TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Baudžiamoji byla Nr
2. 9. Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių
naudojimo taisyklių pažeidimas
(BK 270 straipsnio 3 dalis)

V- neteisėto miško iškirtimo faktas ir
padarytos turtinės žalos įvertinimas pagal iškirstos medienos kietmetrius nėra
pakankamas pagrindas išvadai, kad padaryta BK 270 straipsnyje nurodyta žala
gyvūnijai, augmenijai ar aplinkai. Konstatuojant tokių padarinių buvimą,
atsižvelgtina ne tik į materialinių nuostolių dydį, bet ir į aplinkos apsaugos
taisyklių pažeidimo, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems
buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mastą, galimybes atkurti tai, kas buvo
suniokota, sužalota ir pan.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-54/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
1. 2. 14. 1; 1. 2. 24. 1; 2. 1. 7. 4


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2011
m. kovo 1 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininkės D-os B-ės, V-aus �-os ir pranešėjo O-o
F-o, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L.
kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo
2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 8 d.
nutarties.
Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio
2 d. nuosprendžiu A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda,
pagal BK 270 straipsnio 3 dalį – 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis
BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos
apėmimo būdu ir A. L. nustatyta galutinė subendrinta 16 MGL (2080 Lt) dydžio
baudos bausmė. Nustatytas šešių mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti,
skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš A. L. konfiskuotas
benzininis pjūklas „Husqvarna 254“. Iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo A. L.
palikta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri
panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 8 d. nutartimi nuteistojo
A. L. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir
susipažinusi su byla,

nustatė:

A. L. nuteistas
už tai, kad 2009 m. gruodžio 27–28 dienomis Kretingos r. , K. V.
priklausančiame miške (duomenys
neskelbtini), neturėdamas leidimo pjauti miško, panaudodamas benzininį
pjūklą „Husqvarna 254“, nupjovė 4 egles bei 5 pušis, iš viso – 6,359 kietmetrio
žalių medžių, kuriuos 2009 m. gruodžio 30 d. , apie 10. 00 val. ,
ištempė iš miško ir juos pagrobė; taip padarė nukentėjusiajai K. V. 635,90 Lt
turtinės žalos. Taip pat šia neteisėta veika, neturėdamas leidimo kirsti miško,
neteisėtai nupjaudamas minėtus medžius, A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos
miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 9 straipsnio 6 punkto reikalavimus
bei padarė nedidelės žalos augmenijai ir aplinkai.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti
Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
liepos 8 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, panaikinti taikytą
baudžiamojo poveikio priemonę – benzininio pjūklo „Husqvarna 254“ konfiskavimą
bei kardomąsias priemones.
Nuteistasis
A. L. nurodo, kad priimant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
procesinius sprendimus buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, jo
veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 270 straipsnio
3 dalį. Nuteistasis A. L. prisipažįsta kirtęs mišką, bet tai, pasak jo, nebuvo
tyčiniai veiksmai, nes viskas vyko žiemą, 2009 m. gruodžio 27–30
dienomis, ir dėl gausaus sniego miške nebuvo galima tiksliai atsekti riboženklių
ir nustatyti dviejų greta esančių žemės sklypų ribų. Taip pat skunde
pabrėžiama, kad pjaudamas mišką ir jį išveždamas kasatorius nesislapstė, viską
darė atvirai, prašė kitų žmonių jam padėti ištempti medieną, šios neslėpė, o
sandėliavo atviroje aikštelėje, nes buvo įsitikinęs, jog pjauna sausuolius savo
žemės sklype. Nuteistasis A. L. taip pat pažymi, kad prieš kirsdamas medžius
jis konsultavosi su kompetentingais specialistais dėl kirtimo ir manė, kad jam
leidimo kirsti nereikia. Kasatorius mano, kad jo veiksmai turėjo būti
kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekso (toliau – ATPK) 621 straipsnio 1 dalį, 622 straipsnio
1 dalį, 69 straipsnio 2 dalį.
Kasatorius
taip pat nurodo, kad bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai netinkamai
kvalifikavo jo veiką pagal BK 270 straipsnio 3 dalį. BK 270 straipsnyje
numatyta baudžiamoji atsakomybė už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių
naudojimo taisyklių pažeidimą. Iš straipsnio pavadinimo, anot kasatoriaus,
akivaizdu, kad straipsnyje nustatyta norma yra blanketinė, kurios turinys
atskleistas gamtos apsaugos klausimus reglamentuojančiuose įstatymuose.
Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 270 straipsnio 3
dalyje, sudėties buvimo, būtina nustatyti, kokie gamtos apsaugos įstatymų
reikalavimai buvo pažeisti. Nuteistasis A. L. atkreipia dėmesį į tai, kad nors
nuosprendyje nurodyta, jog jis pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio
6 punktą, tačiau ši teisės norma nėra skirta aplinkos apsaugai arba gamtos
išteklių naudojimui reguliuoti, todėl mano, jog teismas šiuo atveju netinkamai
taikė materialines teisės normas ir nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK
270 straipsnio 3 dalį, nes ši norma taikoma dėl konkrečių teisės aktais
nustatytų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo
(kasacinė nutartis Nr. 2K-25/2009).
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė R- K-aitė atsiliepimu į
nuteistojo A. L. kasacinį skundą prašo šį atmesti.
Atsiliepime
nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išanalizavo A. L.
padarytų nusikalstamų veikų požymius ir, įvertinęs nuteistojo veiksmus,
pagrįstai nustatė, kad abi šias veikas jis padarė tyčia. A. L. leidimo kirsti
medžių miške neturėjo, kirto žalius medžius, o ne sausuolius, žinojo savo ir
nukentėjusiosios sklypų ribas, nes dalyvavo kertant proskyną ir jas žymint,
ikiteisminio tyrimo metu atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje pats parodė
pareigūnams sklypus skiriančią ribą, svetimą mišką kirto pakankamai giliai –
net apie 20 metrų nuo ribos, iš K. V. miško nukirstus medžius ištempė ir
sukrovė atskirai nuo jam priklausančių nukirstų medžių. Šias aplinkybes ir
įrodymus bei nuteistojo apeliaciniame skunde pateiktus argumentus dėl jo kaltės
dar kartą išanalizavo apeliacinės instancijos teismas, kuris pripažino, kad
pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos.
Prokurorė
taip pat nurodo, kad kasatorius savo veiksmais pasikėsino į du įstatymo
saugomus objektus bei padarė žalą gamtai ir privačiai nuosavybei, tai rodo
didesnį veikų pavojingumą; šiuo atveju A. L. padarytų veiksmų pobūdis ir
pavojingumo laipsnis atitinka nusikalstamos veikos požymius. Atsiliepime
pažymima, kad iš nuosprendžio matyti, jog kasatorius yra nuteistas už tai, kad
pažeidė konkretų Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 punkto reikalavimą, draudžiantį
„atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka
išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas
reikalingas“. Kasatorius tokio leidimo neturėjo, o jo veiksmais padaryta žala
gamtai buvo įvertinta kaip nedidelė, todėl veika pagal BK 270 straipsnio
3 dalį kvalifikuota tinkamai. BK 72 straipsnio 2 dalis nuteistajam A.
L. taip pat taikyta pagrįstai, o klausimo dėl kardomųjų priemonių panaikinimo
nėra pagrindo spręsti, nes, 2010 m. liepos 8 d. įsiteisėjus
apkaltinamajam nuosprendžiui, jos buvo panaikintos.
Kasacinis
skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos
kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

Kasatoriaus
teigimu, jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami ne kaip vagystė
(BK 178 straipsnio 1 dalis), bet kaip administracinės teisės
pažeidimas pagal ATPK 621 straipsnio 1 dalį, 622 straipsnio
1 dalį arba 69 straipsnio 2 dalį. Šis teiginys nepagrįstas.
Iš
tiesų statusis miškas neatitinka vagystės dalyko požymio – jo atskirtumo nuo gamtinės aplinkos, o savavališkas
svetimo ar nuosavo miško kirtimas nelaikytinas turto pagrobimu. Tokia veika,
atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali atitikti nusikalstamos veikos
aplinkai (BK 270, 271, 273 straipsniai) arba administracinio teisės pažeidimo
požymius (ATPK 62, 621 straipsniai). Tačiau tais atvejais, kai
asmuo, svetimame miške neteisėtai iškirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis
viršija 1 MGL dydį, juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos
veikos – vagystės – požymius ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio
atitinkamą dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-83/2009, 2K-254/2010).
Kasaciniame
skunde nuteistasis ginčija jo veikos kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio
1 dalį, teigdamas, kad jis svetimą mišką kirto ir jį pasisavino
nesuvokdamas savo veikos neteisėtumo. Šie teiginiai priklauso faktinių
aplinkybių sričiai, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis
BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš
naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. A. L.
įvykio versija, pagal kurią svetimą mišką jis kirto suklydęs dėl greta esančių
žemės sklypų ribų, teismų motyvuotai atmesta. Išvadą, kad nuteistasis A. L.
tyčia, o ne klysdamas dėl miško priklausomumo, iškirto svetimame miške esančius
žalius medžius, ištempė juos iš miško ir pagrobė, pagrįsta byloje esančių
įrodymų visuma: nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, įvykio vietos
apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais. Kasacinės instancijos
teismas neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos
kvalifikavimo pagal BK 270 straipsnio 3 dalį

Baudžiamoji
atsakomybė pagal BK 270 straipsnio 3 dalį taikoma tik tais atvejais, kai
aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimas padarė
nedidelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų nesunkių padarinių
aplinkai. Taigi tokio pobūdžio bylose neigiamų padarinių gyvūnijai, augmenijai
ar aplinkai faktas yra įrodinėtina aplinkybė. Kita vertus, pabrėžtina, kad
atsakomybę už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą
privačiuose miškuose nustato ATPK 62(1) straipsnis, kuris
diferencijuoja šią atsakomybę pagal iškirstų medžių ir krūmų kietmetrius. Dėl
to, sistemiškai vertinant BK 270 straipsnio 3 dalyje numatytos normos turinį,
darytina išvada, kad vien neteisėto miško iškirtimo faktas ir padarytos turtinės
žalos įvertinimas pagal iškirstos medienos kietmetrius nėra besąlygiškas
pagrindas išvadai dėl žalos gyvūnijai, augmenijai ar aplinkai. Nustatant šių
padarinių kilimo ir jų dydžio faktines aplinkybes, atsižvelgtina ne tik į
materialinių nuostolių dydį, bet ir į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo,
žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala,
vertingumą, žalos mastą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota ir
pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-159/2010).
Bylos medžiaga
rodo, kad teismas žalą aplinkai nustatė pagal Klaipėdos regiono aplinkos
apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vedėjo R-o K-os
pasirašytą 2009 m. gruodžio 31 d. pažymą ir jo teisme duotus
parodymus. Žalos skaičiavimas atliktas remiantis Vyriausybės 2002 m. balandžio
12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtinta fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla
miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarka. Žala įvertinta mažesniu
nei 1 MGL dydžiu (127,18 Lt) ir tik pagal neteisėtai iškirstos medienos
kietmetrius (b. l. 47). Jokių kitų duomenų žalai nustatyti byloje
nesurinkta ir teismas jais nesirėmė. Be to, R-a- K-a teismui parodė,
kad, skaičiuodamas žalą, į mišką net nebuvo nuvykęs (b. l. 108). Atsižvelgdama
į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 270 straipsnio 3
dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarinių buvimas šioje byloje nustatytas
nepagrįstai. N-ogiškas yra ir apeliacinės instancijos teismo pateiktas
argumentas, kad neteisėtas medžių iškirtimas svetimame miške yra pavojingesnis
aplinkai nei tokia pat veika, padaryta nuosavame miške
(b. l. 129–130).
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje žala gyvūnijai, augmenijai ar aplinkai
nustatyta neturint pakankamų įrodymų, taigi nesilaikant įrodinėjimo tvarkos
(BPK 20 straipsnis). Tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą –
veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 270 straipsnio 3 dalį. Dėl to teismų
nuosprendis ir nutartis keistini, jų dalys dėl A. L. nuteisimo pagal BK 270
straipsnio 3 dalį naikintinos. Kita vertus, tai nesuteikia pagrindo keisti A.
L. paskirtos bausmės dydžio, nes pagal BK 270 straipsnio 3 dalį paskirta
bausmė, pritaikius idealiosios sutapties taisyklę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1
punktas), buvo apimta griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1
dalį, todėl galutinei bausmei jokios įtakos neturėjo.

Dėl kitų argumentų

Kasaciniu
skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti taikytą baudžiamojo poveikio priemonę
– benzininio pjūklo „Husqvarna 254“ konfiskavimą. Pažymėtina, kad benzininis
pjūklas konfiskuotas kaip nusikaltimo įrankis, kuriuo buvo iškirsti pagrobti
medžiai. Atmetus prašymą nutraukti bylą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį,
nebelieka pagrindo nagrinėti ir šio nusikaltimo įrankio konfiskavimo teisėtumo.
Jokių kitų argumentų, pagrindžiančių šios baudžiamojo poveikio priemonės
taikymo nepagrįstumą, kasaciniame skunde nepateikta.
Kasatorius
taip pat prašo panaikinti jam taikytas kardomąsias priemones. Pažymėtina, kad
A. L. taikyta kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti) yra
panaikinta nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl kasacinės
instancijos teismas neturi pagrindo spręsti šio klausimo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
382 straipsnio 6 punktu,

nutaria:

Kretingos
rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 8
d. nutartį pakeisti: panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl A. L. nuteisimo
pagal BK 270 straipsnio 3 dalį ir šią bylos dalį nutraukti.
Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti
nepakeistas.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt