TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas
2. 2. Literatūros, mokslo, meno
kūrinio neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų laikymas
(BK 192 straipsnis). Civilinis
ieškinys baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).
Civilinio ieškinio išsprendimas (BPK
115 straipsnis)

BK 192 straipsnio veikla, atliekama komercijos
tikslais, laikytina ne tik tada, kai ja tiesiogiai siekiama gauti pajamų, pelno
ar kitokios turtinės naudos, bet ir tada, kai tokią naudą siekiama gauti
netiesiogiai, pavyzdžiui, įmonės darbuotojams naudojant neteisėtas kompiuterio
programų kopijas darbui, taip operatyviau atliekant pavestas užduotis, gaunant
didesnes pajamas.
Apskaičiuojant
ir priteisiant turtinę žalą (negautas pajamas), patirtą dėl neteisėto
literatūros, mokslo, meno kūrinio atgaminimo, laikymo komercijos tikslais neteisėtų
tokio kūrinio kopijų (BK 192 straipsnis), turi būti vadovaujamasi mažmeninėmis
teisėtų kopijų kainomis.

  
Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-35/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 1. 1. 3. 7;
1. 2. 15. 2; 1. 2. 29. 1; 2. 1. 15. 1. 1;
2. 1. 15. 3. 1; 2. 1. 15. 3. 3. 3; 2. 3. 4. 6. 2; 2. 3. 6. 3. 1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2011
m. balandžio 12 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko V-o P-o, V-o A-uko, R-o B-o,
A-o K-aus, A-os R-ės, B-o S-o ir pranešėjo
J-o P-io,
sekretoriaujant R-ai B-ei,
dalyvaujant prokurorui G-ui G-ui,
nuteistosios A. P. gynėjui ir
nuteistosios UAB „Senasis akvedukas“ atstovui advokatui
J-ui L-ui, 
nuteistajai A. P. ,
nuteistosios UAB „S. a. “ atstovei
N-ei P-ei,
civilinių ieškovų atstovei advokatei R-ai A-evičiūtei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir UAB „Senasis akvedukas“ kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A.
P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 10 MGL
(1300 Lt) dydžio bauda, o UAB „Senasis akvedukas“ – pagal
BK 20 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) bauda. A. P. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 192 straipsnio 1
dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), o UAB „Senasis
akvedukas“ pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 192 straipsnio 1 dalį (2000 m.
rugsėjo 26 d. redakcija) išteisintos kaip nepadariusios veikų, turinčių
nusikaltimų požymių. Civilinių ieškovų „M-rosoft“ korporacijos, „Adobe Systems
Incorporated“ ir „Autodesk Incorporated“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nuosprendis,
kuriuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d.
nuosprendis, patenkinus Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir civilinių
ieškovų atstovės apeliacinius skundus, pakeistas panaikinant jo dalį, kuria A. P. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 192 straipsnio
1 dalį, o UAB „Senasis akvedukas“ pagal BK 20 straipsnio
1 dalį, 192 straipsnio 1 dalį išteisintos, ir priimtas naujas nuosprendis:
A. P. pripažinta kalta ir
nuteista pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 192 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt)
bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę iš dalies
sudėjus su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d.
nuosprendžiu A. P. pagal BK 24 straipsnio 4
dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė jai
paskirta 17 MGL (2210 Lt) dydžio bauda;
UAB „Senasis akvedukas“ pripažinta
kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 192 straipsnio 1 dalį 18 MGL
(2340 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą
bausmę iš dalies sudėjus su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m.
gruodžio 3 d. nuosprendžiu UAB „Senasis akvedukas“ pagal
BK 20 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, galutinė
subendrinta bausmė jai paskirta 36 MGL (4680 Lt) dydžio bauda.
Iš UAB „Senasis akvedukas“ priteista
29 743,08 Lt „Autodesk Incorporated“, 18 394,60 Lt „M-rosoft“ korporacijos ir
2815,48 Lt „Adobe Systems Incorporated“ naudai.
Likusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio
dalis palikta galioti nepakeista.
Nuteistųjų A. P. ir UAB „Senasis akvedukas“ apeliaciniai skundai atmesti.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi
teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, civilinių ieškovų atstovės, prašiusių kasacinius
skundus atmesti, nuteistosios A. P. ir jos gynėjo,
prašiusių A. P. kasacinį skundą tenkinti, nuteistosios UAB
„Senasis akvedukas“ atstovų, prašiusių UAB „Senasis akvedukas“ kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

UAB „Senasis
akvedukas“ pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteista už
tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo suklastotą dokumentą.
A. P. pagal
BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, veikdama UAB „Senasis
akvedukas“ naudai bei interesais, juridinio asmens vardu, eidama
vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėdama teisę atstovauti
juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti
juridinio asmens veiklą, 2007 m. gegužės 25 d. susitarusi su UAB „V-eta“
direktoriumi P. K. A. daryti nusikalstamą veiką, turėdama
tikslą suklaidinti teisėsaugos instituciją, kad UAB ,,Senasis akvedukas“
išvengtų atsakomybės už autorinių ir gretutinių teisių pažeidimą ir nepatirtų
su tuo susijusių nuostolių, organizavo dokumentų suklastojimą bei panaudojo
juos.
UAB ,,Senasis akvedukas“ 2007 m.
gegužės 24 d. patikrinimo metu Vilniaus miesto vyriausiojo policijos
komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir
Vilniaus m. VPK KP NTT) Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai
nustatė, kad bendrovė, neturėdama licencijų, komerciniams tikslams naudoja
kompiuterinę programinę įrangą. Dėl to UAB ,,Senasis akvedukas“ direktorė A. P. , siekdama, kad įmonė išvengtų baudžiamosios atsakomybės
už neteisėtą kompiuterinės programinės įrangos naudojimą komercijos tikslais ir
nepatirtų su tuo susijusių nuostolių, ir dėl tos pačios priežasties turėdama
tikslą suklaidinti teisėsaugos instituciją – Vilniaus m. VPK KP NTT Ekonominių
nusikaltimų tyrimo skyrių, 2007 m. gegužės 25 d. kreipėsi į UAB „V-eta“
direktorių P. K. A. tam, kad UAB „ELSIS biuro sistemos“
atsakingi darbuotojai UAB ,,Senasis akvedukas“ įsigyjamos programinės įrangos „A-onas CD“, „Autocad 2006“, „Adobe
PHOTOSHOP CS 2 9 WIN RET IE“, „OEM Win VISTA BUSINESS 32BIT En 1 pac DVD“, „Office
Pro Plus2007 English OLP NL“ ir „Disk Kit MS Office Pro+2007with SP2 ENG“ PVM
sąskaitas-faktūras išrašytų atgaline data. P. K. A. ,
vykdydamas šį susitarimą, 2007 m. gegužės 25 d. kreipėsi į UAB ,,ELSIS biuro
sistemos“ pardavimų projektų vadovą R. K. , kad šis UAB ,,Senasis
akvedukas“ įsigyjamai pirmiau nurodytai kompiuterio programinei įrangai
išrašytų PVM sąskaitas-faktūras atgaline data nurodydamas jose 2007 m. gegužės 7
d. ir 2007 m. gegužės 8 d. datas. R. K. sutikus ir 2007 m. gegužės 25 d.
perdavus šį nurodymą UAB „ELSIS biuro sistemos“ klientų aptarnavimo
vadybininkei D. M. G. , ši 2007 m. gegužės 25 d. UAB „ELSIS
biuro sistemos“ patalpose anglų–lietuvių kalbų kompiuteriniam žodynui „A-onas
CD“, programoms „Autocad 2006“ ir „Adobe PHOTOSHOP CS 2 9 WIN RET IE“
išrašė PVM sąskaitą-faktūrą EBS Nr. C008314 nurodydama 2007 m. gegužės 8 d.
datą, o programoms „OEM Win VISTA BUSINESS 32BIT En 1 pac DVD“, „Office Pro
Plus2007 English OLP NL“ ir „Disk Kit MS Office Pro+2007with SP2 ENG“ – PVM
sąskaitą-faktūrą EBS Nr. C0083113 nurodydama 2007 m. gegužės 7 d. datą. A. P. , tęsdama nusikalstamą veiką, 2007 m. gegužės 25 d. iš D.
M. G. paėmė šias suklastotas sąskaitas-faktūras ir tą
pačią dieną panaudojo jas pateikdama Vilniaus m. VPK KP NTT Ekonominių
nusikaltimų tyrimo skyriui.
UAB „Senasis akvedukas“ pagal
BK 20 straipsnio 1 dalį, 192 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, neturėdama
kūrinių autorių ar gamintojų, jų teisių perėmėjų ar tinkamai įgaliotų asmenų
leidimo, neteisėtai atgamino kompiuterines programas ir UAB „Senasis
akvedukas“ buveinėje V-, J-iškių g. 16, komerciniais tikslais laikė
neteisėtas jų kopijas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines
kainas viršijo 100 MGL dydį.
A. P. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 192 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad,
būdama UAB „Senasis akvedukas“ direktorė ir
atsakinga už bendrovės veiklą, neturėdama kūrinių autorių ir gamintojų, jų
teisių perėmėjų ar tinkamai įgaliotų asmenų leidimo, 2005 m. sausio 21 d. organizavo
neteisėtą kompiuterio programų atgaminimą ir komercijos tikslais – siekdama,
kad UAB ,,Senasis akvedukas“ gautų ekonominės–komercinės naudos – laikė įmonės
UAB „Senasis akvedukas“ kompiuterių sisteminiuose
blokuose neteisėtai atgamintas kompiuterių programų kopijas, kurių bendra vertė
pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL dydį.
A. P. , nuo 2005 m. sausio 21 d. būdama UAB ,,Senasis akvedukas“ direktorė,
turėdama teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus
juridinio asmens vardu, veikdama UAB ,,Senasis akvedukas“ naudai bei
interesais, pažeisdama Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių
įstatymo (2006 m. spalio 12 d. redakcija) 15 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad bet
koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių
perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu, 73 straipsnio
1, 2 punktų nuostatas, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomas
kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis
teisių objekto naudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą, viešą rodymą, viešą
atlikimą, transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą) ir
platinimas be šių teisių subjekto licencijos (nesudarius sutarties arba
pažeidžiant jos sąlygas), kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas,
eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, 73 straipsnio
nuostatą, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos
bet kurios minėto įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės
teisės ar sui generis teisės, pavedė
ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui įdiegti kompiuterio programas į
UAB ,,Senasis akvedukas“ įsigytų kompiuterių sisteminių blokų kietuosius
diskus, t. y. organizavo neteisėtą šių kūrinių atgaminimą:
neturint kompanijos „Autodesk Incorporated“
leidimo, 2007 m. sausio 26 d. kompiuteryje AMD S-pron 3000+1. 6 GHz; RAM – 480
MB, HDD – 100 GB, DVD-ROM (Nr. 3 ,,B-a“) programą „Autodesk Autocad 2006“,
2007 m. sausio 19 d. kompiuteryje AMD Athlon XP 900 MHz; RAM – 224 MB, HDD
– 38 GB, DVD-ROM (Nr. 5 ,,D-us“), 2006 m. birželio 9 d. kompiuteryje AMD
S-pron 2200+1. 5 GHz; RAM – 224 MB, HDD – 38, CD-ROM (Nr. 8 „E-a-“) „Autodesk
Autocad 2006“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24
d. buvo 14 768 Lt, į kurią išimtinės autorių teisės priklauso kompanijai „Autodesk
Incorporated“;
neturint „M-rosoft“ korporacijos leidimo, 2005 m.
birželio 11 d. kompiuteryje AMD S-pron 2300+1. 6 GHz; RAM – 192 MB, HDD – 37
GB, CD-ROM (Nr. 1
„buhalterija-3. int. vildeta. lt“), 2007 m. sausio 22 d. kompiuteryje AMD S-pron
3000+1. 8 GHz; RAM – 512 MB, HDD – 190 GB, DVD-ROM (Nr. 2
„buhalterija-dan. int. vildeta. lt“), 2005 m. rugpjūčio 29 d. ir
2005 m. rugpjūčio 30 d. kompiuteryje Intel Celeron 900 MHz; RAM – 128 MB, HDD –
19 GB, CD-RW (Nr. 4 „S-on-2“), 2005 m. vasario 5 d. kompiuteryje AMD Athlon XP
900 MHz; RAM – 224 MB, HDD – 38 GB, DVD-ROM (Nr. 5 „D-usG“), 2007 m. sausio
26 d. kompiuteryje AMD S-pron 2200+1. 5 GHz; RAM – 192 MB, HDD – 38 GB,
DVD-ROM (Nr. 6 „pavel“), 2005 m. gegužės 18 d. kompiuteryje AMD S-pron
2300+1. 6 GHz; RAM – 192 MB, HDD – 40 GB, CD-ROM (Nr. 7 „A-erdasL“), 2006 m. birželio 9 d.
kompiuteryje AMD S-pron 2200+1. 5 GHz; RAM – 224 MB, HDD – 38 GB, CD-ROM
(Nr. 8 „E-a-“) programą „M-rosoft Windows XP Professional“, kurios
teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24 d. buvo 1176,52 Lt, ir
programą „M-rosoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos
mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24 d. buvo 1451,28 Lt; 2007 m. spalio 2 d.
kompiuteryje AMD S-pron (tm) Processor 3000+1808 MHz, RAM – 496 MB, HDD – 200
GB (Nr. 1 ,,D-e-Vikta“) programą „M-rosoft Windows XP Home E-ion“, kurios
teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24 d. buvo 807,52 Lt, į kurias
išimtinės autoriaus teisės priklauso „M-rosoft“ korporacijai;
neturint
kompanijos „Adobe Systems Incorporated“ leidimo, 2007 m. balandžio 12 d.
kompiuteryje AMD S-pron 2200+1. 5 GHz; RAM – 224 MB, HDD – 38, CD-ROM (Nr. 8
„E-a-“) programą „Adobe Photoshop 7. 0“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė
kaina 2007 m. gegužės 24 d. buvo 2807 Lt, į kurią išimtinės autorių
teisės priklauso kompanijai „Adobe Systems Incorporated“;
neturint
UAB ,,Fotonija“ leidimo, 2007 m.
sausio 26 d. kompiuteryje AMD S-pron 3000+1. 6 GHz; RAM – 480 MB, HDD – 100 GB,
DVD-ROM (Nr. 3 ,,B-a‘‘), 2005 m. kovo 10 d. kompiuteryje
AMD Athlon XP 900 MHz; RAM – 224 MB, HDD – 38 GB, DVD-ROM (Nr. 5 „D-usG“),
2006 m. birželio 9 d. kompiuteryje AMD S-pron 2200+1. 5 GHz; RAM – 224 MB,
HDD – 38, CD-ROM (Nr. 8 „E-a-“), 2006 m. kovo 15 d. kompiuteryje AMD
S-pron 2300+1. 6 GHz; RAM – 192 MB, HDD – 40 GB, CD-ROM (Nr. 7 „A-erdasL“)
programą „A-onas“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24
d. buvo 118 Lt, 2006 m. birželio 9 d. kompiuteryje AMD S-pron 2200+1. 5 GHz;
RAM – 224 MB, HDD – 38, CD-ROM (Nr. 8 „E-a-“) programą „J-os avys 2000“,
kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24 d. buvo 177 Lt, į kurias išimtinės autorių teisės
priklauso UAB ,,Fotonija“;
neturint
kompanijos „Kaspersky L-“ leidimo,
2007 m. spalio 2 d. kompiuteryje AMD S-pron (tm) Processor 3000+1808 MHz, RAM
– 496 MB, HDD – 200 GB (Nr. 1 ,,D-e–Vikta“), programą ,,Kaspersky Anti–Virus
7. 0“, 2007 m. rugsėjo 25 d. kompiuteryje AMD S-pron (tm) 2400+1660 MHz, RAM – 224
MB, HDD – 40GB (Nr. 2 „AusraP“) programą „Kaspersky Anti–Virus 7. 0“, kurios
teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24 d. buvo 100 Lt, 2007 m. rugpjūčio
20 d. kompiuteryje AMD S-pron 2300+1. 6 GHz; RAM – 192 MB, HDD – 40 GB, CD-ROM
(Nr. 7 „A-erdasL“) programą ,,Kaspersky Anti–Virus 6. 0“, kurios teisėtos
kopijos mažmeninė kaina buvo 2007 m. gegužės 24 d. buvo 100 Lt, 2007 m. gegužės
4 d. kompiuteryje AMD Athlon XP 900 MHz; RAM – 224 MB, HDD – 38 GB, DVD-ROM
(Nr. 5 „D-usG“) programą ,,Kaspersky Internet Security 6. 0“, kurios teisėtos
kopijos mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24 d. buvo 130 Lt, į kurias išimtinės
autorių teisės priklauso kompanijai „Kaspersky L-“;
neturint
kompanijos „ABBYY Software Hause“ leidimo, 2007 m. sausio 26 d. kompiuteryje
AMD S-pron 3000+1. 6 GHz; RAM – 480 MB, HDD – 100 GB, DVD-ROM (Nr. 3
,,B-a“), programą „ABBYY Fine Reader 7. 0 Professional E-ion“, 2006 m.
birželio 9 d. kompiuteryje AMD S-pron 2200+1. 5 GHz; RAM – 224 MB, HDD – 38 GB,
CD-ROM (Nr. 8 „E-a-“) programą „ABBYY Fine Reader 7. 0 Professional E-ion“,
kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m. gegužės 24 d.
buvo 405 Lt, į kurią išimtinės autorių teisės priklauso kompanijai „ABBYY
Software Hause“;
neturint
kompanijos „Doctor Web“, Ltd. leidimo, 2007
m. sausio 26 d. kompiuteryje AMD S-pron 3000+1. 6 GHz; RAM – 480 MB, HDD – 100
GB, DVD-ROM (Nr. 3 ,,B-a“), programą ,,Dr Web“, 2007 m. vasario 2 d.
kompiuteryje AMD S-pron 2200+1. 5 GHz; RAM – 224 MB, HDD – 38 GB, CD-ROM (Nr. 8
„E-a-“) programą ,,Dr Web“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m.
gegužės 24 d. buvo 89 Lt, į kurią išimtinės autorių teisės priklauso kompanijai
„Doctor Web“, Ltd;
neturint
UAB ,,T-e informacinės technologijos“ leidimo, 2006 m. kovo 1 d. kompiuteryje
AMD Athlon XP 900 MHz; RAM – 224 MB, HDD – 38 GB, DVD-ROM (Nr. 5 „D-usG“)
programą „T-es Biuras 2006“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2007 m.
gegužės 24 d. buvo 440 Lt, į kurią išimtinės autorių teisės priklauso UAB
,,T-e informacinės technologijos“.  
Ikiteisminio tyrimo metu
nenustatytam asmeniui įvykdžius A. P. pavedimą ir įdiegus šias
kompiuterių programas UAB „Senasis akvedukas“ kompiuterių
AMD S-pron 3000+1. 6 GHz; RAM – 480 MB, HDD – 100 GB, DVD-ROM, AMD S-pron
2300+1. 6 GHz; RAM – 192 MB, HDD – 37 GB, CD – ROM Nr.
1, AMD S-pron 3000+1. 8 GHz; RAM – 512 MB, HDD – 190 GB, DVD-ROM Nr. 2, Intel
Celeron 900 MHz; RAM – 128 MB, HDD – 19 GB, CD-RW Nr. 4, AMD Athlon XP 900 MHz;
RAM – 224 MB, HDD – 38 GB, DVD-ROM Nr. 5, AMD S-pron 2200+1. 5 GHz; RAM – 192
MB, HDD – 38 GB, DVD-ROM Nr. 6, AMD S-pron 2300+1. 6 GHz; RAM – 192 MB,
HDD – 40 GB, CD-ROM Nr. 7, AMD S-pron 2200+1. 5 GHz; RAM – 224 MB, HDD – 38,
CD-ROM Nr. 8, AMD S-pron (tm) Processor 3000+1808 MHz, RAM – 496 MB, HDD – 200 GB
(Nr. 1 ,,D-e–Vikta“) sisteminių blokų kietuosiuose diskuose, 2005 m.
vasario 5 d. –2007 m. gegužės 24 d. UAB ,,Senasis akvedukas“
buveinėje neteisėtai, komerciniais tikslais, siekiant UAB ,,Senasis akvedukas“
ekonominės–komercinės naudos, buvo laikomos neteisėtai atgamintos kompiuterių
programų kopijos, kurių bendra vertė 2007 m. gegužės 24 d. buvo 68 820,12 Lt.
Apeliacinės
instancijos teismas nuosprendyje nurodęs, kad byloje surinkta pakankamai
įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Senasis akvedukas“ kompiuteriuose
instaliuotos programos buvo įgytos ir atgamintos neteisėtai, kad jos buvo
naudojamos bendrovės veikloje siekiant geresnių darbo rezultatų, ir atsižvelgęs
į Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 17 dalies nuostatas,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose Nr. 2K-7-201/2008, 2K-265/2008 pateiktą
komercinių tikslų išaiškinimą, konstatavo, kad UAB „Senasis
akvedukas“ kompiuterių sisteminiuose blokuose neteisėtai atgamintos
kompiuterių programos buvo laikomos komerciniais tikslais. Be to, apeliacinės
instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad A. P. ,
būdama UAB „Senasis akvedukas“ direktorė, savo pareigas,
susijusias su kompiuterinės technikos įsigijimu ir programų įdiegimu, atliko
netinkamai, šioje veiklos srityje nebuvo pakankamai atidi bei rūpestinga. Dėl
to apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo
nuosprendžio dalį dėl A. P. ir UAB „Senasis
akvedukas“ išteisinimo pagal BK 192 straipsnio 1 dalį, priėmė
naują – apkaltinamąjį – nuosprendį.
Kasaciniu
skundu nuteistoji A. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos
teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Taip pat kasatorė
prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2010 m. birželio 21
d. nuosprendį, kuriuo ji nuteista pagal BK 192 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio
4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
Kasatorė
nurodo, kad pagal BK 192 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai atgamino
kūrinį, t. y. atliko konkretų veiksmą konkrečiu laiku – joje nenumatyta
atsakomybės asmeniui, kuris ne pats pažeidė įstatymą, o tik netinkamai
prižiūrėjo tą sritį. Pasak kasatorės, kokia buvo jos konkreti nusikalstama
veika atgaminant kūrinius, nenurodyta; veiksmų, pažeidžiančių autorių teises, ji
nepadarė ir todėl negali būti nuteista. Kasatorės nuomone, ji, kaip UAB „Senasis akvedukas“ vadovė, pagal savo pareigines nuostatas
neturėjo tiesiogiai užsiimti kompiuterių programų panaudojimo kontrole – tuo
rūpinosi specialus asmuo, atsakingas už kompiuterio programų įsigijimą, – P. K. A. bei bendrovės samdomas kompiuterių priežiūros
specialistas V. S. Kasatorės teigimu, yra sričių, už
kurias įmonės vadovas atsakingas pagal pareigas nepriklausomai nuo to, ar tai
jo pareigybės nuostatose numatyta ar ne, tačiau už autorių teisių pažeidimus
ūkio subjektų vadovams atsakomybės nenumatyta – tai individuali atsakomybė. Kasatorė skunde taip pat nesutinka su
apeliacinės instancijos teismo pateiktu kompiuterio programų laikymo
komerciniais tikslais aiškinimu. Kasatorės tvirtinimu, apeliacinės instancijos
teismas neišsamiai ir tendencingai traktavo kasacinėje byloje Nr. 2K-265/2008
pateiktą išaiškinimą, nes kasacinės instancijos teismas akcentavo tai, jog šioje
byloje neteisėtai buvo laikomos komerciniais tikslais tik tokios kompiuterio
programos, kurias bendrovės darbuotojai naudojo darbui ir gavo ekonominės naudos,
o jos baudžiamojoje byloje kompiuterio programų naudojimo klausimas iš viso
nebuvo nagrinėjamas ir sprendžiamas: „kaltinimas buvo pareikštas dėl
kompiuterio programų laikymo komerciniais tikslais, o tai skirtingos sąvokos ir
skirtingas jų aiškinimas“.
Kasatorės nuomone, nagrinėjant jos bylą buvo
pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7
straipsnio nuostatos, nes teismai vadovavosi tik kaltinimo pateiktais
argumentais, o gynybos pateiktų įrodymų, neigiančių jos (kasatorės) kaltę,
neanalizavo.
Kasatorė skunde teigia, kad, kaltinime
nurodžius, jog bendrovė, neturėdama kompanijų „Autodesk Incorporated“, „M-rosoft“,
„Adobe Systems Incorporated“, „Fotonijos“, „Kaspersky L-“, „T-e informacinės
technologijos“ leidimo, atgamino savo kompiuteriuose programas, nepaaiškinta,
koks ir kokios formos išduodamas leidimas naudotis, atgaminti kompiuterio
programas. Pasak kasatorės, ikiteisminio tyrimo institucijos byloje nesidomėjo
ir nenustatė, kokia forma buvo įsigytos kompiuterio programos – su paketo
licencija ar elektronine forma. Kasatorė nurodo, kad iš UAB „Senasis
akvedukas“ buvo paimta ir policijoje saugoma keturiolika CD su pakuotėmis,
kuriose įrašytos bendrovės įsigytos bei naudotos kompiuterio programos. Kasatorės
nuomone, pakuotės ir yra išvardytų kompanijų licencijos, pateiktos tokia forma,
kokia nustatyta Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje.
Kai kurios kompiuterio programos buvo gautos elektronine forma. Kasatorė kartu
atkreipia dėmesį į tai, kad teismo ne kartą buvo prašoma ištirti šias
aplinkybes, palyginti programas su paimtomis laikmenomis ir įvertinti, tinkamos
tai ar netinkamos licencijos, tačiau to nebuvo padaryta. Kasatorės teigimu,
byloje yra 2008 m. lapkričio 6 d. apžiūros protokolas, kuriame nurodyta,
kad dalyvaujant specialistui V. V. buvo apžiūrėta
šešiolika kompiuterio laikmenų su programomis bei licencijomis, ir konstatuota,
kad laikmenos yra originaliose pakuotėse su licencijomis prie jų. Be to, byloje
pateikti devyni kompiuterio programų teisėto įsigijimo 2002 m. gruodžio 19 d. –2007
m. gegužės 8 d. dokumentai. Teisėtą kompiuterio programų įsigijimą, pasak
kasatorės, patvirtino ir išvadą byloje pateikęs specialistas A. �-daris.
Kasatorė skunde nesutinka ir su teismo
nustatytomis kompiuterio programų kainomis. Jos teigimu, perkant kompiuterio
programas, jų kaina nurodoma sąskaitose-faktūrose – tai ir yra reali tam tikro
laikotarpio kaina. Civiliniam ieškovui inicijavus ikiteisminį tyrimą, pasak
kasatorės, jo išlaikomas specialistas R. �-a- surašė tokias kainas, kokių
pageidavo šis ieškovas.
Kasatorė taip pat nurodo, kad ji su R. K. , D. G. nebuvo susitarusi daryti
nusikalstamą veiką, jų nepažinojo, o jos
susitarimai su P. K. A. , R. K. ir D. G. klastoti dokumentus neįrodyti. Kasatorės teigimu,
kaltinimas dėl bendrininkavimo klastojant dokumentus grindžiamas prieštaringais
P. K. A. parodymais nuosprendyje nenurodant, kokiais ir
kada duotais jo parodymais vadovautasi. Be to, P. K. A. kaip
liudytojas nebuvo apklaustas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme,
taip pat, pažeidžiant BPK 291 straipsnio nuostatas, teisiamajame posėdyje nebuvo
balsu perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nors gynyba to
prašė.
Kasatorės tvirtinimu, dokumento suklastojimas
suprantamas tiek kaip viso netikro dokumento pagaminimas, tiek kaip tikro
dokumento atskirų dalių pakeitimas ar iškraipymas, ištrynimas ar kitu būdu
dokumento teksto ar jo dalies pašalinimas padarant taisymus. PVM sąskaitos-faktūros,
kurias išrašė UAB „ELSIS biuro sistemos“ 2007 m. gegužės 7 ir 8 d. ir kurias ji
perdavė buhalterijai, nėra suklastotos, jose nėra taisymų, trynimų, pakeitimų,
iškraipymų. Šie dokumentai pagrįstai išrašyti, galiojantys, juose nurodyti
daiktai bei jų vertė įtraukti į UAB „Senasis akvedukas“ apskaitą.
Kasatorė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta būtinybė
išrašyti sąskaitas-faktūras tą pačią dieną, kai gaunamos prekės, – sąskaita
gali būti išrašyta ir ta data, kai buvo sutarta dėl pirkimo.
Kasaciniu skundu nuteistoji UAB „Senasis akvedukas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos
teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK
20 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, priimti išteisinamąjį
nuosprendį arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Kasatorė taip pat prašo
panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendį,
kuriuo UAB „Senasis akvedukas“ nuteista pagal BK 20
straipsnio 1 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį. Be to, kasatorė prašo panaikinti ir
nuosprendžio dalį, kuria yra patenkintas civilinis ieškinys priteisiant
ieškovams 50 953,16 Lt.
Pirmiausia UAB „Senasis
akvedukas“ kasaciniame skunde dėstomi iš esmės analogiški nuteistosios A. P. kasacinio skundo argumentams teiginiai dėl kompiuterio
programų įsigijimo teisėtumo, jų licencijų, kainų.
UAB „Senasis akvedukas“ kasaciniame
skunde taip pat nurodoma, kad bendrovė nepagrįstai nuteista, nes ji visas
kompiuterio programas įsigijo teisėtai, už jas šių platintojams sumokėjo,
buvusi bendrovės direktorė A. P. pavedimų veikti
neteisėtai nedavė, o bendrovė už kompiuterio programų laikymą naudos negavo.
Kasaciniame skunde teigiama, kad kompiuterio programų laikymas juridiniam
asmeniui priklausančiuose kompiuteriuose nėra nusikalstama veika BK 192 straipsnio
2 dalies bei Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo normų prasme. Skunde taip
pat tvirtinama, kad teismas, nuteisdamas UAB „Senasis
akvedukas“, neanalizavo jos kaltės, o iš A. P. kaltinimo
tik mechaniškai perkėlė visas kaltinimo formuluotes.
Be to, UAB „Senasis
akvedukas“ kasaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje civiliniu ieškiniu
prašoma priteisti negautas pajamas, kurias teismas vertina kaip žalą, ne
autoriams, bet ieškovams – juridiniams asmenims, nors negautų pajamų priteisimo
klausimas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Kasaciniame skunde
taip pat teigiama, kad turtinės žalos galėjo patirti tik kompiuterio programų
autoriai – fiziniai asmenys, nes juridiniai asmenys jų nekuria. Civiliniai
ieškovai, jų atstovas nepateikė teismui įrodymų, kokiu pagrindu įgijo teisę
atstovauti kompiuterio programų kūrėjams – fiziniams asmenims ir ginti jų
teises.
Nuteistųjų A. P. kasacinis
skundas atmestinas, UAB „Senasis akvedukas“ kasacinis
skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kasacinių skundų turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų
ribų

            Nuteistoji
A. P. kasaciniame skunde nurodo, kad: ji, kaip UAB „Senasis akvedukas“ vadovė, pagal savo pareigines nuostatas
neturėjo tiesiogiai užsiimti kompiuterių programų panaudojimo kontrole – tuo
rūpinosi specialus asmuo, atsakingas už kompiuterio programų įsigijimą, – P. K. A. bei bendrovės samdomas kompiuterių priežiūros
specialistas V. S. ; yra sričių, už kurias įmonės vadovas
atsakingas pagal pareigas nepriklausomai nuo to, numatyta tai jo pareigybės
nuostatose ar ne, tačiau už autorių teisių pažeidimus atsakomybės ūkio subjektų
vadovams nenumatyta; ji su R. K. , D. G. nebuvo
susitarusi daryti nusikalstamą veiką, jų nepažinojo ir pan.
UAB „Senasis akvedukas“ kasaciniame
skunde teigiama, kad bendrovė visas kompiuterio programas įsigijo teisėtai, už
jas šių platintojams sumokėjo, buvusi bendrovės direktorė A.
P. pavedimų veikti neteisėtai nedavė, o bendrovė už kompiuterio programų
laikymą naudos negavo, kad civiliniai ieškovai, jų atstovas nepateikė įrodymų,
kokiu pagrindu jie įgijo teisę atstovauti kompiuterių programų kūrėjams –
fiziniams asmenims, ginti jų teises ir pan.
Taigi kasatoriai šiais ir panašiais
teiginiais iš esmės neigia pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvadas
dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės
instancijos teismas įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių
paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio
1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą,
padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3
dalis), arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio
2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant
byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį
įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos
aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos
teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir
faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai,
kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei
įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali
teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo
įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių
tokių pasiūlymų atmetimas šioje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos
teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu
nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Nuteistoji A. P. kasaciniame skunde taip pat teigia, kad nagrinėjant jos bylą buvo pažeistos BPK 7
straipsnio nuostatos, nes teismai vadovavosi tik kaltinimo pateiktais
argumentais, neanalizavo gynybos pateiktų įrodymų, neigiančių jos (kasatorės)
kaltę. Be to, abiejų nuteistųjų kasaciniuose skunduose iš esmės nurodyti
analogiški argumentai dėl kompiuterio programų įsigijimo teisėtumo, jų
licencijų. Pažymėtina, kad A. P. ir UAB „Senasis
akvedukas“ tokių argumentų savo apeliaciniuose skunduose nenurodė, todėl
jie apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėti. Tuo tarpu pagal
baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį
ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės
instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Dėl to šie kasatorių
argumentai turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso
įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos
teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, šie
nuteistųjų A. P. ir UAB „Senasis
akvedukas“ kasacinių skundų teiginiai išplėstinės septynių teisėjų
kolegijos paliekami nenagrinėti.

Dėl nuteistosios A. P. skundo argumentų dėl BK 192 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymių

Esminis nuteistosios A. P. argumentas,
neigiant savo kaltę dėl neteisėtų kompiuterio programų kopijų laikymo
komerciniais tikslais, yra tas, kad,
pasak jos, apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas ją už šią nusikalstamą
veiką, neišsamiai ir tendencingai aiškino kompiuterio programų laikymo
komerciniais tikslais sampratą.
Pagal BK
192 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo,
meno ar kitokį kūrinį ar jo dalį arba importavo, eksportavo, platino, gabeno ar
laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė
pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą (2000
m. rugsėjo 26 d. redakcija). Vadinasi, baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK
straipsnį už literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio (pvz. , kompiuterio
programų) ar jo dalies neteisėtų kopijų importą, eksportą, platinimą, gabenimą ar
laikymą kyla tuo atveju, kai veikos padarytos komercijos tikslais, t. y.
tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant gauti ekonominės ar komercinės naudos.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi
nuomonės, jog komercijos tikslai tai yra tikslai, susiję su veikla, kuri
vykdoma ne tik tiesiogiai pajamoms, pelnui ar kitokiai turtinei naudai gauti,
bet ir veikla, kuri netiesiogiai susijusi su pajamų gavimu (komercine–ūkine
veikla), pvz. , bendrovės darbuotojai neteisėtas kompiuterio programų kopijas
naudojo darbui ir taip gavo ekonominės naudos, nes šios programos padėjo
operatyviau atlikti pavestus darbus, gauti didesnių pajamų (kasacinės bylos Nr.
2K-7-201/2008, 2K-265/2008, 2K-538/2009).
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, visapusiškai ištyrę ir
įvertinę įrodymų visetą, nustatė, kad, A. P. , būdama UAB „Senasis akvedukas“ direktorė ir atsakinga už jos veiklą, 2005 m. vasario 5 d. –2007 m. gegužės 24 d.
bendrovės buveinėje komerciniais tikslais, siekdama UAB ,,Senasis akvedukas“
ekonominės–komercinės naudos, bendrovės kompiuterių sisteminiuose blokuose
laikė neteisėtai atgamintas kompiuterio programų kopijas, kurių bendra vertė 2007 m. gegužės 24 d. buvo
68 820,12 Lt. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Senasis
akvedukas“ neteisėtai atgamintas kompiuterio programų kopijas naudojo savo
veikloje siekdama geresnių darbo rezultatų, t. y. jos buvo naudojamos gamybos
procese siekiant gauti naudos. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas,
teisingai nurodęs, kad bendrovė, vykdydama
komercinę–ūkinę veiklą ir neteisėtai naudodama kompiuterio programas,
tiesiogiai iš šių programų pajamų negavo, tačiau tokių programų naudojimas buvo
susijęs su komercine veikla ir siekimu pelningai plėtoti šią veiklą bei gauti
pelno, motyvuotai konstatavo, kad UAB „Senasis akvedukas“ kompiuterių sisteminiuose blokuose
neteisėtai atgamintos kompiuterių programos buvo laikomos komercijos tikslais.
Atsižvelgusi
į išdėstytus argumentus, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad
pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistosios A. P. nusikalstama
veika teisingai kvalifikuota pagal BK 192 straipsnio 1 dalį.

Dėl kasatorės A. P. skundo
argumentų dėl jos veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300
straipsnio 1 dalį

Kasatorė tvirtina, kad dokumento
suklastojimas suprantamas tiek kaip viso netikro dokumento pagaminimas, tiek
kaip tikro dokumento atskirų dalių pakeitimas ar iškraipymas, ištrynimas ar
kitu būdu dokumento teksto ar jo dalies pašalinimas padarant taisymus. Anot
jos, PVM sąskaitos-faktūros, kurias išrašė UAB „ELSIS biuro sistemos“ 2007 m.
gegužės 7 ir 8 d. ir kurias ji perdavė buhalterijai, nėra suklastotos, jose
nėra taisymų, trynimų, pakeitimų, iškraipymų. Kasatorė taip pat atkreipia
dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta būtinybė išrašyti sąskaitas-faktūras tą
pačią dieną, kada gaunamos prekės.
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas,
kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą
ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar
realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir
jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas
pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento
turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik
patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje
įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant
melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro
dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento
suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško
dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas
tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į
teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai
turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam
tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina
tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba
kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis
patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį
dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą.
Nuteistosios
A. P. baudžiamojoje byloje, remiantis joje esančiais
įrodymais, nustatyta, kad: išrašyti kompiuterio programų įsigijimo PVM
sąskaitas-faktūras jose nurodant ankstesnę programų įgijimo datą P. K. A. paprašė A. P. ; P. K.
A. , pildydamas A. P. prašymą dėl PVM sąskaitų-faktūrų
jose nurodant ankstesnę kompiuterio programų įgijimo datą dėl to susitarė su R. K. , o šis – su D. M. G. , kuri
ir išrašė sąskaitas, kaip to buvo prašoma; atvykusi pas D. M.
G. į UAB „ELSIS biuro sistemos“, A. P. pasirašė PVM
sąskaitas-faktūras ir jas pasiėmė; A. P. , vengdama galimos
atsakomybės sau ir UAB „Senasis akvedukas“ iš D. M. G. pasiimtas PVM sąskaitas-faktūras pateikė policijos
pareigūnams. Vadinasi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai motyvuotai
konstatavo, kad A. P. , susitarusi su UAB „V-eta“
direktoriumi P. K. A. daryti nusikalstamą veiką, turėdama
tikslą suklaidinti teisėsaugos instituciją, kad UAB ,,Senasis akvedukas“
išvengtų atsakomybės už autorinių ir gretutinių teisių pažeidimą ir nepatirtų
su tuo susijusių nuostolių, organizavo dokumentų suklastojimą bei panaudojo
juos.
Nagrinėjamos
bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės
vertės mokesčio įstatymą PVM sąskaita-faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant
patiekus prekes ar suteikus paslaugas, išskyrus ilgalaikių paslaugų teikimo,
ilgalaikio elektros energijos, dujų, šilumos ir kitų rūšių energijos tiekimo ir
kitus centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus atvejus; be kitų
rekvizitų, PVM sąskaitoje-faktūroje privalo būti nurodyta PVM sąskaitos-faktūros
išrašymo data, taip pat prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji
nesutampa su PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data (79 straipsnio 2 dalis, 80 straipsnio
1 dalies 1, 8 punktai). Taigi įstatymas, kaip ir teigia kasatorė, nedraudžia
PVM sąskaitą-faktūrą išrašyti ne prekių įsigijimo dieną, tačiau nenumato
galimybės išrašyti sąskaitą nurodant joje netikrą (atgalinę) jos išrašymo datą,
taip pat galimybės joje nurodyti netikrą (atgalinę) prekių įsigijimo datą – net
ir tuo atveju, jeigu PVM sąskaita-faktūra išrašoma vėliau, joje nurodoma tikra
sąskaitos išrašymo ir prekių įsigijimo data.
Atsižvelgusi
į išdėstytus argumentus, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad
nuteistosios A. P. nusikalstama veika teisingai
kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl kasatorės A. P. argumentų
dėl BPK 291 straipsnio nuostatų pažeidimo

Kasatorė
teigia, kad P. K. A. kaip
liudytojas nebuvo apklaustas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme,
taip pat, pažeidžiant BPK 291 straipsnio nuostatas, teisiamajame posėdyje nebuvo
balsu perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nors gynyba to
prašė.
Pirmiausia
pažymėtina, kad BPK 291 straipsnio nuostatos reglamentuoja įrodymų paskelbimo
tvarką sutrumpinto jų tyrimo atveju. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje
sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, todėl pirmosios instancijos
teismas kasatorės nurodyto BPK 291 straipsnio nuostatų nepažeidė ir
negalėjo pažeisti.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai
baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys,
kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės
baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK
numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu
atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus
įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų
bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu
(BPK 20 straipsnis).
Taip pat pažymėtina, kad pagal baudžiamojo
proceso įstatymą teismo nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais
įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1
dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši BPK nuostata neturi būti
suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais
kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame
posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek
surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus
privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose
nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir
liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme,
nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes;
byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo
pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo
parodymai, kaip liudytojai gali būti apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo
metu atlikę pareigūnai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus
bei apžiūrėti daiktus. Vadinasi, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo
pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo
parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik
patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės bylos Nr. 2K-450/2007,
2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-179/2010) ir jie gali būti reikšmingi teismui
tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų,
nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą,
byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus. Taigi kaltinamojo,
nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo
pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali
turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų
įvertinimui.
Iš
baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. rugsėjo 8
d. teisiamajame posėdyje balsu perskaitė P. K. A. kaip
liudytojo ir įtariamojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui duotus
parodymus ir, pažeisdamas BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 dalies,
301 straipsnio 1 dalies nuostatas, jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Kita
vertus, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4
dalies nuostatomis, turėjo teisę ir galėjo teismo posėdyje perskaityti liudytojo
P. K. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui duotus
parodymus byloje esantiems įrodymams patikrinti. Iš baudžiamosios bylos taip
pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai
išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl dokumentų klastojimo organizavimo ir
teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus
duomenis, t. y. apklausė kaltinamąją A. P. , kaltinamosios
UAB „Senasis akvedukas“ atstovą, liudytojus V. Ž. , A. K. (K. ), M.
L. , D. U. , B. A. , A.
L. , J. S. , D. G. , E.
V. , V. S. , D. K. , S. R. , R. K. , D. M.
G. , A. P. , specialistus R. �-ą, V. Valukonį,
A. �-darį, balsu perskaitė P. K. A. kaip
liudytojo ir įtariamojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, įtariamosios
A. P. , liudytojų V. Ž. , A. K. , M. L. , D. U. ,
B. A. , A. L. , J. S. ,
D. G. , E. V. , V. S. ,
D. K. , S. R. , T.
V. , R. K. , D. M. G. ikiteisminio
tyrimo metu duotus parodymus, specialisto R. �-o ikiteisminio tyrimo metu
duotus paaiškinimus, dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Teismas,
vertindamas įrodymus dėl dokumentų klastojimo organizavimo, laikėsi BPK 20 straipsnio
5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje,
analizavo nuteistąją A. P. ir teisinančius, ir kaltinančius
įrodymus. Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų,
apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados
dėl dokumentų klastojimo organizavimo, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis
atmetė kitus – A. P. teisinančius – įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą apeliacine tvarka, nuosprendyje
teisingai nurodė, kad, P. K. A. negalint dalyvauti
teisiamajame posėdyje dėl to, jog jis negyvena Lietuvoje, pirmosios instancijos
teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, „ turėjo įstatyminį pagrindą (BPK
276 straipsnio 4 dalis) perskaityti balsu šio liudytojo ikiteisminio tyrimo
metu duotus parodymus“, taip pat tai, kad P. K. A. parodymai
atitinka liudytojų R. K. bei D. M. G. parodymus,
tačiau pirmosios instancijos teismo padaryto BPK 276 straipsnio 1 dalies 1
punkto, 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo neištaisė ir
nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas
apkaltinamąjį nuosprendį, galėjo vadovautis P. K. A. ikiteisminio
tyrimo pareigūnui, prokurorui duotais parodymais.
Kita vertus, išplėstinė septynių teisėjų
kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šioje byloje padarytų BPK 276 straipsnio
1 dalies 1 punkto, 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų nebuvo
suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamosios teisės ir (ar) tai nesukliudė
teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.
Dėl to BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 dalies, 301 straipsnio 1
dalies nuostatų pažeidimas nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytinas esminiu
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, dėl kurio reikėtų keisti ar naikinti
šioje byloje priimtus teismų sprendimus.

Dėl kasatorės UAB „Senasis
akvedukas“ skundo argumentų dėl BK 20 straipsnio 1, 2 dalių
taikymo

UAB „Senasis akvedukas“ kasaciniame skunde teigiama, kad teismas, nuteisdamas UAB „Senasis
akvedukas“, neanalizavo jos kaltės ir iš A. P. kaltinimo
tik mechaniškai perkėlė visas kaltinimo formuluotes. Taigi UAB „Senasis
akvedukas“ kasaciniame skunde, nors tiesiogiai ir nenurodoma, iš esmės
teigiama, kad buvo netinkamai pritaikytos BK 20 straipsnio 1, 2 dalių
nuostatos.
Pagal baudžiamąjį įstatymą juridinis asmuo atsako
tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje nustatyta
juridinio asmens atsakomybė. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas
nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens
naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio
asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje,
turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio
asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą (BK 20 straipsnio 1, 2
dalys). Vadinasi, juridinis asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn
tik tuo atveju, jeigu: 1) fizinis asmuo padarė nusikalstamą veiką; 2) fizinis
asmuo nusikalstamą veiką padarė juridinio asmens naudai ar interesams,
veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu; 3) jeigu toks fizinis asmuo
eina tam tikras vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam
asmeniui arba priimti įmonės vardu sprendimus, kontroliuoti juridinio asmens
veiklą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje naudos požymis suprantamas kaip
susijęs su materialinės naudos užtikrinimu, o interesų užtikrinimas – kaip
reiškiantis kitų (ne materialinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Šis
požymis padeda kvalifikuoti veiką ir leidžia nustatyti, kada fizinio asmens
padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens
nusikalstama veika, t. y. kai iš tokios veikos juridinis asmuo turi konkrečios
naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia
veika ir jos sukuriamais padariniais. Juridiniam asmeniui baudžiamoji
atsakomybė gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, gavo juridinis asmuo naudos
ar ne. Paprastai asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo
atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 3
dalis). Juridinio asmens kaltė
sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais,
kalte, tačiau jo kaltumas turi būti įrodytas BPK nustatyta tvarka (kasacinė
byla Nr. 2K-269/2010).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. P. , nuo 2005 m. sausio 21 d. būdama UAB ,,Senasis
akvedukas“ direktorė, turėdama teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti
sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą,
organizavo dokumentų suklastojimą bei panaudojo juos (BK 24 straipsnio 4 dalis,
300 straipsnio 1 dalis), taip pat organizavo neteisėtą kompiuterio programų
atgaminimą ir komercijos tikslais laikė įmonės UAB „Senasis
akvedukas“ kompiuterių sisteminiuose blokuose neteisėtai atgamintas kompiuterių
programų kopijas (BK 24 straipsnio 4 dalis, 192 straipsnio 1 dalis), kurių
bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL dydį. Vadinasi,
byloje buvo nustatyti A. P. kaip fizinio asmens
specifiniai požymiai, esantys viena iš privalomų juridinio asmens patraukimo
baudžiamojon atsakomybėn sąlygų. Byloje taip pat nustatyta kita būtina sąlyga –
A. P. veikė UAB „Senasis akvedukas“ vardu
ir veikos buvo padarytos šios bendrovės naudai bei interesais. BK 192
straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šiuose
straipsniuose numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Taigi šioje byloje
yra visos BK 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos juridinio asmens baudžiamosios
atsakomybės sąlygos.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, išplėstinė
septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje
baudžiamasis įstatymas UAB „Senasis akvedukas“ pritaikytas
tinkamai – A. P. nusikalstamų veikų ryšys su UAB „Senasis akvedukas“ yra pakankamas ir šios bendrovės, kaip
juridinio asmens, baudžiamajai atsakomybei kilti.

Dėl kasatorės UAB „Senasis
akvedukas“ skundo argumentų dėl civilinio ieškinio išnagrinėjimo

UAB „Senasis akvedukas“ kasaciniame skunde nurodoma, kad šioje
byloje civiliniu ieškiniu prašoma priteisti negautas pajamas, kurias teismas
vertina kaip žalą, ne autoriams, bet ieškovams – juridiniams asmenims, nors
negautų pajamų priteisimo klausimas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso
tvarka.
Pagal
baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės
ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam
(kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį
ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje,
įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai
nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių
sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso
normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas,
priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio
ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą
civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio
ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar
negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,
gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą
dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 113 straipsnis,
115 straipsnio 1, 2 dalys). Vadinasi, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje
gali būti paliekamas nenagrinėtas tuo atveju, kai negalima civilinio ieškinio
tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus
papildomos medžiagos.
Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto
netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir
negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
P-inė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali
tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6. 249 straipsnio 1 dalis).
Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo
numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs,
jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kartu pažymėtina, kad negautos pajamos
turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis
pajamomis.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, išplėstinė
septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas
pagrįstai negautas pajamas traktavo kaip turtinę žalą. Kita vertus, iš
baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas
civiliniams ieškovams turtinę žalą (negautas pajamas), vadovavosi specialisto
R. �-o 2007 m. liepos 24 d. išvadoje Nr. S-07-07-24/01 nurodytomis kompiuterio
programų kainomis. O iš specialisto R. �-o paaiškinimų pirmosios instancijos
teisme matyti, kad jis šioje išvadoje nurodė didmenines kainas, o ne, kaip to
reikalaujama BK 192 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, mažmenines kompiuterio
programų kainas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialisto V. Valukonio išvadoje, „BMS M-apolis“ rašte nurodytos
kainos skiriasi nuo specialisto R. �-o išvadoje nurodytų kainų. Vadinasi,
apeliacinės instancijos teismas, neatidėjęs bylos, negavęs papildomos
medžiagos, negalėjo tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, todėl, priimdamas
apkaltinamąjį nuosprendį, turėjo vadovautis BPK 115 straipsnio 2 dalies
nuostatomis pripažinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui teisę į ieškinio
dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio,
susijusio su turtine žala, dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamos
bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad civilinių ieškovų „Autodesk
Incorpareted“, „M-rosoft“ korporacijos, „Adobe Systems Incorpareted“ teisė
reikšti pretenzijas ir reikalauti atlyginti turtinę žalą yra pagrįsta byloje
pateiktais dokumentais (T. 3, b. l. 10–192; T. 5, b. l. 72–124).
Taigi, išplėstinės septynių teisėjų kolegijos
nuomone, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, išspręsdamas
civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, pažeidė BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio
1 dalies, 115 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Šie BPK pažeidimai pripažįstami
esminiais, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir
priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės
instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo iš UAB „Senasis akvedukas“ turi būti panaikinta civiliniams
ieškovams „Autodesk Incorpareted“, „M-rosoft“ korporacijai, „Adobe Systems
Incorpareted“ pripažįstant teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl
ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat
atkreiptinas dėmesys į tai, kad neišspręstas turtinės žalos dydis neturi įtakos
nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes bet kuriuo atveju kompiuterio
programų kaina gerokai viršija 100 MGL dydžio sumą, reikalingą baudžiamajai
atsakomybei pagal BK 192 straipsnio 1 dalį atsirasti.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija,
atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nuosprendį dėl
nuteistosios UAB „Senasis akvedukas“
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį
dėl 29 743,08 Lt, 18 394,60 Lt, 2815,48 Lt priteisimo iš civilinio atsakovo UAB
„Senasis akvedukas“ turtinei žalai atlyginti.
Pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo
patenkinimą civiliniams ieškovams „Autodesk
Incorporated“, „M-rosoft“ korporacijai ir „Adobe Systems Incorporated“, klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti
nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Likusią apeliacinės instancijos teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendžio
dalį palikti galioti nepakeistą.
Nuteistosios A. P. kasacinį
skundą atmesti.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt