Paieška : Teismų praktika Civilinė byla Nr1. 10. Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#3364: Svečiai
#0: Vartotojai
#5716: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
Civilinė byla Nr
1. 10. Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų teisinių padarinių

Tam tikrais atvejais tik sudarytos viešojo
pirkimo sutarties pripažinimas niekine neužtikrina veiksmingos viešajame
konkurse dalyvavusios ir pralaimėjusios šalies teisių, kylančių iš ginčo
pirkimo, gynybos. Perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo, kaip tokio,
nustatymas viešojo pirkimo konkurse pralaimėjusiai šaliai per se nesukelia
tiesioginių teisinių padarinių, o tik jų prielaidas (pvz. , reikalauti nuostolių
atlyginimo dėl neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą). Dėl to nepriklausomai nuo
pareikšto reikalavimo ir jo apimties teismai pagal savo kompetenciją turėtų
spręsti dėl visų galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų
padarinių; tam tikrus sprendimus priimti ar alternatyvius veiksmus atlikti gali
tik perkančiosios organizacijos.
Pripažinus viešojo pirkimo sutartį
negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 1. 80 straipsnio
1 dalis), spręstina dėl restitucijos taikymo. Pažymėtina, kad restitucija paslaugos
pirkime negalima, nes perkančiajai organizacijai, gavusiai pagal sutartį
paslaugų įvykdymą, būtų priteisiamos ir už šias paslaugas sumokėtos lėšos, nors
tiekėjui grąžinti jo suteiktų paslaugų neįmanoma.

Civilinė
byla Nr. 3K-3-297/2011
Proceso
Nr. 2-57-3-00645-2009-3
Procesinio
sprendimo kategorijos: 45. 4; 69 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2011 m.
birželio 10 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: E-aus
B-o (pranešėjas), V-us G-o (kolegijos pirmininkas) ir V-o
V-o,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nuaras“ ieškinį
atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei
bendrovei „Aumura“ dėl Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo atmesti pretenziją
panaikinimo, sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo sudaryti
paslaugų pirkimo sutartį.
Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

Ieškovas
UAB „Nuaras“ prašė: panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. birželio 22 d. sprendimą atmesti
UAB „Nuaras“ pretenziją ir laimėjusiu pripažinti UAB „Nuaras“ pasiūlymą bei
įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sudaryti su UAB
„Nuaras“ paslaugų pirkimo sutartį; pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto
savivaldybės administracijos ir UAB „Aumura“ 2009 m. liepos 7 d.
sudarytą sutartį Nr. J12-162 dėl gyvūnų gaudymo, surinkimo, laikymo, karantinavimo,
eutanazijos ir utilizavimo Klaipėdos mieste paslaugos pirkimo; priteisti
bylinėjimosi išlaidas.
Byloje nustatyta,
kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2009 m. gegužės 4 d.
paskelbė gyvūnų gaudymo, surinkimo, laikymo, karantinavimo, eutanazijos ir
utilizavimo Klaipėdos mieste paslaugų viešąjį pirkimą supaprastinto atviro
konkurso būdu. Viešųjų pirkimų komisija 2009 m. birželio 15 d. posėdyje
nustatė preliminarią tiekėjų eilę. Pirmoje vietoje paskelbta UAB „Aumura“,
antroje – UAB „Nuaras“. UAB „Aumura“ pasiūlyta kaina yra 86 145 Lt, o
UAB „Nuaras“ – 182 970 Lt. Ieškovas pateikė pretenziją, kurioje
nurodė, kad nesutinka su sudaryta preliminaria eile ir reikalauja atmesti UAB
„Aumura“ pasiūlymą dėl nepagrįstai mažos kainos ir dėl to, jog ši neatitinka
konkurso sąlygų 15. 6 punkto reikalavimų. 2009 m. birželio 22 d. Klaipėdos
miesto savivaldybės administracija atmetė ieškovo pretenziją kaip nepagrįstą, o
2009 m. liepos 7 d. sudarė su UAB „Aumura“ gyvūnų gaudymo, surinkimo,
laikymo, karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo Klaipėdos mieste paslaugų
pirkimo sutartį Nr. J12-162.
Ieškovas ieškinį
grindė, teigdamas, kad UAB „Aumura“ pasiūlyta kaina yra nepagrįstai maža, o
perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti UAB „Nuaras“ pretenziją nepagrįstas,
nes į pateiktą pretenziją atsakyta formaliai, nesukonkretinus pretenzijoje
nurodytų trūkumų.
Atsakovo
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kasaciniame skunde keliami viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės
normų, nustatančių perkančiosios organizacijos veiksmus, esant neįprastai mažos
kainos pasiūlymui ir perkančiosios organizacijos pareigą pareikalauti
tiekėjų pateikti jų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus,
aiškinimo ir taikymo klausimai, taip pat klausimas dėl įstatymo galiojimo laiko
atžvilgiu.

II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos
apygardos teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad pasirinkti sprendiniai kainai apskaičiuoti yra laikomi tiekėjo
rizika. Tiekėjas privalo įvertinti savo galimybes įvykdyti viešojo pirkimo
sutartį už pasiūlytą kainą, kuri nebus didinama nepasiteisinus tiekėjo rizikai.
Perkančioji organizacija viešųjų pirkimų procedūrose nevertina ir neprivalo
vertinti konkretaus tiekėjo rizikos pagrįstumo, bet privalo įvertinti tiekėjo
pasiūlytos kainos ir jos sudedamųjų dalių objektyvų pagrįstumą. Iki 2009 m. rugsėjo 1 d. galiojusios redakcijos
Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu pateiktame pasiūlyme
nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji
organizacija privalo pareikalauti dalyvio pagrįsti siūlomą kainą, o jeigu
dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų – pasiūlymą atmesti. Teismas
sprendė, kad perkančioji organizacija įvykdė šios teisės normos reikalavimus –
vertindama kainų pagrįstumą, paprašė, kad UAB „Aumura“ pateiktų konkurso
pasiūlymo kainos sudedamųjų dalių pagrindimą. UAB „Aumura“ pagrindė detalią
sąmatą ekonominiais skaičiavimais, nurodė tiesiogines, pridėtines išlaidas bei
pelną, o sudaryta ekspertų grupė savo išvadoje konstatavo, jog pateikta įkainių
detali lokalinė sąmata atitinka konkurso sąlygas. Teismas padarė išvadą, kad
UAB „Aumura“ pasiūlyta kaina nelaikytina neįprastai maža. Be to, teismas
pažymėjo, kad, sudarius ginčijamą paslaugų pirkimo sutartį, UAB „Aumura“ teikia
paslaugas pagal ją už sutartą kainą. Klaipėdos miesto savivaldybės
administracija vykdo atliekamų paslaugų patikrinimus, per kuriuos pažeidimų
nenustatyta. Teismo vertinimu, tai paneigia ieškovo motyvus, kad UAB „Aumura“
pasiūlyta kaina konkurso metu yra pernelyg maža bei kad už šią kainą negalima
suteikti tinkamų paslaugų. Konkurso sąlygose reikalaujama, kad tiekėjas pateiktų
duomenis apie turimas patalpas ir priemones, reikalingas perkamai paslaugai
atlikti. Konkurso sąlygų niekas neginčijo. Atsakovas reikalaujamus duomenis pateikė.
Atsižvelgdamas į tai, kad konkurso sąlygose reikalaujama, jog tiekėjas pateiktų
tik duomenis apie turimas patalpas, techniką ir įrangą, o pateikti dokumentus,
patvirtinančius jo nurodytus duomenis, nereikalaujama, teismas sprendė, kad UAB
„Aumura“ atitiko konkurso sąlygų 15. 6 ir jų techninės specifikacijos 3. 1 ir 3. 2 punktuose
nustatytus reikalavimus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos
teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo
dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas panaikinti Klaipėdos miesto
savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. birželio 22 d.
sprendimą atmesti UAB „Nuaras“ pretenziją ir pripažinti negaliojančia 2009 m.
liepos 7 d. paslaugos pirkimo sutartį Nr. J12-162 bei šią ieškinio
dalį patenkino;
kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad neįprastai mažos kainos sąvoka įtvirtinta tiek
VPĮ 2 straipsnio 30 dalyje (2002 m. gegužės 2 d. įstatymo Nr. IX-865
redakcija), tiek 40 straipsnio 1 dalyje (2009 m. liepos 22 d.
įstatymo Nr. IX-395 redakcija) ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės direktorius 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. IS-96
2 punkte. Remiantis šiais norminiais aktais, pasiūlytą kainą visais
atvejais reikėtų laikyti neįprastai maža, jei ji yra 15 ir daugiau procentų mažesnė
už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų
kainų aritmetinį vidurkį. Kadangi UAB „Aumura“ pasiūlyta kaina atitinka šiuos
požymius, tai, vadovaujantis VPĮ 40 straipsnio nuostatomis, perkančioji
organizacija privalėjo pareikalauti tokios kainos ekonominio pagrindimo, tačiau
to nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo
išvada, kad tiekėjas UAB „Aumura“ tinkamai pagrindė savo pasiūlytos kainos
sudedamąsias dalis, nurodžiusi, kad byloje nustatyta, jog atskirai tokio
pagrindimo iš jo nebuvo reikalauta net ieškovui paprašius įpareigoti tiekėją
pagrįsti savo pasiūlytą kainą. G-ijamos paslaugų tiekimo sutarties sudarymas ir
teiginys, kad UAB „Aumura“ tinkamai atlieka paslaugas už pasiūlytą kainą nėra
pagrindas pripažinti, jog perkančioji organizacija neprivalėjo pareikalauti
kainos pagrįsti kainą.
Teisėjų
kolegija pažymėjo, kad VPĮ 32 straipsnio 1 dalis įtvirtina
perkančiosios organizacijos pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra
kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, bei suteikia jai
teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti
minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus bei pareikalauti,
kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją
ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamo pirkimo konkurso
sąlygų dalyje, apibūdinančioje tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir teiktinus
dokumentus, 15. 6 punkte nurodyta, kad tiekėjas turi turėti nuosavybės
teise arba nuomojamas patalpas, turėti ne mažiau kaip dvi transporto priemones,
pritaikytas gyvūnų pervežimui, 15. 7 punkte – turėti bent vieną
specialistą, turintį leidimą nešioti nuotolinio užmigdymo ginklą. Techninės
specifikacijos 3. 1 ir 3. 2 punktuose nurodyta, kad tiekėjas privalo
pateikti duomenis apie turimas nuosavas ar nuomojamas patalpas, pritaikytas
beglobių gyvūnų laikymui. Teisėjų kolegija konstatavo, kad UAB „Aumura“ neatitiko
konkurso sąlygose nurodytų kvalifikacijos reikalavimų, nes pateikė duomenis ne apie
jai nuosavybės teise ar nuomos sutarčių pagrindu (kaip reikalaujama konkurso
sąlygose) valdomas patalpas, bet panaudos sutartimi ar privačios nuosavybės
teise fiziniam asmeniui priklausančias patalpas, transporto priemones,
nepateikta duomenų, kad gyvūnų laikymo narvai atitinka konkurso sąlygas, nėra
duomenų, kad bent vienas specialistas turėtų teisę nešioti nuotolinio užmigdymo
ginklą, pateiktas tik leidimas R. I. įsigyti ginklą.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad perkančioji organizacija, pagal VPĮ 32 straipsnio
5 dalies reikalavimus nepaprašiusi patikslinti ar papildyti pirkimo
dokumentų, nepagrįstai UAB „Aumura“ pripažino konkurso nugalėtoju, todėl toks
perkančiosios organizacijos sprendimas pripažintinas neteisėtu, pažeidžiančiu
viešųjų pirkimų principus ir Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas imperatyviąsias
teisės normas, taigi su konkurso laimėtoju sudaryta viešojo pirkimo sutartis yra
niekinė. Ieškinio reikalavimo dalies – laimėjusiu pripažinti UAB „Nuaras“
pasiūlymą ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sudaryti
su UAB „Nuaras“ paslaugų pirkimo sutartį – apeliacinės instancijos teismas
netenkino, nes tai yra ne teismo, o perkančiosios organizacijos prerogatyva.

III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu
atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos
apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą. Kasacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1. Kasatorius viešąjį pirkimą paskelbė 2009 m.
gegužės 13 d. Apeliacinės instancijos teismas taikė ne ginčo konkurso metu
galiojusią VPĮ 40 straipsnio redakciją, bet vėlesnę, įsigaliojusią nuo
2009 m. rugsėjo 1 d. , todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad perkančioji
organizacija privalėjo pareikalauti neįprastai mažos kainos ekonominio
pagrindimo. Byloje taikytina redakcija įtvirtino ne neįprastai mažos kainos
nustatymo metodą, o tik tam tikrus jos nustatymo aspektus. Teismas taip pat
rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-96,
įsigaliojusiu 2009 m. spalio 7 d. , t. y. po ginčo konkurso. Be
to, teismas neatsižvelgė į tai, kad kasatorius vykdė supaprastintą paslaugų
pirkimą. Pagal VPĮ 85 straipsnį perkančioji organizacija supaprastintus
pirkimus atlieka pagal savo pasitvirtintas taisykles, taigi pareigą
supaprastintuose pirkimuose tikrinti neįprastai mažą kainą nustato ne
imperatyviosios, bet alternatyviosios teisės normos. Pagal Viešųjų pirkimų
tarnybos 2008 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1S-91 patvirtintų
Supaprastintų viešųjų pirkimų pavyzdinių taisyklių 69. 5 punktą, kasatoriaus
2006 m. rugsėjo 17 d. įsakymu patvirtintų Klaipėdos miesto
savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 69. 5 punkto
bei ginčo konkurso sąlygų 55 punkto nuostatas perkančioji organizacija
turi teisę pareikalauti iš tiekėjo raštiškai pagrįsti kainos sudėtines dalis, o
pareigą tai atlikti turėjo tik ketindama atmesti pasiūlymą. Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad teisės aktuose nenustatyta perkančiosios organizacijos
pareigos neįprastai mažos kainos pagrįstumo patikrinimą privalomai įforminti
rašytine ar kitokia materialia forma.
2. Abu konkurso dalyviai pateikė konkurso
sąlygų 15. 6 punkte nurodytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus
patvirtinančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas VPĮ 3 straipsnyje
įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 32 straipsnio
reikalavimą perkančiosioms organizacijoms laikytis nustatytų konkurso sąlygų, nepagrįstai
plečiamai aiškindamas šių sąlygų 15. 6 punktą, nurodė, kad kasatorius
privalėjo pareikalauti UAB „Aumura“ pateikti šiame punkte nereikalautus
duomenis, patvirtinančius patalpų ir transporto nuomą, narvų atitiktį konkurso
reikalavimams, duomenis apie teisę nešioti nuotolinio užmigdymo ginklą ir kt. dokumentus,
kurių konkurso sąlygose nebuvo reikalauta. Pažymėtina, kad Techninės
specifikacijos 3. 2 punkte nustatytas reikalavimas turėti tam tikras
priemones, o pateikti jų turėjimą patvirtinančius dokumentus nebuvo
reikalaujama. Tai, kad UAB „Aumura“ pateikė ne patalpų nuomos, bet panaudos
sutartį, nesuvaržė kitų tiekėjų teisių. Apeliacinės instancijos teismas
formaliai vertino šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, pažeisdamas CPK 185 straipsnio
nuostatas.
Atsiliepimų į kasacinį
skundą negauta.
Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio
1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina
apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės
taikymo aspektu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 346 straipsnio
2 dalyje nustatytus kasacijos pagrindus (CPK 346 straipsnio 1 dalis),
nagrinėjamoje byloje pasisako dėl kasaciniame skunde suformuluotų argumentų,
kuriais keliami perkančiosios organizacijos veiksmų dėl neįprastai mažos
pasiūlymo kainos, tiekėjo kvalifikacijos bei jo pasiūlymo vertinimo teisėtumo,
šiuos perkančiųjų organizacijų veiksmus reglamentuojančių VPĮ teisės normų
aiškinimo ir taikymo klausimai.

Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų,
vertinant atsakovės (UAB „Aumura“) pasiūlytą kainą, teisėtumo

Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas,
kvalifikuodamas perkančiosios organizacijos veiksmus dėl ginčo dalies dėl
neįprastai mažos pasiūlymo kainos nustatymo ir vertinimo, ginčui reikšmingas
VPĮ normas išaiškino ir taikė, o aktualią kasacinę praktiką naudojo netinkamai
dėl šių priežasčių.
Pirma, VPĮ nuostatos dėl neįprastai
mažos pasiūlymo kainos – materialiosios, o ne proceso teisės normos, todėl
teismai, aiškindami ir taikydami reikšmingas įstatymo nuostatas, turi
atsižvelgti į ginčui taikytinų elgesio taisyklių priėmimo momentą ir jų
galiojimą laiko atžvilgiu (lex retro non agit principas). Teisėjų kolegija nurodo, kad
perkančiosios organizacijos atstovas (Klaipėdos miesto savivaldybės
administracijos direktorius) ginčo viešojo pirkimo sąlygas patvirtino 2009 m.
gegužės 4 d. , apie pirkimą paskelbta – 2009 m. gegužės 13 d.
Taigi pirkimui taikytinos 2008 m. liepos 3 d. VPĮ nuostatos (įstatymo
Nr. X-1673 redakcija). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m.
liepos 22 d. įstatymo (VPĮ) Nr. XI-395 redakcijos (Žin. , 2009, Nr. 93-3986) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę apibrėžti pasiūlyme nurodytos
prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvoką. Viešųjų pirkimų
tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – VPT) direktorius 2009 m.
rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-96
patvirtino neįprastai mažos kainos sąvoką. Kasacinis teismas konstatuoja, kad
ginčui aktualios VPĮ redakcijos 40 straipsnio nuostatos tiesiogiai ar
netiesiogiai neįtvirtino neįprastai mažos pasiūlymo kainos sąvokos. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės
instancijos teismas negalėjo taikyti dėl neįprastai mažos kainos sąvokos VPĮ 40 straipsnio
(taikomo kartu su jį įgyvendinamuoju teisės aktu) nuostatų, įtvirtintų vėlesnėje
įstatymo redakcijoje.
Antra, teismai, spręsdami tiekėjų ir
perkančiųjų organizacijų ginčus, VPĮ aiškina ir taiko ne tik atsižvelgdami į
įstatymo nuostatų rationae temporis,
bet ir rationae materia kriterijų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VPĮ išskirtinos dvi viešųjų pirkimų rūšys: tarptautiniai pirkimai, harmonizuoti
visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bendrųjų teisės normų (pvz. ,
Direktyvos Nr. 2004/18, Nr. 89/665 ir pan. ), ir supaprastinti pirkimai, patenkantys tik į nacionalinės teisės
reguliavimą. Šias pirkimo rūšis atskiriantis pagrindas – planuojamo pirkimo vertė
(VPĮ 9 straipsnis). Tarp šių pirkimų rūšių yra tiek panašumų (viešųjų
pirkimų tikslas, principai, peržiūros procedūros ir pan. ), tiek skirtumų
(skelbimas apie pirkimą, tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas ir pan. ), todėl
teismui nagrinėjant ginčą VPĮ nuostatos aiškinamos ir taikomos priklausomai nuo
pirkimo rūšies, nebent abiem pirkimo rūšims galiotų bendrosios įstatymo
nuostatos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal jo vertę ginčo pirkimas –
supaprastintas pirkimas (VPĮ 9 straipsnis), VPĮ 40 straipsnio nuostatos
taikomos tarptautiniams pirkimams, o supaprastintiems pirkimams – tiek, kiek
tai nustatyta VPĮ 4 skyriuje („Supaprastinti pirkimai“) ir kiek tai
neprieštarauja nurodyto skyriaus bei kitų nuostatų (VPT priimamų teisės aktų)
nustatytai neįprastai mažos kainos nustatymo ir vertinimo tvarkai.
Kasacinio teismo
jau spręsta, kad iš VPĮ nustatyto
reglamentavimo išplaukia, jog pareiga supaprastintuose pirkimuose tikrinti
neįprastai mažą kainą ir atmesti pasiūlymą dėl jos nepagrindimo yra nustatyta
alternatyviųjų, bet ne imperatyviųjų normų. Supaprastintų viešųjų pirkimų
pavyzdinių taisyklių 69. 5 punkte nurodyta, kad kai pateiktame pasiūlyme
nurodoma neįprastai maža kaina, perkančioji organizacija turi teisę, o ketindama atmesti pasiūlymą privalo pareikalauti iš
tiekėjo raštiškai pagrįsti kainos sudėtines dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d.
nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB
„Endemik“ v. Kupiškio rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-440/2010).
Analogiška nuostata įtvirtinta ir perkančiosios organizacijos supaprastintų
viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. AD1-1783
(2008 m. rugsėjo 24 d. redakcija), 69. 5 punkte. Byloje nustatyta
neginčytina aplinkybė, kad perkančioji organizacija neketino atmesti atsakovės
UAB „Aumura“ pasiūlymo dėl neįprastai mažos kainos, šios nevertino kaip pernelyg
mažos, neužtikrinančios būsimos viešojo paslaugų pirkimo sutarties įvykdymo
(pasiūlyme detaliai išskaidytos pasiūlymo kainos sudėtinės dalys, pateikti jų
paaiškinimai), taigi atsakovė neturėjo pareigos prašyti tiekėją dar papildomai
pagrįsti jo pasiūlytą kainą.
Trečia, teisėjų kolegija konstatuoja,
kad kasacinė praktika kaip teismų sprendimų motyvavimo pagrindas turi būti
naudojama kiek galima panašesniems savo turiniu ir esme viešųjų pirkimų
ginčams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje,
priimtoje byloje Nr. 3K-3-216/2010, perkančiosios organizacijos veiksmų
teisėtumas VPĮ 40 straipsnio prasme vertintas kitoje nei nagrinėjamoje
situacijoje ir pagal kitą VPĮ nuostatų redakciją: a) pagal tąkart spręstam
ginčui taikytą VPĮ nuostatų redakciją dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos perkančiosios
organizacijos visais atvejais turėjo taikyti VPĮ 39, 40 straipsnių
nuostatas neatskiriant supaprastintų pirkimų nuo tarptautinių; b) perkančioji
organizacija tąkart tikrino ir atmetė tiekėjo pasiūlymą dėl neįprastai mažos
pasiūlymo kainos iš anksto neapibrėžusi jos sąvokos bei jos (sąvokos) nesant
įtvirtintos VPĮ, todėl, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos priimto
sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą, jos veiksmų teisėtumas buvo vertintas
pagal aktualias VPĮ nuostatas ir viešųjų pirkimų principus (žr. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija,
bylos Nr. 3K-3-216/2010). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kasacinio teismo
išaiškinimai, duoti 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje Nr. 3K-3-216/2010,
vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų, vykdant supaprastintus pirkimus,
teisėtumą, reikšmingi tiek, kiek jie aktualūs taikyti pasikeitusiame viešųjų
pirkimų teisiniame reguliavime.
N-s kasacinėje
instancijoje atsakovės UAB „Aumura“ pasiūlytos kainos įprastumo (ir pagrįstumo)
viešųjų pirkimų prasme nevertins, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad
mažesnę nei ieškovės kainą galbūt galėjo lemti inter alia atsakovės ir ieškovės skirtingas patalpų, skirtų gyvūnams
laikyti, teisinis režimas (atlygintinė nuoma ir neatlygintinė panauda),
paslaugų teikimo racionalizavimas (pvz. , atsakovė gyvūnų iš S-ynės negabena
kelto perkeliama transporto priemone, todėl taupomos lėšos), taip pat
skirtingas numatomų išlaidų skaičiavimas (ieškovė ir atsakovė nevienodai
skaičiavo vidutinį gyvūnų svorį, atitinkamai skyrė nevienodą kiekį medikamentų
jiems užmigdyti), kitos priežastys. Perkančioji organizacija į kai kurias iš
šių (bei kitas) aplinkybes atsižvelgė vertindama atsakovės UAB „Aumura“
pasiūlymą (tiekėjų pasiūlymus vertino ekspertų grupė).
Apibendrindama pirmiau
išdėstytų motyvų visumą, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo
argumentais dėl šios ginčo dalies ir pripažįsta, kad Lietuvos apeliacinio
teismo išvada, jog nagrinėjamame pirkime reikalavimų, įtvirtintų VPĮ 40 straipsnyje,
nebuvo laikytasi, todėl perkančiosios organizacijos veiksmai negali būti
pripažinti teisėtais, yra nepagrįsta.

Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų,
vertinant atsakovės (UAB „Aumura“) kvalifikaciją ir pasiūlymą, teisėtumo

Lietuvos
apeliacinis teismas konstatavo, kad atsakovė neatitiko keturių pirkimo sąlygų
(15. 6, 15. 7, priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 3. 1, 3. 2 punktų),
todėl jos pasiūlymas negalėjo būti pripažįstamas laimėjusiu, perkančioji
organizacija priėmusi priešingą sprendimą, pažeidė viešųjų pirkimų principus,
todėl viešojo paslaugų pirkimo sutartis yra niekinė (CK 1. 80 straipsnio 1
dalis). N-s teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia Lietuvos apeliacinio
teismo išvada, tačiau konstatuoja kad ji padaryta ne visiškai tinkamai
įvertinus pirkimo sąlygų turinį ir esmę, taikius ginčui aktualias VPĮ
nuostatas. Vis dėlto tam tikri apeliacinės instancijos motyvavimo trūkumai
nesuponuoja poreikio keisti iš esmės teisingo apeliacinės instancijos teismo
sprendimo.
Pirkimo sąlygų
15. 6 punkte tiekėjams nurodyta turėti nuosavybės teise arba nuomojamas
patalpas, tvarkingas techniką, įrangą ir priemones; šiame punkte taip pat
detalizuoti perkančiosios organizacijos poreikiai tiekėjų techniniu pajėgumu,
t. y. nustatyti konkretūs reikalavimai patalpoms, technikai, įrangai ir
priemonėms. Pirkimo sąlygų 15. 7 punkte tiekėjams nurodyta turėti
kvalifikuotus specialistus, taip pat nustatyti atskiri reikalavimai specialistų
kiekiui ir jų kvalifikacijai. Šiems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams
perkančioji organizacija reikalavo pateikti tam tikrus kvalifikaciją įrodančius
dokumentus.
Pirkimo sąlygų
priede Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 3. 1 punkte nustatyti
reikalavimai pirkimo objektui (paslaugai): sąlygos, keliamos voljerams,
kuriuose bus laikomi gyvūnai, pagrindas šias patalpas naudoti, valdyti ir jomis
disponuoti (nuosavybės teisė ar nuomos teisiniai santykiai); 3. 2 punkte –
reikalavimai darbo priemonėms, inventoriui, technikai (dėl sertifikavimo,
saugumo, techninių sprendimų).
Teisėjų kolegija
pirmiausia pabrėžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo pozicija nagrinėti perkančiosios
organizacijos veiksmų (dėl atitikties visoms keturioms pirkimo sąlygoms
vertinimo) teisėtumą tik pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį nepagrįsta.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors VPĮ 87 straipsnio 2 dalyje
pateikta nuoroda į VPĮ 32–38 straipsnius, tačiau ne visos pirmiau
nurodytos pirkimo sąlygos susijusios su reikalavimais tiekėjams, šiuo atveju –
tiekėjų kvalifikacija, todėl ne dėl visų Lietuvos apeliacinio teismo
konstatuotų atsakovės UAB „Aumura“ pasiūlymo (plačiąja prasme) neatitikčių galima
taikyti VPĮ nuostatas dėl tiekėjų kvalifikacijos. Atsižvelgiant į tai,
apeliacinės instancijos teismo išvada, kad UAB „Aumura“ neatitiko pirkimo
sąlygose nustatytų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai (15. 6, 15. 7, priedo Nr. 2
„Techninė specifikacija“ 3. 1, 3. 2 punktų), keistina dėl motyvavimo
netikslumo.
Iš nuosekliai plėtojamos
kasacinio teismo praktikos matyti, kad, sprendžiant perkančiosios organizacijos
ir tiekėjo ginčą, svarbu tinkamai kvalifikuoti pirkimo sąlygas, nepriklausomai
nuo to, kaip jos įvardytos pirkimo dokumentuose, t. y. būtina atsižvelgti
ne tik į pirkimo sąlygos formos (pvz. , jos įtvirtinimo vietą ir būdą pirkimo
dokumentuose), bet ir turinio aspektus. Tiekėjų
kvalifikacijos vertinimo ir tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme (t. y. tik ta
dokumentų visumos dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties
objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan. ) vertinimo procedūros yra atskiros, joms
(turi būti) nustatomos skirtingos pirkimo sąlygos, taikomos atitinkamos VPĮ
(32, 39 straipsniai) nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB
„Technologinių paslaugų sprendimai“ v.
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009;
2010 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa
prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010; 2010 m.
lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „N-os vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010;
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo
2008 m. sausio 24 d. sprendimą
L-akis ir kt. , C-532/06, Rink. 2008, p. I-251; kt. ).
Perkančioji organizacija iš principo gali kelti tuos pačius reikalavimus
tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui, tačiau turi siekti ne vieno, o
dviejų tikslų, t. y. įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti
panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus bei pagal iš anksto paskelbtas pirkimo
sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) viešojo pirkimo
sutarties įvykdymo prasme (žr. nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m.
gegužės 4 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-126/2010).
Kasacinis
teismas konstatuoja, kad pirkimo sąlygų 15. 6, 15. 7 punktai – reikalavimai
tiekėjams (tiekėjų kvalifikacijai), o pirkimo sąlygų priedo Nr. 2 „Techninė
specifikacija“ 3. 1, 3. 2 punktai – reikalavimai objektui (paslaugai). Šiems
skirtingiems reikalavimams turi būti taikomos atitinkamos VPĮ ir ginčo pirkimo
sąlygos dėl tiekėjų kvalifikacijos ir jų pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimo.
Teisėjų kolegija
taip pat nesutinka su Lietuvos apeliacinio teismo išvada, kad UAB „Aumura“
pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes atsakovė neturi nuosavybės teise ar
nuomojamų patalpų, reikalingų gyvūnams laikyti ir saugoti, bei transporto
priemonių (pirkimo sąlygų 15. 6, priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 3. 1 punktai).
Byloje nustatyta neginčytina aplinkybė, kad UAB „Aumura“ teises į patalpas ir
transporto priemones įgyvendina ne nuosavybės ar nuomos, o panaudos teisiniu
pagrindu. Teisėjų kolegija nurodo, kad ši aplinkybė perkančiajai organizacijai
nesudarytų pakankamo pagrindo atmesti tiekėjo pasiūlymą. Pirkimo objektui
reikšmingų daiktinių teisių (valdymo ir naudojimo) apimties prasme panauda ir
nuoma yra lygiaverčiai asmens santykio su daiktu pagrindai: paprastai tiek
panaudos gavėjas, tiek nuomininkas jiems perduotu daiktu gali laisvai naudotis,
jį valdyti, tačiau teisė disponuoti daiktu gali būti suvaržyta (pvz. , subnuomos
apribojimai) arba iš viso negalima (nei nuomininkas, nei panaudos gavėjas
negali parduoti jiems perduoto daikto kaip savo). Esminis šių teisinių santykių
skirtumas – atlygintinumas, tačiau nagrinėjamo ginčo kontekste, t. y. viešajam
pirkimui, tai nedaro jokios įtakos nei dėl tiekėjų kvalifikacijos (15. 6 punktas),
nei dėl perkamos paslaugos (3. 1 punktas).
Dėl
perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinant tiekėjų kvalifikaciją
ir pasiūlymus inter alia atsižvelgtina
ir į jos tikrąją valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties
sudarymu ir vykdymu. Pirkimo sąlygų 15. 6 ir jų priedo Nr. 2 „Techninė
specifikacija“ 3. 1 punktais perkančioji organizacija siekė įsitikinti
tiekėjo galimybe (kurią suponuoja jo techninis pajėgumas, t. y. jo
kvalifikacija) teikti jai reikalingą paslaugą ir tam tikrais paslaugos vykdymo
aspektais. Nuosavybės teisė ar nuoma suponuoja perkančiosios organizacijos
poreikį ir galimybę įsitikinti viešojo pirkimo sutarties vykdymo stabilumu:
šiais pagrindais turimos patalpos ar transporto priemonės galės būti efektyviai
ir patikimai (kiek tai leis teisinių santykių nepertraukiamumas) naudojamos
vykdant sutartinius įsipareigojimus. Panaudos teisiniai santykiai (kaip ir
nuomos) tapačiai užtikrina šiuos perkančiosios organizacijos poreikius. Be to,
naudojimo ir valdymo daiktais stabilumą šiuo atveju lemia ir tai, kad panaudos
davėją ir gavėją sieja bendras ekonominis interesas (fizinis asmuo perdavė
daiktą įmonei, kuriai pats atstovauja kaip valdymo organas).
Dėl UAB „Aumura“
kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygų 15. 7 punktui (konkrečiai – bent
vienas specialistas turėtų teisę nešioti nuotolinio užmigdymo ginklą) teisėjų
kolegija pažymi, kad, kaip konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas, R. I. , UAB „Aumura“ atstovei, išduotas leidimas įsigyti
ginklą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis dokumentas svarbus vertinant šio
tiekėjo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygose įtvirtintiems reikalavimams,
tačiau nepakankamas dėl jos spręsti teigiamai. Ši teisėjų kolegijos išvada
daroma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės
įstatymo nuostatas. Pagal šio teisės akto nuostatas leidimas įsigyti netapatus
leidimui nešiotis ginklą (įstatymo 2 straipsnio 25, 26 punktai),
leidimas įsigyti ginklą (įskaitant C kategorijos, kuris būtų naudojamas
teikiant paslaugą) yra tik leidimo nešiotis ginklą išdavimo prielaida, bet ne
jam prilygintas leidimas, t. y. įsigyti ginklai turi būti įregistruojami, juos
įregistravus, išduodamas leidimas nešiotis ginklus arba leidimas laikyti
ginklus (įstatymo 12 straipsnio nuostatos).
Atsižvelgiant į
tai, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai konstatavo, jog
perkančioji organizacija, remdamasi ginčo pirkimo sąlygomis ir VPĮ 32 straipsnio
5 dalimi, privalėjo UAB „Aumura“ prašyti patikslinti duomenis apie
kvalifikaciją. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nepriklausomai nuo to,
kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo
kvalifikaciją, konkurso dalyvis pateikė, perkančioji organizacija pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį privalo pareikalauti dalyvio
paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji tokio tiekėjo
pasiūlymą ketina atmesti ar pripažinti laimėtoju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje
byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB
„Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011).
Dėl atitikties
vertinimo pirkimo sąlygų priede Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 3. 2 punkte
įtvirtintiems reikalavimams teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiam reikalavimui
pagrįsti perkančioji organizacija teikėjų nereikalavo pateikti atskirų
pasiūlymo atitiktį įrodančių dokumentų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į
tai, kad didesnioji dalis techninės specifikacijos reikalavimų deklaratyvūs,
išreiškiantys tik perkančiosios organizacijos pageidavimus ateityje (nukreiptus
į sutarties vykdymą), kurie, be kita ko, perkelti ir į viešojo pirkimo sutartį,
perkančiosios organizacijos teigimu, vykdomą tinkamai. Pavyzdžiui, visi reikalavimai,
įtvirtinti pirkimo sąlygų priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 2 punkte
neįrodytini apskritai, nes perkančioji organizacija nustatė, kad jų vykdymą
tiekėjas turi užtikrinti teikdamas paslaugą. Taigi teisėjų kolegija sprendžia,
kad nėra pakankamo teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovės UAB „Aumura“
pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“
3. 2 punkto.
Dėl atitikties
vertinimo pirkimo sąlygų priede Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 3. 1 punkte
įtvirtintiems reikalavimams teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos
teismo išvada, kad UAB „Aumura“ nepateikė, kaip buvo reikalauta, duomenų apie
tai, ar voljerai, skirti beglobiams šunims ir katėms laikyti, talpins ne mažiau
kaip po 25 vienu metu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš UAB „Aumura“
pasiūlyme pateiktų kitų duomenų negalima spręsti dėl voljerų talpos.
Nekilnojamojo turto registre tokia informacija neregistruojama, todėl ir
negalima pateikti. Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos viršininko 2008 m. liepos 4 d. įsakyme Nr. V12-(4. 18)-57
„Dėl veterinarinio patvirtinimo“ nurodyta, kad UAB „Aumura“ tvirtinama kaip gyvūnų globos namai. Vis dėlto tik ši
informacija nepakankama spręsti dėl šio tiekėjo pasiūlymo atitikties. Tokią
išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama inter
alia į V-inarijos reikalavimus gyvūnų namams, patvirtintus Lietuvos
Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m.
lapkričio 24 d. įsakymu Nr. B1-1015, ir Lietuvos Respublikos gyvūnų
globos, laikymo ir naudojimo įstatymo nuostatas, kuriuose expressis verbis neįtvirtinta, kad tik tam tikras laikomų benamių
gyvūnų skaičius, a fortiori kokio
reikalavo perkančioji organizacija (ne mažiau kaip 25 šunims ir 25 katėms
laikyti vienu metu), sudaro pagrindą objektą pripažinti gyvūnų globos namais.
Kasacinis teismas taip pat konstatuoja, kad atsakovės UAB „Aumura“ pasiūlymo
neatitikties nurodytai pirkimo sąlygai pripažinimo nekeičia tai, kad UAB
„Aumura“ teikiama paslauga tinkamos kokybės, patalpų (nors jų talpa byloje
galiausiai nenustatyta) pakankama sklandžiam viešojo paslaugų pirkimo sutarties
vykdymui užtikrinti. Perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus tikrina ir
vertina pagal juose pateiktus duomenis (nebent pasilieka teisę atlikti pirkimo
objekto apžiūrą, bandymus prieš sutarties sudarymą), todėl pirkimo sąlygų
neatitinkantis pasiūlymas negali būti kvalifikuojamas jas atitinkančiu tik dėl
tinkamo tiekėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
Teisėjų kolegija
taip pat konstatuoja, kad viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas
svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia
viešojo pirkimo principų. Iš nuosekliai formuojamos kasacinės praktikos šiuo
klausimu matyti, kad šis principas aktualus vertinant tiek tiekėjo veiksmus,
tiek perkančiosios organizacijos sprendimų
teisėtumą. Tačiau tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų (turiningasis) vertinimas,
atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turinčius viršenybę prieš
formalumus, turi ribas. Teismai negali konstatuoti neatliktų veiksmų
teisėtumo, jei kitos aplinkybės neleidžia nustatyti tikrojo jų turinio, kurį
būtų galima įvertinti pagal VPĮ
normas ir tikslus. Taigi teismai perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo
negali vertinti hipotetiškai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Mindoza“ v. Valstybės
sienos apsaugos tarnyba prie V-aus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011,
ir joje nurodytą kasacinę praktiką).
Atsižvelgdama į
tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Aumura“ pasiūlymas turėjo tokio
pobūdžio trūkumų, dėl kurių negalėjo būti pripažįstamas laimėtoju, tačiau
nevertina, ar iš tiesų šio tiekėjo turimos patalpos atitinka perkančiosios
organizacijos nustatytus reikalavimus ir ar tai būtų paaiškėję, jei UAB
„Aumura“ būtų paprašyta paaiškinti ar patikslinti pasiūlymą (jei tai
neprieštarautų VPĮ 39 straipsnio 1 daliai ir pirkimo sąlygoms). Nei pasiūlymo
vertinimo metu, nei procese perkančioji organizacija neteigė, kad ši tiekėjo
pasiūlymo neatitiktis formali, nereikšminga, kad atitiktis nurodytam
reikalavimui gali būti nustatyta iš kitų duomenų. Teisėjų kolegija atkreipia
dėmesį į tai, kad tapatus reikalavimas pateikti duomenis apie gyvūnų voljerų
talpą įtvirtintas ir atsakovių sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje, tačiau iš
bylos duomenų nenustatyta, ar UAB „Aumura“ įvykdė šį sutartinį įsipareigojimą.
Atsižvelgdama į
šiuos argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinis
teismas pagrįstai pripažino, jog perkančioji organizacija neteisėtai laimėtoju
išrinko UAB „Aumura“ pasiūlymą, tai suponuoja viešųjų pirkimų – tiekėjų
lygiateisiškumo ir skaidrumo – principų pažeidimą, kartu ir teisinį pagrindą
atsakovių sudarytą viešojo paslaugų pirkimo sutartį pripažinti niekine (CK 1. 80 straipsnis).   Kasacinis teismas taip pat ex officio pripažįsta neteisėtais
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos
sprendimus dėl UAB „Aumura“: dėl kvalifikacijos ir pasiūlymo atitikties,
preliminarios pasiūlymo eilės sudarymo ir jos patvirtinimo bei laimėtojo
išrinkimo (CPK353 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų
veiksmų padarinių

Teisėjų kolegija
pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas, iš dalies patenkindamas ieškovės
apeliacinį skundą, pagal savo kompetenciją nesprendė dėl visų galimų
perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. N-s apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų UAB „Nuaras“
pasiūlymą pripažinti laimėjusiu ir perkančiąją organizaciją įpareigoti su šiuo
tiekėju sudaryti viešojo paslaugų pirkimo sutartį (dėl to, kad tai yra ne
teismo, o perkančiosios organizacijos prerogatyva), tačiau tik atsakovių
sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimas niekine neužtikrina
veiksmingos ieškovės teisių, kylančių iš ginčo pirkimo, gynybos. Perkančiosios
organizacijos veiksmų neteisėtumo, kaip tokio, nustatymas ieškovui per se nesukelia tiesioginių teisinių
padarinių, o tik jų prielaidas (pvz. , reikalauti nuostolių atlyginimo dėl
neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą). Dėl to nepriklausomai nuo pareikšto
reikalavimo ir jo apimties teismai pagal
savo kompetenciją turėtų spręsti dėl visų galimų perkančiosios
organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
tam tikrus sprendimus priimti ar alternatyvius veiksmus atlikti gali tik
perkančiosios organizacijos.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių ir
tiekėjų pažeistų teisių veiksmingos gynybos praktikoje išaiškinta atgalinio
šalių grąžinimo į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį prielaidos, sąlygos ir
ribojimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „N-os
vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010). Kasacinis teismas nurodo, kad, nagrinėjamoje byloje
perkančiosios organizacijos veiksmus bei sprendimus dėl UAB „Aumura“ pripažinus
neteisėtais, jos pareigos tinkamai atlikti viešojo pirkimo procedūras išlieka
(pvz. , dėl VPĮ 32 straipsnio 5 dalies), todėl ji su tiekėjais grąžinami į
pirminę prieš (nustatytą) pažeidimą padėtį. Grąžinus perkančiąją organizaciją
atgal į pirkimo procedūras, ji, remdamasi VPĮ ir ginčo pirkimo sąlygomis, pagal
savo kompetenciją privalo spręsti dėl tolesnio pirkimo procedūrų vykdymo,
atitinkančio dabartinius jos poreikius viešojo pirkimo sutartimi bei
atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia
dėmesį į tai, kad perkančiosios organizacijos sprendimai dėl ieškovės UAB
„Nuaras“, teismuose nenuginčyti, lieka galioti, todėl perkančioji organizacija
iš naujo turi vertinti tik UAB „Aumura“ kvalifikaciją ir pasiūlymą, tai
atlikusi – priimti (galbūt) abiem tiekėjams bendrą sprendimą dėl pasiūlymo
eilės nustatymo ir laimėtojo išrinkimo.
Dėl to
perkančioji organizacija privalo atsakovės UAB „Aumura“ paprašyti patikslinti
duomenis apie kvalifikaciją dėl pirkimo sąlygų 15. 7 punkte įtvirtintų
reikalavimų (turėti bent vieną specialistą, turintį leidimą nešioti nuotolinio
užmigdymo ginklą) atitikties, t. y. pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį
paprašyti patikslinti duomenis apie kvalifikaciją. Dėl UAB „Aumura“ pasiūlymo
neatitikties pirkimo sąlygų priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 3. 1 punkto
reikalavimui (pateikti duomenis apie gyvūnų voljerų talpą) pobūdžio kasacinis
teismas nepasisako, t. y. nesprendžia, ar tai – esminė pirkimo sąlyga, galima
tiekėjo aiškinti ar tikslinti ar ne. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl to
nepasisakė šį ginčą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.
Taigi perkančioji organizacija pagal ginčo pirkimo sąlygas ir VPĮ (39 straipsnio
1 dalį) turi spręsti dėl nurodytos neatitikties pobūdžio, reikšmės ir
galimybės ją pataisyti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir viešųjų pirkimų
principų. Perkančiosios organizacijos priimami sprendimai galės būti iš naujo
skundžiami ikiteismine ir teismine tvarka pagal VPĮ.
Teisėjų kolegija
taip pat nurodo, kad, pripažinus viešojo pirkimo sutartį negaliojančia dėl
prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 1. 80 straipsnio 1
dalis), spręstina dėl restitucijos taikymo. Pažymėtina, kad restitucija tokio
tipo (dėl paslaugos) pirkime negalima, nes perkančiajai organizacijai, gavusiai
pagal sutartį paslaugų įvykdymą, būtų priteisiamos ir už šias paslaugas
sumokėtos lėšos, nors tiekėjui grąžinti jo suteiktų paslaugų neįmanoma. Dėl to
2009 m. liepos 7 d. atsakovių sudaryta sutartis Nr. J12-162
pripažįstama niekine netaikant restitucijos (CK 6. 145 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija
ex officio sprendžia, kad byloje kyla
poreikis ginti viešąjį interesą, t. y. Klaipėdos miesto suinteresuotumą
saugumu, švara ir higiena bei kitais poreikiais, kuriuos užtikrina beglobių
gyvūnų gaudymas, surinkimas, laikymas, karantinavimas, eutanazija bei
utilizavimas.   Šį poreikį privalu derinti
su veiksminga tiekėjų (šiuo atveju – ieškovės) teise į veiksmingą pažeistų
teisių gynybą. Kita vertus, atsakovės UAB „Aumura“ pasiūlymo (plačiąja prasme)
neatitiktis netiesiogiai nulemta (dėl pareigos prašyti patikslinti, paaiškinti
duomenis) perkančiosios organizacijos neatidaus pasiūlymų vertinimo.
Teisėjų kolegija
nurodo, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje
turi apimti abu jo aspektus (tiekėjų sąžiningas varžymasis ir visuomenės
poreikis pirkimo objektu ir jo teikiama nauda), nė vienas iš jų a priori neturi
pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip
visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti
grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai,
neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais. Šie pagrindai, teisėjų kolegijos
vertinimu, turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam
tikras išskirtines situacijas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB
„Smulkus urmas“ v. P-ės rajono savivaldybės administracija, trečiasis asmuo
VšĮ „Kretingos maistas“, bylos Nr. 3K-3-155/2011).
Teisėjų kolegija
vertina, kad viešojo intereso – ginčo pirkimo objekto (paslaugos) – apsaugos
tikslas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d.
nutartyje Nr. 3K-3-155/2011 nurodytus griežtus, siaurai taikytinus kriterijus,
kurių pagrindu viešasis interesas pirkimo objektu nusveria viešąjį interesą
sąžiningu tiekėjų varžymusi. Atsižvelgdama į tai, į panaikintus atsakovės
Viešųjų pirkimų komisijos sprendimus dėl atsakovės UAB „Aumura“ bei poreikį
derinti perkančiosios organizacijos
(ir visos Klaipėdos miesto visuomenės) interesus
(dėl teikiamos paslaugos nepertraukiamumo dėl galimų neigiamų padarinių) su viešuoju interesu (kaip sąžininga
tiekėjų konkurencija) bei ieškovės suinteresuotumu ginčo pirkimu, teisėjų kolegija
sprendžia, kad yra poreikis sutarties šalims (atsakovėms) laikinai išsaugoti
pripažinto niekiniu sandorio padarinius tam, kad perkančioji organizacija per
šį laikotarpį galėtų vykdyti jos kompetencijai ir atsakomybei priklausančias
pareigas dėl viešojo pirkimo procedūrų. Teisėjų kolegija nurodo, kad iš
pripažintos negaliojančia viešojo pirkimo sutarties kylančios teisės ir
pareigos ją sudariusioms šalims išsaugojamos iki 2011 m. spalio 31 d.
Per šį terminą kasatorius privalo pakartotinai tinkamai atlikti viešojo pirkimo
procedūras ir spręsti dėl tolesnės jų baigties dėl likusios pirkimo objekto
dalies.
Atsižvelgdama į
išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja pagrindą atitinkamai papildant
pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atsižvelgiant į kasacinės
bylos išnagrinėjimo rezultatą, kai kasacinio skundo reikalavimai netenkinami, apeliacinės
instancijos teismo paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos
(CPK 93 straipsnis). Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 41,03 Lt
bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus
kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus
(CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
gruodžio 6 d. nutartį pakeisti ją papildant:
Panaikinti
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimo komisijos
sprendimus: 1) 2009 m. birželio 15 d. sprendimą, kuriuo UAB
„Aumura“ kvalifikacija ir pasiūlymas pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygas; 2) 2009 m.
birželio 15 d. sprendimą, kuriuo nustatyta preliminari pasiūlymų eilė į
pirmąją vietą įrašant UAB „Aumura“ pasiūlymą“; 3) 2009 m. birželio 29 d.
sprendimą, kuriuo patvirtinta preliminari pasiūlymų eilė, laimėtoju pripažintas
UAB „Aumura“ pasiūlymas.
Išsaugoti iš
pripažintos negaliojančia 2009 m. liepos 7 d. sutarties Nr. J12-162
jos šalims kylančias teises ir pareigas iki 2011 m. spalio 31 d. , įpareigojant
atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iki 2011 m. lapkričio
1 d. atnaujinti viešojo pirkimo procedūras: iš naujo įvertinus UAB
„Aumura“ kvalifikaciją ir pasiūlymą, vadovaujantis pirkimo sąlygomis ir
Viešųjų pirkimų įstatymo
nuostatomis priimti sprendimus dėl viešojo pirkimo procedūrų.
Kitas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
gruodžio 6 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovo
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (kodas 188710823) 41,03 Lt (keturiasdešimt
vieną litą 3 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.67399 sekundės -