Verslo prižiūrėtojams siūloma vilkti auditorių, o ne prievaizdų rūbą

Teisingumo ministras siūlo įtvirtinti planingą, viešą, į pagalbą verslui, o ne represines priemones orientuotą verslą kontroliuojančių institucijų veiklą.

Liepos mėnesį Vyriausybei pritarus teisingumo ministro siūlymui pažaboti verslą kontroliuojančias institucijas, teisingumo ministerija parengė Viešojo administravimo įstatymo pakeitimų projektą, nustatantį kriterijus, kuriais vadovaujantis bus atliekama verslo subjektų priežiūra. Pakeitimais siekiama optimizuoti verslo priežiūros procedūras bei perorientuoti kontroliuojančių institucijų veiklą taip, kad jie veiktų kaip auditoriai, o ne prievaizdai. „Deja, bet šiandien vis dar netrūksta pavyzdžių, kai verslą prižiūrinčios institucijos skiria įmonėms neproporcingas baudas ar piktnaudžiauja rengdamos dažnus patikrinimus. Siūlomi pakeitimai pakeistų dabartinę kontrolės praktiką ir paskatintų ūkio subjektus bei juos prižiūrinčias institucijas bendradarbiauti. Taip būtų užtikrintas geresnis teisės aktų reikalavimų vykdymas, mažėtų prielaidos korupcijai“, - sako R. Šimašius.
Projekte įtvirtinta, kad nuo šiol verslą kontroliuojančios institucijos turės sudaryti planuojamų tikrinti įmonių sąrašus ir apie tai per 10 dienų informuoti kiekvieną ūkio subjektą, kuris yra įtrauktas į jį. Kartu turės būti nurodomas planuojamo patikrinimo pagrindas, preliminarus terminas, tikrinimo objektas bei preliminarus dokumentų, kuriuos bus prašoma pateikti, sąrašas. „Priežiūrą atliekančios institucijos turės derinti savo planus ir užtikrinti, kad tikrinamose įmonėse vienu metu nebūtų atliekamos daugiau nei dvi planinės patikros. Tai padės išvengti masinių tikrinimų vienu metu“, - sako R. Šimašius.
Rengian eplanines patikras, kontrolės institucijos taip pat turės vadovautis aiškiai apibrėžtais kriterijais, kada tai gali būti atliekama: gavus kito viešojo administravimo subjekto motyvuotą prašymą ar pavedimą, turint informacijos ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl galimų pažeidimų, siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti ankstesnio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai ar atliekant patikrinimą kartu su kitomis valstybės įstaigomis. Informacija apie atliekamą neplaninį patikrinimą nebus viešinama tol, kol patikrinimas nebus baigtas. Teisingumo ministro siūlymu, bendras tokių patikrinimų skaičius per atitinkamą laiką neturėtų viršyti ketvirtadalio planuotų patikrinimų skaičiaus.
Pataisos numato ir švelnesnes patikrinimų procedūras verslą pradedantiems subjektams, kurie dažniau pažeidimus daro ne piktnaudžiaudami, o dėl nežinojimo. Projekte siūloma, kad pirmaisiais ūkio subjekto veiklos metais planinis patikrinimas būtų skirtas konsultavimui, o už nustatytus pažeidimus netaikomos poveikio priemonės, išskyrus įspėjimą. Ši nuostata nebus taikoma, jei bus nustatyta, kad subjektas daro žalą visuomenei ar veikia tyčia.
R. Šimašius taip pat siūlo, kad priežiūrą atliekančių institucijų veikla nebegalėtų būti vertinama pagal paskirtų nuobaudų skaičių, dydį ar kitus su sankcijomis susijusius rodiklius, t.y. nebebūtų sudaromi baudų surinkimo planai. Šios institucijos turėtų kasmet pateikti ataskaitas apie konsultavimo veiklą nurodydamos aktualiausius ūkio subjektams klausimus ar daugiausiai aiškinimo reikalaujančias teisės aktų nuostatas. Kartu privalės būti teikiami ir siūlymai kaip ir kokius teisės aktus reikia keisti, kad jie nebūtų našta ūkio subjektams.
Šiuo metu projektas yra pateiktas visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti. Patikslintas po pastabų jis artimiausiu metu bus teikiamas Vyriausybei svarstyti, vėliau jam pritarti turės ir Seimas. Išsamiau su projektu galima susip inti internete.