|
 Vaidotas |
 # 2 |
Intelektinis Rėmėjas
IšŠiauliai
|
| |
Sveiki.
Šiuos santykius reglamentuoja CK 6 knyga 23 skyriaus pirkimo pardavimo 1 Skirsnis. Bendros nuostatos ir 2 Skirsnis. Bendros pardavėjo teisės ir pareigos. Pirkėjas prieš sumokėdamas už daiktą turi teisę patikrinti daiktus dėl jo kokybės
6.327 straipsnis. Reikalavimai daiktui
1. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.
2. Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą.
3. Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.
4. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą.
5. Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.
6.328 straipsnis. Daiktų patikrinimo teisė
1. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus.
2. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, daiktų patikrinimo išlaidos tenka pirkėjui. Pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų patikrinimo išlaidas, jei patikrinimo metu nustatyta, kad daiktas neatitinka jam keliamų reikalavimų.
Žemiau keletas bylų pavyzdžių
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 3 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,
kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Jolantos Badaugienės,
sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,
dalyvaujant ieškovui E. G., jo atstovei advokatei Eglei Damulevičiūtei- Jakimavičienei,
atsakovui I. B., jo atstovui advokatui Petrui Labanauskui,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-400-797/2012 pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovui I. B. dėl automobilio pirkimo kainos sumažinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas E. G. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė sumažinti netinkamos kokybės automobilio VW Touareg pirkimo kainą 24 027 litų ir šią sumą priteisti iš atsakovo I. B., taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 8 d. iš atsakovo I. B. už 70 tūkst. litų nusipirko automobilį VW Touareg, kurį pradėjęs eksploatuoti, jau kitą dieną pastebėjo, jog neveikia stiklų valytuvai, nedega ilgosios šviesos, todėl, nuvykęs į Rusiją, kreipėsi į servisą, kur automobiliui nustatė defektus, t.y., kad automobilis yra po avarijos suremontuotas naudojant atsargines dalis, netinkančias šiam modeliui ir, siekiant atkurti elektrinės dalies darbingumą, būtina pakeisti prietaisų skydą ir vairuotojo bei keleivio saugos pagalves, laidų pynę, esančią po priekiniu gaubtu, ir adaptyvinio apšvietimo valdymo bloką, priekinius žibintus, stiklo valytuvo variklį, priekinius parkavimo daviklius ir jungtis. Teigia, kad prieš pirkdamas automobilį, jį apžiūrėjo, bet nepatikrino nei valytuvų, nei automobilio šviesų, o defektus nustatė 2010 m. spalio 21 d., bet raštu į pardavėją su pretenzijomis iš karto nesikreipė, kreipėsi žodžiu. Atsakovas žadėjo viską pataisyti ar suremontuoti, bet to nepadarė.
A. I. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad ieškovui 2010-09-08 pardavė automobilį VW Touareg už 50 tūkst. litų. Ieškovas apžiūrėjo automobilį ir jį išbandė. Pažymėjo, kad automobilį pardavė už mažesnę, t.y. 50 tūkst. litų kainą, negu buvo skelbęs (70 tūkst. litų). Kaina buvo sumažinta, atsižvelgiant į techninę automobilio būklę, jo nusidėvėjimą ir automobilis parduotas už 50 tūkst. litų. Dėl automobilio trūkumų iš ieškovo pretenzijų negavo. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje, atsakovas nurodė, kad ieškovas jau yra pardavęs automobilį kitam asmeniui už tą pačią 50 tūkst. litų kainą, todėl nebeturi reikalavimo teisės.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo E. G. atsakovui I. B. 968 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo valstybei 10,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad šalys 2010 m. rugsėjo 8 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas I. B. pardavė ieškovui E. G. automobilį VW Touareg, kuris sutartyje įkainotas 50 000 Lt. Pažymėjo, kad šalys neginčija, jog sutartis sudaryta būtent 50 000 Lt sumai, tik ieškovas nurodo, kad atsakovo automobilio kaina buvo nurodyta 70 000 Lt, todėl šalys susitarė, jog ieškovas sumokės 50 000 Lt grynais, o už likusius 20 000 Lt ieškovas atsakovui perleis jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 2008-12-04 buvo įsigijęs iš A. D. 21 000 litų. Nurodė, kad teisme apklaustas liudytojas A. D. patvirtino, kad automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. G. pardavė 2008 metais, bet automobilis tebebuvo registruotas jo (A. D.) vardu ir, kad 2010 m. rugsėjo 8 d. I. B. už automobilį pinigus sumokėjo E. G., o ne jam, nors nėra įsitikinęs, kad pinigus apskritai atsakovas sumokėjo; žino, kad automobilį pirko ar keitė, o jo pareiga buvo išregistruoti automobilį BMV, kad nebūtų jo (A. D.) vardu. Todėl teismas konstatavo, kad liudytojo parodymai nei patvirtino, nei paneigė ieškovo nurodytų aplinkybių ir įrodomosios galios jie neturi (CPK 178 str., 185 str.). Konstatavo, kad byloje nepateikti įrodymai, jog automobilį BMV už 20 000 Lt atsakovui perleido ieškovas kaip automobilio savininkas, t. y. ieškovas neįrodė, jog už automobilį VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be 50 000 Lt dar buvo perleistas ieškovo automobilis BMV, kurio vertė 20 000 Lt.
Teismas pažymėjo, kad byloje svarbi aplinkybė, jog ieškovas automobilį eksploatavo ir, kaip pats nurodo, eksploatuoja dabar, neremontuotą, kas leido teismui spręsti, jog parduoto automobilio kokybė atitinka įprastus reikalavimus, kurie gali būti keliami tokios markės automobiliui, juolab, kad tik įsigijęs šį automobilį, ieškovas su juo išvyko į Rusiją, kas leido teismui spręsti, jog automobilio techninė būklė buvo tinkama (CK6.327 str. 1 d., CPK 185 str.). Pažymėjo, kad ieškovas teigia, jog jam nebuvo žinoma, kad automobilyje nėra oro pagalvių, tačiau ieškovas neįrodė, kad jų nebuvo ir automobilio įsigijimo metu, nes apie tai paminėta tik praėjus daugiau nei pusantro mėnesio nuo automobilio pirkimo, o tą aplinkybę buvo galima patikrinti, perkant automobilį (CK 6.328 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė pirkimo – pardavimo sutartį, kuri įrodo, kad ginčo automobilį ieškovas yra pardavęs kitam asmeniui už tą pačią 50 000 Lt sumą dar 2011 m. balandžio 12 d., bet teigė, jog perleido automobilį, kad draugas galėtų parduoti jį Rusijoje, faktiškai automobilis yra jo. Teismas konstatavo, kad minėta pirkimo – pardavimo sutartis įrodo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės (CPK 178, 185 str.).
Apeliaciniu skundu ieškovas E. G. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. A. I. B., nurodydamas, kad automobilio kaina buvo sumažinta nuo 70 000 Lt iki 50000 Lt, pripažino, kad kaina buvo sumažinta dėl iki pardavimo atsiradusių trūkumų bei techninės būklės, t. y. automobilio defektai buvo įvertinti 20000 Lt.
2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovasE. G. už likusius 20000 Lt atsakovui I. B. perleido ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įsigijęs buvo iš A. D. 2008-12-04 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, iš kurios aiškiai matyti, jog pardavėjas A. D. pardavė,o pirkėjas E. G. nupirko pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Kadangi po 2008-12-04 pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, nors ir pasikeitus jo savininkams, automobilis liko registruotas A. D. vardu, šalys, neturėdamos teisinio išsilavinimo bei atitinkamos patirties, manė, jog 2010 m. rugsėjo 8 d. pirkimo - pardavimo sutartį gali pasirašyti tik registravimo įstaigos duomenyse nurodytas asmuo, t. y. A. D., nors tiek ieškovas E. G., tiek A. D. savininku pagrįstai laikė būtent E. G.. Bylos nagrinėjimo teisme metu ši aplinkybė ieškovo buvo nurodyta ir A. D. patvirtino, kad pardavė automobilį ieškovui 2008 metais, bet automobilis liko registruotas jo vardu. Teigia, kad automobilio (duomenys neskelbtini) savininku privalėjo būti laikomas ieškovas E. G..
3. Teismo sprendime visiškai neįvertinta aplinkybė, kad sutarties, kuria ieškovas nusipirko iš atsakovo automobilį VW Touareg, ir sutarties, kuria perleistas BMW automobilis atsakovui I. B., datos sutampa, t.y. abi sutartys pasirašytos tą pačią dieną 2010 m. rugsėjo 8 d.: 10.00 val. atsakovui perleistas automobilis BMW, o 14.00 val. – ieškovui parduotas VW Touareg. Šie įrodymai leidžia konstatuoti, jog atsakovas pirma pareikalavo perleisti BMW, tada sumokėti 50000 Lt, ir tik tuomet, gavęs visus 70 000 Lt, atsakovas I. B. perleido ieškovui VW Touareg. Be to, automobilis BMW parduotas už 20 000 Lt, t.y. lygiai tiek, kad kartu su ieškovo sumokėta 50000 Lt suma sudarytų 70000 Lt kainą.
4. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo bei nesiaiškino aplinkybės, dėl kokių priežasčių atsakovas, kuris nesiverčia prekyba automobiliais, vieną dieną, kaip nurodo pats, iš skirtingų, nesusijusių asmenų ir pirko ir pardavė automobilius. Atsakovas I. B. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad už neva nusipirktą automobilį BMW pardavėjui A. D. sumokėjo 20000 Lt (CPK 178 straipsnis). Nurodyti faktai leidžia konstatuoti, kad automobilis VW Touareg buvo parduotas už 70000 Lt.
5. Šiaulių miesto apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nurodydamas, kad A. D. parodymai neturi įrodomosios galios. Tačiau liudytojas A. D. aiškiai nurodė, jog jis 2008 metais automobilį BMW pardavė ieškovui, tik automobilis liko registruotas jo vardu, t.y. patvirtino, kad 2010-09-08 sandoriai su automobiliu vyko tarp I. B. ir E. G., o A. D. teturėjo pareigą išregistruoti automobilį. Šie liudytojo parodymai yra nuoseklūs, todėl teismui nebuvo pagrindo juos vertinti, kaip neturinčius įrodomosios galios.
6. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-19 sprendime nurodytas teiginys, jog „Nuosavybės teisę į tokį daiktą (automobilį)patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys” neatitinka kasacinės instancijos formuojamos praktikos, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010 yraaiškiai nurodęs, jog „registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui”. Tai reiškia, kad automobilis gali būti parduotas naujam savininkui, o registravimo įstaigos duomenyse savininku gali būti likęs asmuo, kuris pardavė automobilį. Nuosavybės teisę į automobilį patvirtina automobilio pirkimo - pardavimo sutartis, bet ne registravimo įstaigos duomenys.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendime prieštarauja pats sau. Nors nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog trūkumai buvo perkant automobilį, tačiau pažymi, kad, kaip teigia atsakovas, dėl techninės būklės ir nusidėvėjimo, pardavimo kaina ir taip buvo sumažinta. Pats atsakovas pripažįsta, kad automobilis neatitiko skelbime nurodytų kokybės kriterijų, todėl atsakovas, pasak jo, sumažino pardavimo kainą. Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą (CPK 187 straipsnio 1 dalis), todėl teismo išvada dėl trūkumų neįrodymo prieštarauja byloje esantiems faktams.
8. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovas neįrodė, jog per protingą terminą pranešė pardavėjui apie daikto trūkumus (CK 6.327 str. 5 d.), nes įstatymo leidėjo nėra aptarta, kokios formos – rašytinės ar žodinės pranešimas turi būti. Ieškovas E. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovui skambino ir šalys kalbėjo apie automobilio trūkumus telefonu.
9. Šiaulių miesto apylinkės teismas sprendime akivaizdžiai rėmėsi 2008 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-384-378/2008, tačiau šioje byloje esančios aplinkybės nesutampa su šios bylos aplinkybėmis.
10. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas, 2011 m. balandžio 12 d. pardavęs automobilį VW Touareg, neturi reikalavimo teisės, nes neatitinkančią automobilio techninės būklės kainą dėl paaiškėjusių jo trūkumų sumokėjo ir nuostolius patyrė būtent ieškovas E. G.. Tai, kadšiandien automobilio savininkas yra kitas asmuo, negali atimti iš ieškovo reikalavimo teisės sumažinti būtent jo sumokėtą automobilio pirkimo kainą. Be to, kaip teismas nurodo sprendime, kad automobilį ieškovas pardavė už 50 000 Lt, kas tik pagrindžia ieškovo reikalavimo teisę prašyti sumažinti pirkimo kainą ir ją priteisti, nes sumokėjęs 70 000 Lt atsakovui, ieškovas vos po pusmečio automobilį tegalėjo parduoti už 50 000 Lt dėl jame esančių didelių trūkumų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas I. B. prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas nepagrįstai reikalauja sumažinti kainą, nes 2010 m. rugsėjo 8 d. pirkimo -pardavimo sutartimi ieškovas nupirko iš atsakovo automobilį VW Touareg už 50000 Lt. Prieš sudarant automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovas apžiūrėjo perkamą automobilį, jį išbandė, perkamas automobilis buvo pagamintas 2006 metais. Atsakovui įvertinus automobilio techninę būklę, jo nusidėvėjimą, šalys sutartyje nustatė automobilio pirkimo - pardavimo kainą – 50000 Lt. Ši kaina atitiko automobilio techninę būklę ir kitus techninius bei atitinkamos kokybės parametrus pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu, todėl ieškovas 2010-09-08 laisva valia sudarė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, tai yra nupirko automobilį ir juo pradėjo naudotis, eksploatuoti, jį tvarkyti ir prižiūrėti.
2. Pagal CK 6.328 str. 1 d. šalys nebuvo susitarusios kitaip, todėl pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turėjo teisę, prieš mokėdamas ar prieš priimdamas transporto priemonę, ją patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu. Taigi, ieškovas, prieš mokėdamas pinigus ar prieš priimdamas transporto priemonę, turėjo teisę perkamą automobilį patikrinti ne tik pats, bet ir kreiptis pagalbos į specialistus.
3. Pagal CK 6.333 str. 4 d. jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Ieškovas po automobilio perėmimo sėkmingai jį eksploatavo ne kelias dienas, o apie 1,5 mėnesio ir nuvažiavo ne vieną tūkstantį kilometrų, nes patikrinimas dėl remonto buvo atliktas Rusijos Federacijoje. Taip pat parduotam automobiliui nebuvo taikoma garantija, todėl automobilio eksploatavimo ir remonto išlaidas privalo padengti pats ieškovas.
Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje žodine tvarka, ieškovas E. G. ir jo atstovė adv. E. Damulevičiūtė-Jakimavičienė patvirtino, kad priešingai, nei konstatuota ginčijamame Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendime, automobilį VW Touareg ieškovas iš atsakovo nupirko ne už 50 000 Lt, o už 70 000 Lt, nes tai patvirtina automobilių VW Touareg ir BMW pirkimo dokumentai bei liudytojo A. D. parodymai. Automobilis VW Touareg 2011-04-12 buvo parduotas už 50 000 Lt, ir tai reiškia, jog ieškovas patyrė 20 000 Lt. nuostolį. Rusijoje sudarytu „Defektų nustatymo aktu“ buvo nustatyti nupirkto automobilio VW Touareg defektai, o pagal Šiaulių Volskswagen Centro „Komercinį pasiūlymą 20110121/1“ šių defektų šalinimo kaina yra 24027 Lt. Automobilio defektus ieškovas pastebėjo jau sekančią dieną po automobilio nupirkimo, nes šiuo automobiliu važiuodamas į Rusiją pastebėjo, jog nėra tolimųjų šviesų, neveikia valytuvai ir kt. Rašytinių pretenzijų ieškovas atsakovui iš karto nepareiškė todėl, kad pastarasis telefonu pažadėjo, ieškovui grįžus iš Rusijos, pašalinti automobilio trūkumus. Atsakovui vengiant pašalinti automobilio defektus, už 600 litų pakeitė automobilio VW Touareg stiklo valytuvus ir variklį. Kitų automobilio defektų ieškovas nepašalino. Prašė patenkinti apeliacinį skundą.
A. I. B. ir jo atstovas adv. P.Labanauskas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą. Nurodė, kad automobilį VW Touareg ieškovui E. G. 2010-09-08 pardavė už 50 000,- Lt, o automobilio BMW pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas su kitu asmeniu, t.y. A. D., ir tai nėra susiję su automobilio VW Touareg pardavimu ieškovui. Automobilį VW Touareg 2011-04-12 ieškovas pardavė už 50 000 Lt, ir tai reiškia, jog ieškovas nuostolių nepatyrė. Nurodė, kad parduodamas automobilis VW Touareg nebuvo naujas, atsakovas ieškovui (pirkėjui) nedavė jokių garantijų, o ieškovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių apžiūrėti šį automobilį ir apsispręsti dėl pirkimo. Nurodė, kad iki automobilio pardavimo apie metus nuolat važinėjo jis pats (I. B.), automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, t.y. automobilis buvo techniškai tvarkingas. Ar automobilis buvo patyręs avariją, jis nežino, nes jis pats jokių automobilio mazgų ar detalių, tame tarpe žibintų, panelės, laidų pynės ir kt., nekeitė, automobilyje buvo oro pagalvės. Mano, kad kai kurie parduoto automobilio defektai ir trūkumai galėjo atsirasti vėliau, t.y. ieškovui ilgą laiką ir dideliais atstumais eksploatuojant automobilį.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė (LR CPK 329 str.).
Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, šalių ginčas kilo dėl nupirkto automobilio kokybės ir šios aplinkybės kvalifikavimo kaip pagrindo įgyvendinti pirkėjo teisę reikalauti sumažinti pirkimo kainą (LR CK 6.334 str.1 d. 2 p.). Nagrinėjamoje byloje apeliantas E. G. yra automobilio įgijėjas ir reikalauja teismo priteisti iš automobilio pardavėjo I. B. 24 027 litų, taip sumažinant nupirkto automobilio kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Byloje nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 8 d. ieškovas E. G. iš atsakovo I. B. nupirko naudotą automobilį VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (VIN kodas) (duomenys neskelbtini) (b.l.9). Rusijos Federacijos Krasnodaro mieste esanti Ribotos atsakomybės bendrovė “RAV”, apžiūrėjusi automobilį VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad automobilis po avarijos suremontuotas naudojant atsargines dalis, netinkančias šiam modeliui, ir, siekiant atkurti elektrinės dalies darbingumą, būtina pakeisti: prietaisų skydą, vairuotojo ir keleivio saugos pagalves, laidų pynę, esančią po “kapotu”, adaptyvinio apšvietimo valdymo bloką, priekinius žibintus, stiklo valytuvo variklį, priekinius parkavimo daviklius ir jungtis (b. l. 7-8). Pagal atsiųstą defektavimo lapą, Šiaulių Volkswagen Centras 2011-01-21 pateikė Komercinį pasiūlymą Nr. 20110121/1, kuriame nurodyta, kad “reikalingų dalių kainos” yra tokios: prietaisų skydelis 1700 Lt; vairuotojo pagalvės 3422 Lt; keleivio pagalvė 3240 Lt; laidų pynė po kapotu 840 Lt (dar reikia tikslinti, kokia tiksliai); adaptyvinio apšvietimo valdymo blokas – neaišku, kas tai; priekiniai žibintai 2 x 2528 Lt ir valdymo blokai žibintams 2 x 1418 Lt ir 2 x 668 Lt; stiklo valytuvo variklis 921 Lt; priekiniai parkavimosi davikliai 267 Lt ir 407 Lt už vnt.; remonto darbai preliminariai 4000 Lt; iš viso 24025,- Lt (b. l. 6).
Ieškovas E. G. teisme patvirtino, kad automobilis nėra remontuotas, tik už 600 litų jis pakeitė automobilio VW Touareg stiklo valytuvus ir valytuvų varikliuką.
Atsakovas I. B. atsisakė sumažinti parduoto automobilio kainą ir nurodė, kad parduodamas automobilis VW Touareg nebuvo naujas, jis ieškovui (pirkėjui) nedavė jokių garantijų dėl kokybės, o ieškovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių apžiūrėti šį automobilį ir apsispręsti dėl jo pirkimo ir kainos.
CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti atitinkamai sumažinti pirkimo kainą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų.
Iš bylos duomenų matyti, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, jog „automobilis po avarijos suremontuotas naudojant atsargines dalis, netinkančias šiam modeliui”.
Atsakovas (pardavėjas) I. B. byloje nurodė, kad jam apie galimą automobilio VW Touareg avariją, su tuo susijusį automobilio remontą ir atitinkamų atsarginių dalių, netinkančių šiam modeliui, pakeitimą nebuvo žinoma, nes jis pats pirko šį automobilį naudotą ir tokį pardavė ieškovui. Apie automobilio pardavimą buvo viešai paskelbęs internetiniame tinklapyje, buvo patalpinta automobilio nuotrauka, ieškovas pats apžiūrėjo automobilį ir turėjo galimybę įsitikinti jo išvaizda, būkle bei komplektacija. Ieškovas E. G. be savo nuomonės, nei pirmosios instancijos teisme, nei nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, nepateikė įrodymų, kad pardavėjas nuslėpė nuo jo žinomą informaciją apie automobilio išvaizdą, būklę bei komplektaciją, kad jis (ieškovas) neturėjo realios galimybės apžiūrėti perkamą automobilį ir jį išbandyti, t.y. po paskelbimo apie automobilio pardavimą (ofertos), jis turėjo teisę prieš mokėdamas pinigus ir prieš paimdamas automobilį, jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus (LR CK 6.328 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog ieškovui reikėjo išvažiuoti į Rusiją ir jis perkamą naudotą daiktą apžiūrėjo paskubomis, yra jo paties prisiimta rizika. Atsakovas I. B. pardavė naudotą automobilį ir nesuteikė jam jokių specialių garantijų dėl kokybės, t.y. pardavė tokios kokybės daiktą, kad juo būtų galima naudotis pagal paskirtį - pardavė eksploatuojamą automobilį, atlikusį techninę apžiūrą, ką apeliacinės instancijos teisme patvirtino atsakovas I. B. (LR CK 6.333 str. 1 d., 4 d.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas E. G. ne tik nepateikė įrodymų, jog pardavėjas I. B. nuslėpė nuo jo atsakovui žinomus parduodamo automobilio trūkumus arba, kad pardavėjo jis buvo suklaidintas ar apgautas, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų, kad dėl parduoto automobilio trūkumų jo pirkimo kaina turėtų būti sumažinta būtent 24 027 litais.
24 027,- litų ieškinio kainą ieškovas yra apskaičiavęs pagal Šiaulių Volkswagen Centro 2011-01-21 “Komercinį pasiūlymą Nr. 20110121/1” (b. l. 6), o pastarasis yra sudarytas pagal Rusijos Federacijos Krasnodaro mieste esančios Ribotos atsakomybės bendrovės “RAV” surašytą “Defektavimo aktą” (be datos), (b. l. 7-8). “Defektavimo akte” tėra konstatuota, kad siekiant atkurti elektrinės dalies darbingumą, būtina pakeisti: prietaisų skydą, vairuotojo ir keleivio saugos pagalves, laidų pynę, esančią po “kapotu”, adaptyvinio apšvietimo valdymo bloką, priekinius žibintus, stiklo valytuvo variklį, priekinius parkavimo daviklius ir jungtis (b. l. 7-8).
Taigi, minėtame “Defektavimo akte” nėra duomenų, kad automobilyje VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra atitinkamų detalių ar mazgų (pvz., saugos pagalvių, kurių kaina 6662 Lt), arba, kad jie nefunkcionuoja, o tik nurodoma, kad būtina juos pakeisti, siekiant atkurti elektrinės dalies darbingumą. Ką reiškia “elektrinės dalies darbingumo atkūrimas”, ieškovas nepaaiškino. Jis nurodė, jog automobilio VW Touareg neremontavo, tik pakeitė stiklo valytuvų varikliuką, tačiau tokių įrodymų taip pat nepateikė. Kaip ginčijamame sprendime teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir paties ieškovo parodymus, nupirktu automobiliu VW Touareg ieškovas 2010-09-09 išvažiavo į Rusiją, eksloatavo Rusijoje, grįžo į Lietuvą, važinėja Lietuvoje, todėl tvirtinti, kad automobilis neatitinka tos paskirties, kuriai jis buvo pirktas, nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas I. B. nurodė, kad jis iki pardavimo taip pat nuolat eksploatavo šį automobilį, automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra. Iš VĮ “Regitra” viešos paieškos duomenų matyti, kad automobiliui VW Touareg 2011-03-30 vėl buvo atlikta techninė apžiūra, kuri galioja iki 2013-03-30, vadinasi, nupirktas automobilis be jokio didesnio remonto yra techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatuoti. Nors ieškovas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad automobilis VW Touareg buvo apžiūrėtas Šiaulių Volkswagen Centre, tačiau automobilio defektavimo akto ieškovas nepateikė, o į bylą pateiktame 2011-01-21 “Komerciniame pasiūlyme Nr. 20110121/1” aiškiai nurodyta, kad jis sudarytas pagal “Jūsų atsiųstą defektavimo lapą”. Komercinis pasiūlymas yra nedetalus, nekonkretus, todėl juo vadovautis kaip įrodymu, patvirtinančiu ieškinio kainą, teismas neturėjo pagrindo. LR CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs automobilio BMW pirkimo faktą, neteisingai nustatė automobilio VW Touareg pirkimo kainą, o tuo pačiu neįvertino ieškovo patirto 20 000 Lt nuostolio dėl nupirkto automobilio trūkumų, šioje byloje esminės reikšmės neturi: ieškovo E. G. nurodytas 20 000,- Lt skirtumas tarp 2010-09-08 perkamo automobilio VW Touareg 70 000 Lt kainos ir 2011-04-12 parduodamo automobilio VW Touareg 50 000 Lt kainos, kaip nuostolis negali būti vertinamas jau vien dėl to, kad ieškovas E. G. pirmosios instancijos teisme 2012-02-27 patvirtino, jog automobilis VW Touareg tebėra jo nuosavybė, 2011-04-12 buvo „parduotas fiktyviai“, „Regitroje“ įregistruotas draugo M. D. vardu tik dėl to, kad būtų lengviau šį automobilį parduoti (b. l. 112-113), todėl darytina išvada, kad automobilio pardavimo kaina (50 000,- Lt) 2011-04-12 sutartyje (b. l. 116) taip pat yra „fiktyvi“, nes automobilis, kaip tvirtina pats ieškovas, nebuvo parduotas ir nebuvo vertinamas rinkoje kaip prekė, todėl kalbėti apie 20 000,- Lt vertės praradimą apskritai nėra jokio pagrindo.
Skundo argumentai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas sprendime akivaizdžiai rėmėsi 2008 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, neduoda pagrindo naikinti sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo reikalavimo teisės 2011 m. balandžio 12 d. sudarius automobilio VW Touareg pardavimo sutartį, prieštarauja ieškovo pozicijai pirmosios instancijos teisme: apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. G., už 70000,- Lt pirktą automobilį pardavęs už 50000,- litų įgijo reikalavimo teisę iš atsakovo gauti 20000,- Lt nuostolių atlyginimą, tačiau pirmosios instancijos teisme ieškovas aiškino, kad automobilio faktiškai jis niekam nepardavė, tik su draugu sudarė fiktyvią sutartį. Todėl daugiau dėl šių skundo argumentų kolegija nepasisako.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo bei atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus, žodinius šalių paaiškinimus, sprendžia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimas iš esmės yra teisingas ir keisti jį arba naikinti nėra pagrindo. LR CPK 328 nustatyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.
Dėl išdėstyto, apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
A. I. B. duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo E. G. atsakovui I. B. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Danutė Matiukienė
Teisėjai Laisvė Aleknavičienė
Jolanta Badaugienė
Ką turėčiau žinoti prieš rašydamas ieškinį, pareiškimą, prašymą, atsiliepimą rasi čia.
Pasinaudok pirmine teisine pagalba NEMOKAMAI nepriklausomai nuo turto ir pajamų,
Pasinaudok antrine (procesine) teisine paglaba
Nemokamų advokatų skyrimo tvarka ir kokioje savivaldybėje, kas gali padėti užpildyti prašymą rasi čia.,
Kokių dokumentų reikia ir kada priklauso antrinė (procesinė) teisinė pagalba rasi čia.
Prieš užduodami klausimą perskaitykite D.U.K. dažnai užduodamus klausimus ir diskusijose pateiktus klausimus ir ats |
|
| »02.09.13 - 17:52 |
  |
|
TeisėsJūs galite kurti temas.
Jūs negalite redaguoti savo pranešimus.
Jūs negalite kurti apklausas.
Jūs negalite prisegti prie pranešimo bylas.
Jūs negalite rašyti pranešimus.
Jūs negalite šalinti savo pranešimus.
Jūs negalite balsuoti.
|
|
11326: Svečiai
