TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
2
2. 4. Papirkimas (BK 227 straipsnis)

Jeigu valstybės tarnautojas nepriima duodamo
kyšio dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika
laikoma baigtu nusikaltimu arba baudžiamuoju nusižengimu.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-163/ 2011
                                                                          Teisminio
proceso Nr. 41-1-237-10
                                                                                       Procesinio sprendimo
kategorijos: 1. 2. 19. 3;
2. 6. 7. 1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS


NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 29 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko A-o K-aus, D-os B-ės ir pranešėjo
V-aus �-os,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio
24 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 3 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio
bauda.
Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis,
kuria nuteistojo E. N. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo V. �-os pranešimą,

n u s t a t ė :

E. N. nuteistas už tai, kad siekė papirkti valstybės tarnautoją duodamas
jam mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį: 2010 m. vasario 12 d. , apie 11. 15
val. , �-e, ties namu, esančiu Vilniaus g. 27, stovėjusiame policijos
tarnybiniame automobilyje „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas papirkti valstybės tarnautojus –
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato P-ulių rinktinės 2-osios
kuopos 1-ojo būrio vadą V. L. (V. L. ) ir vyresnįjį patrulį R. M. ,
davė jiems mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 50 Lt, padėdamas pinigus į atvirą
vietą tarp priekinių automobilio sėdynių, taip siekdamas neteisėtos valstybės
tarnautojų veikos, vykdant įgaliojimus, t. y. kad jie įstatymų nustatyta tvarka
nesurašytų nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123
straipsnio 1 dalį už transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimą.
Kasaciniame skunde nuteistasis E. N.
prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d.
nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartį, jį išteisinti, baudžiamąją bylą
nutraukti.
Nuteistasis neigia, kad jis padarė
nusikalstamą veiką. Kasatoriaus teigimu, jis neturėjo tikslo duoti kyšio,
tačiau teismas to nesiaiškino ir nesurinko duomenų, kurie patvirtintų
susiformavusią tyčią duoti kyšį pareigūnui, norint palenkti jį neatlikti
pareigos surašyti pažeidimo protokolą. Nuteistojo manymu, motyvas ir tikslas
yra būtini papirkimo sudėties požymiai, tačiau jie nebuvo nustatyti pirmosios
instancijos teisme. Kasatoriaus nuomone, kyšio davimas nebuvo baigtas ir jo
veika turėjo būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas papirkti. Pasak nuteistojo,
pirmosios instancijos teismo išvada dėl veikos baigtumo prieštarauja teismų
praktikai, pagal kurią kyšio davimas laikomas baigtu, kai kyšis duodamas
valstybės tarnautojui, o šis jį priima, todėl, kai valstybės tarnautojas
atsisako siūlomo kyšio, papirkėjo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip
pasikėsinimas papirkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.
2K-612/2004).
Kasatorius skunde nurodo, kad teismų
išvados nepagrįstos išsamiais ir nuosekliais įrodymais, kilusios abejonės
nebuvo vertinamos kaltinamojo naudai, pirmenybė buvo teikiama liudytojų
parodymams vien dėl to, kad jie yra policijos pareigūnai, kaltinamojo versija
buvo atmesta be pagrįstų įrodymų. Dėl tokių teismo veiksmų, nuteistojo teigimu,
buvo pažeisti rungimosi ir nekaltumo prezumpcijos principai. Be to, teismai
neapklausė visų įvykio liudytojų, neatliko visų tyrimo veiksmų, nukrypo nuo
teismų praktikos kyšininkavimo bylose. Kasatorius teigia, kad teismas
nepagrįstai rėmėsi vien liudytojų (policijos pareigūnų), kurie buvo
suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais. Kasatorius skunde tvirtina, kad jo
kaltę paneigia prieštaringi policijos pareigūnų ir liudytojos R. V.
parodymai bei faktas, kad ant 50 Lt kupiūros nebuvo rasti jo pirštų atspaudai.
Kasaciniame skunde pažymima, kad dėl išryškėjusių prieštaravimų byloje yra
būtinas įrodymų tyrimo atnaujinimas, eksperimento atlikimas.
Kasatorius manymu, policijos pareigūnai
nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio
reikalavimų, nes, įtarę kasatorių papirkimu, privalėjo išsaugoti
administracinio teisės pažeidimo protokolą tokį, koks jis iki tol buvo, ir toliau
jo nepildyti. Taip pat, pasak kasatoriaus, buvo pažeistos ATPK normos, kuriose
nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas pažeidimo
vietoje.
Atsiliepime
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras
G-a- G-a- prašo nuteistojo E. N. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras
atsiliepime nurodo, kad kasacinis skundas grindžiamas tais pačiais teiginiais,
kaip ir apeliacinis skundas; apeliacinio skundo teiginiai apeliacinės
instancijos teismo buvo motyvuotai atmesti. Pasak prokuroro, nesutikdamas su
pirmosios instancijos teismo išvadomis, kasatorius turi ginčyti apeliacinio
teismo argumentus, o ginčydamas apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį,
motyvuotai pagrįsti savo nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo pozicija.
Prokuroras
atsiliepime nurodo, kad kasatorius neigia bet kokį pinigų siūlymo bei palikimo
policijos tarnybiniame automobilyje faktą, tačiau jis neneigia nustatytų
esminių aplinkybių: kad jo vairuojamas automobilis pareigūnų buvo sustabdytas
dėl per smarkiai užtamsintų langų, kad pažeidimą jis pripažino, kad dėl jo buvo
pakviestas į policijos automobilį administracinio teisės pažeidimo protokolui
užpildyti, kad toks protokolas buvo rašomas. Apeliacinės instancijos teismas
pateikė motyvuotas išvadas, kodėl E. N. versiją atmeta ir kodėl tiki
pažeidėją sulaikiusių pareigūnų parodymais. Prokuroro teigimu, kasatoriaus
samprotavimai apie tai, kad jį policijos pareigūnai apkalbėjo, kaltindami kyšio
davimu, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, nes pareigūnai nėra
susiję jokiais ankstesniais tarnybiniais ar buitiniais priešiškais ryšiais, neužfiksuota
jokių tarpusavio konfliktų, todėl jie neturėjo pagrindo kerštauti kasatoriui.
Prokuroras, aiškindamas Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir
2 punkto, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teigia, kad policijos
pareigūnas privalo reaguoti į daromą bet kokį teisės pažeidimą ar nusikaltimą
ir negali nusišalinti nuo pareigų vykdymo vien dėl to, kad pažeidėją sustabdė
dėl vieno pažeidimo, o jį aiškinantis ir dokumentuojant buvo padarytas naujas.
Prokuroro manymu, tai kad ant paimtos pinigų kupiūros esantys pirštų pėdsakai
pasirodė netinkami asmens identifikavimui, nepaneigia E. N. kaltės, nes jo
kaltė įrodyta kitais duomenimis. Prokuroras pažymi, kad paperkamam asmeniui
kyšis gali būti duodamas tiek iki tam tikro pageidaujamo valstybės tarnautojo
veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek po to, todėl veikos
kvalifikavimui neturi reikšmės, kada duodamas kyšis: prieš ar po pageidaujamų
veiksmų atlikimo ar neatlikimo. Atsižvelgiant į tai, pasak prokuroro,
kasatoriaus teiginiai dėl būtinumo nutraukti administracinio teisės pažeidimo protokolo
pildymo procedūrą nėra sietini su papirkimą reglamentuojančios normos turiniu,
be to, jie prieštarauja kelių patrulių veiklą reglamentuojančioms normoms. Prokuroro
nuomone, pareigūnų tariamai padaryti pažeidimai surašant protokolą nėra šios
bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat jie nėra susiję su E. N. pateiktu
kaltinimu dėl pareigūnų papirkimo. Prokuroro manymu, E. N. nusikalstama veika
pagrįstai kvalifikuota kaip baigta pagal BK 227 straipsnio 3 dalį.
Prokuroras
atsiliepime nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į apeliacinio
skundo argumentus, apsvarstė klausimą, ar tikslinga atlikti apelianto prašomą
papildomą įrodymų tyrimą bei papildomai apklausti liudytoją, ir tokius prašymus
motyvuotai atmetė. Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas teisingai
įvertino apskųstą nuosprendį ir be papildomo įrodymų tyrimo, nes byloje buvo
surinkta pakankamai vienas kitą papildančių duomenų. Prokuroras atkreipia
dėmesį į tai, kad procese dalyvavo gynėjas, nuteistajam taip pat buvo leista
pasisakyti, garantuotas lygiavertis rungimosi principas, nebuvo užfiksuota
jokių teisės į gynybą pažeidimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės
instancijos teismas pažeidė BPK reikalavimus, reglamentuojančius bylų
nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje tvarką.
Kasacinis
skundas atmestinas.

Dėl BK 227 straipsnio 3 dalies taikymo

Byloje nustatyta, kad E. N. 2010 m. vasario 12 d. ,
siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, davė jiems mažesnės negu 1 MGL vertės
kyšį – 50 Lt, padėdamas pinigus į atvirą vietą tarp priekinių automobilio
sėdynių; valstybės tarnautojai (policininkai) to kyšio nepriėmė – vienas iš jų
tuos pinigus padėjo ant automobilio skydo ir apie įvykį telefonu informavo
Vyriausiojo policijos komisariato budėtoją. Kasatorius skunde teigia, kad jo
nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir
227 straipsnio 3 dalį, kaip pasikėsinimas papirkti, ir daro nuorodą į teismų
praktiką, paminėdamas bylą Nr. 2K-612/2004. Kasacinės instancijos teismo
teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo E. N. nuoroda į kasacinę bylą yra
tiksli: šioje nutartyje analogiška situacija buvo teisiškai įvertinta kaip
pasikėsinimas papirkti ir nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK
22 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį. Tačiau teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinė nutartis byloje buvo priimta 2004 m.
lapkričio 16 d. , o dabar teismų praktika šiuo klausimu yra pasikeitusi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius 2007 m. sausio 4 d.
aprobavo Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės
tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose apibendrinimo
apžvalgą. Šios apžvalgos išvadų 21 punkte nurodyta: jeigu valstybės
tarnautojas, jam prilygintas asmuo ar tarpininkas duodamo kyšio nepriima dėl
aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika
kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
Analogišką teismų praktiką patvirtina ir po šios apžvalgos priimti teismų
sprendimai (pavyzdžiui, kasacinė nutartis byloje Nr. 2K- 53/2008). Dėl to
teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. N. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimas
pagal BK 227 straipsnio 3 dalį visiškai atitinka tiek šios BK normos
dispoziciją, tiek teismų praktiką, t. y. baudžiamasis įstatymas pagal byloje
nustatytas aplinkybes pritaikytas tinkamai, o priešingas kasatoriaus teiginys
yra nepagrįstas.

Dėl kitų
nuteistojo E. N. kasacinio skundo argumentų

Nemažai nuteistojo E. N. kasacinio skundo argumentų
skirti teismo nustatytoms aplinkybėms paneigti – kasatorius skunde neigia patį
nusikalstamos veikos padarymo faktą ir pan. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog
tokio pobūdžio argumentai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, nes BPK 376
straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina
apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Teismo išvadų
apie bylos aplinkybes pagrįstumas gali būti ginčijamas tik apeliacine tvarka.
Ši byla pagal nuteistojo skundą apeliacine tvarka jau išnagrinėta. Be to,
kasatorius skunde tvirtina, kad teismas atliko ne visus, jo nuomone, būtinus
procesinius veiksmus ir tai sutrukdė teismui išsamiai ištirti bylą. Teisėjų
kolegija sprendžia, kad ir šis kasatoriaus argumentas yra nepagrįstas, nes iš
bylos duomenų matyti, jog teismas tinkamai nustatė visas bylai išspręsti
reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką būdą,
tikslą, ją padariusį asmenį ir kt.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar
keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo kasaciniame skunde nurodytų
motyvų nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo
proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n
u t a r i a :

Nuteistojo E. N. kasacinį skundą atmesti.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt