustatymo taisyklėmis, pagal kurias baudžiamoji
byla yra teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta
nusikalstama veika (su išimtimis, nurodytomis BPK 226 straipsnio 1 ir 2
dalyse). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus ir Klaipėdos apygardų teismų
veiklos teritorijoje yra strategiškai svarbūs Vilniaus bei Klaipėdos
teritorinės muitinės postai (teritorinės muitinės padaliniai), per kuriuos,
pavyzdžiui, gabenami privalomi pateikti muitinei daiktai arba daiktai gabenami
neturint leidimo į/iš Lietuvos Respublikos iš/į B-arusijos Respubliką,
Rusijos Federaciją (tabako gaminiai, narkotinės ar psichotropinės medžiagos,
Lietuvos Respublikos arba užsienio valiuta ir kt. ), N-vegijos Karalystę,
Didžiosios Britanijos Karalystę, �-ijos Karalystę bei kitas užsienio
valstybes (narkotinės ar psichotropinės medžiagos, naudotų automobilių
padangos, Lietuvos Respublikos arba užsienio valiuta ir kt).

2. Apygardų teismų paskirtų bausmių asmenims, nuteistiems
pagal BK 199 straipsnio 1 arba 2 dalį, analizė

Tyrimo metu apžvelgti teismų sprendimai baudžiamosiose
bylose, kuriose asmenys nuteisti pagal 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio (patvirtinto
2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 (Žin. , 2000, Nr. 89-2741) Baudžiamojo
kodekso 199 straipsnį, taip pat teismų sprendimai baudžiamosiose bylose,
kuriose asmenys nuteisti įsigaliojus 2007 m. liepos 21 d. įstatymu Nr. X-1233
(Žin. , 2007, Nr. 81-3309) priimtai BK 199 straipsnio redakcijai, pagal kurią
nebuvo keičiamas šios nusikalstamos veikos baudžiamumas, o į BK 199 straipsnio
1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį įtrauktas naujas požymis – kai
per Lietuvos Respublikos sieną neturint leidimo gabenamos kilnojamosios
kultūros vertybės ar antikvariniai daiktai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad
minėta BK 199 straipsnio redakcija nebuvo susijusi su šio straipsnio sankcijoje
numatytų bausmių ribų keitimu, todėl ji neturėjo įtakos už kontrabandą paskirtų
bausmių dydžiams.
Analizuojant BK 199 straipsnyje numatytos
nusikalstamos veikos baudžiamumą, pažymėtina, kad BK 199 straipsnio 1 dalyje
yra numatyta alternatyvi sankcija, kai už normos dispozicijoje aprašytos veikos
padarymą kaltininkui gali būti skiriama arba bauda, arba laisvės atėmimas iki
aštuonerių metų. Atsižvelgiant
į šios dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės maksimumą ir
vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, teigtina, kad BK 199 straipsnio 1
dalyje kriminalizuotas nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų
kategorijai. Baudos, kaip vienos iš alternatyvių bausmių rūšių, skirtinų už BK
199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, minimalus ir
maksimalus dydis yra nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą,
kuriame nustatyta, jog už sunkų nusikaltimą skiriama iki 300 MGL dydžio bauda.
Šiuo atveju baudos dydžiui apskaičiuoti taikytinas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2008 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinių bausmių ir
nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin. , 2008, Nr. 121-4608) patvirtintas 130 Lt
bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Taigi už BK 199 straipsnio 1 dalyje
numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama nuo 130 iki 39 000 LT
bauda, kurios vidurkis 150,5 MGL (t. y. 19 565 Lt).
BK
199 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatyta alternatyvų terminuoto laisvės
atėmimo bausmei, kuri šioje dalyje – nuo trejų iki dešimties metų.
Vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, šis, kaip ir BK 199 straipsnio 1
dalyje numatytas nusikaltimas, taip pat priskiriamas sunkių nusikaltimų
kategorijai.
Siekiant
nustatyti bausmių už kontrabandą skyrimo tendencijas,
išanalizuoti per 2007 m. –2010 m. I pusmetį apygardų teismų priimti sprendimai,
kuriais asmenys nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 arba 2 dalį. Atsižvelgiant į
tai, kad bauda, kaip viena iš alternatyvių bausmių, numatytų BK 199 straipsnio
1 dalyje, gali būti skiriama priimant teismo apkaltinamąjį nuosprendį arba
teismo baudžiamuoju įsakymu, šiuose procesiniuose dokumentuose skirtų baudų
dydžiai buvo analizuojami atskirai. Toks pasirinktas baudų dydžių tyrimo būdas,
taikant analogiškus baudos dydžių kriterijus, leido tarpusavyje palyginti
teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu skirtų šios
bausmės rūšies dydžius.

Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį teismo
apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos baudos
pagal BK 199 straipsnio
1 dalį




Paskirtos baudos dydis


Vilniaus apygardos teismas


Kauno apygardos teismas


Šiaulių apygardos teismas


Panevėžio apygardos teismas


Klaipėdos apygardos teismas


Iš viso nuteista asmenų












nuo 1 iki 50 MGL


–


4


–


–


16


20







nuo 51 iki 100 MGL


5


8


2


–


22


37







nuo 101 iki 150 MGL


3


2


–


–


5


10







nuo 151 iki 200 MGL


5


1


–


–


14


20







nuo 201 iki 250 MGL


2


–


–


–


5


7







nuo 251 iki 300 MGL


4


–


–


–


2


6







Iš viso

















100







Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį teismo
baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos pagal
BK 199 straipsnio 1 dalį
dydis




Paskirtos baudos dydis


Vilniaus apygardos teismas


Kauno apygardos teismas


Šiaulių apygardos teismas


Panevėžio apygardos teismas


Klaipėdos apygardos teismas


Iš viso nuteista asmenų




nuo 1 iki 50 MGL


1


4


–


1


6


12




nuo 51 iki 100 MGL


17


15


–


1


38


71




nuo 101 iki 150 MGL


24


8


–


1


10


43




nuo 151 iki 200 MGL


7


1


–


–


3


11




nuo 201 iki 250 MGL


1


–


–


–


–


1




nuo 251 iki 300 MGL


–


–


–


–


2


2




Iš viso

















140



P-eikti
apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu per 2007 m. –2010 m. I pusmetį paskirti baudų dydžiai rodo aiškias baudų
skyrimo tendencijas, kai už BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos
veikos padarymą didesnė dalis skiriamų baudų savo dydžiu neviršija BK 199
straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkio. Per šį laikotarpį
apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu bauda buvo paskirta 100 asmenų, nuteistų
pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, iš jų 67 asmenims paskirta bauda, savo dydžiu
neviršijanti šios dalies sankcijoje numatyto baudos vidurkio (150,5 MGL arba 19
565 Lt), tai 67 proc. visų, priėmus teismo apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistų
asmenų. Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį teismo baudžiamuoju
įsakymu baudos buvo paskirtos 140 asmenų, nustačius, kad jie padarė nusikalstamą
veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje; iš jų 126 asmenims buvo paskirta
bauda, savo dydžiu neviršijanti BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto baudos
vidurkio, tai 90 proc. visų priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą nuteistų asmenų.
Pagal šiuos duomenis galima teigti, kad BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje
numatytos bausmės vidurkio neviršijančios baudos 23 proc. dažniau skiriamos
tais atvejais, kai baudžiamasis procesas užbaigiamas supaprastinto proceso
tvarka priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą.
Be
to, pažymėtina, kad tiek teismo apkaltinamojo nuosprendžio, tiek ir teismo
baudžiamojo įsakymo priėmimo atveju per 2007 m. –2010 m. I
pusmetį dažniausiai
buvo skirtos nuo 51 iki 100 MGL (BBND), t. y. nuo 6630 iki 13 000 Lt
dydžio baudos. Teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu tokio dydžio baudos buvo
skirtos 37 nuteistiesiems (tai 37 proc. visų apkaltinamuoju nuosprendžiu skirtų
baudų), teismo baudžiamuoju įsakymu – 71 nuteistajam (tai apie 51 proc. visų
teismo baudžiamuoju įsakymu skirtų baudų). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad
pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių kontrabandos bylose dydžiai
negali būti analizuojami atskirai nuo bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų,
numatytų BK 54 straipsnyje, taip pat kitų bausmės individualizavimui įtakos turinčių
baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo praktikoje. Tokia analizė, pagal kurią
galima nustatyti atitinkamų bausmių dydžių skyrimo priežastis praktikoje,
atlikta tolesnėse šio tiriamojo darbo dalyse.  
Atsižvelgiant
į tai, kad BK 199 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose nustatyta terminuota
laisvės atėmimo bausmė, atlikta ir šios rūšies bausmės, paskirtos per 2007 m. –2010 m. I pusmetį apygardų teismų nuosprendžiais, dydžių analizė.
Pažymėtina, kad BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta nuo trejų
mėnesių iki aštuonerių metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vidurkis
yra ketveri metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų. BK 199 straipsnio 1 dalies
sankcijoje terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimumas nustatomas pagal BK 50
straipsnio 2 dalį. BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta nuo trejų
iki dešimties metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vidurkis – šešeri
metai ir šeši mėnesiai.  

Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį apkaltinamuoju
nuosprendžiu paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 199
straipsnio 1 dalį dydis



L-ės atėmimo bausmės trukmė


Vilniaus apygardos teismas


Kauno apygardos teismas


Šiaulių apygardos teismas


Panevėžio apygardos teismas


Klaipėdos apygardos teismas


Iš viso nuteista asmenų




nuo 3 mėn. iki 2 metų


2


2


–


–


15


19




nuo 3 metų iki
sankcijos vidurkio (4 metų 1 mėnesio ir 15 dienų) 


1


3


–


–


4


8




nuo sankcijos vidurkio
(4 metų 1 mėnesio ir 15 dienų) iki 6 metų


–


–


–


–


–


0




nuo 7 iki 8 metų


–


–


–


–


–


0




Iš viso

















27



Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį apkaltinamuoju
nuosprendžiu paskirtos terminuotos
laisvės atėmimo bausmės
pagal BK 199 straipsnio 2 dalį dydis



L-ės atėmimo
bausmės trukmė


Vilniaus apygardos teismas


Kauno apygardos teismas


Šiaulių apygardos teismas


Panevėžio apygardos teismas


Klaipėdos apygardos teismas


Iš viso nuteista asmenų




nuo 3 iki 4 metų


14


11


3


–


8


36




nuo 5 metų iki
sankcijos vidurkio (6 metų ir 6 mėnesių)


6


12


–


2


2


22




nuo sankcijos vidurkio
(6 metų ir 6 mėnesių) iki 8 metų


2


–


–


1


–


3




nuo 9 iki 10 metų











1





1




Iš viso

















62



Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtų apygardų teismų
nuosprendžių, kuriais 127 asmenys nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, tyrimas
parodo, kad didesnėje šių nuosprendžių dalyje buvo skirta ne terminuoto laisvės
atėmimo bausmė, o bauda. T-uoto laisvės atėmimo bausme per šį laikotarpį
nuteisti 27 asmenys, tai apie 21 proc. visų priėmus apkaltinamąjį teismo
nuosprendį pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistų asmenų. Tuo tarpu bauda buvo
skirta 100 nuteistųjų, tai apie 79 proc. visų priėmus apkaltinamąjį teismo
nuosprendį pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistų asmenų.
Bausmių
už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje, skyrimo duomenų
analizė leidžia teigti, kad dažniausiai per 2007 m. –2010 m. I
pusmetį priimtais
apygardų teismų nuosprendžiais skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, savo
trukme neviršijanti straipsnio sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo
bausmės vidurkio. Analizuojamu laikotarpiu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį buvo
nuteisti 62 asmenys, 58 asmenims skirta mažesnė bausmė negu straipsnio
sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, tai apie 94 proc. visų
pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteistų asmenų. Šiuo atveju taip pat
akcentuotina, kad konkrečių teismo apkaltinamajame nuosprendyje paskirtų
bausmių dydžių tyrimas negali būti laikomas visapusiu, jeigu bausmių dydžiai
apžvelgiami be jų sąsajos su bausmės individualizavimui turinčių įtakos aplinkybių
vertinimu ir bausmės skyrimo nuostatų taikymo praktikoje. Tokio pobūdžio analizė
atlikta tolesnėse šio tiriamojo darbo dalyse.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatuota,
kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, baudžiamajame įstatyme tam tikras
veikas įvardydamas kaip nusikalstamas ir nustatydamas bausmes už jas bei šių
bausmių žemutinę ribą, turi įgaliojimus nustatyti ir pagrindus, kuriems esant
gali būti skiriama švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė. Analizuojant
minėtu laikotarpiu
priimtus apygardų teismų apkaltinamuosius nuosprendžius, kuriais asmenys
nuteisti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, atkreiptas dėmesys į nevienkartinius
švelnesnės negu baudžiamojo įstatymo numatytos bausmės skyrimo atvejus, kai
asmenį pripažinus kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199
straipsnio 2 dalyje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį arba 62 straipsnio
nuostatas, jam paskirta su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi arba švelnesnė
negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo
bausmė.

Asmenų, kurie nuteisti
pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir kuriems taikytos
BK 54 straipsnio 3
dalies nuostatos, skaičius
 


Paskirta bauda


Paskirtas mažesnis negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas
bausmės dydis


Paskirta laisvės apribojimo bausmė


Iš viso






















13


3


2


18







Asmenų, kurie nuteisti pagal
BK 199 straipsnio 2 dalį ir kuriems taikytos
BK 62 straipsnio
nuostatos, skaičius



Paskirta bauda


Paskirtas mažesnis negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas
bausmės dydis


Paskirta laisvės apribojimo bausmė


Iš viso






















1


1


-


2






Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį apygardų teismų pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteisti 82 asmenys, iš jų
18, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta švelnesnė negu BK 199
straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Tai apie 22 proc. visų nuteistų
pagal BK 199 straipsnio 2 dalį asmenų. Tyrimo laikotarpiu apygardų teismų
nuteistiems 2 asmenims taikytos BK 62 straipsnio nuostatos, tai apie 2 proc.
visų pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteistų asmenų. Šie duomenys, parodantys,
kad apie 20 proc. asmenų dažniau taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies, o ne BK 62
straipsnio nuostatos, kelia abejonių, ar apygardų teismai tinkamai taiko
švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo taisykles, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra
pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar
2 dalį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą
veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo
principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d.
Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64
straipsniai) apžvalgos išvadų 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikoje ne kartą akcentuota, kad taikyti BK 54 straipsnio
3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų
pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2005, 2K-594/2005, 2K-632/2007,
2K-77/2007, 2K–395/2007 ir kt. ) (2010 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje
byloje Nr. 2K-147/2010), kitaip tariant pirmiausia turi būti svarstoma BK 62
straipsnio, o ne BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybė.
Išanalizavus 2007 m. –2010 m. I pusmečio apygardų teismų BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo tendencijas, skiriant
švelnesnę negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę (Priedas
Nr. 1) pažymėtina, kad teismų praktika šioje srityje nėra nuosekli. BK 54
straipsnio 3 dalis dažniausiai buvo taikyta 2007 ir 2008 metais. 2007 ir 2008
metų laikotarpiu taip pat matyti aiški tokio pobūdžio nuostatų taikymo
dažnėjimo tendencija. 2007 metais pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteistas 21
asmuo, iš kurių penkiems, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta švelnesnė
negu BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė. Tai apie 24 proc. visų 2007
metais pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteistų asmenų. 2008 metais apygardų
teismų nuosprendžiais pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteisti 22 asmenys, iš
kurių septyniems, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, buvo
paskirta švelnesnė negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, tai
apie 32 proc. visų 2008 metais pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nuteistų asmenų, apie
8 proc. daugiau negu 2007 metais.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors 2009 metais pagal
BK 199 straipsnio 2 dalį buvo nuteista daugiau asmenų, palyginti su nuteistųjų
pagal BK 199 straipsnio 2 dalį skaičiumi 2007 ar 2008 metais, tačiau apygardų
teismams priimant apkaltinamuosius nuosprendžius gerokai sumažėjo BK 54
straipsnio 3 dalies taikymo atvejų. 2009 metais pagal BK 199 straipsnio 2 dalį
nuteisti 25 asmenys, iš kurių trims BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu
pagrindu paskirta švelnesnė negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta
terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tai 12 procentų visų 2009 metais pagal BK
199 straipsnio 2 dalį nuteistų asmenų, 12 procentų mažiau negu 2007 metais
ir 20 proc. mažiau negu 2008 metais.
2010 metų statistiniai duomenys turėtų būti
interpretuojami atsižvelgiant į tai, kad šio tyrimo metu analizuoti tik 2010
metų pirmojo pusmečio apygardų teismų priimti apkaltinamieji nuosprendžiai,
kuriais asmenys nuteisti už BK 199 straipsnyje kriminalizuotos nusikalstamos
veikos padarymą. Vis dėlto pažymėtina, kad jau per pirmąjį 2010 metų pusmetį
švelnesnė negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė skirta trims
asmenims, kai šiuo laikotarpiu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį apygardų teismų
nuteista 14 asmenų. Taigi BK 54 straipsnio 3 dalis per 2010 metų pirmąjį
pusmetį taikyta apie 21 proc. visų per šį laikotarpį nuteistų pagal BK 199 straipsnio 2 dalį asmenų, tai apie 9 proc. daugiau
negu 2009 metais. Taigi atsižvelgiant į 2010 metų II pusmečio apygardų teismų
sprendimus konstatuotinas akivaizdus BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo
dažnėjimas.
Dažnėjančios BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
tendencijos kelia abejonių, ar teismų praktikoje yra tinkamai interpretuojami
teisingumo principo reikalavimai, ir dėl to keltinas klausimas, ar,
vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta švelnesnė negu įstatymo
numatyta bausmė atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys
į tai, kad 2003 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo nutarime akcentuotas itin atidus tokio pobūdžio baudžiamojo įstatymo
nuostatų taikymo poreikis: Konstitucijoje
yra įtvirtintos žmogaus teisės ir laisvės, kitos konstitucinės vertybės ir jos
turi būti saugomos ir ginamos, kad viena iš žmogaus teisių ir laisvių, kitų
konstitucinių vertybių apsaugos ir gynimo priemonių yra baudžiamoji atsakomybė
už nusikalstamas veikas. T-ėl švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės
skyrimas yra ne taisyklė, bet išimtis – švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę
teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms,
į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų
akivaizdžiai neteisinga. Teismas turi pareigą švelnesnės negu įstatymo numatyta
bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų
pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai.

3. Išteisinamųjų nuosprendžių, priimtų per
2007 m. –2010 m. I pusmetį baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinti pagal
BK 199 straipsnį, analizė

Tyrimo laikotarpiu
pirmosios instancijos teismo priimtų išteisinamųjų nuosprendžių, kuriuose
konstatuota, kad neįrodytas
kaltinamųjų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnyje, arba neįrodyta, kad padaryta veika, turinti BK 199
straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, analizė parodo aiškią tokių
nuosprendžių (kartu ir išteisintų asmenų) skaičiaus mažėjimo tendenciją: 2007
metais buvo priimti 7 išteisinamieji nuosprendžiai (12 išteisintųjų), 2008
metais – 2 išteisinamieji nuosprendžiai (3 išteisintieji), 2009 metais – 2
išteisinamieji nuosprendžiai (2 išteisintieji), per 2007 m. –2010 m. I pusmetį – 1 išteisinamasis nuosprendis (1 išteisintasis).  
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad,
pirmosios instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, jo pagrįstumo
ir teisėtumo klausimas, prokurorui paduodant apeliacinį skundą, 2007 metais
buvo keliamas ne visais atvejais. 2007 metais dėl išteisinamųjų nuosprendžių
buvo paduoti 4 apeliaciniai skundai (dėl 7 išteisintųjų), iš kurių 1
apeliacinis skundas (dėl 1 išteisintojo) tenkintas iš dalies. Lietuvos
apeliacinis teismas, vadovaudamasis BPK 329 straipsnio 2 punktu, pirmosios
instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė naują apkaltinamąjį
nuosprendį, t. y. teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad
Vilniaus apygardos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį T. J. , iš esmės
vadovavosi vien tik pačios išteisintosios parodymais apie tyčios išvengti
muitinės kontrolės nebuvimą jos veiksmuose, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog
T. J. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje,
sudėties (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-249/2007).
Kiti 2007 metais paduoti 3 prokurorų apeliaciniai skundai ta
apimtimi, kiek jie buvo susiję su išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrįstumu
ir teisėtumu, nebuvo tenkinti pripažinus, kad dėl 7 kaltinamųjų priimti
išteisinamieji nuosprendžiai yra teisėti ir pagrįsti.
Tuo tarpu per 2007 m. –2010 m. I pusmetį akivaizdžiai pakito
(sumažėjo) pirmosios instancijos teismų priimtų išteisinamųjų nuosprendžių
skaičius: 2008 metais priimti 2 išteisinamieji nuosprendžiai (dėl 3
išteisintųjų), 2009 metais – 2 išteisinamieji nuosprendžiai (dėl 2
išteisintųjų) ir per 2010 metų I pusmetį – 1 išteisinamasis nuosprendis (dėl 1
išteisintojo).
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad visais
išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atvejais, kilus abejonių dėl tokio
nuosprendžio priėmimo pagrįstumo, buvo pateikti apeliaciniai skundai: 2008
metais paduoti 2 apeliaciniai skundai (dėl 3 išteisintųjų), 2009 metais – 2
apeliaciniai skundai (dėl 2 išteisintųjų), per 2007 m. –2010 m. I
pusmetį – 1
apeliacinis skundas (dėl 1 išteisintojo). Iš šių skundų 3 apeliaciniai skundai
(dėl 4 išteisintųjų) ta apimtimi, kiek jie buvo susiję su išteisinamojo
nuosprendžio priėmimo pagrįstumu ir teisėtumu, buvo tenkinti panaikinus pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir priėmus naują apkaltinamąjį
nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas
konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bei įvertino
byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės
padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas nebuvimo ir nepagrįstai juos
išteisino (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-110/2008,
1A-336/2008, 1A-119/2010).
Kiti per 2007 m. –2010 m. I pusmetį paduoti 2 prokurorų
apeliaciniai skundai ta apimtimi, kiek jie buvo susiję su išteisinamojo
nuosprendžio priėmimo pagrįstumu ir teisėtumu, nebuvo tenkinti pripažinus, kad
dėl dviejų kaltinamųjų priimti išteisinamieji nuosprendžiai yra teisėti ir
pagrįsti.
G-mybė kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusius pirmosios
instancijos teismo bei apeliacinio teismo sprendimus dėl netinkamai pritaikyto
baudžiamojo įstatymo ar padarytų esminių BPK pažeidimų numatyta BPK VIII dalyje
(„Bylų procesas kasacinės instancijos teisme“). Tačiau iš išanalizuotų 2007 m. –2010 m. I pusmečio kasacinio teismo nutarčių galima daryti išvadą, kad šiuo
laikotarpiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai, kuriais nepanaikinti
pirmosios instancijos teismo išteisinamieji nuosprendžiai, kasacine tvarka
nebuvo skundžiami.

4. Bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis) taikymo
kontrabandos baudžiamosiose bylose ir bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę
lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis), analizė

Imperatyvas motyvuoti kaltininkui skiriamą bausmę
(bausmės rūšį bei jos dydį) yra numatytas BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
Pareigą motyvuoti teismo sprendimą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime susiejo su iš teisinės valstybės principo
kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimais, kurie suponuoja tai, kad baigiamasis teismo aktas
turi būti aiškus, suprantamas, o ne toks, kuris verstų šalis, kitus proceso
dalyvius, kitus asmenis spėlioti, dėl kokių tikrųjų motyvų buvo priimtas būtent
toks, o ne kitoks teismo sprendimas.
Pastebėtina, kad šios nuostatos pažeidžiamos, jei
bausmės skyrimo motyvai fragmentiški, neatspindi daugelio bausmės
individualizavimui turinčių reikšmės BK 54 straipsnyje numatytų aplinkybių
(Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-293-315/2009, Klaipėdos
apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-132-361/2007, 1-138-50/2007 ir kt).
Kaip vienas iš neišsamių BK 54 straipsnyje numatytų aplinkybių vertinimo
pavyzdžių galėtų būti laikomas Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr.
1-211-493/2007 priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kai, motyvuojant
atitinkamos bausmės skyrimą kaltininkui, vertintos tik šios aplinkybės:
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad
jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Atsakomybę
sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. K. apibūdinamas teigiamai (V. K. nuteistas pagal
BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 MGL dydžio
bauda).
Toks pavyzdys, kai
bausmės skyrimo motyvams teismo priimtuose sprendimuose skiriamas itin mažas
dėmesys, nėra vienintelis teismų praktikoje. Klaipėdos apygardos teismas
baudžiamojoje byloje Nr. 1-178-361/2009 įvertino tik baudžiamąją atsakomybę
lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimo faktą: Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis
visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o jo
atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (A. M. nuteistas pagal BK 199
straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 130 MGL dydžio bauda).
Bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų neatitinka ir tie analizuojamu
laikotarpiu
priimti apygardų teismų sprendimai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys
kaltinami pagal BK 199 straipsnį, jeigu bausmės skyrimo motyvai pateikti
formaliai, dažniausiai tik nurodant BK 54 straipsnyje numatytas bausmės dydžiui
turinčias įtakos nuostatas, tačiau jų turinio nesiejant su konkrečiomis
kontrabandos baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis (Vilniaus apygardos
teismo baudžiamoji byla Nr. 1-113-315/2010). Pažymėtina, kad tokia tendencija
akivaizdi, kai baudžiamoji byla baigiama bylų supaprastinto proceso tvarka
priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla
Nr. 1-119-120/2009, 1-148-81/2010, Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla
Nr. 1-84-92/2007, 1-145-92/2009, 1-253-211/2009, 1-274-66/2009, 1-292-18/2009,
Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-109-462/2010 ir kt. ).  

4. 1. Bausmės skyrimas atsižvelgiant į kontrabandos
pavojingumo laipsnį

Įpareigojimas bausmės
individualizavimo procese įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo
laipsnį įtvirtintas BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64
straipsniai) apžvalgos išvadų 3 punkte pažymėta, kad Teismai, skirdami bausmes <. . . >, atsižvelgia į nusikalstamos
veikos pavojingumo laipsnį: įvertina kėsinimosi dalyką, nusikalstamos veikos
padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius bei priemones, žalos dydį ir
kt. Šios vertintinos aplinkybės leidžia nustatyti konkrečios nusikalstamos
veikos didesnį arba, priešingai, – mažesnį pavojingumo laipsnį, palyginti su tipišku,
tai nusikalstamų veikų rūšiai būdingu pavojingumu. Iš analizuojamu laikotarpiu
priimtų apygardų teismų sprendimų matyti, kad teismai, individualizuodami
bausmes, ne visais atvejais skiria pakankamą dėmesį padarytos kontrabandos
pavojingumo laipsniui nustatyti bei įvertinti. Pastebėtina, kad per 2007 m. –2010 m.
I pusmetį apygardų teismų priimtuose sprendimuose dažnai apsiribojama tik
formaliu įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio nurodymu,
teigiant, kad padarytas BK 199 straipsnyje numatytas sunkus
nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis) (Vilniaus apygardos teismo
baudžiamoji byla Nr. 1-14-312/2009, Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr.
1-222-114/2009 ir kt. ).
Kaip
pavyzdys gali būti Kauno
apygardos baudžiamojoje byloje Nr. 1-131-175/2009 priimtas nuosprendis, kuriame
nurodyta, kad padaryti nusikaltimai yra
sunkus – BK 199 straipsnio 2 dalis ir labai sunkus – BK 260 straipsnio 3 dalis (be
kitų nusikalstamų veikų, R. L. nuteistas ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį
bei paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė), tačiau detalesnė nusikalstamos
veikos pavojingumo analizė neatlikta. Panašūs teiginiai matyti ir Klaipėdos
apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-417/2009 priimtame nuosprendyje,
nurodant, kad teismas, skirdamas
kaltinamiesiems bausmių rūšį bei dydį, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų
pavojingumo visuomenei laipsnį bei jų tyčinį pobūdį, į tai, kad visi
kaltinamieji R. V. bei A. V. padėjo padaryti, M. ir L. U. padarė sunkius
nusikaltimus (R. V. ir A. V. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį
ir 199 straipsnio 1 dalį ir kiekvienam iš jų paskirta vienerių metų ir šešių
mėnesių laisvės atėmimo bausmė).
Tuose apygardų teismų
sprendimuose, kuriuose individualizuojant bausmes laikomasi BK 54 straipsnio 2
dalies 1 punkto reikalavimų, detaliai analizuojamos aplinkybės, turinčios įtakos
kontrabandos pavojingumo laipsniui nustatyti.   
Per 2007 m. –2010 m.
I pusmetį apygardų teismų priimtuose sprendimuose, motyvuojant didesnį
kontrabandos pavojingumą, pagrindinis dėmesys teikiamas kontrabandos dalyko mastui (neteisėtai per valstybės sieną
gabentų daiktų kiekiui ir realiai vertei). Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos
teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-318/2010 priimtame teismo baudžiamajame
įsakyme konstatuota, kad kontrabandos būdu pervežtos cigaretės, kurių kiekis tris kartus viršijo įstatymo
nustatytą minimalų kiekį baudžiamajai atsakomybei kilti. Tai rodo jų veiksmų
didesnį pavojingumo laipsnį (R. P. ir R. S. nuteisti pagal BK 199 straipsnio
1 dalį ir jiems abiem paskirta po 100 MGL dydžio bauda). Didesnis kontrabandos pavojingumo laipsnis, atsižvelgiant į itin
didelį šios nusikalstamos veikos mastą, konstatuotas ir Klaipėdos apygardos
teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-170-458/2009 priimtame nuosprendyje,
nurodant, kad kaltininkas kontrabandą padarė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas itin didelės talpos
transporto priemone privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė daugiau
kaip šimtą kartų viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal jam
inkriminuojamą baudžiamąjį įstatymą. Šios nusikalstamos veikos mastas yra itin
didelis (A. I. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta
trejų metų laisvės atėmimo bausmė).  
Atkreiptinas dėmesys į
tai, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 199 straipsnio 2 dalį kilti nėra
būtina, kad neteisėtai gabenamų daiktų vertė viršytų 250 MGL dydžio sumą. Šio
straipsnio dispozicijoje nurodytų ribotos arba uždraustos apyvartos daiktų
kontrabanda (šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios,
radioaktyviosios medžiagos arba kitos strateginės prekės, nuodingosios,
stipriai veikiančios, narkotinės, psichotropinės medžiagos arba narkotinių ar
psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai) visais atvejais užtraukia
baudžiamąją atsakomybę nepriklausomai nuo daiktų gabenimo masto ir kiekio. Pažymėtina,
kad išanalizuotuose per 2007 m. –2010 m. pusmetį apygardų teismų priimtuose
sprendimuose narkotinių, psichotropinių arba narkotinių ar psichotropinių
medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabandos didesnis pavojingumo laipsnis
nustatomas vertinant gabentų šių medžiagų kiekius pagal Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl
narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio
kiekio nustatymo rekomendacijose“ (Žin. , 2003, Nr. 41-1899) nurodytus šių
medžiagų kiekius. Šiuo aspektu išsamiu narkotinių medžiagų kontrabandos
didesnio pavojingumo nustatymo pavyzdžiu galėtų būti laikomas Klaipėdos
apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-106/2010 priimtas nuosprendis,
kuriame nurodyta, kad skirdamas bausmes
už abi nusikalstamas veikas teismas atsižvelgė, kad V. L. neteisėtai įsigijo,
laikė, gabeno ir pasikėsino įvykdyti kontrabandą narkotinių ir psichotropinių
medžiagų labai didelio kiekio, kuris žymiai viršija Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl
narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio
kiekio nustatymo rekomendacijose“ nustatytą labai didelio šių medžiagų kiekio
ribą, ir tai rodo didelį padarytos veikos pavojingumą (V. L. , be kitų
nusikalstamų veikų, nuteistas ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio
2 dalį ir jam už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta ketverių metų
laisvės atėmimo bausmė).  
Kontrabandos
dalyko vertė, nustačius, kad ji nedaug viršija minimalią ribą, nuo kurios kyla
baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnį, taip pat turi įtakos sprendžiant
dėl mažesnio negu rūšinis kontrabandos pavojingumo laipsnio.
Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgiama į
tai, kad cigarečių vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, 250
MGL dydžio sumą viršija tik 514,50 Lt (T. S. ir Ž. R. nuteisti pagal BK 199
straipsnio 1 dalį ir abiem paskirtos po 70 MGL dydžio baudos) (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji
byla Nr. 1-102-361/2010).
Z. S. gabeno
akcizines prekes, kurių vertė nedaug viršijo 250 MGL dydžio sumą, t. y. minimalią ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji
atsakomybė (Z. S. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir
jam paskirta 140 MGL dydžio bauda)
(Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-107-312/2010).
Teismų
praktikoje pripažįstant, kad didesnį kontrabandos pavojingumo laipsnį taip pat
lemia konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, apygardų teismų
sprendimuose, kuriuose asmenys buvo kaltinami pagal BK 199 straipsnį,
analizuotas ir pasiruošimo šiai
nusikalstamai veikai lygis. Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje
Nr. 1-68-458/2010 priimtame nuosprendyje nurodyta, kad kaltininkas
nusikalstamas veikas padarė naudodamasis
nuošalia vieta, tamsiu paros laiku, apsirengęs
specialiu kostiumu, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas
privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė daugiau kaip du kartus
viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal jam inkriminuojamą
baudžiamąjį įstatymą (A. G. , be kitų nusikalstamų veikų, taip pat nuteistas
pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir jam už šios nusikalstamos veikos padarymą
paskirta laisvės atėmimo penkiems mėnesiams bausmė).
2007 m. –2010
m. I pusmečio apygardų teismų sprendimų analizė parodo prieštaringą narkotinių
ar psichotropinių arba šių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda
sukeliamos žalos bei jos įtakos kontrabandos pavojingumo laipsniui vertinimą.
Dalyje analizuojamu
laikotarpiu apygardų teismų priimtų sprendimų žalos atsiradimo faktas ir
didesnis narkotinių bei psichotropinių medžiagų ar šių medžiagų pirmtakų
(prekursorių) kontrabandos pavojingumo laipsnis tiesiogiai siejamas su šių
kontrabandos būdu gabentų medžiagų specifika. Pavyzdžiui, Kauno apygardos
teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-131-175/2009 priimtame nuosprendyje
akcentuota, kad neteisėta veikla yra
susijusi su narkotinėmis medžiagomis, sukelia žalingus padarinius – žmonių
sveikatos žalojimą, dažnai ir jų mirtį, padaroma žala įvairiems visuomeniniams
santykiams, ekonominėms, dorovinėms ir kitoms socialinėms vertybėms. <. . . >
Padaryti nusikaltimai yra sunkus – BK 199 straipsnio 2 dalis ir labai sunkus – BK
260 straipsnio 3 dalis (L. R. , be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas pagal
BK 199 straipsnio 2 dalį ir jam už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta
trejų metų laisvės atėmimo bausmė).
Tuo tarpu kituose
apygardų teismų priimtuose sprendimuose dažnai nepripažįstamas žalos kilimo
faktas, jeigu kontrabandos būdu gabentos narkotinės ar psichotropinės medžiagos
nebuvo išplatintos. Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr.
1-38-417/2008 priimtame nuosprendyje atkreiptas dėmesys į tai, kad kaltinamojo sukeltas pavojus visuomenei buvo
nutrauktas, jo nusikalstamais veiksmais realios žalos žmonių sveikatai ar
gyvybei nepadaryta, turtinės naudos negauta (F. N. , be kitų nusikalstamų
veikų, taip pat nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį
ir jam, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, už šios nusikalstamos veikos
padarymą paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė).
Analogiškos pozicijos laikomasi ir Šiaulių apygardos teismo
baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-64/2008 priimtame nuosprendyje, kuriame nurodyta,
kad kaltinamosios nusikalstami veiksmai
jokių žalingų padarinių nesukėlė. N-s ji ir pasikėsino į ekonomiką bei nustatytą
verslo tvarką, taip pat į visuomenės sveikatą, tačiau realios žalos šioms
įstatymo saugomoms vertybėms nepadarė, nes narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos
policijos bei muitinės pareigūnų pasienio poste, jos nebuvo išplatintos, taigi
realios žalos visuomenės sveikatai taip pat nepadarė (J. B. , be kitų
nusikalstamų veikų, taip pat nuteista pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir jai,
taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta
vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė).
Šiuo aspektu minėtina
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje
byloje Nr. 2K-22/2008, kurioje konstatuota, kad narkotikai kelia didelę grėsmę ne tik vienai
valstybei, bet, kaip pabrėžta Jungtinių T-ų Organizacijos konvencijoje,
narkotikų padariniai pražūtingi visoms tautoms. N-otikų kontrolei ir
narkomanijos prevencijai visos valstybės skiria ypatingą dėmesį. K-os su
neteisėta narkotikų apyvarta Tarptautinės narkotikų politikos reikalavimai
nustatyti Jungtinių T-ų Organizacijos konvencijose dėl narkotinių ir
psichotropinių medžiagų kontrolės bei kovos su neteisėta jų apyvarta (1961,
1971, 1988 m. ). Šių konvencijų reikalavimais vadovaujasi visos šalys,
tarptautinės organizacijos. N-otikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos
politika įgauna tarptautinį pobūdį. Išvardytos konvencijos, remiantis Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalimi, yra Lietuvos Respublikos
įstatymų sudedamoji dalis. Dėl to
pripažintos klaidingomis teismų išvados, kad kaltinamasis A. A. , kontrabanda gabendamas narkotines medžiagas
per valstybės sieną, neturėjo konkretaus tikslo pakenkti šalies ekonomikai ar
nustatytai verslo tvarkai. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 2 d. nutartyje dar patikslinta, kad
narkotinės medžiagos buvo gabenamos ne į Lietuvos Respubliką, bet iš jos į
Rusijos Federaciją, todėl A. A. savo veiksmais realios žalos įstatymo saugomoms
vertybėms nepadarė.

4. 2. Bausmės
skyrimas atsižvelgiant į kaltės formą ir rūšį

Įstatymo
nuostata, kuria reikalaujama atsižvelgti į nusikalstamos veikos kaltės formą ir
rūšį, įtvirtinta BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Šis imperatyvas teismų
praktikoje turėtų būti suprantamas kaip įpareigojimas nustatyti, kokia kaltės
forma (tyčia ar neatsargumu) ir konkrečios formos rūšimi (tiesiogine ar
netiesiogine, apibrėžta ar neapibrėžta, staiga susiformavusia ar iš anksto
apgalvota tyčia, nusikalstamu pasitikėjimu ar nusikalstamu nerūpestingumu)
padaryta nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos išvadų 4
punktas).   
Išanalizavus
2007 m. –2010 m. I pusmečio apygardų teismų sprendimus baudžiamosiose bylose,
kuriose asmenys buvo kaltinami pagal BK 199 straipsnį, atkreiptinas dėmesys į
tai, kad ši bausmės individualizavimui turinti reikšmės aplinkybė bausmės
skyrimo motyvuose minima retai. N-s aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismai
nustato kontrabandos kaltės formą ir rūšį (pavyzdžiui, kad kaltininkai veikė
tiesiogine apibrėžta tyčia) arba tik kaltės formą (pavyzdžiui, kad kaltininkai
veikė tyčia), tačiau iš bausmės skyrimo motyvų neaišku, kokiu būdu į šią
aplinkybę buvo atsižvelgta skiriant bausmę (Kauno apygardos teismo baudžiamoji
byla Nr. 1-22-493/2008, Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr.
1-167-92/2008, Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-35-81/2009,
Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-169-113/2009 ir kt. ).
Taip pat pažymėtina,
kad kai kuriuose analizuojamu laikotarpiu priimtuose apygardų teismų
sprendimuose bausmės skyrimo motyvai nurodomi cituojant BK 54 straipsnio 2
dalies nuostatas BK 54 straipsnio 2 dalyje
numatyta, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos
veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos
veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę,
asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, jo
atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tačiau detaliau
padarytos kontrabandos kaltės forma ir rūšis bausmės skyrimo motyvuose nenurodomos,
nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuota, kad kaltinamoji L. M. veikė tiesioginės apibrėžtos tyčios forma, t. y.
darydama nusikalstamas veikas suvokė jų pavojingumo pobūdį ir norėjo taip
veikti (L. M. nuteista pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54
straipsnio 3 dalį, jai paskirta 180 MGL (23 400 Lt) dydžio bauda).
Kai kuriuose
analizuojamu laikotarpiu priimtuose apygardų teismų sprendimuose tik iš dalies
įgyvendinami BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimai, kai bausmės
skyrimo motyvuose nurodoma padarytos nusikalstamos veikos kaltės forma, tačiau
neminima jos rūšis. Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje
Nr. 1-15-107/2008 priimtame nuosprendyje nurodoma, kad skiriant bausmes atsižvelgiama į tai, jog E. J. padarė tyčines veikas,
vienas nusikaltimas apysunkis, kitas sunkus (E. J. , be kitų nusikalstamų
veikų, nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (6250
Lt) dydžio bauda). Padarytos nusikalstamos veikos kaltės formos rūšis nedetalizuojama
ir kituose apygardų teismų priimtuose sprendimuose, nors juose atkreiptas
dėmesys į tai, kad individualizuodamas bausmę teismas atsižvelgė ne tik į
padarytos kontrabandos kaltės formą, bet ir į jos rūšį: skirdamas bausmę F. N. teismas atsižvelgė į kaltės formą ir rūšį –
nusikaltimai padaryti tyčia (F. N. , be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas
pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54
straipsnio 3 dalį, už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta dvejų
metų laisvės atėmimo bausmė) (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji
byla Nr. 1-38-417/2008).
Be to, pastebėtina,
kad apygardų teismų sprendimuose, nurodant bausmės skyrimo motyvus, pasitaiko
klaidingų kaltės momentų (intelektinio ir valinio) nustatymo atvejų.   
Skiriant bausmę kaltinamiesiems A. D. , S. S. ir V. R. atsižvelgta
į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1
dalyje, yra sunkūs nusikaltimai, o veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje,
– nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalys). Kaltinamieji veikė
tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė pasekmes ir
jų siekė (A.
D. , be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199
straipsnio 2 dalį ir jam už šios nusikalstamos veikos
padarymą paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė) (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji
byla Nr. 1-154/2008).
Kontrabandos atveju
padarinių numatymo ir jų siekimo nustatymo reikalavimas suponuoja išvadą, kad
nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnyje, sudėties konstrukcija yra
materiali, todėl šios nusikalstamos veikos baigtumo momentas siejamas su
pavojingų padarinių, susietų būtinuoju priežastiniu ryšiu su pavojinga veika,
atsiradimu. Tačiau, analizuojant BK 199 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintos
kontrabandos nusikalstamos veikos sudėties konstrukciją, darytina išvada, kad
kontrabandos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda
laikoma baigta nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės
kontrolei ar jos išvengimo momento. Tokia pozicija ne kartą išsakyta ir
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys
Nr. 2K-540/2007, 2K-591/2007, 2K-122/2009, 2K-237/2010, 2K-324/2010 ir kitos).

4. 3. Bausmės skyrimas atsižvelgiant
į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus

2007 m. –2010 m. I pusmečio apygardų teismų sprendimų analizė
parodė, kad skiriant bausmę asmenims, kaltintiems pagal BK 199 straipsnį,
atsižvelgiama į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus. Teismų sprendimuose
įvardijami tokie neigiamai vertintini motyvai ir tikslai – siekis pasipelnyti
iš nelegalios veiklos, savanaudiški motyvai. Pavyzdžiui, į savanaudiškų motyvų
buvimo faktą atsižvelgta Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr.
1-146-238/2009 priimtame nuosprendyje, kuriame konstatuota, kad nusikaltimai, susiję su narkotinėmis
medžiagomis, kuriuos padarė kaltinamieji D. B. , D. Č. , R. D. , K. K. , kelia
didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai, jie
padaryti savanaudiškais tikslais (D. B. , D. Č. , R. D. ,
K. K. , be kitų nusikalstamų veikų, nuteisti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį.
Už šią nusikalstamą veiką D. B. paskirtas laisvės atėmimas penkeriems
metams, D. Č. penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, R. D. laisvės
atėmimas šešeriems metams, K. K. laisvės atėmimas šešeriems metams).  

4. 4. Bausmės
skyrimas atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos stadiją

Apygardų
teismų sprendimų analizė parodė, kad teismai paprastai laikosi BK 54 straipsnio
2 dalies 4 punkto reikalavimų ir, nustatę kontrabandos padarymo stadiją, į ją
atsižvelgia motyvuodami skiriamos bausmės dydį (Klaipėdos apygardos teismo
baudžiamoji byla Nr. 1-35-106/2010, Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla
Nr. 1-54-518/2008, Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-222-114/2009,
Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-228-53/2010).
Tačiau
analizuojamo laikotarpio apygardų teismų sprendimuose pasitaiko ir netinkamo BK
54 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo, kai aprašomojoje nuosprendžio dalyje
konstatavus, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ši
aplinkybė, nurodant bausmės skyrimo motyvus, neaptariama, todėl lieka neaišku,
kokiu būdu į šią aplinkybę buvo atsižvelgta skiriant bausmę (Kauno apygardos
teismo baudžiamoji byla Nr. 1-232-114/2008). Kitais atvejais apygardų teismų
sprendimuose apsiribojama abstrakčiu bausmės individualizavimui turinčių
aplinkybių vardijimu, formaliai nurodant BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas
aplinkybes, į kurias teismas turėtų atsižvelgti skirdamas bausmę (Kauno
apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-148-81/2010), arba pateikiamas
nebaigtinis šių aplinkybių sąrašas, o tai, manytina, negali būti laikoma
tinkamu BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų įgyvendinimu.
Skiriant bausmę kaltinamiesiems D. K. ir R. S. , atsižvelgta
į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos
veikos motyvus, tikslus, kaltinamųjų asmenybes, kitas aplinkybes (D. K. nuteistas
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta
subendrinta 42 MGL dydžio bauda; R. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį,
199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 41 MGL dydžio bauda) (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr.
1-208-133/2008).   

4. 5. Bausmės
skyrimas atsižvelgiant į kaltininko asmenybę

Būtinumas
individualizuojant bausmę atsižvelgti į teisinius, socialinius–demografinius,
socialinius–funkcinius ir kitus kaltininko asmenybę apibūdinančius požymius nustatytas
BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64
straipsniai) apžvalgos išvadų 7 punktą, teismai, vertindami nusikalstamą veiką
padariusio asmens asmenybę, turėtų išskirti asmenybės požymius, lemiančius
asmens pavojingumą, ir tuos požymius, kurie tam įtakos neturi. Šioje apžvalgoje
taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad kaltininko
pavojingumą nulemia požymiai, apibūdinantys jį iki nusikalstamos veikos
padarymo (ankstesnės nusikalstamos veikos ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į
girtavimą, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, vertybinė
orientacija, požiūris į šeimą, darbą, mokslą ir pan. ), nusikalstamos veikos
padarymo metu (ar apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ar blaivus ir
pan. ) ir po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimas ir prisipažinimas,
gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ir kitus bendrininkus,
žalos atlyginimas ir pan. ).
Išanalizavus 2007 m. –2010 m. I pusmečio apygardų teismų sprendimus pažymėtina, kad teismai, apibūdindami
kaltininko asmenybę iki nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnyje,
padarymo, bausmės skyrimo motyvuose mini įvairius kaltininko asmenybę
patenkinamai ar neigiamai apibūdinančius požymius. Šio laikotarpio teismų
sprendimuose atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltininkas anksčiau teistas (Kauno apygardos teismo baudžiamoji
byla Nr. 1-214-397/2007, 1-87-493/2010), daug
kartų baustas administracine tvarka (Kauno apygardos teismo baudžiamoji
byla Nr. 1-35-81/2009, Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr.
1-28-361/2009), buvo teistas už
analogiško nusikaltimo padarymą, tai rodo, kad kontrabanda yra tapusi šio
kaltinamojo pragyvenimui reikalingų lėšų įsigijimo būdu, nes kito legalaus
pajamų šaltinio jis neturi (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr.
1-87-417/2009), nusikalstama veika
įvykdyta neišnykus teistumui (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr.
1-52-238/2008, Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-81-602009), nepateisintas pasitikėjimas, nes
nusikalstama veika padaryta lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų laikotarpiu
(Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. M1-15-493/2010), nusikalstamos veikos
įvykdytos bausmės vykdymo atidėjimo metu (Vilniaus apygardos teismo
baudžiamoji byla Nr. 1-83-303/2010, Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr.
1-87-493/2010).
Taip pat akcentuojami
tokie socialiniai–demografiniai bei kiti neigiamai arba patenkinamai kaltininko
asmenybę apibūdinantys požymiai: kad kaltininkas
niekur nedirba (būdamas darbingas jauno amžiaus asmuo, niekur nedirba,
neužsiima jokia visuomenei naudinga veikla, neturi legalaus pragyvenimo
šaltinio (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-100-495/2009,
1-116-18/2010), piktnaudžiauja alkoholiu,
yra ūmaus būdo, neprognozuojamo elgesio (Klaipėdos apygardos teismo
baudžiamoji byla Nr. 1-40-417/2009).  
Analizuojamo laikotarpio
apygardų teismų sprendimuose teigiamai kaltininko asmenybę apibūdinančios
aplinkybės taip pat siejamos su teisiniais, socialiniais–demografiniais bei
kitais šią asmenybę apibūdinančiais požymiais. Teigiamai vertintina tai, kad asmuo anksčiau neteistas (Kauno
apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-68-175/2008, Klaipėdos apygardos teismo
baudžiamoji byla Nr. 1-169-113/2009), nėra
duomenų apie kaltininko patraukimą administracinėn atsakomybėn (Vilniaus
apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-118-312/2009), kaltinamasis mokosi (arba turi aukštąjį išsilavinimą), dirba, todėl
turi legalų pragyvenimo šaltinį (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr.
1-64-172/2009, Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-225-274/2007) arba
yra įsiregistravęs darbo biržoje
(Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-102-361/2010, Vilniaus
apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-170-149/2010), darbovietės ar kitų įstaigų išduotose charakteristikose apibūdinamas
teigiamai (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-177-495/2010,
Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-85-81/2007), mokosi be skolų, turi gerą vidurkį, yra nekonfliktiškas, geba spręsti
problemines situacijas, pasižymi atsakingumu, sąžiningumu, pareigingumu ir geru
elgesiu, jo asmenybė ir darbo rezultatai pagirtini ir nepriekaištingi
(Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-142-66/2009), yra daugkartinis įvairių sporto renginių
dalyvis ir laureatas (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr.
1-119-18/2010). V-inant kaltininko šeiminę padėtį ar kitus jo socialinius
ryšius, nurodomos tokios teigiamai jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės: kaltininkas turi šeimą (Kauno apygardos
teismo baudžiamoji byla Nr. 1-68-383/2009, Vilniaus apygardos teismo
baudžiamoji byla Nr. 1-222-533/2009), augina
(išlaiko) mažamečius ir (ar) nepilnamečius vaikus (Kauno apygardos teismo
baudžiamoji byla Nr. 1-22-493/2008, Šiaulių apygardos teismo baudžiamoji byla
Nr. 1-63-64/2009), rūpinasi ir prižiūri
neįgalų arba senyvą asmenį (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr.
1-166-133/2007, 1-68-175/2008), žmona
laukiasi kūdikio (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr.
1-254-209/2009), turi nuolatinę
gyvenamąją vietą (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr.
1-119-09/2009). Taip pat pažymima, kad kaltininko nusikalstamus veiksmus iš
dalies lėmė sunki šeiminė ar turtinė padėtis (pavyzdžiui, nepilnametės dukters
sveikatos būklė ir būtinumas ją operuoti (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji
byla Nr. 1-27-51/2009), kad kaltininkas
jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė dėl blogų gyvenimo sąlygų (Vilniaus
apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-39-211/2009). Taip atsižvelgiama ir į
kaltininko turtinę padėtį (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-128-86/2009, 1-120-53/2010, 1-178-256/2010, 1-293-315/2009,
1-297-86/2008), kuri kai kurių teismų sprendimuose turi įtakos tiek
skiriant bausmės dydį, tiek nustatant baudos mokėjimo terminus (Klaipėdos
apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-135-557/2007). Teismų sprendimuose taip
pat atsižvelgta į tai, kad, pavyzdžiui, kaltininkas dalyvavo likviduojant
�-obylio elektrinės avarijos padarinius (Klaipėdos apygardos teismo
baudžiamoji byla Nr. 1-35-106/2010), yra jauno amžiaus (Kauno apygardos teismo
baudžiamoji byla Nr. 1-146-238/2009, Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji
byla Nr. 1-95-361/2009).
Siekiant visapusio
kaltininko asmenybės įvertinimo apygardų teismų sprendimuose, priimtuose
bylose, kuriose asmenys buvo kaltinami pagal BK 199 straipsnį, yra
analizuojamos ir įvairios kaltininko asmenybę po nusikalstamos veikos padarymo
apibūdinančios aplinkybės, kurios savo ruožtu leidžia spręsti ir apie galimus
šios asmenybės teigiamus pokyčius. T-ėl teismų sprendimuose teigiamai
vertinama, pavyzdžiui, tai, kad kaltininkas nėra
padaręs naujų nusikalstamų veikų po
nusikalstamos veikos, už kurią jis teisiamas, (Klaipėdos apygardos teismo
baudžiamoji byla Nr. 1-75-107/2009, Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla
Nr. 1-63-303/2009), kaltininkas pažadėjo
ateityje laikytis įstatymų reikalavimų (Vilniaus apygardos teismo
baudžiamoji byla Nr. 1-172-312/2010) ir kt. I- priešingai – teismų neigiamai
vertinama, jeigu kaltininkas visą laiką
atkakliai neigia savo kaltę (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla
Nr. 1-28-361/2009), nesigaili (Klaipėdos
apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-28-361/2009), ikiteisminio tyrimo metu nuolat keitė savo parodymus, ragino meluoti ir
kitus bendrininkus, nebuvo nuoširdus (Klaipėdos apygardos teismo
baudžiamoji byla Nr. N1-54-107/2009), po
nusikaltimo padarymo, kai buvo norėta jį sulaikyti, pasieniečiams priešinosi,
todėl buvo sulaikytas panaudojant fizinę jėgą ir antrankius (Klaipėdos
apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. N1-54-107/2009).
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64
straipsniai) apžvalgos išvadų 7 punkte, be kitų aplinkybių, taip pat minima ir
vertintina kaltininko sveikatos būklė. T-ėl apygardų teismų per 2007 m. –2010
m. I pusmetį priimtuose sprendimuose atsižvelgta į tokias kaltininko sveikatos
būklę apibūdinančias aplinkybes: yra neįgalus (Klaipėdos apygardos teismo
baudžiamoji byla Nr. 1-35-106/2010), kaltininkui
nustatyta širdies liga, todėl jis dalyvauja moksliname vaistų tyrime, kurio
metu vartoja vaistus, galinčius pagerinti jo sutrikusią širdies veiklą; kalėjimo
sąlygomis tiriamasis vaistas negalėtų būti skiriamas (Vilniaus apygardos teismo
baudžiamoji byla Nr. 1-27-51/2009), į
psichiatrinę ir narkologinę įskaitą pagal gyvenamąją vietą neįrašytas
(Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-35-81/2009) arba, priešingai,
nurodoma, kad kaltininkas yra įrašytas į
narkologinę įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant opioidus
(Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-222-114/2009, Vilniaus apygardos
teismo baudžiamoji byla Nr. 1-83-303/2010).
Pažymėtina, kad
daugumoje apygardų teismų per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtų sprendimų kaltininko
asmenybę apibūdinantys požymiai buvo vardijami tik formaliai, dažniausiai
fragmentiškai nurodant vieną arba kelias kaltininko asmenybę teigiamai arba
neigiamai apibūdinančias aplinkybes. Šios nurodytos aplinkybės nebuvo vertintos
kaip kaltininką iki nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos darymo metu bei
po nusikalstamos veikos padarymo apibūdinančių požymių visetas, nors visų
kaltininko asmenybę apibūdinančių požymių kompleksinio vertinimo reikalavimas
ne kartą buvo akcentuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai)
apžvalga). Taip pat pažymėtina, kad dažniausiai formaliai nurodytais motyvais
buvo siekiama pagrįsti švelnesnės bausmės negu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis skyrimą, nors kyla
abejonių, ar tokios bausmės paskyrimas bendrai įmanomas.

4. 6. Bausmės skyrimas
nusikalstamos veikos bendrininkams

Vadovaudamiesi BK 54
straipsnio 2 dalies 6 punktu, teismai paprastai atsižvelgia į kiekvieno
bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį (vykdytojas,
organizatorius, kurstytojas, padėjėjas), jo vaidmenį (veiksmų reikšmingumas ir
indėlis) ir pobūdį (veiksmų intensyvumas, aktyvumas), taip pat bendrininkavimo
formą (bendrininkų ar organizuota grupė).
Paprastai analizuojamo
laikotarpio teismų praktikoje skiriant bausmes kontrabandos, padarytos kelių
asmenų pastangomis, bylose, išsamiai atskleidžiama kiekvieno bendrininko,
dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšis, jo indėlis bei aktyvumas, taip pat
poveikis kitiems bendrininkams ir visai bendros nusikalstamos veikos eigai
siekiant bendro nusikalstamo rezultato (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji
byla Nr. 1-135-557/2007, 1-23-361/2007, 1-28-361/2009, Vilniaus apygardos
teismo baudžiamoji byla Nr. 1-72-495/2007).
Tačiau pažymėtina, kad per
2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtuose apygardų teismų sprendimuose pasitaiko ir
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos neatitinkančių BK 54 straipsnio 2
dalies 6 punkto taikymo pavyzdžių. Konstatavus, kad
nusikalstamą veiką padarė bendrininkų ar organizuota grupė, bausmės skyrimo
motyvuose ne visada detalizuojama bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą
veiką forma ir rūšis.
Skirdamas kaltinamiesiems bausmes teismas pažymėjo,
kad kaltinamieji J. J. , A. G. , A. Š. , V. A. padarė sunkų nusikaltimą, V.
V. sunkų ir apysunkį nusikaltimus. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe
kaltinamiesiems pripažintina tai, kad nusikaltimai padaryti organizuota grupe (J. J. ,
A. G. , A. Š. , V. A. nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir jiems
paskirtos 250 MGL, 250 MGL, 250 MGL, 150 MGL dydžio baudos) (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-15-113/2007). Pažymėtina,
kad, nustačius organizuotos grupės buvimo faktą, bausmės skyrimo motyvuose
nenurodytas kiekvieno nusikalstamos veikos padaryme dalyvavusio bendrininko
vaidmuo bei jo dalyvavimo rūšis, kurie leistų spręsti apie jo didesnį ar,
priešingai, – mažesnį pavojingumą, palyginti su kitais bendrininkais. Dėl to
lieka neaišku, ar teismo sprendime į šias aplinkybes individualizuojant bausmę
buvo atsižvelgta.  
Taip pat
manytina, kad tinkamu bausmės individualizavimu negali būti laikomas ir BK 54
straipsnio 2 dalies 6 punkto taikymas, kai teismo sprendimuose tik formaliai
nurodoma, jog skiriant bausmę atsižvelgta į kiekvieno bendrininko vaidmenį darant
nusikalstamą veiką, tačiau detaliau šios aplinkybės turinys neatskleidžiamas
(Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-161-113/2007).

4. 7. Bausmės skyrimas
atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes

Be kitų bausmės
individualizavimo aplinkybių, BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte teismui
numatytas įpareigojimas atsižvelgti ir į kaltininko baudžiamąją atsakomybę
lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Išanalizavus minėto laikotarpio
priimtus apygardų teismų sprendimus, kuriuose asmenys buvo kaltinami pagal BK
199 straipsnį, pažymėtina, kad dažnai šiuose sprendimuose atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog
kaltininkas visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir
nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius
asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą).
Tačiau per 2007 m. –2010 m.
I pusmetį priimtų apygardų teismų sprendimų analizė rodo skirtingus BK 59
straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo bei taikymo atvejus. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje
byloje Nr. 1-27-51/2009 nurodyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina net dvi įstatymo numatytos lengvinančios
aplinkybės. Dėl šių aplinkybių – nuoširdaus kaltininko prisipažinimo padarius
nusikaltimus, nuoširdaus apgailestavimo dėl padarytų nusikaltimų, aktyvių
veiksmų padedant išaiškinti nusikaltimo bendrininką ir įrodyti pastarojo kaltę,
jo veikoje nustatytų dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, – teismo
nuomone, jam gali būti taikoma švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė (K.
M. , be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir jam už šią nusikalstamą
veiką paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Šiame apygardos teismo nuosprendyje BK
59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti alternatyvūs pagrindai pripažinti
savarankiškomis kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.
Įvairių BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos baudžiamąją atsakomybę
lengvinančios aplinkybės interpretavimo pavyzdžių galima rasti ir Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kur, kaip ir minėtame Vilniaus apygardos teismo
sprendime, pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta
keletas kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-327/2010) arba, priešingai, –
konstatuojama, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2
punkte numatyta keletas baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-379/2010).
Analizuojant kaltininko
baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių institutą, atkreiptinas dėmesys
į tai, kad, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, teismui palikta diskrecija
pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnyje
nenumatytas aplinkybes. Esant nebaigtiniam lengvinančių aplinkybių sąrašui,
teismas, pripažindamas aplinkybę lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, turėtų
atsižvelgti į įvairias kitas bausmės skyrimą reglamentuojančias normas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos
skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos išvadų 17 punkte nurodyta: Teismai nepripažįsta atsakomybę lengvinančia
aplinkybe to, kad nusikalstamą veiką padarė nepilnametis. Į šią aplinkybę
atsižvelgiama taikant BK XI skyriuje numatytus baudžiamosios atsakomybės
ypatumus.
Ypatinga reikšmė
kaltininko amžiui teikiama skiriant bausmę nepilnamečiams, o išimtiniais
atvejais – asmenims iki 21 metų pagal BK XI skyriaus nuostatas, todėl tokie
teismų sprendimai, kuriuose asmens nepilnametystė yra pripažinta kaltininko
baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos
teismo baudžiamojoje byloje Nr. N1-54-107/2009 nurodyta, kad G. J. nusikaltimą padarė būdamas
nepilnametis (16 metų amžiaus), tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia
aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis) (G.
J. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės
atėmimo bausmė bei vadovaujantis BK 92 straipsniu jos vykdymas atidėtas
vieneriems metams), kelia abejonių, ar teismai tinkamai atsižvelgia į BK XI
skyriaus normas skirdami bausmę asmenims, kurie kontrabandos padarymo metu
nebuvo sulaukę pilnametystės.
Išanalizavus 2007
m. –2010 m. I pusmečio priimtus apygardų teismų sprendimus atsakomybę
sunkinančių aplinkybių pripažinimo ir taikymo kaltininkui individualizuojant
bausmę aspektu, pažymėtina, kad teismų sprendimuose dažniausiai atsakomybę
sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką padarė
bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba organizuota grupė
(BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

4. 8. Bausmės skyrimas,
kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61
straipsnis)

BK 61 straipsnio 2
dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar)
atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį,
taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai
parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį,
skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr.
2K-209/2006 akcentuota, kad BK 61
straipsnio 2 dalyje neribojama teismo teisė pasirinkti BK specialiosios dalies
straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau
reikalaujama motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodoma, kad bausmės dydis
turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. BK 61 straipsnio 2 dalies
dispozicijos, kaip reikalaujančios skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK
straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, aiškinimas
nėra tikslus, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į
bausmės dydį. Įstatymo tekste įsakmiai nereikalaujama skirti tik tokią bausmę,
kuri yra didesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį. Analogiška pozicija
išsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-320/2007.
Atsižvelgiant į tai, teigtina,
BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti interpretuojamos kaip
paliekančios teismo diskrecijai bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimą, tačiau
įpareigojančios nurodyti kaltininkui skirtos bausmės rūšies ir dydžio parinkimą
pagrindžiančius argumentus–motyvus. Pareiga įvertinti bausmės
individualizavimui turinčių aplinkybių visetą akcentuota Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartyje Nr. 2K-379/2010: BK 61
straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik
atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį,
pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas
aplinkybes. Visos šios aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę.
Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės
dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Iš tyrinėtų per 2007
m. –2010 m. I pusmetį priimtų apygardų teismų sprendimų, kuriais asmenys
nuteisti už kontrabandos padarymą, matyti, kad teismai, skirdami švelnesnę negu
BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmę,
ypatingą dėmesį skiria tik kaltininko asmenybę apibūdinančioms aplinkybėms, dažnai
sureikšmindami socialinių–demografinių požymių (kaltininko amžius, šeiminė
padėtis ir kt. ) įtaką skiriamai bausmei. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr.
1-87-493/2010 priimtą nuosprendį, kuriame nurodyta, kad, skiriant bausmę R. M. , atsižvelgta į veikų pavojingumo visuomenei
pobūdį ir laipsnį – viena veika priskirta sunkių nusikaltimų ir viena labai
sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), į jo asmenybę – praeityje
teistas, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, nors
nevedęs, bet turi du mažamečius vaikus, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes
ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikaltimų pasekmes, į disponuoto
kokaino kiekį, kuris 20 kartų viršijo nustatytą labai didelio kiekio žemutinę
ribą, vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, taip pat įvertinus BK 54
straipsnio 1 ir 2 dalyse, 58 straipsnio 2 dalyje išdėstytus pagrindus, jam už
atskiras veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė, švelnesnė negu sankcijose
numatytas bausmės vidurkis (R. M. , be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas
pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir jam už šios
nusikalstamos veikos padarymą paskirta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės
atėmimo bausmė).  
Įvairių kaltininko
asmenybę apibūdinančių požymių akcentavimas akivaizdus ir Vilniaus apygardos
teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-172/2007. Sunkinančių ar lengvinančių M. C. atsakomybę aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos
pavojingumo laipsnį, narkotinių medžiagų kiekį, kaltės formą ir rūšį – veikė
tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas yra baigtas, į M.
C. asmenybę – jau būdamas suimtas šioje byloje vedė, dirba, apibūdinamas
neblogai, turi nepilnametį vaiką, duomenys apie jo teistumą Rusijoje yra
nepakankami, o apie teistumą Lietuvos Respublikoje duomenų nėra, todėl,
atsižvelgiant į M. C. asmenybę, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė
mažesnė negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (M. C. ,
be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir jam už
šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta šešerių metų laisvės atėmimo
bausmė). Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltininkas
kontrabandos būdu gabeno 3009,39 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2212,96 g
heroino, o tai labai didelis narkotinės medžiagos kiekis.
V-inant šiuose teismų
sprendimuose pateiktus bausmių skyrimo motyvus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad
teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltininko asmenybę apibūdinantys
požymiai, tokie kaip amžius, lytis, šeiminė padėtis, sveikatos būklė ir pan.
savaime negali lemti švelnesnės bausmės paskyrimo, į juos gali būti
atsižvelgiama tik visų kitų aplinkybių, apibūdinančių kaltininko asmenybę,
kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m.
gegužės 16 d. Teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus (Baudžiamojo
kodekso 129 straipsnis) apžvalgos išvadų 4 punktas).  
Manytina, kad
nepakankamai motyvuotas mažesnės, negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos
terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmės skyrimas matyti ir Kauno
apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-493/2008, kai priėmus
apkaltinamąjį nuosprendį nurodyta, jog, skiriant
bausmę G. P. , atsižvelgiama į veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį –
įvykdė vieną labai sunkų, vieną sunkų, vieną nesunkų nusikaltimus, jo asmenybę,
į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į jo vaidmenį padarant nusikalstamas
veikas, į psichotropinių medžiagų kiekį, į nusikaltimų pasekmes, todėl jam
skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, švelnesnė, negu sankcijoje numatytas
bausmės vidurkis (G. P. , be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas pagal BK 199
straipsnio 2 dalį ir jam už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta šešerių
metų laisvės atėmimo bausmė). Šioje baudžiamojoje byloje konstatuota labai
didelio kiekio – 892,278 g – psichotropinės medžiagos – metamfetamino kontrabanda
bei bendrininkų grupės buvimo faktas.
Taip pat abejotini tokie
per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimti apygardų teismų sprendimai, kai
minimalaus BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos terminuotos laisvės atėmimo
bausmės dydžio skyrimas grindžiamas išvada, kad šioje straipsnio dalyje
numatytas itin griežtas nusikalstamos veikos baudžiamumas.  
Įvertinus nuteistojo asmenybę ir atsižvelgiant į tai, kad už
neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos turint
tikslą ją platinti numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė, už šį
nusikaltimą M. A. skirtina minimali laisvės atėmimo trukmė, nurodyta
sankcijoje; teismo manymu, šiuo atveju tokia bausmė yra ilgalaikė ir pakankama (M. A. , be kitų
nusikalstamų veikų, nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį
ir jam už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta penkerių metų laisvės
atėmimo bausmė) (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-116-18-2010).
Tokio pobūdžio
minimalios BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės skyrimo
motyvai pateikti ir Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr.
1-131-175/2009. Atsižvelgus į kaltinamojo
asmenybę, jo padarytų veikų pavojingumą visuomenei,
nusikaltimo sunkumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad už šią nusikalstamą
veiką ir minimali bausmė yra labai griežta, kaltinamajam R. L. skirtina
individualizuota – įstatymo nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (R. L. , be kitų nusikalstamų veikų,
nuteistas ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir jam už šios nusikalstamos veikos
padarymą paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė).
Apibendrinant pažymėtina,
kad šiuo aspektu svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje
byloje Nr. 2K-22/2008, kurioje atkreiptas dėmesys į
tai, kad vienas iš pirmosios instancijos
teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų yra tai, kad BK 199 straipsnio 2 dalies ir
260 straipsnio 3 dalies sankcijos yra labai griežtos, numato tik laisvės
atėmimo bausmes ir jų minimalios ribos itin aukštos – treji ir dešimt metų. Taip
teismas išsakė nuomonę dėl įstatymo teisingumo, kai tuo tarpu teismas privalo
besąlygiškai vadovautis įstatymu.
Tais
atvejais, kai yra
pagrindas manyti, jog baudžiamojo įstatymo normos, kurios turėtų būti taikomas
konkrečioje baudžiamojoje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai, teismui, nagrinėjančiam šią baudžiamąją bylą, numatyta
pakankamai galimybių, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
kompetenciją, kreiptis į jį su prašymu spręsti, ar šios nuostatos atitinka
Lietuvos Respublikos Konstituciją. Kitu atveju
teigtina, kad teismai, motyvuodami skirtiną už kontrabandos padarymą bausmės
dydį, neturėtų kvestionuoti už šios nusikalstamos veikos padarymą nustatyto
baudžiamumo teisingumo.
Pabrėžtina,
kad, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pirmiau pateikti
teismų motyvai turėtų būti pripažįstami formaliais. Tokio pobūdžio bausmės
skyrimo motyvų apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodymu siekiama
vieno tikslo – kaltininkui paskirti švelnesnę bausmę negu sankcijoje numatytos
bausmės vidurkis, kai realiai tokios bausmės paskyrimas yra negalimas.   

5. Lietuvos apeliacinio teismo per 2007 m. –2010 m. I pusmetį
kontrabandos bylose priimtų sprendimų analizė

Analizuojant teismų
praktiką kontrabandos bylose apžvelgti 55 Lietuvos apeliacinio teismo per 2007[4]m. –2010
m. I pusmetį priimti sprendimai (dėl 76 apeliacinių skundų) baudžiamosiose
bylose, kuriose asmenys buvo kaltinami pagal BK 199 straipsnį.

Lietuvos
apeliacinio teismo sprendimai, priimti kontrabandos bylose
per 2007
m. –2010 m. I pusmetį



Metai


2007 metai


2008 metai


2009 metai


2010 m.
I pusmetis


Iš viso












Lietuvos apeliacinio teismo priimti sprendimai


13


10


21


11


55







Išnagrinėtų apeliacinių skundų skaičius


18


14


31


13


76






Pasirinkto laikotarpio
Lietuvos apeliacinio teismo sprendimų tyrimas padėjo identifikuoti pagrindinius
apeliacinių skundų dėl neįsiteisėjusių apygardų teismų nuosprendžių, priimtų
kontrabandos baudžiamosiose bylose, padavimo pagrindus bei motyvus, nustatyti,
ar baudžiamojo proceso dalyviai, kuriems suteikta teisė apskųsti neįsiteisėjusį
teismo nuosprendį apeliacine tvarka, tinkamai išnaudoja šias jiems suteiktas procesines
galimybes, taip pat pastebėti pagrindinius Lietuvos apeliacinio teismo
konstatuotus pirmosios instancijos teismo padarytus baudžiamojo bei baudžiamojo
proceso įstatymo pažeidimus.
Vadovaujantis BPK 312
straipsnio 1 dalimi apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusių nuosprendžių bet
kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, privatus
kaltintojas, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas
pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. Kontrabandos baudžiamųjų bylų
eigos analizei svarbu nustatyti valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose
palaikančio prokuroro ir nuteistojo bei jo gynėjo aktyvumą, naudojantis
procesinėmis galimybėmis apskųsti neįsiteisėjusį teismo nuosprendį apeliacine
tvarka.

Proceso
dalyvių, dėl kurių pateiktų apeliacinių skundų kontrabandos bylose
 per 2007 m. –2010 m. I pusmetį Lietuvos
apeliacinis teismas priėmė sprendimus, skaičius



Apeliantas


2007 metai


2008 metai


2009 metai


2010 m.
I pusmetis


Iš viso












Nuteistasis/gynėjas


12


12


28


11


63







Prokuroras


6


2


3


2


13






Lietuvos apeliacinio
teismo per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtų sprendimų kontrabandos
baudžiamosiose bylose tyrimas parodė, kad dauguma apeliacinių skundų dėl
neįsitiesėjusių apygardų teismų apkaltinamųjų nuosprendžių baudžiamosiose
bylose, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnį, yra nuteistųjų arba jų
gynėjų skundai. Iš paduotų 76 apeliacinių skundų, dėl kurių šiuo laikotarpiu
apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimus, 63 apeliaciniai skundai buvo
paduoti nuteistojo arba jo gynėjo, tai apie 83 proc. visų per 2007 m. –2010 m. I
pusmetį apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtų apeliacinių skundų
baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnį. Apibendrinant
pažymėtina, kad valstybinį kaltinimą kontrabandos baudžiamosiose bylose palaikę
prokurorai Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė 13 apeliacinių skundų, tai apie
17 proc. visų apeliacinių skundų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas minėtu
laikotarpiu priėmė sprendimus kontrabandos baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant
į tai, kad prokurorų paduotų apeliacinių skundų kontrabandos bylose skaičius
yra 66 proc. mažesnis negu šiose baudžiamosiose bylose paduotas nuteistųjų bei
jų gynėjų apeliacinių skundų skaičius, kyla pagrįstų abejonių, ar valstybinį
kaltinimą kontrabandos bylose palaikantys prokurorai kiekvienoje byloje
tinkamai išnaudoja baudžiamojo proceso įstatymo suteiktas galimybes, kad už
kontrabandos padarymą būtų paskirtos teisingos bausmės ar tinkamai pritaikytos
kitos baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo normos.
Detalesnė pateiktų
apeliacinių skundų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas per 2007 m. –2010
m. I pusmetį priėmė sprendimus kontrabandos baudžiamosiose bylose, analizė
atlikta atsižvelgiant į šių skundų pateikimo pagrindus ir motyvus. Kadangi BPK
312 straipsnio 1 dalyje teisė paduoti apeliacinį skundą dėl neįsiteisėjusio
teismo nuosprendžio nustatyta tiek valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose
palaikančiam prokurorui, tiek nuteistajam ar jo gynėjui, todėl šių proceso
dalyvių apeliaciniai skundai analizuoti atskirai.

5. 1. Nuteistųjų arba jų gynėjų
apeliacinių skundų dėl neįsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių padavimo
pagrindai ir motyvai

Lietuvos apeliacinio
teismo per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtų sprendimų tyrimas parodė, kad nuteistieji
arba jų gynėjai apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusių apkaltinamųjų
nuosprendžių, priimtų kontrabandos bylose, paduoda šiais pagrindais ir
motyvais:
1. Apeliaciniuose
skunduose keliamos abejonės dėl nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, ginčijant
baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei įrodymų
vertinimo pagrįstumą. Šiuose apeliaciniuose skunduose teigiama, kad neįrodyta,
jog nuteistasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, turinčią
BK 199 straipsnyje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių, arba
nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnyje. Atsižvelgiant į
tai, apeliacinės instancijos teismo prašoma priimti išteisinamąjį nuosprendį. Šiuose
apeliaciniuose skunduose taip pat dažnai prašoma, apeliacinės instancijos
teismui nepriėmus išteisinamojo nuosprendžio, peržiūrėti paskirtos bausmės rūšį
ir (ar) jos dydį bei galimybes taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62
straipsnio nuostatas.

Per 2007
m. –2010 m. I pusmetį išnagrinėtų apeliacinių skundų,
kuriuose prašoma priimti
išteisinamąjį
nuosprendį, skaičius



Metai


2007 metai


2008 metai


2009 metai


2010 m.
I pusmetis


Iš viso












Išnagrinėtų apeliacinių skundų skaičius


3


6


15


8


32






2007 metais
išnagrinėti 3 apeliaciniai skundai, paduoti šiais pagrindais ir motyvais, 2008
metais – 6 apeliaciniai skundai, 2009 metais – 15 apeliacinių skundų ir per 2010
metų I pusmetį – 8 apeliaciniai skundai.
2. Apeliaciniuose
skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame
nuosprendyje pateiktu nusikalstamos veikos kvalifikavimu, todėl apeliacinės
instancijos teismo prašoma perkvalifikuoti nusikalstamą veiką į kitą BK 199
straipsnio dalį ir atsižvelgiant į tai paskirti švelnesnę bausmę negu
apkaltinamajame nuosprendyje paskirta galutinė subendrinta bausmė.

Per 2007
m. –2010 m. I pusmetį išnagrinėtų apeliacinių
skundų, kuriuose prašoma perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, skaičius



Metai


2007 metai


2008 metai


2009 metai


2010 m.
I pusmetis


Iš viso












Išnagrinėta apeliacinių skundų


1


1


1


0


3






2007 metais
išnagrinėtas 1 apeliacinis skundas, kuriame nurodyta, kad apygardos teismas
netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė
baudžiamąjį įstatymą (kvalifikavo nusikalstamą veiką) ir neteisingai paskyrė
bausmę; 2008 metais – 1 apeliacinis skundas; 2009 metais – 1 apeliacinis
skundas.
3. Neginčijami
baudžiamojo proceso metu nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei oficialus
apkaltinamajame teismo nuosprendyje pateiktas nusikalstamos veikos kvalifikavimas,
tačiau keliamos abejonės dėl
paskirtos bausmės tinkamo individualizavimo. Dėl to apeliantai pateiktuose
skunduose dažnai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė
taikyti įvairias bausmės individualizavimui turinčias įtakos baudžiamojo
įstatymo nuostatas. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančių aplinkybių,
todėl į jas neatsižvelgė skirdamas bausmę; teismas nepagrįstai atsisakė taikyti
BK 62 straipsnį, numatantį galimybę taikyti švelnesnę, negu įstatymo numatyta,
bausmę, taip pat apeliacinės instancijos teismo prašoma, vadovaujantis BK 76
straipsniu, atleisti nuo bausmės dėl ligos arba, taikant BK 75 straipsnio
nuostatas, atidėti bausmės vykdymą.

Per 2007
m. –2010 m. I pusmetį išnagrinėtų apeliacinių
skundų,
kuriuose
ginčijamas bausmės individualizavimas, skaičius



Metai


2007 metai


2008 metai


2009 metai


2010 m.
I pusmetis


Iš viso












Išnagrinėta apeliacinių skundų


8


5


12


3


28






2007 metais
išnagrinėti 8 apeliaciniai skundai, kuriuose ginčijami įvairūs įtakos bausmės
individualizavimui turinčių normų taikymo aspektai, 2008 metais – 5
apeliaciniai skundai, 2009
metais – 12 apeliacinių skundų ir 2010 metais – 3 apeliaciniai skundai.
P-eikta nuteistųjų bei
jų gynėjų apeliacinių skundų dėl neįsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių
padavimo pagrindų ir motyvų analizė leidžia teigti, kad dauguma apeliacinių
skundų dėl apygardų teismų nuosprendžių, priimtų kontrabandos bylose, teikiama
ginčijant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes,
apeliantų nuomone, nustatytos faktinės bylos aplinkybės nepakankamos
konstatuoti, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK
199 straipsnyje. Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį paduoti 63 nuteistųjų ar jų
gynėjų apeliaciniai skundai, iš jų apie 51 proc. (32 apeliaciniai skundai)
skundų, kuriuose apeliacinės instancijos teismo prašoma priimti išteisinamąjį
nuosprendį. Tuo tarpu apie 44 proc. (28 apeliaciniai skundai) visų Lietuvos
apeliacinio teismo per šį laikotarpį išnagrinėtų apeliacinių skundų yra
skundai, kuriuose yra keliamos abejonės dėl kaltininkui apygardų teismų priimtuose
apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose paskirtų bausmių tinkamo individualizavimo.

5. 2. Valstybinimą
kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikančių prokurorų apeliacinių skundų dėl
neįsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių padavimo pagrindai ir motyvai.

Apeliacinės instancijos per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtų sprendimų analizė parodė, kad prokurorai apeliacinius
skundus dėl neįsiteisėjusių nuosprendžių paduoda tiek apygardų teismams priėmus
išteisinamuosius nuosprendžius, tiek ginčydami įvairius baudžiamojo įstatymo
taikymo aspektus, kontrabandos byloje apygardų teismams priėmus apkaltinamuosius
nuosprendžius. Taip pat pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose, kuriose nuteista
keletas asmenų pagal BK 199
straipsnį, apeliaciniai skundai prokurorų dažnai paduodami remiantis skirtingais
pagrindais ir motyvais dėl kiekvieno nuteistojo. Siekiant detalesnės apeliacinių
skundų pateikimo motyvų ir pagrindų analizės, šie apeliaciniai skundai
skaidytini į savarankiškus atvejus ir dėl kiekvieno nuteistojo arba išteisintojo
analizuotini savarankiškai (toliau – atvejai).
Apygardų teismams
baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnį, priėmus
apkaltinamuosius nuosprendžius, prokurorų apeliaciniuose skunduose minimi šie
skundo padavimo pagrindai ir motyvai:
1. G-ijamas apygardų
teismų apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose nuteistajam paskirtos bausmės rūšis
ar dydis.
1. 1. Keliamos abejonės
dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrįstumo, nurodant, kad pirmosios
instancijos teismo priimtame apkaltinamajame nuosprendyje nurodytos aplinkybės,
įvardytos kaip pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra
išimtinės bei leidžiančios taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir kaltininkui
paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę.
Iš 2007 metais priimtų
Lietuvos apeliacinio teismo sprendimų matyti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies
taikymo pagrįstumas ginčytas 1 atveju (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji
byla Nr. 1A-258/2007, kurioje prokuroro apeliacinis skundas netenkintas),
2008 metais – 1 atveju (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr.
1A-299/2008, kurioje prokuroro apeliacinis skundas tenkintas, panaikinus BK 54
straipsnio 3 dalies taikymą nuteistajam).



Metai


2007 metai


2008 metai


2009 metai


2010 m.
I pusmetis


Iš viso atvejų












Atvejai


1


1


0


0


2






1. 2. Nurodomas kitų Baudžiamojo
kodekso numatytų bausmės individualizavimui turinčių įtakos nuostatų netinkamas
taikymas.
Iš išanalizuotų 2007
metų Lietuvos apeliacinio teismo priimtų sprendimų matyti, kad 2007 metais
nagrinėti 2 atvejai, kai prokuroro apeliaciniame skunde buvo kelta per švelnios
bausmės skyrimo problema (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr.
1A-423/2007, kurioje prokuroro apeliacinis skundas nebuvo tenkintas), taip pat
1 atvejis, kai apeliaciniame skunde nurodytas nepagrįstas baudžiamąją
atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų
grupė, nepripažinimas (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr.
1A-380/2007, kurioje šiuo aspektu prokuroro apeliacinis skundas buvo
tenkintas). 2009 metais – 5 atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji
byla Nr. 1A-391/2009, kurioje prokuroro apeliacinis skundas tenkintas ir
nuteistiesiems paskirta griežtesnė bausmė bei Lietuvos apeliacinio teismo
baudžiamoji byla Nr. 1A-458/2009, kurioje prokuroro apeliacinis skundas taip
pat tenkintas ištaisius pirmosios instancijos teismo klaidas netinkamai taikius
BK 64 straipsnio nuostatas) .



Metai


2007 metai


2008 metai


2009 metai


2010 m.
I pusmetis


Iš viso atvejų












Atvejai


3


0


5


0


8






2. Apeliaciniame skunde
nurodoma, kad apygardų teismai nepagrįstai priimdami apkaltinamuosius nuosprendžius
kontrabandos baudžiamosiose bylose netaikė turto konfiskavimo (BK 72 straipsnio
nuostatos).
Iš 2009 metų apeliacinės
instancijos teismo sprendimų matyti, kad 3 atvejais apeliacinės instancijos
teismo buvo prašoma taikyti BK 72 straipsnio nuostatas, konfiskuojant iš
nusikalstamos veikos gautas pajamas (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji
byla Nr. 1A-391/2009, kurioje prokuroro apeliacinis skundas tenkintas).  



Metai


2007 metai


2008 metai


2009 metai


2010 m.
I pusmetis


Iš viso atvejų












Atvejai


0


0


3


0


3






Tais atvejais, kai
kontrabandos baudžiamosiose bylose pirmosios instancijos teismas per 2007 m. –2010
m. I pusmetį buvo priėmęs išteisinamuosius nuosprendžius, prokurorai
pateiktuose apeliaciniuose skunduose kėlė abejones dėl tokio teismo procesinio
sprendimo pagrįstumo. Šiuose apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad
baudžiamojo proceso metu buvo surinkta pakankamai duomenų, pagal kuriuos buvo
galima konstatuoti, jog asmuo įvykdė veiką, turinčią BK 199 straipsnyje numatytos
nusikalstamos veikos sudėties požymių.  
Iš 2007 metais priimtų
apeliacinės instancijos teismo sprendimų matyti, kad 9 atvejais buvo prašoma apeliacinės
instancijos teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir
priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos apeliacinio teismo
baudžiamosiose bylose Nr. 1A-213/2007 ir 1A-182/2007 prokuroro apeliaciniai
skundai, kuriuose prašoma panaikinti išteisinamąjį ir priimti naują
apkaltinamąjį nuosprendį, nebuvo tenkinti; Lietuvos apeliacinio teismo
baudžiamojoje byloje Nr. 1A-249/2007 prokuroro apeliacinis skundas tenkintas iš
dalies priėmus naują apkaltinamąjį nuosprendį).
2008 metais – 2 atvejai
(Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-336/2008, kurioje
prokuroro apeliacinis skundas tenkintas ir priimtas naujas apkaltinamasis
nuosprendis); 2009 metais – 1 atvejis (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji
byla Nr. 1A-458/2009, kurioje prokuroro apeliacinis skundas nebuvo tenkintas); per
2010 m. I pusmetį – 2 atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr.
1A-119/2010, kurioje prokuroro apeliacinis skundas buvo tenkintas ir Lietuvos
apeliacinio teismo baudžiamoji byla, kurioje prokuroro apeliacinis skundas buvo
atmestas).



Metai


2007 metai


2008 metai


2009 metai


2010 m.
I pusmetis


Iš viso atvejų












Atvejai


9


2


1


2


14






Analizuojamu laikotarpiu
priimtų apeliacinės instancijos teismo sprendimų nustatytų atvejų analizė parodė,
kad didžioji nagrinėtų atvejų dalis siejama su keliamomis abejonėmis dėl
priimto išteisinamojo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Per 2007 m. –2010 m.
I pusmetį iš viso nustatyti 27 atvejai, iš kurių 14 atvejų apeliacinės
instancijos teismo buvo prašoma priimti apkaltinamąjį teismo nuosprendį, tai apie
52 proc. visų per šį laikotarpį nustatytų atvejų; o tokių atvejų, kai ginčijama
paskirtos bausmės rūšis ar jos dydis, buvo apie 37 proc. (10 atvejų) visų per
šį laikotarpį apeliacinės instancijos teismo priimtų sprendimų nustatytų
atvejų.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo per 2007 m. –2010 m. I
pusmetį priimtų nutarčių kontrabandos baudžiamosiose bylose analizė

Kasacinio teismo praktikos
kontrabandos baudžiamosiose bylose tyrimo metu išanalizuotos 35 Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2007[5]–2010
metų nutartys, priimtos sprendžiant įvairius kontrabandos nusikaltimo
inkriminavimo arba bausmės individualizavimo probleminius klausimus.

Per 2007
m. –2010 m. I pusmetį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų nutarčių skaičius



Metai


2007 metai


2008 metai


2009 metai


2010 m.
I pusmetis


Iš viso












Kasacinių nutarčių
skaičius


11


9


8


7


35






Baudžiamosiose bylose,
kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnį, priimtų kasacinių nutarčių tyrimas
nustatė ne tik dažniausiai teismų praktikoje pasitaikančias baudžiamojo
įstatymo ar baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidas, bet ir baudžiamojo
proceso dalyvių aktyvumą naudojantis baudžiamojo proceso įstatymo jiems
suteikta kasacinio skundo dėl įsiteisėjusių pirmosios instancijos ir
apeliacinės instancijos teismų kontrabandos baudžiamosiose bylose priimtų
nuosprendžių (vadovaujantis BPK 367 straipsnio nuostatomis) ar nutarčių
pateikimo teise.
Išnagrinėjus minėto
laikotarpio proceso dalyvių kontrabandos bylose paduotus kasacinius skundus,
priimtos įvairios BPK 382 straipsnyje numatytos kasacinio teismo nutartys. Vis
dėlto pažymėtina, kad šiuo laikotarpiu daugiausia kasacinių skundų buvo
išnagrinėta teismui nusprendus atmesti pateiktus kasacinius skundus (BPK 382
straipsnio 1 punktas). Per 2007 m. –2010 m. I pusmetį Lietuvos Aukščiausiame Teisme išnagrinėtas 41 kasatorių skundas
baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnį, iš jų
37 kasaciniai skundai kasacinio teismo buvo atmesti, tai apie 90 proc. visų per
šį laikotarpį išnagrinėtų kasacinių skundų kontrabandos baudžiamosiose bylose; tuo
tarpu apie 7 proc. (3 kasaciniai skundai) kasatorių skundų buvo tenkinti iš
dalies ir 1 kasacinis skundas tenkintas visiškai, tai apie 2 proc. visų per šį
laikotarpį kontrabandos baudžiamosiose bylose išnagrinėtų kasacinių skundų.
Iš 2007 m. –2010 m. I
pusmečio kasacinio teismo nutarčių analizės matyti, kad 2007 metais iš dalies
tenkinti 2 nuteistųjų kasaciniai skundai, o 2008 metais – 1 nuteistojo
kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus netinkamą
baudžiamojo įstatymo pritaikymo faktą kaltininkams individualizuojant bausmę. Dėl
to pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis ir, pritaikius BK 65 bei
66 straipsnių nuostatas, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo laikas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-650/2007, 2K-163/2008). Taip pat 2008 metais visiškai tenkintas valstybinį
kaltinimą kontrabandos baudžiamosiose bylose palaikiusio prokuroro kasacinis
skundas kasaciniam teismui panaikinus BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą
asmeniui, be kitų nusikaltimų, nuteistam pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-22/2008).
Vadovaujantis BPK 367
straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymėtina, kad, be kitų proceso dalyvių,
kasacinį skundą dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties, kilus
abejonėms dėl baudžiamojo įstatymo pritaikymo arba nurodant baudžiamojo proceso
įstatymo pažeidimus, turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis arba jo
gynėjas.

Proceso
dalyvių, dėl kurių pateiktų apeliacinių skundų kontrabandos bylose
per 2007
m. –2010 m. I pusmetį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartis,
skaičius



Kasacinį skundą padavęs asmuo


Iš viso


Kasacinis skundas tenkintas iš dalies


Tenkintas












Nuteistasis/gynėjas


37


3


0







Prokuroras


4


0


1






Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo per 2007 m. –2010 m. I pusmetį priimtų
nutarčių analizė parodė, kad dauguma kasacinių skundų kontrabandos
baudžiamosiose bylose BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais buvo paduota
nuteistojo arba jo gynėjo. Iš 41 paduoto kasacinio skundo, dėl kurių per šį
laikotarpį kasacinis teismas priėmė nutartis kontrabandos bylose, 37 kasaciniai
skundai buvo paduoti nuteistojo arba jo gynėjo, o tai apie 90 proc, visų
kasacinių skundų, išnagrinėtų kontrabandos bylose per minėtą laikotarpį. Tuo
tarpu analizuojamu laikotarpiu prokurorų išnagrinėti skundai sudarė apie 10
procentų (paduoti 4 kasaciniai skundai) visų per 2007 m. –2010 m. I pusmetį
kontrabandos baudžiamosiose bylose išnagrinėtų skundų. Iš šių duomenų darytina
išvada, kad nuteistųjų ar jų gynėjų procesinis aktyvumas baudžiamosiose bylose,
kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnį, yra apie 80 proc. didesnis negu
valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikančių prokurorų procesinis
aktyvumas. Dėl to kyla abejonių, ar prokurorai visais atvejais tinkamai
išnaudoja baudžiamojo proceso įstatymo suteiktas galimybes, nustatydami, ar
kontrabandos baudžiamojoje byloje tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas,
taip pat ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
Išsamiau analizuojant
valstybinį kaltinimą kontrabandos baudžiamosiose bylose palaikiusių prokurorų
kasacinius skundus, tikslinga aptarti šių kasacinių skundų dėl įsiteisėjusių
tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimų pateikimo
pagrindus. Atsižvelgiant į tai, kad vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje
gali būti išsprendžiami prokurorų kasaciniai skundai, pateikti kontrabandos
baudžiamojoje byloje dėl kelių asmenų, kaltintų pagal BK 199 straipsnį, šioje
analizėje kiekvieno asmens, kaltinto pagal BK 199 straipsnį, atvejis buvo tirtas
atskirai (toliau – atvejis).

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartyse išnagrinėtų atvejų skaičius
per 2007
m. –2010 m. I pusmetį



Metai


2007 metais


2008 metais


2009 metais


2010 metais












Dėl padarytų esminių BPK
pažeidimų (atvejai)


8


0


0


0







Dėl netinkamai pritaikyto
baudžiamojo įstatymo (atvejai)


0


1


0


0






Vadovaujantis per 2007
m. –2010 m. I pusmetį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išnagrinėtų atvejų
analize, pažymėtina, kad daugiausiai valstybinį kaltinimą kontrabandos
baudžiamosiose bylose palaikiusių prokurorų kasacinių skundų buvo susiję su
esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų akcentavimu. Per šį laikotarpį
kasacinio teismo priimtose nutartyse iš viso išnagrinėti 9 atvejai, iš kurių 8
atvejais kasaciniuose skunduose minimi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo
pažeidimai. Tai apie 89 proc. visų per šį laikotarpį kasacinio teismo
kontrabandos bylose išnagrinėtų atvejų. Visais šiais atvejais nurodant esminius
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ginčytas išteisinamojo nuosprendžio
priėmimo dėl asmenų, kurie baudžiamojoje byloje buvo kaltinti pagal BK 199
straipsnį, teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys
Nr. 2K-371/2007, 2K-387/2007, 2K-465/2007, kuriose prokuroro kasaciniai skundai
nebuvo tenkinti).
Tuo tarpu per 2007 m. –2010
m. I pusmetį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse spręstas tik 1
atvejis, kai prokuroro kasaciniame skunde keltos abejonės dėl tinkamo
baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo, tai apie 12 proc. visų analizuojamu
laikotarpiu kasacinio teismo išnagrinėtų atvejų. Tokio pobūdžio valstybinį
kaltinimą kontrabandos baudžiamojoje byloje palaikiusio prokuroro kasaciniame
skunde tiesiogiai keltos abejonės dėl kaltininkui paskirtos bausmės tinkamo
individualizavimo ginčijant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrįstumą
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-22/2008, kurioje prokuroro
kasacinis skundas tenkintas ir panaikintas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas).

7. U-io valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintų muitų teisės
aktų pažeidimų sudėčių ir bausmių bei kitų baudžiamojo poveikio priemonių,
skiriamų už šiuos pažeidimus, analizė

Teisinių poveikio
priemonių taikymo galimybės muitų teisės aktų pažeidimų srityje turėtų būti
nustatomos atsižvelgiant į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamento Nr. 450/2008, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą
(Modernizuotas muitinės kodeksas)[6] 21(2) straipsnį,
numatantį galimybę už muitų teisės aktuose numatytų pareigų pažeidimus taikyti
tiek administracines, tiek ir baudžiamąsias priemones, kurios visais atvejais
turi būti efektyvios, proporcingos ir atgrasančios.
Šios dvejopos priemonės
(baudžiamosios ir administracinės) yra numatytos 16 Europos Sąjungos valstybių
narių (toliau – valstybės narės) nacionalinėje teisėje (Bulgarija, Estija,
Suomija, Vokietija, Graikija, V-ija, Italija, L-ija, Lietuva, Olandija,
P-ugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija bei Jungtinė
Karalystė).   
Tik
baudžiamosios teisinės priemonės už muitų teisės aktų pažeidimus yra taikomos 8
valstybėse narėse (A-ija, B-gija, K-a-, Prancūzija, A-ija,
L-a-, Maltas ir Lenkija).
Analizuojant
baudžiamąsias teisines priemones, kurios taikomos tais atvejais, kai pagal
įstatymuose suformuluotus kriterijus muitų teisės aktų pažeidimai pripažįstami
nusikalstama veika (o ne veika, už kurios padarymą galėtų būti taikomos
administracinės teisės priemonės), pažymėtina, kad dauguma valstybių narių savo
nacionaliniuose teisės aktuose numačiusios tiek pagrindines, tiek ir papildomas
bausmes[7]
(arba kartu su bausme taikomas kitas baudžiamojo poveikio priemones, kurios
nelaikytinos papildomomis bausmėmis (Lietuva, Estija, V-ija). Tuo tarpu 5 valstybių
narių (K-a-, Graikija, A-ija, Malta ir Olandija) nacionalinė teisė nenumato
papildomų bausmių (arba minėtų baudžiamojo poveikio priemonių) taikymo
galimybės.
Analizuojant
kitų valstybių narių nacionaliniuose teisės aktuose už muitų teisės aktų
pažeidimus numatytų bausmių dydžius, akcentuotina, kad visų valstybių narių
nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos nusikalstamos veikos, vienu ar kitu
aspektu susijusios su muitų teisės aktuose nurodytų įpareigojimų pažeidimais ir
nors šios nusikalstamos veikos pakankamai įvairios, tačiau jas įmanoma
susisteminti pagal bendresnius kriterijus (temas): kontrabanda, uždraustų
prekių importas arba eksportas, suklastotos muitų deklaracijos pateikimas ir kt.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos baudžiamajame kodekse
kriminalizuotas kontrabandos nusikaltimas sujungia ir apima daugelį kitose valstybėse
narėse savarankiškomis nusikalstamomis veikomis laikomas pavojingas veikas,
kuriomis pažeidžiami muitų teisės aktų reikalavimai (pavyzdžiui, BK 199
straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už ribotos ar uždraustos
apyvartos prekių kontrabandą, kai kitose valstybėse narėse ši nusikalstama
veika įtvirtinta savarankiškame baudžiamojo įstatymo straipsnyje). Taip pat
būtina pažymėti, kad tuo atveju, kai, be kontrabandos, padaromos ir kitos
nusikalstamos veikos, jos kvalifikuojamos pagal padarytų nusikalstamų veikų
sutaptį, su sąlyga, kad jos nėra būtinas kontrabandos ar ją kvalifikuojantis
požymis.
Bausmių
dydžių lyginamajai analizei pasirinktos Suomijos Respublika,
�-ijos Karalystė, L-ijos Respublika, Prancūzijos Respublika ir V-ijos
Respublika.    
L-ijos Respublikoje baudžiamoji atsakomybė už
kontrabandą nustatyta L-ijos Respublikos baudžiamojo įstatymo (2009 m. birželio 16 d. redakcija)[8]
(toliau – L-ijos BĮ) 190 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamoji
atsakomybė kyla tada, jei kontrabanda padaryta pakartotinai per vienerius
metus. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmeniui gali būti skiriamas
terminuotas laisvės atėmimas iki trejų metų arba viešieji darbai arba bauda,
kuri negali viršyti vieno šimto minimalių mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, su
turto konfiskavimu arba be jo.
L-ijos BĮ 190 straipsnio 2, 3 bei 4 dalyse
įtvirtintos kvalifikuotos kontrabandos sudėtys. Baudžiamoji atsakomybė už
stambaus masto kontrabandą numatyta L-ijos BĮ 190 straipsnio 2 dalyje. Už
šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamas terminuotas laisvės
atėmimas nuo trejų iki aštuonerių metų arba viešieji darbai, arba bauda,
neviršijanti vieno šimto penkiasdešimties minimalių mėnesinio darbo užmokesčio
dydžio, su arba be turto konfiskavimo.
Šio straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė
nustatyta už stambaus masto kontrabandą, padarytą grupės iš anksto susitarusių
asmenų. L-ijos BĮ 190 straipsnio 3 dalies sankcija taip pat alternatyvi, kai
asmeniui gali būti skiriamas terminuotas laisvės atėmimas nuo penkerių iki
dešimties metų arba viešieji darbai, arba bauda, neviršijanti dviejų šimtų
minimalių mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, su turto konfiskavimu arba be jo.
Baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą, padarytą
dalyvaujant organizuotoje grupėje, kyla pagal L-ijos BĮ 190 straipsnio 4
dalį, kurios sankcijoje nustatytas terminuotas laisvės atėmimas nuo aštuonerių
iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu bei policijos priežiūra ne ilgesniam
kaip trejų metų laikotarpiui.
Taip pat pažymėtina, kad L-ijos BĮ 1901 straipsnyje
numatyta speciali kontrabandos norma, kai per L-ijos Respublikos sieną
gabenami ribotos arba uždraustos apyvartos daiktai, pavyzdžiui, narkotinės ar
psichotropinės medžiagos, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakai
(prekursoriai), radioaktyvios ar kenksmingos medžiagos, strateginės prekės,
sprogmenys arba sprogstamosios medžiagos, ginklai arba amunicija ir kt. Už šios
nusikalstamos veikos padarymą L-ijos BĮ 1901 straipsnio 1 dalies
sankcijoje nustatytas terminuotas laisvės atėmimas iki dešimties metų arba
vešieji darbai, arba bauda, kuri negali viršyti vieno šimto minimalių mėnesinių
darbo užmokesčio dydžių, konfiskuojant turtą arba ne.
L-ijos BĮ 1901 straipsnio 2 bei 3 dalyse
įtvirtintos kvalifikuotos tokio pobūdžio kontrabandos sudėtys. Šio straipsnio 2
dalyje numatyta griežtesnė baudžiamoji atsakomybė už minėtų daiktų kontrabandą,
jei tokia veika padaryta pakartotinai arba grupės iš anksto susitarusių asmenų,
arba tai stambaus masto kontrabanda, todėl sankcijoje įtvirtintos terminuoto
laisvės atėmimo bausmė nuo penkerių iki dvylikos metų arba bauda, kuri negali
viršyti dviejų šimtų minimalių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių, konfiskuojant
turtą arba ne.
L-ijos BĮ 1901 straipsnio 3 dalyje nustatyta
itin kvalifikuota tokio pobūdžio kontrabandos sudėtis, kai uždraustos arba
ribotos apyvartos daiktų kontrabanda yra padaryta dalyvaujant organizuotoje
grupėje. Už šios nusikalstamos veikos padarymą numatytos terminuoto laisvės
atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki penkiolikos metų konfiskuojant turtą ir
policijos priežiūra ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis L-ijos BĮ 38
straipsnio 2 dalimi, minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė – trys
mėnesiai. M-mali baudos riba, nustatyta L-ijos BĮ 41 straipsnio 2 dalyje, –
trys minimalūs mėnesiniai darbo užmokesčiai. 2009 metų sausio 1 dieną minimalus
mėnesinis darbo užmokestis L-ijoje buvo 180 latų. [9]
V-ijos Respublikos baudžiamajame įstatyme (2005 m. rugpjūčio 18 d. redakcija)[10]
(toliau – V-ijos BĮ) kontrabanda kriminalizuota 312 straipsnyje, kurio 1
dalyje nustatyta pagrindinė, o šio straipsnio 2, 3 bei 4 dalyse – kvalifikuotos
kontrabandos sudėtys. Už nusikalstamos veikos, numatytos V-ijos BĮ 312
straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos šios dalies sankcijoje numatytos
alternatyvios bausmės – terminuotas laisvės atėmimas iki vienerių metų, darbas
visuomenės naudai arba bauda.
V-ijos BĮ 312 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse
baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą diferencijuojama atsižvelgiant į
kontrabandos būdu gabenamų daiktų vertę. Šio straipsnio 2 dalyje, be kitų
kvalifikuojamųjų aplinkybių, numatyta ir didelės vertės daiktų kontrabanda, už
kurios padarymą asmeniui gali būti skiriamas terminuotas laisvės atėmimo bausmė
iki trejų metų. V-ijos BĮ 312 straipsnio 3 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų
požymių, numatyta ir itin didelės vertės, o 4 dalyje – ypač didelės vertės
turto kontrabanda. Šių dalių sankcijose nenumatyta alternatyvų terminuoto
laisvės atėmimo bausmei, todėl V-ijos BĮ 312 straipsnio 3 dalies sankcijoje
įtvirtinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų, o šio
straipsnio 4 dalyje – terminuoto laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų
bausmė.  
Taip pat V-ijos BĮ 263/B straipsnyje numatyta
speciali kontrabandos norma, kai neteisėtai importuojami, eksportuojami arba
per V-ijos Respublikos teritoriją vežami ginklai, amunicija, sprogstamosios
medžiagos ar kiti tokio pobūdžio daiktai. Sankcijoje už šioje straipsnio dalyje
įtvirtintą nusikalstamą veiką numatytas terminuotas laisvės atėmimas nuo
penkerių iki penkiolikos metų.
V-ijos BĮ 263/B straipsnio 2 bei 3 dalyse numatytos
kvalifikuotos ginklų kontrabandos sudėtys. Tais atvejais, kai nusikalstama
veika padaryta dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje arba versliškai
(angl. business-like manner),
baudžiamoji atsakomybė kyla pagal V-ijos BĮ 263/B straipsnio 2 dalį, kurio
sankcijoje nustatytas terminuotas laisvės atėmimas nuo penkerių iki penkiolikos
metų. Jeigu šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padaro pavojingas
recidyvistas (angl. qualified recidivist),
baudžiamoji atsakomybė už tokio pobūdžio pavojingus veiksmus įtvirtinta
V-ijos BĮ 263/B straipsnio 3 dalyje, tai baudžiama terminuoto laisvės
atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausme.
V-ijos BĮ baudos dydžiai specialiosios dalies
straipsnių sankcijose nesukonkretinti. Baudos skyrimo ir apskaičiavimo
nuostatos numatytos V-ijos BĮ 51 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad taikant
baudą nustatomas dienos baudų vienetų skaičius. M-malus baudos vienetų
skaičius – trisdešimt dienų, o maksimalus – penki šimtai keturiasdešimt dienų.
V-os dienos baudos vieneto dydis negali būti mažesnis kaip vienas šimtas ir
didesnis nei dvidešimt tūkstančių V-ijos forintų (HUF).  
Prancūzijos Respublikoje atsakomybė už kontrabandą reglamentuojama Muitinės
kodekse (pranc. Code des douanes[11])
(toliau – PMK). Be veikų, PMK tiesiogiai įvardijamų kaip kontrabanda (pranc. contrebande), kuri apibrėžiama kaip
daiktų įvežimas ar išvežimas ne per muitinę arba bet koks prekių laikymo ir
gabenimo muitinės zonoje taisyklių pažeidimas (PMK 417–422 straipsniai),
kontrabandai, kaip ji suprantama Lietuvos teisėje, gali prilygti ir kai kurios
kitos PMK numatytos veikos, konkrečiai nurodomos apžvelgiant atsakomybę
reglamentuojančias nuostatas.
Kontrabanda ir kitos panašios veikos priskiriamos muitinės
teisės pažeidimams (pranc. infractions
douanières), kurie Lietuvos teisės terminais iš esmės apimtų tiek
atitinkamus administracinius pažeidimus, tiek nusikalstamas veikas.  
Muitinės teisės aktų pažeidimai (pranc. contraventions douanières) pagal pavojingumą skirstomį į penkias
klases. Kontrabanda ir importavimas arba eksportavimas nedeklaruojant (pranc. importations ou exportations sans déclaration),
susiję su prekėmis, kurios nėra nei uždraustos įvežti arba išvežti, nei
apmokestinamos dideliais mokesčiais (pranc.
fortement taxées)[12]
įvežant į šalį, taip pat neapmokestinamos vidaus vartojimo mokesčiais arba
mokesčiais išvežant iš šalies, priskiriami trečios klasės pažaidoms ir
baudžiami gabenamų prekių konfiskavimu bei bauda nuo 150 iki 1500 eurų (PMK 412
straipsnis). Be to, bet kokie teisės normų, už kurių taikymą atsakinga muitinė,
pažeidimai siekiant išvengti arba išvengiant mokesčių ar muitų, už kuriuos
nenustatyta speciali atsakomybė kitose PMK nuostatose (pavyzdžiui, tam tikri
deklaruotų krovinių ar prekių trūkumo arba pertekliaus, jų pateikimo į
paskirties vietą su pažeista muitinės markiruote atvejai ir kt. ) priskiriami
antros klasės pažaidoms ir baudžiami nuo vieno iki dviejų išvengto mokesčio
dydžių bauda (PMK 411 straipsnis).
Kontrabanda ir importavimas arba eksportavimas
nedeklaruojant, susiję su prekėmis, kurios priklauso draudžiamų arba
apmokestinamų dideliais mokesčiais prekių kategorijai PMK prasme, priskiriami
pirmosios klasės baudžiamiesiems muitinės teisės deliktams (pranc. délits douaniers) ir baudžiami laisvės
atėmimu iki trejų metų, nusikaltimo dalyko, transporto priemonės ir daiktų,
panaudotų dalykui paslėpti, konfiskavimu bei nuo vieno iki dviejų kontrabandos
dalyko vertės dydžių bauda (PMK 414 straipsnio 1 dalis). Pavojingų sveikatai,
viešai dorovei ar saugumui prekių, kurių sąrašą nustato muitinės ministras,
kontrabanda arba importavimas ar eksportavimas nedeklaruojant, taip pat šios
veikos, padarytos organizuotos grupės (pranc.
bande organisée), baudžiami laisvės atėmimu iki dešimties metų ir iki
penkių kontrabandos dalyko vertės dydžių bauda (PMK 414 straipsnio 2 dalis).
Antrosios klasės baudžiamiesiems deliktams priskiriami išvežimas, įvežimas,
pervedimas (pranc. transfert) ar
įskaitymas (pranc. compensation),
kuriais siekiama atlikti tarp Prancūzijos ir užsienio šalies finansinę
operaciją su lėšomis, tiesiogiai ar netiesiogiai gautomis iš MK numatyto
delikto arba nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių medžiagų apyvartą
reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu. Antrosios klasės deliktai baudžiami
laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų, nusikaltimo dalyko konfiskavimu
ir nuo vieno iki penkių nusikaltimo dalyko dydžių bauda.    
Tais atvejais, kai neįmanoma apskaičiuoti tikrojo išvengtų
mokesčių ar muitų dydžio arba nusikalstamos veikos dalyko vertės, baudos dydis
nustatomas vadovaujantis aukščiausiu tarifu, taikomu didžiausiais mokesčiais
apmokestinamai analogiško pobūdžio prekių kategorijai, ir vidutine verte pagal
naujausius mėnesinius muitinės statistinius duomenis (PMK 436 straipsnis).        
Suomijos Respublikoje kontrabanda yra kriminalizuota
Suomijos Respublikos baudžiamojo įstatymo (2008
m. redakcija) (toliau – Suomijos BĮ) 46 skyriaus 4 dalyje. Pagal šio
straipsnio 1 dalį nusikalstama veika kvalifikuojama ir tais atvejais, kai
kontrabandos būdu kėsinamasi gabenti daiktus, kurių apyvarta ribota arba
uždrausta. Šios dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba
terminuotas laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal Suomijos BĮ 46 skyriaus 4
dalį kontrabanda taip pat laikomas gyvūnų nepateikimas muitinės kontrolei.
Tuo atveju, jeigu aplinkybių visuma, atsižvelgiant į
kontrabandos dalyko kiekį arba vertę ar kitas su nusikalstama veika tiesiogiai
susijusias aplinkybes, liudija, kad padaryta nežymi kontrabanda, baudžiamoji
atsakomybė asmeniui kyla pagal Suomijos BĮ 46 straipsnio 5 dalį ir už šios
nusikalstamos veikos padarymą skiriama bauda.  
Pažymėtina, kad baudos dydžiai Suomijos BĮ
specialiosios dalies sankcijoje nedetalizuojami, todėl nustatomi pagal
baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas. Suomijos BĮ 2a skyriuje
įtvirtintos baudos dienų apskaičiavimo taisyklės; šio skyriaus 1 bei 2 dalyse
nustatyta, kad minimalus baudos dienų skaičius – viena diena, o maksimalus – 120
dienų. V-os dienos baudos dydis tiesiogiai siejamas su asmens, kuriam skirta
ši bausmė, vidutinėmis mėnesio pajamomis ir yra viena šešiasdešimtoji šių
pajamų, iš kurių prieš tai atimta visų privalomų mokėjimų suma. M-malus
terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas numatytas Suomijos BĮ 2c skyriaus 2
dalyje ir yra keturiolika dienų.     
�-ijos Karalystėje baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą nustatyta atskirame 2001 m.
įsigaliojusiame Įstatyme dėl bausmių už kontrabandą. [13] Šio
įstatymo 3 skyriuje įtvirtinta pagrindinė kontrabandos sudėtis, o šio skyriaus
sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba terminuotas laisvės
atėmimas iki dvejų metų. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į kontrabandos padarymo
aplinkybes bei mechanizmą ši nusikalstama veika gali būti pripažįstama smulkia,
už kurią numatyta bauda (4 skyrius), arba kvalifikuota (angl. grave) kontrabanda, už kurios padarymą
sankcijoje nustatytas tik terminuotas laisvės atėmimas nuo šešių mėnesių iki
šešerių metų.
Taip pat Įstatyme dėl bausmių už kontrabandą
suformuluota speciali kontrabandos norma, kai kontrabandos būdu gabenamos
narkotinės medžiagos. Šio įstatymo 6 skyriuje numatyta tiek pagrindinė, tiek
kvalifikuota bei privilegijuota narkotinių medžiagų kontrabandos sudėtis. Už
nusikalstamos veikos, įtvirtintos 6 skyriaus 1 dalyje, padarymą sankcijoje nustatytas
terminuotas laisvės atėmimas iki trejų metų, esant smulkiai narkotinių medžiagų
kontrabandai 6 skyriaus 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės –
bauda arba terminuotas laisvės atėmimas iki šešių mėnesių. Baudžiamoji
atsakomybė už kvalifikuotą narkotinių medžiagų kontrabandą nustatyta 6 skyriaus
3 dalyje, kurio sankcijoje numatyta vienintelė terminuoto laisvės atėmimo nuo
dvejų iki dešimties metų bausmė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad
Įstatymo dėl bausmių už kontrabandą 7 skyriuje numatyta baudžiamoji atsakomybė
ir už dėl neatsargumo padarytą kontrabandą.
Pažymėtina, kad baudų dydžiai Įstatyme dėl bausmių už
kontrabandą nekonkretizuojami, todėl juos nustatant turėtų būti pasitelkiamas
�-ijos Karalystės baudžiamasis įstatymas (toliau – �-ijos baudžiamasis
įstatymas) (1999 m. redakcija).
�-ijos baudžiamojo įstatymo 25 skyriaus 1 dalyje įtvirtintos dienos baudos,
paprastos baudos bei standartinės baudos rūšys. Tais atvejais, kai konkreti
baudos rūšis baudžiamajame įstatyme nenurodyta – taikoma dienos bauda.
Vadovaujantis minėto skyriaus 2 dalimi, minimalus dienios baudų skaičius yra
trisdešimt, o maksimalus – vienas šimtas penkiasdešimt dienų. Kiekvienos dienos
baudos dydis turi būti nustatomas kaip fiksuota pinigų suma, kuri negali būti
mažesnė kaip trisdešimt ir didesnė kaip vienas tūkstantis �-ijos kronų (SEK).
�-ijos baudžiamojo įstatymo 25 skyriaus 2 dalyje taip pat numatyta, kad
mažiausia paskirtos dienos baudos suma negali būti mažesnė kaip keturi šimtai
penkiasdešimt �-ijos kronų (SEK).
Šių skirtingų valstybių teisės aktų analizė leidžia
teigti, kad tiek nusikalstamų veikų sudėties konstrukcija, atitinkamų
nusikalstamos veikos sudėties požymių nurodymas kvalifikuotose ar
privilegijuotuose kontrabandos sudėtyse, tiek baudžiamoji atsakomybė už
kontrabandą yra įvairi. Pagrindiniu nacionaliniu teisės aktu, nustatančiu
baudžiamųjų teisinių priemonių taikymo galimybes už tokio pobūdžio
nusikalstamos veikos padarymą, laikytinas baudžiamasis įstatymas (L-ijos
Respublika, V-ijos Respublika bei Suomijos Respublika), tačiau pažymėtina,
kad baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą gali būti nustatoma ir atskirame
įstatyme (�-ijos Karalystė) ar Muitinės kodekse (Prancūzijos Respublika).
Atsižvelgiant į tai, kad minėtų valstybių teisės
aktuose numatytas įvairus, skirtingais kriterijais grindžiamas baudos dydžių
apskaičiavimo mechanizmas, baudos, kaip piniginės bausmės, lyginamoji analizė gana
sudėtinga. V-ose valstybėse baudos dydis tiesiogiai siejamas su asmens
vidutinėmis mėnesio pajamomis (Suomijos Respublikoje), kontrabandos būdu
gabentų daiktų verte ar išvengtų mokesčių suma (Prancūzijos Respublikoje),
kitose užsienio valstybėse baudos dydžiui apskaičiuoti pasitelkiami fiksuoti
rodikliai ar kiti baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyti dydžiai (V-ijos
Respublikoje, L-ijos Respublikoje, �-ijos Karalystėje ir iš dalies
Prancūzijos Respublikoje). Teigtina, kad baudos dydžio siejimas su kaltininko
vidutinėmis mėnesio pajamomis viena vertus užtikrina socialinį teisingumą,
tačiau kita vertus toks baudos apskaičiavimo būdas keltų problemų tais
atvejais, jeigu asmuo neturėtų teisėtų pajamų.
Analizuojant kaltininko turtinės padėties kriterijų
būtina atkreipti dėmesį į tai, kad į jį bausmės individualizavimo procese
atsižvelgiama ne tik tose valstybėse, kuriose baudos dydis siejamas su asmens
vidutinėmis mėnesio pajamomis, bet ir tose, kur baudos dydis apskaičiuojamas
atsižvelgiant į fiksuotus rodiklius bei kitus baudžiamuosiuose įstatymuose
nustatytus dydžius. Tokio pobūdžio imperatyvai numatyti L-ijos BĮ 41 straipsnio 4 dalyje (įpareigojama nustatyti
kaltininko finansinę padėtį bei galimas įplaukas, kurios leistų nuspręsti ne
tik dėl jo galimybės nedelsiant sumokėti paskirtą baudą, bet ir dėl galimybės
sumokėti baudą per įstatymo nustatytą terminą), Suomijos BĮ 2a skyriaus 2 dalyje (nurodoma, kad dienos baudos dydis
turi būti protingas, atsižvelgiant į asmens mokumą), V-ijos BĮ 51 straipsnio 1 dalyje (įtvirtinta, kad dienos baudos
dalies dydis nustatomas atsižvelgiant į finansinę kaltininko padėtį, jo turimas
įplaukas bei būtiniausius kasdieninius poreikius), �-ijos BĮ 25 skyriaus 2 dalyje (numatyta, kad paskirtas dienos
baudos dydis turi būti protingas atsižvelgiant į kaltininko turimas pajamas,
turtą, įsipareigojimus ir kitas jo ekonomines sąlygas).  
Taip pat pažymėtina, kad daugumoje valstybių narių skiriasi ne
tik piniginės bausmės apskaičiavimo kriterijai bei terminuoto laisvės atėmimo
bausmės ribos, bet ir už kontrabandos padarymą taikomų kitokio pobūdžio
apribojimų teisinė prigimtis ir trukmė. Pavyzdžiui, Bulgarijoje tik itin
pavojingos kontrabandos atvejais sudarytos galimybės laikotarpiui iki dvejų
metų taikyti importo ir eksporto operacijų draudimą (pagrindinė bausmė), o
Suomijoje ši priemonė laikytina papildoma bausme, kurios taikymo terminas – iki
penkerių metų ir kuri taikoma kartu su pagrindine (pinigine arba laisvės
atėmimo) bausme. Ispanijoje iš nusikalstamos veikos gautų tiesioginių pajamų
konfiskavimas laikytinas pagrindine bausme, tuo tarpu iš nusikalstamos veikos
gautų netiesioginių pajamų konfiskavimas – papildoma bausme. Kitose valstybėse
narėse (A-ija, Suomija, B-gija, Vokietija, L-ija, P-ugalija ir kt. )
turto konfiskavimas priskiriamas prie papildomų bausmių.   
Be minėtų daugumoje valstybių
narių nustatytų dviejų rūšių pagrindinių bausmių (baudos bei terminuoto laisvės
atėmimo bausmės), jose taikomos ir kitos atitinkamuose įstatymuose numatytos
pagrindinės arba papildomos bausmės (valstybės narės, kurių teisės sistemoje
nėra numatytos papildomos bausmės, su bausmėmis kartu taiko baudžiamojo
poveikio priemones). Taip pat pažymėtina, kad kaltininkui kylantys teisiniai
apribojimai gali būti laikomi tam tikru jam taikytos baudžiamosios atsakomybės
padariniu, bet ne bausme (pagrindine arba papildoma).  
Draudimas užsiimti
veikla, kuriai imtis būtini įgaliojimai arba patvirtinimas, draudimas finansuoti,
vadovauti įmonei arba fondui (angl. Disqualification for a natural person from
engaging in an activity requiring authorisation or approval, or funding,
managing or directoring a company or foundation). D-umoje valstybių narių
tokio pobūdžio apribojimai yra kaltininkui taikytos baudžiamosios atsakomybes
padariniai (B-gija, Estija, Suomija, Lietuva, L-a- ir kitos).
V-ijoje, P-ugalijoje ir Rumunijoje šie apribojimai yra papildoma bausmė,
kuri skiriama kartu su pagrindine bausme.   
Turto konfiskavimas (angl.
Confiscation of goods) valstybėse
narėse gali būti taikomas kaip pagrindinė arba kaip papildoma bausmė.
Teisės gauti paramą arba
subsidijas (dotacijas) atėmimas (angl. B- on Access to public assistance or
subsidies). Tiktai L-e, Lenkijoje, P-ugalijoje (papildoma
bausmė) ir Slovakijoje šios nuteistajam taikomos priemonės yra bausmė.
D-umoje valstybių narių tokio pobūdžio apribojimai nepatenka į bausmių
teisinio reguliavimo sritį.
Teismo sprendimo
paskelbimas visuomenei (angl. Publicing J-icial decisions). Ši
bausmė, su atitinkamais nacionalinėje teisėje numatytais apribojimais, taikoma
9 valstybėse narėse – B-gijoje, Estijoje, Vokietijoje, L-e,
Lenkijoje, P-ugalijoje, Olandijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje.
P-ugalijoje ir Rumunijoje tai laikoma papildoma bausme (beje, Rumunijoje,
kaip ir Slovėnijoje, ši priemonė taikoma tik juridiniams asmenims). Pažymėtina,
kad tose valstybėse, kur nuosprendis (apkaltinamasis arba išteisinamasis),
vadovaujantis nacionalinės teisės principais, paskelbiamas bendra tvarka, ši
procedūra nelaikoma bausme.
Atsisakymas suteikti
įgaliojimus (angl. Refusal to grant authorisation). Tokio
pobūdžio priemonė yra bausmė tik Slovėnijoje ir L-e ir taikoma tik
juridiniams asmenims. Tuo tarpu daugumoje valstybių narių (A-ija, B-gija,
Bulgarija, Vokietija, V-ija, L-ija, Lietuva, Malta, P-ugalija, Olandija
ir kitos) tai laikytina nuteistajam taikytos baudžiamosios atsakomybės
padarinys, bet ne bausmė. Italijoje ir Suomijoje šių priemonių taikymas
grindžiamas tuo, kad padaryta nusikalstama veika pažeidė pirmines susitarimo
sąlygas, todėl kaltininkas ir mokesčių administratorius nebegali būti saistomi
pasitikėjimo santykiais.
Suteiktų įgaliojimų
panaikinimas (angl. Withdrawal of granted authorisation). Tik
4 valstybėse narėse (L-a-, P-ugalija (papildoma bausmė), Slovėnija
ir Ispanija) tai yra bausmė. Slovėnijoje ši bausmė taikoma tik juridiniams
asmenims. Tuo tarpu daugumoje valstybių narių tokio pobūdžio apribojimai
taikytos baudžiamosios atsakomybės padarinys, bet ne bausmė.       
Laikinas suteiktų
įgaliojimų sustabdymas (angl. Suspension of
granted authorisation). Šis apribojimas yra bausmė tik 2 valstybėse narėse
– P-ugalijoje, jeigu taikomas kaip papildoma bausmė, ir L-e.
D-umoje valstybių narių tokio pobūdžio apribojimai – taikytos baudžiamosios
atsakomybės padarinys, bet ne bausmė.
Laikinas arba nuolatinis
draudimas užsiimti pramonine arba komercine veikla (angl.
Temporary or permanant disqualification
from the practice of industrial or commercial activities). Ši priemonė
laikytina bausme 13 valstybių narių (B-gija, Estija, Suomija (papildoma
bausmė), Vokietija, V-ija, Lietuva, L-a-, Lenkija, P-ugalija
(papildoma bausmė), Rumunija (papildoma bausmė), Slovakija, Slovėnija ir
Jungtinė Karalystė).
Teisminė priežiūra (angl.
Placing under judicial supervision). Tik
4 valstybėse narėse tai yra bausmė (Estija, L-a-, Lenkija ir
Slovakija).
Juridinio asmens
likvidavimas (angl. J-icial winding up order). 9 valstybėse
narėse ši priemonė taikoma juridiniams asmenims kaip bausmė (B-gija, Estija,
V-ija, Lietuva, L-a-, P-ugalija (papildoma bausmė), Slovakija ir
Slovėnija).
Įpareigojimas imtis
konkrečių (nurodytų) priemonių siekiant išvengti neigiamų nusikalstamos veikos
padarinių (angl. The obligation to adopt specific measures in
order to avoid the consequences of conduct such as that on which the criminal
liability was founded). Tai laikoma bausme 3 valstybėse narėse –
Vokietijoje, L-e ir Slovakijoje.
Kitos priemonės (angl.
O-her types). Be nurodytų bausmių
(pagrindinių ar papildomų), valstybėse narėse nuteistajam gali būti taikomos ir
kitos nacionalinėje teisėje numatytos priemonės, pavyzdžiui, Vokietijoje –
draudimas vairuoti transporto priemonę bei vairuotojo pažymėjimo konfiskavimas,
Slovėnijoje papildomai gali būti taikomos edukacinės priemonės nepilnamečiams
ir įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo ar narkomanijos, jeigu asmuo
priklausomas nuo šių medžiagų. Taip pat pažymėtina, kad nė vienoje valstybėje
narėje muito mokesčio sumokėjimas nėra laikomas bausme, o nurodomas kaip
įpareigojimas.
Apibendrinant
darytina išvada, kad nacionalinės priemonės, kurios taikomos asmenims,
nuteistiems už muitų teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimus, valstybėse
narėse itin įvairios ir įtvirtintos, atsižvelgiant į šių valstybių narių vidaus
teisės ypatumus. Pažymėtina, kad vienas pagrindinių visas valstybes nares
vienijančių požymių – tai, kad tokios bausmių rūšys kaip piniginė ir terminuoto
laisvės atėmimo bausmė visose valstybėse narėse laikomos pagrindinėmis
bausmėmis, taikomomis už muitų teisės aktų pažeidimus (numatomos straipsnių
sankcijose atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį). Tarp valstybių
narių kaip papildoma bausmė (8 valstybėse narėse– B-gija, Estija, Suomija,
L-a-, Lenkija, P-ugalija, Rumunija ir Ispanija) dažniausiai numatomas
teisės dirbti verslo arba komercijos srityje atėmimas.
Aptariant atsakomybės už muitų teisės aktų pažeidimus ypatumus užsienio
valstybėse, tikslinga išanalizuoti šių valstybių nacionaliniuose teisės aktuose
nustatytus administracinių
pažeidimų ir nusikalstamų veikų, siejamų su muitų teisės aktų pažeidimais, atskyrimo kriterijus.
Pažymėtina, kad valstybių
narių nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse
arba baudžiamųjų įstatymų taikymo praktikoje išskiriami konkretūs požymiai, pagal
kuriuos šie teisės pažeidimai atriboti nuo administracinių teisės pažeidimų. Taip
pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 8 valstybėse narėse (A-ija, B-gija,
K-a-, Prancūzija, A-ija, L-a-, Malta ir Lenkija) tokio pobūdžio
muitų teisės aktų pažeidimai nagrinėjami tik baudžiamojo proceso tvarka (tam
tikrais atvejais numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti supaprastinto
proceso tvarka).  
8 valstybėse narėse (Bulgarija,
Estija, Graikija, V-ija, Lietuva, P-ugalija, Slovakija ir Ispanija)
nusikalstamų veikų sudėtyse nustatyti kiekybiniai reikalavimai (nesumokėtų
(išvengtų) mokesčių suma, gabentų daiktų vertė), apibūdinantys muitų teisinio
reguliavimo srityje įvykdyto teisės pažeidimo pavojingumą, taigi ir baudžiamųjų
teisinių priemonių taikymo galimybes.
D-umoje valstybių narių skiriant
bausmes už nusikalstamas veikas, padarytas muitų teisės aktų reguliavimo
srityje, atsižvelgiama į įvairias lengvinančias ir (ar) sunkinančias ar kitas
bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, užtikrinant, kad
paskirta bausmė bus laikoma efektyvia, proporcinga ir atgrasančia. Šiuo atveju
finansinis kriterijus, kuris taip pat minimas Konvencijos dėl Europos Bendrijų
finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos
sutarties K. 3 straipsniu, 2 straipsnyje,[14] yra
laikomas tik viena iš aplinkybių, apibūdinančių tokio pobūdžio nusikalstamos
veikos pavojingumo laipsnį (atskiriant smulkaus pobūdžio ir stambaus masto
sukčiavimus, administracinės teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas) bei už
jos įvykdymą taikytinas bausmes.
Tokie finansiniai kriterijai gali būti trejopi:
Suma, kurią
sudaro nesumokėti (išvengti) mokesčiai. Ši suma, pavyzdžiui, Estijoje yra 27,800 EUR (tačiau tam
tikrais atvejais teisės pažeidimas gali būti 
pripažintas nusikalstama veika nepriklausomai nuo jos), Slovakijoje 266 EUR, Suomijoje 350 EUR (jei suma viršija 350
EUR, bet neviršija 2000 EUR baudžiamasis procesas baigiamas supaprastinto
proceso forma, jei suma viršija 2000 EUR supaprastintas procesas yra
negalimas), V-ijoje 370 EUR
(baudžiamasis persekiojimas pradedamas tuo atveju, jeigu yra viršyta nurodyta
riba), Graikijoje 50 000 EUR (jeigu
nustatyta suma mažesnė nei 50 000 EUR baudžiamasis persekiojimas pradedamas tik
tuo atveju, jeigu asmuo nesumoka baudos (taikyta administracinė priemonė), kuri
nustatoma dvigubinant faktiškai nesumokėtų (išvengtų) mokesčių sumą), Italijoje 3999,99 EUR, P-ugalijoje 15 000 EUR (tai laikytina
tik vienu iš administracinio pažeidimo ir nusikalstamos veikos skiriamųjų
kriterijų) ir kt.
Suma, kuri
apskaičiuojama pagal gabentų daiktų vertę. Tokio pobūdžio kriterijus
numatytas tik dviejose valstybėse narėse – L-ijoje ir Lietuvoje. Šia suma L-ijoje laikoma 12 857 EUR (šios sumos
nepaisoma tuo atveju, jeigu nusikalstama veika padaryta bendrininkų arba
organizuotos grupės arba tai yra pakartotinė veika), Lietuvoje – 9425 EUR (į šią sumą neatsižvelgiama, jeigu gabenamos
ribotos arba uždraustos apyvartos prekės).
Taikomi abu nurodyti kriterijai. Ispanijoje baudžiamasis procesas
pradedamas, jei išvengtų mokesčių suma viršija 50 000 EUR, kontrabandos atveju
gabenamų daiktų vertė turėtų viršyti 18 000 EUR. P-ugalijoje baudžiamasis procesas pradedamas, jeigu išvengtų
mokesčių suma viršija 15 000 EUR, tais atvejais, kai mokestinė skola nenustatyta,
baudžiamasis procesas pradedamas, jei gabenamų daiktų vertė viršija 50 000 EUR.


Išvados
1. Didesnė dalis
kontrabandos baudžiamųjų bylų, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnio
1 arba 2 dalis, buvo baigtos priimant teismo nuosprendį, o ne supaprastinto
baudžiamojo proceso būdu priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą. Tačiau nemaža
dalis tų baudžiamųjų bylų, kuriose asmenys kaltinti pagal BK 199 straipsnio 1
dalį, buvo užbaigtos supaprastinto proceso tvarka priimant teismo baudžiamąjį
įsakymą.
2.
Lietuvos apygardų teismų sprendimų analizė parodė, kad už BK 199 straipsnio 1
dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą didesnė skiriamų baudų dalis savo
dydžiu neviršija BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos
vidurkio.
3.
BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio
neviršijančios baudos 23 procentais dažniau skiriamos tais atvejais, kai
baudžiamasis procesas užbaigiamas supaprastinto proceso tvarka priėmus teismo
baudžiamąjį įsakymą.
4.
Tiek teismo apkaltinamojo nuosprendžio, tiek teismo baudžiamojo įsakymo
priėmimo atveju dažniausiai buvo skirtos nuo 51 iki 100 MGL, t. y. nuo
6630 iki 13 000 Lt dydžio baudos.
5.
Apygardų teismų nuosprendžių, kuriais asmenys nuteisti pagal BK 199 straipsnio
1 dalį, analizė parodė, kad dauguma šių nuosprendžių buvo skirta ne terminuoto
laisvės atėmimo bausmė, o bauda.
6.
Bausmių už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje, skyrimo
analizė parodė, kad dažniausiai apygardų teismų nuosprendžiais skiriama
terminuoto laisvės atėmimo bausmė, savo trukme neviršijanti straipsnio
sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkio.
7.
Analizuojant apygardų teismų priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius nustatyti
švelnesnės negu baudžiamojo įstatymo numatytos bausmės skyrimo atvejai, kai,
asmenį pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio
2 dalyje, bei taikant BK 54 straipsnio 3 dalį arba 62 straipsnio nuostatas, jam
paskirta su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi arba švelnesnė negu BK 199
straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
8. Tyrimo metu
nustatyta, kad skiriant švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę apie
20 proc. dažniau taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies, o ne 62 straipsnio
nuostatos. Ši BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo praktika kelia abejonių, ar
apygardų teismai tinkamai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje
suformuluotais švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo principais.
9. 2010 metų I
pusmečio apygardų teismų sprendimų analizė atskleidė aiškias BK 54 straipsnio 3
dalies nuostatų taikymo dažnėjimo tendencijas. Tai kelia abejonių, ar teismų
praktikoje tinkamai interpretuojami teisingumo principo reikalavimai, todėl atitinkamai
keltinas klausimas, ar vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi paskirta
švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė atitinka bausmės paskirtį (BK 41
straipsnis).
10. Pirmosios instancijos teismo priimtų išteisinamųjų nuosprendžių, kuriuose
konstatuota, kad neįrodytas
kaltinamųjų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnyje, arba neįrodyta, kad padaryta veika, turinti BK 199
straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, analizė rodo aiškią tokių
nuosprendžių (kartu ir išteisintųjų asmenų) skaičiaus mažėjimo tendenciją.
11. Pirmosios instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, jo
pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, prokurorui paduodant apeliacinį skundą, 2007
metais buvo keliamas ne visais atvejais. Ši situacija akivaizdžiai pakito per 2008
m. –2010 m. I pusmetį, kai visais išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atvejais, kylant
abejonėms dėl tokio nuosprendžio priėmimo pagrįstumo, buvo pateikti
apeliaciniai skundai.
12. Išanalizuotos kasacinio teismo nutartys leidžia daryti
išvadą, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai, kuriais nepakeisti
pirmosios instancijos teismo išteisinamieji nuosprendžiai kontrabandos
baudžiamosiose bylose, prokurorų kasacine tvarka nebuvo skundžiami.
13. Iš apygardų teismų priimtų sprendimų matyti, kad teismai ne
visais atvejais tinkamai taiko bendruosius bausmės skyrimo pagrindus
reglamentuojančio BK 54 straipsnio nuostatas. Dažnai šiame straipsnyje
nustatytos ir bausmės individualizavimo procese vertintinos aplinkybės
nurodomos formaliai, jų turinio nesiejant su konkrečiomis kontrabandos
baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Ši tendencija ypač akivaizdi,
kai baudžiamoji byla baigiama bylų supaprastinto proceso tvarka priimant teismo
baudžiamąjį įsakymą. Tokio pobūdžio bausmės skyrimo
motyvų nurodymu apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje dažniausiai
siekiama vieno tikslo – kaltininkui paskirti švelnesnę bausmę, negu sankcijoje
numatytos bausmės vidurkis, kai kyla abejonių, ar tokios bausmės paskyrimas buvo
galimas.
14. Pareiga įvertinti bausmės individualizavimui turinčių
aplinkybių visetą ne vieną kartą akcentuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikoje, tačiau iš priimtų apygardų teismų sprendimų, kuriais asmenys
nuteisti už kontrabandos padarymą, matyti, kad teismai, skirdami švelnesnę negu
BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmę,
ypatingą dėmesį skiria tik kaltininko asmenybę apibūdinančioms aplinkybėms, dažnai
sureikšmindami socialinių–demografinių požymių (kaltininko amžius, šeiminė
padėtis ir kt. ) įtaką skiriamai bausmei.
15. Bendrųjų bausmės skyrimo pradmenų bei kitų bausmės
individualizavimui turinčių įtakos nuostatų (BK 54–64 straipsniai) neatitinka
tokie apygardų teismų sprendimuose pateikti bausmių skyrimo motyvai, kai
minimalaus BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos terminuotos laisvės atėmimo
bausmės dydžio skyrimas grindžiamas išvada, kad šioje straipsnio dalyje
numatytas itin griežtas nusikalstamos veikos baudžiamumas. Tačiau tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad
baudžiamojo įstatymo normos, kurios turėtų būti taikomas konkrečioje
baudžiamojoje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismui
numatytos galimybės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su
prašymu spręsti, ar šios nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Kitu atveju teismai, motyvuodami skirtiną už
kontrabandos padarymą bausmės dydį, neturėtų kvestionuoti už šios nusikalstamos
veikos padarymą nustatyto baudžiamumo teisingumo.
16. Prokurorų apeliacinių ir kasacinių skundų kontrabandos
bylose paduota daug mažiau negu nuteistųjų bei jų gynėjų apeliacinių skundų
šiose baudžiamosiose bylose. Tai kelia abejonių, ar valstybinį kaltinimą
kontrabandos bylose palaikantys prokurorai kiekvienoje byloje tinkamai
išnaudoja baudžiamojo proceso įstatymo suteiktas galimybes, siekiant
užtikrinti, kad už kontrabandos padarymą būtų paskirtos teisingos bausmės arba
tinkamai pritaikytos kitos baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo
nuostatos.
17. Nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinių skundų dėl
neįsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių padavimo pagrindų ir motyvų analizė parodė,
kad dauguma apeliacinių skundų dėl apygardų teismų nuosprendžių, priimtų
kontrabandos bylose, teikiami ginčijant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo
teisėtumą ir pagrįstumą, nes, apeliantų nuomone, nustatytos faktinės bylos
aplinkybės nepakankamos konstatuoti, kad kaltinamasis dalyvavo padarant
nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnyje. Dėl to apeliacinės instancijos
teismo prašoma priimti išteisinamąjį nuosprendį.
18. Iš priimtų apeliacinės instancijos teismo sprendimų matyti,
kad prokurorų apeliaciniuose skunduose dažniausiai ginčijami išteisinamojo
nuosprendžio priėmimo teisėtumas ir pagrįstumas. Tokių atvejų, kai ginčijama
paskirtos bausmės rūšis ar jos dydis, yra apie 37 proc. visų apeliacinės
instancijos teismo priimtų sprendimų kontrabandos baudžiamosiose bylose nustatytų
atvejų. Šiuo atveju svarstytina, ar praktikoje nesiformuoja situacija, kad
valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikančių prokurorų pagrindiniu
tikslu tampa tik asmens nuteisimas. O esant priimtam teismo apkaltinamajam
nuosprendžiui, paskirtos bausmės dydžiui nėra skiriamas pakankamas dėmesys,
todėl toleruojami ir dažnai nepagrįstai švelnios bausmės paskyrimo
atvejai.  
19. Išnagrinėjus proceso dalyvių paduotus kasacinius skundus
kontrabandos bylose, priimtos įvairios BPK 382 straipsnyje numatytos kasacinio
teismo nutartys. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugiausia kasacinių
skundų buvo išnagrinėta kasaciniam teismui nusprendus atmesti pateiktus
kasacinius skundus (BPK 382 straipsnio 1 punktas).
20. Pažymėtina, kad prokurorų kasaciniuose skunduose dažniausiai
nurodomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ginčijant
išteisinamųjų nuosprendžių, priimtų dėl asmenų, kurie kaltinti kontrabandos
padarymu, teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
priimtose nutartyse spręstas tik vienas atvejis, kai prokuroro kasaciniame
skunde iškelta abejonių dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo, tai apie
12 proc. visų nagrinėjamu laikotarpiu kasacinio teismo išnagrinėtų atvejų.   
21. Analizuojant kaltininko turtinės padėties kriterijų
būtina atkreipti dėmesį į tai, kad į jį bausmės individualizavimo proceso metu
atsižvelgiama ne tik tose užsienio valstybėse, kuriose baudos dydis siejamas su
asmens vidutinėmis mėnesio pajamomis, bet ir tose, kur baudos dydis apskaičiuojamas
atsižvelgiant į fiksuotus rodiklius bei kitus baudžiamuosiuose įstatymuose
nustatytus dydžius.
22. Teisinės priemonės, kurios taikomos asmenims, nuteistiems
už muitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus, Europos Sąjungos
valstybėse narėse yra itin įvairios ir įtvirtintos teisės aktuose,
atsižvelgiant į šių valstybių nacionalinės teisės tradicijas. V-a-
pagrindinių visas Europos Sąjungos valstybes nares vienijančių požymių yra tas,
kad piniginė ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė šiose valstybėse laikomos
pagrindinėmis bausmėmis, taikomomis už muitų teisės aktų pažeidimus (numatomos
straipsnių sankcijose pagal nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį). Šiose
valstybėse kaip papildoma bausmė dažniausiai skiriama teisės dirbti verslo/komercijos
srityje atėmimas.

Priedas
Nr. 1

Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies taikymo
per 2007
m. –2010 m. I pusmetį apygardų teismų apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose
duomenys

Asmenų,
nuteistų pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, skaičius


Metai


2007 metai


2008 metai


2009 metai


2010 m.
I pusmetis



Iš viso




Iš viso nuteista asmenų pagal BK 199
straipsnio 2 dalį


21


22


25


14


82


























Asmenys,
kuriems skiriant bausmę taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis
per 2007
m. –2010 m. I pusmetį


Paskirta bauda


Paskirtas mažesnis negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas
bausmės dydis


Paskirtas laisvės apribojimas


Iš viso






















13


3


2


18






Asmenų,
kuriems skiriant bausmę taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis 2007 metais, skaičius  


Paskirta bauda


Paskirtas mažesnis negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas
bausmės dydis


Paskirtas laisvės apribojimas


Iš viso






















4


1


-


5







Asmenų,
kuriems skiriant bausmę taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis 2008 metais, skaičius





Paskirta bauda


Paskirtas mažesnis negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas
bausmės dydis


Paskirtas laisvės apribojimas


Iš viso






















4


2


1


7








Asmenų,
kuriems skiriant bausmę taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis 2009 metais,
skaičius



Paskirta bauda


Paskirtas mažesnis negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas
bausmės dydis


Paskirtas laisvės apribojimas


Iš viso






















2


-


1


3








Asmenų,
kuriems skiriant bausmę taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis per 2010 m. I
pusmetį, skaičius



Paskirta bauda


Paskirtas mažesnis negu BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas
bausmės dydis


Paskirtas laisvės apribojimas


Iš viso






















3


-


-


3


































2010
m. spalio 18 d.                                                        Teisės
tyrimų ir apibendrinimo departamentas
[1] Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuosprendžiu
laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas. Atsižvelgiant į nuosprendžio ir
teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso ir jų turiniui keliamų reikalavimų
skirtumus, šie baudžiamajame procese teismo priimami procesiniai dokumentai
analizuoti atskirai, vartojant atskirai nuosprendžio ir teismo baudžiamojo
įsakymo pavadinimus.
[2] Analizuoti tik tie
Lietuvos apeliacinio teismo 2007 metų sprendimai, kurie buvo priimti dėl 2007
metų apygardų teismų nuosprendžių kontrabandos baudžiamosiose bylose.
[3] Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo priimtos nutartys buvo atrenkamos pagal jų priėmimo datą,
neatsižvelgiant į tai, kuriais metais buvo priimti pirmosios ar apeliacinės
instancijų teismų sprendimai.
[4] Analizuoti tik tie
Lietuvos apeliacinio teismo 2007 metų sprendimai, kurie priimti dėl 2007 metų
Lietuvos apygardos teismo nuosprendžių kontrabandos baudžiamosiose bylose.
[5] Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo priimtos nutartys buvo atrenkamos pagal jų priėmimo datą,
neatsižvelgiant į tai, kuriais metais buvo priimtas pirmosios instancijos
teismo nuosprendis ar apeliacinės instancijos teismo sprendimas.
[6] Regulation (EC) No. 450/2008 of the
European Parliament and of the Council of 23 April 2008 laying down the
Community Customs Code (Modernised Customs Code).
[7]
Papildomomis
bausmėmis laikytinos tos valstybės prievartos priemonės, kurios negali būti
taikomos savarankiškai be pagrindinės bausmės. Taip pat pažymėtina, kad
skirtingose valstybėse narėse, papildomos bausmės terminas yra įvardijamas skirtingai
(pavyzdžiui, Estijoje – supplementary
punishment, Rumunijoje – complementary
penalties).  
[8]http://www. ttc. lv/advantagecms/LV/meklet/meklet_dokumentus. html?query=The%20Criminal%20Law&resultsPerPage=10. Prisijungta 2010 m.
rugsėjo 15 d.
[9] http://www. fedee. com/minwage. html. Prisijungta 2010 m.
rugpjūčio 31 d.
[10] http://www. legislationline. org/documents/section/criminal-codes. Prisijungta 2010 m.
rugsėjo 15 d.
[11] http://www. legifrance. gouv. fr/affichCode. do?cidTexte=LEGITEXT000006071570&dateTexte=20100913. Prisijungta 2010 m.
rugsėjo 15 d.
[12] Pagal PMK 7 straipsnį
dideliais mokesčiais apmokestinamos prekės nurodomos ekonomikos ir finansų
ministro priimamame akte. Tai gali būti prekės, kurioms bendra taikomų muitų,
atskaitymų ir importo mokesčių suma viršija 20 proc. jų vertės.      
[13] http://www. sweden. gov. se/sb/d/3926/a/27768. Prisijungta 2010 m.
rugsėjo 15 d.
[14]“1. Kiekviena valstybė
narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 1 straipsnyje nurodytą veiką ir
dalyvavimą 1 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikoje, jos kurstymą ar kėsinimąsi
ją padaryti būtų baudžiama veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis
baudžiamosiomis sankcijomis, įskaitant bent stambaus sukčiavimo atvejais
laisvės atėmimą apimančias bausmes, dėl kurių gali būti taikoma ekstradicija,
suprantant, kad stambiu sukčiavimu yra laikomas toks sukčiavimas, kuris yra
susijęs su tam tikra mažiausia suma, kurią turi nustatyti kiekviena valstybė
narė. Ši mažiausia suma negali būti nustatyta didesnė kaip 50 000 ekiu.   
2. Tačiau mažareikšmio sukčiavimo atvejais, susijusiais su bendra suma,
kuri yra mažesnė kaip 4000 ekiu, ir pagal valstybės narės įstatymus nesiejamais
su ypač sunkiomis aplinkybėmis, ji gali nustatyti kitas bausmių rūšis, nei
nustatytosios šio straipsnio 1 dalyje.   
3. Europos Sąjungos Taryba vieningai gali pakeisti šio straipsnio 2 dalyje
nurodytą sumą. “

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt