Belgija- teismų jurisdikcija
Paskelbtas: Moderator
, Įjungta: 29-7-2009
A. Dėl žalos atlyginimo kreiptis į bendrosios kompetencijos ar specializuotą teismą?
B. Jei jurisdikciją turi bendrosios kompetencijos teismai, kaip sužinoti, kuris iš jų kompetentingas nagrinėti mano bylą?
I. Koks skirtumas tarp žemesniosios ir aukštesniosios instancijos teismų ir kuris iš jų kompetentingas nagrinėti mano bylą?
II. Teritorinė jurisdikcija (ar miesto A, ar miesto B teismas turi jurisdikciją nagrinėti mano bylą?)
1. Bendroji teritorinės jurisdikcijos taisyklė.
2. Bendrosios taisyklės išimtys.
a) Kokiais atvejais galiu kreiptis ne į atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teritorijos teismą (kaip nurodyta bendrojoje taisyklėje)?
b) Kokiais atvejais privalau kreiptis ne į atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teritorijos teismą (kaip nurodyta bendrojoje taisyklėje)?
c) Jei bendrojoje taisyklėje nenurodyta, kuris teismas turi jurisdikciją, ar gali šalys pačios jį pasirinkti?
C. Kaip sužinoti, kuris teismas kompetentingas nagrinėti mano bylą, jei jurisdikciją turi specializuotas teismas?
A. Dėl žalos atlyginimo kreiptis į bendrosios kompetencijos ar specializuotą teismą?
Žr. toliau.
B. Jei jurisdikciją turi bendrosios kompetencijos teismai, kaip sužinoti, kuris iš jų kompetentingas nagrinėti mano bylą?
I. Koks skirtumas tarp žemesniosios ir aukštesniosios instancijos teismų ir kuris iš jų kompetentingas nagrinėti mano bylą?
Įvadas
Atsižvelgiant į Belgijos teisinės sistemos savitumą, aiškumo sumetimais klausimus A ir B I geriausia aptarti kartu.
Visų pirma reikia atskirti absoliučią jurisdikciją (arba jurisdikciją, paremtą ratione materiae) nuo teritorinės jurisdikcijos.
Kiekvienas ieškinys turi objektą, o labai dažnai – ir tam tikrą vertę. Įstatymuose apibrėžiama absoliučios jurisdikcijos apimtis nurodant ieškinių, kuriems teismas turi jurisdikciją, pobūdį ir vertę.
Šiame dokumente absoliuti jurisdikcija yra paaiškinama klausimų A ir B I atsakymuose.
Teismai turi jurisdikciją ne visoje Belgijos teritorijoje. Belgija yra įstatymiškai suskirstyta į atskiras teisines sritis (kantonus, apskritis,…). Kiekvienas teismas turi jurisdikciją tik savo srityje (teritorijoje). Tai ir yra vadinama teritorine jurisdikcija. Tai smulkiau aptariama atsakyme į klausimą B II.
Visiška jurisdikcija: pirmosios instancijos teismas.
Pirmosios instancijos teismas turi „visišką jurisdikciją“. Tai reiškia, kad kitaip nei kiti teismai pirmosios instancijos teismas gali imtis visų bylų, netgi tų, kurios priskiriamos kito teismo jurisdikcijai.
Teismų kodekso 568 straipsnyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėja visus ieškinius, išskyrus tuos, kurie pateikiami tiesiogiai Apeliaciniam teismui arba Kasaciniam teismui. Taigi visiška pirmosios instancijos teismo jurisdikcija yra sąlyginė. Visiška jurisdikcija yra sąlyginė, kadangi atsakovas, remdamasis tam tikra kito teismo jurisdikcija, gali reikšti pretenzijas dėl jurisdikcijos trūkumo. Be to, pirmosios instancijos teismas turi ir išimtinių jurisdikcijų. Tam tikri konkretūs ginčai turi būti pateikiami tik šiam teismui, net jei ieškinio vertė yra mažesnė už 1860 eurų, pvz., ieškiniai dėl asmens civilinio statuso.
Kiti teismai.
Toliau įvardijami kiti teismai, pateikiamas ir trumpas jų absoliučios jurisdikcijos aprašas.
Kantono teisėjas:
Pagal Teismų kodekso 590 straipsnį bendroji kantono teisėjo jurisdikcija apima visus ieškinius, neviršijančius 1860 eurų, išskyrus tuos ieškinius, kurie įstatymiškai aiškiai yra priskiriami kito teismo jurisdikcijai. Be šios bendrosios jurisdikcijos, kantono teisėjas turi ir konkrečių (žr. 591, 593 ir 594 Teismų kodekso straipsnius), ir išimtinių jurisdikcijų (595 ir 597 Teismų kodekso straipsniai), nesvarbu, kokia yra ieškinio vertė. Tokios konkrečios jurisdikcijos pavyzdžiai yra ginčai dėl nuomos, jungtinės nuosavybės, servituto ir socialinių išmokų. Be to, kantono teisėjo kompetencijai priklauso įvaikinimo dokumentų ir asmenybės sertifikatų sudarymas, skubių konfiskavimo dekretų leidimas ir antspaudavimas.
Policijos magistratas:
Pagal Teismų kodekso 601 straipsnį policijos magistrato kompetencijai priklauso visi ieškiniai, susiję su žala dėl eismo įvykių, nesvarbu, kokia yra ieškinio vertė. Tai yra išimtinė policijos magistrato jurisdikcija.
Komercinis teismas:
Teismų kodekso 573 straipsnyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo kompetencijai priklauso ginčai tarp prekybininkų dėl veiksmų, kurie pagal įstatymą traktuojami kaip „prekybos veiksmai“ ir kurie nepriskiriami bendrajai kantono teisėjo ir policijos magistrato jurisdikcijai. Ne prekybininkas, pateikdamas kaltinimą prekybininkui, taip pat gali kreiptis į komercinį teismą, tačiau prekybininkas negali pateikti kaltinimų ne prekybininkui kreipdamasis į komercinį teismą. Be to, komercinio teismo kompetencijai priskiriami ginčai dėl vekselių ir užsakymo lapų, jei ieškinio vertė didesnė nei 1860 eurų.
Be šių bendrųjų jurisdikcijų, komercinis teismas turi ir išimtinių jurisdikcijų. Specifinės jurisdikcijos yra išvardytos Teismų kodekso 574 straipsnyje. Jos apima inter alia jurisdikciją dėl ginčų dėl komercinių įmonių ir ieškinių dėl jūros ir vidaus vandenų transporto. Teismų kodekso 574 straipsnio 2 dalyje aprašyta komercinio teismo išimtinė jurisdikcija. Komercinio teismo jurisdikcijoje yra ieškiniai ir ginčai, kylantys tiesiogiai iš bankroto, ir teisinai susitarimai pagal „Bankroto įstatymo“ ir „Įstatymo dėl teisinių susitarimų“ reikalavimus ir kurių bylos sprendimo faktai randami tam tikrame įstatyme, kuris yra taikomas bankroto ir juridinių susitarimų teisinei sistemai.
Pramoninis tribunolas:
Pramoninis tribunolas turi specialią jurisdikciją ir daugiausia specialias kompetencijas. Šios kompetencijos yra aprašytos Teismų kodekso 578 ir tolesniuose straipsniuose, ir jas sudaro:
pramoniniai ginčai
ginčai dėl profesinių nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų
ginčai dėl socialinės apsaugos
Pramonins tribunolas turi išimtinę jurisdikciją administracinėms sankcijoms, kurias numatyto įstatymai ir reglamentai 578–582 straipsniuose, ir administracinėms sankcijoms, kurias numatyto įstatymas dėl administracinių piniginių baudų tam tikrų socialinių įstatymų nesilaikymo atvejais.
Teismų pirmininkai – sumarinis procesas
Teismų kodekso 584–589 straipsniuose numatyta, kad teismų pirmininkai (pirmosios instancijos, komercinio teismo ir pramoninio tribunolo) gali pateikti preliminarų sprendimą visais skubiais atvejais, kurie patenka į jų jurisdikciją. Būtina, kad atvejai būtų skubūs, o sprendimas – tik preliminarus, nesukeliantis jokios žalos pačiai bylai. Pavyzdžiui, ekspertų įrodymų užsakymo nutarimai, liudininkų parodymų užsakymo nutarimai ir t. t.
Konfiskacijos teismas (žr. Teismų kodekso 1395 straipsnį):
Konfiskacijos teismui pateikiami visi ieškiniai, susiję su įsakymais dėl asmenų, kurių turtas aprašytas skoloms padengti, priverstinio vykdymo priemonių ir kolektyvinių susitarimų dėl skolų apmokėjimo.
Nepilnamečių teismas
Nors jaunimo apsauga priklauso bendruomenių (Belgijos federalinės valstybės žemės) kompetencijai, nepilnamečių teismų organizacija, remiantis 1965 m. balandžio 8 d. federaliniu įstatymu dėl jaunimo apsaugos, yra federalinės svarbos. Nepilnamečių teismas yra pirmosios instancijos teismo departamentas, besirūpinantis jaunimo apsaugos priemonėmis. Be to, nepilnamečių teismas turi jurisdikciją dėl tam tikrų civilinių bylų, pvz., įvaikinimo patvirtinimo, ginčų tarp tėvų, dėl tėvystės teisių vykdymo ir t. t.….
II. Teritorinė jurisdikcija (ar miesto A, ar miesto B teismas turi jurisdikciją nagrinėti mano bylą?)
1. Bendroji teritorinės jurisdikcijos taisyklė.
Pradinis Belgijos teisminio proceso principas – ieškovo teisė rinktis. Teismų kodekso 624 straipsnio 1 dalyje yra pateikta bendroji taisyklė. Paprastai ieškovas pateikia savo bylą atsakovo ar vieno iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios vietos teismui.
Kaip elgiamasi, kai atsakovas yra juridinis asmuo? Juridinio asmens buveinė yra pagrindinė vieta, reiškianti administracijos vietą, iš kur valdoma įmonė.
2. Bendrosios taisyklės išimtys.
a) Kokiais atvejais galiu kreiptis ne į atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teritorijos teismą (kaip nurodyta bendrojoje taisyklėje)?
Kai kuriais atvejais ieškovas gali pasirinkti pradėti procesinius veiksmus kitame teisme. Tai yra aprašyta inter alia Teismų kodekso 624 straipsnio 2–4 dalyse. Be teismo, esančio atsakovo ar vieno iš atsakovų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, ieškovas gali pasirinkti:
kreiptis į tos teritorijos, kurioje buvo sudaryti, yra vykdomi, bus vykdomi ar buvo vykdomi susitarimai, dėl kurių kyla ginčas, arba vienas iš tokių susitarimų, teismą;
kreiptis į tos vietos, kuri buvo pasirinkta teisinio dokumento vykdymo vieta, teismą;
kreiptis į tos vietos, kur antstolis bendravo su atsakovu asmeniškai, jei atsakovas ar, jei atsakovai yra keli, vienas iš atsakovų neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Belgijoje ar užsienyje, teismą.
Jurisprudencija toliau nustato, kad pagal sumarinį procesą vietos, kur turi būti vykdomas sprendimas, teismas turi teritorinę jurisdikciją.
Kalbant apie socialines išmokas, Teismų kodekso 626 straipsnyje nustatyta, kad ieškiniai dėl socialinių išmokų, remiantis 591 straipsnio 7 dalimi, gali būti pateikti teismui pagal ieškovo nuolatinę gyvenamąją vietą.
Tačiau 624 ir 626 straipsniuose nustatytos taisyklės nėra privalomos, ir šalys gali nuo jų nukrypti. Taigi kiekvieno ginčo atveju šalys dėl jurisdikcijos, pagal kurią galimas ginčas, gali padaryti susitarimą, kuris gali apibrėžti, kad byla gali būti pateikta tam tikram pirmosios instancijos teismui.
Tačiau šis pasirinkimo laisvės principas turi keletą išimčių.
Įstatymuose yra numatyta keletas atvejų, kai ieškovas neturi jokio pasirinkimo. Tokie atvejai detaliai išdėstyti Teismų kodekso 627–629 straipsniuose. Čia pateikiami pavyzdžiai:
Ginčų dėl įdarbinimo sutarčių (627 straipsnio 9 dalis) atvejai: kompetenciją turi tos vietos, kur yra kasykla, gamykla, dirbtuvės, sandėlis ar biuras, kitaip tariant, vietos, kur veikia įmonė, bendrovė, asociacija ir pan., arba kur vyksta įdarbinimo veikla, teismas.
Kai ginčas vyksta dėl tam tikrais faktais pagrįsto ieškinio dėl skyrybų ar gyvenimo skyrium (separacijos) ar dėl ieškinio pakeisti gyvenimą skyrium skyrybomis (628 straipsnio 1 dalis): jurisdikciją turi paskutinės santuokinės gyvenamosios vietos teismo teisėjas arba atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismo teisėjas.
Vis dėlto net ir šiais atvejais pasirinkimo laisvė nėra visiškai apribota. Teismų kodekso 630 straipsnis galų gale nustato, kad šalys gali nukrypti nuo įstatymo nuostatų jau po ginčo atsiradimo sudarydamos susitarimą. Susitarimai, sudaryti prieš ginčo atsiradimą, negalioja.
b) Kokiais atvejais privalau kreiptis ne į atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teritorijos teismą (kaip nurodyta bendrojoje taisyklėje)?
Daugeliu atvejų būna vienintelis teismas, turintis išskirtinę teritorinę jurisdikciją. Tokie atvejai detaliai aprašyti Teismų kodekso 631–633 straipsniuose. Šiais atvejais ieškovas neturi pasirinkimo, ir nėra jokių galimybių sudaryti teisinį susitarimą tiek prieš, tiek po ginčo atsiradimo. Tokie atvejai yra:
Bankrotas (631 straipsnis): jurisdikciją turi komercinis teismas, esantis toje teisinėje srityje, kur bankroto paskelbimo dieną arba teisnių veiksmų pradėjimo dieną pardavėjas turi savo nuolatinę gyvenamąją vietą, o juridinių asmenų atveju – buveinę. Antrinis bankrotas: jurisdikciją turi komercinis teismas, esantis toje teisinėje srityje, kur yra įsikūręs bankrutuojantysis. Jei yra daugiau nei viena įstaiga, jurisdikciją turės tas teismas, kurio kompetencijai byla priklausė iš pradžių.
Teisinės sutartys (631 straipsnis): jurisdikciją turi komercinis teismas, kuris yra toje teisinėje srityje, kurioje teisinės sutarties sudarymo dieną skolininkas turėjo savo įmonę, o juridinio asmens atveju – buveinę.
Ginčai dėl mokesčių įstatymo taikymo (632 straipsnis): jurisdikciją turės tas teismas, kurio teisinėje srityje mokesčiai buvo ar turi būti renkami. Jei ginčas nėra susijęs su mokesčių surinkimu, jurisdikciją turės teismas, kurio teisinėje srityje yra mokesčių departamentas, atsakingas už ginčytiną sprendimą.
Ieškiniai dėl konfiskacijos ir priverstinio vykdymo procesinių veiksmų (633 straipsnis): jurisdikciją turės konfiskacijos vietos teismas, nebent įstatymuose numatyta kitaip. Turto aprašymo skoloms padengti įsakymų atveju jurisdikciją turi skolininko, kurio turtas yra konfiskuojamas, nuolatinės gyvenamosios vietos teismas. Jei skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta yra nežinoma arba yra užsienyje, jurisdikciją turės konfiskavimo reikalavimo vietos teismas (taip pat žr. (EB) Reglamento Nr. 44/2001 2000 m. gruodžio 22 d. dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 22 ir 5 straipsnius).
c) Jei bendrojoje taisyklėje nenurodyta, kuris teismas turi jurisdikciją, ar gali šalys pačios jį pasirinkti?
Kaip buvo minėta anksčiau, 624 ir 626 straipsniuose nustatytos taisyklės nėra privalomos, ir šalys, jei nori, gali nuo jų nukrypti. Kiekvieno ginčo atveju šalys gali padaryti teisinį susitarimą, pagal kurį galimas ginčas gali būti pateiktas tik nurodytam pirmosios instancijos teismui.
Bylų, patenkančių į Teismų kodekso 627–629 straipsnių taikymo sritį, atveju susitarimų dėl jurisdikcijos negalima daryti prieš kylant ginčui. Be to, 630 straipsnyje nurodoma, kad tokie susitarimai yra leidžiami, jei jie padaromi po to, kai kyla ginčas.
Bylų, kurios aprašytos Teismų kodekso 631–633 straipsniuose, atveju teisinai susitarimai negali būti sudaromi.
C. Kaip sužinoti, kuris teismas kompetentingas nagrinėti mano bylą, jei jurisdikciją turi specializuotas teismas?
Atsakymą į šį klausimą galima rasti atsakymuose į A ir B klausimus.
Papildoma informacija
- Atitinkami Teismų kodekso straipsniai: Federalinės vyriausybės teisingumo tarnyba
 -  - 
- paspauskite „Konsoliduoti įstatymai“
- pasirinkite dalyje „Teisė“ pasirinkite „Teismų kodeksas“
- įrašykite „624“ dalyje „žodžiai“
- paspauskite „Ieškoti“
- paspauskite „Sąrašas“
- paspauskite „teisingumas nuo A iki Z“
- pasirinkite: „Teismai: jurisdikcija“
- Jei reikia pagalbos ieškant teismo, turinčio teritorinę jurisdikciją: Federalinės vyriausybės teisingumo tarnyba - -
- paspauskite: „Teritorinė jurisdikcija“
info ec.europa.eu
|
2161: Svečiai
