Civilinė, sutarčių ir prievolių teisė » D.U.K. (FAQ)

• Kada būtina kreiptis į notarą?
• Kada nebūtina kreiptis pas notarą?
• Ką turėčiau žinoti apie paveldėjimą?
• Kokias teises ir pareigas turi išieškotojas ir skolininkas?
• Ar galima bankrutuoti fiziniam asmeniui Lietuvoje?
• Kova su antstoliais...

Į notarą neprivaloma kreiptis dėl:
nekilnojamojo daikto panaudos sutarties;
nekilnojamojo daikto nuomos (išskyrus ilgalaikę nuomą) ar finansinės nuomos sutarties;
kilnojamųjų daiktų nuomos sutarties;
kilnojamojo daikto panaudos sutarties;
kilnojamojo daikto nuomos ar finansinės nuomos sutarties;
kilnojamojo daikto pasidalinimo sutarties;
vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sutarties;
paskolos ar kreditavimo sutarties;
reikalavimo perleidimo, skolos perkėlimo sutarties reikalavimo, skolos patvirtinimo;
piniginių lėšų pasidalinimo;
teisių pasidalijimo;
juridinio asmens steigimo sandorio;
preliminarios sutarties;
nekilnojamojo daikto priėmimo ir perdavimo dokumento patvirtinimo;
pavedimo sutarties.
Nors šių sandorių tam tikrais atvejais nebūtina tvirtinti pas notarą, tačiau rekomenduotina pasitarti su teisininku kaip surašyti dokumentus ir susipažinti su tokio dokumento pasirašymo pasekmėmis.
Jeigu neprivalomos notarinės formos sandorį arba kitą veiksmą asmuo laiko pakankamai svarbiu, jis turi teisę gauti notaro paslaugas. Būtent notarui yra numatyta pareiga tvirtinant sandorį išaiškinti sandorio šalims jo esmę ir pasekmes bei įvertinti sandorio ir įstatymų nuostatų atitikimą.

Notariato įstatymas numato, kad tam tikrus notarinius veiksmus gali atlikti ir konsuliniai pareigūnai, bei seniūnai:
 27 straipsnis. Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų atliekami notariniai veiksmai
Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai atlieka šiuos notarinius veiksmus:
1) tvirtina sandorius, išskyrus sutartis dėl Lietuvos Respublikoje esančių nekilnojamųjų daiktų perleidimo, perdavimo naudotis, įkeitimo ar kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo;
2) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
3) liudija parašo dokumentuose tikrumą;
4) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą;
5) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;
6) priima saugoti asmeninius testamentus;
7) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;
8) priima jūrinius protestus;
9) atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.
27(1) straipsnis. Seniūnų atliekami notariniai veiksmai
Seniūnai neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams šiuos notarinius veiksmus:
1) tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai – siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti;
2) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
3) liudija parašo dokumentuose tikrumą.
Notariato įstatymo aktualią redakciją galite rasti www.lrs.lt -> Teisės aktai

Jus taip pat gali dominti, kad nuo birželio tam tikriems sandoriams(prašymams) nebereikės notariškai tvirtinti dokumentų kopijų ir parašo tikrumo. Plačiau apie tai galite skaityti paspaudę čia.
Atnaujinta 2009-04-30
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.

Paveldėjimo teisinius santykius Lietuvoje reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktoji knyga.
Paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Paveldimą pagal įstatymą ir pagal testamentą.
Įpėdiniais gali būti:
paveldint pagal įstatymą - fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė.
Paveldint pagal testamentą - fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties, testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus, juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią taip pat gali būti valstybė, savivaldybės.
Paveldima:
materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai);
nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.);
palikėjo turtinės reikalavimo teisės;
įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę);
kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.
Nepaveldima:
asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę);
teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti;
teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
Jei yra sudarytas testamentas,
turto paveldėtojai yra testamente nurodyti asmenys. Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats, testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo. Testamentą galima nuginčyti. Asmuo, norintis nuginčyti testamentą, turi kreiptis į teismą. Minėtą ieškinį teismui gali paduoti įpėdiniai pagal įstatymą arba testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtu pripažintos negaliojančiomis.
Jei asmuo turtą paveldi pagal įstatymą,
paveldima atsižvelgiant į Civiliniame kodekse nustatytas įpėdinių eiles. Nesant pirmos eilės įpėdinių, turtą paveldi antros eilės įpėdiniai ir atitinkamai tolesnių eilių įpėdiniai, jei nėra pirmesnių eilių įpėdinių.
Teisė į privalomą palikimo dalį
palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kurie palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomą palikimo dalį: minėti asmenys paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Palikimo priėmimas
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą tais atvejais, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės  teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Įpėdinis , kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus įstatyme numatytus atvejus.
Išvardyti veiksmai dėl palikimo priėmimo turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo teisės į palikimą atsiradimo dienos. Tačiau įstatymas suteikia galimybę ir pratęsti šį terminą. Terminą pratęsia teismas, jei pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Įpėdiniai paveldėję pagal įstatymą ar testamentą, turi teisę prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos.
Daugiau informacijos rasi:
Paveldėjimo teisė
34. Paveldėjimas
34.1. Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
34.2. Įpėdiniai
34.3. Paveldėjimas pagal įstatymą
34.4. Paveldėjimas pagal testamentą:
34.4.1. Testamento sudarymo sąlygos
34.4.2. Bendrasis sutuoktinių testamentas
34.4.3. Teisė į privalomąją palikimo dalį
34.4.4. Kito įpėdinio paskyrimas
34.4.5. Testamentinė išskirtinė
34.4.6. Turto palikimas visuomenei naudingiems ir labdaros tikslams
34.4.7. Testamentų rūšys:
34.4.7.2. Asmeninis testamentas
34.4.8. Testamento panaikinimas, papildymas ir pakeitimas
34.4.9. Testamento vykdymas

Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.

Išieškotojas turi teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atlie­kant priverstinio vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdo­mosios bylos medžiaga. Jis gali gauti pažymas apie vykdymo eigą, sudaryti taikos sutartis, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, nušalinimus ar atsisakyti išieškojimo.
Beje, išieškotojas privalo bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu, domėtis vykdymo eiga, nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą. Išieškotojas privalo nedelsdamas raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą neprane­šama ir nauja išieškotojo gyvenamoji vieta ar buveinė neži­noma, pranešimai išieškotojui siunčiami vykdomajame doku­mente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta.
Skolininkas turi teisę pats ar per atstovus dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus. Jis gali susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindi­nimas trukdo vykdyti išieškojimą.
Skolininkas taip pat turi teisę gauti pažymas apie vykdymo eigą, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, apskųsti antstolio veiksmus. Jis gali reikšti prašymus, nušalinimus, sudaryti taikos sutartis.
Skolininkas privalo netrukdyti antstoliui atlikti vykdymo veiks­mus. Jis turi antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyve­namosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyve­namoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir lai­koma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus Civilinio proceso kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus - kai neži­noma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, išieškotojo prašymu ir jo lėšomis raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas vykdymo veiksmų atlikimo vietos laik­raštyje.
Skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duome­nis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose.
Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reika­lavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas.
Už nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti baudą iki 2000 litų arba nubausti areštu iki 30 parų.
Skolos išieškojimą reglamentuoja civilinio proceso kodeksas, darbo kodeksas, Teisingumo ministro įsakymas „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo, kiti teisės aktai (minėtus teisės aktus galite rasti www.lrs.lt  -> teisės aktai ir (arba) www.antstoliai.lt).
Pateikaima ištrauką iš civilinio proceso kodekso. jį galima rasti svetainėje www.lrs.lt
663 straipsnis. Apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto
1. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas įskolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliuiįrodymus,kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymusiš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos arkitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas.
2. Tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio,pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant šio Kodekso736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas.
3. Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų. (Šiuo metu Seime įregistruota pataisa, kuri pakelia šią kartelę iki 15 000 lt )
4. Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to,kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtasuž sunaudotusenergijosišteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinošiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamasį vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų materialinępadėtį bei interesus. Prašymas dėl to paduodamas irnagrinėjamas apylinkės teisme šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.
736 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis
1. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio irjam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytosnusikalstama veika, atlyginimą, - iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kitanenustato įstatymai ar teismas;2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, - dvidešimt procentų;3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiaukaip penkiasdešimt procentų.
2. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų beidavinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymaiar teismas.
3. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šiostraipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinantnegali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.
737 straipsnis. Išieškojimas iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui
Išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių:
1) grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje;2) autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį bei išradimą, dėl kurių išduotas autorystės liudijimas;3) moksleivių, studentų, doktorantų stipendijų;4) sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimuar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę;5) laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose;6) dividendų;7) pensijų.
738 straipsnis. Išieškojimas iš pašalpų
Iš laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialiniodraudimo pašalpų, bedarbio pašalpos išieškoti galima tiktai pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitaipsužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę.
739 straipsnis. Pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima
Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:
1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos,kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų; 2)sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam įtarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės(tėvystės) pašalpa; 4) valstybės pašalpa šeimoms, auginančioms vaikus; 5) socialinė pašalpa;6) laidojimo pašalpa; 7) kitos tikslinės socialinės išmokos ir kompensacijosiš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių šeimų (asmenų) šalpai, kai šeimos (asmenys) dėl objektyvių priežasčiųneturi pakankamai pajamų pragyvenimui.
Darbo kodeksas 225 straipsnis.
1. Iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybėsnustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis negaliviršyti dvidešimtiesprocentų, o išieškant išlaikymąperiodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiusveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir
žalos,padarytosnusikalstama veika, atlyginimą- iki penkiasdešimtiesprocentųdarbuotojuiišmokėtino darbo užmokesčio.
2.Darant išskaitas iš darbo užmokesčio,neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, pagalkelis vykdomuosiusdokumentus, darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio.
3. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančiosVyriausybės nustatytąminimaliosmėnesinėsalgosdydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio,jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio.
Kokio dydžio nuskaitymai turi būti, galima paskaičiuoti pagal formulę:
Jeigu jūsų pajamos yra virš 1MMA t.y. daugiau kaip 800 lt paskaičiuojama pagal formulę:
((FGA-MMA)*(70-10%*IŠL))+(MMA*20%) = MMSD,
kai:
FGA- faktiškai gaunamas atlyginimas į rankas tarkim 1800
IŠL - išlaikytinių skaičius(ne daugiau kaip 2 ir tik pateikus prašymą antstoliui), tarkim turite 1išlaikytinį ir esate pateikęs prašymą
MMSD - Mokėtina mėnesinė skolos dalis.
MMA- minimalus mėnesinis atlyginimas tarkim yra 800 Lt - mokesčiai =680
tai gautūsi ((1800Lt-680)*(70%-(10%*1))+(680*20%)= (1120*60%)+136=672Lt+136Lt =808 Lt.

Jeigu jūsų pajamos yra lygios arba mažesnės kaip 1MMA tarkim jūsų pajamos yra lygios 1MMA
tai taikoma formulė MMA*20% = MMSD, tokiu atveju 680*20%=136 Lt
pastaba dėl nuolat daromų mokestinių pakeitimų, kaskarta gali būti vis kitas rezultatas.
Jus taip pat gali dominti:1.Pretenzija antstoliui, dėl neteisėto išieškojimo iš socialinės pašalpos
2.Prašymas antstoliui sumažinti nuskaičiuojamas sumas
3.Pretenzija reikalavimas antstoliui dėl netinkamų nuskaitymų
Redaguota 2010-07-21
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.

Lietuvoje nėra parengto ir galiojančio įstatymo kuriuo vadovaudamiesi asmenys gali bankrotuoti, tačiau Lietuvos Respublikos teismai pripažįsta pagal kitų ES valstybių teisę fizinius asmenis bankrotavusiu.

Daugiau informacijos http://www.teisesgidas.lt/modules/news/article_storyid_806.html ir

http://www.teisesgidas.lt/modules/news/article_storyid_807.html

Galite apsilankyti ir specializuotoje svetainėje apie fizinių asmenų bankrotą http://www.adminbiuras.lt/fiziniu-asmenu-bankrotas

Atnaujinta 2011-12-01