TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Civilinė byla Nr
1. 12. Dėl galimybės teisme ginčyti antstolio raštišką siūlymą
skolininkui apmokėti
vykdymo išlaidas

CPK 5 straipsnio nuostata sistemiškai
taikytina su CPK 510 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia antstolio
veiksmų apskundimą. Suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą turi būti
grindžiamas siekiu apginti pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą
interesą. Tokia pati taisyklė taikoma ir skundžiant antstolio procesinius
veiksmus. Tam tikras antstolio procesinis veiksmas, kuriuo asmens teisių ar įstatymų
saugomų interesų pažeidimas yra ne faktinis ar realus, o tik potencialus,
nesuponuoja ir teisminės gynybos poreikio dėl tokio veiksmo apskundimo,
t. y. tokio asmens teisinio suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme.
Antstolio siūlymas raštu pervesti nustatytą
sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia tiesioginių
padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio
siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jį skųsti teismui. Kai skolininkas,
nesutikdamas su antstolio siūlymu, neperveda nurodytų sumų, antstolis kreipiasi
į teismą ir įrodinėja jų pagrįstumą. Ši procesinė vykdymo išlaidų išieškojimo
iš skolininko tvarka skirta skolininko interesams vykdymo procese apsaugoti,
nes, nesuderinus ne ginčo tvarka vykdymo išlaidų, šį klausimą išsprendžia
teismas, tačiau visais atvejais turi įvykti pasiūlymo procedūra, kad vykdymo
išlaidų išieškojimas netaptų vien tik teisminio nagrinėjimo dalykas. Numatant
galimybę skųsti antstolio siūlymą skolininkui apmokėti vykdymo išlaidas, būtų
pažeista įstatymo leidėjo nustatyta tvarka, pagal kurią vykdymo išlaidų atlyginimo
klausimas pirmiausia sprendžiamas neteismine tvarka.
V- aplinkybė, kad įstatymo
įgyvendinamajame teisės akte ar konkrečiame antstolio patvarkyme nurodyta apie
galimybę skųsti antstolio veiksmus, nesudaro pagrindo priimti skundą nagrinėti
teisme, jeigu pagal CPK nustatyta kita tokių veiksmų teisminės kontrolės
tvarka.

Civilinė byla Nr. 3K-3-225/2011
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-21658-2009-9
Procesinio sprendimo
kategorija 129. 4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2011 m.
gegužės 9 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: J-os S-ės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), J-o
�-o ir P- �-io,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto
asmens antstolės B-os P-ės
kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą dėl
antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstolė B-a P-ė, UAB
„Būsto industrijos grupė“.
Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė
Nagrinėjamoje
byloje šalių ginčas kilo dėl vykdymo išlaidų atlyginimo antstoliui, kai
skolininkas pats pervedė pinigus į išieškotojo sąskaitą, tačiau jau po to, kai
buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai.
2009 m.
kovo 10 d. Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino ieškovo UAB „Būsto
industrijos grupė“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės taikos sutartį,
kuria atsakovas įsipareigojo iki 2009 m. rugsėjo 30 d. pervesti į
ieškovo sąskaitą 3 700 000 Lt skolos. Iki nustatyto termino
atsakovas pervedė į ieškovo sąskaitą dalį skolos, liko skolingas 950 000 Lt.
Antstolis 2009 m. lapkričio 4 d. patvarkymu priėmė vykdyti teismo
vykdomąjį raštą dėl 950 000 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo.
Pareiškėjas
(skolininkas) Vilniaus miesto savivaldybė padavė teismui skundą dėl antstolio
veiksmų. Jis prašė panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0171/09/03965
priimtus antstolės B-os P-ės patvarkymus: 2009 m. lapkričio
4 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; 2009 m.
lapkričio 6 d. patvarkymą patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą; 2009 m.
lapkričio 19 d. siūlymą sumokėti 39 417 Lt vykdymo išlaidų.
Pareiškėjas nurodė,
kad antstolio 2009 m. lapkričio 4 d. ir 2009 m. lapkričio 6 d.
patvarkymus gavo 2009 m. lapkričio 10 d. ir kitą dieną (t. y. 2009 m.
lapkričio 11 d. ) sumokėjo likusią skolos dalį išieškotojui UAB „Būsto
industrijos grupė“. 2009 m. lapkričio 23 d. jis gavo antstolio 2009 m.
lapkričio 19 d. raštišką siūlymą sumokėti 39 417 Lt vykdymo
išlaidų, įskaitant 38 000 Lt atlyginimą antstoliui. Pareiškėjas
teigia, kad antstolis nepagrįstai apskaičiavo tokį didelį atlyginimą už
vykdomojo dokumento vykdymą, nes jis jokių vykdymo veiksmų realiai neatliko, o pareiškėjas
pats sumokėjo skolą.

II. Pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto
1-a-is apylinkės teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo
skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas padarė išvadą, kad antstolis
teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamus patvarkymus ir tinkamai apskaičiavo antstolio
atlyginimo dydį. Teismas nurodė, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau
– Sprendimų vykdymo instrukcija), 2 lentelę, jei skola didesnė nei
100 000 Lt, antstolio atlyginimas yra 4 proc. nuo išieškotos
sumos (šiuo atveju išieškota suma – 950 000 Lt, 4 proc. nuo šios
sumos – 38 000 Lt). Teismas sprendė, kad antstoliui teisėtai
priklauso 38 000 Lt atlyginimas, nes skolą pareiškėjas sumokėjo
pasibaigus vykdomajame dokumente nurodytam terminui. Teismas pažymėjo, kad
pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką iš skolininko išieškomos visos
vykdymo išlaidos, įskaitant ir atlyginimą antstoliui, nepaisant to, jog skolą
išieškotojui sumoka pats skolininkas.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo
atskirąjį skundą, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi pirmosios
instancijos teismo nutartį pakeitė: pripažino neteisėtu veiksmu antstolės B-os
P-ės 2009 m. lapkričio 19 d. siūlyme sumokėti vykdymo išlaidas nurodytą 38 000 Lt atlyginimo
antstoliui sumą; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija vadovavosi kasacine
praktika, pagal kurią kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti,
analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes, dėl antstoliui priteistino
atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų
interesų pusiausvyros; teismui palikta teisė mažinti antstolio atlyginimą; teismui
nusprendus mažinti antstolio atlyginimą, pastarasis neturi būti mažesnis už
Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų jo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d.
nutartis, priimta civilinėje
byloje antstolis A. S. v. S. M.
turistinė įmonė „V-“, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje antstolis
R. V-is v. UAB „S-ė“, bylos Nr. 3K-3-255/2008). Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias
aplinkybes: taikos sutarties įvykdymą iš dalies; atliktų vykdymo veiksmų apimtį
ir kiekį antstoliui patvarkymu priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kadangi
skolininkas 2009 m. lapkričio 11 d. sumokėjo 950 000 Lt
skolą išieškotojui, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, iki skolinio įsipareigojimo
įvykdymo antstolis buvo priėmęs tik du patvarkymus, kitų jo veiksmų (dešimt užklausų
bankams, juridinių asmenų registrui
ir kitoms institucijoms) būtinumas abejotinas, nes skolininkas yra viešasis juridinis asmuo (savivaldybė).
Teisėjų kolegija
sprendė, kad nustatytos aplinkybės yra pagrindas priteisti antstoliui Sprendimų
vykdymo instrukcijos 38 punkto 1 lentelės 16 punkte nustatytą
minimalų atlyginimą, t. y. 6000 Lt. Teisėjų kolegija taip pat nurodė,
kad antstolis, nustatydamas atlyginimo dydį, privalėjo įvertinti, kokios buvo
jo darbo ir laiko sąnaudos, tačiau į tai neatsižvelgė, o siekia, kad skolininkas
jam sumokėtų maksimalų atlyginimą, kokį jis galėtų gauti tuo atveju, jei
įvykdytų 950 000 Lt išieškojimą, panaudodamas visas galimas
priverstinio vykdymo priemones. Dėl to teisėjų kolegija antstolio siūlymą
skolininkui pripažino neatitinkančiu proceso dalyvių ekonominių interesų, o
antstolio interesą gauti kuo didesnį
atlyginimą – neteisėtu.

III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas
asmuo antstolė B-a P-ė prašo: 1) pripažinti, kad antstolio siūlymas skolininkui sumokėti
vykdymo išlaidas apskritai nėra teismine tvarka skundžiamas antstolio veiksmas; 2) panaikinti pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų nutartis ir bylą nutraukti arba skundą palikti nenagrinėtą, arba panaikinti apeliacinės instancijos
teismo nutartį, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurioje pasisakoma dėl antstolio siūlyme nurodytų vykdymo
išlaidų dydžio, atitinkamai pakeisti. Kasacinis skundas grindžiamas
šiais argumentais:
1. Dėl
antstolio atlyginimo dydžio. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad,
apskaičiuojant antstolio atlyginimo dydį, turi būti atsižvelgiama į antstolio
laiko sąnaudas bei pastangas įvykdyti vykdomąjį dokumentą, bei nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju jos
nebuvo didelės, todėl antstolis neturėjo teisės reikalauti iš skolininko
sumokėti maksimalų antstolio atlyginimą. Tokiu aiškinimu apeliacinės instancijos teismas netinkamai
taikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 39, 40 punktus, kuriuose imperatyviai
nustatyta, kaip turi būti apskaičiuojamas antstolio atlyginimas, t. y.
procentais nuo išieškotos sumos. Jokių kitų kriterijų, lemiančių antstolio
atlyginimo dydį, Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta. Antstolio atlyginimo dydį lemia ne antstolio sugaištas
laikas ar įdėtos pastangos vykdant bylą, o tik išieškotos skolos dydis. Kasatorė,
remdamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo antstolio atlyginimą,
kuris yra 4 proc. nuo
išieškotos sumos.
2. Dėl
netinkamo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos taikymo.
Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas supainiojo dvi skirtingas antstolio vykdymo išlaidų
išieškojimo stadijas, todėl, spręsdamas bylą, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m.
vasario 5 d. nutartimi,
priimta civilinėje byloje antstolis
A. S. v. S. M. turistinė įmonė „V-“, bylos Nr. 3K-7-1/2007, ir 2008 m.
gegužės 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje antstolis R. V-is v. UAB „S-ė“, bylos Nr. 3K-3-255/2008. CPK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis
nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo
per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą: jeigu
skolininkas šios sumos neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas
apskaičiuotą sumą, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas
priteisti. Apeliacinės instancijos
teismas neatkreipė dėmesio
į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas antstolio
siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas teisėtumo klausimas, o teismo nurodytose
kasacinėse nutartyse
analizuojamas vykdymo išlaidų priteisimo klausimas tais atvejais, kai jau
paduotas antstolio pareiškimas teismui dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Iš kasacinio teismo nutarčių akivaizdu, kad teismas, atsižvelgdamas
į faktines bylos aplinkybes, turi teisę mažinti antstolio atlyginimą tik tuo atveju, kai
skolininkas pats geruoju nesumoka antstolio vykdymo išlaidų per siūlyme
nustatytą terminą, ir antstolis kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl vykdymo
išlaidų priteisimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į
tai, kad kasacinio teismo išnagrinėtų bylų ir nagrinėjamos
bylos faktinės aplinkybės iš
esmės skiriasi, t. y. skiriasi vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko
stadijos.
3. Kasatorė mano, kad antstolio siūlymas skolininkui
sumokėti vykdymo išlaidas, įskaitant ir antstolio atlyginimą, apskritai neskųstinas ir
teisme nagrinėtinas antstolio veiksmas, nes teisę nagrinėti siūlyme nurodytų
vykdymo išlaidų sumas turi tik teismas, nagrinėjantis antstolio pareiškimą dėl
vykdymo išlaidų priteisimo. CPK 611 straipsnyje aiškiai reglamentuota procedūra, pagal kurią
antstolis, įvykdęs vykdomąją bylą, negali savarankiškai nustatyti ir išieškoti
antstolio atlyginimo, jis privalo pasiūlyti skolininkui per tam tikrą terminą sumokėti vykdymo išlaidas geruoju, o šiam nesutikus,
kreiptis į teismą dėl jų priteisimo. Tik teismas yra kompetentinga institucija antstolio
prašomoms vykdymo išlaidoms priteisti. Būtent teismo priimta nutartis dėl vykdymo išlaidų
priteisimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Antstolio siūlyme nurodytų
sumų priteisimas teisme yra visai kita procedūra, kurią gali inicijuoti tik
antstolis, todėl šiuo atveju, kai yra nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų, vykdymo išlaidų pagrįstumo
klausimas apskritai negalėjo būti sprendžiamas.
4. Kasatorė pažymi, kad ji, remdamasi CPK 611 straipsniu, 2009 m. gruodžio 3 d. kreipėsi
pareiškimu į Vilniaus
miesto 1-ąjį apylinkės teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko Vilniaus miesto savivaldybės. Jos pareiškimas nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-1794-728/2010.
Teismas, tenkindamas skolininko
prašymą, 2010 m. sausio 25 d. nutartimi sustabdė šios bylos
nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė
byla pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą dėl antstolės
B-os P-ės 2009 m. lapkričio 19 d. siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas panaikinimo. Kasatorės nuomone, būtent šiuo
metu sustabdytoje civilinėje byloje Nr. 2-1794-728/2010 bus sprendžiamas
vykdymo išlaidų priteisimo klausimas ir tik joje teismas turės teisę,
atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, keisti antstolio atlyginimo dydį.
Atsiliepime į
kasacinį skundą pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė prašo skundą atmesti,
apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi
šie argumentai:
1. Apeliacinės
instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Sprendimų vykdymo instrukcijos
nuostatas. Pareiškėjo nuomone, šios instrukcijos nuostatos yra imperatyvios tiek,
kiek nustato antstolio atlyginimo minimumą, kurį teismas gali sumažinti tik
esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, bei kiek nustato maksimumą, kad apsaugotų
skolininko interesus. Taigi antstolis pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos
39 punkte nustatytas ribas turi teisę ir pareigą spręsti dėl atlyginimo
dydžio, įvertinęs tai, kiek jis įdėjo pastangų ir atliko veiksmų vykdomojoje
byloje.
2. Nepagrįsti
skundo argumentai, kad antstolio siūlymas skolininkui sumokėti atlygį negali
būti skundžiamas. Siūlymas sumokėti antstolio atlyginimą yra antstolio
procesinis veiksmas, kuris gali būti skundžiamas bendra CPK nustatyta tvarka
(CPK 634, 643 straipsniai). Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai,
kad šis veiksmas gali sukelti skolininkui teisinių padarinių, t. y.
siūlymo neapskundus ir nesumokėjus vykdymo išlaidų, antstolis įgyja teisę
kreiptis į teismą dėl jų priteisimo. Sprendimų vykdymo instrukcijos 2. 2 punkte
yra patvirtinta siūlymo sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas forma, kurioje
nurodyta tokio procesinio veiksmo apskundimo tvarka. Antstolės pateiktame
pareiškėjui siūlyme sumokėti vykdymo išlaidas taip pat nurodyta jo apskundimo
tvarka. Taigi skolininkas, nesutikdamas su siūlyme nurodytu išlaidų dydžiu,
turi teisę jį skųsti teismui, o teismas, spręsdamas dėl siūlymo teisėtumo ir
pagrįstumo, gali ir privalo vadovautis teismų praktika panašaus pobūdžio
bylose, t. y. bylose, kuriose buvo sprendžiamas antstolio atlyginimo dydžio
klausimas. Dėl to yra nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, suformuota
nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007, Nr. 3K-3-255/2008.
Nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo išnagrinėtų bylų faktinės aplinkybės yra
iš esmės tapačios. Ta aplinkybė, kad šios bylos buvo nagrinėjamos esant
skirtingoms vykdymo išieškojimo stadijoms, visiškai nereiškia, kad bylų ratio decidendi yra skirtinga, nes bylų
esmė buvo antstolio atlygio dydžio klausimas bei galimybė jį sumažinti.
Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame
skunde keliami CPK 611 straipsnio, reglamentuojančio vykdymo išlaidų
išieškojimo iš skolininko tvarką, aiškinimo ir taikymo klausimai. Kasatorė
argumentuoja, kad antstolio raštiškas siūlymas skolininkui apmokėti vykdymo
išlaidas negali būti teisminės kontrolės objektas. Tai teisės klausimai, dėl
kurių kasacinio teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako (CPK 353 straipsnio
1dalis).

Dėl galimybės
teisme ginčyti antstolio raštišką siūlymą skolininkui apmokėti vykdymo išlaidas

CPK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl
vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą,
kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į
antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis
pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio
buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. CPK 510 straipsnio
1 dalyje įtvirtinta galimybė apskųsti antstolio procesinius veiksmus ar
atsisakymą procesinius veiksmus atlikti.
Nustatant, ar
antstolio raštiškas siūlymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo laikomas antstolio
procesiniu veiksmu, dėl kurio galimas skundas teismui CPK 510 straipsnyje
nustatyta tvarka, reikalinga įvertinti tokio siūlymo prigimtį, paskirtį ir jo
sukeliamus teisinius padarinius.
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdymo išlaidas iš skolininko antstolis negali
išieškoti savo patvarkymu. Vadovaudamasis CPK 611 straipsniu, jis privalo
nusiųsti skolininkui raštišką siūlymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo, o
skolininkui šių sumų nesumokėjus, kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės
teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-693/2004).
CPK nuostatose įtvirtinta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka nustato dvejopą
vykdymo išlaidų antstoliui padengimo galimybę. Pirma, skolininkas, remdamasis
antstolio raštišku siūlymu, gali sumokėti vykdymo išlaidas geruoju. Antra, jei
skolininkas nesutinka su antstolio raštišku siūlymu ir jo neįvykdo, antstolis
įgyja teisę kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas
sumas priteisti. Skolininkui neatsižvelgiant į antstolio siūlymą padengti vykdymo
išlaidas, jam jokių teisinių padarinių ir jokių suvaržymų dėl to iš karto neatsiranda.
Siekdamas, kad vykdymo išlaidos būtų apmokėtos, antstolis kreipsis į teismą,
kuris įvertins vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumą, jų dydį ir kitas teisiškai
reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad teismo nutartis
dėl vykdymo išlaidų priteisimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 611 straipsnio
2 dalis).
CPK 5 straipsnio
1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta
tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba
įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo CPK 5 straipsnio aiškinimo
ir taikymo praktikoje nurodyta, kad teisę į teisminę gynybą turi
asmuo, kurio konkreti teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas; CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o
suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai
savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti; pagal šią teisės normą
suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka; vien tai, kad
ieškinio reikalavimas atmestas, nereiškia CPK 2, 5 straipsnių
pažeidimo, nes šios normos neužtikrina asmeniui teisės į palankų jam ginčo
sprendimą; pagal CPK 2 ir 5 straipsnius
teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti
interesai pažeidžiami (žr. , pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą
civilinėje byloje AB „If draudimas“ v.
Vilniaus miesto savivaldybė ir kiti, bylos Nr. 3K-3-252/2009, ir joje nurodomą kasacinę ir konstitucinę
jurisprudenciją).
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad CPK 5 straipsnio nuostata sistemiškai taikytina su CPK
510 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia antstolio veiksmų
apskundimą. Suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą turi būti grindžiamas
siekiu apginti pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Tokia
pati taisyklė taikoma ir skundžiant antstolio procesinius veiksmus. Teisėjų kolegija
pažymi, kad tam tikras antstolio procesinis veiksmas, kuriuo asmens teisių ar
įstatymų saugomų interesų pažeidimas yra ne faktinis ar realus, o tik
potencialus, nesuponuoja ir teisminės gynybos poreikio dėl tokio veiksmo
apskundimo, t. y. tokio asmens teisinio suinteresuotumo CPK 5 straipsnio
prasme.
Skolininko
teisminės gynybos poreikis yra nukreiptas į tai, kad iš jo nebūtų nepagrįstai
išieškomos vykdymo išlaidos ar jų dalis. Šis interesas užtikrinamas CPK 611 straipsnyje
įtvirtinta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, pagal kurią į teismą dėl vykdymo
išlaidų išieškojimo kreipiasi pats antstolis. Skolininkas, prieštaraudamas
antstolio prašomam priteisti vykdymo išlaidų dydžiui, turi galimybę pateikti
visus argumentus antstolio pareiškimą nagrinėjančiam teismui, o nesutikdamas su
teismo nutartimi skųsti ją aukštesnės instancijos teismui (CPK 611 straipsnio
2 dalis). Taip skolininkui yra užtikrinama teisminė gynyba nuo galbūt
nepagrįstų vykdymo išlaidų išieškojimo. Taigi antstolio siūlymas raštu pervesti
nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia
tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks
antstolio siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui. Kai
skolininkas, nesutikdamas su antstolio siūlymu, neperveda nurodytų sumų,
antstolis kreipiasi į teismą ir įrodinėja prašomų sumų pagrįstumą. Kasacinio
teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ši procesinė vykdymo išlaidų išieškojimo iš
skolininko tvarka skirta skolininko interesams vykdymo procese apsaugoti, nes,
nesuderinus ne ginčo tvarka vykdymo išlaidų, šį klausimą išsprendžia teismas,
tačiau visais atvejais turi įvykti pasiūlymo procedūra, kad vykdymo išlaidų
išieškojimas netaptų vien tik teisminio nagrinėjimo dalykas. Numatant galimybę
skųsti antstolio siūlymą skolininkui apmokėti vykdymo išlaidas, būtų pažeista
įstatymo leidėjo nustatyta tvarka, pagal kurią vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas
pirmiausia sprendžiamas neteismine tvarka.
Teisėjų kolegija
taip pat pažymi, kad galimybė skųsti antstolio siūlymą sumokėti vykdymo
išlaidas suponuotų neracionalų proceso organizavimą. Skolininkui geranoriškai
nepadengiant vykdymo išlaidų, antstolis bet kokiu atveju turėtų (jei jis norėtų
tokį poreikį patenkinti) kreiptis į teismą dėl jų priteisimo, o teismo
sprendimas dėl siūlymo (net jei toks sprendimas būtų priimtas) nesuteiktų
antstoliui teisės priverstinai išieškoti vykdymo išlaidų iš skolininko; tų
pačių vykdymo išlaidų išieškojimo klausimas teisme galėtų būtų sprendžiamas du
kartus, tai prieštarautų proceso koncentruotumo principui (CPK 7 straipsnis).
Civilinį procesą Lietuvos Respublikos teismuose, įskaitant ir antstolio veiksmų
apskundimą, reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas (CPK 1 straipsnio
1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcija, kaip įstatymo įgyvendinamasis
teisės aktas, gali tik nustatyti CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų
taikymo tvarką (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas,
spręsdamas, ar atitinkamas antstolio procesinis veiksmas gali būti skundžiamas
teismui ir kada šia teise galima naudotis, turi vadovautis CPK normomis. V-
aplinkybė, kad įstatymo įgyvendinamajame teisės akte ar konkrečiame antstolio
patvarkyme nurodyta apie galimybę skųsti antstolio veiksmus, nesudaro pagrindo
priimti atitinkamą skundą nagrinėti teisme, jeigu pagal CPK nustatyta kita
tokių veiksmų teisminės kontrolės tvarka.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolio raštiškas
siūlymas skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas (CPK 611straipsnis) negali būti
teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl bylos dalis dėl antstolio siūlymo sumokėti
vykdymo išlaidas panaikinimo nutrauktina (CPK 137 straipsnio 2 dalies
1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas), o priimti šiuo klausimu
teismų procesiniai sprendimai naikintini. Kadangi kasatorė kreipėsi pareiškimu į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko, teismas bylos nagrinėjimą
sustabdė iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl antstolio siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas panaikinimo, tai, atnaujinus sustabdytos
bylos nagrinėjimą, turi būti vertinamos byloje susiklosčiusios faktinės
aplinkybės ir sprendžiamas klausimas dėl antstolio atlyginimo dydžio.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties dalį ir
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
lapkričio 2 d. nutarties dalį, kuriomis buvo nagrinėjamas pareiškėjo
Vilniaus miesto savivaldybės prašymas panaikinti antstolės B-os
P-ės 2009 m. lapkričio 19 d. siūlymą sumokėti vykdymo
išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0171/09/03965, ir dėl šios dalies bylą
nutraukti.
Kitas nutarčių
dalis palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt