Vyriausybė siūlo Seimui žymiai paspartinti žemės paėmimą visuomenės reikmėms

Siekdama žymiai paspartinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, Vyriausybė siūlo Seimui Žemės įstatymo pataisų projektą. Taip pat turėtų sutrumpėti teisminių ginčų nagrinėjimas, užtikrinant piliečiams teisingą atlyginimą už privačia nuosavybės teise priklausantį ir visuomenės poreikiams paimamą turtą.
Siūloma nustatyti, kad visuomenės poreikio pagrįstumas galėtų būti svarstomas tik vieną kartą, o Administracinis teismas skundą išnagrinėtų ne vėliau kaip per 45 dienas nuo skundo ar apeliacinio skundo priėmimo dienos. Jei šio teismo proceso metu bus konstatuota, kad konkretus visuomenės poreikis egzistuoja, sprendimas negalės būti ginčijamas vėlesnėse žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso stadijose.
Projekte numatyta, kad atlyginimo būdas – besiribojančio kito žemės sklypo suteikimas – žemės savininkui siūlomas tik tuo atveju, jeigu laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame numatoma formuoti žemės sklypą, įtrauktas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją. Patobulinta visuomenės poreikiams paimamos žemės bei kito turto vertinimo tvarka ir bus atsižvelgiama į kainų dinamiką. Jei žemės savininkas ar kitas naudotojas atsisako sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją tik dėl to, jog jo netenkina apskaičiuotas atlyginimo dydis, teismas ne vėliau kaip per 7 dienas turėtų priimti nutartį, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams sklypą valstybės vardu. Priėmęs tokią nutartį, teismas gali toliau nagrinėti ginčą dėl atlyginimo dydžio iš esmės.
Įstatymo pataisose taip pat numatyta, kad jei žemės savininkas atsisako nurodyti argumentus ir nepasirašo sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už ją, žemės paėmimu suinteresuota institucija perveda akte nurodytą pinigų sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir kreipiasi į teismą dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti sutartį.
Jei praėjus 10 metų paimtas sklypas nebuvo panaudotas visuomenės reikmėms, numatyta, jog atitinkamos institucijos turi raštu pasiūlyti žemės savininkui išpirkti tokį sklypą rinkos kaina, taip pat nustatoma, jog praėjus 10 metų pagal numatytą paskirtį nepanaudotas sklypas gali būti naudojamas netaikant jo disponavimui nustatytų apribojimų.
Priėmus pataisas būtų aiškiau ir konkrečiau reglamentuotos ir kitos procedūros, įgalinančios teisingai atsiskaityti su piliečiais už paimtą žemę ir nevilkinti visuomenei reikšmingų projektų vystymo.