Premjeras A. Kubilius: kitų metų prioritetas – bedarbystės mažinimas ir darbo vietų išsaugojimas

Seimo nariams taip pat išdalinta Vyriausybės nuveiktų darbų ataskaita. Joje nurodoma, kad per 2009 metus pasiektas bendras 8 proc. biudžeto deficito sumažinimas, o 2010 metais planuojama sumažinti jį dar 5 proc. Svarbiausia - piliečiai laiku gavo atlyginimus, kitas valstybės garantuotas išmokas.
Vyriausybės vadovas ne kartą yra atkreipęs dėmesį, kad sunkmečiu visų pirma iki 40 proc. sumažintos algos aukštas pareigas užimantiems pareigūnams, valstybės tarnautojams ir politikams. Šios Vyriausybės pastangomis užmegztas unikalus konstruktyvus dialogas su visais socialiniais partneriais - profsąjungomis, verslo ir darbdavių asociacijomis, įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis ir pasirašytas Nacionalinis susitarimas.
Nuosekliai įgyvendinamas Vyriausybės ekonomikos skatinimo planas. Verslui skatinti Vyriausybė 2009 metais skyrė beveik 4 mlrd. litų, t.y. 5 proc. BVP, visų pirma, panaudojant ES lėšas. Pažymėtina, kad 2009 m. itin paspartėjo ES lėšų įsisavinimas ir pagal šių metų rugsėjo mėnesio duomenis, Lietuva - geriausiai šią paramą įsisavinanti ES valstybė. Europos Sąjungos struktūrinės paramos išmokėtų lėšų projektams suma iki 2009 metų pabaigos pasieks 3,5 mlrd. Lt. Vien tik šiais metais bus išmokėta virš 5 kartų daugiau nei per 2007-2008 metų laikotarpį (kai per 2 metus buvo išmokėta 664,5 mln. Lt.) ES paramos lėšų.
Ministrų kabinetas ėmėsi ryžtingų priemonių optimizuojant valstybės tarnybą. 2009 m. lapkričio pradžioje, palyginti su sausio pradžia, Vyriausybei atskaitingose įstaigose dirbančių skaičius sumažėjo beveik 1900 darbuotojais, buvo panaikintos 4352 laisvos pareigybės. Vykdoma griežta taupymo politika. Valstybės valdymo išlaidos „sugrįžo“ į 2006 ar dar ankstesnius metus. Visose ministerijose 2009 metais (palyginti su 2008 m.) valdymo išlaidos (be ES lėšų) sumažėjo 13,8 proc., darbo užmokesčiui skirtos lėšos – 9,3 proc. Palyginti su 2008 m., reprezentacinės išlaidos 2009 m. ministerijose sumažėjo 64,3 proc., komandiruotėms - 52,5 proc., tarnybiniam transportui - 34,3 proc. Vyriausybės nuostata nesikeičia ir 2010 metais darbo užmokesčio fondas valstybės tarnyboje mažės dar apie 10 proc.
Vyriausybė daug nuveikė taupydama mokesčių mokėtojų lėšas, kurdama efektyvesnę valstybės tarnybos sąrangą. Nepaisant naikinamų įstaigų biurokratų pasipriešinimo, Vyriausybė priėmė praktiškai visus Saulėlydžio komisijos siūlomus sprendimus dėl vyriausybinių įstaigų panaikinimo, optimizavimo ar sujungimo. Uždėtas finansinis ir teisinis „apynasris“ viešosioms įstaigoms, kurios negalės gauti tiesioginio finansavimo iš biudžeto ir atlikti viešojo administravimo funkcijų. Sumažinus valdininkų skaičių, kitų metų liepos 1 dieną nebeliks apskričių administracijų jų funkcijas ir įstaigas paskirstant tarp centrinės valdžios ir savivaldos.
Itin svarbus proveržis įvyko energetikos srityje - likviduotas visuomenės pasipiktinimą sukėlęs LEO LT projektas, padėti pirmieji pagrindai Baltijos valstybių elektros rinkai, įvestas griežtesnis energetikos monopolijų kainų reguliavimas.
Itin svarbu, jog sparčiai juda į priekį elektros tiltas su Švedija (pasiektas susitarimas su Latvija, iš ES gauta 175 mln. eurų parama); skelbiamas strateginio investuotojo atrankos tarptautinis konkursas naujos atominės elektrinės statybai.
2009 m. Lietuva tapo skaidresnė, atsirado daugiau viešumo. „Transparency International“ šiemet geriausi per visą nepriklausomybės dvidešimtmetį indeksu - 4,9 įvertino korupcijos suvokimą Lietuvoje. Pasiekus 5,0 indeksą Lietuva galėtų vadintis iš esmės nekorumpuota valstybe.
Nors buvo prognozuojamas nusikalstamumo augimas, per 2009 metus (palyginti su 2008 metais) 10 proc. sumažėjo nusikalstamumas viešose vietose, žuvusiųjų keliuose sumažėjo 27,8 proc.
Įgyvendinama Vyriausybės inicijuota aukštojo mokslo reforma. 2009 metų priėmimas į aukštąsias mokyklas organizuotas remiantis jau nauja tvarka, kuri „įveda“ sveikos konkurencijos elementą į aukštojo mokslo sritį. Pradedama įgyvendinti sveikatos priežiūros įstaigų pertvarka, kuri leis taupiau naudoti mokesčių mokėtojų lėšas ir efektyviau teikti svarbias sveikatos priežiūros paslaugas.
Svarbiausia, kad šių metų trečiame ketvirtyje pasirodė pirmieji ekonomikos atsigavimo požymiai. BVP, kuris per trečiąjį ketvirtį, lyginant su antruoju, išaugo 6 proc. (didžiausias šiuo metu ketvirčio prieaugis visoje ES), atsigauna eksportas, kuris taip pat per trečią ketvirtį, lyginant su antruoju išaugo 7,9 proc.
Premjero A. Kubiliaus teigimu, Vyriausybės nuveiktų darbų ataskaita rodo, kad Vyriausybė šiemet ne tik taupė ir biudžetą karpė. Premjeras patikino, kad visi atliekami darbai bus tęsiami, o priėmus kitų metų biudžetą bus daugiau laiko naujiems darbams, būtinų struktūrinių reformų rengimui. Pagrindinis Vyriausybės uždavinys kitąmet Premjero teigimu bus bedarbystės mažinimas ir darbo vietų išsaugojimas.

Skaityti naujieną LRV svetainėje