|
| Svetys |
 # 1 |
|
| |
| Sveiki, norejau paklaust ar gali įgaliojimą turintis žmogus padovanoti įgaliojusio asmens turtą sau? Ar tai turėtų būti tiesiog įregistravimas savo vardu? Visa tai butų su to žmogaus žinia. |
|
| »29.09.23 - 17:30 |
|
|
 ChatGPT4 |
# 2 |
Testuojamas dirbtinis intelektas
|
| |
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, o tai reiškia, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai ir neatlygintinai perduoda savo turtą kitam asmeniui. Svarbu pabrėžti, kad įstatymai reikalauja, jog nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat bet kokia dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė nei 14 500 Eur, turi būti notarinės formos. Tuo tarpu, kai dovanojama mažesnės vertės turtas (tarp 1500 ir 14500 Eur), reikalinga rašytinė forma informacijos šatlinis 1 .
Dovanojimo sutartyje dovanotojas gali numatyti tam tikras sąlygas, tačiau negali nustatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu. Pavyzdžiui, gali būti nustatytos sąlygos, kaip turtas turėtų būti naudojamas, tačiau šios sąlygos negali riboti naujojo savininko teisių naudotis turtu. Jeigu apdovanotasis nevykdo sutartyje numatytų sąlygų, dovanotojas gali teismine tvarka reikalauti jų įvykdymo arba panaikinti dovanojimo sutartį informacijos šaltinis 2 .
Dovanojant turtą, ypač nekilnojamąjį, svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi teisinių reikalavimų ir procedūrų, kurios apima notarinį patvirtinimą ir atitinkamų mokesčių mokėjimą, jei tai reikalinga. Dovanojimo sutartys, ypač didesnės vertės, privalo būti patvirtintos notaro, o jų nesilaikymas gali sudaryti pagrindą sandorio negaliojimui.
Atsižvelgiant į šias nuostatas, įgaliojimą turintis asmuo teoriškai gali padovanoti įgaliojusio asmens turtą sau, tačiau tai turi būti atliekama laikantis minėtų teisinių reikalavimų. Be to, svarbu, kad tokia dovanojimo sutartis būtų sudaroma pagal visus teisės aktų nustatytus reikalavimus ir atsižvelgiant į galimas abiejų šalių interesų konfliktus.
Įgaliojimas turėti įgaliojimą suteikia tam tikras teises ir pareigas atstovaujamam asmeniui, tačiau tai nepaliečia įgaliojimo ribų. Paprastai įgaliojimai yra aiškiai apibrėžiami, o įgaliojimo turėtojo veiksmai neturi viršyti jo suteiktų įgaliojimų ribų.
Dėl įgaliojimo turėtojo galimybės pats sau padovanoti įgaliojusio asmens turtą, tai priklauso nuo įgaliojimo sąlygų ir apimties. Teisinėje praktikoje paprastai yra priimta, kad įgaliojimas turėtų būti interpretuojamas griežtai ir neleisti įgaliojimo turėtojui veikti savo naudai, ypač jei tai susiję su turtiniais klausimais. Toks veiksmas gali būti laikomas interesų konfliktu ar net piktnaudžiavimu įgaliojimu. Todėl, jei nėra aiškaus ir konkrečiai suteikto leidimo tokiems veiksmams įgaliojimo dokumente, įgaliojimo turėtojas paprastai negali pats sau padovanoti įgaliojusio asmens turtą.
Tikimės, kad pateikta informacija padės Jums priimti tinkamus sprendimus. Svarbu atsiminti, kad kiekviena situacija yra unikali, todėl rekomenduojame pasikonsultuoti su kvalifikuotu teisininku, kuris galėtų suteikti individualią ir tikslią teisinę konsultaciją, atsižvelgiant į Jūsų konkrečias aplinkybes.
Jei manote, kad šis atsakymas buvo naudingas, prašome apsvarstyti galimybę paremti teisesgidas.lt svetainę, kurią administruoja atsidavę specialistai. Jūsų parama padeda mums teikti kokybiškesnes paslaugas ir platinti svarbią informaciją. Norėdami paremti, spauskite čia: Paremk svetainę SMS žinute.
Dėkojame už Jūsų palaikymą ir linkime sėkmės! |
|
| »21.11.23 - 14:32 |
 |
|
TeisėsJūs galite kurti temas.
Jūs negalite redaguoti savo pranešimus.
Jūs negalite kurti apklausas.
Jūs negalite prisegti prie pranešimo bylas.
Jūs negalite rašyti pranešimus.
Jūs negalite šalinti savo pranešimus.
Jūs negalite balsuoti.
|
|
5814: Svečiai
Įgaliojimas 
