TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Civilinė byla Nr
1. 20. Dėl institucijų, kurioms
realizuoti perduotinas konfiskuotas automobilis

Atsižvelgiant į CPK 638 straipsnio 2 dalyje, 691, 692 straipsniuose
įtvirtintas normas, jų tarpusavio ryšį, darytina išvada, kad teismo sprendimu
(nutarimu) konfiskuotas turtas turi būti perduodamas realizuoti valstybinei
mokesčių inspekcijai.
N-s pagal CPK 692 straipsnio
normą teismo konfiskuotas ar perduotinas valstybei turtas, viena vertus, turi
būti perduodamas realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, tačiau,
kita vertus, perduodamo turto priėmimas neužkerta kelio ir nepašalina pareigos
turtą perėmusiai valstybinei mokesčių inspekcijai laikytis atitinkamų Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634
patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės
pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo,
apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis
taisyklių nuostatų, susijusių su antstolio perduoto turto apskaita, saugojimu,
realizavimu ir (arba) pripažinimu atliekomis.

Civilinė
byla Nr. 3K-3-397/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
129. 19. 1; 131

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m.
spalio 18 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: A-io N-o, A-o S-io (pranešėjas) ir P- �-io
(kolegijos pirmininkas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinį skundą dėl Trakų
rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutarties ir Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo
3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą, suinteresuoti asmenys –
antstolė M. L. , D. L. , dėl
antstolio patvarkymo pripažinimo neteisėtu.
Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

Byloje
nagrinėjami teisės klausimai dėl konfiskuoto automobilio, kuris pripažintas
nerealizuotinu, perdavimo realizuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Trakų rajono
apylinkės teismas 2009 m. sausio 7 d. nutarimu, priimtu
administracinėje byloje, paskyrė D. L. galutinę
nuobaudą – 30 parų administracinio arešto konfiskuojant automobilį „VW Golf“.
Vykdydama šį teismo nutarimą, antstolės padėjėja 2009 m. kovo 25 d.
areštavo nurodytą automobilį ir informavo Vilniaus apskrities valstybinę
mokesčių inspekciją apie konfiskuotą turtą. Perduotino automobilio apžiūros
metu nustačius, kad automobilis nerealizuotinas, pareiškėjas atsisakė jį
apskaityti ir realizuoti. 2009 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu antstolė
pavedė pareiškėjui perimti konfiskuotą automobilį. Nesutikdamas su šiuo
antstolės patvarkymu, pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.
gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio,
konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių
įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo,
grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 20 punkte
nustatyta, jog tuo atveju, kai konfiskuoto turto realizavimo terminas yra
pasibaigęs arba nustatoma, kad šis turtas yra sugedęs, sugadintas ar
pripažintas nerealizuotinu (netinkamu naudoti) turtu ir dėl to negali būti
parduodamas, toks turtas į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiamas: jis
pripažįstamas atliekomis institucijos, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas,
sprendimu. Be to, pagal Taisyklių 6 punkto 2 pastraipą tuo atveju,
jeigu mokesčių inspekcija neapskaito valstybės nuosavybėn perduotino
nerealizuotino turto, tokį turtą privalo apskaityti kitos valstybės ar
savivaldybės institucijos. Pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti
pirmiau nurodytą antstolės 2009 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą.

II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Trakų rajono apylinkės
teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Teismas nurodė,
kad asmuo, pagal teismo sprendimą įgijęs nuosavybės teises, daikto savininku
tampa nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi valstybė automobilio
savininke tapo įsiteisėjus teismo 2009 m.
sausio 7 d. nutarimui. Pagal CPK 692 straipsnį teismo
konfiskuotą turtą antstolis perduoda realizuoti Valstybinės mokesčių
inspekcijos įstaigai, t. y. antstolis turi perduoti turtą savininkui – valstybei,
kurios funkcijas perduodant, apskaitant, saugant, realizuojant, grąžinant ir
pripažįstant atliekomis konfiskuotą ir kitą Taisyklėse nurodytą turtą, vykdo mokesčių
inspekcija (Taisyklių 2 punktas). Teismas pažymėjo, kad Taisyklės, kaip
poįstatyminis aktas, reglamentuoja valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip
valstybei perduoto turto tvarkytojos, veiksmus su jose nurodytu turtu
(Taisyklių 2 punktas), bet nesprendžia ir negali spręsti nuosavybės, kaip
tokios, pripažinimo valstybei klausimo; tokios teisės neturi ir mokesčių
inspekcija. Antstolis, vykdydamas teismo nutarimą, privalo perduoti valstybės
įgaliotai institucijai (šiuo atveju mokesčių inspekcijai) konfiskuotą turtą, o
valstybės įgaliota institucija privalo jį priimti, nes šis turtas yra paimtas
pagal įstatymą už asmens padarytą teisės pažeidimą. Jokie įstatymai nesieja
teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo vykdymo su tokio turto apskaitos
tvarka, galimybe šį turtą realizuoti ar pan.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo
atskirąjį skundą, 2010 m. kovo 3 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės
teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegijos vertinimu,
atlikdamas konkrečius vykdymo veiksmus, antstolis turi vadovautis bendraisiais
jo veiksmus reglamentuojančiais teisės aktais ir pirmiausia CPK. Anot kolegijos, CPK siekiama apibrėžti institucijas, kurioms
turi būti perduotas valstybei atitenkantis turtas (CPK 692 straipsnis).
CPK nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nenumato, kad antstolis
privalo imtis kitokių priemonių, vykdydamas teismo nutarimą dėl turto
konfiskavimo. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas procesiniuose
dokumentuose nenurodo konkretaus asmens, kuriam antstolė privalėjo perduoti konfiskuotą
automobilį. Įvertinusi Taisyklių nuostatas, kolegija darė išvadą, kad pareiškėjas
turtą iš perduodančio asmens (šioje byloje antstolės) turėjo perimti, o po to
spręsti klausimus dėl jo įtraukimo į apskaitą ar pripažinimo atliekomis. Inspekcijos
veiksmai, sprendžiant klausimą dėl konfiskuoto turto įtraukimo į apskaitą,
nedaro įtakos antstolio atliekamiems veiksmams, kuriais jis perduoda
konfiskuotą turtą. Kolegija pažymėjo, kad pagal Taisyklių 5 punktą
inspekcija jai perduoto turto saugojimo, pripažinimo atliekomis, realizavimo ir
kitas išlaidas apmoka iš jai skirtų valstybės biudžeto asi-vimų.

III. Kasacinio
skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu
pareiškėjas prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio
2 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. kovo 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo
skundą patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismo motyvas, kad pagal Taisyklių nuostatas mokesčių inspekcija
turtą iš perduodančio asmens (antstolės) turėjo perimti, o tik po to spręsti
klausimus dėl jo įtraukimo į apskaitą ar pripažinimo atliekomis, yra
nepagrįstas bei prieštaraujantis Taisyklių ir teisės aktų, įgyvendinančių
Taisykles, nuostatoms. Mokesčių inspekcijos pareigūnai perduodamą konfiskuotą
turtą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, turi įkainoti (įvertinti) (Taisyklių 14 punktas).
Jeigu turto apžiūros metu nustatoma, jog konfiskuoto turto realizavimo terminas
yra pasibaigęs arba nustatoma, kad šis turtas yra sugedęs, sugadintas ar
pripažintas nerealizuotinu (netinkamu panaudoti) turtu ir dėl to negali būti
parduodamas, toks turtas į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiamas
(Taisyklių 20 punktas), tokio turto Inspekcija neperima pagal turto
apskaitos ir perdavimo aktą. Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į
valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo,
apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis
metodika (toliau – Metodika), patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gegužės 10 d.
įsakymu Nr. V-181, detalizuoja apskričių inspekcijoms perduotino bešeimininkio,
konfiskuoto, valstybės paveldėto ar kitaip į valstybės pajamas perduodamo
nekilnojamojo turto ir transporto priemonių perėmimo, apskaitymo, saugojimo,
realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis aktą. Perimdami transporto
priemones į apskaitą, AVMI darbuotojai perduotinas transporto priemones turi
įvertinti laikydamiesi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir
Disponavimo turto taisyklių nuostatų (Metodikos 139 punktas). Perduotinų
transporto priemonių vertinimą AVMI darbuotojai turi atlikti iki turto
apskaitos akto arba Turto apskaitos ir perdavimo akto surašymo, t. y.
pirmiau AVMI darbuotojai turi surašyti Turto įvertinimo (apžiūros) aktą
(Metodikos 141 punktas). Jeigu apžiūros metu nustatoma, kad transporto
priemonės netinka eksploatuoti dėl prastos ar netinkamos techninės būklės ir
negali būti panaudotos nei pagal tiesioginę, nei pagal netiesioginę paskirtį,
dėl ko yra nerealizuotinos, tokios transporto priemonės pagal Metodikos 175. 1. 3 punktą
neapskaitomos, t. y. jų Inspekcija neperima. Kasatorius pažymi, kad Inspekcija
turtą perima pagal turto apskaitos ir perdavimo aktą, kurio forma patvirtinta
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. VA-123 (toliau – Įsakymas Nr. VA-123),
kurio III skyriuje nurodyti atvejai, kai tokia forma pildoma, t. y.
konfiskuotą turtą perduodant saugoti, priimant saugoti, perduodant realizuoti, priimant realizuoti
(Įsakymo Nr. VA-123 23-26 punktai). Turtas, kuris pripažintas
nerealizuotinu, neperduodamas Inspekcijai nei saugoti, nei realizuoti, tačiau
pagal Taisyklių 20 punktą institucijos, kurios žinioje yra konfiskuotas
turtas, sprendimu yra pripažįstamas atliekomis, surašant patvirtintos formos
turto pripažinimo atliekomis aktą. Anot kasatoriaus, analizuojant pirmiau nurodytų
teisės aktų nuostatas sistemiškai, akivaizdu, kad konfiskuoto turto perėmimas
yra neatskiriamai susijęs su tokio turto įtraukimu į apskaitą.
2. Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad įstatymai (CPK 692 straipsnis)
įpareigoja antstolį perduoti konfiskuotą turtą Inspekcijai, tačiau neįpareigoja
imtis kitokių priemonių, vykdant teismo nutarimą dėl turto konfiskavimo, t. y.
kad antstolis neturi pareigos spręsti apie tai, jog automobilis turi būti perduotas kitiems asmenims, institucijoms.
Kasatorius pažymi, kad antstoliui, vykdant teismo nutarimą, taikomos ne tik CPK
692 straipsnio nuostatos, tačiau ir bendrieji sprendimų vykdymo proceso
principai. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalį antstolis
privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu
konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus
Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti
kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal CPK 587 straipsnio 3 dalį
institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose yra
vykdomieji dokumentai. CPK 634 straipsnyje nustatyta antstolio pareiga
savo iniciatyva imtis visų teisėtų
priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir
aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Kasatoriaus teigimu, įstatymas įtvirtina antstolio pareigą aktyviai bei visomis
teisinėmis priemonėmis siekti realiai įgyvendinti teismo sprendimą, įskaitant
nutarimą dėl turto konfiskavimo. Tuo tarpu CPK 692 straipsnio nuostata
įpareigoja antstolį perduoti mokesčių inspekcijai teismo konfiskuotą turtą realizuoti, jeigu įstatymai nenustato
kitaip. Vadinasi, antstoliai yra saistomi ne tik CPK, bet ir Taisyklėse
nustatytų teisės normų, reglamentuojančių kitokią konfiskuoto ir valstybei
perduotino turto realizavimo tvarką, kai toks konfiskuotas turtas yra
pripažintas nerealizuotinu.
3. Apeliacinės
instancijos teismas pažymėjo, kad Inspekcija nenurodė konkretaus asmens, kuriam
antstolis privalėjo perduoti automobilį. Kasaciniame skunde atkreipiamas
dėmesys į tai, kad Inspekcija yra saistoma bendradarbiavimo pareigos vykdymo
procese (CPK 640 straipsnio 1 punktas), kurią įgyvendino pateikdama antstolei
2009 m. balandžio 3 d. raštą su 2009 m. kovo 31 d. turto
įvertinimo (apžiūros) aktu, informuojantį apie konfiskuoto automobilio
pripažinimą nerealizuotinu. Inspekcija neturi nei tikslių duomenų, nei pareigos
teikti antstolei instrukcijų apie kitą instituciją, turinčią konfiskuotą
automobilį savo žinioje, kuri privalo jį pripažinti atliekomis ir utilizuoti.
Inspekcija negali būti įpareigojama atlikti antstolių kompetencijai priskirtų
vykdymo proceso veiksmų ir įpareigojama prisiimti padarinius dėl antstolių
neveikimo. Be to, antstolė pati prieš areštuodama konfiskuotą automobilį turėjo
nustatyti, kokios institucijos žinioje yra šis turtas. Anot kasatoriaus, Taisyklės
aiškiai ir nedviprasmiškai nustato Inspekcijos pareigą apskaityti tik tokį valstybės nuosavybėn
perduotiną turtą, kuris yra realizuotinas, t. y. turintis ekonominę vertę.
Tuo atveju, kai turtas neturi ekonominės vertės, yra nerealizuotinas, mokesčių
inspekcija nelaikytina subjektu, atsakingu už tokio turto perėmimą į apskaitą
bei jo pripažinimą atliekomis ir utilizavimą. Šią išvadą taip pat patvirtina
sisteminis Taisyklių normų aiškinimas su CPK 691 straipsnyje pateikta
turto realizavimo koncepcija, iš kurios darytina išvada, kad mokesčių
inspekcija turi pareigą, įtvirtintą CPK 692 straipsnyje, priimti antstolio
perduotą konfiskuotą turtą realizuoti tiktai tuo atveju, jeigu toks turtas
apskritai yra realizuotinas. Teismo nutarimu konfiskuoto turto, kuris yra
nerealizuotinas, Inspekcija neprivalo realizuoti nei pagal CPK, nei pagal
Taisyklėse įtvirtintas teisės normas.
4. Taisyklių
6 punkto 2 pastraipoje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu mokesčių
inspekcija neapskaito valstybės nuosavybėn perduotino nerealizuotino turto,
tokį valstybės nuosavybėn perduotiną turtą privalo apskaityti kitos valstybės
ar savivaldybės institucijos, kurioms mutatis mutandis taikomos Taisyklių
nuostatos (Taisyklių 2 punkto 2 pastraipa). Sistemiškai aiškinant šią
teisės normą kartu su Taisyklių 20 punkte įtvirtinta norma, konstatuotina,
kad institucija, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, kuris buvo pripažintas
nerealizuotinu ir dėl to neįtrauktas į Inspekcijos apskaitą, privalo tokį turtą
apskaityti, pripažinti atliekomis bei utilizuoti Taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi
Taisyklės reglamentuoja ne tik mokesčių inspekcijos, bet ir kitų institucijų
kaip valstybei perduodamo konfiskuoto turto tvarkytojų veiksmus, todėl darytina
išvada, kad bylą nagrinėję teismai be jokio teisinio pagrindo susiaurino
subjektų sąrašą, nurodydami, kad tik mokesčių inspekcija priima, apskaito,
saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis konfiskuotą ir kitą
Taisyklėse nurodytą valstybės nuosavybėn perduotiną turtą. Taisyklių 6 punkto
2 dalis nedviprasmiškai ir aiškiai nustato, kad nerealizuotiną valstybei
perduotiną turtą apskaito (vėliau ir utilizuoja) kitos valstybės ar
savivaldybės institucijos. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Inspekcija
neturi savo apskaitoje ir neprivalo pagal įstatymus įtraukti į savo apskaitą nurodyto
pripažinto nerealizuotinu konfiskuoto automobilio bei netvarko turto, kuris neįtrauktas
į Inspekcijos apskaitą, pagal savo nuostatus, todėl negali būti laikoma atliekų
turėtoja, atsakinga už jų utilizavimą. Inspekcijos tikslas – realizuoti perimtą
turtą, gauti pajamas ir pervesti jas į biudžeto surenkamąją sąskaitą.
Atsiliepimų į
kasacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės normų, reglamentuojančių administracinėje
byloje priimto teismo nutarimo konfiskuoti daiktą vykdymo tvarką

Administracinių
bylų teisenos įstatymo 126 straipsnyje nustatyta, kad nutarimo skirti
administracinę nuobaudą vykdymo tvarką nustato Administracinių teisės pažeidimų
kodeksas. Tuo tarpu pagal ATPK 320 straipsnio 1 punktą nutarimą
konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo
įrankis arba tiesioginis objektas, vykdo antstoliai –
padarius šio Kodekso, be kita ko, 1302 straipsnyje numatytą
teisės pažeidimą (būtent ATPK 1302 straipsniu rėmėsi Trakų
rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 7 d. nutarime). ATPK 321 straipsnyje
nustatyta, kad nutarimas konfiskuoti daiktą vykdomas paimant
konfiskuotą daiktą ir priverstinai neatlygintinai perduodant šį daiktą
valstybės nuosavybėn. Pagal ATPK 322 straipsnį konfiskuoti daiktai realizuojami
Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka.
Antstolio,
kuris pagal pirmiau nurodytas ATPK 320 straipsnio 1 punkto nuostatas
vykdo nutarimą konfiskuoti daiktą, veiksmų ATPK detaliau nereglamentuoja. Šiuo
aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į CPK 1 straipsnio 1 dalį,
kurioje nustatyta, kad šis Kodeksas nustato, be kita ko, sprendimų vykdymo
tvarką. Tuo tarpu CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punkte
nustatyta, kad pagal šio Kodekso VI dalyje išdėstytas
taisykles vykdytini teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie
susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Nurodytos teisės normos teikia
pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju antstolio veiksmus, vykdant
administracinėje byloje priimtą teismo nutarimą konfiskuoti daiktą, reglamentuoja
atitinkamos CPK normos.

Dėl institucijų, kurioms realizuoti perduotinas
konfiskuotas automobilis

Pagal
CK 4. 47 straipsnio 10 punktą nuosavybės teisė gali būti įgyjama
konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus
(turtą). Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo
įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas valstybės
turto įgijimo būdas perimant teismo sprendimu konfiskuojamą turtą. Vadovaujantis
CPK 638 straipsnio 2 dalimi, jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi
būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja valstybinė mokesčių
inspekcija. CPK 692 straipsnyje nustatyta, kad teismo konfiskuotą ar
perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių
inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Tuo tarpu CPK 691 straipsnyje
nustatyta, kad turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito
davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš
varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas
išieškotojui ar realizavimas kita šiame Kodekse nustatyta tvarka (straipsnio 1 dalis);
areštuotą turtą, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, įstatymų
nustatyta tvarka realizuoja antstolis, Valstybinės mokesčių inspekcijos
įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos
įmonės (straipsnio 2 dalis).
Teisėjų
kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos materialiosios teisės normos įtvirtina atitinkamą
teisę, o proceso teisės normos reglamentuoja šios teisės įgyvendinimo
mechanizmą. Taigi, valstybei perimant teismo sprendimu konfiskuojamą daiktą (CK
4. 47 straipsnio 10 punktas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktas),
valstybei atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis),
kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato
kitaip (CPK 691, 692 straipsniai). Atsižvelgiant į CPK 638 straipsnio
2 dalyje, 691, 691 straipsniuose įtvirtintų normų prasmę, jų
tarpusavio ryšį, darytina išvada, kad teismo sprendimu (nutarimu) konfiskuotas
turtas turi būti perduodamas realizuoti būtent valstybinei mokesčių
inspekcijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konfiskuoto turto realizavimas reiškia
bet kokius veiksmus, susijusius su konfiskuoto turto pardavimu ar realizavimu kita
CPK nustatyta tvarka (CPK 691 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina,
kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju įstatymai nenustato kitokių antstolio
veiksmų negu tų, kurie įtvirtinti CPK 692 straipsnyje, – Taisyklės,
patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, negali būti CPK 692 straipsnio
kontekste vertinamos kaip įstatymas. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija atmeta
kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais apeliuojama į
Taisykles, kaip teisės aktą, nustatantį CPK 692 straipsnyje įtvirtintos
antstolio pareigos perduoti realizuoti valstybinės mokesčių inspekcijos
įstaigai teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą išimtį.
Pažymėtina
ir tai, kad aptariama CPK 692 straipsnio norma tiesiogiai įtvirtina
antstolio pareigą teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoti
realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, nepaliekant kitokios
alternatyvos. Šios kaip ir kitų antstoliui nustatytų pareigų aspektu atkreiptinas
dėmesys į tai, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė
suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo,
dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo
2 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo
vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip
pat civilinio proceso principais. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis
privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus,
nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Šiuo aspektu kasacinio
teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra imperatyviai
reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio
proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai
laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo
sprendimų vykdymo proceso tvarkos; teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės
reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam
suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra
vires), o bet koks ultra vires veikimas
vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pavyzdžiui,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „U-iversalios valdymo sistemos“ skundą dėl
antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-206/2008; 2008 m. gegužės
23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. skundą dėl antstolio
veiksmų, bylos Nr. 3K-3-305/2008; 2008 m. birželio 11 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje pagal
pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolio veiksmų,
bylos Nr. 3K-7-277/2008). Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų
kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai ginčijamą antstolės patvarkymą
teisingai vertino kaip pagrįstą ir teisėtą; vykdydama CPK 692 straipsnyje,
kaip specialiojoje teisės normoje, tiesiogiai (expressis verbis) įtvirtintą pareigą, antstolė ginčijamu patvarkymu
nepažeidė kasaciniame skunde nurodytų vykdymo proceso bendrųjų principų, taip
pat antstolio bendro pobūdžio pareigų, įtvirtintų Antstolių įstatymo 21 straipsnio
1 dalyje ir CPK 634 straipsnyje.
Teisėjų
kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors pagal CPK 692 straipsnio normos
prasmę teismo konfiskuotas ar perduotinas valstybei turtas, viena vertus, turi
būti perduodamas realizuoti valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, tačiau,
kita vertus, perduodamo turto priėmimas, kaip toks, neužkerta kelio ir nepašalina
pareigos turtą perėmusiai valstybinei mokesčių inspekcijai laikytis atitinkamų
Taisyklių nuostatų, susijusių su antstolio perduoto turto apskaita, saugojimu, realizavimu
ir (arba) pripažinimu atliekomis.
P-ikrinusi
teisės taikymo aspektu skundžiamas teismų nutartis, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad jų naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio
pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio
1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Trakų rajono
apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį ir Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d.
nutartį palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt