Kalėdiniai ūkininkų turgeliai – prie Seimo

Gruodžio 22–23 dienomis, 10–18 val. žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ prie Seimo rūmų rengia kalėdinius ūkininkų turgelius. Turgelių globėjas – žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Turgeliuose bus galima įsigyti ūkininkų užaugintų ir perdirbtų maisto produktų, taip pat tautinio paveldo ir ekologiškų produktų: duonos, pyrago, mėsos gaminių, žuvies, vaisių, daržovių, medaus.
Tęsiant Lietuvos prieškario tradicijas ūkininkai prekiaus ir gyvomis žąsimis.
„Žąsų karas“
Šių dienų krizė, kurią išgyvena pasaulis ir Lietuva, dažnai lyginama su Didžiąją ekonomine krize, arba Didžiąja depresija, pradėjusia siausti 1929 metų spalio 24-ąją, dar vadinamą Juodąjį ketvirtadienį.
Valstybės biudžeto balansavimas, karpant valdininkų etatus ir algas, didesni mokesčiai, alkoholio akcizas, vartojimo skatinimas, verčiant pirkti žąsis, – taip tuometė Lietuvos Vyriausybė grūmėsi su „kriziu“. Žemės ūkio produktų kainos tada smuko 40−60 proc. Tai atsisuko prieš šalies ūkio pagrindą sudariusius ūkininkus.
Vokietijoje į valdžią 1933-iaisiais atėjus naciams, Lietuvos ir Vokietijos santykiai vis blogėjo. Lietuvos kiaulių augintojams, dar 1930 m. į Vokietiją eksportavusiems 156 tūkst. gyvų kiaulių, 1933 m. leista įvežti jau tik 21,8 tūkst. 1934 m. Vokietija visiškai sustabdė žąsų importą iš Lietuvos. Negana to – trukdė šiuos paukščius vežti tranzitu ir į kitas valstybes, Nyderlandus ar Prancūziją. Tai buvo skaudus smūgis – 1931-ųjų duomenimis, Lietuva kasmet vokiečiams parduodavo apie 600 tūkst. gyvų žąsų.
Lietuvos paukštininkystei grėsė katastrofa. Reikėjo skubiai kam nors parduoti šimtus tūkstančių žąsų. Ir pirkėjais ne savo noru tapo valdininkai. Vyriausybė 1934 m. spalio 30 d. įsakė visiems valdininkams priklausomai nuo jų tarnybos kategorijos (o kategorijų buvo 18) įsigyti po 4 ar 5 Lt vertės žąsį. I-os kategorijos valdininkas privalėjo pirkti vieną, II-os – dvi žąsis ir pan.
Dar aktyvesniais paukštienos valgytojais turėjo tapti neetatiniai darbuotojai ir pensininkai – jie turėjo pirkti po žąsį už kiekvieną pusšimtį litų savo algos, taigi 150 Lt uždirbantis asmuo buvo priverstas nusipirkti bent tris žąsis. Beje, pensininkais nepasitenkinta, žąsis buvo nurodyta pirkti net ir studentams. Kaip įrodymą apie pirkinį pirkėjas kartu su žąsimi iš pardavėjo gaudavo tam tikrą numeruotą kortelę „viena žąsis“. Parengta pagal G.Kulikausko straipsnį „Krizis“ tarpukario Lietuvoje“ ir T.Čyvo, J.Argusto straipsnį „Krizis“ A. Smetonos Lietuvoje: tada Lietuvą gelbėjo žąsys“.
Žemės ūkio ministerijos informacija