TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
NUORAŠAS
Civilinė byla Nr
1. 16. Dėl
administratoriaus ataskaitos tvirtinimo santykio su administratoriaus teise
gauti atlyginimą

Atsižvelgiant
į tai, kad administratorius yra atskaitingas kreditorių susirinkimui ir vykdo
šio susirinkimo sprendimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas),
kad administratoriaus ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas tvirtinti
kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas), kad kreditorių
susirinkimo nutarimai yra priimami kreditorių balsų, priklausančių nuo
patvirtintų jų reikalavimų sumos, dauguma (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis),
darytina išvada, kad administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia
kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią
tvirtinama ataskaita. Kadangi susiklosto administratoriaus ir bankrutuojančios
įmonės prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas,
be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6. 123 straipsnio
prasme.
Nei Įmonių bankroto įstatyme, nei
kituose teisės aktuose nenustatyta, kad administratorius gali gauti atlyginimą
tik tokiu atveju, jei kreditorių susirinkimas arba teismas patvirtina jo
veiklos ataskaitą. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad
kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas
taip pat reiškia tai, kad būtent administratoriui tenka pareiga įrodyti, jog
jis tinkamai įvykdė pavedimo sutartyje nustatytas pareigas ir todėl turi teisę
gauti administratoriaus atlyginimą (jo dalį).
Įrodinėjimo našta visais su
administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui,
siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam
tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar
teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos
išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam
bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.
B-krutuojančios įmonės
administratorius turi bendradarbiauti su kreditorių susirinkimu. Kadangi
administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios)
įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), tai šias išlaidas
administratorius turi naudoti atsakingai ir taupiai. Kilus abejonių, ar tam
tikros išlaidos galės būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos,
administratorius galėtų kreiptis į kreditorių susirinkimą, siekdamas gauti
kreditorių pritarimą ir tik tada spręsti, ar prisiimti atitinkamas išlaidas, o
prireikus prašyti patikslinti (papildyti) administravimo išlaidų sąmatą.

Civilinė byla Nr. 3K-3-234/2011
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01987-2009-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 56;
126. 8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 6 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: G-os
D-ės, B-ės J-ės (pranešėja) ir V-o V-o (kolegijos
pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės
„Vilniaus pirmosios autotransporto įmonės“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Vilniaus pirmosios
autotransporto įmonės“ ieškinį atsakovui UAB „V-mosa“ dėl lėšų išreikalavimo.
Teisėjų kolegija

n u s t
a t ė :
I. G-o esmė

Įmonės (ieškovo), kuriai Vilniaus apygardos teismo 2005 m.
vasario 21 d. nutartimi iškelta bankroto byla, ir paskirto bankroto
administratoriaus atsakovo UAB „V-mosa“ ginčas dėl šiam nustatyto atlyginimo
ir kitų administravimo išlaidų panaudojimo kilo po to, kai teismo 2007 m.
lapkričio 15 d. nutartimi, kreditoriams prašant, jis buvo atstatydintas ir
paskirtas naujasis bankroto administratorius – UAB „B-kroto eiga“. Ieškovas
pažymėjo, kad įgaliojimų netekęs administratorius neperdavė naujajam
administratoriui 2005 m. vasario 21 d. –2007 m. lapkričio 15 d.
laikotarpiu bendrovės vardu gautų lėšų – 105 770 Lt. Kadangi nei kreditorių
susirinkimo, nei teismo nepatvirtinta buvusio administratoriaus veiklos
ataskaita, tai ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą perduoti naujajam bankroto
administratoriui 105 770 Lt kaip panaudotų ne pagal paskirtį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo
5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalaujamų
perduoti lėšų dalis, t. y. 47 543,63 Lt, yra atsakovo pagrįstai
gautas administratoriaus atlyginimas, kita – panaudota administravimo
išlaidoms, kurių nepagrįstumo ieškovas neįrodė. Bylos duomenimis, bankroto bylą
nagrinėjančio teismo 2005 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtintos buvusio
bankroto administratoriaus UAB „V-mosa“ 23 000 Lt administravimo
išlaidos, iš kurių administratoriaus vieno mėnesio atlyginimas – 10 000 Lt;
2005 m. gegužės 26 d. įvykęs kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo
išlaidų sąmatą, nustatė, kad administratoriaus atlyginimui vienam mėnesiui
skiriama 4000 Lt, kitoms administravimo išlaidoms vienam mėnesiui – iki
6200 Lt, archyvui sutvarkyti – iki 24 000 Lt), turto vertinimui – iki
1000 Lt. Tą pačią dieną bankrutuojančios įmonės ir atsakovo sudarytoje pavedimo
sutartyje (3. 1 punktas) administratoriui
nustatytas 4000 Lt atlyginimas per mėnesį, mokamas nuo pirmojo kreditorių
susirinkimo iki įmonės likvidavimo. Teismas nurodė, kad šioje sutartyje
nenustatyta, jog atlyginimas administratoriui saistomas veiklos ataskaitos patvirtinimo
ar atliktų darbų apimties. Administravimui
skirtos išlaidos už 2005 m. vasario 24 d. –2007 m. lapkričio 30 d
laikotarpį pagrįstos rašytiniais įrodymais, atsakovas gavo 47 543,63 Lt
atlyginimą, nors, teismo vertinimu, pagal bankroto bylą nagrinėjančio teismo
2005 m. kovo 24 d. nutartį ir pavedimo sutartį nuo bankroto bylos
iškėlimo iki administratoriaus pakeitimo atlyginimas turėjo būti 150 000 Lt.
2005 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimas pakeitė administravimo
išlaidų sąmatą, nustatė administratoriaus atlyginimą 40 000 Lt nuo
teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo
sprendimo pripažinti įmonės pabaigą įsiteisėjimo dienos, tačiau dėl to nebuvo
pakeista pavedimo sutartis. Administratorius neviršijo 2005 m. gegužės 26 d.
kreditorių susirinkimo patvirtintų kitų administravimo išlaidų (iki 6200 Lt
mėnesiui), o ieškovas neįrodė, jog šios išlaidos nesusijusios su įmonės administravimu.
Teismas akcentavo, kad pavedimo sutarties
2. 2. 4 punkte nustatyta, jog administratorius turi teisę naudoti
bankrutuojančios įmonės lėšas administravimo tikslams; nereikalaujama kreditorių
susirinkimo pritarimo tam, kad administratorius išsimokėtų sau atlyginimą. Ieškovo
argumentus dėl atsakovo neveikimo teismas taip pat atmetė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankroto
administratoriaus UAB „B-kroto eiga“ apeliacinį skundą, 2010 m. lapkričio
30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
kovo 5 d. nutartį. Kolegija nurodė, kad, kreditoriams pasiekus sutarimą su
bankroto administratoriumi bankroto procedūrų vykdymo esminiais klausimais
(tarp jų ir dėl atlyginimo bankroto administratoriui nustatymo), susiformuoja įmonės
kreditorių ir bankroto administratoriaus pavedimo teisiniai santykiai (CK 6. 756 straipsnio
1 dalis). Pavedimo sutartyje nustatoma administratoriaus atlyginimo suma
ir jo mokėjimo tvarka. Atsiradus tokioms aplinkybėms, dėl kurių iš esmės
pasikeičia bankroto procedūrų vykdymas, įstatymų nustatyta tvarka gali būti
keičiamos pavedimo sutarties sąlygos. Be bankroto administratoriaus atlyginimo,
kuris turi būti aiškiai įvardytas pirmojo kreditorių susirinkimo nutarime,
nustatomas ir kitų bankroto administravimo išlaidų dydis. Kolegija atmetė apeliacinio
skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovas neįvykdė
pavedimo sutarties, įstatyme numatytų įpareigojimų, kreditorių susirinkimo
nutarimų, ir kad dėl to neturi teisės reikalauti atlyginimo. Kolegija nurodė,
kad administratorius atliko įmonės administravimo paslaugas, tai matyti iš UAB
„V-slo kontinentai“ parengtos 2010 m. sausio 20 d. buhalterinės
pažymos. Kolegija rėmėsi ir kreditorių susirinkimų protokolų (2005 m.
gegužės 26 d. , 2005 m. rugpjūčio 22 d. , 2006 m. rugsėjo 29 d. )
duomenimis, iš kurių matyti, kad tam tikriems bankroto administratoriaus
veiksmams buvo pritarta, jam buvo suteikti atitinkami įgaliojimai veikti. Aplinkybė,
kad nebuvo patvirtinta UAB „V-mosa“ pateiktos veiklos ataskaitos, kolegijos
vertinimu, nėra pagrindas apskritai nemokėti atlyginimo bankroto
administratoriui. Pasisakydama dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m.
kovo 8 d. nutarties, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2006 m.
gruodžio 19 d. sprendimo dalis, kuria patvirtinta administratoriaus UAB
„V-mosa“ veiklos ataskaita dėl bankrutuojančios įmonės sandorių, sudarytų per
36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, analizės ir išvadų, bei
atmestas administratoriaus prašymas patvirtinti ataskaitą, kolegija pažymėjo,
jog nutartyje įvertinti bankroto administratoriaus veiksmai tik dėl iki
bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytų sandorių teisėtumo patikrinimo bei
tyčinio bankroto tikėtinumo priežasčių analizės; joje nekonstatuota, kad UAB
„V-mosa“ apskritai nevykdė bankroto administratoriaus įgalinimų bei pareigų.
Kolegija pripažino pertekline ir dispozityvumo
principo neatitinkančia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2005 m.
vasario 21 d. –2007 m. lapkričio 15 d. laikotarpiu bankroto
administratoriaus atlyginimas turėjo būti 150 000 Lt, nurodė, kad bylos
nagrinėjimo ribas apibrėžė ieškovo reikalavimo dalykas (dėl lėšų priteisimo). Nėra
šios bylos nagrinėjimo dalykas, kiek administratorius iš viso turėjo gauti
atlyginimo per atitinkamą laikotarpį.
Kolegija sutiko su apeliacinio skundo motyvu, kad, vertinant
bankroto administratoriaus UAB „V-mosa“ administravimo išlaidų sąmatą ir administratoriaus
atlyginimą, turėjo būti remiamasi vėlesniu kreditorių sprendimu, kuriuo šie
klausimai išspręsti. Ta aplinkybė, kad, kreditorių susirinkimui pakeitus
bankroto administratoriui mokėtiną atlyginimą, nepakeista pavedimo sutartis,
nėra pagrindas teigti, jog bankroto administratoriui atlyginimas mokėtinas
pagal pavedimo sutarties sąlygas. Kreditorių susirinkimo valios išraiška, priimant
atitinkamą nutarimą dėl bankroto administratoriaus atlyginimo pakeitimo, net ir
nesudarius pavedimo su juo sutarties arba nepakeitus sudarytos pavedimo
sutarties sąlygų, sudaro pakankamą pagrindą šį atlyginimą skaičiuoti ir mokėti
pagal kreditorių priimtą vėlesnį sprendimą (susirinkimo nutarimą).

III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu
kasatorius (ieškovas) prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismų sprendimus, priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos
teismas netinkamai aiškino Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ)
nuostatas, pagal kurias kreditorių susirinkimui, bet ne bankroto
administratoriui, priskirta teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, keisti
disponavimo administravimo išlaidomis tvarką (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).
B-kroto bylos ieškovui iškėlimo metu (nuo 2004 m. lapkričio 4 d. iki 2006 m. balandžio 19 d. ) galiojo
ĮBĮ redakcija, pagal kurios nuostatas administravimo
išlaidomis buvo laikomos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos; bankroto
administratorius turėjo pareigą teikti kreditorių susirinkimui tvirtinti
išlaidų sąmatą; šiuo atveju administratorius, pateikęs tvirtinti turto vertinimo
ir archyvo sutvarkymo išlaidas, nepateikė kreditorių susirinkimui
tvirtinti kitų išlaidų (sumokėtų lėšų advokatui, antstolei, padengtų nuomos
išlaidų). Bylą nagrinėję teismai
neįvertino to, kad atsakovas neįvykdė pavedimo sutarties, neatliko nustatytų
įsipareigojimų, neįvykdė kreditorių susirinkimo nutarimų, todėl neturėjo teisės
reikalauti atlyginimo. Kreditorių
susirinkimas atsisakė tvirtinti jo pateiktą ataskaitą, likvidacinį balansą ir
daugiau kaip 100 000 Lt nurašymą į nuostolius. N-s kreditorių
susirinkimas patvirtino archyvo sutvarkymo išlaidas, tačiau jos panaudotos
kitais tikslais (atlyginimui sau išmokėti), administratorius negalėjo keisti
šių lėšų paskirties, todėl teismų atsisakymas priteisti 24 000 Lt yra
nepagrįstas. Neteikęs kreditorių susirinkimui tvirtinti įvairių numatomų
išlaidų, administratorius prisiėmė verslo riziką, juolab kad dėl jo veiksmų buvusio
įmonės vadovo, bet ne bankrutuojančios įmonės kreditorių, interesams kilo
nepasitenkinimas nuo pat bankroto proceso pradžios.
2. Bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad pavedimo sutartyje nenustatyta,
jog atlyginimo bankroto administratoriui mokėjimas saistomas jo veiklos ataskaitos
patvirtinimo ar konkrečios atliktų darbų apimties, neatitinka ĮBĮ nustatytų bankroto instituto tikslų, CK 6. 756 straipsnio
1 dalies. Pagal CK 6. 756 straipsnio 1 dalį pavedimo sutartis yra
sutartis dėl atstovavimo, todėl jai taikytinos CK atstovavimą nustatančios
normos (CK antrosios knygos III dalies XI skyrius, 2. 132–2. 151 straipsniai).
Iš CK 2. 150 straipsnio kyla atstovo pareiga pateikti atstovaujamajam
ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti už viską, ką yra gavęs, vykdydamas
pavedimą. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kokius veiksmus
administratorius privalėjo atlikti, nepagrįstai neįvertino ir nepasisakė, ar
jis šiuos veiksmus atliko. Teismai neįvykdė pareigos išanalizuoti visus
įrodymus, sprendžiant dėl administratoriaus atliktų pagal pavedimą veiksmų ir
teisės į atlyginimą. A-umentai, kad administratorius nesaistomas veiklos
ataskaitos patvirtinimo ar atliktų konkrečių darbų, neatitinka taip pat CK
6. 761 straipsnio 4 dalies; atlyginimo mokėjimas visais atvejais
saistomas prisiimtos prievolės visiško įvykdymo. 2005 m. spalio 26 d.
įvykusio kreditorių susirinkimo sprendimu pakeista bankroto administravimo
išlaidų sąmata, nustatyta, kad administratoriaus atlyginimas nuo teismo
nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo
pripažinti įmonės pabaigą įsiteisėjimo dienos yra 40 000 Lt. Aplinkybės,
kad bankroto procesas nebaigtas, kad kasatorius kreipėsi į teismą, pateikęs
ieškinį šioje byloje, kad įmonės archyvas nesutvarkytas ir neperduotas naujajam
administratoriui, kad iškeltos kitos bylos, kuriose ginčijami bendrovės
sudaryti sandoriai, patvirtina, jog atsakovas neįvykdė pavedimo sutarties,
todėl neturi teisės gauti jam nustatyto 40 000 Lt atlyginimo. Teismų
priešinga išvada prieštarauja bankroto instituto esmei – apsaugoti kreditorių
teises ir interesus.
3. Teismų išvada, kad ieškovas turi įrodyti, jog administratoriaus
apmokėtos išlaidos nesusijusios su ieškovo įmonės bankroto administravimu, kad
jos neatitinka bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesų, neatitinka prievolių
teisėje galiojančios taisyklės: kol prievolės įvykdymas nepriimtas, pareigą
įrodyti, kad prievolė įvykdyta ir įvykdyta tinkamai, turi skolininkas; šiuo
atveju – atsakovas (CK 6. 123 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, atsakovas
turėjo įrodyti, kad prievolė yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu; bylos duomenimis
patvirtinama priešingai.
4. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė šioje byloje CK 6. 761 straipsnio
3 dalies, pagal kurią įgaliotojas privalo atlyginti įgaliotiniui tik tas
išlaidas, kurios buvo būtinos pavedimui tinkamai įvykdyti. Šias išlaidas
privalo įrodyti įgaliotinis. Kreditorių susirinkimo nustatytas pareigas
atliekantis bankroto administratorius, be kreditorių pritarimo pasitelkęs jam
nustatytoms pareigoms atlikti trečiuosius asmenis, tampa už juos atsakingas;
bankrutuojančiai bendrovei nekyla pareigos su jais atsiskaityti, nes pareigą
sumokėti šiems asmenims savo lėšomis turi bankroto administratorius. Dėl to
ieškovo kreditorių susirinkimas pagrįstai nepatvirtino atsakovo pateiktos
finansinės ir veiklos ataskaitos, kurioje nepagrįsta patirtų išlaidų būtinumo
ir nepaneigta, jog tai taip pat išlaidos, sumokėtos tretiesiems asmenims už
administratoriui nustatytų funkcijų vykdymą.
5. Dėl pavedimo sutarties tinkamo įvykdymo turėjo būti sprendžiama,
vadovaujantis ne tik pavedimo, bet ir bendraisiais prievolių įvykdymo
principais. Pavedimo sutarties šalys saistomos asmeninio pasitikėjimo (fiduciarinių)
santykių, tam būtinas įgaliotinio sąžiningumas ir gebėjimas vykdyti pavedimu
nustatytas prievoles. Dėl to atsakovas, gavęs įgaliojimus bankroto byloje,
negalėjo piktnaudžiauti, kreditorių sąskaita siekti sau naudos. B-kroto
administratorius privalėjo suteikti visą informaciją apie administravimo eigą
(CK 6. 760 straipsnio 3 dalis, ĮBĮ 11 straipsnis). Šalių
santykiai turėjo būti grindžiami bendradarbiavimo (kooperavimosi) principu, kad
šalys turi padėti vienai kitai įgyvendinti savo teises bei vykdyti pareigas (CK
6. 200 straipsnis). Teismai turėjo vertinti šalių santykius pirmiau
išdėstytų principų laikymosi kontekste, tačiau to nepadarė, todėl neatskleidė
atsakovo priešingų bankrutuojančiai bendrovei veiksmų (nešaukė kreditorių
susirinkimo, nevykdė kreditorių susirinkimo nutarimų dėl archyvo sutvarkymo,
inicijavo procesus prieš kreditorius ir vilkino bankroto procedūras). Tai
reiškia, kad jis nebendradarbiavo, neveikė kreditorių naudai.
6. Sprendžiant dėl atlyginimo bankroto administratoriui, šioje byloje
neįvertinta aplinkybė, kad bankroto paslaugas teikė profesionalus bankroto
administratorius, kuriam keliami didesni atsakomybės standartai. Neįvykdęs
prisiimtos prievolės, jis negali tikėtis gauti viso sulygto atlyginimo. Teismai
netinkamai įvertino UAB „V-slo kontinentai“ pažymos duomenis: bankroto
administratorius iš esmės tik pardavė bankrutuojančios įmonės turtą, gavo
pajamų ir išsimokėjo sau atlyginimą, bet neįvykdė kreditorių susirinkimo
nutarimų, pavyzdžiui, sutvarkyti archyvą už tam skirtas lėšas. Tokia bankroto
administratoriaus veikla nesuderinama su bankrotu siekiamais tikslais. Šiuo
atveju teismai nepagrįstai neatsižvelgė į prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje
byloje turinčias aplinkybes, nustatytas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 8 d. nutartyje, kad
administratorius tinkamai nevykdė kreditorių susirinkimų nutarimų, kad kreditorių
susirinkimas turėjo pagrindą pripažinti, jog administratorius nevykdė jų
nurodymų, ir pateiktos ataskaitos netvirtinti.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „V-mosa“
prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma,
kad kasaciniame skunde iš esmės pakartojami ieškinio argumentai, bet nekeliama
kasaciniame teisme sprendžiamų teisės klausimų. Bylą nagrinėję teismai nustatė
visas reikšmingas bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino ir priėmė teisėtus ir
pagrįstus procesinius sprendimus. UAB „V-mosa“ bankroto proceso darbus atliko
sąžiningai, kruopščiai, teisingai ir teisėtai. Kasatorius nurodo, kad pavedimo
sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, todėl, taip aiškinant sutarties 3. 1 punktą,
matyti, kad jame nustatyti atsakovo atlyginimas ir mokėjimo tvarka už pavedime
nustatytą veiklą; ši sutartis nebuvo pakeista. Pavedimo sutartis sudaryta ir
pasirašyta teisėtus įgaliojimus turinčio kreditorių susirinkimo pirmininko,
veikiančio kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu. Kasatoriaus argumentai dėl
prejudicinės tam tikrų faktų, nustatytų apeliacinės instancijos teismo
nutartyje, reikšmės šioje byloje yra nepagrįsti; šis teismas nutartyse pasisakė
tik dėl administratoriaus ataskaitos apie bankroto eigą 2005 m. spalio 26 d. –2006 m.
rugsėjo 19 d. laikotarpiu, bet ne visą bankroto procesą. Bylą nagrinėjęs
pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad bankroto bylą nagrinėjęs
teismas patvirtino išlaidų sąmatą, jos buvo laikomasi; teigdamas, kad neatlikta
bankroto procedūros veiksmų, kasatorius tai kartu paneigia, pateikdamas
advokato, veikusio pagal sudarytą su administratoriumi atstovavimo sutartį,
taip pat antstolės darbų ataskaitas. Dėl kasacinio skundo argumentų, kad
netikslingai panaudotos archyvui sutvarkyti skirtos lėšos, atsakovas pažymi,
jog, nebaigus bankroto procedūros, negalimas visų dokumentų perdavimas į
archyvą.
Teisėjų kolegija

k o n s
t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl administratoriaus
ataskaitos tvirtinimo santykio su administratoriaus teise gauti atlyginimą,
įrodinėjimo naštos paskirstymo nustatant, ar administratorius tinkamai atliko
savo funkcijas, tam tikrų išlaidų ryšio su bankrutuojančios įmonės
administravimu ir bendrųjų prievolių vykdymo principų taikymo bankroto
administratoriui vykdant pavedimo sutartį. Tai teisės klausimai, dėl kurių
kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisako šioje nutartyje.

Dėl administratoriaus
ataskaitos tvirtinimo santykio su administratoriaus teise gauti atlyginimą

Remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalimi, sudaroma bankrutuojančios
įmonės administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės pavedimo sutartis. ĮBĮ 36 straipsnio
5 dalyje nustatyta, kad administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į
tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į
parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei
pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka
(atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis
vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. Aukščiausiasis Teismas
savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek tais atvejais, kai bankroto
administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas
juridinis asmuo, susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės
pavedimo, ne darbo teisiniai santykiai. Administratorius, kuris yra fizinis ar
juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe
teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui
mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių
teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas
paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m.
lapkričio 30 d. nutartis UAB
„Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010).
ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte įtvirtinta
kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo
veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Jei kreditorių susirinkimas
administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas.
ĮBĮ nuostatos su administratoriaus ataskaitos
patvirtinimu ar nepatvirtinimu tiesiogiai jokių teisinių padarinių nesieja.
Kasacinio teismo praktikoje dėl administratoriaus ataskaitos tvirtinimo taip
pat nepasisakyta. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad administratorius yra
atskaitingas kreditorių susirinkimui ir vykdo šio susirinkimo sprendimus (ĮBĮ
11 straipsnio 3 dalies 20 punktas), kad administratoriaus
ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas tvirtinti kreditorių susirinkimas (ĮBĮ
23 straipsnio 4 punktas), kad kreditorių susirinkimo nutarimai yra
priimami kreditorių balsų, priklausančių nuo patvirtintų jų reikalavimų sumos,
dauguma (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad
administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą
administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita.
Kadangi susiklosto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės prievoliniai
pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia
prievolės įvykdymo priėmimą CK 6. 123 straipsnio prasme.
Nei Įmonių bankroto įstatyme, nei kituose teisės aktuose
nenustatyta, kad administratorius gali gauti atlyginimą tik tokiu atveju, jei
kreditorių susirinkimas arba teismas patvirtina jo veiklos ataskaitą.
Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka
su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį. Kasacinio teismo
praktikoje išaiškinta, kad kol prievolės įvykdymas nepriimtas, pareigą įrodyti,
kad prievolė įvykdyta ir įvykdyta tinkamai, turi skolininkas (CK 6. 123 straipsnio 2 dalis)
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Import Export
N-d“, bylos Nr. 3K-3-444/2005). Tais atvejais, kai
kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar
įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje R. M. v. 91-oji
gyvenamųjų namų statybos bendrija, bylos Nr. 3K-3-919/2003; 2009 m.
rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje R. Š. v. V. Š. ,
byloje Nr. 3K-3-331/2009). Nagrinėjamoje byloje kreditoriai nepatvirtino administratoriaus
ataskaitos. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 8 d.
nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 19 d.
sprendimo dalį, kuria patvirtinta administratoriaus UAB „V-mosa“ veiklos
ataskaita apie bankroto eigą nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2006 m.
rugsėjo 16 d. Šia nutartimi konstatuota, kad administratorius neatliko bankrutuojančios
įmonės sandorių, sudarytų per 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo,
analizės ir neparengė išvadų dėl staigaus įmonės mokumo sumažėjimo prieš
bankroto bylos iškėlimą priežasčių. Administratoriaus ataskaitos
nepatvirtinimas šioje byloje reiškia tai, kad būtent atsakovui tenka pareiga
įrodyti, jog jis tinkamai įvykdė pavedimo sutartyje nustatytas pareigas ir
todėl turi teisę gauti administratoriaus atlyginimą (jo dalį).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas
konstatavo, kad atlyginimo administratoriui mokėjimas nesiejamas su jo veiklos
ataskaitos patvirtinimu, ir pripažino, kad nors tam tikras bankrutuojančios
įmonės administravimo funkcijas, nustatytas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje,
bei kreditorių susirinkimo pavedimus administratorius vykdė netinkamai ar jų
visiškai nevykdė, tačiau kitą jų dalį atliko, todėl turėjo teisę gauti
kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimą ir neprivalo išsimokėto atlyginimo
grąžinti ieškovui. Prieš tai išdėstytų argumentų dėl administratoriaus teisės į
atlyginimą pagrindu teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. Minėta, kad administratoriaus
atlyginimo mokėjimo sąlyga – pavedimo sutartimi nustatytų prievolių vykdymas,
atitinkantis ĮBĮ nuostatas ir bankroto proceso esmę bei tikslus. ĮBĮ 11 straipsnio
3 dalyje atskleistas įmonės administratoriaus veiklos turinys ir
išvardytos jo pareigos teikiant bankroto administravimo paslaugas.
Administratorius, be kita ko, ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios
įmonės turtą ir disponuoja juo bei bankuose esančiomis įmonės lėšomis (ĮBĮ 11 straipsnio
3 dalies 3 punktas), gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios
įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso
darbus (14 punktas), imasi priemonių skoloms iš įmonės skolininkų
išieškoti (23 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta,
kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima
operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir
kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus veiksmai turi
būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims pašalinti
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje valstybės įmonė Turto bankas, A. Č. v. A. M. , bylos Nr. 3K-3-554/2008, 2010 m.
gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje K. B. ir kt. v. uždaroji akcinė bendrovė ,,B-kroto administravimo paslaugos“
ir kt. , bylos Nr. 3K-3-580/2010). Taigi, esant nepatvirtintai veiklos
ataskaitai administratorius gali pretenduoti į atlyginimo mokėjimą, įrodęs, kad
įmonės administravimas iš esmės atitiko prieš tai nurodytas ĮBĮ nuostatas.
Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įmonės
administratoriui paskirto atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka buvo pakeisti
kreditorių susirinkimo 2005 m. spalio 26 d. nutarimu, nustatant 40 000 Lt
administratoriaus atlyginimą nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo
dienos iki teismo sprendimo pripažinti įmonės pabaigą įsiteisėjimo dienos.
Pavedimo sutartis pakeista nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pripažino,
kad ir nesant pavedimo sutarties pakeitimo, taikytinos kreditorių susirinkimo
nustatytos mokėjimo administratoriui sąlygos. Teisėjų kolegija su tokia teismo
išvada sutinka, tačiau pažymi, kad tokiu atveju, net ir pripažinus, kad iki
administratoriaus pakeitimo jis savo funkcijas atliko tinkamai, turėtų būti vertinama,
ar administratoriaus kaip atlyginimas išsimokėtos sumos neviršijo 2005 m.
spalio 26 d. nutarimu nustatyto atlyginimo dydžio ir ar atsakovui
priklausytų visas atlyginimas, atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas nepasibaigęs,
sprendimas dėl įmonės pabaigos nepriimtas, tolesniam bankroto vykdymui paskirtas
kitas įmonės administratorius.

Dėl teisės normų,
reglamentuojančių tam tikrų išlaidų priskyrimą administravimo išlaidoms,
aiškinimo ir taikymo

Kasaciniame skunde kasatorius nesutinka su apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad jis turėjo įrodyti, jog administratoriaus
apmokėtos išlaidos nesusijusios su bankrutuojančios įmonės administravimu.
ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje
administravimo išlaidų sudėtį, nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas
sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti
bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su
darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo,
pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos
kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo
išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine
veikla.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad administratoriui,
teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo
kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga
motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos (pvz. , patalpų
nuomos, pašto, teisinių paslaugų, šildymo ir pan. ) yra būtinos ir kodėl būtent
toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios
įmonės administravimą. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies
7 punkto formuluotė „administratorius turi teisę naudoti administravimo
išlaidoms apmokėti“ nereiškia, jog administratorius yra laisvas disponuoti
sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir
nevaržomas pareigos atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje
konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios
turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba
perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti
administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata.
Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais,
turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis,
priimta UAB „Strauja“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-354/2009). Tiek tais atvejais,
kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus
pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato
kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo
išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas
patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus
atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas)
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio
30 d. nutartis UAB „Šilterma“
bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010).
Plėtodama šią kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija
pažymi, kad įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais
klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo.
Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka
tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų
sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo
būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.
Nagrinėjamoje byloje patvirtinta įmonės administravimo
išlaidų sąmata (2005 m. gegužės 26 d. kreditorių susirinkimo
nutarimas) nedetalizuota: joje atskirai nurodytos tik išlaidos
administratoriaus atlyginimui už teikiamas administravimo paslaugas, archyvo
sutvarkymo išlaidos ir turto vertinimo išlaidos. Kitoms administravimo
išlaidoms nutarta skirti po 6200 Lt per mėnesį. Toks paskirstymas
nereiškia, kad nustatytas tik išlaidų limitas sumine išraiška ir kad šiomis
lėšomis administratorius gali disponuoti savo nuožiūra. Visos patirtos išlaidos
turi atitikti administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. jos
turi būti būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti.
Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės administratorius
turi bendradarbiauti su kreditorių susirinkimu. Kadangi administravimo išlaidos
apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių
yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), tai šias išlaidas
administratorius turi naudoti atsakingai ir taupiai. Kilus abejonių, ar tam
tikros išlaidos galės būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos,
administratorius galėtų kreiptis į kreditorių susirinkimą, siekdamas gauti
kreditorių pritarimą ir tik tada spręsti, ar prisiimti atitinkamas išlaidas, o prireikus
prašyti patikslinti (papildyti) administravimo išlaidų sąmatą.
Lietuvos apeliacinis teismas, konstatavęs, kad ieškovas
neįrodė, jog administratoriaus turėtos išlaidos nesusijusios su bankroto
administravimu, netinkamai aiškino Įmonių bankroto įstatymo ir Civilinio
proceso kodekso normas ir tai galėjo turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo
priėmimui.
Nustatytas netinkamas teisės normų taikymas yra pagrindas
naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio
2 dalis 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kasacinis
teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, nes tam būtina analizuoti ir
vertinti įrodymus bei nustatyti turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines
aplinkybes, dėl to byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (CPK
353 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Kasacinės
instancijos teismas patyrė 31,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d.
pažyma). Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės
instancijos teismui, šioje proceso stadijoje nėra galimybių priteisti pirmiau
nurodytas išlaidas į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaidų priteisimo valstybės naudai turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs
bylą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio
30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės
instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė,
neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt