|
| Svetys |
 # 1 |
|
| |
| padariau avarija su firmos transportu. Firma gavo draudima uz padarita zala ir dar nuo manes isskaiciavo. ar turejo teise darbdavis isskaiciuoti jai gavo draudima? |
|
| »29.07.10 - 22:42 |
|
|
 Vaidotas |
# 3 |
Intelektinis Rėmėjas
IšŠiauliai
|
| |
Papildymas.
Maksimali suma kurią galėjo iš jūsų atskaityti darbdavys, jeigu nebuvote sudaręs materialinės atskaomybės sutarties yra jūsų 3 mėn vidutinis darbo užmokestis. Jeigu buvote padalinio vadovas ir dėl jsuu veiksmu sustojo darbas maksimali suma šeši jūsų vidutiniai darbo užmokesčiia. Jeigu žala padaryta būnant girtam ir tyčiai ir pan. tai visą šimtą procentų gali tekti padengti. Jeigu atskaičiavo diesnes sumas, nei lesitina tai yra neteisėta.
Jeigu draudimo bendrovė apmokėjo padarytą žalą pilnai, tai darbdavys neturėjo nukreipti regreso teisės į savo darbuotoją, jeigu apmokėjo nepilnai, tai tik daliai tossumos, kurios neapmokėjo draudimo bendrovė. PVZ sudaužius transporto priemonę(už kurią apmokėjo draudiams) galėjo būti turto, kuris nebuvo draudimo apdraustas, tarkim, prekės, kurais jūs vežėte...
Šiuo atveju turite teisę rašyti užklausimą darbdaviui su prašymu paaiškinti, kokiu pagrindu jis daro nuskaitymus iš jūsų algos...
Pagal kokias formules darbdavys gali daryti nuskaitymus rasite D.U.K. Civilinė ir prievolių teisė -> Skolininko ir kreditoriaus teisės ir pareigos
Jeigu kreditorius netinkamai nuskaitinėja suma iš jūsų darbo atlyginimo, turite teisę nutraukti darbo santykius su darbdaviu pagal 127 str. 2 dalį ir gauti išeitinę už du mėnesius(šiuo atveju gali prisiteisinėti darbdavys). Tačiau tai verta daryti tik visiškai esant tikram, kad draudimas atlygino visą patirtą žalą ir jeigu jūs nepasirašėte susitarimo su darbdaviu, akd sutinkate, kad būtų iš jūsų atlyginimo taikiai nuskaitomos išmokos.
253 straipsnis. Darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai
Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl:
1) turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo);
2) medžiagų pereikvojimo;
3) baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės;
4) išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;
5) netinkamo materialinių vertybių saugojimo;
6) netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos;
7) to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti;
8) kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.
254 straipsnis. Darbuotojų materialinės atsakomybės ribos
Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių
dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio Kodekso 255 straipsnyje.
255 straipsnis. Atvejai, kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą
Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei:
1) žala padaryta tyčia;
2) žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
3) žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
4) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose
įstatymuose;
6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;
7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.
256 straipsnis. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis 1. Lietuvos Respublikos
Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, - darbo tvarkos taisyklėse, suderinus su darbuotojų atstovais. Ši sutartis įforminama raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.
2. Tais atvejais, kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės, gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai. Kiekvieno jų dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jų dirbtam laikui, per kurį susidarė žala, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
3. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys negali būti sudaromos su darbuotojais iki aštuoniolikos metų.
257 straipsnis. Atlygintinos žalos dydžio nustatymas
1. Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos.
2. Kai žala padaroma tyčia, turi būti atlyginama visa žala.
3. Žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas
(tiesioginius nuostolius).
4. Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo.
5. Darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kai tam tikram darbuotojui žalos atlyginimas sumažinamas dėl jo turtinės padėties, tai negali būti pagrindas padidinti atlygintiną žalą kitiems grupinės atsakomybės dalyviams.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
2009 m. kovo 24 d. APŽVALGA
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas, kylančias iš darbo teisinių santykių, santraukos
(Skelbta: Teismų praktika, 2009.03.24, Nr.: 30)
258 straipsnis. Darbuotojo padarytos žalos išieškojimo tvarka
1. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu.
2. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos.
3. Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Kreipimasis į
darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą.
Ištrauka iš teismų praktikos
Darbuotojų materialinė atsakomybė
Žalos, atsiradusios dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias
darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės, atlyginimas
DK 253 straipsnio 3 punkte nurodytas atvejis dėl darbuotojo
kaltės darbdavio turėtos išmokos, pasireiškusios bauda,
atlyginimas darbuotojo materialinės atsakomybės tvarka
suprantamas kaip viešosios teisės aktų nustatytos baudos
atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis byloje
Nr. 3K-3-138/2005).
Nagrinėjamu atveju ieškovės (darbdavio) atsakomybė trečiajam
asmeniui kilo iš civilinės teisės normų, reglamentuojančių
didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę (CK 6.270
straipsnis), be to, samdančio darbuotojus asmens, atsakančio už
žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės, atsakomybę (CK
6.264 straipsnis). Tuo tarpu atgręžtinį reikalavimą savo
darbuotojui ieškovė (darbdavys) gali įgyvendinti laikydamasi
darbo teisės normų nuostatų, nes žalos atsiradimo metu šalis
siejo darbo teisiniai santykiai: pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalį
darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai, ir CK normos
šiems santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs
įstatymai. Ieškovės sumokėta trečiajam asmeniui žalos atlyginimo
suma gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl
jo darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltės, ir gali būti priteisiama
atgręžtinio reikalavimo tvarka, vadovaujantis darbo teisės
normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę
už darbdaviui padarytą žalą (DK XVII skyrius). Darbdavys turi
įrodyti, kad yra visos materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246
straipsnis), taip pat pagrįsti jam padarytos žalos dydį.
Darbuotojas regreso tvarka gali atsakyti tiek, kiek leidžiama
pagal darbo įstatymus (DK 254 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės
28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-210/2007).
Visiška darbuotojų materialinė atsakomybė ir visiškos
materialinės atsakomybės sutartis
Pagal DK 256 straipsnio 1 dalį visiškos materialinės
atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių
darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių gabenimu,
ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Atsakovo
darbas buvo tiesiogiai susijęs su jam perduotų materialinių
vertybių gabenimu, o automobilis jam buvo perduotas kaip priemonė
toms vertybėms gabenti, todėl už jo sugadinimą (DK 253 straipsnio
1 punktas) atsakovas privalo atlyginti visą žalą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-327/2004).
DK 256 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad visiškos
materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su
darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių
vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu,
gabenimu ir dėl priemonių perduotų darbuotojui naudotis darbe.
Byloje nustatyta, kad kasatorius pas atsakovą dirbo vadybininku
ir jo darbas buvo tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių
priėmimu bei išdavimu. Esant tokiam darbo pobūdžiui, darbdavys
pagrįstai sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį su
darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-
3-279/2006).
Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad
pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismo
teisėjų kolegija neišnagrinėjo pirmiau nurodytų ieškovo
(darbdavio) ieškinio faktinio ir teisinio pagrindų, t. y.
neanalizavo įrodymų, patvirtinančių DK 246 straipsnyje nustatytas
darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygas, netyrė jos prievolės
pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, neatsižvelgė į
tai, kad nusikaltėlis nebūtų galėjęs pasisavinti banko turto,
jeigu atsakovė (darbuotoja) nebūtų pažeidusi pareiginių nuostatų
ir Asmens identifikavimo taisyklių. Ieškovą ir atsakovę siejo
darbo teisiniai santykiai, su ja buvo sudaryta individuali
rašytinė visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl turėjo
būti taikomos DK 246 straipsnio ir 255 straipsnio 3 punkto
nuostatos. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės kaltės formą, rūšį
ir laipsnį, kitas svarbias aplinkybes (apgaulės būdą ir t. t.),
galėjo sumažinti ieškovui iš atsakovės priteistinos žalos
atlyginimą (DK 257 straipsnio 5 dalis).
Ieškovą ir atsakovę sieja darbo teisiniai santykiai. Jų
santykius reglamentuoja DK normos. Pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalį
darbo santykius reglamentuoja specialūs (darbo) įstatymai. Šio
kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų
nereglamentuoja specialūs įstatymai. Pagal DK 4 straipsnio 1
dalies 11 punktą darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygas ir
dydį (ribas) reglamentuoja Darbo kodekso normos. Taigi atsakovės
materialinės atsakomybės sąlygoms ir dydžiui nustatyti reikia
taikyti DK 246 straipsnyje nustatytas materialinės atsakomybės
sąlygas, 255 straipsnio 3 punktą ir 256 straipsnio 1 dalį,
kuriuose nustatyta atsakovės materialinės atsakomybės riba, ir
257 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias pagrindus
žalos atlyginimui mažinti.
Dėl tų pačių argumentų šioje byloje netaikytinos ir CK
normos, reglamentuojančios dviejų ir daugiau asmenų solidariąją
atsakomybę. Be to, pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji
skolininkų pareiga atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu
nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.
Solidariosios atsakomybės Darbo kodekse nenumatyta. Žalą
padariusių asmenų susitarimo nenustatyta. Prievolės dalykas yra
dalus. Atsakovės O. R. ir nuteistojo V. V. R. atsakomybė negali
būti solidari, nes atsakovės O. R. bendrininkavimo padarant
nusikaltimą teismo nuosprendyje nekonstatuota. Tokiomis
aplinkybėmis galima O. R. atsakomybė, kylanti iš darbuotojo
visiškos materialinės atsakomybės sutarties. Jos dydis priklausys
nuo DK 257 straipsnio 5 dalyje nurodytų ir teismo nustatytų
aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-
7-120/2006).
Visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo su
darbuotojais prielaida yra ta, kad jų darbas tiesiogiai susijęs
su materialinių vertybių išsaugojimu. Pagal savo teisinį pobūdį
visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra tęstinė, dvišalė,
t. y. pagal ją abi šalys (darbdavys ir darbuotojas) turi tam
tikras teises ir pareigas.
Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad atsakovas (darbuotojas)
nesikreipė į darbdavį dėl netinkamų darbo sąlygų, todėl
nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad ieškovas nesudarė
tinkamų darbo sąlygų, kurioms esant galima apsaugoti darbuotojui
patikėtas vertybes.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas dėl jo
turėjo taikyti DK 257 straipsnio 5 dalį ir sumažinti žalos dydį.
Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas DK 257 straipsnio
nuostatas, konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių,
galėjusių turėti įtakos žalos atsiradimui (materialinių vertybių
apsaugos trūkumų nekonstatuota, įmonės ūkinės-finansinės veiklos
pažeidimų nenustatyta), nepateikta įrodymų, kad atsakovo turtinė
padėtis yra sunki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis byloje
Nr. 3K-3-37/2007).
Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad su
bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis ir kad su juo gali būti
sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Tai sudaro
pagrindą išvadai, kad bendrovės vadovui taikoma materialinė
darbuotojo atsakomybė pagal bendrąsias DK nustatytas taisykles,
papildomai taikant specialiuosius įstatymus. Jie taikomi tiek,
kiek turtinės bendrovės vadovo atsakomybės klausimų
nereglamentuoja DK (CK 1.1 straipsnio 3 dalis).
Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens organo
nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam
asmeniui, išskyrus atvejus, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar
sutartis nenumato kitaip. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal
DK 255 straipsnio 5 punktą darbuotojui, kuris yra juridinio
asmens valdymo organo narys, taikoma visiška materialinė
atsakomybė, išskyrus atvejus, jei įstatymai, steigimo dokumentai
ar sutartis nenumato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d.
nutartis byloje Nr. 3K-3-428/2008).
Sistemiškai aiškinant ginčo šalių sudarytos 2002 m. gruodžio
10 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuria atsakovas
įsipareigojo visiškai atsakyti už jam patikėtų materialinių
vertybių saugumą, ir 2006 m. sausio 16 d. ilgalaikio materialiojo
turto įvedimo į eksploataciją aktą, pagal kurį atsakovas priėmė
materialinėn atsakomybėn automobilį "Kia Carnival", darytina
išvada, kad automobilis taip pat buvo visiškos materialinės
atsakomybės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis
byloje Nr. 3K-3-445/2008).
Darbuotojo darbdaviui padarytos žalos dydžio nustatymas ir
jos atlyginimo (išieškojimo) tvarka
Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs visas DK 246
straipsnyje nustatytas materialinės atsakomybės atsiradimo
sąlygas, pagrįstai pripažino, kad atsakovas privalo atlyginti
ieškovui visą žalą, tačiau, atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias
žalos atsiradimą, į atsakovo turtinę padėtį bei į tai, kad
įmonėje jis dirbo tik keturis mėnesius, gaudavo minimalų 430 Lt
darbo užmokestį, teismas pagrįstai atlygintinos žalos dydį
sumažino iki 6000 Lt (DK 257 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-327/2004).
Pagal Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dalį Civilinio
kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų
nereglamentuoja darbo įstatymai. Dėl to l darbuotojų neteisėtais
veiksmais darbdaviui padaryta žala atlyginama pagal darbo
įstatymus, o Civilinio kodekso normos šiems santykiams taikomos
tik tada, jeigu yra darbo teisės spraga. Ginčo šalių pasirašyta
taikos sutartis nereiškia, kad darbo santykiai transformavosi į
civilinius santykius. Taikos sutartis nebuvo patvirtinta teismo,
todėl šiuo atveju šalims ji neturi res judicata galios (CK
6.985 straipsnis). Nagrinėjamu atveju taikos sutartis reiškia tik
viena - kad atsakovės pripažino padariusios žalos darbdaviui ir
padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis
byloje Nr. 3K-3-28/2005).
Darbo kodekso 257 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbo
ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos
dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip
pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala
padaroma tyčia. Kadangi nagrinėjamu atveju žala nebuvo padaryta
tyčiniais atsakovo veiksmais, tai teismas, nustatęs aplinkybes,
turinčias reikšmės žalos atsiradimui, galėjo spręsti klausimą dėl
atlygintinos žalos dydžio sumažinimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos
teismas pagrįstai pasinaudojo DK 257 straipsnio 5 dalyje
nustatyta teise sumažinti atlygintinos žalos dydį ir,
atsižvelgdamas į kaltės laipsnį, atsakovo turtinę padėtį ir jo
šeiminę padėtį, sumažino priteistinos žalos dydį 50 proc. Tokios
praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
pripažįstantis, kad tiek kaltės forma, tiek atsakovo turtinė
padėtis yra pagrindas taikyti DK 257 straipsnio 5 dalį (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje J. D. IĮ v. D.
Z., byla Nr. 3K-3-327/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 8 d.
nutartis civilinėje byloje UAB "Osviris" v. R. M., byla Nr. 3K-7-
2/2004) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-
3-215/2005).
Pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai dėl
nepagrįsto ieškovui (darbuotojui) išmokėtinų 3038,68 Lt įskaitymo
į ieškovo atsakovui (darbdaviui) atlygintiną žalą. Kadangi
atsakovas sprendimą įskaityti šią sumą priėmė 2003 m. balandžio
18 d., t. y. dar nesibaigus teisminiam ginčui dėl žalos padarymo
fakto ir dydžio (pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas
2003 m. gegužės 19 d.), tai toks įskaitymas prieštaravo CK
6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktui (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio
29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-368/2005).
Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad
visiškos materialinės atsakomybės sutarčių sudarymo su darbuotojų
grupe galimybė nustatyta Darbo kodekse (DK 256 straipsnio 2
dalis), todėl nėra pagrindo sutikti, kad ginčijama sutartis
pablogino darbuotojų padėtį, palyginus su ta, kuri nustatyta
įstatymuose. Darbuotojų materialinės atsakomybės paskirtis yra
užtikrinti darbdavio galimos materialinės žalos atlyginimą, todėl
natūralu, kad šia sutartimi siekiama apginti visų pirma darbdavio
interesus. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad
ginčijamoje sutartyje greta darbuotojų pareigų yra nustatytos ir
darbuotojų teisės bei paties darbdavio pareigos, susijusios su
materialinių vertybių išsaugojimu, jų kontrole ir pan., todėl
nėra pagrindo pripažinti, kad sutartyje yra pažeista sutarties
šalių teisių ir pareigų pusiausvyra. Taip pat nepagrįstas
kasatorės argumentas, kad sutartyje turėjo būti nustatytos
atsakomybės ribų korektyvos, nes tokios darbdavio pareigos DK
neįtvirtinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis byloje
Nr. 3K-3-396/2005).
Individualūs darbo ginčai
Darbo ginčų nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje
DK 289 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčų komisija yra
privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu
šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitos ginčo sprendimo
tvarkos. Tai reiškia, kad jeigu DK arba kiti įstatymai nenustato
kitos tam tikro individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos,
tai tokio darbo ginčo nagrinėjimas priskiriamas darbo ginčų
komisijos kompetencijai ir darbuotojas dėl tokio individualaus
darbo ginčo išnagrinėjimo turi privalomai kreiptis į darbo ginčų
komisiją. Darbo ginčus, kurie, nesikreipiant į darbo ginčų
komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami, reglamentuoja DK
295 straipsnio 2 dalis. Pagal blanketinę DK 295 straipsnio 2
dalies 6 punkto normą darbo ginčai, nesikreipiant į darbo ginčų
komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami tais atvejais, kai tai
nustatyta kitų įstatymų. Kai darbuotojas, nesilaikydamas
privalomos darbo ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme (darbo
ginčų komisijoje) tvarkos, dėl darbo ginčo išnagrinėjimo
kreipiasi tiesiogiai į teismą, t. y. nesilaikydamas individualių
darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos, nustatytos DK 285, 289, 295
straipsniuose, ieškinio priėmimo teisme klausimas išsprendžiamas
vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi,
412 straipsnio 1 dalimi.
Darbuotojo prašymas darbo ginčų komisijai paduodamas DK 288
straipsnio 2 dalies, 290 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė (darbuotoja) yra įstaigos vadovė
ir kartu darbdavio atstovė, jos prašymas, adresuotas darbo ginčų
komisijai, paduotinas per tą jos darbdavio - Vilniaus lopšelio-
darželio "Gėlynas" - atstovą, kuris šiam darbdaviui atstovauja
darbo santykiuose su ieškove (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 12 d.
nutartis byloje Nr. 3K-3-274/2006).
Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
Darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu ir
konstatavus, kad darbuotojo negalima grąžinti į darbą, jo
pažeistos teisės ginamos DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytu
būdu, laikant, jog darbo sutartis su darbuotoju nutraukta teismo
sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis)
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/
2004).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta,
kad, vertinant įrodymus, būtina atsižvelgti į bylos specifiką.
Įrodymų vertinimo specifiką darbo bylose lemia tai, kad už
įvairių dokumentų, kurie gali būti panaudoti kaip rašytiniai
įrodymai, tvarkymą yra atsakingas darbdavys. Jis, tvarkydamas
įmonės dokumentaciją savo nuožiūra, gali nurodyti duomenis, kurie
yra išimtinai naudingi jam ir atitinkamai nenaudingi darbuotojui.
Be to, reikia turėti omenyje tai, kad darbuotojas yra silpnesnė
šalis ekonomine, socialine prasme. Darbuotojas, net ir žinodamas,
kad tam tikrus su jo darbu susijusius dokumentus darbdavys tvarko
netinkamai, vengdamas konflikto su darbdaviu ir bijodamas
prarasti darbą, gali nereikšti darbdaviui jokių pretenzijų. Į šią
darbo bylų specifiką turi būti atsižvelgiama tiek vertinant
įrodymus, tiek ir sprendžiant apie jų pakankamumą bei paskirstant
įrodinėjimo pareigą šalims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 1999 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje L. R. v.
A. V. IĮ, byla Nr. 3K-3-217/1999; 2001 m. sausio 22 d. nutartį
civilinėje byloje A. A. v. UAB "Pas Juozapą", byla Nr. 3K-3-48/
2001; ir kt.).
Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nelygiavertį darbuotojo
ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą, nustatė tam tikrus
darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šie ypatumai nustatyti siekiant
labiau apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme
silpnesnės darbo santykių šalies, interesus. Darbo bylos
priskiriamos vadinamosioms nedispozityvioms byloms, kuriose
bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų
ypatumų. Vienas tokių ypatumų yra teismo pareiga būti aktyviam.
CPK 414 straipsnyje nustatyta, kad darbo bylose teismas turi
teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus. CPK 417 straipsnyje
teismui suteikiama teisė išplėsti ieškinio pagrindą, t. y. savo
iniciatyva įtraukti į įrodinėjimo dalyką faktus, kuriais šalys
nesiremia. Taip pat pažymėtina, kad nepakankamas teismo
aktyvumas, nagrinėjant darbo bylas, gali sudaryti sąlygas
nesąžiningiems darbdaviams išnaudoti darbuotojus. Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje
darbuotojams garantuojama teisė į teisingą apmokėjimą už darbą.
Teisingu apmokėjimu gali būti pripažintas tik toks apmokėjimas,
kuris atitinka faktiškai darbuotojo dirbtą laiką. Be to,
nepakankamas teismo aktyvumas, nagrinėjant darbo bylas, gali
sudaryti sąlygas darbdaviams daryti ir kitokių teisės pažeidimų.
Pavyzdžiui, melagingai nurodant, kad darbuotojas dirba tik 0,5
etato, nors iš tikrųjų jis dirba visą darbo dieną, darbdaviui
būtų sudaromos sąlygos nepagrįstai mažinti mokamus mokesčius. Dėl
to teismas darbo bylose privalo būti aktyvus siekdamas apsaugoti
tiek privatų darbuotojo interesą, tiek ir viešąjį (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. vasario 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2005).
Darbuotojas, nesutikdamas su darbo sutartyje sulygtų darbo
sąlygų pakeitimu, turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą,
nesikreipdamas į darbo ginčų komisiją (DK 295 straipsnio 2 dalies
1 punktas). Tokiais atvejais pagal DK 297 straipsnio 1 dalies
nuostatas taikytinas vieno mėnesio sutrumpintas ieškinio senaties
terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-
3-195/2005).
Darbo bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo
iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantis byloje asmenys
nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų
nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. balandžio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-229/2005).
Darbo bei kitose bylose, susijusiose su viešojo intereso
gynimu, apeliacinės instancijos teismas ne tik turi teisę, bet ir
privalo savo iniciatyva išreikalauti naujus įrodymus, kai
pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms
nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-
314/2005).
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad
atsakovas (darbdavys) pažeidė Darbo kodekso 109 straipsnio 2
dalį, nes terminuotą sutartį sudarė atlikti nuolatinio pobūdžio
darbą. Šis atsakovo pažeidimas konstatuotas ir Valstybinės darbo
inspekcijos atlikto patikrinimo metu, o atsakovas šios
inspekcijos išvadų įstatymo nustatyta tvarka neskundė.
Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas buvo surašytas
inspekcijai vykdant įstatymų nustatytas funkcijas, todėl jis turi
būti laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio
2 dalis), kurį galima nuginčyti tik įstatymų nustatyta tvarka
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-568/
2005).
DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jei teismas nustato,
jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas, tai
priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu
ir priteisia jam šio kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto
dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už
priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo
sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo
sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo
dienos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, taikydami šią
įstatyminę nuostatą, turi visų pirma teismo posėdyje nustatyti ir
aptarti sprendime vidutinio darbo užmokesčio dydį. Antra, kai
darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu, tai ji yra laikoma
nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Apeliacinės
instancijos paliktas galioti pirmosios instancijos teismo
sprendimas įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo
nutarties priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas ex officio turi apskaičiuoti
išmokėtiną darbuotojui darbo užmokesčio dydį teismo nutarties
priėmimo dieną ir nurodyti jį savo nutartyje (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-649/2005).
Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų
nustatyta tvarka gina savo narių teises ir teisėtus interesus
valstybės organuose. Vykdydamos šią nuostatą, profesinės sąjungos
savo narių teises ir teisėtus interesus civilinėse bylose teisme
dažniausiai gina šiais būdais: 1) reiškia ieškinius profesinių
sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 49
straipsnio 1 dalis, DK 22 straipsnio 1 dalies 8 punktas,
Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 3 dalis); 2) atstovauja
profesinės sąjungos nariams - dalyvaujantiems byloje asmenims -
darbo teisinių santykių bylose (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5
punktas).
Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta
profesinių sąjungų teisė reikalauti panaikinti darbdavio
sprendimus bei šios teisės įgyvendinimo tvarka. Šiame straipsnyje
nustatyta, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš
darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatytas darbo, ekonomines ir socialines
profesinių sąjungų narių teises; darbdavys šiuos reikalavimus
turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dešimt dienų, dalyvaujant
juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams; jeigu darbdavys
laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti
tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga
turi teisę kreiptis į teismą. Ši profesinės sąjungos teisė
kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama CPK 49 straipsnio 1
dalies pagrindu ir tokiu atveju civilinėje byloje ieškovas yra
profesinė sąjunga (CPK 50 straipsnio 1 dalis). DK 295 straipsnio
2 dalies 4 punkte nustatyta, kad, nesikreipiant į darbo ginčų
komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai pagal
profesinių sąjungų ieškinius, kai darbdavys laiku neišnagrinėja
ar nepatenkina profesinės sąjungos reikalavimo panaikinti
darbdavio sprendimus, kurie pažeidė įstatymų nustatytas darbo,
ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad toks profesinių sąjungų teisės
reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus teisinis
reglamentavimas įgalina teigti, kad profesinės sąjungos turi
teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti drausminę nuobaudą, jų
(profesinių sąjungų) nariui paskirtą pažeidžiant DK 240
straipsnio 2 dalies, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio
2 dalies nuostatas, o darbdaviui ne vėliau kaip per dešimt dienų
neišnagrinėjus ar nepatenkinus reikalavimo, profesinės sąjungos
įgyja teisę kreiptis su ieškiniu tiesiogiai į teismą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje
nepagrįstai sprendė, kad reikalaudama panaikinti drausminę
nuobaudą profesinė sąjunga privalo laikytis ne Profesinių sąjungų
įstatymo 18 straipsnyje nustatytos tvarkos, o tos DK nustatytos
tvarkos, kuria gali būti įgyvendinama darbuotojo teisė apskųsti
drausminę nuobaudą. Kadangi ieškinį nagrinėjamoje byloje pareiškė
ir ieškovas yra profesinė sąjunga, tai byloje nustatyta
aplinkybė, kad trečiasis asmuo L. S. nesikreipė į darbo ginčų
komisiją, nesilaikė išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos
ir ta tvarka nebegalima pasinaudoti, nedavė apeliacinės
instancijos teismui teisinio pagrindo taikyti CPK 293 straipsnio
2 punktą ir bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d.
nutartis byloje Nr. 3K-3-181/2006; Teismų praktika 25, p. 151-
155).
Darbo sutartis pasibaigia šios sutarties šalių valia,
likvidavus darbdavį kaip juridinį asmenį arba mirus darbuotojui
(DK 124 straipsnis). Darbdaviui tenka įstatyminė pareiga
įforminti darbo sutarties sudarymą, jos nutraukimą. Tais
atvejais, kai darbo sutartis gali pasibaigti keliais pagrindais,
darbdavys pasirenka vieną iš sutarties pasibaigimo pagrindų.
Jeigu kyla ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir
ginčą išnagrinėjęs teismas konstatuoja, kad egzistuoja DK 297
straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, tokiais atvejais darbo
sutartis pasibaigia ne DK 124 straipsnyje, bet 297 straipsnio 4
dalyje nustatytu pagrindu (teismo sprendimu). Nutraukus darbo
sutartį kitu pagrindu, darbuotojo pareiškimas neturi teisinės
galios. Kai darbdavio pasirinkimo neteisėtumą patvirtina teismas,
darbo sutartis baigiasi teismo sprendimo, o ne šalių valinių
veiksmų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis byloje
Nr. 3K-3-351/2006).
Pažymėtina, kad darbo bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančiame
CPK XX skyriuje įtvirtintos taisyklės reikalauja teismo aktyvumo
renkant įrodymus, kai tai būtina siekiant teisingai išspręsti
bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje
pripažįstama, kad darbo bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančios
proceso teisės normos nustato teismo pareigą patikrinti ieškinyje
dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą
pripažinimo neteisėtu jo pagrindu nurodytas aplinkybes bei kitas
aplinkybes, nors ir nenurodytas ieškinio pagrindu, bet susijusias
su pareikšto ieškinio pagrindu.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad procesinė teismo pareiga
patikrinti ieškinyje dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136
straipsnio 3 dalies 1 punktą pripažinimo neteisėtu jo pagrindu
nurodytas aplinkybes bei kitas aplinkybes, negali būti aiškinama
kaip taisyklė, leidžianti apskritai nepaisyti ieškinio ribų,
kurios nustatomos paties ieškovo kreipiantis į teismą teisminės
gynybos. Šiuo atveju ieškovė jai skirtų drausminių nuobaudų
nepagrįstumą grindė tuo, kad direktoriaus 2005 m. sausio 14 d.
įsakymu Nr. 23-V laiptinė neįtraukta į jai paskirtų valomų
patalpų sąrašą. Šiais argumentais ji rėmėsi ir paaiškinimų bylos
nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl rinkti
įrodymus, pagrindžiančius valomų plotų apskaičiavimus, nebuvo
pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-
3-331/2007).
[ Redaguotas Vaidotas 30.07.2010 - 10:34 ]
Ką turėčiau žinoti prieš rašydamas ieškinį, pareiškimą, prašymą, atsiliepimą rasi čia.
Pasinaudok pirmine teisine pagalba NEMOKAMAI nepriklausomai nuo turto ir pajamų,
Pasinaudok antrine (procesine) teisine paglaba
Nemokamų advokatų skyrimo tvarka ir kokioje savivaldybėje, kas gali padėti užpildyti prašymą rasi čia.,
Kokių dokumentų reikia ir kada priklauso antrinė (procesinė) teisinė pagalba rasi čia.
Prieš užduodami klausimą perskaitykite D.U.K. dažnai užduodamus klausimus ir diskusijose pateiktus klausimus ir ats |
|
| »30.07.10 - 10:34 |
  |
|
TeisėsJūs galite kurti temas.
Jūs negalite redaguoti savo pranešimus.
Jūs negalite kurti apklausas.
Jūs negalite prisegti prie pranešimo bylas.
Jūs negalite rašyti pranešimus.
Jūs negalite šalinti savo pranešimus.
Jūs negalite balsuoti.
|
|
2629: Svečiai
isskaiciavo is algos
