|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška Civilinė byla Nr 1. 10. Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų teisinių padarinių Tam tikrais atvejais tik sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimas niekine neužtikrina veiksmingos viešajame konkurse dalyvavusios ir pralaimėjusios šalies teisių, kylančių iš ginčo pirkimo, gynybos. Perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo, kaip tokio, nustatymas viešojo pirkimo konkurse pralaimėjusiai šaliai per se nesukelia tiesioginių teisinių padarinių, o tik jų prielaidas (pvz. , reikalauti nuostolių atlyginimo dėl neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą). Dėl to nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo ir jo apimties teismai pagal savo kompetenciją turėtų spręsti dėl visų galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tam tikrus sprendimus priimti ar alternatyvius veiksmus atlikti gali tik perkančiosios organizacijos. Pripažinus viešojo pirkimo sutartį negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 1. 80 straipsnio 1 dalis), spręstina dėl restitucijos taikymo. Pažymėtina, kad restitucija paslaugos pirkime negalima, nes perkančiajai organizacijai, gavusiai pagal sutartį paslaugų įvykdymą, būtų priteisiamos ir už šias paslaugas sumokėtos lėšos, nors tiekėjui grąžinti jo suteiktų paslaugų neįmanoma. Civilinė byla Nr. 3K-3-297/2011 Proceso Nr. 2-57-3-00645-2009-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 45. 4; 69 (S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 10 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: E-aus B-o (pranešėjas), V-us G-o (kolegijos pirmininkas) ir V-o V-o, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nuaras“ ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Aumura“ dėl Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo atmesti pretenziją panaikinimo, sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo sudaryti paslaugų pirkimo sutartį. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. G-o esmė Ieškovas UAB „Nuaras“ prašė: panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. birželio 22 d. sprendimą atmesti UAB „Nuaras“ pretenziją ir laimėjusiu pripažinti UAB „Nuaras“ pasiūlymą bei įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sudaryti su UAB „Nuaras“ paslaugų pirkimo sutartį; pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Aumura“ 2009 m. liepos 7 d. sudarytą sutartį Nr. J12-162 dėl gyvūnų gaudymo, surinkimo, laikymo, karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo Klaipėdos mieste paslaugos pirkimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2009 m. gegužės 4 d. paskelbė gyvūnų gaudymo, surinkimo, laikymo, karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo Klaipėdos mieste paslaugų viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu. Viešųjų pirkimų komisija 2009 m. birželio 15 d. posėdyje nustatė preliminarią tiekėjų eilę. Pirmoje vietoje paskelbta UAB „Aumura“, antroje – UAB „Nuaras“. UAB „Aumura“ pasiūlyta kaina yra 86 145 Lt, o UAB „Nuaras“ – 182 970 Lt. Ieškovas pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad nesutinka su sudaryta preliminaria eile ir reikalauja atmesti UAB „Aumura“ pasiūlymą dėl nepagrįstai mažos kainos ir dėl to, jog ši neatitinka konkurso sąlygų 15. 6 punkto reikalavimų. 2009 m. birželio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atmetė ieškovo pretenziją kaip nepagrįstą, o 2009 m. liepos 7 d. sudarė su UAB „Aumura“ gyvūnų gaudymo, surinkimo, laikymo, karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo Klaipėdos mieste paslaugų pirkimo sutartį Nr. J12-162. Ieškovas ieškinį grindė, teigdamas, kad UAB „Aumura“ pasiūlyta kaina yra nepagrįstai maža, o perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti UAB „Nuaras“ pretenziją nepagrįstas, nes į pateiktą pretenziją atsakyta formaliai, nesukonkretinus pretenzijoje nurodytų trūkumų. Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kasaciniame skunde keliami viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų, nustatančių perkančiosios organizacijos veiksmus, esant neįprastai mažos kainos pasiūlymui ir perkančiosios organizacijos pareigą pareikalauti tiekėjų pateikti jų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, aiškinimo ir taikymo klausimai, taip pat klausimas dėl įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pasirinkti sprendiniai kainai apskaičiuoti yra laikomi tiekėjo rizika. Tiekėjas privalo įvertinti savo galimybes įvykdyti viešojo pirkimo sutartį už pasiūlytą kainą, kuri nebus didinama nepasiteisinus tiekėjo rizikai. Perkančioji organizacija viešųjų pirkimų procedūrose nevertina ir neprivalo vertinti konkretaus tiekėjo rizikos pagrįstumo, bet privalo įvertinti tiekėjo pasiūlytos kainos ir jos sudedamųjų dalių objektyvų pagrįstumą. Iki 2009 m. rugsėjo 1 d. galiojusios redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti dalyvio pagrįsti siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų – pasiūlymą atmesti. Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija įvykdė šios teisės normos reikalavimus – vertindama kainų pagrįstumą, paprašė, kad UAB „Aumura“ pateiktų konkurso pasiūlymo kainos sudedamųjų dalių pagrindimą. UAB „Aumura“ pagrindė detalią sąmatą ekonominiais skaičiavimais, nurodė tiesiogines, pridėtines išlaidas bei pelną, o sudaryta ekspertų grupė savo išvadoje konstatavo, jog pateikta įkainių detali lokalinė sąmata atitinka konkurso sąlygas. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Aumura“ pasiūlyta kaina nelaikytina neįprastai maža. Be to, teismas pažymėjo, kad, sudarius ginčijamą paslaugų pirkimo sutartį, UAB „Aumura“ teikia paslaugas pagal ją už sutartą kainą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vykdo atliekamų paslaugų patikrinimus, per kuriuos pažeidimų nenustatyta. Teismo vertinimu, tai paneigia ieškovo motyvus, kad UAB „Aumura“ pasiūlyta kaina konkurso metu yra pernelyg maža bei kad už šią kainą negalima suteikti tinkamų paslaugų. Konkurso sąlygose reikalaujama, kad tiekėjas pateiktų duomenis apie turimas patalpas ir priemones, reikalingas perkamai paslaugai atlikti. Konkurso sąlygų niekas neginčijo. Atsakovas reikalaujamus duomenis pateikė. Atsižvelgdamas į tai, kad konkurso sąlygose reikalaujama, jog tiekėjas pateiktų tik duomenis apie turimas patalpas, techniką ir įrangą, o pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nurodytus duomenis, nereikalaujama, teismas sprendė, kad UAB „Aumura“ atitiko konkurso sąlygų 15. 6 ir jų techninės specifikacijos 3. 1 ir 3. 2 punktuose nustatytus reikalavimus. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. birželio 22 d. sprendimą atmesti UAB „Nuaras“ pretenziją ir pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 7 d. paslaugos pirkimo sutartį Nr. J12-162 bei šią ieškinio dalį patenkino; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad neįprastai mažos kainos sąvoka įtvirtinta tiek VPĮ 2 straipsnio 30 dalyje (2002 m. gegužės 2 d. įstatymo Nr. IX-865 redakcija), tiek 40 straipsnio 1 dalyje (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. IX-395 redakcija) ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. IS-96 2 punkte. Remiantis šiais norminiais aktais, pasiūlytą kainą visais atvejais reikėtų laikyti neįprastai maža, jei ji yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Kadangi UAB „Aumura“ pasiūlyta kaina atitinka šiuos požymius, tai, vadovaujantis VPĮ 40 straipsnio nuostatomis, perkančioji organizacija privalėjo pareikalauti tokios kainos ekonominio pagrindimo, tačiau to nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiekėjas UAB „Aumura“ tinkamai pagrindė savo pasiūlytos kainos sudedamąsias dalis, nurodžiusi, kad byloje nustatyta, jog atskirai tokio pagrindimo iš jo nebuvo reikalauta net ieškovui paprašius įpareigoti tiekėją pagrįsti savo pasiūlytą kainą. G-ijamos paslaugų tiekimo sutarties sudarymas ir teiginys, kad UAB „Aumura“ tinkamai atlieka paslaugas už pasiūlytą kainą nėra pagrindas pripažinti, jog perkančioji organizacija neprivalėjo pareikalauti kainos pagrįsti kainą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad VPĮ 32 straipsnio 1 dalis įtvirtina perkančiosios organizacijos pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, bei suteikia jai teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus bei pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamo pirkimo konkurso sąlygų dalyje, apibūdinančioje tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir teiktinus dokumentus, 15. 6 punkte nurodyta, kad tiekėjas turi turėti nuosavybės teise arba nuomojamas patalpas, turėti ne mažiau kaip dvi transporto priemones, pritaikytas gyvūnų pervežimui, 15. 7 punkte – turėti bent vieną specialistą, turintį leidimą nešioti nuotolinio užmigdymo ginklą. Techninės specifikacijos 3. 1 ir 3. 2 punktuose nurodyta, kad tiekėjas privalo pateikti duomenis apie turimas nuosavas ar nuomojamas patalpas, pritaikytas beglobių gyvūnų laikymui. Teisėjų kolegija konstatavo, kad UAB „Aumura“ neatitiko konkurso sąlygose nurodytų kvalifikacijos reikalavimų, nes pateikė duomenis ne apie jai nuosavybės teise ar nuomos sutarčių pagrindu (kaip reikalaujama konkurso sąlygose) valdomas patalpas, bet panaudos sutartimi ar privačios nuosavybės teise fiziniam asmeniui priklausančias patalpas, transporto priemones, nepateikta duomenų, kad gyvūnų laikymo narvai atitinka konkurso sąlygas, nėra duomenų, kad bent vienas specialistas turėtų teisę nešioti nuotolinio užmigdymo ginklą, pateiktas tik leidimas R. I. įsigyti ginklą. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad perkančioji organizacija, pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalies reikalavimus nepaprašiusi patikslinti ar papildyti pirkimo dokumentų, nepagrįstai UAB „Aumura“ pripažino konkurso nugalėtoju, todėl toks perkančiosios organizacijos sprendimas pripažintinas neteisėtu, pažeidžiančiu viešųjų pirkimų principus ir Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas imperatyviąsias teisės normas, taigi su konkurso laimėtoju sudaryta viešojo pirkimo sutartis yra niekinė. Ieškinio reikalavimo dalies – laimėjusiu pripažinti UAB „Nuaras“ pasiūlymą ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sudaryti su UAB „Nuaras“ paslaugų pirkimo sutartį – apeliacinės instancijos teismas netenkino, nes tai yra ne teismo, o perkančiosios organizacijos prerogatyva. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1. Kasatorius viešąjį pirkimą paskelbė 2009 m. gegužės 13 d. Apeliacinės instancijos teismas taikė ne ginčo konkurso metu galiojusią VPĮ 40 straipsnio redakciją, bet vėlesnę, įsigaliojusią nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. , todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad perkančioji organizacija privalėjo pareikalauti neįprastai mažos kainos ekonominio pagrindimo. Byloje taikytina redakcija įtvirtino ne neįprastai mažos kainos nustatymo metodą, o tik tam tikrus jos nustatymo aspektus. Teismas taip pat rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-96, įsigaliojusiu 2009 m. spalio 7 d. , t. y. po ginčo konkurso. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad kasatorius vykdė supaprastintą paslaugų pirkimą. Pagal VPĮ 85 straipsnį perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal savo pasitvirtintas taisykles, taigi pareigą supaprastintuose pirkimuose tikrinti neįprastai mažą kainą nustato ne imperatyviosios, bet alternatyviosios teisės normos. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos 2008 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1S-91 patvirtintų Supaprastintų viešųjų pirkimų pavyzdinių taisyklių 69. 5 punktą, kasatoriaus 2006 m. rugsėjo 17 d. įsakymu patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 69. 5 punkto bei ginčo konkurso sąlygų 55 punkto nuostatas perkančioji organizacija turi teisę pareikalauti iš tiekėjo raštiškai pagrįsti kainos sudėtines dalis, o pareigą tai atlikti turėjo tik ketindama atmesti pasiūlymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktuose nenustatyta perkančiosios organizacijos pareigos neįprastai mažos kainos pagrįstumo patikrinimą privalomai įforminti rašytine ar kitokia materialia forma. 2. Abu konkurso dalyviai pateikė konkurso sąlygų 15. 6 punkte nurodytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus patvirtinančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 32 straipsnio reikalavimą perkančiosioms organizacijoms laikytis nustatytų konkurso sąlygų, nepagrįstai plečiamai aiškindamas šių sąlygų 15. 6 punktą, nurodė, kad kasatorius privalėjo pareikalauti UAB „Aumura“ pateikti šiame punkte nereikalautus duomenis, patvirtinančius patalpų ir transporto nuomą, narvų atitiktį konkurso reikalavimams, duomenis apie teisę nešioti nuotolinio užmigdymo ginklą ir kt. dokumentus, kurių konkurso sąlygose nebuvo reikalauta. Pažymėtina, kad Techninės specifikacijos 3. 2 punkte nustatytas reikalavimas turėti tam tikras priemones, o pateikti jų turėjimą patvirtinančius dokumentus nebuvo reikalaujama. Tai, kad UAB „Aumura“ pateikė ne patalpų nuomos, bet panaudos sutartį, nesuvaržė kitų tiekėjų teisių. Apeliacinės instancijos teismas formaliai vertino šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatas. Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytus kasacijos pagrindus (CPK 346 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamoje byloje pasisako dėl kasaciniame skunde suformuluotų argumentų, kuriais keliami perkančiosios organizacijos veiksmų dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos, tiekėjo kvalifikacijos bei jo pasiūlymo vertinimo teisėtumo, šiuos perkančiųjų organizacijų veiksmus reglamentuojančių VPĮ teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai. Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, vertinant atsakovės (UAB „Aumura“) pasiūlytą kainą, teisėtumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas, kvalifikuodamas perkančiosios organizacijos veiksmus dėl ginčo dalies dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos nustatymo ir vertinimo, ginčui reikšmingas VPĮ normas išaiškino ir taikė, o aktualią kasacinę praktiką naudojo netinkamai dėl šių priežasčių. Pirma, VPĮ nuostatos dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos – materialiosios, o ne proceso teisės normos, todėl teismai, aiškindami ir taikydami reikšmingas įstatymo nuostatas, turi atsižvelgti į ginčui taikytinų elgesio taisyklių priėmimo momentą ir jų galiojimą laiko atžvilgiu (lex retro non agit principas). Teisėjų kolegija nurodo, kad perkančiosios organizacijos atstovas (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius) ginčo viešojo pirkimo sąlygas patvirtino 2009 m. gegužės 4 d. , apie pirkimą paskelbta – 2009 m. gegužės 13 d. Taigi pirkimui taikytinos 2008 m. liepos 3 d. VPĮ nuostatos (įstatymo Nr. X-1673 redakcija). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. liepos 22 d. įstatymo (VPĮ) Nr. XI-395 redakcijos (Žin. , 2009, Nr. 93-3986) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę apibrėžti pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvoką. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – VPT) direktorius 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-96 patvirtino neįprastai mažos kainos sąvoką. Kasacinis teismas konstatuoja, kad ginčui aktualios VPĮ redakcijos 40 straipsnio nuostatos tiesiogiai ar netiesiogiai neįtvirtino neįprastai mažos pasiūlymo kainos sąvokos. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas negalėjo taikyti dėl neįprastai mažos kainos sąvokos VPĮ 40 straipsnio (taikomo kartu su jį įgyvendinamuoju teisės aktu) nuostatų, įtvirtintų vėlesnėje įstatymo redakcijoje. Antra, teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, VPĮ aiškina ir taiko ne tik atsižvelgdami į įstatymo nuostatų rationae temporis, bet ir rationae materia kriterijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VPĮ išskirtinos dvi viešųjų pirkimų rūšys: tarptautiniai pirkimai, harmonizuoti visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bendrųjų teisės normų (pvz. , Direktyvos Nr. 2004/18, Nr. 89/665 ir pan. ), ir supaprastinti pirkimai, patenkantys tik į nacionalinės teisės reguliavimą. Šias pirkimo rūšis atskiriantis pagrindas – planuojamo pirkimo vertė (VPĮ 9 straipsnis). Tarp šių pirkimų rūšių yra tiek panašumų (viešųjų pirkimų tikslas, principai, peržiūros procedūros ir pan. ), tiek skirtumų (skelbimas apie pirkimą, tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas ir pan. ), todėl teismui nagrinėjant ginčą VPĮ nuostatos aiškinamos ir taikomos priklausomai nuo pirkimo rūšies, nebent abiem pirkimo rūšims galiotų bendrosios įstatymo nuostatos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal jo vertę ginčo pirkimas – supaprastintas pirkimas (VPĮ 9 straipsnis), VPĮ 40 straipsnio nuostatos taikomos tarptautiniams pirkimams, o supaprastintiems pirkimams – tiek, kiek tai nustatyta VPĮ 4 skyriuje („Supaprastinti pirkimai“) ir kiek tai neprieštarauja nurodyto skyriaus bei kitų nuostatų (VPT priimamų teisės aktų) nustatytai neįprastai mažos kainos nustatymo ir vertinimo tvarkai. Kasacinio teismo jau spręsta, kad iš VPĮ nustatyto reglamentavimo išplaukia, jog pareiga supaprastintuose pirkimuose tikrinti neįprastai mažą kainą ir atmesti pasiūlymą dėl jos nepagrindimo yra nustatyta alternatyviųjų, bet ne imperatyviųjų normų. Supaprastintų viešųjų pirkimų pavyzdinių taisyklių 69. 5 punkte nurodyta, kad kai pateiktame pasiūlyme nurodoma neįprastai maža kaina, perkančioji organizacija turi teisę, o ketindama atmesti pasiūlymą privalo pareikalauti iš tiekėjo raštiškai pagrįsti kainos sudėtines dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Endemik“ v. Kupiškio rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-440/2010). Analogiška nuostata įtvirtinta ir perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. AD1-1783 (2008 m. rugsėjo 24 d. redakcija), 69. 5 punkte. Byloje nustatyta neginčytina aplinkybė, kad perkančioji organizacija neketino atmesti atsakovės UAB „Aumura“ pasiūlymo dėl neįprastai mažos kainos, šios nevertino kaip pernelyg mažos, neužtikrinančios būsimos viešojo paslaugų pirkimo sutarties įvykdymo (pasiūlyme detaliai išskaidytos pasiūlymo kainos sudėtinės dalys, pateikti jų paaiškinimai), taigi atsakovė neturėjo pareigos prašyti tiekėją dar papildomai pagrįsti jo pasiūlytą kainą. Trečia, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinė praktika kaip teismų sprendimų motyvavimo pagrindas turi būti naudojama kiek galima panašesniems savo turiniu ir esme viešųjų pirkimų ginčams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-216/2010, perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas VPĮ 40 straipsnio prasme vertintas kitoje nei nagrinėjamoje situacijoje ir pagal kitą VPĮ nuostatų redakciją: a) pagal tąkart spręstam ginčui taikytą VPĮ nuostatų redakciją dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos perkančiosios organizacijos visais atvejais turėjo taikyti VPĮ 39, 40 straipsnių nuostatas neatskiriant supaprastintų pirkimų nuo tarptautinių; b) perkančioji organizacija tąkart tikrino ir atmetė tiekėjo pasiūlymą dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos iš anksto neapibrėžusi jos sąvokos bei jos (sąvokos) nesant įtvirtintos VPĮ, todėl, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą, jos veiksmų teisėtumas buvo vertintas pagal aktualias VPĮ nuostatas ir viešųjų pirkimų principus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kasacinio teismo išaiškinimai, duoti 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje Nr. 3K-3-216/2010, vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų, vykdant supaprastintus pirkimus, teisėtumą, reikšmingi tiek, kiek jie aktualūs taikyti pasikeitusiame viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime. N-s kasacinėje instancijoje atsakovės UAB „Aumura“ pasiūlytos kainos įprastumo (ir pagrįstumo) viešųjų pirkimų prasme nevertins, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad mažesnę nei ieškovės kainą galbūt galėjo lemti inter alia atsakovės ir ieškovės skirtingas patalpų, skirtų gyvūnams laikyti, teisinis režimas (atlygintinė nuoma ir neatlygintinė panauda), paslaugų teikimo racionalizavimas (pvz. , atsakovė gyvūnų iš S-ynės negabena kelto perkeliama transporto priemone, todėl taupomos lėšos), taip pat skirtingas numatomų išlaidų skaičiavimas (ieškovė ir atsakovė nevienodai skaičiavo vidutinį gyvūnų svorį, atitinkamai skyrė nevienodą kiekį medikamentų jiems užmigdyti), kitos priežastys. Perkančioji organizacija į kai kurias iš šių (bei kitas) aplinkybes atsižvelgė vertindama atsakovės UAB „Aumura“ pasiūlymą (tiekėjų pasiūlymus vertino ekspertų grupė). Apibendrindama pirmiau išdėstytų motyvų visumą, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais dėl šios ginčo dalies ir pripažįsta, kad Lietuvos apeliacinio teismo išvada, jog nagrinėjamame pirkime reikalavimų, įtvirtintų VPĮ 40 straipsnyje, nebuvo laikytasi, todėl perkančiosios organizacijos veiksmai negali būti pripažinti teisėtais, yra nepagrįsta. Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, vertinant atsakovės (UAB „Aumura“) kvalifikaciją ir pasiūlymą, teisėtumo Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad atsakovė neatitiko keturių pirkimo sąlygų (15. 6, 15. 7, priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 3. 1, 3. 2 punktų), todėl jos pasiūlymas negalėjo būti pripažįstamas laimėjusiu, perkančioji organizacija priėmusi priešingą sprendimą, pažeidė viešųjų pirkimų principus, todėl viešojo paslaugų pirkimo sutartis yra niekinė (CK 1. 80 straipsnio 1 dalis). N-s teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia Lietuvos apeliacinio teismo išvada, tačiau konstatuoja kad ji padaryta ne visiškai tinkamai įvertinus pirkimo sąlygų turinį ir esmę, taikius ginčui aktualias VPĮ nuostatas. Vis dėlto tam tikri apeliacinės instancijos motyvavimo trūkumai nesuponuoja poreikio keisti iš esmės teisingo apeliacinės instancijos teismo sprendimo. Pirkimo sąlygų 15. 6 punkte tiekėjams nurodyta turėti nuosavybės teise arba nuomojamas patalpas, tvarkingas techniką, įrangą ir priemones; šiame punkte taip pat detalizuoti perkančiosios organizacijos poreikiai tiekėjų techniniu pajėgumu, t. y. nustatyti konkretūs reikalavimai patalpoms, technikai, įrangai ir priemonėms. Pirkimo sąlygų 15. 7 punkte tiekėjams nurodyta turėti kvalifikuotus specialistus, taip pat nustatyti atskiri reikalavimai specialistų kiekiui ir jų kvalifikacijai. Šiems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams perkančioji organizacija reikalavo pateikti tam tikrus kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Pirkimo sąlygų priede Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 3. 1 punkte nustatyti reikalavimai pirkimo objektui (paslaugai): sąlygos, keliamos voljerams, kuriuose bus laikomi gyvūnai, pagrindas šias patalpas naudoti, valdyti ir jomis disponuoti (nuosavybės teisė ar nuomos teisiniai santykiai); 3. 2 punkte – reikalavimai darbo priemonėms, inventoriui, technikai (dėl sertifikavimo, saugumo, techninių sprendimų). Teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo pozicija nagrinėti perkančiosios organizacijos veiksmų (dėl atitikties visoms keturioms pirkimo sąlygoms vertinimo) teisėtumą tik pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį nepagrįsta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors VPĮ 87 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į VPĮ 32–38 straipsnius, tačiau ne visos pirmiau nurodytos pirkimo sąlygos susijusios su reikalavimais tiekėjams, šiuo atveju – tiekėjų kvalifikacija, todėl ne dėl visų Lietuvos apeliacinio teismo konstatuotų atsakovės UAB „Aumura“ pasiūlymo (plačiąja prasme) neatitikčių galima taikyti VPĮ nuostatas dėl tiekėjų kvalifikacijos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad UAB „Aumura“ neatitiko pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai (15. 6, 15. 7, priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 3. 1, 3. 2 punktų), keistina dėl motyvavimo netikslumo. Iš nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikos matyti, kad, sprendžiant perkančiosios organizacijos ir tiekėjo ginčą, svarbu tinkamai kvalifikuoti pirkimo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kaip jos įvardytos pirkimo dokumentuose, t. y. būtina atsižvelgti ne tik į pirkimo sąlygos formos (pvz. , jos įtvirtinimo vietą ir būdą pirkimo dokumentuose), bet ir turinio aspektus. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo ir tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme (t. y. tik ta dokumentų visumos dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan. ) vertinimo procedūros yra atskiros, joms (turi būti) nustatomos skirtingos pirkimo sąlygos, taikomos atitinkamos VPĮ (32, 39 straipsniai) nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009; 2010 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „N-os vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimą L-akis ir kt. , C-532/06, Rink. 2008, p. I-251; kt. ). Perkančioji organizacija iš principo gali kelti tuos pačius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui, tačiau turi siekti ne vieno, o dviejų tikslų, t. y. įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus bei pagal iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme (žr. nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-126/2010). Kasacinis teismas konstatuoja, kad pirkimo sąlygų 15. 6, 15. 7 punktai – reikalavimai tiekėjams (tiekėjų kvalifikacijai), o pirkimo sąlygų priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 3. 1, 3. 2 punktai – reikalavimai objektui (paslaugai). Šiems skirtingiems reikalavimams turi būti taikomos atitinkamos VPĮ ir ginčo pirkimo sąlygos dėl tiekėjų kvalifikacijos ir jų pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimo. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su Lietuvos apeliacinio teismo išvada, kad UAB „Aumura“ pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes atsakovė neturi nuosavybės teise ar nuomojamų patalpų, reikalingų gyvūnams laikyti ir saugoti, bei transporto priemonių (pirkimo sąlygų 15. 6, priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 3. 1 punktai). Byloje nustatyta neginčytina aplinkybė, kad UAB „Aumura“ teises į patalpas ir transporto priemones įgyvendina ne nuosavybės ar nuomos, o panaudos teisiniu pagrindu. Teisėjų kolegija nurodo, kad ši aplinkybė perkančiajai organizacijai nesudarytų pakankamo pagrindo atmesti tiekėjo pasiūlymą. Pirkimo objektui reikšmingų daiktinių teisių (valdymo ir naudojimo) apimties prasme panauda ir nuoma yra lygiaverčiai asmens santykio su daiktu pagrindai: paprastai tiek panaudos gavėjas, tiek nuomininkas jiems perduotu daiktu gali laisvai naudotis, jį valdyti, tačiau teisė disponuoti daiktu gali būti suvaržyta (pvz. , subnuomos apribojimai) arba iš viso negalima (nei nuomininkas, nei panaudos gavėjas negali parduoti jiems perduoto daikto kaip savo). Esminis šių teisinių santykių skirtumas – atlygintinumas, tačiau nagrinėjamo ginčo kontekste, t. y. viešajam pirkimui, tai nedaro jokios įtakos nei dėl tiekėjų kvalifikacijos (15. 6 punktas), nei dėl perkamos paslaugos (3. 1 punktas). Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinant tiekėjų kvalifikaciją ir pasiūlymus inter alia atsižvelgtina ir į jos tikrąją valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu. Pirkimo sąlygų 15. 6 ir jų priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 3. 1 punktais perkančioji organizacija siekė įsitikinti tiekėjo galimybe (kurią suponuoja jo techninis pajėgumas, t. y. jo kvalifikacija) teikti jai reikalingą paslaugą ir tam tikrais paslaugos vykdymo aspektais. Nuosavybės teisė ar nuoma suponuoja perkančiosios organizacijos poreikį ir galimybę įsitikinti viešojo pirkimo sutarties vykdymo stabilumu: šiais pagrindais turimos patalpos ar transporto priemonės galės būti efektyviai ir patikimai (kiek tai leis teisinių santykių nepertraukiamumas) naudojamos vykdant sutartinius įsipareigojimus. Panaudos teisiniai santykiai (kaip ir nuomos) tapačiai užtikrina šiuos perkančiosios organizacijos poreikius. Be to, naudojimo ir valdymo daiktais stabilumą šiuo atveju lemia ir tai, kad panaudos davėją ir gavėją sieja bendras ekonominis interesas (fizinis asmuo perdavė daiktą įmonei, kuriai pats atstovauja kaip valdymo organas). Dėl UAB „Aumura“ kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygų 15. 7 punktui (konkrečiai – bent vienas specialistas turėtų teisę nešioti nuotolinio užmigdymo ginklą) teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas, R. I. , UAB „Aumura“ atstovei, išduotas leidimas įsigyti ginklą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis dokumentas svarbus vertinant šio tiekėjo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygose įtvirtintiems reikalavimams, tačiau nepakankamas dėl jos spręsti teigiamai. Ši teisėjų kolegijos išvada daroma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Pagal šio teisės akto nuostatas leidimas įsigyti netapatus leidimui nešiotis ginklą (įstatymo 2 straipsnio 25, 26 punktai), leidimas įsigyti ginklą (įskaitant C kategorijos, kuris būtų naudojamas teikiant paslaugą) yra tik leidimo nešiotis ginklą išdavimo prielaida, bet ne jam prilygintas leidimas, t. y. įsigyti ginklai turi būti įregistruojami, juos įregistravus, išduodamas leidimas nešiotis ginklus arba leidimas laikyti ginklus (įstatymo 12 straipsnio nuostatos). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai konstatavo, jog perkančioji organizacija, remdamasi ginčo pirkimo sąlygomis ir VPĮ 32 straipsnio 5 dalimi, privalėjo UAB „Aumura“ prašyti patikslinti duomenis apie kvalifikaciją. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikaciją, konkurso dalyvis pateikė, perkančioji organizacija pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį privalo pareikalauti dalyvio paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji tokio tiekėjo pasiūlymą ketina atmesti ar pripažinti laimėtoju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011). Dėl atitikties vertinimo pirkimo sąlygų priede Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 3. 2 punkte įtvirtintiems reikalavimams teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiam reikalavimui pagrįsti perkančioji organizacija teikėjų nereikalavo pateikti atskirų pasiūlymo atitiktį įrodančių dokumentų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad didesnioji dalis techninės specifikacijos reikalavimų deklaratyvūs, išreiškiantys tik perkančiosios organizacijos pageidavimus ateityje (nukreiptus į sutarties vykdymą), kurie, be kita ko, perkelti ir į viešojo pirkimo sutartį, perkančiosios organizacijos teigimu, vykdomą tinkamai. Pavyzdžiui, visi reikalavimai, įtvirtinti pirkimo sąlygų priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 2 punkte neįrodytini apskritai, nes perkančioji organizacija nustatė, kad jų vykdymą tiekėjas turi užtikrinti teikdamas paslaugą. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovės UAB „Aumura“ pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 3. 2 punkto. Dėl atitikties vertinimo pirkimo sąlygų priede Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 3. 1 punkte įtvirtintiems reikalavimams teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad UAB „Aumura“ nepateikė, kaip buvo reikalauta, duomenų apie tai, ar voljerai, skirti beglobiams šunims ir katėms laikyti, talpins ne mažiau kaip po 25 vienu metu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš UAB „Aumura“ pasiūlyme pateiktų kitų duomenų negalima spręsti dėl voljerų talpos. Nekilnojamojo turto registre tokia informacija neregistruojama, todėl ir negalima pateikti. Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko 2008 m. liepos 4 d. įsakyme Nr. V12-(4. 18)-57 „Dėl veterinarinio patvirtinimo“ nurodyta, kad UAB „Aumura“ tvirtinama kaip gyvūnų globos namai. Vis dėlto tik ši informacija nepakankama spręsti dėl šio tiekėjo pasiūlymo atitikties. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama inter alia į V-inarijos reikalavimus gyvūnų namams, patvirtintus Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. B1-1015, ir Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo nuostatas, kuriuose expressis verbis neįtvirtinta, kad tik tam tikras laikomų benamių gyvūnų skaičius, a fortiori kokio reikalavo perkančioji organizacija (ne mažiau kaip 25 šunims ir 25 katėms laikyti vienu metu), sudaro pagrindą objektą pripažinti gyvūnų globos namais. Kasacinis teismas taip pat konstatuoja, kad atsakovės UAB „Aumura“ pasiūlymo neatitikties nurodytai pirkimo sąlygai pripažinimo nekeičia tai, kad UAB „Aumura“ teikiama paslauga tinkamos kokybės, patalpų (nors jų talpa byloje galiausiai nenustatyta) pakankama sklandžiam viešojo paslaugų pirkimo sutarties vykdymui užtikrinti. Perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus tikrina ir vertina pagal juose pateiktus duomenis (nebent pasilieka teisę atlikti pirkimo objekto apžiūrą, bandymus prieš sutarties sudarymą), todėl pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas negali būti kvalifikuojamas jas atitinkančiu tik dėl tinkamo tiekėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešojo pirkimo principų. Iš nuosekliai formuojamos kasacinės praktikos šiuo klausimu matyti, kad šis principas aktualus vertinant tiek tiekėjo veiksmus, tiek perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumą. Tačiau tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų (turiningasis) vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turinčius viršenybę prieš formalumus, turi ribas. Teismai negali konstatuoti neatliktų veiksmų teisėtumo, jei kitos aplinkybės neleidžia nustatyti tikrojo jų turinio, kurį būtų galima įvertinti pagal VPĮ normas ir tikslus. Taigi teismai perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo negali vertinti hipotetiškai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie V-aus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011, ir joje nurodytą kasacinę praktiką). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Aumura“ pasiūlymas turėjo tokio pobūdžio trūkumų, dėl kurių negalėjo būti pripažįstamas laimėtoju, tačiau nevertina, ar iš tiesų šio tiekėjo turimos patalpos atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus ir ar tai būtų paaiškėję, jei UAB „Aumura“ būtų paprašyta paaiškinti ar patikslinti pasiūlymą (jei tai neprieštarautų VPĮ 39 straipsnio 1 daliai ir pirkimo sąlygoms). Nei pasiūlymo vertinimo metu, nei procese perkančioji organizacija neteigė, kad ši tiekėjo pasiūlymo neatitiktis formali, nereikšminga, kad atitiktis nurodytam reikalavimui gali būti nustatyta iš kitų duomenų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tapatus reikalavimas pateikti duomenis apie gyvūnų voljerų talpą įtvirtintas ir atsakovių sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje, tačiau iš bylos duomenų nenustatyta, ar UAB „Aumura“ įvykdė šį sutartinį įsipareigojimą. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai pripažino, jog perkančioji organizacija neteisėtai laimėtoju išrinko UAB „Aumura“ pasiūlymą, tai suponuoja viešųjų pirkimų – tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo – principų pažeidimą, kartu ir teisinį pagrindą atsakovių sudarytą viešojo paslaugų pirkimo sutartį pripažinti niekine (CK 1. 80 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat ex officio pripažįsta neteisėtais Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos sprendimus dėl UAB „Aumura“: dėl kvalifikacijos ir pasiūlymo atitikties, preliminarios pasiūlymo eilės sudarymo ir jos patvirtinimo bei laimėtojo išrinkimo (CPK353 straipsnio 2, 3 dalys). Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas, iš dalies patenkindamas ieškovės apeliacinį skundą, pagal savo kompetenciją nesprendė dėl visų galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. N-s apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų UAB „Nuaras“ pasiūlymą pripažinti laimėjusiu ir perkančiąją organizaciją įpareigoti su šiuo tiekėju sudaryti viešojo paslaugų pirkimo sutartį (dėl to, kad tai yra ne teismo, o perkančiosios organizacijos prerogatyva), tačiau tik atsakovių sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimas niekine neužtikrina veiksmingos ieškovės teisių, kylančių iš ginčo pirkimo, gynybos. Perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo, kaip tokio, nustatymas ieškovui per se nesukelia tiesioginių teisinių padarinių, o tik jų prielaidas (pvz. , reikalauti nuostolių atlyginimo dėl neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą). Dėl to nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo ir jo apimties teismai pagal savo kompetenciją turėtų spręsti dėl visų galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tam tikrus sprendimus priimti ar alternatyvius veiksmus atlikti gali tik perkančiosios organizacijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių ir tiekėjų pažeistų teisių veiksmingos gynybos praktikoje išaiškinta atgalinio šalių grąžinimo į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį prielaidos, sąlygos ir ribojimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „N-os vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010). Kasacinis teismas nurodo, kad, nagrinėjamoje byloje perkančiosios organizacijos veiksmus bei sprendimus dėl UAB „Aumura“ pripažinus neteisėtais, jos pareigos tinkamai atlikti viešojo pirkimo procedūras išlieka (pvz. , dėl VPĮ 32 straipsnio 5 dalies), todėl ji su tiekėjais grąžinami į pirminę prieš (nustatytą) pažeidimą padėtį. Grąžinus perkančiąją organizaciją atgal į pirkimo procedūras, ji, remdamasi VPĮ ir ginčo pirkimo sąlygomis, pagal savo kompetenciją privalo spręsti dėl tolesnio pirkimo procedūrų vykdymo, atitinkančio dabartinius jos poreikius viešojo pirkimo sutartimi bei atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad perkančiosios organizacijos sprendimai dėl ieškovės UAB „Nuaras“, teismuose nenuginčyti, lieka galioti, todėl perkančioji organizacija iš naujo turi vertinti tik UAB „Aumura“ kvalifikaciją ir pasiūlymą, tai atlikusi – priimti (galbūt) abiem tiekėjams bendrą sprendimą dėl pasiūlymo eilės nustatymo ir laimėtojo išrinkimo. Dėl to perkančioji organizacija privalo atsakovės UAB „Aumura“ paprašyti patikslinti duomenis apie kvalifikaciją dėl pirkimo sąlygų 15. 7 punkte įtvirtintų reikalavimų (turėti bent vieną specialistą, turintį leidimą nešioti nuotolinio užmigdymo ginklą) atitikties, t. y. pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį paprašyti patikslinti duomenis apie kvalifikaciją. Dėl UAB „Aumura“ pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 3. 1 punkto reikalavimui (pateikti duomenis apie gyvūnų voljerų talpą) pobūdžio kasacinis teismas nepasisako, t. y. nesprendžia, ar tai – esminė pirkimo sąlyga, galima tiekėjo aiškinti ar tikslinti ar ne. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl to nepasisakė šį ginčą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Taigi perkančioji organizacija pagal ginčo pirkimo sąlygas ir VPĮ (39 straipsnio 1 dalį) turi spręsti dėl nurodytos neatitikties pobūdžio, reikšmės ir galimybės ją pataisyti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir viešųjų pirkimų principų. Perkančiosios organizacijos priimami sprendimai galės būti iš naujo skundžiami ikiteismine ir teismine tvarka pagal VPĮ. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad, pripažinus viešojo pirkimo sutartį negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 1. 80 straipsnio 1 dalis), spręstina dėl restitucijos taikymo. Pažymėtina, kad restitucija tokio tipo (dėl paslaugos) pirkime negalima, nes perkančiajai organizacijai, gavusiai pagal sutartį paslaugų įvykdymą, būtų priteisiamos ir už šias paslaugas sumokėtos lėšos, nors tiekėjui grąžinti jo suteiktų paslaugų neįmanoma. Dėl to 2009 m. liepos 7 d. atsakovių sudaryta sutartis Nr. J12-162 pripažįstama niekine netaikant restitucijos (CK 6. 145 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija ex officio sprendžia, kad byloje kyla poreikis ginti viešąjį interesą, t. y. Klaipėdos miesto suinteresuotumą saugumu, švara ir higiena bei kitais poreikiais, kuriuos užtikrina beglobių gyvūnų gaudymas, surinkimas, laikymas, karantinavimas, eutanazija bei utilizavimas. Šį poreikį privalu derinti su veiksminga tiekėjų (šiuo atveju – ieškovės) teise į veiksmingą pažeistų teisių gynybą. Kita vertus, atsakovės UAB „Aumura“ pasiūlymo (plačiąja prasme) neatitiktis netiesiogiai nulemta (dėl pareigos prašyti patikslinti, paaiškinti duomenis) perkančiosios organizacijos neatidaus pasiūlymų vertinimo. Teisėjų kolegija nurodo, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus (tiekėjų sąžiningas varžymasis ir visuomenės poreikis pirkimo objektu ir jo teikiama nauda), nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais. Šie pagrindai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. P-ės rajono savivaldybės administracija, trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“, bylos Nr. 3K-3-155/2011). Teisėjų kolegija vertina, kad viešojo intereso – ginčo pirkimo objekto (paslaugos) – apsaugos tikslas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje Nr. 3K-3-155/2011 nurodytus griežtus, siaurai taikytinus kriterijus, kurių pagrindu viešasis interesas pirkimo objektu nusveria viešąjį interesą sąžiningu tiekėjų varžymusi. Atsižvelgdama į tai, į panaikintus atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos sprendimus dėl atsakovės UAB „Aumura“ bei poreikį derinti perkančiosios organizacijos (ir visos Klaipėdos miesto visuomenės) interesus (dėl teikiamos paslaugos nepertraukiamumo dėl galimų neigiamų padarinių) su viešuoju interesu (kaip sąžininga tiekėjų konkurencija) bei ieškovės suinteresuotumu ginčo pirkimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra poreikis sutarties šalims (atsakovėms) laikinai išsaugoti pripažinto niekiniu sandorio padarinius tam, kad perkančioji organizacija per šį laikotarpį galėtų vykdyti jos kompetencijai ir atsakomybei priklausančias pareigas dėl viešojo pirkimo procedūrų. Teisėjų kolegija nurodo, kad iš pripažintos negaliojančia viešojo pirkimo sutarties kylančios teisės ir pareigos ją sudariusioms šalims išsaugojamos iki 2011 m. spalio 31 d. Per šį terminą kasatorius privalo pakartotinai tinkamai atlikti viešojo pirkimo procedūras ir spręsti dėl tolesnės jų baigties dėl likusios pirkimo objekto dalies. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja pagrindą atitinkamai papildant pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo Atsižvelgiant į kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, kai kasacinio skundo reikalavimai netenkinami, apeliacinės instancijos teismo paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos (CPK 93 straipsnis). Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 41,03 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį pakeisti ją papildant: Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimo komisijos sprendimus: 1) 2009 m. birželio 15 d. sprendimą, kuriuo UAB „Aumura“ kvalifikacija ir pasiūlymas pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygas; 2) 2009 m. birželio 15 d. sprendimą, kuriuo nustatyta preliminari pasiūlymų eilė į pirmąją vietą įrašant UAB „Aumura“ pasiūlymą“; 3) 2009 m. birželio 29 d. sprendimą, kuriuo patvirtinta preliminari pasiūlymų eilė, laimėtoju pripažintas UAB „Aumura“ pasiūlymas. Išsaugoti iš pripažintos negaliojančia 2009 m. liepos 7 d. sutarties Nr. J12-162 jos šalims kylančias teises ir pareigas iki 2011 m. spalio 31 d. , įpareigojant atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iki 2011 m. lapkričio 1 d. atnaujinti viešojo pirkimo procedūras: iš naujo įvertinus UAB „Aumura“ kvalifikaciją ir pasiūlymą, vadovaujantis pirkimo sąlygomis ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis priimti sprendimus dėl viešojo pirkimo procedūrų. Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties dalis palikti nepakeistas. Priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (kodas 188710823) 41,03 Lt (keturiasdešimt vieną litą 3 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |