Pristayta naujausia teismų praktiką santuokos nutraukimo bylose

Šiandien Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) įvykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyta naujausia teismų praktika santuokos nutraukimo bylose.
Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos priimto nutarimo svarbiausius aspektus apžvelgė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, teisėjai Egidijus Baranauskas bei Egidijus Laužikas.
Pasak G.Kryževičiaus, skyrybų bylos sudaro didelę dalį teismuose nagrinėjamų ginčų (apie 2000 bylų per metus), todėl 16 Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų priimtas ir daugelį svarbių santuokos nutraukimo aspektų apimantis nutarimas itin svarbus teisminei praktikai ir visai visuomenei.
Svarbiausius teisminės praktikos pasikeitimus apžvelgęs teisėjas E. Baranauskas pirmiausiai pažymėjo sutuoktinių turto registravimo viešame registre įtaką turto padalinimo procesams.
Anot teisėjo, dabartinėje praktikoje nevienareikšmiškai suprantama teisės norma, jog registre bendrosios jungtinės nuosavybės savininkais turi būti įvardinti abu sutuoktiniai. Pasak, LAT, sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Todėl vieno sutuoktinio vardu įregistruota bendroji nuosavybė vis tiek turi būti pripažįstama kaip bendroji jungtinė nuosavybė.
Teismai, kaip skelbiama konferencijoje pristatytame LAT nutarime, sudarydami sutuoktinių turto balansą turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą.
Antras svarbus nutarime aptartas aspektas yra prievolės, atsiradusios iš vieno sutuoktinio sudarytų sandorių. Pasak rezonansinės bylos pranešėjo E.Baranausko, praktikos pakeitimu siekiama apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvavusio sutuoktinio, tiek kreditoriaus interesus. Plenarinė sesija išaiškino, kad prievolė (pvz. paskola bankui) gali būti pripažinta bendra abiem sutuoktiniams, jeigu sudaręs sandorį sutuoktinis įrodo, kad tai buvo padaryta siekiant užtikrinti bendrus šeimos interesus. Kitaip tariant sprendžiant priemokų padalijimą, įrodinėjimo našta tenka ne sandorio sudaryme nedalyvavusiam sutuoktiniui, o jį sudariusiajam.
Trečias klausimas, kurį išskyrė teisėjas - nukrypimas nuo Civiliniame kodekse įtvirtinto lygių dalių principo dalijant bendrą sutuoktinių turtą. Pasak LAT, nukrypimas nuo minėto principo galimas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Tačiau nepakanka konstatuoti, kad su vienu iš tėvų lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Teismas privalo įvertinti visas konkrečios bylos aplinkybes (dalytino turto pobūdį, sutuoktinių pajamas ir pan.), tarp jų ir nepilnamečių vaikų interesus.
Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtas nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Informaciją pateikė:
Živilė Jokimaitė-Dolgich
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Atstovė spaudai
Tel. (8 5) 262 7871
Mob. tel. 8 685 84 863
El. p. z.jokimaite@lat.lt