|
| Svetys |
 # 1 |
|
| |
Issituokiau pries metus, dukra 8 m.gyvena su buvusia sutuoktine, isejau kaip stoviu, liko didele skola uz pirkinius paimtus i kredita, skyrybu proceso metu pasirasiau kad mokesiu visas skolas pats bet situacija pasikeite likau be darbo, neturiu galimybes moketi skolu jos isskaiciuojamos is mano invalidumo pensijos is kurios man nieko nelieka pragyvenimui, patekes i sia nepavydetina padeti noreciau kad buvusi sutuoktine prisiimtu atsakomybe uz dali skolu padarytu kartu gyvenant santuokoje arba ismoketu kompensacija uz jai likusius visus buitinius pirkinius bei mano vardu paimta banko paskola kuria taip pat isleidome kartu, ar yra tokia galimybe, jei taip nuo ko pradeti ir kokia pozityvios prognozes butu man atzvilgiu?
Dekoju, laukiu atsakymo |
|
| »08.03.12 - 11:20 |
|
|
 kike |
 # 2 |
Kandidantas į intelektinius rėmėjus
|
| |
Pagal LR Civilinį kodeksą santuokoje tiek įgytas turtas, tiek kreditoriniai įsipareigojimai yra bendroji jungtinė nuosavybė todėl ir atsakomybė už įsipareigojimus yra bendra.
3.127 straipsnis. Dalijamas turtas
1. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
2. Vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
3. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Jeigu Jūsų vardu sudarytoje banko paskolos sutartyje nėra nurodyta, kad paskola imama tik Jūsų asmeninėms reikmėms, tai ji taip pat priskiriama bendrajai jungtinei nuosavybei. Grąžint paskolą turi abu sutuoktiniai vienodomis dalimis. |
|
| »13.03.12 - 23:16 |
 |
|
| Vaidotas |
# 4 |
Intelektinis Rėmėjas
IšŠiauliai
|
| |
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CPK 6 straipsnyje įtvirtintą teisingumo vykdymą, pagrindinė teismo funkcija teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Tai yra dar viena galimybė apginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, kartu tai teisės į teisminę gynybą platesnis ir išsamesnis įgyvendinimas. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, nes paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus. Dėl to pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau bet kuriuo atveju šis institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti.
CPK 365 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „užbaigtose" reiškia tai, kad civilinė byla baigiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, kuriuo šalių ginčas yra išspręstas iš esmės, arba kai byla užbaigiama nepriėmus sprendimo ir nepriklausomai nuo to, ar ginčas išspręstas iš esmės. Kadangi civilinė byla gali būti užbaigiama ne tik teismo sprendimu ar teismo nutartimi, tai CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostata, kad gali būti atnaujintas procesas bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), savaime nedraudžia subjektams, galintiems pagal įstatymą inicijuoti proceso atnaujinimą, paduoti prašymus dėl proceso atnaujinimo ir tose bylose, kurios užbaigtos kitokį pavadinimą turinčiu teismo procesiniu dokumentu, pavyzdžiui, teismo įsakymu, nes šiame straipsnyje vartojama sąvoka „įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi)" turi būti aiškinama kaip apibendrinamoji, t. y. apimanti ir kitose CPK normose nurodytus teismo procesinius dokumentus, kuriais užbaigiamos civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis" v. UAB „Mazita", bylos Nr. 3K-3-148/2005).
Proceso atnaujinimas taip pat galimas bylose, kuriose priimtas sprendimas už akių. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. įstatyme nustatyta ypatinga sprendimo peržiūrėjimo procedūra, nes neatvykusi šalis neturi teisės skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Nesant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per įstatymo nustatytą terminą, toks sprendimas įsiteisėja ir pagal bendrąją taisyklę gali būti peržiūrėtas tik atnaujinus procesą įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.Pažymėtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjus sprendimui už akių gali paduoti abi šalys. Atnaujinus procesą tokioje byloje, teismas nagrinėja bylą CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir apimtimi.
Procesas gali būti atnaujintas bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi).Tai reiškia, kad procesas gali būti atnaujintas tik toje byloje, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) yra įsiteisėjęs.Pirmosios instancijos teismų sprendimai (nutartis) įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas (nutartis) neapskųstas. Apeliacinės instancijos teismui pasinaudojus CPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytomis teisėmis ir priėmus atitinkamą procesinį sprendimą, byla laikoma baigta, tačiau kai apeliacinės instancijos teismas panaikina visą ar dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir perduoda bylą ar jos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), bylos ar jos dalies nagrinėjimas nėra pasibaigęs. Tokiu atveju proceso atnaujinimas galimas tik dėl tos bylos dalies, kuri yra iki galo išspręsta. Jeigu CPK nustatytais atvejais byloje priimtas sprendimas ar nutartis negali būti skundžiami apeliacine tvarka, jis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas. Kasacinio teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 3 dalis, 362 straipsnio 1 dalis). Nutartys, dėl kurių gali būti paduotas atskirasis skundas, įsiteisėja pasibaigus apskundimo terminui.
CPK 366 straipsnio 3 dalyjenustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę. Atsižvelgiant į šios teisės normos paskirtį užtikrinti monogamijos šeimos teisiniuose santykiuose principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) įgyvendinimą ir tokiuose santykiuose išvengti poligamijos, t. y. sutuoktinių arba partnerių daugeto, darytina išvada, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje draudžiamas proceso atnaujinimas ne apskritai santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo bylose, o tik santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimu, t. y. dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo dalies, kuria santuoka yra pripažinta negaliojančia ar nutraukta, jeigu vienas iš buvusių sutuoktinių yra sudaręs naują santuoką arba įregistravęs partnerystę. Aptariamu atveju įstatyme neleidžiama revizuoti teismo išvados pripažinti santuoką negaliojančia ar nutraukti santuoką, todėl CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ribojimas atnaujinti procesą savaime nedraudžia suinteresuotiems asmenims, esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams, kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo bylose dėl įsiteisėjusio sprendimo dalies, kuria buvo išspręsti kiti klausimai, susiję su santuokos pripažinimu negaliojančia ar santuokos nutraukimu(CK 3.43 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis), arba kai teismas neišsprendė klausimų, kuriuos turėjo išspręsti pripažindamas santuoką negaliojančia ar ją nutraukdamas (pvz., CK 3.72 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. v. J. V.; bylos Nr. 3K-3-351/2005). Įstatyme nustatytais atvejais suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis su nauju ieškiniu, kai pasikeičia aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas (pvz., CK. 3.72 straipsnio 11 dalis, 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnis).
Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas tai civilinio proceso stadija, o ne savarankiškas procesas. Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo ir jo išsprendimo procesinė tvarka užtikrina civilinio proceso vientisumą, todėl pareiškėjų prašymus atnaujinti procesą būtina nagrinėti toje pačioje civilinėje byloje, kurioje yra įsiteisėję teismo sprendimas ar nutartis, nepradedant naujos bylos ir nesuteikiant jai naujo numerio.
Ką turėčiau žinoti prieš rašydamas ieškinį, pareiškimą, prašymą, atsiliepimą rasi čia.
Pasinaudok pirmine teisine pagalba NEMOKAMAI nepriklausomai nuo turto ir pajamų,
Pasinaudok antrine (procesine) teisine paglaba
Nemokamų advokatų skyrimo tvarka ir kokioje savivaldybėje, kas gali padėti užpildyti prašymą rasi čia.,
Kokių dokumentų reikia ir kada priklauso antrinė (procesinė) teisinė pagalba rasi čia.
Prieš užduodami klausimą perskaitykite D.U.K. dažnai užduodamus klausimus ir diskusijose pateiktus klausimus ir ats |
|
| »14.03.12 - 11:58 |
 |
|
| Vaidotas |
# 5 |
Intelektinis Rėmėjas
IšŠiauliai
|
| |
Civilinė byla Nr. 3 K-3-351/2005
Procesinio sprendimo kategorija 75.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno, Janinos Stripeikienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. V. prašė teismo iš buvusio sutuoktinio J. V. priteisti jai kas mėnesį 150 Lt išlaikymą. Ieškovė nurodė, kad santuoka su atsakovu teismo sprendimu nutraukta 2002 m. rugsėjo 23 d. Santuokos metu ji tapo nedarbinga, buvo nustatytas 2 grupės invalidumas. Nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo klausimas nebuvo sprendžiamas. Ieškovė teigia, kad šiuo metu su trimis nepilnamečiais vaikais pragyvena tik iš jos gaunamos 316 Lt pensijos, todėl atsakovas, būdamas darbingas, privalo jai teikti išlaikymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Tauragės rajono apylinkės teismas 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.72 straipsnį teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą sutuoktiniui, kuriam jis būtinas. Byloje dėl santuokos nutraukimo ieškovė nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo, todėl toks klausimas nebuvo sprendžiamas. Kadangi reikalavimas dėl išlaikymo turėjo būti sprendžiamas su kitais santuokos nutraukimo metu būtinais išspręsti klausimais, tačiau nebuvo pateiktas nagrinėti, o teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo, tai teismas laikė, kad išlaikymo klausimas jau išspręstas teismo sprendimu. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, byla nutrauktina, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas pažymėjo, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl priimto teismo sprendimo pakeitimo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. lapkričio 25 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymas neleidžia buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimo spręsti teismine tvarka po santuokos nutraukimo. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo dėl išlaikymo nepareiškus nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, preziumuojama, kad tuo metu nebuvo aplinkybių, lemiančių išlaikymo priteisimą. Jei sutuoktiniui, nutraukiant santuoką, nebuvo reikalingas išlaikymas, nutraukus santuoką net ir pasikeitus aplinkybėms, jis nebeturi teisės reikalauti išlaikymo, nes sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga atsiranda tik esant santuokoje (CK 3.27 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė E. V. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 25 d. nutartį bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasatorė savo prašymą motyvuoja, nurodydama, kad teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus ir turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimų bei spręsti tuos klausimus, kurie yra būtini šios kategorijos bylose. CK 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų klausimų, privalo išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą. Šioje byloje teismas tokio klausimo nesprendė. Taip ieškovei užkirstas kelias ginti savo teises.
Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CK 3.3 straipsnyje nustatyti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai. Šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą.
Šeimos teisės normos, nustatančios santuokos pabaigą, konkrečiai – santuokos nutraukimą – išsamiai reglamentuoja santuokos pasibaigimo pagrindus ir detalizuoja santuokos pasibaigimo tvarką. Nesant šių pagrindų, santuoka nepasibaigia. Detalus šių santykių reglamentavimas gali turėti įtakos šeimos išsaugojimui ir jos stiprinimui. Kadangi santuokos pasibaigimas iš esmės susijęs su šeimos narių teisėmis ir interesais bei trečiųjų asmenų teisėmis ir pareigomis šeimai, tai teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo turi atkreipti dėmesį į tai, kad šalys privalo laikytis nustatytos tvarkos, o jeigu santuokos nutraukimo pasekmės yra aptartos ne visiškai, aktyviai ginti nepilnamečių vaikų, nedarbingų, reikalingų paramos šeimos narių teises ir teisėtus interesus (CPK 376 straipsnio 1, 3 dalys).
CK 3.59 straipsnyje numatyti klausimai, kuriuos teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką. Šie klausimai apima santuokos, kaip dviejų asmenų sudaryto laisvanoriško susitarimo, pabaigos pasekmes: asmeninių, turtinių teisių pasibaigimą ar pasikeitimą po santuokos išlikusių sutuoktinių prievolių vykdymą. Viena iš tokių prievolių yra vaikų ir buvusio sutuoktinio išlaikymas. Tais atvejais, kai gaunamas ieškinys, prašant nutraukti santuoką dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, kuriame nėra sutuoktinio išlaikymo reikalavimo, bet pagal ieškovo pateiktus duomenis (pvz., invalidumo pažymą) būtų pagrindas tokiam reikalavimui, teismas pasiūlo ieškovui pašalinti ieškinio trūkumus arba viršija pareikštus reikalavimus ir priteisia reikalingą išlaikymą sutuoktiniui, kurio kaltės dėl santuokos nutraukimo nekonstatuota (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.72 straipsnis). Kolegija sutinka su teismų išvada, kad naujas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo buvusiam sutuoktiniui negalimas po santuokos nutraukimo ir jo pasekmių išsprendimo, tačiau pažymi, kad teismas priimtose nutartyse padarė neteisingą išvadą, jog nutraukiant E. V. ir J. V. santuoką dėl šio kaltės, buvo išspręstas E. V. išlaikymo klausimas. Ieškovė nepareiškė tokio reikalavimo, o teismas, gavęs pažymą apie jos invalidumą, neįvykdė CPK 376 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir išlaikymo klausimo nesvarstė. Jeigu teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, sutuoktinio išlaikymo klausimo nesprendė, nors pagrindas jį spręsti buvo, svarstytina, ar teismas nepadarė aiškios teisės normos taikymo klaidos. Jeigu toks sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, esant prašymui, svarstytinas proceso atnaujinimo klausimas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tauragės rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. sprendimas apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėtas, todėl šioje byloje pagrįstai pradėtas svarstyti prašymas dėl proceso atnaujinimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir CPK 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Aloyzas Marčiulionis
Algis Norkūnas
Janina Stripeikienė
Ką turėčiau žinoti prieš rašydamas ieškinį, pareiškimą, prašymą, atsiliepimą rasi čia.
Pasinaudok pirmine teisine pagalba NEMOKAMAI nepriklausomai nuo turto ir pajamų,
Pasinaudok antrine (procesine) teisine paglaba
Nemokamų advokatų skyrimo tvarka ir kokioje savivaldybėje, kas gali padėti užpildyti prašymą rasi čia.,
Kokių dokumentų reikia ir kada priklauso antrinė (procesinė) teisinė pagalba rasi čia.
Prieš užduodami klausimą perskaitykite D.U.K. dažnai užduodamus klausimus ir diskusijose pateiktus klausimus ir ats |
|
| »14.03.12 - 12:19 |
|
|
TeisėsJūs galite kurti temas.
Jūs negalite redaguoti savo pranešimus.
Jūs negalite kurti apklausas.
Jūs negalite prisegti prie pranešimo bylas.
Jūs negalite rašyti pranešimus.
Jūs negalite šalinti savo pranešimus.
Jūs negalite balsuoti.
|
|
10116: Svečiai
del turto dalybu po ivykusiu skyrybu
