TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
1
1. 4. Dėl sutuoktinio išlaikymo
CK 3. 72 straipsnio 2 dalyje
įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis
augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Bendroji taisyklė
yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo.
Esant CK 3. 72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, įrodinėjimo naštos
paskirstymo taisyklė (onus probandi) keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis
neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas,
jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai.
V-inant, ar užtenka prašančiam priteisti
išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu
nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui
racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto,
maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. M-maliųjų
poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar
išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti.
Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs
poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik
tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio
teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti
reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek galimybė išlaikymą
teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3. 72 straipsnio
2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta.

Civilinė
byla Nr. 3K-3-233/2011
Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00472-2009-4
Procesinio
sprendimo kategorijos: 75. 4. 3; 75. 9; 78. 2. 1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2011 m.
gegužės 9 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: A-io N-o, A-o S-io ir J-os S-ės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Ž. kasacinį skundą dėl Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo
S. Ž. ieškinį atsakovei J. Ž. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl
santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos
nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo; tretieji asmenys – AB „Swedbank“,
UAB „Ūkio lizingas“, institucija, teikianti išvadą byloje, – Pasvalio rajono
savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

Byloje
sprendžiami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą
dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikams ir sutuoktiniui priteisimą, turto,
esančio bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimą, aiškinimo ir taikymo
klausimai.
Ieškovas kreipėsi
į teismą, prašydamas: 1) nutraukti jo ir atsakovės 1982 m. spalio 16 d.
sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus
E. Ž. , gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą
su atsakove ir įpareigoti ją netrukdyti ieškovui bendrauti su sūnumi; 3) priteisti
iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 135 Lt kas mėnesį mokamų periodinių
išmokų, įpareigoti ieškovą kiekvienais mokslo metais aprūpinti sūnų apranga, avalyne
ir mokymo priemonėmis; 4) ieškinyje nustatyta tvarka padalyti
sutuoktiniams bendrąja nuosavybe priklausantį turtą (namą, ūkinius pastatus,
žemę, kitus daiktus); 5) išspręsti sutuoktinių skolinių įsipareigojimų po
santuokos nutraukimo vykdymo klausimą. Ieškovas nurodė, kad nuo 2008 m.
birželio mėn. pabaigos negyvena kartu atsakove; santuoka nutrauktina dėl
atsakovės kaltės, nes ji buvo nelojali atsakovui, jį įžeidinėjo ir jo negerbė.
Priešieškiniu
atsakovė prašė teismo: 1) nutraukti jos ir ieškovo santuoką dėl ieškovo
kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove;
3) priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamų
periodinių išmokų; 4) priteisti iš ieškovo už 2008 m. liepos 1 d. –2009 m.
liepos 1 d. laikotarpį 9600 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimą; 5) priteisti
jai iš ieškovo po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymą;
6) priešieškinyje nustatyta tvarka padalyti sutuoktiniams bendrąja
nuosavybe priklausantį turtą (namą, ūkinius pastatus, žemę, kitus daiktus) ir
priteisti iš jos ieškovui 32 145 Lt kompensaciją už jam tenkančią
mažesniąją bendrosios jungtinės nuosavybės dalį; 7) išspręsti sutuoktinių
skolinių įsipareigojimų po santuokos nutraukimo vykdymo klausimą. Atsakovė
nurodė, kad šalių santuoka iširo ne dėl jos, o dėl ieškovo kaltės – jo smurto,
santuokinės neištikimybės; ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip metus ja
nesirūpino.

II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

Pasvalio rajono
apylinkės teismas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį ir
priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl ieškovo kaltės;
nustatė nepilnamečio šalių sūnaus E. Ž. gyvenamąją vietą su atsakove ir
įpareigojo ją netrukdyti ieškovui bendrauti su sūnumi; priteisė iš ieškovo
sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2010 m.
balandžio 16 d. iki vaiko pilnametystės; priteisė iš ieškovo už 2008 m.
liepos 5 d. –2009 m. spalio laikotarpį 3000 Lt išlaikymo įsiskolinimą;
paskyrė atsakovę sūnaus išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja;
priteisė iš ieškovo atsakovei po 130 Lt kas mėnesį mokamų periodinių
išmokų nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki sūnaus pilnametystės
išlaikymą; padalijo šalių santuokoje įgytą turtą: priteisė ieškovui gyvenamojo
namo, esančio (duomenys neskelbtini),
patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-11, 1/2 dalį bendrojo naudojimo patalpų;
priteisė atsakovei patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-8 ir 1-10, 1/2
dalį bendrojo naudojimo patalpų; padalijo šalims kitą kilnojamąjį ir
nekilnojamąjį turtą, priteisė ieškovui iš atsakovės 25 000 Lt
kompensaciją dėl ieškovei tekančios didesnės turto dalies; išsprendė šalių
skolinių įsipareigojimų po santuokos nutraukimo vykdymo klausimą.
Teismas nustatė,
kad nuo 2008 m. liepos mėn. šalys kartu negyvena, netvarko bendro ūkio,
taikytis nepageidauja, todėl sprendė, kad santuoka iširusi. Kadangi ieškovas
paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpino, gyveno su kita
moterimi, tai teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK
3. 60 straipsnio 3 dalis); ieškovas nepateikė teismui įrodymų,
patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės (jos nelojalumo,
nepagarbos atsakovui ir pan. ). Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam
sūnui priteisimo, teismas nustatė, kad atsakovė dirba ir gauna minimalų darbo
užmokestį; ieškovas nedirba, pajamų, susijusių su darbo santykiais, darbo
biržos išmokų negauna, didelės vertės turto ar kitų pajamų neturi.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo turtinė
padėtis yra bloga, tačiau šios aplinkybės nevertino kaip priežasties atleisti
ieškovą nuo pareigos teikti sūnui išlaikymą ar teikti jį mažesnio dydžio, nei
būtinas vaiko minimaliems poreikiams patenkinti. Teismas konstatavo, kad
sutuoktinių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda ir jie privalo teikti vienodo dydžio
išlaikymą savo sūnui, t. y. po 400 Lt kas mėnesį. Kadangi ieškovas su
atsakove nuo 2008 m. liepos 5 d. kartu negyvena ir nuo šios dienos
neteikė vaikui išlaikymo, tai teismas sprendė, kad iš ieškovo priteistinas
išlaikymo įsiskolinimas. Spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo priteisti jai iš
ieškovo išlaikymą, teismas nurodė, kad CK 3. 72 straipsnio 2 dalyje
nustatyta prezumpcija, jog sutuoktiniui yra reikalingas išlaikymas, jeigu jis
augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Atsižvelgdamas į
tai, kad atsakovė augina šalių nepilnametį vaiką, jos gaunamos pajamos yra
nedidelės, teismas sprendė, kad jai reikalingas išlaikymas, tačiau dėl to, kad
ieškovo turtinė padėtis nėra gera, sumažino atsakovės prašomo priteisti
išlaikymo dydį iki 130 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Spręsdamas
dėl šalių santuokoje įgyto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, teismas nustatė, kad bylos šalys
prašo joms priteisti tas pačias namo dalis, t. y. kambarius, plane
pažymėtus indeksais 1-1, 1-2 ir 1-8. Teismas nustatė, kad nurodytos patalpos
yra pirmajame namo aukšte; antrojo namo aukšto kambariai yra paruošti gyventi,
tačiau nepakankamai apšiltinti, kambario sienos pelija, dėl nesandaraus stogo
per sienas ir lubas teka vanduo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes,
teismas sprendė, kad antrasis namo aukštas netinkamas gyventi nepilnamečiam
vaikui, todėl priteisė atsakovei pirmojo namo aukšto kambarius, plane pažymėtus
indeksais 1-1, 1-2 ir 1-8, ir antrojo aukšto patalpą, plane pažymėtą indeksu Nr. 1-10,
o ieškovui – antrojo aukšto patalpą, plane pažymėtą indeksu Nr. 1-11;
kitos (bendrojo naudojimo) patalpos šalims priteistos lygiomis dalimis.
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2010 m. lapkričio 2 d.
nutartimi pakeitė Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d.
sprendimą: patikslino ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką;
priteisė iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų
periodinių išmokų nuo 2009 m. birželio 23 d. iki vaiko pilnametystės;
priteisė iš ieškovo 3679 Lt sūnaus išlaikymo už 2008 m. liepos 5 d. –2009 m.
spalio 5 d. laikotarpį įsiskolinimą; priteisė iš ieškovo atsakovei po 130 Lt
kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2009 m. birželio 23 d. iki
vaiko pilnametystės išlaikymą; priteisė ieškovui didesnę bendrosios jungtinės
nuosavybės teise esančio turto dalį ir panaikino pirmosios instancijos teismo
sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 25 000 Lt
kompensacija; perskirstė šalių ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas; kitą
sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Pasisakydama
dėl sutuoktinių kaltės, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo
išvada, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teisėjų kolegija nurodė,
kad, gyvendamas su kita moterimi, ieškovas buvo nelojalus atsakovei, todėl
negalėjo to reikalauti iš jos, nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3. 60 straipsnio
3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai,
kad nuo 2010 m. liepos 8 d. ieškovas dirba AB „Dolomitas“ ir jo
gaunamas darbo užmokestis viršija atsakovės gaunamą darbo užmokestį, taip pat į
atsakovės paaiškinimus dėl sūnaus poreikių ir į tą aplinkybę, kad vaikas gyvena
su atsakove, kuri kasdien jį prižiūri ir rūpinasi, sprendė, jog pirmosios
instancijos teismo iš ieškovo priteistas sūnaus išlaikymo dydis yra pagrįstas,
tačiau priteistinas nuo atsakovės priešieškinio pateikimo dienos (2009 m.
birželio 23-iosios). Atsižvelgdama į atsakovės priešieškinio pateikimo dieną,
teisėjų kolegija padidino išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 3679 Lt. Teisėjų
kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į
tai, jog atsakovė gauna minimalų darbo užmokestį, augina šalių nepilnametį
vaiką, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės materialinė padėtis
gera, jai yra reikalingas išlaikymas ir jis iš ieškovo priteistinas, tačiau ne
nuo teismo sprendimo, o nuo priešieškinio padavimo dienos, nes išlaikymas jai
buvo reikalingas ir anksčiau. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios
instancijos teismas, dalydamas šalims gyvenamojo namo patalpas, teisingai
nustatė faktines aplinkybes, susijusias su namo antrojo aukšto patalpų būkle,
pagrįstai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus ir priteisė atsakovei
pirmojo aukšto kambarius. Teisėjų kolegija vertino kaip nereikšmingas ieškovo
nurodytas aplinkybes, kad jis statė namą, jo tėvai tam skyrė lėšų, nes šis buvo
skirtas visų šeimos narių poreikiams tenkinti. Ieškovė neturi kitos
gyvenamosios patalpos, su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus, o ieškovas
išreiškė abejonių dėl to, kad jis šiame name gyvens.

III. Kasacinio
skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu
ieškovas S. Ž. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį ir
priimti naują sprendimą: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės;
2) panaikinti nutarties dalį dėl išlaikymo ieškovei iš atsakovo
priteisimo; 3) pakeisti nutarties dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui
priteisimo ir sumažinti iš ieškovo sūnaus išlaikymui priteisto išlaikymo dydį
iki 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės;
4) panaikinti nutarties dalį dėl įsiskolinimo priteisimo; 5) pakeisti
nutarties dalį dėl nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) ir kitų patalpų padalijimo
ir naudojimosi tvarkos; 6) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui nuo 2010 m.
lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovo jai teiktą
išlaikymą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Dėl teisės normų, reglamentuojančių
santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, aiškinimo ir taikymo (CK 3. 27 straipsnis,
3. 60 straipsnio 2 dalis) ir netinkamo įrodymų vertinimo.
Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai taikė santuokos nutraukimą dėl
sutuoktinio kaltės reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo CK 1. 5 straipsnyje
įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pažeidė CPK
178-185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir
nepagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl kasatoriaus, o ne dėl atsakovės
kaltės. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybių, patvirtinančių,
kad atsakovė netinkamai elgėsi sutuoktinio ir visos šeimos atžvilgiu:
neracionaliai naudojo šeimos pajamas, nesirūpino jos materialine ir moraline
gerove, santarve ir ramybe, buvo nelojali kasatoriui, jį įžeidinėjo ir žemino,
tai lėmė santuokos iširimą. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į įstatyme
įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3. 60 straipsnio
2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu iš
esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3. 26–3. 30, 3. 35,
3. 36 straipsniuose, bei dėl to negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.
Kasatoriaus nuomone, atsakovė savo elgesiu pažeidė CK 3. 27 straipsnyje
išvardytas pareigas ir bendras gyvenimas tapo negalimas, todėl ji yra kalta dėl
santuokos iširimo.
2. Dėl materialiosios teisės normų,
reglamentuojančių sutuoktinių tarpusavio išlaikymą, pažeidimo (CK 3. 72 straipsnis)
ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teisės
aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje N. K. (S. ) v.
A. S. , bylos Nr. 3K-3-328/2010). Kasatoriaus teigimu, teismai,
priteisdami iš kasatoriaus atsakovei išlaikymą, netinkamai aiškino ir taikė buvusių
sutuoktinių tarpusavio išlaikymo normas (CK 3. 72 straipsnis), CK 1. 5 straipsnyje
įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, CPK 21 straipsnyje
nustatytą teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principą, netinkamai nustatė
faktines bylos aplinkybes ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178–185 straipsniai).
Kasatoriaus teigimu, CK 3. 72 straipsnio 2 dalyje nurodytos trys
sąlygos ir, esant vienai iš jų, yra pagrindas priteisti išlaikymą. Atsakovė
privalėjo įrodyti, kad jai tikrai reikalingas išlaikymas. Bylą nagrinėję
teismai, priteisdami atsakovei išlaikymą, rėmėsi tik ta aplinkybe, kad su ja
gyvena šalių nepilnametis sūnus, o CK 3. 72 straipsnio 2 dalyje
įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam
reikalingas išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių
turtinė padėtis iš esmės yra vienoda. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą,
jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save
išlaikyti (CK 3. 72 straipsnio 1, 5 dalys). Šalims pradėjus gyventi
atskirai, atsakovė pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigijo virtuvės baldų
komplektą, tai, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad atsakovės turtinė padėtis
nėra bloga. Teismai, spręsdami klausimą dėl išlaikymo ieškovei priteisimo,
privalėjo nustatyti, ar kasatorius turi galimybių jį teikti, tačiau
neatsižvelgė į tai, kad kasatorius padeda išlaikyti studijuojančią dukterį,
nedarbingą, silpnos sveikatos motiną ir kad šiuo metu negauna jokių pajamų.
3. Dėl materialiosios teisės normų, nustatančių
išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, netinkamo aiškinimo ir taikymo (CK 3. 192 straipsnis)
ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teisės
aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje D. G. ir kt. v.
K. G. , bylos Nr. 3K-3-216/2006; 2009 m. balandžio 27 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje V. K.
v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009). Teismai, priteisdami iš
kasatoriaus nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų
periodinių išmokų, kasatoriaus nuomone, neteisingai aiškino ir taikė CK 3. 192 straipsnio
normą, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų
poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai. Aiškindamas ir taikydamas šias
nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad
teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko
poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Atsakovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui
per mėnesį reikia skirti 1007 Lt. Kasatoriaus nuomone, toks išlaikymo
dydis nepagrįstas, nes atsakovė su sūnumi gyvena kaime ir turi ūkį, iš kurio
gauna pagrindinius maisto produktus, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių,
kad būtent toks išlaikymo dydis vaikui reikalingas. Teismai neatsižvelgė į
blogą kasatoriaus turtinę padėtį, sveikatos būklę ir į tai, ar, priteisus
nurodyti dydžio išlaikymą, kasatorius galės patenkinti savo būtinus poreikius;
kasatorius prašė teismo dalį išlaikymo nepilnamečiams sūnui priteisti
nekilnojamuoju turtu, paskiriant sutuoktinei didesnę bendrosios jungtinės
nuosavybės teise valdomo turto dalį. Kasatoriaus teigimu, tiek jo, tiek
nepilnamečio sūnaus interesai būtų užtikrinti, priteisiant iš kasatoriaus
sūnaus išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir dalį
kasatoriui priklausančio nekilnojamojo turto.
4. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui
priteisimo momento ir išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio ir dydžio. Kasatoriaus
nuomone, teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3. 200 straipsnį, pažeidė
CPK 185 straipsnį, dėl to nepagrįstai priteisė iš kasatoriaus 3679 Lt
išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 5 d. iki 2009 m.
spalio 5 d. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kasatorius nurodytu
laikotarpiu neteikė sūnui išlaikymo. Kasatorius, gyvendamas atskirai, nuolat
rėmė sūnų: pirkdavo būtinus drabužius, sportinę aprangą, avalynę, mokymo
priemones, mokėjo už vaiko maitinimą mokykloje. Atsakovė tokiam išlaikymui
prieštaravo, nepriimdavo ieškovo nupirktų sūnui daiktų, dovanų; kasatorius
pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jis apmokėdavo būtinąsias vaiko
išlaidas (mokėjo įmokas už paskolą, aprūpindavo medžiagomis, skirtomis
patalpoms šildyti, grūdinėmis kultūromis), duodavo sūnui kišenpinigių.
5. Dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė
sutuoktinių nuosavybė, padalijimo ir naudojimosi tvarkos bei netinkamo CK 3. 127 straipsnio
3 dalies taikymo. Kasatorius prašo įvertinti, ar apeliacinės
instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiąją teisės normą,
reglamentuojančią turto padalijimą natūra, padalyto turto naudojimosi tvarką
(CK 3. 127 straipsnio 3 dalis) ir ar nenukrypo nuo šiuo klausimu
suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje A. M.
v. I. M. , bylos Nr. 3K-3-243/2009). Kasatoriaus ieškinyje
pasiūlytas gyvenamųjų patalpų padalijimo planas yra realus, priimtinas, jį
patvirtinus, šalims nereikėtų bendrai naudotis patalpomis. Apeliacinės
instancijos teismo nutartimi kasatoriui priteista tik viena gyvenamojo namo
patalpa, plane pažymėta indeksu 1-11, esanti antrajame aukšte, į kurią
kasatorius galėtų patekti tik per bendrojo naudojimo laiptinę; kasatoriui dėl
sveikatos būklės yra sudėtinga judėti, todėl jam sunku pakilti laiptais.
Kasatoriaus teigimu, antrojo aukšto patalpos yra tinkamos saugiai ir sveikai
gyventi, todėl, jas priteisiant atsakovei, nebūtų pažeisti nei atsakovės, nei
nepilnamečio sūnaus interesai.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovė J. Ž. prašė jo netenkinti. Atsiliepime atsakovė
nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė
materialiosios teisės normas ir, nustatydami faktines bylos aplinkybes,
nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, turinčių esminės reikšmės vienodam
teisės aiškinimui ir taikymui. Kasatorius nesutinka su teismų atliktu įrodymų
vertinimu ir juos prašo vertinti kitaip, tačiau kasacinės instancijos teismas yra
saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir
nesprendžia fakto klausimų. Kasatorius nepateikia jokių pagrįstų motyvų dėl
apeliacinės instancijos teismo nutarties galimo nepagrįstumo ar netinkamumo
teisės taikymo aspektu.
Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis
teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų
procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu; kasacinė funkcija vykdoma remiantis
bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis
aplinkybėmis ir iš naujo faktai nenustatinėjami (CPK 353 straipsnio
1 dalis). Kasacinis teismas žemesniųjų instancijų teismų procesinius
sprendimus fakto klausimų aspektu analizuoja tiek, kiek reikia nustatyti, ar
teismas teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš
sutuoktinių kaltės

Santuokos
tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas.
CK 3. 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti
nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą
teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka–sutartimi
prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi
ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines
pareigas, nustatytas CK 3. 26–3. 30, 3. 35, 3. 36, 3. 85, 3. 92, 3. 109 straipsniuose.
Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris
nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3. 60 straipsnio 2 dalis).
Įstatymo leidėjas CK 3. 60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją,
kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė
sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės,
nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie
atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė,
žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir
nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas
taikyti CK 3. 60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio
kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3. 60 straipsnio 3 dalyje nurodytas
sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis
jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir
kt. (žr. , pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-2/2011).
Kasatorius, reikšdamas ieškinį nurodytos normos pagrindu, prašė teismo
pripažinti atsakovę pažeidus esmines sutuoktinės pareigas, t. y. kad ji
nerodė kasatoriui pagarbos, neatsižvelgė į jo nuomonę ir elgėsi valdingai.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl
kasatoriaus kaltės – jo neištikimybės ir bendro gyvenimo su kita moterimi. Teisėjų
kolegija pažymi, kad tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje nurodyti sutuoktinio
elgesio atvejai gali būti pripažįstami esminiais santuokinių pareigų
pažeidimais, jeigu nustatoma, kad būtent dėl jų iširo santuoka. Tačiau šiuo
atveju skiriasi santuokinių pareigų pažeidimo įrodinėjimo pareiga: atsakovė
neturi įrodinėti, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės (CK 3. 60 straipsnio
3 dalis), o ieškovas turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi
(nepagarbų ir nelojalų atsakovės elgesį jo atžvilgiu), taip pat kad jo
neištikimybė nenulėmė santuokos iširimo (nuginčijamoji prezumpcija).
Teismas,
spręsdamas, dėl kurio sutuoktinio kaltės iširo santuoka, turi atsižvelgti į
nurodytas teisės normose sąlygas bei į tai, kuris iš sutuoktinių įrodė kito
kaltę. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės
nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir
faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Dėl to teisėjų kolegija
pažymi, kad teismas, vertindamas santuokinę neištikimybę kaip santuokos iširimą
lemiančią priežastį, kiekvienu atveju turi nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad
vienas iš sutuoktinių buvo neištikimas, bet ir tai, kokie buvo sutuoktinių
santykiai iki tol, ar vėliau neištikimas sutuoktinis stengėsi išsaugoti,
atkurti santuokinius ryšius, taip pat kitas reikšmingas objektyvias ir
subjektyvias aplinkybes (žr. , pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. D. v. P. D. ,
bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. R. K. ,
bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m.
sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt. ).
Nagrinėjamoje
byloje teismai tinkamai nustatė ir įvertino faktus, kad kasatorius, palikdamas
šeimą ir pradėdamas gyventi su kita moterimi, nepaliko galimybės sutuoktiniams
atkurti santuokinių ryšių. Šiuo atveju pagrįstai teismai esminiu sutuoktinių
pareigų pažeidimu kvalifikavo ne galbūt nepagarbų atsakovės elgesį su kasatoriumi,
o jo neištikimybę. Tokiam vertinimui turėjo įtakos ir tos aplinkybės, kad šalys
anksčiau kildavusius konfliktus sugebėdavo išspręsti ir išsaugoti santuoką.
Kasatoriaus
teiginiai, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos santuokos
nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės klausimu, yra nepagrįsti. Kasaciniame
skunde Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys pateikiamos kaip pavyzdžiai, atitinkantys
kasatoriaus pageidaujamą pasiekti byloje teisinį rezultatą, t. y. kad būtų
patenkintas jo reikalavimas, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Tačiau kasacinio
teismo nutarčių skunde išvardijimas nepripažintinas kaip kasacijos pagrindas,
nes kasatorius, nurodydamas, kad ginčijami teismų sprendimai neatitinka
suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, turi argumentuotai
nurodyti esančius prieštaravimus. Nesant tokių argumentų, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad nėra CPK 346 straipsnio 1 dalies 2 punkte
nustatytų pagrindų.

Dėl sutuoktinio išlaikymo
CK
3. 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti
priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo
priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės kaip
sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt. gali būti reikšmingos, sprendžiant
apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis
sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Taigi
teisę į išlaikymą turi ir darbingas sutuoktinis, jeigu jo turtas ar gaunamos
pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti.
Nagrinėjamoje byloje atsakovė teisės į išlaikymą neįrodinėjo, o prašė teismo
šią teisę pripažinti, nes kartu su ja lieka gyventi šalių nepilnametis sūnus.
CK
3. 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui
reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio
nepilnametį vaiką. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą
įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo. Esant CK 3. 72 straipsnio 2
dalies sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi) keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis
neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas
išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo
priešingai.
Teismai
priteisė atsakovei išlaikymą, nes sprendė, kad kasatorius nepaneigė įstatyminės
nuginčijamosios prezumpcijos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vertinant, ar
užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų
save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar
sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami
minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti
poreikiai. M-maliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai
sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai
pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą
sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš
kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks
neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai.
Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo
reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių
sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3. 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta
prezumpcija paneigta.
Nagrinėjamoje
byloje reikšmingos teismų nustatytos aplinkybės, kad atsakovė dirba ir gauna
minimalų darbo užmokestį, gyvena name, kurio didesnė dalis priklauso jai
nuosavybės teise, verčiasi žemės ūkio veikla, kuri užtikrina maisto poreikių
patenkinimą. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia,
kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3. 72 straipsnio 2 dalį, nes
sprendė, kad joje įtvirtina prezumpcija nenuginčyta ir jos pagrindu privalu
priteisti sutuoktinei išlaikymą, nors buvo įrodyta, jog atsakovė gali save
išlaikyti. Byloje nustatyti faktai sudarė pagrindą teismams konstatuoti, kad
įstatyminė prezumpcija, jog atsakovei auginant vaiką reikalingas išlaikymas ir
jai, paneigta. Šiuo atveju pakanka išlaikymo reikalingumo paneigimo ir
nebereikia įrodinėti kasatoriaus galimybių išlaikymą teikti.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad teismai nagrinėjamoje byloje netinkamai aiškino ir
taikė CK 3. 72 straipsnio 2 dalį ir padarė teisės normos taikymo ir
aiškinimo klaidą, kurią kasacinės instancijos teismas ištaiso, panaikindamas
priteistą atsakovei išlaikymą (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui ir
išlaikymo momento bei įsiskolinimo laikotarpio ir dydžio nustatymo

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktika dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis nustatomas
išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis, suformuota (žr. , pvz. , Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
vasario 8 d. nutartį, priimtą
civilinėje byloje R. P. v. E. J. , bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D. ,
bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2010 m. birželio 28 d.
nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B.
v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m.
spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. G. Ch. , bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m.
balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. E. Z. , bylos Nr. 3K-3-154/2011; 2011 m.
balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. L. ir kt. v. D. R. , bylos Nr. 3K-3-218/2011;
kt. ). Kasatorius nepateikė argumentų, kuriais remiantis šią praktiką reikėtų
pildyti ar ją keisti. Priteistinas išlaikymo dydis turi būti proporcingas
nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai (3. 192 straipsnio
2 dalis). Tai įrodomieji faktai, kurių kasacinės instancijos teismas
nenustatinėja, o apskųstus teismų sprendimus patikrina nurodytų kriterijų
taikymo aspektu.
Ieškovo gaunamos
pajamos (uždarbis, pajamos iš individualios veiklos) nėra neproporcingos
priteistam išlaikymo dydžiui. Atsižvelgiant į sutuoktinės, su kuria lieka
gyventi vaikas, gaunamas pajamos, teismų išvados, kad vaikui svarbiau gauti
periodines išmokas, nei išlaikymą nekilnojamuoju turtu, kaip siūlo kasatorius,
pripažintinos pagrįstomis ir teisingomis. Kasatorius neginčija, kad nuo 2008 m.
liepos mėnesio kartu su vaiku negyvena. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais
atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti,
jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium. Be abejonės, išlaikymo
pareiga, kuri yra įstatyminė, kiekvienam iš tėvų – asmeninė, yra viena iš
svarbiausių. Nuo šios pareigos tėvai vienas kito atleisti negali, kaip ir
negali trukdyti ją vykdyti, nes visais atvejais pažeidžiamos vaiko turtinės
teisės. Kasatorius teigia, kad vaiką rėmė, bet teismai nepripažino šios paramos
pakankama. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad revisio prioris instantia principas reiškia, jog įrodymų vertinimo
taisyklių pažeidimas turi būti esminis, nulėmęs neteisingo sprendimo priėmimą
apeliacinės instancijos teisme, t. y. nepakanka nurodyti, kad apeliacinės
instancijos teismas nevertino pateiktų įrodymų. Kasatoriaus pateikti argumentai
nesuteikia pagrindo kasaciniam teismui spręsti, kad, gyvendamas skyrium, jis
teikė nepilnamečiam vaikui nepertraukiamą ir kasdienį jo poreikius atitinkantį
išlaikymą. Teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatorius nevykdė išlaikymo
pareigos ir priteisė iš jo išlaikymo įsiskolinimą (CK 3. 192 straipsnio
2 dalis, 3. 194 straipsnis, 3. 200 straipsnis).

Dėl santuokinio turto padalijimo

CK 3. 127 straipsnio
nuostatose įtvirtinti santuokinio turto padalijimo būdai, iš kurių
prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Šis būdas taikytinas tada,
jeigu sutuoktinių turtas dalus. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės
nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais, tai
reiškia, kad turimo turto atžvilgiu pasikeičia jų nuosavybės teisinis santykis.
Kai sutuoktinių turtas padalijamas ir buvę sutuoktiniai tampa bendrosios
dalinės nuosavybės savininkais, jie įgyja du nuosavybės objektus: dalį
bendrosios nuosavybės teisėje, kuri tampa individualiu konkretaus bendraturčio
nuosavybės teisė objektu, ir daiktą (turtą), kuris yra jų bendrosios nuosavybės
objektas.
Bendroji
nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4. 75 straipsnis).
Jeigu bendraturčiai nesusitaria, naudojimosi daiktu tvarką gali nustatyti
teismas pagal vieno iš bendraturčių ieškinį. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir
jas aiškinant ir taikant kartu su sutuoktinių turto padalijimą nustatančiomis
teisės normomis, darytina išvada, kad teismas, dalydamas sutuoktinių turtą,
turi nustatyti ir naudojimosi juo tvarką.
N-dojimosi
daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi
nustatymą. Tinkamai nustačius naudojimosi daiktu tvarką, pasiekiamas nuosavybės
socialinis ir ekonominis vertingumas net ir tada, kai ji padalijama. Bendroji
taisyklė yra ta, kad, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką,
atsižvelgiama į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat į
galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto (namo,
buto ir pan. ) patalpas (CK 4. 81 straipsnio 1 dalis). D-ant
sutuoktinių turtą, gali būti taikomas CK 3. 123 straipsnio 1 dalyje
nustatytas nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principas. Šio principo
esmė yra ta, kad teismas, remdamasis įstatymo leidėjo įtvirtintais kriterijais
(pvz. , nepilnamečių vaikų interesai, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė) ir
nustatydamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, gali nukrypti nuo lygių
dalių nuosavybės teisėje principo. CK 3. 123 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintas priežasčių, kurioms esant teismas turi teisę nukrypti nuo lygių
dalių principo, sąrašas nebaigtinis – nustatyta galimybė teismui remtis ir „kitomis
svarbiomis priežastimis“. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis „kitomis
svarbiomis priežastimis“ ir paskiriant vienam sutuoktiniui naudotis daugiau ar
vertingesnėmis patalpomis nei kitam, turi būti apsaugotos ir kito sutuoktinio
teisės, jo teisių ribojimai turi būti proporcingi nustatytoms svarbioms
aplinkybėms, sudarančioms pagrindą nuo lygių dalių bendrojoje nuosavybės
teisėje nukrypti.
Kasatorius
neginčija teismų sprendimų dėl konkrečios jam tenkančios dalies bendrojoje
nuosavybėje. Nesutikdamas su naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu – namu –
nustatymu, kasatorius teigia, kad ši tvarka neatitinka nei nustatytų konkrečių
dalių nuosavybėje, nei turto išsidėstymo ir asmeninių poreikių bei jo sveikatos
būklės. Kasatoriaus nuomone, siekiant pašalinti konfliktines situacijas, jam
turėtų būti suteikta teisė naudotis namo patalpomis, esančiomis pirmajame
aukšte, taip pat naudojimosi namu tvarka turėtų būti nustatyta taip, kad
neliktų bendrai naudojamų patalpų; atsakovei su vaiku turėtų būti paskirtos
namo patalpos, esančios antrajame aukšte, ir patalpos, kurios šiuo metu
paskirtos bendrai naudotis, esančios pirmajame aukšte.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad kasatoriaus prašymo paskirti jam vertingiausias patalpas pirmajame
namo aukšte ir didesnes nei jam tektų pagal jo turimą dalį bendrojoje
nuosavybėje patenkinimas reikštų pirmiau nurodytų teisės normų reikalavimų
nesilaikymą. Teismai pagrįstai nepripažino kasatoriaus sveikatos būklę
pagrindžiančių duomenų tomis svarbiomis aplinkybėmis, kurios CK 3. 123 straipsnio
1 dalies pagrindu leistų vertinti kasatoriaus pasiūlytą naudojimosi
patalpomis variantą kaip pagrįstą. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad,
nustatant naudojimosi turtu tvarką, nukrypimas nuo bendraturčių turimų dalių
bendrojoje nuosavybėje neturėtų būti aiškiai per didelis. Be to, siekiant kaip
įmanoma labiau išvengti naudojimosi turtu nepatogumų ir galbūt konfliktinių
situacijų, būtina atsižvelgti į tai, kaip šalys realiai galės naudotis joms
paskirtomis patalpomis. Teisėjų kolegija, taikydama socialinės taikos ir
proporcingumo kriterijus, konstatuoja, kad tik vienos patalpos kasatoriui šalių
namo antrame aukšte paskyrimas neatitinka šių kriterijų. Dėl to, teisėjų
kolegijos nuomone, atsakovui paskirtina dar viena patalpa, esanti šalių namo
antrajame aukšte. Teismų išvada, kad atsakovei paskirtinos vertingiausios
patalpos namo pirmajame aukšte, pripažintina kaip atitinkanti atsakovei
tenkančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir nepilnamečio vaiko interesus (CK 3. 123 straipsnio
1 dalis, 3. 127 straipsnio 3 dalis, 4. 81 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį tai, kad, teismai, nustatydami, kokiomis namo, šiltnamio,
rūsio patalpomis šalys turi naudotis bendrai, sprendimuose nurodė, kad
kiekvienas iš bendraturčių naudosis šiais daiktais po 1/2, t. y. nustatė
dalis. Toks sprendimas negalėtų būti realiai įvykdomas, todėl apeliacinės
instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl šalių naudojimosi tvarkos
bendrais objektais nustatymo tikslintina (CPK 18, 270 straipsniai).
Teisėjų
kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir aktualiomis nagrinėjamam
ginčui išspręsti teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, konstatuoja, kad
kasacinio skundo argumentai sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą
apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio
3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasatorius ir atsakovė prašo priteisti kasacinės
instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi laikytina, kad kasacinis
skundas tenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos
atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą proporcingumo
principą, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų
(atmestų) reikalavimų daliai.
Kasatorius prašo
atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis.
Apytiksliai pusę kasatoriaus reikalavimų buvo patenkinta, todėl teisėjų
kolegija sprendžia, kad jam priteistina iš atsakovės 162,50 Lt žyminio
mokesčio (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
Iš kartu su
atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovei kasacinės instancijos
teisme atstovavo advokatas R. V-a-; už atsiliepimo surašymą atsakovė
jam sumokėjo 900 Lt (pinigų priėmimo kvitas Nr. 508456). Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų R-omendacijų dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8. 14 punktą, į
kasatoriaus patenkintų reikalavimų dalį, daro išvadą, kad yra pagrindas iš
dalies tenkinti atsakovės prašymą ir priteisti jai iš kasatoriaus 450 Lt
advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Kasacinės
instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 82,68 Lt
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio
1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2010 m. gegužės 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu), kurios lygiomis dalimis (po 41,34 Lt)
priteistinos iš kasatoriaus ir atsakovės.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio
1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
lapkričio 2 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti iš
ieškovo S. Ž. atsakovei J. Ž. priteistą išlaikymą, mokamą
periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį.
Pakeisti
nustatytą naudojimosi gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis
tvarką, paskiriant ieškovui S. Ž. naudotis patalpomis, plane pažymėtomis
indeksais 1-11 ir 1-10, atsakovei J. Ž. – patalpomis, plane pažymėtomis
indeksais 1-1, 1-2 ir 1-8. Gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais
1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-9, R-1, R-2, šiltnamį, plane pažymėtą indeksu 9š1g,
rūsį paskirti ieškovui S. Ž. ir atsakovei J. Ž. naudotis bendrai.
Kitą Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
lapkričio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš
ieškovo S. Ž. atsakovei J. Ž. 287,50 Lt (dviejų šimtų aštuoniasdešimt
septynių litų 50 ct) atstovavimo kasacinės instancijos teisme išlaidų
atlyginimą.
Priteisti iš
ieškovo S. Ž. 41,34 Lt (keturiasdešimt vieną litą 34 ct), iš
atsakovės J. Ž. 41,34 Lt (keturiasdešimt vieną litą 34 ct) išlaidų,
susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą
valstybei.
 Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt