Steve‘as Forbsas: Neapdainuoti Europos didvyriai

„Forbes“ žurnalo vyriausiojo redaktoriaus Steve‘o Forbso straipsnis, publikuotas žurnalo interneto portale, parengtas pagal interviu su Ministru Pirmininku Andriu Kubiliumi jam viešint Jungtinėse Amerikos Valstijose šių metų gegužės pradžioje:

Ne kiekviena ekonomikos nuosmukio pakirsta valstybė Europoje elgiasi taip aikštingai kaip Graikija, Portugalija ar Ispanija.
Neseniai Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius užsuko pas mus aptarti savo nedidelės šalies ekonomikos perspektyvų. Kitaip nei Graikija, atsidūrusi žiniasklaidos dėmesio centre dėl savo ekonomikos bėdų, Lietuva daugiau nei prieš metus neišsigando ekonominės krizės ir tvirtai ėmėsi griežtų priemonių. Valstybės išlaidos nurėžtos 30 proc. Valstybės tarnautojų atlyginimai apkarpyti nuo 20 iki 30 proc. Pensijos sumažintos vidutiniškai 5 proc. Pats Ministras Pirmininkas susimažino atlyginimą 45 proc. Taip, kai kurie mokesčiai buvo padidinti, įmonių pelno mokestis pakeltas nuo 15 iki 20 proc. Tačiau paskui jis vėl buvo sumažintas iki 15 proc. sausio mėnesį. O Lietuvos gyventojų pajamų mokestis – taip pat 15 proc. – nejudintas. Stebėtina, kad Lietuvos profesinės sąjungos pritarė vyriausybės politikai. Nekilo protestų gatvėse kaip Graikijoje.
Dabar Lietuvoje vėl matomas teigiamas augimas. Per ateinančius metus šalies ekonomikos atsigavimas turėtų aplenkti daugumos ES valstybių narių ekonomikos atsigavimą, nes Lietuva neprisirišusi prie lėto augimo politikos kaip dauguma vakarų Europos valstybių. Iš tikrųjų prieš krizę Lietuvos ekonomika buvo perkaitusi. Lietuva buvo viena pirmųjų pritaikiusi proporcinius mokesčius; ji taip pat įvedė valiutų valdybos modelį, siekdama kovoti su infliacija. Šiandien šalies valiuta susieta su euru, ir Lietuva tikisi formaliai įsivesti eurą 2014 m.
Latvija, kita Baltijos valstybė, taip pat nėra Graikija. Ji neišvengė TVF gniaužtų, tačiau drąsiai ir sėkmingai atlaikė intensyvų spaudimą atsisakyti savo proporcinių mokesčių, pripažindama, kad jos nedidelių mokesčių sistema buvo geriausias būdas užtikrinti realų ekonomikos atsigavimą ir didesnę gerovę ateityje.
Kaimyninė Estija taip pat susiveržė diržą. Ji buvo geresnėje padėtyje, kadangi ekonominio pakilimo metais pademonstravo stebinantį išlaidų apribojimą – tiek, kad panašu, jog po kelių mėnesių gaus formalų ES pritarimą prisijungti prie eurozonos. Tai yra tvirtas įrodymas, kad kalbos apie euro žlugimą yra smarkiai perdėtos.
Perspektyva prisijungti prie euro grupės paskatino šias valstybes vykdyti griežtą politiką ekonomikos nuosmukio metu. Jos žino, kad būti susijus su Europos ir pasaulio valstybių ekonomikomis - tai bilietas į didesnę gerovę.
Airija – dar viena valstybė, ėmusis stiprių ekonomikos gydymo vaistų. Kaip ir Baltijos valstybės, ji buvo tapusi ekonomikos stebuklu su savo verslui palankia mokesčių sistema ir entuziastingu palankumu užsienio investicijoms. Kaip ir Lietuva bei Latvija, Airija patyrė stiprų pasaulinio ekonominio nuosmukio smūgį. Tačiau kitaip nei Graikija, Ispanija ir Portugalija, ji nelaukė žlugimo prieš imdamasi griežtų struktūrinių priemonių, įskaitant valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimą. Airija taip pat turėjo pasipriešinti mokesčius mėgstančių ES biurokratų Briuselyje pastangoms smarkiai padidinti jos 12,5 proc. įmonių pelno mokestį.

Skaityti naujieną LRV svetainėje